Performansas (tarpdisciplininis menas), Dramos teatras

Muzikinis da-da darbo spektaklis ,,Kas pasaulyje g(a)ražiausia?“

Spektaklyje „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ pasaka „Snieguolė ir septyni nykštukai“ perkeliama į garažą. Pasitelkusi įvairius tokiose vietose randamus objektus, pasaką seka aktorė Saulė
Degutytė. Tai – dadaistinio stiliaus spektaklis, kuriame žodis (pjesę rašė Violeta Šablinskaitė-Aleksa) interpretuojamas priešingai. Prancūziškai dada – tai žaislinis arkliukas. Taigi, spektaklyje mažieji žiūrovai skatinami žaisti kartu su aktore bei pastebėti neatitikimus tarp žodžių ir veiksmų, pavyzdžiui, kai tvarkantis mėtomi daiktai, o apie nuodus kalbama saldžiai. Kaip įprasta Stalo teatre, pasakojimui yra pasitelkiami įvairūs daiktai, o septynis nykštukus spektaklyje atstovaus grąžtas, veržliaraktis, pjūklas, kirvis, replės bei kiti garažo įrankiai. Todėl tikimasi, kad mergaičių pamėgta pasaka bus įdomi ir berniukams. Šiais laikais vaikai vis mažiau mato suaugusius, kurie darbą dirba meistraudami rankomis. Siekiant užpildyti šią spragą į „Kas pasauly g(a)ražiausia?“ audinį įpintos ir video pamokėlės, kaip galima dirbti įvairius darbus. Galbūt tai paskatins mažuosius išmėginti tėčių pasauliui priklausančius daiktus. Spektaklyje daug garažo įrankiais gyvai išgaunamų garsų, scenoje papildančių atliekamo darbo įspūdį, o kiekvienam pagrindiniam veikėjui suteikiančių jo asmeninį garsą. Greta skamba ir Snieguolės Dikčiūtės gyvai atliekama elektroninė triukšmo (angl. noise) stilistikos muzika, scenoje kurianti emocinį lauką.
Etninė kultūra

Velykinio margučio marginimas vašku

Programos užsiėmimas vyks Varnių regioninio parko Gamtos mokykloje. Programos tikslas - skatinti mokinių domėjimąsi protėvių kultūriniu palikimu margučių marginimo tradicijoje,
puoselėti senąsias tradicijas, jų tęstinumą. Mokiniai sužinos, kuo protėviai gyveno, kaip jie įprasmino savo kūrybą. Uždaviniai: suteikti žinių apie margučių marginimą senaisiais raštais, dažymą bei marginimo būdus; populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą natūraliu bičių vašku; skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Veiklos: Užsiėmimo metu supažindinama su senovinių margučių marginimo raštų atsiradimu, margučių spalvų, simbolių, raštų, piešinių reikšmėmis. Praktinės dalies metu kiekvienas, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, dekoruos kiaušinį savo pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos pavyzdžių arba sukurs savitą raštą margučiui. Rezultatai: Mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės numarginti margutį tradicine marginimo technika. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai geriau suvoks praeities kultūrinio palikimo unikalumą ir svarbą šiomis dienomis, tęsiant margučių marginimo tradicijas savo šeimoje.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Su kryžiumi ir kalaviju“

Nuožmūs ir karingi Kryžiuočių bei Kalavijuočių ordinai ilgus dešimtmečius kovodami su kryžiumi ir kalaviju rankose nedavė ramybės Pabaltyje gyvenusioms Baltų gentims. Suremti ginklus su
šiais priešininkais ne kartą teko jau XIII a. viduryje įkurtai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Įnirtingose kovose lietuviai ir žemaičiai pasiekė pergales prieš atėjūnus Saulės ir Durbės kautynėse, tačiau Kryžiuočių ordinas nebekėlė Lietuvai egzistencinės grėsmės tik po 1410 m. triuškinančio lietuvių ir lenkų laimėjimo Žalgirio mūšyje. Maga sužinoti daugiau apie šiuos svarbius viduramžių mūšius? Įdomu, kokie ginklai, kovos būdai ir manevrai buvo naudojami lietuvių bandant nugalėti priešą? Siūlome pajusti tikrą kovos dvasią ir sudalyvauti viduramžių mūšio inscenizacijoje, kurioje akis į akį galėsite susitikti su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiu Vytautu Didžiuoju ir ordino magistru Ulrichu fon Jungingenu, išbandyti įvairiausius ginklus ir kovos būdus.
Dailė, Etninė kultūra

Vytinės juostos

Edukacinio užsiėmimo metu išskirtinėse muziejaus erdvėse, Kelmės dvaro rūsiuose, vaikai išgirs pasakojimą apie vieną seniausių liaudies amatų – audimą, bei vieną iš svarbiausių liaudies
audinių rūšį – juostas, susipažins su jų raštais bei spalvomis, jų simbolika. Juostos žmogų lydėdavo nuo gimimo iki mirties. Gimusį kūdikį suvystydavo į juostą. Juostos buvo būtina moterų ir vyrų aprangos dalis. Taip pat jas dovanodavo įvairiomis progomis. Be juostų neapsieidavo ir atsisveikinant su mirusiuoju. Žemaičiai daugiausia naudojo vytines juostas. Kadangi jų audimui nereikėjo ypatingų įrankių, šias juostas nusivydavo bandą ar žąsis ganydavusios piemenaitės. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai žaisdami, mindami mįsles pasirinks norimų spalvų siūlus, išmoks juos susiverti į lenteles, nusivys nesudėtingą juostelę – skirtuką knygai ar draugystės apyrankę. Tikslas – supažindinant su žemaičiams būdingomis vytinėmis juostomis, atskleisti vaikams savo krašto ir lietuvių tautos savitumą, skatinti jaunąją kartą puoselėti bei tęsti tradicijas. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines bei interaktyvias priemones pristatyti vytinių juostų vijimą; supažindinti su juostų vijimo priemonėmis. Metodai: informacijos pateikimas naudojant vaizdines priemones; vaikų įtraukimas į aktyvią veiklą per žaidimus; individualus praktinis darbas. Rezultatai: vaikai, dalyvavę šioje veikloje: bus įgiję žinių apie vieną seniausių lietuvių juostų vijimo būdų; įgis praktinių įgūdžių, mokės kūrybiškai pritaikyti savo nuvytas juostas šiuolaikinėms reikmėms; bus puoselėjami bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai; išplės savo kultūrinį mentalitetą; bus paskatinti saugoti bei tęsti tradicijas.
Dailė

Paveikslai iš gabalėlių

1. Pasitelkiant multimedijos priemones vaikai supažindinami su mozaikos istorija, jos paskirtimi, svarbiausiais kūrėjais ir naudojimu keičiantis amžiams. 2. Aptarsime šių dienų mozaikos
panaudojimo galimybes ir dermę su kitomis dailės rūšimis. Ieškosime praktinių mozaikos pritaikymo galimybių savo kasdienybėje. 3. Dalyviai susipažins su tradicinėmis mozaikų kūrimo priemonėmis, trumpai apžvelgsime, kas vaizduojama tokiu būdu sukurtose mozaikose. 4. Mokiniai ieškos idėjų savo mozaikoms, rinkis medžiagas (pagal dydį, faktūrą, formą, spalvas), dėlios eskizus. 5. Vaikai klijuos savo mozaikas ant faneros lakštelių, maišys mozaikų glaistą, glaistys ir valys.
Etninė kultūra

Žvakių liejimas

Tikslas – supažindinti dalyvius su senoviniu amatu – žvakių liejimu, plėtoti jų kultūrinį akiratį, ugdyti kūrybiškumą, puoselėti etninės kultūros tradicijas. Uždavinys – dalyvius
supažindinti su apšvietimo priemonėmis: balana ir jos laikikliu (vadinamuoju „dziedu“), įvairių rūšių fabrikinės gamybos žibalinėmis lempomis, žibintais. Išmokyti lieti gryno vaško žvakes. Metodai: vaizdiniai, žodiniai ir praktiniai. Priemonės žvakių gamybai: lininiai siūlai dagčiui gaminti, lempelė vaškui lydyti, formelės liejimui, samtelis vaškui pilti. Veikla: dalyviai atvykę į muziejų sužinos, kaip senovėje buvo liejamos žvakės, kaip paruošiamas vaškas, iš kokių siūlų daromas dagtis. Sužinos apie Vėlinių ir Grabnyčių papročius, žvakių naudojimą buityje. Patys išbandys žvakių gamybos būdus (lieti į formas, mirkyti, pilti ant dagčio). Bus menamos mįslės apie lempą, žvakę ir kitas šviesą skleidžiančias priemones. Rezultatai: etninės kultūros akiračio praplėtimas, išsaugojant etninės kultūros tradicijas ir vertybes. Ugdomas kūrybiškumas, bendradarbiavimas tarpusavyje įveikiant sunkumus.
Etninė kultūra

Vaikai ir žaislai

Tikslas ir uždaviniai: supažindinti mokinius su senaisiais kaimo vaikų žaidimais ir žaislais, ugdyti mokinių kūrybingumą, skatinti jų domėjimąsi tautos kultūros paveldu ir per kūrybinę
veiklą, bendravimą tenkinti vaikų kultūrinės aplinkos pažinimo, lavinimosi bei saviraiškos poreikius. Užsiėmimas interaktyvus- derinama pasakojimas, diskusija, veikla. Dalyviams pristatoma senojo Lietuvos kaimo aplinka, diskutuojama kokie buvo suaugusių ir vaikų darbai, bandoma išsiaiškinti mūsų ir senolių aplinkos skirtumus bei panašumus. Vaizduotė leidžia mokiniams suprasti, palyginti gyvenimo sąlygų pokyčius, paaiškinti kaip keitėsi vaikų socialinė padėtis, jų darbai, pareigos. Aiškinamės klausimus. Kokie mėgstamiausi šių dienų vaikų žaislai? Ar šie žaislai ir žaidimai skiriasi, o gal panašūs? Išsiaiškiname, kad žaislai yra suaugusių aplinkos atspindys, keičiasi aplinka kinta ir žaislai., medžiagos, kurios padaro žaislą sunkiai atpažįstamą. Žaidimas ir žaislas yra ne tik pramoga, bet ir svarbi pedagogikos dalis, lavinanti kūrybinę vaikų fantaziją, padedanti ugdyti reikiamus įgūdžius, kūrybiškumą, suvokti savo vaidmenį ir palaikyti santykius su kitais bei aplinka. Žaisdami su autentiškų žaislų kopijomis, tyrinėdami, kaip ir iš kokių medžiagų jie padaryti, lygindami su savo žaislais ir žaidimais, vaikai mokosi pagarbaus santykio vienas su kitu. Grupėse, kurdami žaidimą iš gamtinių medžiagų – akmenukų, pupų, kaštonų, medžio ir kt. užmezga diskusiją, kokią patirtį perduoda žaislai, prisimenamos pasakos ir jų herojai- ožiukai, gaidys, vilkas, lapė. Taip ugdoma meilė gamtai, tradicijoms, skatinami draugiški santykiai, vartojimo ekologija, supratimas, kad ne žaislų kiekis, bet draugystė ir kūrybiškas žaidimas yra tikroji vertybė. Užsiėmime naudojama daug smulkiosios tautosakos mįslių, patarlių, pasakojimų ir kt.
Cirkas

Cirko meno užsiėmimai

Užsiėmimų tikslas – atskleisti ir ugdyti vaikų kūrybinį ir meninį potencialą. Motyvuoti prasmingai ir aktyviai dalyvauti cirko meno tradicijų plėtroje. Šiandieniniame kultūriniame
gyvenime vis labiau populiarėjant cirko menui, tradicinis cirkas peržengia maniežo ribas. Jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris jungia ne tik cirko formas, bet ir muziką, šokį, teatrą, režisūrą. Šakių mieste įkurta cirko mokykla turi inventorių ir tam pritaikytą bazę su profesionaliais pedagogais, vaikai galės pajausti cirko meno dvasią, pamatyti cirko „virtuvę", jo užkulisius. Užsiėmimų metu skatinsime vaikų grupių bendravimą ir bendradarbiavimą su profesionaliais cirko artistais, režisieriais, choreografais, per veiklas supažindinsime su cirko menu ir istorija, per kūrybines ir praktines paieškas skatinsime vaikų ir jaunimo pažinimo ir lavinimosi poreikius kultūros bei meno srityse. 1–4 klasių mokiniai galės susipažinti su V. Venslovaičio cirko paroda „Viskas dėl šou“, apžiūrėti mini klounų parodėlę. Vaikai galės stebėti geriausius savo bendraamžių pasirodymus, kurie truks apie 20–30 min. Trumpai vaikai bus supažindinti su Lietuvos cirko istorija. Po pasirodymų galės susipažinti su cirko užkulisiais ir artistų rekvizitu – edukacija „Daiktai cirke atgyja“. 1–2 klasių mokiniams cirko meno užsiėmimus vesime žaidimo forma, įtraukiant „Parašiutą“ ir kitą cirko inventorių. Taip pat 1–2 klasių vaikai turės galimybę susipažinti su grimo paslaptimis – vyks pamokėlės. 3–4 klasių mokiniams treneriai parodys ir suteiks galimybę patiems pasigaminti žongliravimo rekvizitą. Prižiūrimi profesionalaus cirko artisto ir akrobatikos trenerio 3–4 klasių mokiniai turės galimybę saugiai išbandyti pametamą takelį ir batutą. Po įvykusio užsiėmimo bus susėdama ratu ir vyks refleksija, kurios metu kiekvienas galės išsakyti, ką jautė, kas patiko, nepatiko. Vaikai dirbdami kartu su profesionalais patirs socialiai ugdantį kultūrinių užsiėmimų poveikį, atskleidžiantį jų asmenybę, sugebėjimus ir pasitikėjimą savimi.
Dramos teatras

Spektaklis „Lietaus lašelė“

Scenarijaus autorius - Saulius Kovalskas. Kompozitorius - Aras Žvirblys. Spektaklis “Lietaus lašelė” – tai istorija apie mažytę, linksmą ir nerūpestingą Lietaus lašelę, nusileidusią iš
kriaušės formos debesies į žemę ir atsidūrusią tarp žmonėms įprastų daiktų. Senas ir pavargęs Televizorius Trisdešimt penki kanalai, duoda Lašelei naudingą patarimą – negalima per dienų dienas šokinėti be darbo, reikia turėti kažkokį tikslą. Lietaus lašelė paklauso jo ir keliauja ieškoti Pasakų knygos, kuri pasak Televizoriaus, yra labai protinga ir galbūt jai galės padėti. Lašelė tikėjosi rasti stebuklų, nuotykių ir fantazijos kupiną Pasakų knygą, tačiau ant palangės gulinti Knyga buvo apdulkėjusi, liūdna, ir niekam nereikalinga, nes vieną dieną į namus atkeliavo Televizorius ir nuo to laiko knygų niekas nebeskaitė. Tačiau Pasakų knyga papasakoja vieną istoriją, užrašytą joje, kuri Lašelei padeda daug ką suprasti. O Pasakų knyga, nuskraidinusi Lašelę į fantazijos šalį, pasijuto ir vėl reikalinga… Tad ar suras Lašelė savo tikslą? Ar išgelbės gėlę Albertą? Ar suprasime kuo knyga skiriasi nuo televizoriaus?
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Devynių fortų tvirtovė“

Edukacinio užsiėmimo „Devynių fortų tvirtovė“ tikslas – skatinti dalyvius domėtis istorija, supažindinant juos su Kauno tvirtovės fortais. Uždaviniai: suteikti bendrųjų istorijos žinių
apie Kauno tvirtovę; mokyti suprasti žemėlapius; mokyti pažinti romėniškus skaičius. Edukacinis užsiėmimas žaismingai supažindina dalyvius su Kauno miesto tvirtove ir jos fortais. Dalyviai su edukatoriumi išsiaiškina, kas yra fortas ir tvirtovė, taip pat sužino, kad visas Kaunas carinėje Rusijos imperijoje buvo paverstas miestu-tvirtove. Aptarus, iš ko buvo statomi gynybiniai įtvirtinimai, dalyviai grupėse turi sukonstruoti devynis spalvotus fortus ir pastatyti juos į reikiamą vietą žemėlapyje. Edukacinis užsiėmimas apima ne tik istorijos pažinimą – taip pat padeda mokytis pažinti romėniškus skaičius, suprasti žemėlapius, ugdo kūrybiškumą. Metodai: pasakojimas ir demonstravimas ekspozicijose, kūrybinis darbas grupėse, diskusija. Priemonės: ekspozicijos, multimedija pristatymas apie „senovinius“ (romėniškus) skaičius, didžiulis Kauno tvirtovės žemėlapis, 8 kompl. spalvotų lego kaladėlių, 1 kompl. plastilino detalių IX forto statybai.
Rodomi įrašai: 1 - 101 014