Dramos teatras

Spektaklis "Baubukas"

Linksmas ir pilnas netikėtų nuotykių spektaklis apie tai, kad mes esame atsakingi už gamtą ir aplinką, kuri mus supa. Apie tai, kad iš mūsų pykčių ir nesutarimų gimsta tos naikinamosios
jėgos ir padarytą žalą ne taip lengva ištaisyti. Visa tai pasakojama per dviejų mergaičių istoriją, kurioms susipykus atsiranda BAUBUKAS. Ką jos patiria ir ką supranta, kovodamos su baubuku, sužinosite pažiūrėję spektaklį.
Kultūros paveldas, Kita

Orientacinis žaidimas: pažink Vilniaus gynybinę sieną pats

Orientacinis žaidimas „Pažink Vilniaus gynybinę sieną pats“ kviečia moksleivius patiems patyrinėti Vilniaus miesto gynybinės sienos perimetrą, maždaug 4 km. Miestą gynybiniai
įtvirtinimai saugojo iš viso apie 300 metų, dabar jau virš 200 metų kaip gynybinės sienos nebėra. Kasmet rugsėjo 6 d. galime pažymėti dieną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m. privilegija patenkino miestiečių prašymą juos atleisti nuo karo prievolės, kad galėtų miestą aptverti apsaugine siena. Buvusių vartų ir bokštų vietose galėsite įsivaizduoti kokie statiniai čia stovėjo bei prisiminti kokią reikšmę turėjo miestui. Pakeliui lavinsite pastabumą ieškant sankryžų kur stovėjo 9-eri miesto vartai, bokštai, o namų sienose ir kiemuose ieškosite gynybinės sienos autentiškų ar atkurtų fragmentų. Moksleivių lauks informacinės stotelės su interaktyviomis užduotimis buvusių vartų vietose, pakeliui teks ieškoti buvusios sienos fragmentų. Tad šokam į patogius batus, pasiimam telefoną su internetu* ir pirmyn į trasą! (* Užtenka vieno išmanaus telefono su internetu 3-5 asmenų grupei).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Keramikos ABC

Kultūrinės edukacijos užsiėmimas „Keramikos ABC“ skirtas III–IV klasių mokiniams. Užsiėmimo metu teorinės ir praktinės užduotys pritaikomos pagal mokinių amžių, specialiuosius
poreikius. Mokiniai susipažins su unikalia keramikos dirbinių kolekcija V. Valiušio keramikos muziejuje, keramiko darbo įrankiais ir dirbtuvėmis. Stebės Lietuvos puodžių karaliaus penkių keramikos dirbinių – virimo puodo, ąsočio, puodynės, dubens, butelio – žiedimo procesą. Gautas teorines žinias apie keramikos dirbinių gamybą, puošybą mokiniai turės galimybę pritaikyti praktinių užsiėmimų metu – patys žiesdami, lipdydami, dekoruodami. Mokiniai patirs prasmingą kūrybinį džiaugsmą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

PER ORNAMENTĄ Į MITOLOGIJĄ

„Per ornamentą į mitologiją“ – tai edukacinė programa mokiniams nuo 7 iki 18 metų amžiaus, kurioje jie ne tik antspaudukų pagalba išmargins drobinį maišelį, bet ir atras milžinišką
lietuvių mitologijos pasaulį slypintį už paprasčiausių audimo raštų. Peržiūrėdami projekcijas išsiaškinsim iš kur anksčiau atsirasdavo rūbai bei kada atsirado ornamentas. Margindami drobę sužinosim kaip vadinasi ornamentų ženklai ir kodėl apskritimas reiškia laimę. Pasišokdami ir žaisdami sužinosim kaip bitė ir linas susijęs su deive Austėja. O dainuodami atrasim deivę Laimą kukuojančią medyje! Edukacijos turinys yra pritaikomas įvairaus amžiaus mokiniams, o programos pabaigoje kiekvienas dalyvis išsineš drobinį maišelį su savo rankom išmargintu ornamentu. Ši edukacija vyksta bityne, nuostabios laukinės gamtos apsuptyje, specialiai įrengtame edukacijų namelyje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Margučio magija (marginimas augaliniais dažais)

Margučių marginimas augalų atspaudais yra nesena, tik XX a. pradžioje kilusi ir vis dar populiarumo neprarandanti tradicija, tačiau tik nedaugelis margučius dažo natūraliais, iš įvairių
augalų pasigamintais dažais. Šiame edukaciniame užsiėmime apjungtos 2 margučių marginimo tradicijos - marginimas augalo atspaudo technika ir dažymas natūraliais, augaliniais dažais. Pradedama nuo praktinės veiklos, kai kiekvienas dalyvis mokosi teisingai užkloti kiaušinio paviršių augalų šakelėmis, sėklomis, žiedais, įvynioti į audinį ir apsukti siūlu, tam, kad išgauti aiškesnį ir gražesnį augalo atspaudą. Taip paruošti kiaušiniai dažomi muziejuje pagamintuose juodalksnio žievės dažuose. Belaukiant kol margučiai įgaus spalvą aptarsime kokiais augalais dažydavo ir kokias spalvas išgaudavo senoliai; mokysimės kaip pasiruošti augalinį nuovirą, kokias medžiagas naudoti papildomai; kuo skiriasi ištrauka, nuoviras ir rauginimas ir daug kitų įdomybių. Vyresnių klasių dalyviai bus supažindinami su muziejuje darytu eksperimentu, išbandant teoriškai aprašytus ar iš senelių išgirstus dažymo natūraliais dažais būdus. Po to visi persikelsime į ekspoziciją, kur eksponuojami tradiciniai margučiai, aptariami marginimo būdai, dalyviai pabando juos atpažinti, suteikiama teorinė informacija apie margučio paskirtį, raštų ir spalvų simboliką, kompoziciją. Paskutinis etapas – margučių perkėlimas iš mirkalo į šaltą vandenį ir išvyniojimas, kai pamatomas darbo rezultatas.
Kultūros paveldas, Kita

Vargo mokykla

Pamokoje suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX a. slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas. Supažindinama su
draustąja literatūra, daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje mokomasi rašyti grifelinėje lentelėje, skaitoma maldaknygė, iš kurios rašto mokėsi Jonas Basanavičius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Prieš 500 metų: odinės apyrankės pynimas

Šios edukacijos tikslas yra supažindinti moksleivius su senuoju odininkystės amatu, gaminių iš odos istorija ir technologijomis bei jas pritaikyti praktikoje, gaminant odines apyrankes.
Edukacija puoselėja gamybos rankomis techniką, lavina kūrybiškumą, saviraišką ir supratimą apie odos panaudojimo galimybes. Odinės apyrankės gaminamos pynimo technika pagal Valdovų rūmų teritorijoje archeologinių kasinėjimų metu rastas ir XVI-XVII a. datuojamas odines pintas juosteles. Kiekvienas dalyvis turės galimybę tapti meistru ir pasigaminti apyrankę šia technika. Edukacija apima dvi pagrindines kryptis – senųjų odininkystės technologijų gaivinimą bei tradicinių ir modernių gamybos technologijų derinimą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Susitikim prie žibalinės lempos“

Užsiėmimo metu vaikai susipažins su apšvietimo priemonėmis, ilgus metus tarnavusiomis biržiečių namuose ir naudotomis dar iki elektros atsiradimo. Ekspozicijoje pamatys, kaip atrodė
balanos, žvakės, spingsulės, žibalinės, karbitinės lempos. Atlikdami užduotį, pasigamins įspūdingą šviestuvą savo namams.
Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų mozaika“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istoija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - gyvai supažindinti su Vilniuje gyvenusias tautas ir jų kitimą: - išskirti religines bendruomenes Vilniuje ir paaiškinti skirtingų religijų ypatumus: - aplankyti skirtingų religijų maldos namus, esančius Vilniaus senmaiestyje; - skiepyti vaikams tautų tolerancijos ir draugystės idėją; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Edukacinės ekskursijos metu moksleiviai supažindinami su skirtingomis tautomis, įvairiais laikotarpiais apsigyvenę Vilniuje. Lenkai, rusėnai, žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai gyveno bendruomenėmis, įkūrę savo gyvenamajame rajone maldos namus. Ir dabar turime išlikusias Rusų, Žydų ar Totorių gatves, menančias nuo seno gyvenusias Vilniaus tautas. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Dailė, Kultūros paveldas

Jausmų mandala

Programa priderinta prie Socialinio ugdymo disciplinos, dėstomos Bendrosiose mokyklų pagrindinio ugdymo programose. Vyresnėse klasėse Socialinį ugdymą sudaro istorija, geografija,
filosofija, dorovė - pamokos, per kurias moksleiviai turėtų įgyti pasaulio kaip sudėtingos ir sąryšingos visumos, sampratą. Programa siekiama stiprinti kūrybines moksleivių nuostatas, skatinti pagarbą ir pasigėrėjimą žmonių darbais bei kūryba. Mandala reiškia ne tik ratą, diską, sferą, apskritimą, bet ir bendruomenę, susirinkimą – tai, kas skirtingas dalis apjungia į bendrą visumą. Plačiausiai mandala naudojama hinduistinėje ir budistinėje tantroje. Jų gausu ir senovės baltų mene, liaudiškuose raštuose, architektūroje ir menininkų kūryboje. Tiek Rytų, tiek Vakarų kultūrose, mandala simbolizuoja harmoniją, vienybę, vientisumą ir gijimą. Mandalų piešimas – tai kūrybinis, terapinis užsiėmimas, kuris nūdienos pasaulyje neretai pasitelkiamas kaip psichologinė savianalizės priemonė, tiesiog kaip meno forma ar patrauklus dekoro elementas.
Rodomi įrašai: 1 - 101 525