Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Dailė, Kita

Šiuolaikinis telefonas ir sveikatos būklę diagnozuojančios programėlės

Sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas (Sokratas) Prieš keliolika metų telefonas buvo skirtas tik skambinimui, tačiau šiandien jis tapo universaliu įrenginiu.
Atsiranda daugiau sprendimų, kurie paverčia išmaniuosius įrenginius personaliniais gydytojais. Gamintojai kuria įvairiausius priedus, kuriuos galima nešioti ant piršto, rankos, krūtinės ir kurie bevieliu ryšiu perduoda duomenis apie mūsų kūną į telefone arba planšetėje įdiegtą aplikaciją arba į internetą. Programėlės turi daug privalumų: patogu naudotis, didelis įvairių duomenų srautas, įtraukianti aplinka. Siūlome susipažinti su mokamų programų pasiūla: „Pagalba sau“, „Mitybos dienoraštis“, „Žingsniuojantis kalorijų skaitliukas“. Užsiėmimo tikslas - sveikatos raštingumo, mitybos ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimas. Edukacijos metu su vaikais aptarsime sveikos mitybos principus ir praktiškai išbandysime vieną nemokamą programėlę „Mitybos dienoraštis“. Programėlė padės tiems, kurie nori sveikiau maitintis, sumažinti kūno svorį, išvengti persivalgymo, sekti suvalgomo maisto kiekį ir kalorijas, lengvai gauti informaciją apie produktų maistinę vertę (kalorijas, angliavandenius, baltymus ir riebalus). Sukursime komiksą apie peliuką Mikį, kuris ėdė tiek, kad nebetilpo... Rezultatai. Minimaliu paspaudimų skaičiumi vaikai išmoks vesti dienoraštį, gauti alternatyvius mitybos pasiūlymus. Patogiai ir greitai palygins duomenų bazėje pateikiamą informaciją su ant maisto pakuotės nurodyta informacija. Įtvirtinama teigiama nuostata į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius. Sukurti komiksai atskleis netinkamos mitybos pasekmes.
Etninė kultūra

Velykų margutis

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi tradicinėmis margučių marginimo technikomis. Uždaviniai: (1) supažindinti mokinius su Velykų šventės kilme ir ritualais; (2) supažindinti su
tradiciniu simbolių ir ornamentų komponavimu, spalvų ir raštų simbolika; (3) pristatyti tradicines margučių marginimo technikas, demonstruojant rajono tautodailininkų išrašytų bei skutinėtų margučių pavyzdžius. Priemonės: vaško lydymo įrenginiai, dažai, smeigtukai. Metodai: interaktyvios kortelės, minčių lietus, diskusija, kūrybinis darbas, pokalbis, pasakojimas, demonstravimas, stebėjimas. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Velykų šventės kilme. Pristatomos trys tradicinės simbolių ir ornamentų komponavimo schemos. Mokiniai supažindinami su margučių kolekcija esančia Prienų krašto muziejuje. Rezultatai: mokiniai susipažins su margučių raštų simbolika, tradicinėmis marginimo technikomis, mokysis derinti spalvas, žinos jų reikšmes, gebės sukurti tradiciniam menui būdingą kompoziciją. Mokiniai mokysis marginti margučius tradicine marginimo technika - vašku.
Kultūros paveldas, Kita

Piliakalnių takais

Klasės, susiruošusios į edukaciją „Piliakalnių takais“, mokiniams duodami žemėlapiai su pažymėtais punktais, kuriuose reikia atrasti tolesnės kelionės nuorodas. Vadovaujantis
nuorodomis, atkeliaujama iki Varkalių piliakalnių. Užkopus ant vakarinio piliakalnio, papasakojama apie Varkalių praeitį, legendos apie piliakalnius. Kelionė tęsiasi iki Gondingos piliakalnio. Jį pasiekus, papasakojama apie Gondingos gyvenvietę bei legendos apie šį piliakalnį. Gondingos papėdėje įkuriama stovyklavietė, pamokoma uždegti laužą be degtukų, susirasti vandens, pasigaminti filtrą, ruošiami pietūs. Po jų rodoma, kaip pasistatyti stoginę, surišti reikalingiausius skautiškus mazgus ir kt. Edukacijos dalyviams duodama užduočių, pamokoma žaidimų. Prieš keliaujant atgal, aptariama edukacija, įgyta patirtis. Atsižvelgdami į mokinių amžių ir fizinius pajėgumus, edukacijos vadovai sudarė du maršrutus – trumpesnis veda iki Varkalių piliakalnių, ilgesnis – iki Gondingos piliakalnio.
Dailė

Čiurlionio kosmosas

Ši edukacinė programa kviečia patyrinėti Čiurlioniškąjį kosmosą – jo fantazijos sukurtas ir paveiksluose įamžintas žvaigždes, svečias planetas, kitus dangaus kūnus. Susipažinę su
Čiurlionio visatos paslaptimis dalyviai kviečiami sukurti savo įsivaizduojamą kosminę aplikaciją – su nuosavomis planetomis ir jų gyventojais.
Dailė, Kita

KAIP ATRODO JAUSMAS? Pagrindinų emocijų pažinimas pasitelkus paveikslus

Gebėjimas suprasti ir tinkamai išreikšti savo jausmus yra svarbus ir reikalingas įgūdis sveikai kiekvieno vaiko raidai. Vaikai jaučia tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tik dar
ne visada moka juos atpažinti ir suprasti. Per šį užsiėmimą mažieji kviečiami patyrinėti emocinį paveikslų pasaulį ir geriau suprasti šešis pagrindinius savo jausmus: liūdnas, piktas, laimingas, išsigandęs, pasibjaurėjęs ir nustebęs.
Dramos teatras

Edukacija „Žaidžiame pasaką“

Kultūrinė edukacija „Žaidžiame pasaką“ yra skirta ikimokyklinio amžiaus bei pirmos klasės mokinukams. Tai dažnam tampa pirmąja pažintimi su teatru, kur vyksta ne tik spektakliai, bet ir
kiti lavinantys smagūs užsiėmimai. Čia ugdomas vaikų pažinimas ir kultūrinis poreikis. Edukacijos metu vaikai panyra į pasakos pasaulį, kuris yra įdomus, kartais sudėtingas ir keliantis ne vieną galvosūkį, kurį reikia įveikti. Čia išmonė įgauna neišmatuojamą erdvę ir joje kiekvienas tampa svarbus. Geriausias būdas ištirti ir suprasti stebuklingą pasakos pasaulį yra žaidimas, o teatras – puiki žaidimų ir pažinimo erdvė. Vaikai čia tampa pasakos herojais, pakliūva į neįprastas situacijas, susiduria su kliūtimis, bando jas įveikti ir taip pasiekti tikslą. Dalyvaudami edukacijoje, įsikūnydami į pasakos veikėjus, tapdami bitutėmis bei kirmėliukais, kūrybinės edukacijos dalyviai pradeda suprasti pasaulio sudėtingumą, mokosi kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, pastebėti aplinkinius žmones, veikti komandoje, spręsti problemas, būti drąsūs ir aktyvūs siekdami užsibrėžto tikslo. Edukacija skirta mažiesiems mokinukams, peržengusiems mokyklos slenkstį, kuriems pasakų pasaulis yra labai mielas, tačiau taip pat jau būtina keliauti ten, kur yra privalomi darbai, pareigos, atsakomybė. Pabūti kartu ir pažaisti pasaką kviečia Alytaus miesto teatro aktorės Eglė Juškaitė ir Rasa Grigutytė, turinčios darbo patirties tiek kuriant spektaklių vaikams personažus, tiek įgyvendinant įvairias teatrines idėjas.
Dailė, Etninė kultūra

Alytaus lobiai

Ar Jotvingis tik parduotuvė? O Dainava tik žurnalo pavadinimas? Su mažaisiais ieškosime atsakymų iš kur šie ir kiti pavadinimai kilę, ką slepia pasakymas: "Dzūkus į puolimą" ?
Patyrinėję istorijos labirintus, išbandysime garbingą viduramžių juvelyro amatą. Jaunieji tyrinėtojai grįš namo kupini pasididžiavimo savo kraštu, o taip pat parsiveš namo savo rankų darbo viduramžiškų lauktuvių.
Kita

Istorinė edukacija "Miško broliai"

Žengdami edukaciniais „Miško brolių“ keliais, moksleiviai patirs atgaivintą pokario Lietuvos partizaninio judėjimo ir to meto šalies kultūrinį gyvenimą. Ekspoziciniame bunkeryje
pristatoma lietuvių tremties ir rezistencijos pasipriešinimo kovų bei kasdieniško gyvenimo istorija. Peržiūrėjus filmą „Partizaninis karas Lietuvoje 1944-1953“, vyks filmo analizavimas – aptarimas. Tolimesnė pažintis su Lietuvos pokario istorija – partizaninė atributika, to laikmečio technika, ekskursija į požeminį bunkerį. Tuomet - pažintis su pokario Lietuvos partizanų dainomis, žaidimais, prietarais. 6 ha Kopūstėlių miško teritorijoje vykstanti edukacija yra tinkama ir judesio bei klausos negalią turintiems vaikams.
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Dramos teatras

Spektaklis „Žalia gyva“ Lietuvos istorijos tema

Žalia gyva – senas vaikų žaidimas. Jį Vilniuje ir apylinkėse žaidė pokario vaikai – bet kuriuo momentu vaikas galėjo ištarti „žalia gyva“ ir draugas turėjo parodyti prie savo kūno
glaudžiamą žalią, gyvą lapą, gėlės žiedą ar pan. Žiemą tai buvo nelengva užduotis! Profesionali kūrybinė grupė, pasitelkusi nuotraukas, literatūrinę medžiagą, gyvus prisiminimus, kūrybiškai ir jautriai sudėliojo originalų spektaklio „Žalia gyva“ scenarijų, kurio veikėjai – įvairių tautybių, įvairių laikotarpių mažieji Vilniaus gyventojai. O istorijos – pačios įvairiausios – ir labai linksmos, ir liūdnos, ir sukrečiančios – tokios, kokia Vilniaus ir visos Lietuvos istorija ( Gedimino laiškai, gaisrai, karai, iš Vokietijos bėgiais keliaujančio ir ieškančio tėvų berniuko istorija, mergaitės su ožkele, gyvenančios Aušros vartų palėpėje, žydų berniuko Romeno meilės istorija, traukiniai į Sibirą, Baltijos kelias ir kt. – iki šios dienos). Tai – tarsi gyva istorijos pamoka. Pamoka, skatinanti prisiminti, telktis ir didžiuotis savo tautos istorija, vystanti kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Edukacinis spektaklis „Žalia gyva“ mobilus, pritaikytas vaidinimui mokykų salėse. Spektaklio teikimo Kultūros pasui tikslas – pasiūlyti profesionalų teatro pasirodymą pradinukams mokyklose, kelti mintis apie savo šalies istoriją ir istorines aplinkybes, skatinti daugiakultūriškumo, tolerancijos, pozityvumo idėjas, siekti kritinio mąstymo įgūdžių, meno įvairovės sklaidos bei ugdyti jauniausios visuomenės narių pasitikėjimą savimi, ypač regionuose. Uždaviniai: surengti 350 pasirodymų visoje Lietuvoje 2018–2021 m. mokslo metų laikotarpiu. Metodai, priemonės: pasiūlymo viešinimas, kontaktavimas su mokyklomis, renginų organizavimas, spektaklio atvežimas į mokyklas, įgyvendinimas logistiškai ekonimiškiausiu būdu (turima omenyje, kad susidomėjusios klasės, mokyklos tame pačiame regione bus prašomos pasirinkti bendras datas).
Rodomi įrašai: 1 - 101 755