Etninė kultūra

Bitelė ratuota

Edukacinis užsiėmimas „Bitelė ratuota“ skirtas 1–12 klasių moksleiviams. Šio užsiėmimo tikslas – supažindinti moksleivius su bitininkystės ir žvakių liejimo tradicija Lietuvoje, patiems
praktiškai išbandyti žvakių liejimą. Arklio muziejuje aukštaitiškoje sodyboje pasitikusi šeimininkė pristato XIX a. valstiečio buitį, supažindina su sodybos aplinka, būdingais pastatais ir pasiūlo atrasti ir atpažinti bičių namelį – avilį, susipažįsta su bičių šeimos gyvenimu, aptaria žmonių ir bičių gyvenimo bendruomenėje panašumus ir skirtumus. Susirinkę į trobą programos dalyviai susipažįsta su avilyje bičių gaminamais produktais (vaškas, medus, pikis): juos uodžia, liečia, ragauja, kalbasi apie įvairių produktų panaudojimą. Aptariama, kokie apšvietimo elementai yra šioje sodyboje, kur naudotos žvakės. Kalbama apie žvakių atsiradimo istoriją, apie žvakių panaudojimo galimybes įvairių bendruomenės ir šeimos švenčių, apeigų metu. Su vyresniais gilinamasi į simbolinę, ritualinę žvakės ir šviesos reikšmę. Pasakojama apie Lietuvos kaimuose naudotus žvakių liejimo būdus. Aptariamos žvakių gamybos priemonės ir medžiagos. Dalyviai išsamiau supažindinami su vašku ir jo savybėmis. Pristatomi įrankiai ir priemonės, atliekami bandomieji ir pavyzdiniai liejimai. Išbandžius, kiekvienas lieja savo žvakę. Baigus darbus vyksta užsiėmimo, naujų patirčių aptarimas, dalinamasi, trumpai įtvirtinamos įgytos žinios.
Dailė, Kultūros paveldas

XXI amžiaus stiklioriai

Šios programos esmė yra skatinti pasididžiavimą Lietuvos meno pasiekimais, ugdyti pagarbą meno kūrėjams. Ekskursija su gidu po vitražo muziejaus ekspoziciją, įkurtą autentiškuose XVI a.
požemiuose. Teorinis bei praktinis stiklo ir vitražo meno, istorijos, paveldo pristatymas. Siekiama gilinti mokinių žinias bei įgūdžius kultūros, dailės ir paveldo srityse. Mokyti vitražo ir stiklo meno, amato bei restauravimo paslapčių. Mokyti suprasti meno poveikio įtaką visuomeninio gyvenimo raidai.
Etninė kultūra

„Mergvakario godos“

Programa sezono metu ( gegužės antra pusė- rugsėjis) vyksta dūminėje pirkioje. Kitu metu- edukacinėje klasėje. Vyksta keliais etapais: pradžia: apeigų inicijavimas rūtų darželyje ( kai
sezonas), kai ne sezonas, rodomos darželio ir atsisveikinimo su juo skaidrės; antras etapas-dūminės pirkios priemenė: grūdų malimas sukamosiomis girnomis, grūdų grūdimas piestoje, pažintis su kitais namų apyvokos rykais (kai sezonas) ne sezono metu- grūdų trynimas trinamosiomis girnomis, grūdų grūdimas edukacinėj klasėj. Paskutinis etapas- užu stalo dūminėje pirkioje ( sezono metu) arba edukacinėje klasėje ne sezono metu. Namų ruošos darbai: verpimas, drobių kočiojimas, nuometo rišimas, burtai.
Muzika

TARP NATŲ – muzikos valanda

Projekto "TARP NATŲ - muzikos valanda" koncertų temos labai įvairios ir gali būti derinamos su pedagogais ir moksleiviais pagal poreikį ir pageidavimą. Galima skirti kelias
temų grupes pagal atlikėjų sudėtį. Pavyzdžiui: „Liaudies instrumentų muzikos valanda“, „Smuiko muzikos valanda“, „Vokalinės muzikos valanda“, „Mušamųjų muzikos valanda“, „Kontraboso muzikos valanda“, „Styginių kvartetas“ ir pan. Gali būti skirtingų epochų muzikos valandos: „Baroko muzikos valanda“, „Romantizmo muzika fortepijonui“ ar „XX a. muzikos valanda“ Ypač turiningi monografiniai koncertai. Aktorė Virginija Kochanskytė yra sukūrusi net kelias tokio pobūdžio programas: „Vincas Kudirka“, „Mykolas Kleopas Oginskis“, o pianistai Šviesė Čepliauskaitė ir Andrius Vasiliauskas - monografines Stanislovo Moniuškos fortepijoninės ir vokalinės muzikos programas.
Kultūros paveldas, Kita

„Atrask senąją Skaudvilę“

Užsiėmimo metu keliaujama po Skaudvilės miestelį. Dalyviai gauna senas fotografijas, iš kurių turi atpažinti dabartines vietas. Tai puikus būdas susipažinti su šio krašto istorija,
pačiam išanalizuoti pokyčius, pamatyti architektūrinius paminklus ir urbanistinį paveldą.
Dramos teatras

Spektaklis-žaidimas „Uch! Ach! A-ja-jai!, arba Kiemsargių svajonės"

Uch, Ach ir A-ja-jai – trys kiemsargiai, kiekvieną rytą šluojantys gatvelę... Nykus ir pabodęs darbas, pilka kasdienybė... Tačiau juose, kaip ir kiekviename iš mūsų, gyvas vaikystės
prisiminimų, žaidimo, stebuklo troškimas. Vieną rytą, jie visai netyčia pradeda žaisti: atgyja šluotos, virvės, laikraščiai ir kibirai... Žiūrovai kviečiami dalyvauti šiame žaidime, kuris netikėtai virsta keistų personažų pasirodymu. Tada prasideda linksmybės – šokiai, slėpynės, krepšinio varžybos. Viskas pavirsta nežabotu vaikiškos fantazijos šėlsmu... Spektaklis beveik be teksto, tačiau jame labai daug veiksmo, dinamikos, emocijų. Labai vizualus, spalvingas reginys, turintis objektų teatro, klounados elementų. Spektaklio idėja – kasdienybė kupina stebuklų, tik reikia pačiam juos atrasti. Spektaklis ugdo vaikų fantaziją, vaizduotę, supažindina su „objektų“ teatro principais. Žiūrėdami spektaklį, dalyvaudami jame, vaikai prisiliečia prie kito žmogaus vaizduotės, turtina savo pažinimą, kurio dėka tarsi įgyja daugiau „plytų“ savo vaizduotės pastatams. Ugdyti vaizduotę, skatinti kūrybiškumą padeda žaidimai, todėl šis spektaklis paremtas žaidimo principu. Suaugę aktoriai scenoje tarsi žaidžia, kviečia vaikus prisijungti, žaisti kartu, leisdami vaikui, žiūrovui susitapatinti su spektaklio personažais, dalyvauti spektaklio veiksme. Tuo pačiu vaikai skatinami bendrauti, įsijungti į komandinį žaidimą. Savanoriška dalyvavimo spektaklyje - žaidime forma ugdo pasitikėjimą savimi, išlaisvina kūrybinį pradą, ugdomi socialiniai bendravimo įgūdžiai. Pasyvesni vaikai, stebėdami drąsesnius, irgi tampa aktyvesni ir iniciatyvesni. Bendravimas be žodžių ugdo vaikų mastymą, plastikos, gesto, judesio suvokimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų žemėlapis“

Kokios tautos gyveno ir kūrė Vilniaus senamiestį? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar baltarusių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius
visų atsakymų ieškoti ekskursijoje ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais. Ekskursijos tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti moksleivių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (architektūros elementų, tautų simbolikos atpažinimas ir įvardijimas; atsakymų į klausimus paieška ir kryžiažodžio sprendimas ir kt.) įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (archyviniai miesto vaizdai fotografijoje ir dailėje, tautų naudoti daiktai, gaminti gaminiai ir kt.); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė, vokiški pretzeliai ir kt.) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų apie jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Dramos teatras

Spektaklis „Būtybės“

Ar kąsdami raugintą agurką kada pagalvojote, jog tai rauginimo dievo Rūgučio darbas? Ar žinot, kad ežerą, kuriame vasarą maudotės, aštriu kirvuku išskaptavo Perkūnas? O virtuvėje,
patogiai įsitaisiusi šalia dujinės viryklės, ugnies deivė Gabija saugo mus nuo gaisro? Pasikedenę vešlius ūsus, keturi vėjai – Rytys, Vakaris, Vasaris ir Žiemys jus supažindins su senosiomis lietuvių mitologijos būtybėmis. Iš pirmo žvilgsnio būtybių pasaulis gali pasirodyti baugus. Bet tik tol, kol jo nepažįsti.
Literatūra, Dramos teatras

Knygnešio kelias

Edukacinis užsiėmimas „Knygnešio kelias“ – tai vaikų atliekama inscenizacija atkurtoje XIX a. slaptojoje (daraktorinėje) mokykloje. XIX a. antrojoje pusėje carinė Rusija vykdydama
šalies gyventojų rusifikaciją, įveda draudimą spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Šį draudimą seka įsakymas uždaryti visas nevalstybines (kartu ir parapijines) mokyklas bei uždraustas mokymas lietuvių kalba. Į kovą už lietuvių tautos gyvybingumą stojo nemažai dvasininkų, inteligentų, paprastų kaimo ir miesto žmonių. Spaudos draudimo laikotarpiu knygos, periodinė spauda į Lietuvą buvo gabenama slapčia. Tuo rūpinosi knygnešiai. Knygnešių tykodavo Rusijos pasienio pareigūnai (žandarai). Ne vienas knygnešys pateko į jiems paspęstas pinkles. Edukacinio užsiėmimo „Knygnešio kelias“ metu moksleiviai supažindinami su XIX a. spaudos draudimo laikotarpiu ir valdžios siekiu pažaboti lietuvių tautą bei lietuvių tautos siekį išlikti ir išsaugoti savo kalbą ir istoriją. Edukacijos metu vaikai inscenizuoja sunkų ir varginantį knygnešio kelią iš Mažosios Lietuvos (Prūsijos) per sieną iki slaptosios mokyklos, bando išvengti žandarų paspęstų spąstų ir kuria variantus, kur ir kaip knygnešys galėtų pernešti didžiausią to meto turtą – lietuviškas knygas – ir nepakliūti į žandarų pinkles. Tam pasitelkiami aptariamam laikotarpiui būdingi leidiniai, apranga, kiti rekvizitai.
Lėlių teatras

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta įvaraus amžiaus mokiniams norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį.
Paslaugos tikslas: sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vyresniųjų klasių mokiniai galės patys išbandyti sudėtingesnes technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti mokinius menu, konkrečiai – lėlių teatru, kur per lėles mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. Sukurtas lėles dalyviai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti per pamokas kalbėdami ir diskutuodami įvairiomis temomis, pvz., apie draugystę, meilę, pareigą, emocijas ir t.t.
Rodomi įrašai: 1 - 101 522