Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Parašyk savo vardą hebrajiškai!

Edukacinis užsiėmimas „Parašyk savo vardą hebrajiškai!” – tai puikus būdas susipažinti su Lietuvoje gyvenančios žydų tautos kalba ir ypatinga jos reikšme. Užsiėmimo dalyviai sužinos,
kad Europoje gyvenanti žydų diaspora, net ir neturėdama savo valstybės, per 2000 metų išsaugojo savo kalbą ir tapatybę. Išgirs apie dvi pagrindines Europoje vartotas žydų kalbas ir jų skirtingas funkcijas: hebrajų - šventąją kalbą, kuria yra užrašyti svarbiausi judaizmo religiniai tekstai ir viduramžiais Europoje atsiradusią jidiš kalbą. Užsiėmimo uždaviniai: supažindinti su tokia skirtinga nuo lietuvių kalbos hebrajų kalbos abėcėle, paaiškinti kodėl yra rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę, kas yra rašoma vietoj balsių ir pristatyti kokios yra kai kurių raidžių reikšmės. Antoje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys užrašys savo vardą hebrajiškai, o žinias įtvirtins muziejaus ekpozicijose surasdami pažįstamas raides, klausydami edukatoriaus paskojimo apie Vilniuje gimusio dailininko Samuelio Bako paveiksluose vaizduojamų raidžių reikšmes ir galimą jų interpretaciją bei žaizdami tradicinį Hanukos žaidimą – dreidl (,,suktukas”). Išgirstas pasakojimas ir mėginimas užrašyti savo vardą kita kalba supažindins su Lietuvos kultūrine įvairove, prisidės prie kultūrinio akiračio plėtimo, ugdys kritinį mąstymą.
Dramos teatras

Spektaklis „Ežiukas rūke“

Sergėjaus Kozlovo apsakymų knyga „Ežiukas rūke“ iki šiol žadina daugelio žmonių vaizduotę. Vyresnieji puikiai prisimena pagal šią knygą sukurtą Jurijaus Noršteino animacinį filmą, kuris
yra pripažintas geriausiu pasaulyje. Sergėjus Kozlovas sugebėjo pačia paprasčiausia forma prabilti apie sielos pajautas, savęs ir pasaulio suvokimą, bendravimo džiugesį ir nusiminimus. Režisierės Andros Kavaliauskaitės vizijoje rūkas yra tiesiog vaikiškos fantazijos gebėjimas laiką paversti žaidimu. Iš giluminių fantazijų gimsta nepertraukiamas žaidimas apie viską, kas brangu, kas miela, kas mylima. Tuo tarpu ežiukas visai nėra dygus, tai geraširdis berniukas, kuris suburia kiemo draugus ir kartu leidžiasi į nesibaigiantį žaidimą. Inscenizacija mus supažindina su berniuku, kuris gyvendamas su nuolat dirbančia ir jam mažai laiko galinčia skirti mama, su ilgesiu tėčiui kovoja sava fantazija, o su vienišumu - buriant draugus bendriems nuotykiams. Vienas jų - Kalėdų Senelio paieška, vykstanti rupgjūčio pabaigoje, likus dviems dienoms iki rugsėjo pirmosios. Šešių aktorių ansamblis sukuria galimybę ne tik pamatyti, bet ir pajusti, kokią galią turi ištikima bičiulystė, atsidavimas ir pagalba vienas kitam. Kokia didelė vertybė yra vieningumas ir gebėjimas nepalikti to, kuriam tą akimirką labai reikia draugo žodžio, žvilgsnio ar tylaus: ką žvejoji? Ir šįkart Kalėdų Senelio ieškojimas, eglutės (ežiuko) įžiebimas, kelionės lėktuvu, valtimi, proto bokšto susirinkimas, nenoras, kad pasibaigtų, tai, kas vyksta, Paršelio staigmena - įgauna visai kitą atspalvį nei iki šiol. Ir tai dar stipriau išryškina šešių bičiulių vienybę, žodžio laikymąsi ir neapsakomai gerą jausmą, kai mes visi ne po vieną - kartu. Vaikai supažindinami su vaizduotės galia ir šiais laikais jau retenybe tampančiu žaidimu, kuomet lėktuvas nėra valdomas pulteliu ar kompiuterinio žaidimo ekranais, o sukuriamas "čia ir dabar" iš kopėčių, kai po kelių akimirkų tos pačios kopėčios tampa valtimi ar eglutės kamienu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Medaus kelias“

Bitininkystė Lietuvoje siekia gilią senovę ir paliko aiškius pėdsakus mūsų mitologijoje, tautosakoje, papročiuose, socialinėje ir ekonominėje raidoje. Ar žinojote, kad bitės žemėje
atsirado 50-60 tūkstančių metų anksčiau, nei atsirado žmogus? O į Lietuva atkeliavo kartu su pirmaisias Lietuvos gyventojais. Apie bitučių paslaptis ir jų šeimų įdomias gyvenimo subtilybes jus supažindins bitininkas Petras. Kiekvienas, pirmą kartą susipažinęs su bitėmis, patenka į be galo įdomų, keistą, netgi fantastinį pasaulį. Trisdešimt aštuonis metus patirties turintis bitininkas, atskleis smulkmenas apie puikiausiai organizuotą ir nuostabų, paslaptingą bičių šeimų gyvenimą, leis išbandyti tikro bitininko įrankius, papasakos kaip imamas medus, bei leis pasimatuoti bitininko kepurę. Kiekvienas edukacijos dalyvis, susikurs naturalaus vaško žvakę ir paragaus auksinio medaus. Bitininkavimas - tai menas, kūryba, kritinis mąstymas. Neveltui protinį darbą dirbantys žmonės pasirenka bitininkavimą, kaip antrą profesiją arba pomėgį, ar papildomą širdžiai mielą veiklą. Bičių priežiūra, atitraukia nuo kasdieninių dienos rūpesčių ir leidžia pasimiršti gamtos apsuptyje, tačiau tai nuolatinis galvosūkių sprendimas, kuris ir „užkabina“ entuziazmu ypač pradedantįjį bitininką, verčia domėtis vis giliau ir giliau šiuo nuo senovės šventu laikytu padarėliu - bitute.
Dailė, Kultūros paveldas

Kas tas Prezidentas? Žaliems

Kas tas Prezidentas? Pagal šio lotyniško žodžio kilmę tai – žmogus, sėdintis priešakyje. Ką reiškia sėdėti valstybės priešakyje? Koks turi būti žmogus, kad galėtų reprezentuoti visą
valstybę? Dailaus stoto, išsilavinęs, mokantis užsienio kalbų? Kokie buvo pirmieji mūsų Prezidentai, ar labai skyrėsi nuo dabartinių? Istoriniuose Prezidento rūmuose, kuriuose dirbo ir gyveno visi tarpukario Prezidentai, susipažinsite su šiomis unikaliomis, bet kartu labai žemiškomis asmenybėmis, pasirinkusiomis tarnystės visuomenei kelią. Interaktyvių komandinių žaidimų ir diskusijų metu išsiaiškinsite, kokie buvo mūsų valstybės pirmieji piliečiai, kuriems teko priimti ne vieną nelengvą sprendimą. Įsitikinsite, kad asmeniniai įsitikinimai ir vertybinės nuostatos yra būtinos tikram lyderiui!
Dailė, Skulptūra

Keramikos edukacinė programa

Kiekvienas vaikas yra originalus kūrėjas, o vienas iš būdų išlaisvinti savo kūrybines galias – lipdymas iš molio. Šis senovę menantis keramikos amatas yra puikus būdas vaiko saviraiškai
atsiskleisti. Keramikos užsiėmimų metu skatinama mokinio fantazija, lavinami lytėjimo ir regėjimo pojūčiai, pastabumas, plėtojamas gebėjimas realizuoti savo idėjas, analizuoti ir kūrybingai veikti. Keramikos užsiėmimai ugdo mokinių gebėjimą geriau atskleisti savo jausmus, emocijas, fantazijas, padeda atsipalaiduoti. Net ir mažiausi mūsų dalyviai puikiai sukoncentruoja dėmesį ir sukuria originalius, darbelius. Edukacinės programos metu susipažinsime su keramikos istorija, amatu, molio rūšimis, naudojamais įrankiais, glazūromis, sužinosime kaip vyksta visas keramikos kūrinio atsiradimo procesas (nuo mažo šlapio molio gabalėlio iki žėrinčio spalvomis keramikos kūrinio). Ir, žinoma, patys išmoksime pasigaminti keramikinį gaminį. Visi kūrybiniai darbai po pirmojo degimo atiduodami mokiniams. Kiekvienai amžiaus grupei, atsižvelgiant į turimus mokinio įgūdžius ir galimybes, pritaikomas programos sudėtingumas. Edukacinės programos metu lipdoma pagal iš anksto pasirinktą temą. Programos vedamos lietuvių, anglų kalbomis.
Muzika, Dramos teatras

Spektaklis INTERVIU SU ŠLYKŠTUKAIS

"Interviu su šlykštukais"- tai muzikinis pažintinis spektaklis apie pasaulio pažinimo ir tolerancijos svarbą žmogaus gyvenime. Kviečiame kartu patyrinėti „šlykštukų“ pasaulį.
Pasaulį, kuriame gyvena Vorė, Rupūžė, Gyvatė, Sliekai ir kiti nemalonūs padarai. Būtent šio pokalbio (interviu) metu paaiškės, kad „šlykštukai“ nėra jau tokie baisūs, ypač, kai su jais susipažįsti. Spektaklis taip pat tampa įdomesne biologijos pamoka, nes interaktyvumas, muzika, spalvingi siužetiniai vingiai padeda mažiesiems žiūrovams lengviau įsisavinti biologijos žinias. Režisierė - Agnė Sunklodaitė. Scenografė - Ramunė Skrebūnaitė. Kompozitorius - Sigitas Mickis. Vaidina : Viola Klimčiauskaitė ir Agnė Sunklodaitė
Kita

Skautorama

Skautavimas - visuomeninis savanoriškas vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo judėjimas. Pasaulyje skautų judėjimui priklauso daugiau nei 50 milijonų įvairaus amžiaus skautų ir
skaučių,-Lietuvoje skautų judėjimas 2018m. atšventė veiklos šimtmetį, čia judėjimo dalimi yra virš 3000 asmenų. Tai giliomis tradicijomis ir savita kultūra pagrįstas judėjimas, su kuria ir sieksime supažindinti edukacijos dalyvius. Edukacijos metu sužinosime viską apie skautus. Pirma, išgirsime pradininko Roberto Baden-Powellio istoriją, jo skiepytas ir iš kartos į kartą perduodamas tradicijas; kartu išsiaiškinsime skirtingų skautiškų kaklaraiščių prasmes, uniformos bei atributikos reikšmę. Supažindinsime su skautavimo skirtumais Lietuvoje ir pasaulyje. Papasakosime apie skirtingas skautavimo rūšis - kuo skiriasi sausumos, jūros ir oro skautai. Antra programos dalis - skautorama, t.y. skautiškų užduočių programa, kurios metu mokomasi veikiant, pritaikant jau turimas savo žinias ir mokantis iš šalia esančių. Čia visi kartu mokysimės dalyvauti rikiuotėje, žygiuoti ir žinoma nepamiršime skanduočių bei dainų, kursime skirtingų tipų laužus, teks rišti įvairius mazgus ir mokėti juos tikslingai pritaikyti, kartu išmoksime saugiai naudotis kirviu ir peiliu, susipažinsime su skirtingais medžiais, bendysime indikuoti savo aplinką pagal ten augančius augalus. Skautai siekia ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais, mylinčiais gamtą žmonėmis ir naudingais piliečiais savo valstybei. Būtent toks yra ir šios edukacijos vertybinis tikslas.
Muzika

Pamoka su kompozitoriumi / muzikologu / etnomuzikologu

Ar kompozitorių lanko mūzos? Ką veikia muzikologas? Ar muziką gali kurti kiekvienas? Kokia yra šiuolaikinė muzika? Kam muzikoje reikalingas kompiuteris? Ar šiandienos kompozitoriui
reikalingas perukas? Kaip kuriami audiovizualiniai kūriniai? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų atsakys ir įdomių istorijų papasakos žinomi Lietuvos kompozitoriai, muzikologai ir etnomuzikologai, atvykę į muzikos pamoką. Ją galėtų pravesti kompozitoriai Feliksas Bajoras, Vytautas Barkauskas (jaun.), Vidmantas Bartulis, Algirdas Bružas, Nailia Galiamova, Vytautas V. Jurgutis, Jonas Jurkūnas, Faustas Latėnas, Lina Lapelytė, Vytautas Miškinis, Algirdas Klova, Rita Mačiliūnaitė, Sigitas Mickis, Giedrė Pauliukevičiūtė, Algimantas Puišys, Nijolė Sinkevičiūtė, Raminta Šerkšnytė, Laimis Vilkončius, Kristina Vasiliauskaitė; muzikologės Beata Bublinskienė, Gražina Daunoravičienė, Rūta Gaidamavičiūtė, Kristina Vaitkūnienė; etnomuzikologės Zita Kelmickaitė ir Daiva Vyčinienė. Mokiniai pamokose bus įtraukti į profesionalius autentiškus pasakojimus ir kritinį mąstymą skatinančias diskusijas, galės klausti ir patys atsakinėti į klausimus, išgirs gyvai atliekamus ar iš įrašų transliuojamus muzikos kūrinius, pamatys koncertų, muzikinių spektaklių vaizdo medžiagą. Pamokų temos bus derinamos prie bendrosios muzikos programos reikalavimų, daugiau dėmesio skiriant šiuolaikinei muzikai, muzikos – kūrimo procesams, muzikinių profesijų pažinimui. Kompozitoriai pamokose pristatys savo profesijos ir kūrybos ypatumus, konkrečius kūrinius, papasakos jų sukūrimo istorijas, užduos kūrybinių užduočių. Muzikologai pristatys savo profesiją, muzikos raidą ir stilistines epochas, šiuolaikinės muzikinės kultūros reiškinius, žymiausius kompozitorius ir jų kūrybą, supažindins su kūrybinio kritinio rašymo ypatumais. Etnomuzikologai pristatys savo profesiją, etninės muzikos ypatumus, jos paskirtį šiuolaikiniame pasaulyje, paskatins dainuoti.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Dailė, Kultūros paveldas

Stiklo dirbtuvės vitražo muziejuje

Šios programos esmė yra skatinti pasididžiavimą Lietuvos meno pasiekimais, ugdyti pagarbą meno kūrėjams. Lietuvos vitražo ir stiklo meno tradicijų tąsa bei sklaida Europos kontekste.
Ekskursija su mentoriumi po vitražo muziejaus ekspoziciją, įkurtą autentiškuose XVI a. požemiuose. Teorinis bei praktinis stiklo ir vitražo meno, istorijos, paveldo pristatymas. Siekiama gilinti mokinių žinias bei įgūdžius kultūros, dailės ir paveldo srityse. Mokyti vitražo ir stiklo meno, amato bei restauravimo paslapčių. Mokyti suprasti meno poveikio įtaką visuomeninio gyvenimo raidai.
Rodomi įrašai: 1 - 101 518