Dėmesio! Kvietimas teikti paraiškas kultūros paso paslaugų atrankai vyks nuo 2022 06 01 (10 val.) iki 2022 06 14 (17 val.)
Kultūros paveldas

Baltijos keliu

Edukacinis užsiėmimas „Baltijos keliu“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus Gedimino pilies bokšte. Būtent nuo šio, mūsų visos šalies simbolio, 1989 m. rugpjūčio 23 d. ir
prasidėjo pilietinė visuomeninė akcija Baltijos kelias. Mokiniai sužinos, kad Baltijos kelias tai 2 milijonų rankomis susikibusių žmonių grandinė, sujungusi Vilnių, Rygą ir Taliną. Dalyviai įvertins, kad tai buvo ryžtingas protesto išreiškimas prieš sovietinę okupaciją, 1939 m. Stalino ir Hitlerio, Molotovo ir Ribbentropo sąmokslą, kurio padariniai buvo lemtingi. Ekskursijų vadovas papasakos kokius įvykius lėmė pakto pasirašymas: Europos pasidalijimas, Antrojo pasaulinio karo pradžia ir įtaka Lietuvai, Baltijos valstybių okupacija pasitelkus karinę intervencija, neregėta valstybių sovietizacija, didžiulio masto genocidas, žmonių trėmimas. Bus akcentuojama, kad Baltijos tautos kovojo, priešinosi fizinei ir dvasinei okupacijai, vyko partizaninė, pogrindžio, diplomatinė kova už nepriklausomybę. Išsamus pasakojimas, žemėlapių studijavimas, fotografijų bei autentiškos video medžiaos peržiūra, leis mokiniams suvokti žmonių vienybės, ryžto galią. Diskusija, „minčių lietus“ tai praktinė užsiėmimo dalis. Ji leis mokiniams užduoti jiems rūpimus klausimus, garsiai reikšti savo mintis ir idėjas, kūrybiškai pažvelgti į šio įvykio įprasminimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje mokiniai užkilę ant Gedimino pilies bokšto apžvalgos aikštelės ir susikabinę rankomis bent trumpam galės pajusti, įsijausti ir suvokti, kad vienybė ir ryžtas leis įveikti visas kliūtis ir pasiekti tikslą.
Kultūros paveldas, Šokis

Dvaro kultūra Europoje ir LDK

Edukacinės programos metu moksleiviai bus supažindinti su dvaro kultūra Europoje ir LDK, pasitelkiant kostiumo ir šokio istoriją. Programos metu moksleiviai išvys autentiškai atkurtus
istorinius kostiumus, kuriuos vilkėjo to laikmečio kilmingi bajorai ir jų damos. Šokėjai pademonstruos moksleiviams dvaruose šokamus šokius ir papasakos, kokių dvaro etiketo taisyklių privalėjo laikytis kilmingieji. Kiekvienas programos šokis – atskira dvaro kultūros miniatiūra, padedanti geriau susipažinti su dvaro gyvenimu. Edukacinė programa sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje programos dalyje profesionalūs šokėjai-vedantieji supažindins moksleivius su dvaro kultūra, pasitelkdami šokio ir kostiumo istoriją, pademonstruos pačius šokius ir pamokys dvaro etiketo taisyklių. Antroje dalyje moksleiviai bus pakviesti patys išbandyti šokių žingsnelius ir pasimokyti mandagių dvaro manierų. Moksleiviui mokymui parinkti nesudėtingos choreografijos autentiški dvaro šokiai, kuriuos, vadovaujant įgudusiems ir didelę patirtį turintiems vedantiesiems, galima lengvai išmokti. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Literatūra

"Kelionė su Kukučiu"

Šio edukacinio užsiėmimo metu supažindinsime vaikus su poeto Marcelijaus Martinaičio biografijos dalimi, siejama su poeto gimtine. Supažindinsime su pagrindiniu poeto kūrybos
humoristiniu personažu – Kukučiu, kurio kilmė atrandama žemaičių tautosakoje. Panaudojant interaktyvų žemėlapį „Kelionė su Kukučiu Marcelijaus Martinaičio gimtinės takais“ ir pasitelkus Kukutį kaip virtualų ekskursijos vadovą, pristatysime su Marcelijumi Martinaičiu susijusias Raseinių krašto vietoves ir jų kultūrinius ypatumus. Virtualiai aplankysime gimtąjį Paserbenčio kaimą, susipažinsime su tuo metu veikusiomis mokyklomis, kurias lankė būsimasis poetas: Paserbenčio, Mikšynės, Polimų pradinės, Raseinių gimnazija, Gervinės septynmetė mokykla. Keliausime į Raseinių miestą, kur būsimasis poetas dirbo Raseinių r. ryšių kontoroje, vėliau rajono laikraštyje. Pabuvosime Maironio parke, kuriame poeto Marcelijaus Martinaičio iniciatyva pastatyta Maironio skulptūra. Į kelionės maršrutą bus įtrauktas skveras, dedikuotas Marcelijaus Martinaičio „Kukučiui“ ir pastatas, kurio sieną puošia Marcelijui Martinaičiui skirtas „Serbento šakos“ piešinys. Bus skaitomos „Kukučio baladžių“ ištraukos, atkreipiant vaikų dėmesį į poeto kuriamus personažus ir jų poetines kaukes. Vaikai bus pakviesti, naudojant paukščio-kukučio trafaretus, sukurti savo įsivaizduojamą, suvokiamą kukutį. Moksleivių kūrybiniai darbeliai bus eksponuojami bibliotekoje. Žinių apibendrinimui vaikus kviesime sudalyvauti Kahoot viktorinoje „Negalvojant galvoti“, kurioje atsispindės poeto pagrindiniai kelionės ir kūrybos aspektai. Grįžtamojo ryšio gebėjimų ugdymui pakviesime vaikus dalyvauti dalyvauti kūrybiniame užsiėmime „Mano kelionė su Kukučiu“, kurio metu kiekvienas vaikas galės pademonstruoti savo kūrybiškumą, sukurdamas žemėlapį, kuriame pažymės norimas aplankyti vietoves, sietinas su poeto Marcelijaus Martinaičio gimtuoju kraštu.
Kultūros paveldas, Kita

Ponų rūmų laisvalaikis

Užsiėmimą pradeda trumpa istorinė ekskursija apie Oginskių giminę ir rūmų istoriją, kurioje kalbama apie XIX a. Lietuvos dvarų ir dvarininkų kultūrą. Pristatoma dvarininkų laisvalaikio
istorija, žinomų žaidimų ir užsiėmimų istorija. Kitoje dalyje - praktinis žaidimų išmėginimas: kortos (lošimų istorija), siuvinėjimas (nosinaitės istorija ir neverbalinė komunikacija); atviruko gaminimas gratažo technika (supažindiname su art deco stiliumi, korespondencijos istorija); Vėduoklių gamyba (vėduoklės istorija, neverbalinės komunikacijos etiketas); aristokratų žaidimas - kroketas (vyksta lauke). Kiekviena praktinė veikla pasirinktina atskirai, atsižvelgiant į grupę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senoji odininkystė (Nuotolinė paslauga)

Nuotolinio edukacinio užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinti su istoriniais laikais labai reikšmingu senuoju Lietuvos amatu - odininkyste. Bus pristatytos jau egzotika tapusios odos
išdirbimo technologijos, pademonstruotas darbas su oda, naudojant rekonstruotus XV-XVII a. odininko įrankius ir priemones, parodytos gausios, pagal archeologinius radinius pagamintos įvairių rūšių odinių dirbinių rekonstrukcijos. Iš istorinės perspektyvos keliami aktualūs žmogaus ir gamtos tarpusavio santykiai. Vaizdo prezentacijos skaidrėse bus pateikiama gausi vaizdinė autentiškų dirbinių medžiaga (nuotraukos ir video), papildanti gyvą lektoriaus pasakojimą.
Dramos teatras, Kita

Išdrįsk kalbėti

Mokiniai dalyvaujantys užsiėmime praplės savo suvokimą, kaip reikia bendrauti nuo scenos, kokios bendravimo technikos, kiek daug reikia žinoti, siekiant sudominti ir įtikinti
auditoriją. Praktinių užsiėmimų metu, jie sakys kalbas, mokysis kūrybiškai išsisukti iš nepatogių situacijų, mokysis kritiškai mąstyti bendraujant su auditorija ir partneriais scenoje, mokysis nustumti baimes, kurios blokuoja kritinį mąstymą. Esame sulaukę tokių šio renginio dalyvių atsiliepimų: „Iš pradžių nenorėjau eiti į šį renginį, nes žinojau, kad reiks kalbėti, bet dabar džiaugiuosi, kad atėjau, man labai patiko“, „Aš nežinojau, kad galiu viešai kalbėti“, mokytoja: „Tie vaikai, kurie dalyvavo jūsų mokymuose, dabar tiesiog veržiasi atsakinėti prieš klasę, net įkalbinėti nereikia“. Renginiai buvo vedami šiose mokyklose: Kauno Nemuno vidurinė mokykla, Kauno Valdorfo mokykla, Garliavos Jonučių progimnazija. Tokie rezultatai vos po 2 valandų renginio su mokiniais.
Dailė, Literatūra

Edukacinė programa „A. Vienažindžio lyrikos įtaka J. Vienožinskio tapyboje“

Edukacinė programa „A. Vienažindžio lyrikos įtaka J. Vienožinskio tapyboje“ vyksta dailininko Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje ir tėviškės sodyboje, kuri yra Lietuvos
kultūros paveldo objektas. Muziejaus peržiūros metu pasakosime apie gausią dailininko šeimą. Poetas kunigas Antanas Vienažindys buvo dailininko tėvo brolis. Aplankysime šeimos kapinaites, kurios yra šalia sodybos, ir turi įdomią atsiradimo istoriją. Peržiūrėsime ir aptarsime filmą „Meistras“ (L. Pociūnienė, P. Savickis, R. Kazlas). Klausysime Antano Vienažindžio eilėraščių įrašo (įgarsinta D. Sadausko). Kūrybiniame užsiėmime „Ar liko lyrikos mūsų gyvenime?“ mokiniai skaitys A. Vienažindžio eiles ir tapys savo asocijacijas pasirinkto eilėraščio tema. Mokiniams suteikiamos visos profesionalios dailės priemonės ir savo darbą parsiveš namo. Eekskursija pritaikyta pagal sudėtingumą skirtingam moksleivių amžiui, todėl vienos grupės dalyviai turi priklausyti vienai amžiaus grupei (1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. ).
Kultūros paveldas, Kita

Viešnagė Didžiosiose Nemuno kilpose

Kviečiame susipažinti su ypatinga Lietuvos teritorija – Didžiosiomis Nemuno kilpomis. Išskirtinis Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdis lėmė upės pakrančių gyventojų ilgą, sudėtingą ir
įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį. Nedidelėje vos 250 km2 ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus. Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai. Šių vietų unikalumą padės atskleisti lankytojų centro ekspozicija, kuri skirta įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems. Joje rasite tūrinius maketus ir dėliones, interaktyvias schemas, nuotraukas ir piešinius, reljefinį ir kitus žemėlapius, surinktą gamtinę, archeologinę, vaizdo bei garso medžiagą. Tyrinėsite, mokysitės, sužinosite daug įdomių faktų ir atsakymų į klausimus: Kodėl šiose vietose Nemunas taip kilpinėja? Koks yra aukščiausias Lietuvos medis ir kur jis auga? Koks akmuo išrinktas nacionaliniu? Ką vadiname sieliais?.. Edukatoriai – regioninio parko darbuotojai jums paruošę užduočių, žaidimų. Po teorinės dalies moksleivių lauks skirtingos užduotys: 1-3 klasės „plukdys sielius”, 4-7 klasės – „vingiuos“ 2 kilometrų akmeninėmis „Nemuno kilpomis“, 8-12 klases pakviesime į orientacinį žaidimą-ekskursiją.
Dailė, Skulptūra

Modelino istorija

Modelinas (polimerinis molis) yra lipdoma medžiaga, savo konsistencija labai panaši į plastiliną. Jo panaudojimo galimybės - labai plačios: juo kuriami žaislai, papuošalai, indai,
paveikslai, rėmeliai ir t.t. Tai puiki priemonė skatinanti vaikų kūrybiškumą, drąsą kurti, improvizuoti ir realizuoti kūrybines mintis rankomis. Edukacijos tikslas: supažindinti vaikus su šiuolaikiniu skulptūros menu, moliu, keramika, vystyti motorinius gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, toleranciją, kantrybę, pakantumą sau ir savo draugų darbams, gebėjimą išreikšti mintis ir idėjas rankomis, skatinti vaikų domėjimąsi menu, bet prasmingą ir įdomų laisvalaikio praleidimą. Mokiniai supažindinami su šiuolaikiniu skulptūros menu, kuris skatina kitokį, netradicinį mąstymą ir netradicinį matymą ne tik mene bet ir gyvenime. Ugdysime toleranciją visoms meno formoms. Edukacijos metu sukurtą dirbinį mokiniai išsineša į namus.
Dramos teatras

Spektaklis „Zuikis Puikis“

Spektaklio kūrėjai, suprasdami, kad nūdienos vaikai nemažai laiko praleidžia stebėdami šiuolaikinius animacinius filmus bei žaisdami kompiuterinius žaidimus, leidžiasi į nuotykį ir
vaikus kviečia į Pasakų aviliuką (palapinę), kurioje Pasaksukių (šeimininkų) ,,išsukama" pasaka ,,Zuikis Puikis". Aviliukas - Palapinė yra suskirstyta į dvi dalis. Vienoje - vaikų pieštas animacijas ant senojo projektoriaus valdantys ir jas įgarsinantys aktoriai, kitoje - pasakotojas bei vaikai, stebintys Aviliuko sienoje regimą gyvai sekamą ir animuojamą pasaką. ,,Zuikis Puikis" - mažuosius žiūrovus supažindina su gyvai garsinamos pasakos žanru, kuomet pagrindiniai istorijos pasakojimo įrankiai yra vaikų kurtos iliustracijos, aktorių balsai ir pagalbiniai daiktų garsai. Vaikai "čia ir dabar" pamato, kaip iliustracijos atgyja. Be pačio žanro naujumo dar vaikai supažindinami su Zuikio Puikio istorija, kuomet paaiškėja, kaip yra svarbu laikytis duoto žodžio ir, turint tikslą, nepasiduoti pagundoms, kad ir kaip stipriai šios viliotų.
Rodomi įrašai: 1 - 102 635