DĖMESIO! Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. imtinai
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

O kai aš pas promočiutę buvau

Autentiškoje XX a. pr. aukštaičių sodybos aplinkoje mokiniai išsiaiškina, kas yra promočiutė ir kiek jai gali būti metų. Taip lengviau suvokiamas laikas, į kurį nukelia muziejaus
ekspozicija. Susipažįstama su aukštaitiško namo pavadinimu ir patalpų išdėstymu, išsiaiškinama akmens prie įėjimo paskirtis. Stebint eksterjerą ir interjerą, lyginama su dabartimi ir atrandami panašumai, skirtumai bei pokyčiai. Sužinoma, kaip seniau buvo elgiamasi nuėjus į svečius, menamos mįslės ir bandoma jas sukurti. Išsiaiškinus patarlės apie verkiančią duonelę prasmę, vaikams siūloma tyliai pamąstyti ir įvertinti, ką šioji darytų, jų valgoma. Dalyviai kviečiami nudirbti kai kuriuos darbelius, pvz. gliaudant pupas ne tik susipažįstama su retam matyta daržove ir darbu, kurį turėjo atlikti senovėje dalyvių bendraamžiai, bet ir lavinama smulkioji motorika bei atidumas. Kad visados galėtum valgyti duoną su sviestu, reikėjo nemažai pasidarbuoti. Todėl, supažindinus su sviestamuše, verpimo rateliu, naščiais ir mogliais, kviečiama dar patalkininkauti. Mokiniai padalinami į komandas ir išbando visus įrankius. Ugdomi darbo komandoje įgūdžiai, pagarba kitam. Naudojantis sviestamuše ir rateliu ugdomas ritmo pajautimas, o naščiai padeda taisyklingai laikysenai. Kviečiama į pabaigtuvių šventę seklyčioje, kurios metu pritaikomos anuomet galiojusios svečių elgesio taisyklės. Vaišinamasi juoda duona su medumi ir sviestu, žaidžiami tradiciniai vaikų žaidimai.
Kultūros paveldas

Paseikėk ir pasverk

Iki XX a. pirmos pusės ir valstietis, ir miestelėnas kasdien seikėjo ir svėrė grūdus, miltus, vilną, linus. Senieji saiko matai ir svarstyklės rodomi beveik kiekvienoje muziejaus
sodyboje, tačiau tarp įvairių rakandų lankytojas juos sunkiai pastebi. Per edukacinį užsiėmimą bus parodyti senolių naudoti saikai, paaiškinta skirtingų saiko matų talpa, seikėjami grūdai, senovinėmis svarstyklėmis sveriami grūdai, vilna, linai ir patys lankytojai. Svorį jie sužinos jau nebenaudojamais matais, pvz., pūdais, svarais. PASTABA: pastatas, kuriame vedama edukacija, yra nešildomas, todėl programa vykdoma tik šiltojo sezono metu, t.y. gegužės-rugsėjo mėn.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kai... buvau, jaunimėlin ėjau

Kada prasideda ir baigiasi gražiausias amžiaus tarpsnis - jaunystė? Ar vienodai į jį prosenelių laikais įžengdavo merginos ir vaikinai? Kaip tampama jaunimo bendruomenės nariu?
Atsakysime į šiuos klausimus, viešėdami XX a. pradžios aukštaitiškoje gryčioje ir dalyvaudami edukaciniame užsiėmime „Kai ... buvau, jaunimėlin ėjau”. Kaip buvo pramogaujama – pabandysime patys. Kalbėsimės apie žmogaus amžiaus sampratą senosiose kultūrose, bandysime nusakyti savo gimimo datą, sugretindami ją su didžiaisiais įvykiais ar vyresnumu šeimoje. Išsiaiškinsime „atsineštinio“ vardo ir pirmagimystės teisės prasmę. Aptarsime amžiaus tarpsnių supratimą XIX a. pab.–XX a. pr., analizuosime pokyčius. Pakalbėsime apie jaunimo brandos apeigas, vaikinų ir merginų brandos apeigų skirtumus. Improvizuotai ,,įrašysime į bernus” ir „pakelsime į mergų suolą“. Išbandysime anų laikų jaunimo žaidimus. Sužinosime, kas yra „bergždininkė“ ir „Senbernis Sidaras“ ir galbūt netgi tai – kada baigiasi jaunystė.
Dramos teatras, Etninė kultūra

Jaujos istorijos

Edukacinis užsiėmimas „Jaujos istorijos“ – integruota teatro ir etninės kultūros pamoka, skirta vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Pamoka vyksta Lietuvos liaudies buities muziejuje
Žemaitijos sektoriuje, Gintališkės sodybos jaujoje. Iš krikščioniškos pasaulėjautos paveiktų XIX a. pab.-XX a. pr. folkloro šaltinių gerai žinoma, kad jauja ar pirtis – nelabųjų pamėgta vieta. Jaujoje žmonės dirbdavo naktimis, joje būdavo karšta (kūrenamas pečius), tamsu. Jaujoje ne tik džiovinami ir kuliami iš laukų suvežti javai, džiovinami ir minami linai bei kanapės, bet ir džiovinamas salyklas, periamasi. Ypatinga darbo aplinka turėjo įtakos ir mitologinių sakmių apie jaują atsiradimui. Edukacijos metu mokiniai sužinos pagrindines jaujos pastato paskirtis, stebėdami teatralizuotą vaidinimą, susipažins su mitologinėmis sakmėmis („Kap baidė Smilyngė jaujuo“, „Marti iš jaujos“) bei gebės atpažinti šį žanrą, pasitelkdami teatro improvizacijos metodą, sukurs šiuolaikinę mitologinę sakmę. Susipažinę su sakmėmis ir įveikę mitologinių būtybių išbandymus, edukacijos dalyviai sulauks laumių vaišių.
Kultūros paveldas

Pradžios mokykla XX a. 3-4 deš. Dailyraščio pamoka

Užsiėmimas vyksta Pradžios mokyklos iš Plokščių ekspozicijoje, muziejaus etnografiniame miestelyje. Į užsiėmimą skambučiu pakviečia „mokytoja“, supažindina su šios mokyklos taisyklėmis.
Atsižvelgiant į užsiėmimo dalyvių amžių, galimas šių temų aptarimas: tarpukario Lietuvos Respublikos švietimo pagrindiniai uždaviniai; pradžios mokslas, jo turinys, ugdymo bei mokymo metodai, pateikiami pradžios mokyklos kasdienio gyvenimo pavyzdžiai. Užsiėmimas baigiamas dailyraščio pratybomis, jos atliekamos plunksnakočiu su plienine plunksna ir rašalu. PASTABA: Pradžios mokykla, kurioje vedamos edukacijos, yra nešildoma, tad programa vykdoma tik šiltojo sezono metu, t. y. gegužės-rugsėjo mėn.
Kultūros paveldas

Kryždirbystės interpretacijų kūrybinės dirbtuvės

Užsiėmimas vyksta LLBM, tarpukario miestelyje, Pakruojo ugniagesių stoginės salėje, pritaikytoje edukacijai visais metų laikais. Programos dalyvius pasitinka kryždirbystės edukatorius
ir veda dalyviams kryždirbystės interpretacijų kūrybines dirbtuves. Atsižvelgus į užsiėmimo dalyvių amžių, aptariama kryždirbystės laikotarpiai, žinomiausių kryždirbių istorinės asmenybės, lietuviškų kryžių sintezė su senaisiais tikėjimais, regioniniai etnografiniai kryžių skirtumai, dabartinių kryžių specifika ir skirtumai nuo senųjų tradicijų. Dalyviai supažindinami su kryždirbystės simbolika, svarstoma apie tikėjimo svarbą besivystančios asmenybės formavime, bei bando įsijausti į tuometinį kryždirbių gyvenimą, mokosi dėlioti senųjų kryžių saulučių simbolines detales į vieną kompoziciją, bando pritaikyti simetrijos principus, bei sujungti visas popierines kryžiaus detales į vieną simbolinį meno kūrinį. PASTABA: LLBM Račkiškių kapų koplyčia yra nešildoma, tad programoje numatytas supažindinimas su geriausiais kryždirbių pavyzdžiais vykdomas tik šiltojo sezono metu, t. y. gegužės - rugsėjo mėn. Programa pritaikoma atsižvelgiant į dalyvių amžių.
Muzika, Etninė kultūra

Muzikuokime kartu

Ar kada susimąstėte, kokia senovėje buvo muzikos paskirtis ir nauda? O kaip pakito muzikos paskirtis šiais laikais? Šio užsiėmimo metu susipažįstama su įvairiausiais muzikos
instrumentais (pvz. būgnas-kelmas, ožio ragas, daudytė, lumzdelis, švilpa, pūslainis, mandolina, terkšlė, dambrelis ir kt.), papasakojama, kaip jie buvo gaminami, kas jais grodavo. Dalyviai turi progą ir patys išbandyti instrumentus – kartu sugroti sutartinę su skudučiais, pamušti bendrą ritmą būgnais. Užsiėmimas baigiamas visiems edukacijos dalyviams išsirenkant jiems patinkantį instrumentą ir sukuriant bendrą improvizuotą kūrinį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kūdikystė, vaikystė senoje pirkioje

Vaikai, atvykę į seną pirkią, bandys atsekti, kas nuo senų laikų pasikeitė, o kas – išliko. Programos metu galima ne tik patirti, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės,
krikštynos, bet ir pažaisti su senaisiais mediniais žaislais, ir paragauti „beržinės košės“. Užsiėmimo metu sužinosite apie tikėjimus ir spėliones, išmoksite lopšinių ir žaidinimų, suvystysite ir „užmigdysite“ lėlę, pasigaminsite „čiulptuką“, pasimatuosite to meto drabužėlius ir apavą. Dalyvių laukia ne tik pramogos – jie nudirbs kelis vaikiškus darbelius, sužinos apie tai, kaip vaikai buvo mokomi elgtis prie stalo ir svečiuose, ant ko ir su kuo rašė ir t. t. Edukacijos metu naudojami visi pojūčiai (liečiami eksponatai, uostomos džiovintos žolelės, klausoma muzikos instrumentų, ragaujama grikių košė, stebima autentiška aplinka).
Rodomi įrašai: 1 - 88