Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.

Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.

KULTŪROS PASO ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

Kultūros pasui įgyvendinti kiekvienais kalendoriniais metais vienam mokiniui skiriama 15 eurų, kurie panaudojami kultūros paso paslaugoms finansuoti.

Priklausomai nuo amžiaus grupės mokinys kultūros ir meno paslaugomis pasinaudoja dalyvaudamas kartu su grupe / klase arba individualiai. Galimas pasirenkamų paslaugų spektras per metus priklauso nuo paslaugos kainos.

Kultūros paso įgyvendinimo etapai:

1. 2018 m. rugsėjo–gruodžio mėn. kultūros pasas skirtas pradinių klasių mokiniams, kai kiekvienam pradinukui skiriami 5 eurai.
2. nuo 2019 m. kultūros pasas skirtas visiems Lietuvos mokiniams ir kiekvienam mokiniui skiriama 15 eurų kalendoriniams metams.

Kultūros paso paslaugų rinkinys, kuris sudarytas iš nustatytus kriterijus atitinkančių kultūros ir meno paslaugų, skirtų kultūros paso tikslams įgyvendinti, mokykloms, mokytojams ir mokiniams skelbiamas švietimo portale www.kulturospasas.lt arba kulturospasas.emokykla.lt

KULTŪROS PASO LAUKIAMAS REZULTATAS

MOKINIUI:

• skatinamas kultūrinis mokinių sąmoningumas, ugdomos kūrybingos asmenybės, stiprinamos bendrosios meninės / kultūrinės kompetencijos, reikalingos savarankiškai ir aktyviai dalyvauti meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime;
• formuojami mokinių kultūros vartojimo įpročiai bei stiprinamos mokinių nuostatos, kad kultūros vartojimas yra prasminga veikla;
• mokinių patirtis, įgyta dalyvaujant kultūriniuose renginiuose ir (ar) kultūrinės edukacijos užsiėmimuose, padeda jiems ugdymosi procesuose.

KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGOMS:

• skatinama siekti aukštesnės paslaugų kokybės;
• padidėja kultūros ir meno įstaigų teikiamų paslaugų vartotojų skaičius;
• išauga kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į mokinių kultūrinį ugdymą(si).

VISUOMENEI:

• stiprinama visuomenės kultūrinė tapatybė ir bendruomeniškumas;
• stiprinamas visuomenės kūrybingumas ir kritinis mąstymas;

plečiamas visuomenės narių, kurie rinksis aukštos kokybės kultūros ir meno paslaugas, ratas.

Daugiau informacijos: