Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Pasaka, kaip universali kultūrinio protėvių paveldo išmintį šiandienai nešanti vertybė, mokiniams bus perteikiama tarpdisciplininių požiūrių sugretinimo būdu - vaikai išgirs pasaką ir joje aktyviai dalyvaus. Programos dalyviai bus įtraukiami į pasakos tėkmę - vertins perteikiamas idėjas ir vertybes, išjaus ir bus skatinami kūrybingai atskleisti jų raidos tarpsniui atpažįstamas pasakos herojų ir savo patirtis bei emocijas. Skirtingos meninės raiškos būdais (improvizuojant, pasitelkiant istorijų pasakojimo metodą, grupinę žaidybinę veiklą bei kūrybingas „pasakiškas užduotis") bus skatinamas mokinių kritinis mąstymas, „teisiant“ ar „teisinant“ pasakos vyksmus, supažindinama su kūrybingais problemų sprendimo, bendrystės mezgimo, palaikymo ir sunkumų išveikimo būdais. Edukacijoje naudojamų inovatyvių priemonių gausa plečiamas bendrasis pasaulio aplink mus ir mūsų vietos po saule supratimas. Be to, kas sumaniau, jei ne pasaka, skatina augančio žmogaus kritinį mąstymą, visu grožiu atverdama takoskyrą tarp gėrio ir blogio, savo ir pavojingo piktadario ir moko veikti ryžtingai, ieškant ir susigrąžinant apgaule išviliotus ar pagrobtus mylimus artimuosius ar šeimą maitinantį stebuklingą stalelį. Kur vaizdingiau, jei ne pasakoje, besivystančiai asmenybei atskleidžiama sąžinės tyrumo, atsakingo veikimo ir širdies skaidrumo vertybės bei puoselėjamas supratimas apie mažo žmogaus dideles galimybes dalyvauti pasaulio bendruomenės sprendimų priėmimo procese, kai visų niekinamas pasakos trečias brolis laimi valdovo karūną.
