Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Literatūra, Kita

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Kultūros paveldas, Šokis

Istorinio šokio dirbtuvės

Istorinio šokio dirbtuvės - tai aktyvi ir kartu prasminga veikla moskleiviams, ieškantiems naujų žinių kultūros istorijos srityje. Kultūros istorija - tai ne nuobodus mokslas, bet
įtraukiantis pasakojimas, padedantis suvokti, kodėl šiandien mes esam tokie, kokie esam. Edukacijos metu taikomas istorinės rekonstrukcijos metodas - tai pasaulyje jau išpopuliarėjęs būdas suteikti moksleiviams ilgai išliekančias žinias per potyrius. Bandymas patiems atkurti kokias nors kultūros kategorijas (šiuo atveju istorinį šokį) skatina didesnį moksleivių domėjimąsi tomis kategorijomis, kadangi jie gali patys analizuoti ir logiškai išmąstyti istorinio - kultūrinio reiškinio prežastis, raidą ir pasėkmes. Edukacija susideda iš trijų dalių. Pirmojoje moksleiviams trumpai, bet aiškiai bus pristatyta istorinio šokio raida nuo viduramžių iki baroko. Tam bus reikalinga multimedija, kadangi bus leidžiami video įrašai. Antrosios dalies metu moksleiviai išmoks šokti 3 viduramžiškus šokius. Šokius moksleiviai rinksis traukdami burtus arba, esant būtinybei, šokiai bus parenkami edukatorės atsižvelgiant į vaikų poreikius ir/ ar amžių. Trečiosios dalies metu moksleiviai grupėse turės pastatyti savo istorinį šokį, remiantis anksčiau išmoktais žingsneliais. Šiomis dirbtuvėmis siekiama sužadinti mokslievių domėjimąsi kultūros istorija ir supažindinti juos su jiems galbūt nauju laisvalaikio praleidimo būdu - istorine rekonstrukcija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Muzika

Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo

"Muzikos paveldas: nuo klasikos iki džiazo" - tai programa, kuri jaunosios kartos atstovą moko pasirinkti: ir klasika, ir džiazas gali būti neatrasta ir turininga alternatyva
šiuolaikinei muzikai! Tai kultūrinis edukacinis užsiėmimas, kurio turinį sudaro skirtingų meninių epochų bei stilių rimtosios muzikos kūrinių pristatymas ir atlikimas, o taip pat - pokalbiai bei diskusijos apie ką tik skambėjusią muziką. Atliekamos muzikos repertuarą sudaro žymiausių rimtosios muzikos kompozitorių, tokių kaip J.S. Bach, W. A. Mozart, N. Paganini, B. Dvarionas, M. K. Čiurlionis bei kt., sukurtų ar pritaikytų kūrinių smuikui atlikimas. Klausytojams suteikiama galimybė išgirsti ir įvertinti ne tik skirtingų laikmečių ar stiliaus, bet ir skirtingų tautų muziką, o taip - pažvelgti į šios muzikos formavimosi raidą. Kultūrinė edukacinė programa atliekama bendrojo ugdymo įstaigų salėse. Priklausomai nuo amžiaus grupių, programa pateikiama vadovaujantis pedagoginiais ir psichologiniais metodais - siekiama, kad kiekvienas klausytojas gebėtų išgirsti, suprasti ir įvertinti atliekamos muzikos grožį ir patirti emocijas, kurias ši muzika gali suteikti!
Dailė

Grafika ant ratų

1–12 klasių moksleivius kviečiame išmėginti vieną seniausių Lietuvoje spaudos būdų – linoraižinį. Į jūsų mokyklą atsivešime kilnojamą spausdinimo mašiną, kurią naudodami vaikai
atspausdins pačių sukurtus unikalius meno kūrinius. Tai – neįtikėtinai paprastas, pakankamai greitas ir saugus spaudos būdas, imliai pasiduodantis neįgudusiam naudotojui. Dėl to jį greitai perpranta ir puikiai įvaldo ne tik vyresnių, bet ir pradinių klasių moksleiviai. Tuo tarpu vyresnieji noriai imasi realizuoti sudėtingesnes formas ir idėjas – tam linoraižinys itin parankus. Nepriklausomai nuo amžiaus, linoraižinio technologija užburia netikėto rezultato žavesiu ir eksperimentavimo dvasia, moko kantrybės ir susikaupimo. Užsiėmimas vyksta interaktyviai, jau pradedant nuo užduoties/temos formulavimo, techninių sąlygų pristatymo, baigiant raižymu ir raižinio spausdinimu. Užsiėmimą vainikuoja improvizuota paroda, trumpas kūrinių pristatymas ir aptarimas, kurio metu vaikai pristato savo darbus, mokosi kultūringai diskutuoti ir aptarti bendraklasių kūrinius. Užsiėmimo temą galima iš anksto derinti, atsižvelgiant į metų laiką, kalendorines šventes, bendrojo ugdymo programą ar tarpdalykinę integraciją.
Muzika

"Po tavimi mana dainelė gimė..."

Programos "Po tavimi mana dainelė gimė..." tikslai: supažindinti su pačiais reikšmingiausiais lietuviškosios profesionaliosios vokalinės - instrumentinės muzikos kūriniais,
įvairiais žanrais. Programos uždaviniai: atlikti muzikos kūrinius, juos apipinant pasakojimais apie kūrinio laikmetį, kompozitorių, bendrakultūrinę, istorinę aplinką, įvardinant svarbiausius laikmečio įvykius. Programos medžiagą susieti su mokyklos bendrojo ugdymo programos reikalavimais ir tarpdisciplininiu kontekstu. Metodai ir priemonės: tarp kūrinių integruoti viktorinas, užduotis, susijusias su girdėtu kūriniu ir pateikta medžiaga. Tuo siekti visapusiško mokinių aktyvumo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo. Užduočių ir viktorinų laimėtojams bus įteikti motyvaciniai prizai. Taip pat siekti įgytų kompetencijų ugdymo tolimesniame mokinių mokyme(si), skatinant tiek mokinius, tiek ir jų mokytojus įsitraukti į pažintinę muzikinės kultūros veiklą.
Kultūros paveldas, Skulptūra

Istorinis kodas 1500x150x1.5

Ekskursija "Istorinis kodas 1500x150x1,5" - Tai kelionė per istoriją nuo 1863m -1864m. sukilimo iki Dainuojančios revoliucijos. Jos metu keliaujant nuo paminklo prie paminklo,
nuo aikštės iki aikštės, nuo vieno istorinio pastato iki kito atskleidžiama nepalaužiamas lietuvių tautos troškimas siekti nepriklausomybės. Tuo pačiu atskleidžiama, kaip kito priemonės tam tikslui pasiekti: ginkluotas sukilimas, raštas ir švietimas spaudos draudimo laikotarpiu, rezistencija ir galiausiai Dainuojančioji revoliucija. Apie tai ne tik kalbama, dalyviai įtraukiami aktyviai ieškoti atsakymų. Einant nuo vieno objekto prie kito skamba aptariamas laikmečiui būdinga muzika nuo Oginskio polonezo iki Roko maršo per Lietuvą. Žaidimas žaidimas skatinantis įsisamoninti, kad kalavijas nugali abejingumą, abejingumas nugali dainą, o daina nugali kalaviją. Mokiniai įgys naujų žinių iš istorijos, literatūros, ugdysis kritinį mąstymą, pilietiškumą ir gilesnius patriotinius jausmus.
Lėlių teatras

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta įvaraus amžiaus mokiniams norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį.
Paslaugos tikslas: sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vyresniųjų klasių mokiniai galės patys išbandyti sudėtingesnes technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti mokinius menu, konkrečiai – lėlių teatru, kur per lėles mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. Sukurtas lėles dalyviai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti per pamokas kalbėdami ir diskutuodami įvairiomis temomis, pvz., apie draugystę, meilę, pareigą, emocijas ir t.t.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Kinas

Edukacinės filmo kūrimo dirbtuvės ,,Dėmesio, filmuojam!"

Kadangi, gyvename vaizdo kultūros laikais, todėl pasirinkta meno sritis - kinas - puikiai tinkanti priemonė kritiškai ir kartu savarankiškai vertinti aplinką, kasdienybę ir aktualijas
Lietuvoje ir pasaulyje. Dirbtuvės padėtų gerinti betarpiško bendravimo, meninius įgūdžius. Dirbtuvėms vadovauja ilgametę edukacinių kino dirbtuvių patirtį turintis režisierius ir prodiuseris Antanas Gluskinas. Dirbtuvių vadovas supažindins dalyvius su filmo kūrimo etapais, papasakos kaip kuriamas filmas, nuo ko reikia pradėti, trumpai pristatys pagrindinius filmo kūrybinės grupės narius ir kokius darbus jie atlieka filmo kūrimo procese. Po trumpos įvadinės paskaitos, pasiskirstę grupėmis, dalyviai patys kurs savo filmą arba kelis filmus. Kiek filmų bus kuriama, priklausys nuo dalyvių skaičiaus. Jeigu dalyvauja 30 dalyvių, bus kuriami du filmai, nes vieną grupę sudarys 15 dalyvių. Padedant dirbtuvių vadovui, dirbtuvių dalyviai patys kurs savo filmo scenarijų, pasiskirstys pareigomis - kas ką darys filmo kūrimo procese, t.y. kas bus režisierius, kas operatorius ir pan. - patys ruošis filmavimui, patys filmuos. Dirbtuvių dalyviai kurs vaidybinius filmus naudodami savo turimą techniką, t.y. išmaniuosius mobiliuosius telefonus. Po filmavimo vyks montažo etapas, kur patys dalyviai ieškos arba kurs reikalingus triukšmus ir muziką. Sukurtas filmas, pagal galimybes, bus parodytas dirbtuvėse nedalyvavusiems bendraamžiams ir dirbtuvių dalyviams. Po peržiūros vyks aptarimas bei analizė - kiekvienas dalyvis bus skatinamas pasakyti bent po sakinį apie sukurtą kūrinį. Tokiu būdu norima skatinti nebijoti reikšti savo nuomonės bei kalbėti viešai. Dirbtuvės truks keturias valandas su trumpomis pertraukomis. Kadangi, edukacinių filmo kūrimo dirbtuvių labai trūksta regionuose, dirbtuvės vyks tik Trakų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Vilniaus, Elektrėnų rajonuose.
Rodomi įrašai: 1 - 101 808