Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kultūros paveldas, Kita

Pamoka pas daraktorę

Užsiėmimas vyksta slaptosios lietuviškos mokyklos ekspozicijoje, Kirdeikių sodyboje, muziejaus Aukštaitijos kaime, kur iš tiesų yra veikusi slaptoji mokykla. Programos dalyvius
pasitinka „daraktorė“ ir veda dalyviams pamoką slaptojoje mokykloje. Atsižvelgus į užsiėmimo dalyvių amžių, aptariama spaudos draudimo laikotarpis, knygnešių žygiai, lietuviškos knygos kelias į Didžiąją Lietuvą, mamos mokykla, slaptosios mokyklos, jų specifika ir skirtumai nuo šiuolaikinių mokyklų. Dalyviai įsitraukia į diskusijas apie lietuvių kalbos išsaugojimo galimybes spaudos draudimo metu, svarsto apie pilietinės atsakomybės svarbą bei bando įsijausti į tuometinių moksleivių gyvenimą - mokosi skaityti iš autentiškos anuomet išleistos maldaknygės slebizavimo būdu, bando rašyti grifeliu ant grifelinės lentelės bei surasti tinkamą slėptuvę nuo žandaro. PASTABA: sodyba, kurioje vedamos edukacijos, yra nešildoma, tad programa vykdoma tik šiltojo sezono metu, t. y. gegužės-rugsėjo mėn. Programa pritaikoma atsižvelgiant į dalyvių amžių.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Programa „O kai aš pas promočiutę buvau“

Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos ir ypač gryčios (Pakapių sodyba) aplinkoje muziejininkės padedami mokiniai išsiaiškina, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip
lengviau suvokiamas laikas, į kurį nukelia muziejaus ekspozicija. Susipažįstama su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu. Išsiaiškinama akmens prie įėjimo paskirtis. Stebint eksterjerą ir interjerą, lyginama su dabartimi ir atrandami panašumai, skirtumai bei pokyčiai. Sužinoma, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius. Klausomasi ir išgirstama, uodžiama ir liečiama, menamos mįsles ir bandoma jas sukurti. Išsiaiškinus patarlės apie verkiančią duonelę prasmę, vaikams siūloma tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų, jų valgoma. Dalyviai kviečiami nudirbti kai kuriuos darbelius. Gliaudant pupas ir dedant į nurodytus indus, ne tik susipažįstama su retam matyta daržove, darbu, kurį turėjo atlikti senovėje mokinių bendraamžiai, bet ir lavinama motorika bei atidumas. Kad visados galėtum valgyti duoną su sviestu, reikėjo nemažai pasidarbuoti. Todėl, supažindinus su sviestamuše, verpimo rateliu, naščiais ir mogliais, kviečiama dar patalkininkauti. Mokiniai padalinami į keturias komandas, po vieną prie darbo įrankio, ir kiekvienas paeiliui išbando visus. Ugdomas darbo komandoje įgūdžiai, pagarba kitam. Naudojantis sviestamuše ir rateliu, ne tik mokomasi nudirbti šiuos darbus, bet ir ugdomas ritmo pajautimas, naščiai padeda taisyklingai laikysenai. Pabaigus darbus, prisimenama, kas tai per darbai ir kaip vadinasi naudoti įrankiai. Kviečiama į pabaigtuvių šventę seklyčioje, įspėjant, kad bus stebima, kokias elgesio taisykles, su kuriomis susipažino, svečiai prisimena, kažin ar jos negalioja dabartyje... Susėdus prie stalo, dalyviai kviečiami apžvelgti ir įvertinti, kurioje gryčios pusėje gražiau ir kuo bei prisiminti, ką jie veikia, kai švenčia. Vaišinamasi tradicine duona su medumi ir sviestu. Žaidimas „Imk pintinę, ką įdėsi“ lavina atidumą, mokėjimą klausytis.
Etninė kultūra

„Kepam gandro bandeles“

Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ pakvies į unikalią vietą gamtos ir kultūros paveldo dermėje, Kauno marių regioniniame parke esantį muziejų po atviru dangumi - Lietuvos
liaudies buities muziejų. Viešėdami pavasariu alsuojančioje autentiškoje Mičiūnų sodybos ekspozicijoje bei ją supančioje aplinkoje ir stebėdami gandralizdį, kiemą, sodą, atrasime bundančios gamtos požymius. Išsamiau nagrinėsime tradicinį požiūrį į gandrą, jo tarmiškus pavadinimus, įvaizdžius tikėjimuose ir tautosakoje, sąsajas su papročiais. Aptarsime gandro sutiktuvių šventės – Gandrinių – papročius ir, atgaivindami kai kuriuos jų, patys formuosime bandeles, ieškosime gandro lauktuvių, žarstydami grūdus, susipažinsime su jų rūšimis bei paskirtimi, kiekvienas pabandysime pagrūsti piesta, pamalti rankinėmis girnomis. Nespėsime nuobodžiauti starkaudami ir žaisdami, o versdamiesi kūlio gal net pavakarių vaišes pelnysime. Tikėtina, kad atsisveikinsime, ne tik smagiai pasibuvę gamtoje bei jaukioje senolių gryčioje, bet ir daugiau apie nacionalinį paukštį, kulinarinį paveldą sužinoję, didesnę pagarbą gamtai jusdami... Edukacinis užsiėmimas „Kepam gandro bandeles“ atitinka Bendrosios programos pagrindinio ugdymo 5 – 6 klasėms etninės kultūros ugdymo nuostatas ir gaires (BP Pagrindinis ugdymas. VIII.25.7. Gamta tradicinėje kultūroje. 25.3. Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai (Aukštaitijoje – Gandrinėms bandelės, nuo Gandrinių - pavakariai).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kūdikystė, vaikystė senoje pirkioje

Bus bandoma atsekti, kas nuo senų laikų pasikeitė ir išliko. Programos metu galėsite ne tik patirti, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės, krikštynos, bet ir pažaisti su
senaisiais mediniais žaislais ir paragauti „beržinės košės”. Sužinosite apie tikėjimus, spėliones. išmoksite lopšinių ir žaidinimų. Suvystysite ir „užmigdysite lėlę”. Pasigaminsime „čiulpiką”. Pasimatuosite to meto drabužėlius ir apavą. Nudirbsite kelis vaikiškus darbelius. Sužinosite, kaip vaikai buvo mokomi elgtis prie stalo ir svečiuose. Ant ko ir su kuo rašė ir t. t.
Rodomi įrašai: 1 - 44