Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuo kvepia namai: tradiciniai lietuvių valgiai“

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Aukštaitijos regiono kulinariniu paveldu. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su lietuvių valstiečių maistu XIX a. 2-ojoje pusėje–XX a. pr.,
valgymo kultūra. 2. Suteikti žinių apie valgymo režimą, valgymo kultūrą. 3. Sudaryti sąlygas mokiniams gaminti bei ragauti Vidurio Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Priemonės: piesta, sviestamušė, sūrmaišis, kultuvė, spragilai, sėmenys, kanapės, varškė, grietinė, bulvės, rugiai, duona, girnos, kompiuteris, multimedija. Metodai: minčių lietus, diskusija, žaidimas, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, aiškinimas, demonstravimas, stebėjimas. Užsiėmimo dalyviai supažindinami su tradiciniais Aukštaitijos regiono patiekalais, kasdieniais ir šventiniais valgiais, valgymo kultūra; demonstruojami tradicinės virtuvės namų apyvokos daiktai; praktiškai mokomasi atskirti grūdines kultūras: rugius, kviečius, avižas, miežius; didžiausias dėmesys skiriamas vienam seniausių ir pagrindinių maisto produktų – duonai. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis girnomis mala rugius, sviestamuše muša sviestą, piesta grūda kanapes; mokiniai stebi varškės gaminimo procesą; užsiėmimo metu ragaujama duonos giros, varškės, varškės sūrio, ruginės duonos, karštų bulvių, sėmenų bei kanapių; pristatant naują produktą ar patiekalą menamos mįslės, sakomos greitakalbės, mokomasi patarlių, priežodžių; demonstruojama garsinio mokomojo filmo „Tradiciniai lietuvių valgiai“ ištrauka. Rezultatai: mokiniai susipažins su tradiciniu lietuvių valstiečių maistu, elgesio kultūra, turės galimybę sukaupti maisto gaminimo patirties, išmoks keletą mįslių, patarlių, greitakalbių.
Performansas (tarpdisciplininis menas)

Linksmasis mokslas su Lietuvos himnu

Nacionalinių vertybių aktualizavimas yra pagrindinis mūsų tapatybės laidas, o sintezės kalba – šiandienos balsas. Mokslo, meno bei technologijų sintezės raiška pristatomas vienas
pamatinių tautos simbolių – Lietuvos Respublikos himnas. Instaliacija „Tautiška giesmė" susideda iš prieš 120 metų Vinco Kudirkos paskelbto himno žakardiniu audimu išreikštos garso spektrograminės analizės juostos, kuri lazerių iliuminacijos ir dinaminės instaliacijos pagalba „pjauna" vaizdą esamuoju momentu, t. y. žiūrovas turi galimybę girdėti ir stebėti kokybinius garso pokyčius čia ir dabar. O parengta edukacinė programa leis mokiniams įtvirtinti pilietines tautines vertybes per mokslo ir meno sintezę. Pasitelkus linksmojo mokslo metodus vaikai: (1) prisimins ir pasikartos svarbiausias Lietuvos istorijos datas bei valstybės simbolius, (2) susipažins, kuo gi panašūs garsų ir spalvų pasauliai, (3) pagilins žinias apie balsius ir priebalsius, (4) turės galimybę ne tik sugiedoti ir pamatyti, bet paliesti Lietuvos Respublikos himną. Tai išties neeilinis reginys, kuriame tradicinės vertybės ir pilietiškumo samprata įgauna realią prasmę. Instaliaciją „Tautiška giesmė" sukūrė poetas ir tarpdisciplininių menų kūrėjas Julius Žėkas, tekstilininkė Žydrutė Ridulytė bei lazerinės elektronikos ir mechanikos inžinierius ir konstruktorius Algis Sakalauskas. 2010 m. tekstilinė šio projekto dalis pristatyta ir apdovanota Lietuvos tekstilės bienalėje. Pirmą kartą oficialiai pristatytas Europos Komisijoje Briuselyje (Belgija), į kurio pristatymą susirinko per 600 registruotų dalyvių. Kūrinys rekordiškai buvo eksponuotas jau daugiau nei 120 įvairių erdvių, sulaukęs per 200 tūkstančių lankytojų, o daugiau nei 300 edukacijų metu prakalbinta jau daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių širdžių: valstybinėse institucijose, universitetuose, mokyklose, bibliotekose, kultūros centruose, muziejuose ir pan.
Etninė kultūra

Dūzgia bitelės avily

Ar girdėjai, ar matei, kaip bitelė dūzgia avily? Ar ji medų neša, ar gamina? Kokius lobius ji savo namelyje laiko? Iš kur atsirado bitės ginklas? Kas yra bičiulis ir su kuo jis
draugauja? Įvairiausių įdomybių sužinosim, pamatysim, išragausim, išuostysim, susipažinsim su jos dovanomis, pasigaminsim ir dovanėlę sau ar namams – stebuklingai kvepiančią žvakutę. Padraugausim, kaip bitutės draugauja. Programos tikslas – skatinti domėjimąsi bitininkystės amatu, atskleisti tradicinį ir apeiginį žmogaus ryšį su bitėmis, pagarbą joms, perteikiant per įvairius tautosakos elementus bei informacines technologijas. Programos uždaviniai: • Informacinių technologijų pagalba pristatyti bitininkystės amatą, ištakas, terminologiją. • Pasitelkiant įvairias tautosakos rūšis atskleisti žmogaus ryšį su bitėmis, lyginant archajiškas tradicijas su šiandieninėmis. • Žaidybinės veiklos metu ugdyti vertybines nuostatas, žmogaus pagarbą darbui, tautos papročiams, tradicijai, kalbai. • Praktinės veiklos pagalba skatinti dalyvių kūrybiškumą, gaminant vaško žvakę bei ją dekoruojant. Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie bitininkystės amato ištakas, įdomybių apie bičių gyvenimą, bus atskleistos terminų „medus“, „bičiulis“ reikšmės, supažindinama su žmonių ir bičių šeimų „draugyste“. Ne tik apžiūrės bičiulių rakandus, tikrą korį, bet ir patys bandys atpažinti bičių produktus, užuodžiant ir net ragaujant medų, duonelę, žiedadulkes ar net pikį. Su papročiais ir apeigomis susipažins pasakojamosios, dainuojamosios bei smulkiosios tautosakos fone – pristatant prietarus, minant mįsles, dainuojant dainas, šokant ratelius, žaidžiant žaidimus. Pažaidę, padainavę dalyviai turės galimybę susisukti vaško žvakę iš vaškuolės bei ją dekoruoti norimais priedais.
Literatūra, Kita

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“

Kaip gražiai padengti stalą? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Nemokate valgyti spagečių? Ne bėda! Į pagalbą skuba Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Tik čia sužinosite
naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis ar panelė. Visiems, norintiems išmokti gražių manierų prie stalo, pristatome edukaciją „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Tai – literatūrinė-edukacinė pamoka, parengta remiantis rašytojos, Prano Mašioto premijos laureatės Danguolės Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Literatūrinės-edukacinės pamokos metu moksleiviai per eiliuotą tekstą įžengia į stalo etiketo akademijos paskaitą, kuri skatina vaikų kūrybiškumą ir leidžia kitokiu formatu, nekasdieniškai mokytis stalo etiketo taisyklių. Literatūrinės-edukacinės pamokos planas: 1. Literatūrinės-edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, trumpa eiliuota įžanga į mokymus. Kiekvienas paskaitos dalyvis gauna priemonių, kurios skirtos kiekvienam save gerbiančiam valgytojui: vienkartinė lėkštelė, popierinis padėklas, vienkartinė šakutė, peilis, šaukštas, vienkartinė stiklinė. 2. Stalo įrankių atsiradimo istorija (pateikiama informacija apie pirmuosius stalo įrankius, jų atsiradimo priežastis, rodomi įrankių pavyzdžiai). 3. Pagrindinės stalo įrankių naudojimo taisyklės (rodoma, kaip naudotis pagrindiniais stalo įrankiais, kam jie reikalingi, kurioje vietoje turėtų stovėti kiekvienas iš jų, taisyklės kairiarankiams). 4. Praktinis stalo įrankių panaudojimas (obuolio pjaustymas, įrankių sudėliojimas lėkštėje, servetėlės paskirtis ir vieta). 5. Zoologijos pamoka (pagrindinės ir didžiausios daromos klaidos prie stalo, gyvūnų ir žmonių analogijos). 6. Žinių patikrinimas ir Garbingo valgytojo diplomo įteikimas. Kiekvieno dalyvio laukia dovana – specialiai šiai edukacijai parengtas D. Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ leidimas ir specialus padėkliukas, padėsiantis praktikuotis prie stalo ir namuose.
Dailė, Kultūros paveldas

Mūsų Vytis

Lietuvos herbas, šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, dar vadinamas Vyčiu, yra vienas iš seniausių valstybės herbų Europoje. XIV a. pabaigoje LDK valdovų antspauduose vaizduotas
raito kunigaikščio portretas vėliau tapo kunigaikštystės herbu. Jis kaldintas ant monetų, graviruotas spauduose, pasirodė Vakarų Europos herbynuose. Vytis puošė valdovų antkapius, bažnyčių ir rūmų interjerus bei portalus, gobelenus, indus ir kitus valstybę reprezentuojančius daiktus. Vienu metu raitelis puošė daugelio mūsų kunigaikščių antspaudus. Viduramžiais nemokančioje skaityti visuomenėje antspaudas buvo visagalis valdžios ženklas. Kadangi simbolis dar nebuvo susiformavęs, vaizdo pavidalas dažnai priklausė nuo savininko bei graviruotojo. Nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, riterio rankose laikomas ginklas. Vienuose jis joja kairėn, kituose – dešinėn, žirgas tai stovi, tai šuoliuoja, vienur riteris laiko ietį vertikaliai prieš save, kitur už savęs, dar kitur horizontaliai ar įstrižai. Kiek vėliau pasirodo raitelis su kalaviju ir skydu, ant kurio vaizduojamas kunigaikščio šeimos ženklas: Jogailos – dvigubas kryžius, Skirgailos – liūtas, Vytauto – Gediminaičių stulpai. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažins su Lietuvos valstybės herbo Vyčio istorija, sužinos, kaip susiformavo pats herbas ir jį įvardijantis terminas. Bus analizuojama herbo kompozicija, spalvų simbolika. Valdovų rūmų muziejaus vertybių ir archeologinėje ekspozicijoje ieškosime senosios Lietuvos ženklų, kurie ir dabar yra svarbūs mūsų valstybės heraldikoje. Praktinėje dalyje kursime vėliavėles su Vyčio ženklu. Mokiniai galės apžiūrėti ir rankose palaikyti kalaviją ir skydą (rekonstrukcijos), kurie vaizduojami ir Lietuvos herbe. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai pasigamins istorinę Lietuvos vėliavėlę ir pakilę į muziejaus apžvalgos bokštelį suskaičiuos, kiek vėliavų matyti Vilniaus panoramoje.
Dramos teatras

„Saliamono turtai“

„Saliamono turtuose“ veiks kiek daugiau nei įprasta objektų. Šalia objektų ir aktorių itin svarbią vietą užims ir muzikinė spektaklio dalis, diktuosianti veiksmo ritmą. Be klasikinio
smuiko, muzikantė ir kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė prakalbins ir kitą, labai originalų instrumentą – dailininko Pauliaus Juodišiaus kūrinį. Tai keturių skirtingų pusių styginis instrumentas, kuriuo galima išgauti tiek bosinės gitaros, tiek violančelės, tiek ir kanklių garsus, o į jo vidų dar ir niūniuoti pavyksta. Tikslas – socialinės ir pažintinės kompetencijų tobulinimas pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Uždaviniai: supažindinti mokinius su tradiciniais ir netradiciniais styginiais muzikos instrumentais, perteikti socialinio gerumo supratimą, paremtą pasakojimu apie karalių Saliamoną, supažindinti mokinius ar iš naujo įgalinti atrasti kinetinio smėlio galimybes.
Lėlių teatras

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta 1–4 klasių mokiniams, norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį. Lėlių
teatras daro didelę įtaką asmenybės tobulėjimui. Jis padeda spręsti mokomuosius-auklėjamuosius uždavinius, ugdo vaikų vaizduotę, jausmus, kūrybiškumą, suteikia vaikams daug teigiamų emocijų. Kol kas Lietuvoje lėlių teatras su vaikais nepopuliarus, neišnaudojamos beribės lėlių teatro galimybės. Norint pasiekti įdomaus ir efektingo rezultato, reikia ieškoti ypatingų principų ir metodų, kurie atvertų vaiką ir jo galimybes kurti. Paslaugos tikslas – sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vaikai galės patys išbandyti įvairias technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti vaikus menu, konkrečiai – lėlių teatru, paskatinti lankyti lėlių teatro būrelį mokykloje, kur per lėles jie mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas vaikams taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos"

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos“ vyksta nuo Jurginių (balandžio 23 d.) iki pat vėlyvo rudens. Kerdžiaus ragas kviečia mažuosius tapti piemenėliais ir sužinoti įvairių
dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai: iš medžio žievės ir mediniai lumzdeliai, skudučiai, švilpynės, šiaudo birbynės; visi dalyviai gali jais paraliuoti. Taip pat dalyviai išmoksta nusivyti virvutę ar virvę, padaryti pantį, žaidžiami tradiciniai piemenėlių žaidimai, ieškoma paslėptų daiktų. Galiausiai ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis. Šioje edukacijoje piemenėlių vargai nedideli, o pramogos – smagios.
Kultūros paveldas

Susipažinkime – riterystė

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su XIII–XV a. riterine kultūra ir jos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenei. Per užsiėmimą dalyviai sužinos, kas yra riteris, kaip
viduramžiais juo buvo tampama, kokias privilegijas ir pareigas žmogus įgydavo įgydamas riterystę. Bus kalbama apie riterystės kultūros atsiradimą Europoje, jos klestėjimo laikus, riterio gyvenimą, riteriškumo principus, įšventinimo ceremoniją. Pasitelkę vaizdinę medžiagą dalyviai rungsis riterių turnyruose, išsiaiškins, ar riterių sluoksnis ir jam būdingos tradicijos susiformavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Patyriminei veiklai, vaizduotės žadinimui pasitelkiama riterio šarvuotė, ginklai, skydai, atkurti pagal senąsias technologijas. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti autentiškus ir pačiupinėti pagal istorinius analogus atkurtais šarvus, kalavijus, šalmus. Įgytas žinias pagilins mini interaktyvaus žaidimo metu. Užsiėmimas vedamas naudojant pažintinio pasakojimo, aktyvaus tyrinėjimo, analizės metodus, parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą, skirtas padėti mokiniams suvokti žmonių gyvenimo būdo specifiškumą viduramžių Europoje. 1–2 ir 3–4 klasėms taikomi skirtingi metodai; 1–3 klasių mokiniai su riteryste supažindinami taikant patyriminius, žaidybinius metodus, 3–4 klasių mokiniai orientuojami į tiriamąją analitinę veiklą.
Lėlių teatras

Kalėdinis spektaklis-regėjimas „Avinėlio kelionė“

Šį muzikos, vaizdų ir vaidybos sinteze grįstą reginį, puikiai įvertintą publikos ir kritikos, jo kūrėjai vadina „spektakliu-regėjimu“. „Avinėlio kelionė“ yra apie tai, kad kiekvieno iš
mūsų širdyje gyvena mažytis avinėlis. Spektaklio metu žiūrovai bus kviečiami jį atrasti ir drauge keliauti per pasaulio sukūrimo istoriją. Po spektaklio bus surengtos edukacinės avinėlių iš vilnos gamybos dirbtuvės.
Rodomi įrašai: 1 - 10356
Rodyti puslapyje: