Dailė, Literatūra

Ekslibriso dirbtuvės

Paslaugos tikslas – supažindinti mokinius su ekslibrisu, jo raida ir pagrindinėmis grafikos technikomis bei praktiškai panaudojant vieną iš grafikos atlikimo technikų (linoraižinį)
sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Pagrindiniai uždaviniai: 1) atskleisti ekslibrisų istoriją; 2) išmokyti mokinius atpažinti ekslibrisus ir juos pasigaminti; 3) prasmingai praleisti laiką kuriant ir paskatinti ieškoti bendrų dėsningumų skirtingose meno apraiškose. Paslauga skirta ekslibrisui, kaip reiškiniui, pažinti ir yra sudaryta iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės: paskaitos ir kūrybinių dirbtuvių. Iš pradžių supažindinama su ekslibriso istorija, apžvelgiami jo stiliai ir vystymosi kryptys. Taip pat trumpai pristatomos pagrindinės grafikos technikos. Pasitelkiant vaizdinę medžiagą (bibliotekos fonde esančias knygas, nuotraukas) yra pateikiami ekslibrisų pavydžiai. Kūrybinių dirbtuvių metu pateikiama ir paaiškinama užduotis – dalyviai turi sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Paaiškinama apie formatą, supažindinama su linoraižinio grafikos technika. Užduoties pradžioje eskizuojama ant popieriaus lapų, vėliau piešinys perkeliamas ant linoleumo ir raižomas specialiomis priemonėmis, galiausiai klišė perkeliama ant popieriaus ir taip gaunamas ekslibrisas. Kūrybinė edukacijos dalis padeda atskleisti ir ugdyti kūrybiškumą bei kruopštumą, taip pat skatina mąstyti, koks objektas, žodis ar ženklas atspindi kiekvieną asmenybę ir kaip jį reikėtų perteikti naudojant linoraižinio techniką. Atspaustą ekslibrisą dalyviai gali pasiimti su savimi ir sugalvoti, kur jį tinkamai panaudoti.
Muzika

Pažintinis koncertas – susipažinimas su vario dūdomis „Zooparadas"

Tai kultūros ir meno renginys, papildytas kultūrine edukacija. Užsiėmimo trukmė 45 minutės. Veiklos tikslas – vaikus supažindinti su variniais pučiamaisiais instrumentais ir jų muzika.
Koncertas vyks žaidimo forma. „Zooparado“ autorius K. Strachan. Kūriniai imituoja gyvūnus Pavyzdžiui: liūtų paradas; kengūrų šokis, panterų tango, dramblių maršas, begemotų valsas, gyvačių rokenrolas, bulių bliuzas, beždžionių svingas. Vaikai turės spėlioti, kokie tai gali būti gyvūnai, pažins skirtingus muzikos stilius: polką, valsą, svingą, bliuzą, sambą, maršą ir kt. Koncerto metu bus demonstruojama vaizdinė medžiaga tiek apie instrumentus, tiek apie gyvūnus. Programos dalyviai bus skatinami diskutuoti, gyvai reaguoti, imituoti gyvūnus, šokti, pažinti muzikos tempus ir charakterį.
Dramos teatras

Spektaklis „Skersgatvio pasaka“

Vienaveiksmė pjesė „Skersgatvio pasaka“ (1979 m.) – bene stipriausias, pasaulinio pasakų lobyno aliuzijų kupinas Juditos Vaičiūnaitės draminis kūrinys, pasakojantis nuostabią istoriją
apie tai, kaip berniuko Gryčio sapne draugų būrys išvaduoja meistro dukrą Stiklę iš prakeiksmo. Tik bendromis pastangomis jie randa raktą jos išvadavimui. Tai ne tik graži istorija apie draugus, bet ir nuostabių personažų kupinas spektaklis. Vaikus žavi nuostabus juodas katinas Markizas, Stiklės lėlė Negriukė, berniukas Grytis, Dama iš seno portreto, Ledo gėlė, o kur dar visų mėgstamas Sniego senis, raudona nosimi. Spektaklio metu vaikai supras, kaip svarbu būti savimi, nebijoti stengtis dėl kitų. Šios pjesės pasaulis slėpiningas, net baugokas – didžioji veiksmo dalis vyksta meistro namuose, stiklo šlifavimo, veidrodžių gamybos ir restauravimo dirbtuvėje, tarp galybės veidrodžių (veidrodis – būdingas J.Vaičiūnaitės kūrybos simbolis), prietemoje, tačiau nuoširdi draugystė ir drąsa įveikia kerus, be to, pjesės personažai sprendimą randa prisiminę skaitytas pasakas. Pjesei „Skersgatvio pasaka“ būdingi visi literatūrinės pasakos bruožai. Šioje pjesėje J.Vaičiūnaitė yra sukūrusi poetišką vaikystės pasaulį, pakankamai laisvą, nedeterminuotą, su svajonėmis, nuotykių troškimu. Esama didaktikos, bet ji neįkyri, beveik nepastebima, mokanti įveikti savo vaikiškas baimes, vienatvę. Šis spektaklis idealus šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui. Aktoriai, puikiai atlikdami savo vaidmenis, kviečia atsigręžti į visiems brangius dalykus – draugystę, rūpestį, ištikimybę, žodžio laikymąsi, tikslo siekimą. Teatrinę ir estetinę šventę kuria talentingos scenografės ir kostiumų dailininkės Jurgitos Jankutės sukurti išskirtiniai kostiumai, aktorių grimas (Valstybinio Jaunimo teatro grimerė Žydrūnė Raginytė), šokiai (choreografė Sigita Mikalauskaitė), muzika ir dainos (kompozitorius: Juozas Širvinskas). Režisierė: Janina Matekonytė Vaidina: Naujojo teatro aktoriai
Kita

Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“

Žaidimas – pats smagiausias mokymo ir ugdymo metodas, ypač kai mokome tokio rimto (ir atrodytų – sudėtingo) dalyko kaip pilietiškumas. Kodėl klasėje nesusikūrus mažos veikiančios
valstybės su veikiančiomis valdžios institucijomis: Prezidentu, Seimu ir Vyriausybe? Ir netgi jei tas prezidentas – ne žmogus, o gyvūnas, vis tiek reikia tikrų tikriausių rinkimų su balsavimo biuleteniais, balsadėže ir netgi rinkimine kalba. O kokia valstybė be įstatymų? Ir kas juos turėtų priimti? Edukacinė pamoka ,,Žaidžiame valstybę“ yra kultūrinė pilietiškumo ugdymo programa, parengta remiantis Kanados, JAV ir Suomijos gerąja vaikų ir jaunimo pilietiškumo ugdymo praktika ir pritaikyta III-VI klasių Lietuvos vaikams. Pamokos metu vaikai susipažįsta su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis – Seimu, Vyriausybe ir Prezidentu, jų veiklos sritimis, sužino, kas yra partijos, kaip vyksta rinkimai. Taip pat patys klasėje imituoja rinkimus: balsuoja, renka prezidentą, teikia svarstymui ir priima įstatymus. Edukacijos metu naudojami metodai: diskusija, pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, situacijų žaidimas, aptarimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 m. gegužės 12 d. vykusiuose LR Prezidento rinkimuose ir referendumuose balsavo 46% jaunų žmonių, turinčių balsavimo teisę, tačiau nepaisant to, Lietuvos vardas vis tiek išlieka tarp turinčių mažiausią rinkėjų aktyvumą Europos Sąjungoje. Politikos mokslų specialistai tai visų pirma aiškina nepakankamu vaikų pilietiniu ugdymu mokyklose ir šeimoje. Tačiau, kaip parodė 2016 m. Didžiosios Britanijos referendumas (dėl ,,Brexit“), spragos vaikų ir jaunimo pilietiniame ugdyme gali tapti rimtu išbandymu visuomenei. Lietuva – maža šalis šalia didelių kaimynių, todėl kiekvieno sąmoningo ar aktyvaus piliečio balsas mums gali būti lemtingas. Edukacinės pamokos trukmė – 45 minutės.
Lėlių teatras

Spektaklis: E. Matulaitės ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?"

Spektaklis (E. Matulaitė ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?", rež. Antanas Markuckis) apie Bobutės ir Dieduko bei jų Karvutės gyvenimą kaime. Šeimininkų nuolatinius nesutarimus dėl įvairių
ir nereikšmingų dalykų. Vieną kartą pritrūkus jų sodyboje žolės, senelis visokiausiais būdais stengiasi pamaitinti Karvutę. Na, o kol vyksta paieškos darbai ir nesiliauja pykčiai, nežinia iš kur užklysta Sukčius ir apgaulės būdu iš Senukų išvilioja Karvutę. O istorijos tęsinys ir atomazga Jūsų lauks apsilankius šiame nuotaikingame spektaklyje. Vaidina: Margarita Kisiliova, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė. Spektaklio trukmė: 45 min. Tikslas - Padėti įgyti kultūrinio sąmoningumo žinių, vertinti sąžiningumą kaip vertybę.
Dailė, Kultūros paveldas

"Knygų įrišimo dirbtuvės: vieno taško istorija"

Edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse,,Knygų įrišimo dirbtuvės: vieno taško istorija“ moksleiviai susipažins su lietuvių kalbos istorija, vykdys įvairias kalbines bei kūrybines užduotis,
išmoks įrišti knygas senoviniu būdu. Užsiėmimo metu bus pabrėžta medžiagų antrinio panaudojimo svarba: kuriamos tvarios aplinkai knygelės. Numatoma eiga: 1. Pasakojama istorija apie analogų pasaulyje neturinčią raidę „ė“. 2. Žaidybinė užduotis žodžiu: moksleiviai turi pasakyti kuo daugiau skirtingų žodžių su „ė“ raide. 3. Knygų įrišimas: teorinė ir praktinė dalis. Įrišame knygas senoviniu būdu. 4. Užduotis raštu: žodžių taisymas. Moksleiviai turi atrasti klaidas pateiktuose žodžiuose ir jas ištaisyti. 5. Įrištų asmeninių knygelių dekoravimas aplikacijomis. 6. Diskusija, nuomonių apsikeitimas, pasidalijmas įžvalgomis įgytų žinių pagrindu. Užsiėmimo metu bus taikomi įvairūs mokymosi metodai: moksleiviai turės galimybę stebėti ir praktiškai pritaikyti senuosius knygų įrišimo būdus, taip prisiliesdami prie knygrišystės istorinių tradicijų. Edukacinis užsiėmimas yra skirtas 1-2 klasių moksleiviams.
Architektūra, Dailė

Vitražai – šviesa ir spalvos

Edukacijos metu moksleiviai išgirs intriguojančią vitražo istoriją, susipažins su vitražo gamybos technologija ir sukurs kolektyvinį vitražą popieriuje. Išgirdus žodį vitražas prieš
akis iškyla didingos gotikinės katedros. Saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Kam gi atėjo mintis nudažyti stiklą? Kalbėdami apie vitražo istoriją nukeliausime į senovės Romą. Karakalo pirtyse siekdami sukurti spalvotos šviesos efektą romėnai į langus sudėjo marmuro lapus, technologijos kaip pagaminti spalvotą stiklą jie dar nežinojo. Vitražai išpopuliarėjo viduramžiais, pradėjus statyti gotikines katedras. To meto meistrai stiklui dažyti naudojo metalų druskas. Edukacijos metu kartu su moksleiviais atsakysime į klausimą kokie visuomenės ir socialiniai įvykiai paskatino naujos meno rūšies – vitražo – atsiradimą. Antroje užsiėmimo dalyje supažindinsime moksleivius su vitražų gamybos technologijomis. Vitražo gamyba yra kūrybinis procesas, tačiau jis neatsiejamas nuo mokslo ir technikos pasiekimų. Moksleiviai sužinos kodėl chemijos mokslas neatsiejamas nuo vitražo gamybos. Viduramžiais vitražo gamybos technologijas meistrai laikė paslaptyje ir šiandiena jos yra prarastos. Šiuolaikinės technologijos neatpažįstami pakeitė vitražo meistrų darbą. Kartu su moksleiviais analizuosime šiandieninių technologijų įtaką jau 1000 metų egzistuojančiai vitražo gamybos tradicijai. Vitražo turinys nemažiau svarbus negu atlikimo technika. Viduramžiais katedrų vitražai atlieka biblijinių istorijų pasakotojo funkciją. Edukacijos metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinį langą, kuriuos veliau sujungs į vieną gotikinį langą, kuris pasakos Kristaus gimimo istoriją. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai išgirs jų sukurto vitražo pasakojamą istoriją, aptars išraiškos priemones ir meno ne tik esterinę, bet ir švietėjišką reikšmę.
Lėlių teatras

Spektaklis „Kaulo bobos apžavai“

Spektaklis apie meilę, draugystę, išdavystes, pyktį, visuomenės pasmerkimą ir galų gale išsivadavimą nuo nuolatinio persekiojančio blogio, nesvarbu kokiame pavidale jis būtų. Nuostabus
vaizdų ir jausmų gyvumas perteikiamas video ir animacijos pagalba, personažų spalvingumas ir lėlių įvairovė, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai – atsispindi visame spektaklio vaizdinyje. Kodėl siaubo pasaka? Toks yra liaudies pasakų paradoksas, savotiškas absurdas, kuris nuteikia nuotaikingam siaubo pasakos žiūrėjimui. Pasakos siužetas pasirengęs tave gąsdinti, o bežiūrint ima juokas.
Dailė, Dizainas

3D piešimas

Edukaciją sudaro dvi dalys- teorinė ir praktinė. Teorinės dalies metu mokiniai susipažins su naujausiomis 3D spausdinimo technologijomis, skirtingų medžiagų panaudojimu, spaudinių
pritaikomumu įvairiose srityse. Praktinėje dalyje mokiniai savo kūrybines idėjas perteiks piešiant 3D rašikliais ir sukurs erdvinį objektą- galutinį savo darbo rezultatą.
Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Kiškis pabėgėlis“

„Kiškis pabėgėlis“ – tai muzikinis spektaklis vaikams nuo 2 metų. Linksmas ir žaismingas spektaklis apie rimtą dalyką – emigraciją ir meilę gimtiesiems namams. Spektaklio herojus
kiškis, kaip sakydavo mūsų senoliai, išėjo laimės ieškoti. Nesvarbu – kur. Svarbu – kodėl? Kodėl svetur laimės dažnai ieškome? Kodėl gimti namai atrodo nemieli? Kodėl neįvertiname savo gimto miesto, kaimo ir pan.? Smulkusis miško verslininkas kiškis Bernardetas nusprendė emigruoti iš gimtojo miško į Vilnių. Pakeliui sutiko ir likimo draugų – emigrantų iš Petruškos ūkio: kiaulę Kleopatrą, šunį Cezarį ir ožį Makedoną. Kaip jiems sekėsi, ar svetingas pasirodė svajonių miestas? Visa tai žiūrovai sužinos atėję į spektaklį. Spektaklis gali būti suprantamas ir kaip žaisminga bei linksma pasaka vaikams, ir kaip šių dienų realybės groteskiška parabolė. Todėl jis tiks bet kokiai publikai. Juolab kad aktoriai čia ne šiaip sau vaidina – jie bendrauja su žiūrovais, su jais žaidžia, čia pat scenoje virsta skirtingais personažais ir visi dainuoja. Jokios sumaišties, bėgiojimo ir perdėtų emocijų, kurių neretai pasitaiko spektakliuose vaikams. Sudėtinga, tačiau lengva. Tiesa, mažiesiems žiūrovams tai nerūpi, nes A. Sunklodaitė žino, kad su jais reikia žaisti. Ir žaisti labai rimtai. O šį kartą puikus dialogas mezgamas ir su vaikų tėveliais, nes tos detalės, kurių nesugaudo mažųjų galvelės, kaip tikras teatrinis desertas atitenka vyresniesiems.
Rodomi įrašai: 1 - 101 492