Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dailė, Dizainas

,,Medinė tapyta tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku,užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai,kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekcija vykdo praktines veiklas. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinę 3d tupės ruošinį, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Piešimas nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius,lavina smulkiąją motoriką. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai.
Kultūros paveldas

Senovinės puodininkystės ir šiuolaikinės keramikos užsiėmimas

Užsiėmimo "Senoji ir šiuolaikinė molio keramika" metu dalyviams bus pristatomas keramikos formų, ir dekoro kitimas per istoriją bei keramikos technologinis ir kultūrinis
virsmas per žmonijos pažangą. Mokiniai susipažins su senosios keramikos, atgamintos pagal eksperimentinę archeologiją, ir šiuolaikinės keramikos ekspozicija, kurios eksponatus bus galima liesti rankomis. Ugdytiniai bandys suvokti istorinius kultūrinius pokyčius ir juos logiškai pagrįsti, aptars eksponatų meninę vertę. Apžiūrės šiuolaikinę degimo krosnį, geležies amžiaus apžiedimo stovylus, viduramžių medines žiedimo stakles, molio minkytuvą, glazūras, stebės kaip žiedžiamas puodas. Vaikai kurs norimą indą arba švilpuką ir dekoruos liaudiškais ornamentais. Pagal poreikį savo kūrinius dengs engoba - specialiais keramikos dažais. Sukurti gaminiai po edukacijos bus džiovinami, degami ir pagal poreikį glazūruojami ir išsiunčiami sutartu būdu.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Dramos teatras

Spektaklis „Skrudžo gatvės angelai“

Senasis šykštuolis ir niurzgalius Skrudžas kasdien skaičiuoja pinigus, verčia be atvangos dirbti savo raštininką Bobą ir niekaip nesupranta, kodėl reikia džiaugtis Kalėdomis. Anot jo,
Kalėdos tėra kvailystė, kai pasijunti metais senesnis ir suvoki, kad vėl nieko neuždirbai ir nė kiek nepraturtėjai. Tačiau vieną stebuklingą naktį Skrudžo gyvenimas pasikeičia. Susitikimas su Praeities, Dabarties ir Ateities angelais atveria jo akis ir širdį, senasis bambeklis virsta neatpažįstamai geresniu žmogumi. Šviesi ir jautri Kalėdinė teatro pasaka „Skrudžo gatvės angelai“ (rež. A. Lebeliūnas) sukurta pagal D.Čepauskaitės pjesę „Skrudžas, arba diena, kai galima atverti širdį“. Tai spektaklis apie amžinas vertybes – meilę, atjautą, rūpestį, mokėjimą dalintis ir puoselėti šiltus tarpusavio santykius. Juk stebuklus kuria patys žmonės…
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos Edukacinės programos metu dalyviai susipažins su tradiciniais (judriaisiais) lietuvių liaudies žaidimais ir pramogomis, jų
įvairove, regioniniais ypatumais. Dalyvaus individualiose ir komandinėse žaidimų rungtyse, mokysis pasidaryti priemones žaidimams, pasigaminti ir muzikuoti šiaudo, žąsies plunksnos arba nendrės birbynėmis. Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Pagrindinis Lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Neatsitiktinai ir edukacinėje programoje gausu žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt. Kiti populiarūs žaidimai: „Vilkeliai“, „Meškeriotojas“, „Žvejyba“, „Meškos šovimas“, „Paukščio plunksnos metimas“, „Lindimas per lanką“, „Kojūkai“, „Švytuoklė“, „Avinėlių grumtynės“, „Katinai“, „Imtynės kojomis“, „Raitelių imtynės“, „Pokštai užrištomis akims“, „Lankų varymas“ ir kt. Pagrindinis programos tikslas- siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo , ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą.
Dailė, Dizainas

,,Marmuruok"

Marmuravimo ant vandens edukacinio užsiėmimo dalyviai supažindinami su šios technikos ištakomis – ebru meno kilme ir istorija, pirmaisiais ebru menininkais bei jų kūriniais. Aptariama
spalvų simbolika ir jų reikšmė žmogui. Praktinio užsiėmimo metu išbandomos pagrindinės tapybos ant vandens technikos bei elementai. Intuityviai pasirenkant spalvas, tarpusavyje jas liejant ir maišant ant vandens, sukurtas piešinys perkeliamas ant popieriaus, plastiko, tekstilės ar kitų medžiagų. Sukurti vienetiniai, unikalūs darbai atitenka mokiniams, iš marmuruoto popieriaus mokiniai pasigamina atviruką ir knygos skirtuką. Edukacinės programos pabaigoje vyksta sukurtų darbų aptarimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Kultūros paveldas, Skulptūra

Istorinis kodas 1500x150x1.5

Ekskursija "Istorinis kodas 1500x150x1,5" - Tai kelionė per istoriją nuo 1863m -1864m. sukilimo iki Dainuojančios revoliucijos. Jos metu keliaujant nuo paminklo prie paminklo,
nuo aikštės iki aikštės, nuo vieno istorinio pastato iki kito atskleidžiama nepalaužiamas lietuvių tautos troškimas siekti nepriklausomybės. Tuo pačiu atskleidžiama, kaip kito priemonės tam tikslui pasiekti: ginkluotas sukilimas, raštas ir švietimas spaudos draudimo laikotarpiu, rezistencija ir galiausiai Dainuojančioji revoliucija. Apie tai ne tik kalbama, dalyviai įtraukiami aktyviai ieškoti atsakymų. Einant nuo vieno objekto prie kito skamba aptariamas laikmečiui būdinga muzika nuo Oginskio polonezo iki Roko maršo per Lietuvą. Žaidimas žaidimas skatinantis įsisamoninti, kad kalavijas nugali abejingumą, abejingumas nugali dainą, o daina nugali kalaviją. Mokiniai įgys naujų žinių iš istorijos, literatūros, ugdysis kritinį mąstymą, pilietiškumą ir gilesnius patriotinius jausmus.
Kultūros paveldas, Kita

„Atrask senąją Skaudvilę“

Užsiėmimo metu keliaujama po Skaudvilės miestelį. Dalyviai gauna senas fotografijas, iš kurių turi atpažinti dabartines vietas. Tai puikus būdas susipažinti su šio krašto istorija,
pačiam išanalizuoti pokyčius, pamatyti architektūrinius paminklus ir urbanistinį paveldą.
Rodomi įrašai: 1 - 101 801