Tapatybės paieškos: nuo PASAkos iki PASO

Aprašymas

Ar kada nors susimąstėte, kodėl „pasakų gražuolė“, beveik kaip taisyklė, yra jauniausioji duktė, o „kvailutis“ – ne kas kitas, kaip tas pats trečias, paskutinysis gimęs, brolis. Ar „etikečių klijavimas“ (labeling – angl.) turi ką nors bendro su tikrąja mūsų savastimi? Ar išoriniai atributai jau yra mūsų identiteto ženklai? Kokiais matomais ir neregimais „aksesuarais“ išdabintus stebime pasakų personas, žmones prieš šimtą metų jų tapatybės dokumentuose ir save veidrodyje, bei kito akyse? Ką apie juos galime papasakoti. O apie save? Pasekime, kaip tai veikia savęs ir kito žmogaus suvokimą? Pasekime pasaką, suraskime savo tapatybės ženklus joje ir pasidirbinkime SAVOJO AŠ pasą, kuris bus neatsiejama priemonė norint keliauti gyvenimo maršrutu „Ilgai ir laimingai“. Stebuklinė pasaka pati savaime, įvairių tyrinėtojų nuomone, išliko ir tebėra sekama tūkstančius metų dėl to, kad ji neša galingą koduojantį sėkmei užtaisą – žinutę, kad viskas bus gerai. Žinoma, jei „nepamesi galvos", tikėsi savimi, mokėsi priimti pagalbą, padėsi kitam, t.y. veiksi ryžtingai ir kryptingai. Argi ne tokios elgsenos reikalauja tavo gyvenimą ( o gal ir visą pasaulį) neplanuotai ir nelauktai užklumpančios negandos?.. Šioje kultūrinėje edukacijoje dalyviai ugdydami savo kultūros pažinimo įpročius ir plėsdami kultūrinę patirtį, ypatingai paveikiai pajus aukščiau minėtų žmogiškų savybių ir tokių vertybių, kaip antai išnaudojimo ir psichologinio smurto netoleravimas, prarastos laisvės susigrąžinimas, nediskriminavimas, teisingumo atstatymas ir lygios teisės į laimę, puoselėjimo svarbą.