Architektūra, Kultūros paveldas

UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras

Keliausime nuo Aušros vartų Valdovų keliu link Valdovų rūmų, vingiuodami pro buvusius bajorų dvarus, pirklių namus, žydų krautuvėles, vienuolynus ir bažnyčias. Pakeliui apžvelgsime
svarbiausius miesto raidos etapus, aptarsime šiuolaikines realijas, prisiminsime šiuos ir kt. dalykus: - Kurioje bažnyčioje sovietmečiu buvo ateizmo muziejus? - Ar galima šiandien užlipti ant pilies gynybinės sienos? - Kur prasidėjo Baltijos kelias kuris pasauliui parodė, kad mes norime būti laisvi? Nepaisant istorinių permainų, Vilniaus istorinio centro erdvinė struktūra atspindi architektūros stilių kaitą, politinių ir gamtinių įvykių nulemtą raidą. Pažinsime Vilniaus istorinį centrą kaip UNESCO kultūros paveldo objektą. Diskutuosime apie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo reikšmę ateities kartoms.
Dailė

Programa „Kur prasideda grafika?“

Programa „Kur prasideda grafika?“ skirta Lietuvos mokyklų pradinių klasių mokiniams. Ja siekiama sukurti ilgalaikes sąlygas kūrybingam menininkų ir vaikų bendradarbiavimui, pasiūlyti
alternatyvią meninio ugdymo(si) formą, skatinti vaikų meninių gebėjimų ir kūrybiškumo išraišką, ugdyti siekiantį žinių ir supratingą kultūros dalyvį. Programa „Kur prasideda grafika?“ eina naujų ugdymo metodų, alternatyvios edukacinės aplinkos kūrimo keliu, kuris plečia tiek meninio ugdymo sampratą, tiek ir augančio žmogaus požiūrį į kultūrą. Programa siūlo trumpą, bet įsimintiną kelionę po daugialypį meno pasaulį, kupiną pačių įvairiausių vaizduojamojo meno formų, susitikimų su išskirtinėmis asmenybėmis, individualių meninių eksperimentų. Užsiėmimo turinį sudaro šie segmentai: a) VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ veikiančios (-ių) parodos (-ų) apžiūrėjimas ir aptarimas, b) susitikimas su parodos (-ų) autoriumi (-iais) ir/ar kuratoriumi (-iais), c) apsilankymas autentiškoje grafikos spaustuvėje, d) kūrybinės užduoties atlikimas, vadovaujant profesionaliam menininkui. Apžiūrėdami veikiančią (-ias) parodą (-as) vaikai susipažįsta su įvairiomis vaizduojamojo meno formomis, atlikimo technikomis, stiliais, žanrais, meno kūrinio nuotaikomis ir pan., skatinami išsakyti savo nuomonę, svarstymus, abejones, kultūringai diskutuoti, ginčytis ir interpretuoti meno kūrinius. Susitikę su parodos (-ų) autoriumi (-iais), vaikai gali užduoti jiems rūpimus klausimus, išgirsti įdomių, linksmų ir įkvepiančių pasakojimų apie dailininko gyvenimą, darbą ir kasdienybę. Antai 2018–2020 m. greta tapybos, grafikos, tarpdisciplininio meno, knygrišystės parodų VGMC galerijoje veiks „IV Knygos meno paroda“, kurioje dalyvaus per 30 profesionalių dailininkų iliustruotojų, pristatančių pastarųjų trejų metus kūrinius, daugiausia vaikiškų knygų iliustracijas. Ši paroda – puiki proga padiskutuoti apie dailininko iliustruotojo darbą, aptarti menininko išmonę, autentišką stilių, iliustracijų poveikį skaitytojui ir pan.
Dailė

Edukacinis užsiėmimas ,,Knygos ženklas – ex libris“

Edukacinis užsiėmimas ,,Knygos ženklas – ex libris“ yra orientuotas į pasaulio dailės kūrinių, pristatomų ,,Vakarų Europos dailė XVI–XIX a.“ nuolatinėje ekspozicijoje, pažinimą.
Įvadinėje edukacinio užsiėmimo dalyje, tiesiogiai būnant ekspozicijos erdvėje, dėmesys bus skiriamas grafikos kūrinių stebėjimui, interpretavimui ir vertinimui. Kūrybinėms veikloms skirtoje patalpoje, aptarus pirminę knygos ženklo paskirtį ir monotipijos technikos galimybes, mokiniai bus kviečiami sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Tikslas – ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus ir estetinę nuovoką, supažindinant su senosios grafikos kūrinių pavyzdžiais, pirmine knygos ženklo paskirtimi, atliekant kūrybinę užduotį. Uždaviniai: (1) sutelkti dėmesį ir stebėti senosios grafikos kūrinius ekspozicijoje; (2) aptarti dailininkų kūrybinius sumanymus, nusakomos grafikos technikos galimybes, vartojant paprastas dailės sąvokas; (3) supažindinti su pirmine knygos ženklo paskirtimi ir monotipijos technika; (4) atlikti grafinės raiškos užduotį. Edukacinio užsiėmimo metu akcentuojami pradinukams aktualūs žaidybiniai momentai, tiek pokalbio, tiek kūrybinės veiklos metu.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Kita

„Sėkmingos klaidos – eksperimentai laboratorijoje“

Edukacijos metu mokinius susipažins su smalsiais, žingeidžiais žmonėmis, kurių svajonės bei pastabumas atvedė prie sėkmingai, nesėkmingų klaidų. Ir kurie įrodė, kad net atsitiktinumas
dažnai atveda mus prie didžiojo atradimo. O tokių asmenybių mokslo istorijoje gausu: - Džozefas Prislis atrado kelias dujines medžiagas tarp kurių buvo ir anglies dioksidas. - Charles Thilorieris atrado sausą ledą, kurio dėka galime daryti nuostabiausius eksperimentus, bei turėti švariausią ir aplinkai palankiausią šaldomąją medžiagą. - Johnas Pembertonas išvirė mikstūrą, kurią šiandien visi pažystame kaip „Coca Cola“. - Viljamas Perkinas siekė sukurti vaistus nuo maliarijos, o susintetino pirmąjį sintetinį dažą moveiną. Kadangi iki tol natūralūs purpurinės spalvos dažai buvo labai brangūs jis suprato, kad jis išrado pigesnį jiems pakaitalą ir patentavo savo išradimą, bei įsteigė pirmąją sintetinių dažų gamyklą. - Broliai Vizbarai. Pirmuoju pasaulyje kraujo tyrimų spektrofotometriniu jutikliu ir į jį įmontuotu lazeriu. Jis ypatingas ir tuo, kad tyrimui atlikti nereikėtų imti kraujo duriant į pirštą ar veną: prietaisas būtų ypač aktualus cukriniu diabetu sergantiems žmonėms bei padėtų gelbėti gyvybes. Visi kartu atliksime eksperimentus ir sužinosime daug naujų dalykų.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Muzika, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Muzika visiems

Muzikanto, kompozitoriaus ir pedagogo Remigijaus Rančio užsiėmimas - tai 45 minutės originalių grupinių muzikos žaidimų, sukurtų naudojant body percussion, circle singing ir street
drumming technikas. Žmogaus kūnas yra nuostabus muzikos instrumentas. Kuomet žmonių yra daug ir jų balsai bei įvairiausios kūno perkusijos ( plojimai, trepsėjimai, pirštų spragsėjimai ) susijungia į organizuotą ritmą - tokiu būdu galima sukurti įdomiausius muzikos kūrinius. Šių kūrinių skambesys ataidi iš laikų, kuomet žmonės gyveno gentyse ir drauge atlikdavo įvairius ritualus. Užsiėmimuose grojama tokiais muzikos instrumentais: melodionu ( Italija ), pandeiro ( Brazilija ), boomwhackers'ais ( JAV ), kalimba ( Centrinė Afrika ), lumzdeliu ( Lietuva ), asalato ( Vakarų Afrika ) bei šamaniškuoju būgnu ( Sibiras ). Kiekvienam iš šių instrumentų yra sukurtas specialus žaidimas. Žaidimo metu instrumento garsai bei mokinių dalyvavimas pritariant balsais ar perkusija tampa ansambliu, sukuriančiu unikaliai skambantį muzikos kūrinį. Taip kuriama nekasdieninė patirtis, lavinanti koordinaciją, motoriką, ritmo pojūtį bei stiprinananti pasitikėjimą ir tarpusavio ryšį. Remigijus Rančys yra žinomas multiinstrumentalistas ir kompozitorius, koncertuojantis vietinėse ir tarptautinėse scenose. Muzikantas taip pat užsiima edukacine veikla - per daugiau nei penkis metus Lietuvoje bei užsienyje Remigijus surengė apie 80 muzikos edukacinių užsiėmimų vaikams ir suaugusiems.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė“

Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė" – tai bendras besikuriančio Marijampolės lėlių teatro ir Marijampolės kraštotyros muziejaus projektas. Spektaklio-edukacijos
tikslas yra ne tik papasakoti autentišką suvalkietišką pasaką, bet ir supažindinti su etnografo darbu, pristatyti tą kelią, kurį turi nukeliauti pasaka, kol iš konkretaus pasakotojo ji yra užrašoma ir pateikiama platesniam klausytojų ratui. Spektaklio personažais tampa ir etnografas, ir pati tautosakos pateikėja. Žiūrovai tampa liudininkais pokalbio, kuris užsimezga, kai į seną kaimo sodybą užklysta muziejininkas ir kalbina jos šeimininkę, kuri yra ir stebuklingos „šėpukės“ savininkė. Tik nuo muziejininko profesionalumo priklauso, ar neprigirdinti kaimo močiutė ras raktą ir atrakins „šėpukę“, kurioje gyvena pasaka. Muziejaus paskirtis – kaupti senus daiktus, istorijas bei faktus. Marijampolės lėlių teatro misija – pasakoti miesto vaikams mūsų krašto istorijas, per pasakas ir istorijas supažindinti su vietos tradicijomis, liaudies išmintimi. Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė“ yra sukurtas pagal to paties pavadinimo pasaką, kurią užrašė ilgametis muziejaus etnografas Jaunius Vylius. Tai universalaus siužeto pasaka, tarsi suvalkietiška Šarlio Pero pasakos „Asilo oda“ versija. Spektaklio scenografijoje, lėlėse ir kostiumuose atsispindi muziejaus ekspozicijoje esančių kostiumų, buities rakandų stilizuotos detalės, veiksmas vyksta senoje spintoje, kuri sukurta pagal muziejaus eksponatą, kuriant muziką buvo panaudotos pačios pateikėjos Anelės Prakapienės įdainuotos liaudies dainos. Projekto tikslas – per pasirinktą lėlių teatro formą papasakoti vaikams jų krašto pasaką su šiam kraštui būdinga estetika bei tradicijomis, kartu perteikti pasakoje užkoduotas bendražmogiškas vertybes ugdant tautinį tapatumą. Supažindinti su muziejininko darbu bei pačiu procesu, kaip pasaka iš pasakotojo yra užrašoma ir patenka į pasakų knygą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija

Viena žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienė Rozalija dar ir šiandien su didžiausiu džiaugsmu pasitinka į dvarą atvykusius svečius. Abejingų nepaliekanti ponia pasidalins
prisiminimais apie gyvenimą dvare bei jį valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Po pasivaikščiojimo dvaro takais ekskursijos dalyviai užsuks į Raudondvario pilyje įsikūrusį Kauno rajone muziejų, kuriame susipažins su Raudondvaryje gimusio profesionaliosios lietuvių muzikos pradininko, kompozitoriaus Juozo Naujalio asmenybe ir jo kūrybiniu palikimu, dvarą valdžiusiems grafams Tiškevičiams skirta ekspozicija. Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija skirta 16–18 m. amžiaus vaikams. Tai – puiki istorijos ir kultūros pamoka, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

KŪČIUKAI IR AGUONPIENIS

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie šv. Kūčių pagrindinius valgius ir tos dienos atliekamus namų
ūkio darbus, pristatoma Kalėdinės eglutės atsiradimo namuose ir puošimo istorija. Praktinės užduoties metu kepami kūčiukai-prieskučiai. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos kokių ingridientų reikia kūčiukų-prieskučių tešlos paruošimui, patys kočios tešlą, mokysis pjaustyti prieskučius, paruošti kepimui skardą ir į ją sudėti paruoštus kūčiukus-prieskučius. Sužinos kas yra aguonpienis ir kaip jis gaminamas. Patys trins ir suks aguonų grūdelius iki baltumo. Kol keps kūčiukai susiskirstę į komandas dėlios Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžio dėliones, kurių dydis yra 1x1,5 m. Iškepus kūčiukams pasiruoš stalą ir visi drauge ragaus savo iškeptus kūčiukus su pagamintu aguonpieniu. Edukacija sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdelėje, o bendras susėdimas prie stalo primins apie artėjančias gražiausias metų šventes.
Rodomi įrašai: 1 - 101 522