Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Vikinginio laikotarpio kuršių patiekalų demonstracija-degustacija

Tikslas: naudojant patrauklius ir įtraukiančius atkuriamosios istorijos metodus, paskatinti mokinius domėtis Kuršiška savo krašto istorija bei kultūros paveldu, ją vertinti ir
puoselėti. Uždaviniai: nuimti bent dalį paslapties šydo nuo Kuršių Vikinginio laikotarpio (IX-XII a.), supažindinant su protėvių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais. Priemonės: naudojant pagal archeologų radinius autentiškus rūbus bei rekonstruotus papuošalus, buities daiktus ir maisto gaminimo receptus, leisti mokiniams gyvai susipažinti su senovės Kuršių valgių gaminimu. Prie pagal radinius pasiūtų, nulietų, išskaptuotų, bei nužiestų daiktų vaikai turi galimybę prisiliesti gyvai. Senovės Kuršiai labai sumaniai panaudodavo tai, ką suteikia gamta: šalia esantys vandens telkiniai, miškai, taip pat naminiai gyvuliai - avys, ožkos, naminiai paukščiai. Maistą gamindavosi labai sumaniai ir išties skaniai. Pavyzdžiui, molyje kepdavo sūrį (dabartinis atitikmuo – sūrio suflė), šaukščio lapais apsupę ir moliu aptepę, žemėje kepdavo marinuotą mėsą, virė gardžius troškinius. Jų duona buvo nedideli tešlos paplotėliai (ypač miežių), kepami ant virš ugnies kaitinamos akmens ar juodmetalio plokštės; arba tešlą apvynioję ant nužievintos šakelės, kepdavo virš ugnies. O duonos pagardai (kanapių sviestas, varškės kremas ir kt.) ypatingai skanūs. Jei mokykla organizuoja išvykas į gamtą, atsivežama speciali laužavietė, ir vaikams suteikiama galimybė drauge kepti miežinės duonos papltotėlius. Tokios duonos kepimas vaikams ypatingai smagus, o drauge kepdami plačiau pabendraujame apie senovės Kuršių gyvenseną, produktus bei žoleles, kurias jie naudojo. Užsiėmimas gamtoje trunka ilgiau – 90 min (kaina 5 eur už mokinį).Edukaciniam užsiėmimui vykstant klasėse, mokiniai supažindinami su senovės Kuršių gyvensena ir autentiškais maisto gaminimo būdais bei aplinka naudojant video medžiagą. Užsiėmimai mokyklose trunka 45 min (kaina 3 eur už mokinį).
Literatūra, Kita

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“

Kaip gražiai padengti stalą? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Nemokate valgyti spagečių? Ne bėda! Į pagalbą skuba Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Tik čia sužinosite
naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis ar panelė. Visiems, norintiems išmokti gražių manierų prie stalo, pristatome edukaciją „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Tai – literatūrinė-edukacinė pamoka, parengta remiantis rašytojos, Prano Mašioto premijos laureatės Danguolės Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Literatūrinės-edukacinės pamokos metu moksleiviai per eiliuotą tekstą įžengia į stalo etiketo akademijos paskaitą, kuri skatina vaikų kūrybiškumą ir leidžia kitokiu formatu, nekasdieniškai mokytis stalo etiketo taisyklių. Literatūrinės-edukacinės pamokos planas: 1. Literatūrinės-edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, trumpa eiliuota įžanga į mokymus. Kiekvienas paskaitos dalyvis gauna priemonių, kurios skirtos kiekvienam save gerbiančiam valgytojui: vienkartinė lėkštelė, popierinis padėklas, vienkartinė šakutė, peilis, šaukštas, vienkartinė stiklinė. 2. Stalo įrankių atsiradimo istorija (pateikiama informacija apie pirmuosius stalo įrankius, jų atsiradimo priežastis, rodomi įrankių pavyzdžiai). 3. Pagrindinės stalo įrankių naudojimo taisyklės (rodoma, kaip naudotis pagrindiniais stalo įrankiais, kam jie reikalingi, kurioje vietoje turėtų stovėti kiekvienas iš jų, taisyklės kairiarankiams). 4. Praktinis stalo įrankių panaudojimas (obuolio pjaustymas, įrankių sudėliojimas lėkštėje, servetėlės paskirtis ir vieta). 5. Zoologijos pamoka (pagrindinės ir didžiausios daromos klaidos prie stalo, gyvūnų ir žmonių analogijos). 6. Žinių patikrinimas ir Garbingo valgytojo diplomo įteikimas. Kiekvieno dalyvio laukia dovana – specialiai šiai edukacijai parengtas D. Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ leidimas ir specialus padėkliukas, padėsiantis praktikuotis prie stalo ir namuose.
Kultūros paveldas, Literatūra

Dailyraštis tarpukario mokykloje

Edukacinis užsiėmimas „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ pradinių klasių mokiniams – dailaus rašymo pamokėlė naudojant tarpukario Lietuvos pradinės mokyklos mokymo priemones. Užsiėmimu
siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su dailaus rašto tradicijomis tarpukario Lietuvoje, taikant novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus. Tuo tikslu užsiėmimo dalyviai supažindinami su dailyraščio atsiradimo istorija, seniausiomis rašymo priemonėmis Lietuvoje (stilius, vaško lentelė, žąsies plunksna, grifelinė lentelė, metalinis plunksnakotis). Kaligrafija – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas – puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas. Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene; ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija. Pagrindas aiškiai rašysenai formuoti – dailaus rašymo nuostata. Kol rašymo įgūdžiai dar nesusiformavę, vaikams yra paaiškinamos rašymo taisyklės, kad jie jas sąmoningai suvoktų ir jų laikytųsi. Rašymo taisyklės formuluojamos trumpai ir paprastai, kad vaikams būtų nesunku jas įsiminti: rašant reikia sėdėti tiesiai; sąsiuvinį laikyti pasvirusį, rašymo priemonė laikoma trimis pirštais, pradedama rašyti eilutės kairėje pusėje, šiek tiek toliau nuo krašto; eilutėje rašoma iki galo; rašoma ant ryškios linijos; raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už jos; kur galima, rašoma nepakeliant rankos; raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios; tarp žodžių turi būti vienodi tarpai; rašyti reikia gražiai. Edukaciniame užsiėmime „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ skatinama vaikus vertinti rašto grožį.
Kultūros paveldas, Kita

Kaip Tomui įsižiebė lemputė?

Edukacijos metu mokiniai susipažins su technikos kultūros paveldu, ugdysis kūrybingumą konstruodami savo gamybos elektros lemputes, ugdysis kritinį mąstymą apie technikos progresą,
iššūkius, su kuriais susidūrė išradėjai, kritiškai vertins problemas, su kuriomis susidūrė išradėjai, siūlys savo variantus. Edukacinės programos metu dalyviai ugdysis paveldo svarbos supratimą vizualiai, pasitelkiant Muziejaus ekspozicijoje esančius eksponatus, stendus, pristatančius kultūros paveldą. Ugdysis technikos kultūros sąmoningumą. Edukacinės programos tikslas – smagiai pagilinti muziejaus lankytojų žinias apie apšvietimo prasmę ir teikiamą naudą, suprasti, kaip tai veikia, ir susikonstruoti lemputę. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti su įvairiomis apšvietimo galimybėmis ir įrenginiais. 2. Padėti mokiniams suprasti, kaip vyko technikos kultūros pažanga. 3. Palyginti senuosius apšvietimo būdus su modernia kaitrine lempute. 4. Ugdyti techninius, konstrukcinius įgūdžius bei gilintis į fizikos, istorijos, technikos kultūros pažinimą. 5. Ugdyti muziejaus lankymo kultūrą. Edukacinį užsiėmimą sudaro: 1. Teorinis įvadas, kurio metu mokiniai bus supažindinami su apšvietimo istorija, Vilniaus miesto ir Lietuvos apšvietimo sistema (trukmė – 10 min); 2. Aktyvus užsiėmimas – sukurk savo elektros lemputę (trukmė – 15 min.); 3. Aktyvus užsiėmimas – atsakyk į klausimus apie lemputę ir fiziką (trukmė – 5 min.); 4. Aktyvus užsiėmimas – įžiebk susikurtą lemputę (trukmė - 10 min.); 5. Įtvirtinimas – įvertink kaitrinės lemputės naudą (trukmė – 5 min). Edukatoriai naudoja įvairius metodus – teorines paskaitas, ekskursijas, minčių lietų, klausimus ir atsakymus, teikia pagalbą gaminantis ir įsijungiant lemputę. Mokiniai klauso teorinės paskaitos, atsakinėja į klausimus, praktinėje dalyje – padedami edukatoriaus konstruoja lemputę, ją įjungia.
Šokis, Etninė kultūra

Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių pamokėlė „Jurgeli, meistreli“

Edukacinės programos metu 1 – 4 klasių moksleiviai išmoks įvairių lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių, pagilins etnokultūrines žinias, lavins meninius, kūrybinius ir muzikinius
gebėjimus. Lietuvių liaudies žaidimų ir ratelių mokymasis yra viena iš patraukliausių etninės kultūros pažinimo formų. Įsitraukę į smagius ir judrius žaidimus vaikai, patys to nepastebėdami, išmoksta daug naujų dalykų, lavina dėmesį, vaizduotę, mokosi bendrauti, laikytis taisyklių, ugdo valią. Žaidimus ir ratelius lydinčių nesudėtingų dainelių mokymasis lavina atmintį, muzikinius gebėjimus. Vaikai dainuodami daineles mokosi koordinuoti kvėpavimą, dainavimą ir judesį. Žaidimai ir rateliai pratina vaikus pajausti bendrą ritmą ir darnią veiklą pagal dainos melodiją. Išmoktus žaidimus ir ratelius vėliau mielai žaidžia laisvalaikiu.
Dailė

Simbolinis koliažas

Šis edukacinis užsiėmimas kviečia įsižiūrėti ir pajausti M. K. Čiurlionio kūrybos procesą renkant spalvas ir kuriant kompoziciją. Praktinėje jo dalyje pagal ekskursijų vadovo pateiktą
M. K. Čiurlionio paveikslo reprodukciją lankytojai turės galimybę sukurti originalą atkartojantį arba improvizuotą koliažą – M. K. Čiurlionio paveikslo interpretaciją. Darbas kolektyvinis – tai puiki galimybė mokytis kurti ir dirbti komandoje bei džiaugtis bendru rezultatu.
Dramos teatras, Kita

„Sekretai iš būtųjų laikų“

Spektaklio scenarijui atspirties taškais pasirinkta istorinių asmenybių Mindaugo, Kazimiero, Barboros, Žygimanto biografijų intriga. Spektaklyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai
patyrinės savo krašto, o kartu – ir dailės istoriją. Svarbios ir kasdienės, mūsų akimis žvelgiant, egzotiškos praėjusio laiko žmonių buities gyvenimo detalės – ką miestiečiai valgė, kaip rengėsi, kokie vyravo viešojo gyvenimo ritualai, kaip pramogavo. Tikslas – per teatrinės raiškos priemones atskleisti mokiniams istorinių asmenybių ir architektūros / dailės istorijos detales. Uždaviniai – supažindinti su keturiomis istorinėmis asmenybėmis, su Vilniaus architektūriniu paveldu, priminti ar naujai atrasti, kas yra sekretas, žaismingai lavinti mokinių vaizduotę ir įsitraukimą į mokymo(si) procesą pasitelkiant teatrinės raiškos priemones. Tikslui pasiekti naudojama vizuali medžiaga, nuotraukos, piešiniai, muzika, smėlis bei aktorinis meistriškumas. Istorinių graviūrų reprodukcijas derinamos su komiškais vaikų piešiniais, kurie yra tarsi tarpininkai tarp istorijos ir vaikų. Spektaklyje naudojami istoriko ir publicisto Gedimino Kulikausko vaikų auditorijai parašyti tekstai apie karalių Mindaugą, Žalgirio mūšį ir Barborą Radvilaitę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Devyni amatai, dešimtas badas“

Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro viena populiariausių edukacinių programų, kuri vyksta nuo 2008 m. Edukacijos metu lankytojai supažindinami net su trimis
amatais ir jų istorija. Programos metu pristatomas Pakiršinio dvaras ir jo istorija (dvarą valdžiusio Stanislovo Kerbedžio gyvenimo istorija ir inžineriniai darbai Lietuvoje). Supažindinama su Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centre nuolatos veikiančiu Radviliškio krašto tautodailininkų darbų muziejumi. Programos metu pristatoma trijų amatų edukacija: keramika, vilnos vėlimas, gaminiai iš odos. *Mokiniai supažindinami su skirtingų istorinių laikotarpių keramika, jos tipais ir formomis. Aptariama keramikos gamybos technologija, gilinamasi į senovės žmonių gyvenseną, buitį ir pasaulėžiūrą. Plečiamos pažinimo ribos netradicinėje aplinkoje, skatinama domėtis savo krašto tautos praeitimi, senąja kultūra, siekiama, kad mokiniai gilintųsi į senovės žmonių buitį ir keramikos vaidmenį jų gyvenime. Praktinės veikos metu pirmos ir antros klasės mokiniai lipdo molinius varpelius, ornamentuoja juos naudodami medinius pagaliukus. Trečios klasės mokiniai lipdo virvelinės technikos dubenėlius, lėkštutes, ornamentuoja naudodami medinius pagaliukus. Ketvirtos klasės mokiniai lipdo švilpynes, ornamentuoja jas naudodami medinius pagaliukus. Keramikos gaminiai mokiniams pristatomi (nemokamai) po mėnesio išdegti į jų mokymosi įstaigą. *Vilnos vėlimo edukacinė programa – tai puiki proga išmokti kurti unikalius daiktus iš natūralios vilnos. Programos metu supažindiname su vilna, paaiškiname, kas vyksta su vilna, kaip ir kodėl ji veliasi, paaiškinsime daugelį terminų ir faktų, kuriuos pradedantis velti turi žinoti: ar visi pluoštai veliasi, kokia būna vilna? Kokie yra vėlimo būdai? Kokiais atvejais kuris yra naudojamas? Vėlimo priemonės ir įrankiai. Po tokių pagrindinių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas veliantis, pereinama prie praktikos. Rutuliuko vėlimas šlapiuoju būdu.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacija „Atrask dinozaurą“

Kas yra fosilija? Ar tai kažkoks užkrečiamas virusas? Iš dalies TAIP, nes kai ją atrasite, norėsite ieškoti dar dar ir dar kartą!!! Siūlome užsikrėsti virusu ir užsisakyti edukacinę
programą „Atrask dinozaurą“, kurios metu ne tik sužinosite daug įdomių faktų apie dinozaurus, bet taip pat galėsite pasijusti tikrais archeologais ir su gautais paleontologo įrankiais savarankiškai skaptuoti molio lenteles ir ieškoti pasislėpusių fosilijų – prieš milijonus metų išnykusių dinozaurų griaučių! Edukacinis užsiėmimas „Atrask dinozaurą“ skirtas pradinių klasių mokiniams. Edukacijos metu pasitelkiant vaizdines priemones, vaikai supažindinami su Mezazojaus era, kurios metu ir gyveno dinozaurai. Mezazojus dalinamas į tris periodus, kurių metu keitėsi ne tik žemės paviršius, bet atsirado ir naujų dinozaurų rūšių, kai kurios išnyko, kitos prisitaikė prie atmosferos pokyčių ir išliko iki dabar. Keisčiausias faktas, kad vištos ir yra pačios artimiausios dinozaurų giminaitės. Tad vaikams pateikiama ne tik sausa istorija apie pasaulio formavimą ir tuo metu egzistavusius gyvius, bet ir įdomūs faktai, kurie suteikia vaikams pažinimo džiaugsmą, sąmoningumą ir kūrybingumą. Faktai pateikiami vaikų kalba, kaip pavyzdžiui – dinozauro smegenys buvo riešuto dydžio ir jie nebuvo labai protingi, arba kad rijo akmenis, norėdami suvirškinti maistą skrandyje, ar kad dantys buvo banano dydžio. Skaptavimo metu vaikams duodama molio lentelė, kuri yra kelių sluoksnių kaip ir mūsų žemės paviršius, vaikai skaptuoja paleontologo įrankiais molio lentelę, ieškodami ten paslėptos fosilijos. Darbas reikalauja kruopštumo, atsakomybės ir kūrybos. Taip pat užsiėmimo metu pastebimas nuostabus mokinių betarpiškas padėjimas savo draugams – kam nesiseka, padėti, ar kartu pasiekti norimą rezultatą. Didžiausia paskata – kad atrastą fosiliją, įrėmintą rėmeliuose, vaikai gali parsinešti namo, parodyti tėveliams tos dienos pasiekimą.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas. Siektini rezultatai: Mokiniai edukacinio užsiėmimo metu sužinos knygos skirtukų, kaip vienos iš meno sričių, raidos istoriją. Suvoks knygos tausojimo būtinybę, norint, kad ji tarnautų ilgesnį laiką. Sužinos knygos atsiradimo kelią.
Rodomi įrašai: 1 - 10955