Muzika

Roko opera "Priesaika"

Roko opera „PRIESAIKA“ ( premjera 2018m.) Dalyvauja: Patriotinio roko grupė „Thundertale“ Liudas Mikalauskas (bosas) Egidijus Bavikinas (tenoras) Sandra Lebrikaitė (sopranas)
Kompozitoriai: Laurynas Baškys ir Jonas Chockevičius Libreto autoriai: Gediminas Jankus ir Nerijus Petrokas Scenarijaus autorius ir režisierius: Nerijus Petrokas Scenografas: Sergėjus Bocullo Garso operatorius: Andrius Murauskas Šviesų dailininkas: Darius Niaura Vykdantysis prodiuseris – Valdas Andriuškevičius Projektą vykdo VŠĮ „Liudo Mikalausko koncertai“ Roko opera „Priesaika“ – tai naujas patriotizmo gūsis Lietuvos muzikos padangėje, bendram kūrybiniam darbui apjungiantis ir roko muzikantus, ir garsius operos solistus. Ši istorija apie Partizanus, kurie pokario metais paliko savo gimtuosius namus ir pasitraukė į mišką, kad galėtų kovoti už tai kas brangiausia. Jie taip pat mylėjo, juokėsi, buvo kupini vilties, buvo jautrūs skausmui ir liūdesiui, bet nuo visų kitų skyrėsi tuo, kad turėjo savo gyvenime ypatingai kilnų tikslą, už kurį turime būti dėkingi kiekvienas. Apie ką Jie kalbėdavo?.. Ką mylėdavo?.. Ar tikėjo savo pergale?.. Ar bijojo mirties?.. Ar duota priesaika Jiems reiškė tai, dėl ko buvo verta paaukoti gyvybę?.. Tai gali atsakyti tik likę Jų pačių prisiminimai, kurių pagrindu ir buvo sukurta roko opera „Priesaika“. Tai kūrinys apie tikrus žmones, tikrus Jų gyvenimų likimus, apie tai kas dovanojo mums laisvą ir nepriklausomą Tėvynę. Mokytojas, kunigas, studentas, ryšininkė – šie personažai iš naujo leis pažinti Partizanus, kurie širdyse karštai tikėjo, jog Jų kova nebus veltui. Šiam projektui specialiai sukurta originali muzika ir dainos, atliekamos gyvai, pritariant roko grupei. Libreto autorius – 1991 m. LR Seimo gynėjas, Savanoris, teatro kritikas ir eseistas, daugelio istorinių pjesių ir apsakymų, recenzijų autorius – Gediminas Jankus. Libretas sukurtas remiantis realiai gyvenusių ir už Lietuvos laisvę partizanų gretose kovojusių: Juozo Jakavonio – Tigro, Justino Lelešiaus
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Kultūros paveldas, Kita

Viešnagė Didžiosiose Nemuno kilpose

Kviečiame susipažinti su ypatinga Lietuvos teritorija – Didžiosiomis Nemuno kilpomis. Išskirtinis Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdis lėmė upės pakrančių gyventojų ilgą, sudėtingą ir
įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį. Nedidelėje vos 250 km2 ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus. Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai. Šių vietų unikalumą padės atskleisti lankytojų centro ekspozicija, kuri skirta įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems. Joje rasite tūrinius maketus ir dėliones, interaktyvias schemas, nuotraukas ir piešinius, reljefinį ir kitus žemėlapius, surinktą gamtinę, archeologinę, vaizdo bei garso medžiagą. Tyrinėsite, mokysitės, sužinosite daug įdomių faktų ir atsakymų į klausimus: Kodėl šiose vietose Nemunas taip kilpinėja? Koks yra aukščiausias Lietuvos medis ir kur jis auga? Koks akmuo išrinktas nacionaliniu? Ką vadiname sieliais?.. Edukatoriai – regioninio parko darbuotojai jums paruošę užduočių, žaidimų. Po teorinės dalies moksleivių lauks skirtingos užduotys: 1-3 klasės „plukdys sielius”, 4-7 klasės – „vingiuos“ 2 kilometrų akmeninėmis „Nemuno kilpomis“, 8-12 klases pakviesime į orientacinį žaidimą-ekskursiją.
Etninė kultūra

Lipdymo iš molio užsiėmimai vaikui grupėje

Praktinių užsiėmimų metu 3–4 klasių mokiniai susipažins su lietuvių keramikos seniausiais lipdymo būdais puodininkystėje, lipdytų švilpynių formomis, skirtingų rūšių molio savybėmis.
Bus mokomi nusilipdyti molinį indą ar molinę švilpynę senoviniu lipdymo būdu. Užsiėmimuose susipažins su tradicinės lietuvių keramikos amatu. Keramikos meistras suteiks pagrindines žinias, suformuos gebėjimus ir minimalius praktinius įgūdžius, kas suteiks supratimą apie tradicinės lietuvių keramikos formų, dekoro vienovę ir darną. Formuojant kultūrinius įpročius, padedama atsiskleisti kūrybinėms galioms bei pajusti kūrybos džiaugsmą.
Muzika

"Po tavimi mana dainelė gimė..."

Programos "Po tavimi mana dainelė gimė..." tikslai: supažindinti su pačiais reikšmingiausiais lietuviškosios profesionaliosios vokalinės - instrumentinės muzikos kūriniais,
įvairiais žanrais. Programos uždaviniai: atlikti muzikos kūrinius, juos apipinant pasakojimais apie kūrinio laikmetį, kompozitorių, bendrakultūrinę, istorinę aplinką, įvardinant svarbiausius laikmečio įvykius. Programos medžiagą susieti su mokyklos bendrojo ugdymo programos reikalavimais ir tarpdisciplininiu kontekstu. Metodai ir priemonės: tarp kūrinių integruoti viktorinas, užduotis, susijusias su girdėtu kūriniu ir pateikta medžiaga. Tuo siekti visapusiško mokinių aktyvumo, kūrybiškumo, kritinio mąstymo. Užduočių ir viktorinų laimėtojams bus įteikti motyvaciniai prizai. Taip pat siekti įgytų kompetencijų ugdymo tolimesniame mokinių mokyme(si), skatinant tiek mokinius, tiek ir jų mokytojus įsitraukti į pažintinę muzikinės kultūros veiklą.
Literatūra

Edukacinės kūrybinės dirbtuvės „Kas knygutėje gyvena“

Užsiėmimą sudaro 2 dalys: interaktyvių knygų skaitymo ir kūrybiškumo. Pradžioje bibliotekininkė žaismingai vaikams pristatys biblioteką, netradicines interaktyvias knygas ir mobiliąsias
edukacines programėles. Skaitydami leidyklos „Nieko rimto“ interaktyvią muzikinę knygelę „Peliūnės vasara“ rasime vienuolika autorės ir dailininkės Rūtos Dzin sukurtų istorijų apie grožį, gerumą ir vertybes. O pasinaudojus programėle „Peliūnės dainelės“, dalyviai mėgausis kompozitoriaus Sigito Mickio sukurtomis ir Nedos Malūnavičiūtės įdainuotomis dainelėmis. Susipažindami su Selemono Paltanavičiaus knygele „Jei rašysi laišką girion“, programėlės „Girios paštas“ pagalba išgirsime autoriaus laiškus. Susipažinsime su literatūriniu interaktyviu žurnalu. „Laimiukas“. Jame tekstus, receptus, daineles, eilėraščius, anekdotus, konkursus papildo išmanioji programėlė „Laimiukas“, kurioje vaikai ras užduočių atsakymus, pačių autorių skaitomas istorijas, muziką ir daug kt. įdomybių. Mobiliąja programėle „Mocarto fleita“ naudosimės ieškodami Violetos Palčinskaitės knygoje „Stebuklinga Mocarto fleita“ iliustracijų su smuiko raktais. Knyga moko pažinti žmogiškuosius jausmus, silpnybes ir kviečia klausytis austrų kompozitoriaus muziką, kuri papildo tekstą. Bus skaitomos ir kitos interaktyvios knygos. Išmanios knygos naujų technologijų pagalba leidžia skaityti ir stebėti trimačius vaizdus su atgyjančiais knygų personažais. Vaikai taip pat dalyvaus tokių vaizdų kūrime: spalvins iš anksto paruoštus lapus, kuriuose, kaip ir knygose, su papildyta realybe (mobiliąja programėle „Quiver“), atgys nuspalvinti piešiniai. Kiekvienas vaikas naujus potyrius kūrybiškai išreikš savo sukurtame knygos skirtuke. Ši veikla lavins vaikų vaizduotę ir pojūčius, skatins bendravimą, mažins socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves tenkinančias įvairius jų poreikius. Parodyti jiems, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas, kūrybingas ir įdomus.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Literatūra, Muzika

Sigutės Trimakaitės KONCERTAS -muzikos pamoka

Sigutės Trimakaitės Koncertas-muzikos pamoka - tai neformali muzikos pamoka, edukacinis užsiėmimas, kuris skirtas įvairaus amžiaus vaikams ir jaunimui. Programa sudaroma klasikinės
muzikos pagrindu, parenkama pagal mokinių amžių ir muzikinį išsilavinimą: 1-4 kl, mokiniams atskirai, 5-8 kl. mokiniams atskirai ir gimnazijos klasių mokiniams atskirai. Programoje atliekami kūriniai parenkami tokiu būdu, kad tiktų pagal mokinių sąmoningumą ir pagal gebėjimą susikaupti ir įsisavinti Koncertą kaip pamoką. Programa pritaikyta ir dalyviams su specialiaisiais poreikiais. Tarptautinių konkursų laureatė Sigutė Trimakaitė praveda neformalią muzikos pamoką. Mokiniai įtraukiami į bendrą veiksmą (pvz.: visi pabaigoje pamokos muzikuoja, dainuoja ir diriguoja). Koncertas-muzikos pamoka ugdo jaunimo kultūrinį sąmoningumą. Per mokėjimą klausyti, išklausyti, įsisavinti, prisiminti, fiksuoti ir pajusti muzikos grožį ir svarbą mokinių gyvenime. Programoje gali dalyvauti ir kiti atlikėjai, pagal susitarimą ir pageidavimą. Meninė programa nurodoma plakate (pvz.: pagal J.S.Bach, W.A.Mocart, C.Debussy, M.K.Čiurlionis, B.Kutavičius, Š.Nakas ir kt.; R.Skučaitė, D.Kajokas, A.Marčėnas, H.Kunčius, S.Parulskis ir kt. Lietuvių, vokiečių, švedų, prancūzų dainos/melodijos, improvizacinės kompozicijos. Trukmė: 40-45min.). Klasikinė akademinė muzika - tai pagrindas bendram kūrybiškumui vystyti. Užimtumo problemos sprendžiamos profesionalios muzikos pagalba.
Rodomi įrašai: 1 - 102 058