DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Dailė, Kita

"Tapk vabzdžiu"

Edukacija „ Tapk vabzdžiu“ , kurios metu mokiniai aplankys Klaipėdos universitete gamtos muziejaus ekspoziciją, kurioje yra sukaupta didžiulė Lietuvos drugių ir vabalų kolekcija. Šios
edukacijos metu vaikai taps patys vabzdžiai: tyrinės vabzdžių anatomiją, vystymosi ciklus, buveines, etologiją, išvys įvairių filmuotos medžiagos. Edukacijos pabaigoje mokiniai pieš ant akmenukų savo pamėgtus vabzdžius ir kaip talismaną galės parsinešti namo. Šios edukacijos metu mokiniams bus ugdomas pažinimo potyris, meninis kūrybingumas, sąmojingumą, ir atsakomybė per juos supančią aplinką
Muzika

„Su vario dūdom per pasaulį“

Tai kultūros ir meno renginys, papildytas kultūrine edukacija. Užsiėmimo trukmė 45 minutės. Veiklos tikslas – vaikus supažindinti su pasaulio šalimis bei muzika, variniais pučiamaisiais
instrumentais ir jų muzika. Koncertas vyks žaidimo forma. Programoje varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis atliks Brazilijos, Kinijos, Egipto, Italijos, Rusijos, Pietų Afrikos, Meksikos, Karibų, Naujosios Zelandijos bei Ispanijos muziką (kompozitorius Matt Kingston).Koncerto metu bus demonstruojama vaizdinė medžiaga tiek apie instrumentus, tiek apie šalis. Programos dalyviai bus skatinami diskutuoti, gyvai reaguoti, imituoti , šokti, pažinti muzikos tempus ir charakterį.
Dailė, Dizainas

Kultūrinis edukacinis užsiėmimas " Spalvoto smėlio sveikinimo atvirukas"

Kūrybinis užsiėmimas spalvoto smėlio atviruko kūrimas - tai nuotaikingas, dinamiškas, kupinas spalvų bei gerų emocijų užsiėmimas, kuris ne tik ugdo mokinių kūrybiškumą, spalvų
pajautimą, dėmesio sutelkimą, smulkiają motoriką, bet ir moko skleisti gėrį bei grožį aplink save. Užsiėmimo metu dalyviai sužinos kada ir iš kur kilo sveikinimo atvirukais tradicija, kokie buvo pirmieji sveikinimo atvirukai. Užsiėmimo metu ant paruoštų trafaretų sukursime savo spalvoto smėlio atviruką, kurį galėsite paskirti jums brangiam žmogui. Atvirukų trafaretai gali būti įvairios tematikos, juos galime pritaikyti pagal jūsų poreikius bei dalyvių amžių bei gebėjimus.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Spektaklis „Kiaus, Miaus ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, tai pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir
gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Prieš spektaklį vyksta pokalbis su žiūrovais, mokomasi, kaip reikia žiūrėti spektaklį. Po spektaklio vyksta edukacinė priemonė, kurios metu žiūrovai supažindinami su aktoriaus lėlininko profesija, atskleidžiamos lėlių konstrukcijos ir valdymo paslaptys, atsakinėjama į klausimus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasėjau grikį...

Pietų Lietuvos gyventojams grikiai nuo senų laikų buvo labai svarbūs. Užauginti nederlinguose Dzūkijos smėlynuose, jie buvo ne tik maistas, bet ir vaistas. Iš grikių gaminti gardūs,
kvapnūs patiekalai, o liaudies medicinoje taip pat be jų neapsieita. Edukacinės programos metu kepama ir vaišinamasi tradiciniu dzūkišku patiekalu – grikine babka. Dalyviai supažindinami su senaisiais grikių apdirbimo įrankiais, naudodami muziejuje turimus eksponatus dalyviai praktiškai išbando tradicinius grikių kelio darbus.
Literatūra, Muzika

Literatūrinės - muzikinės programos

VAIŽGANTAS – TAIKUSIS PROVOKATORIUS; PURPURINIS VAKARAS VARVA..., pagal D. Saukaitytės poeziją; LYRINIAI VAKARO PRAŠVIESĖJIMAI, pagal V. Mykolaičio-Putino kūrybą; VISUS IŠĖJUSIUS
SUTIKSIU PRIE UPĖS, pagal M. Baltrušaitytės kūrybą; APŠVIESK MANE – SAVO BALTUMU APŠVIESK, adventinė - kalėdinė programa, sudaryta iš įvairių tektų; GĖLĖ PASAKĖ VĖJUI, pagal H. Radausko poeziją; IR NUSINEŠĖ SAULĘ MIŠKAI, pagal poeto P. Širvio poeziją; BALTAS LIŪDESIO BALANDIS, pagal R. Granausko ir J. Strielkūno kūrybą, STOVĖDAMAS PRIEŠ BEGALINĮ DANGŲ, pagal M. Martinaičio kūrybą; MAN UŽTEKO ILGESIO..., pagal M. Katiliškio kūrybą; JERICHONO ROŽĖ, pagal N. Miliauskaitės kūrybą; DEVYNIABROLĖ, pagal Just. Marcinkevičiaus kūrybą; LEMTIES IR MEILĖS DAINOS, pagal J. Strielkūno kūrybą; NE [MĖLYNAS] VAKARAS, pagal J. Degutytės kūrybą; LAIKAS MANO VIEŠPATS, pagal M. Cvetajevos kūrybą (rusų kalba); ŠIAIP MEILĖ – KRYŽIUS ANT PEČIŲ, pagal A. Achmatovos kūrybą (rusų kalba); MANO ŽODŽIAI – KELEIVIAI MANO: ONA MICIŪTĖ; MINDAUGAS, pagal Just. Marcinkevičiaus poetinę dramą „Mindaugas“; BUDĖJĘ LIETUVIŲ RAŠTIJOS AUŠROJE: MYKOLAS LIETUVIS, STANISLOVAS RAPOLIONIS; ŽMOGUS TIK MEILĖJE GALI LAIMINGAI GYVENTI, pagal I. Šeiniaus kūrybai; LIETUVIŠKO TAUTIŠKUMO PRAGIEDRULIS: SILVESTRAS GIMŽAUSKAS; LĖMĖ DIEVAI POETU MAN TAPTI, pagal M. K. Sarbievijaus kūrybą; JULIJUS SLOVACKIS – LAISVĖS ŠAUKLYS, pagal J. Slovackio kūrybą (atliekama lietuvių ir lenkų kalbomis); TĖVYNĖ LIETUVA – MIELESNĖ UŽ SVEIKATĄ, pagal A. Mickevičiaus kūrybą; ŽODĖLIAI NUOG KVAJYNĖLIŲ, programa dzūkų tarme; NE TOLIŲ TOLIAI NUO DZŪKIJOS IKI ŽEMAITIJOS programa dzūkų ir žemaičių tarme; KELIAIS IŠ VILNIAUS PO LIETUVĄ, pagal V. SIROKOMLĖS kūrybą; PĖSČIOMIS Į VILNIŲ PO VILNIJĄ: RAPOLAS MACKONIS
Etninė kultūra

Gyvybės medis karpiniuose

Kas yra karpinys? Programos dalyviai supažindinami su popieriaus menu, popieriaus atsiradimo istorija, jo rūšimis, faktūra. Palyginami lietuviški ir pasaulio karpiniai, medžių įvaizdis
įvairiose šalyse. Mokoma ne tik kirpti, bet ir lenkti, plėšti, klijuoti, kt. Supažindinama su kūrybinių darbelių įvairove: simetrinis karpinys, siluetinis karpinys, erdvinis karpinys, koliažas, kt. Didžiausias dėmesys skiriamas gyvybės medeliui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos tautodailėje. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Supažindinama su kuparų ir skrynių puošyba. Mokoma iškirpti tradicinį gyvybės medelį, komponuoti ir sukurti savo darbelį (atvirukas, paveiksliukas, bendras kolektyvinis plakatas). Supažindinama su Lietuvos liaudies meistrų karpytojų darbais, spaudiniais apie karpinius.
Etninė kultūra

Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos

Pagrindinis programos tikslas – siekti dvasinio ir fizinio tobulėjimo, ugdyti teigiamą ir kūrybišką santykį į etninę kultūrą, atskleisti, o vėliau tobulinti vaikų meninius gebėjimus.
Uždaviniai: 1. Pristatyti tradicinius lietuvių liaudies žaidimus, jų įvairovę, regioninius ypatumus. 2. Suorganizuoti individualias tradicinių žaidimų rungtis. 3. Suorganizuoti komandines tradicinių žaidimų rungtis. 4. Mokyti gaminti muzikos žaislus-instrumentus. 5. Mokyti groti muzikos žaislais-instrumentais (individualiai ir ansambliškai). Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai Lietuvių liaudies žaidimai paprasti ir visiems prieinami: nereikalauja sudėtingų įrankių bei prietaisų, didžiulių aikščių. Klaipėdos krašte per įvairias šeimos šventes pagrindinė linksminimosi forma buvo žaidimai. Daug lietuvių liaudies žaidimų baigiasi pralaimėjusio žaidėjo nubaudimu, švelnesnis nubaudimo būdas kambario žaidimuose buvo fantų ėmimas ir išsipirkimas. Žaidimai naudojant įrankius atsirado tikriausiai įmituojant pirmykščio žmogaus darbo įrankius, medžioklės bei kovos ginklus. Pagrindinis lietuvių liaudies žaidimų įrankis buvo lazda. Lazda buvo artimas didžiojo žaidimų sumanytojo piemenėlio pagalbininkas. Žaidimuose ne visi vaidmenys yra malonūs – niekas žaidimo pradžioje nenori ieškoti, gaudyti besislapstančių žaidėjų ar pan. Gerai, jeigu žaidėjai pradžioje sutinka imtis tų vaidmenų, bet jeigu ne – ginčą reikia spręsti burtų būdu. Labiausiai paplitę ir paprasčiausi būrimai yra išsiskaičiavimas. Galima išsiburti ir su lazda. Vienas žaidėjas meta kitam lazdą. Šis pagauna ir laiko saujoje. Po to visi kiti žaidėjai iš eilės deda savo saujas viršum viena kitos, kol pasiekiamas lazdos galas. Paskutiniajam ir tenka nedėkingiausias vaidmuo pradedant žaidimą. Neatsitiktinai ir užsiėmimų metu yra nemažai žaidimų su lazdomis: „Rekežio nuvertimas“, „Išstūmimas iš rato“, „Fechtavimas lazdomis“, „Svarstyklės“, „Apsivertimas aplink lazdą“, „Šuolis per lazdą“, „Šuoliavimas su lazda“, „Rankų jėgos bandymas“ ir kt.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Kinas

Istorijos ir meno pamokos kine – filmas „Laiškai Sofijai“

Kino edukacijos renginys: Lietuvos istorijos pamoka kine su ,,Laiškai Sofijai’'. Filmo ,,Laiškai Sofijai’’ peržiūra kine yra inovatyvi edukacinė priemonė, kuri gali būti integruota ne
tik į istorijos bei pilietinio ugdymo, bet ir kitus mokomuosius dalykus. Siūlomo filmo istorija ir siužeto įvykiai, stiprina moksleivių kultūrinį identitetą ir sąmoningumą. Kino kalba pasakojami Lietuvai svarbūs įvykiai ir pristatomos Nacionalinės reikšmės asmenybės ypatingai domina mokyklinio amžiaus žiūrovą, kadangi kino kalba yra universali ir patraukli, šiuolaikiniame skaitmeninių medijų pasaulyje. „Laiškai Sofijai“ – tai poetiškas ir jautrus pasakojimas apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Sofijos Kymantaitės meilę, užsimezgusią dvidešimtojo amžiaus pradžios Lietuvos tautinio atgimimo metu, menininko kovą su nepritekliumi, visuomenės nepripažinimu ir, svarbiausia, su pačiu savimi. Trys gijos – meilė moteriai, meilė tėvynei ir kova su vidiniais demonais – nuosekliai plėtojamos per visą pasakojimą ir sudaro filmo šerdį.
Rodomi įrašai: 1 - 102 218