Tradicinė žvakė

Aprašymas

Žvakių gamyba – nuo seno žinomas amatas. Seniau šiuo amatu užsiimdavo nedaugelis, dažniausiai moterys ir vaikai žvakes gamindavo ilgais žiemos vakarais. Žvakė senovėje buvo nepakeičiamas šviesos šaltinis. Taip pat žvakę liedavo gimus vaikeliui, kurią vėliau uždegdavo ir per krikštynas. Ta pati žvakė degdavo per tuoktuves, o vėliau ir per laidotuves, kai žmogų į Anapilį palydėdavo grabnyčių žvakių šviesa. Užsiėmimas susideda iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės. Užsiėmimo metu lektorius pasakoja ir dalyviai supažindinami su žvakių gamybos amatu, su papročiais bei tradicijomis, susijusiais su žvakėmis. Praktinėje dalyje kiekvienas dalyvis pasigamina po dvi kvapnias, natūralaus bičių vaško žvakes. Vieną senoviniu būdu – mirkant dagtį į karštą vašką ir lėtai „auginant“ žvakę. Kita žvakė susukama iš jau pagamintų vaškuolių. Naudojant šias dvi technikas vaikams parodoma, kaip skiriasi senasis ir naujasis būdai, kuo autentiškas būdas pranašesnis už šiuolaikinį, ir pan.