„Kaip kvailelis karaliaus žentu tapo“

Aprašymas

Pasaka-edukacija „Kaip kvailelis karaliaus žentu tapo“ formuoja atjautos, išradingumo, sumanumo prasmę, kurią ugdytiniai sugeba suvokti bei įsisąmoninti stebėdami vyksmą, patirdami išgyvenimus, dalyvaudami kūrybinėse pertraukėlėse. Žiūrėdami pasaką-edukaciją dalyviai įsisąmonina personažų charakterio savybes, jų siekiamybes, per sceninį veiksmą išgyvena visą jausmų paletę. Tai veikia jų jausmus, vaizduotę ir emocijas. Pasakoje slypi gėrio idėja, kuri remiasi pagrindinio herojaus nepaliktų bėdoje pasakos personažų išgelbėjimu. Kultūrinis dalyvių sąmoningumas pasakos eigoje grindžiamas ir stiprinamas tokiomis personažų vertybėmis, kaip atsakomybė, atjauta, įsipareigojimas, silpnesnio nepalikimas, tobulumo siekimas. Žiūrėdamas vaidinimą ugdytinis prisiima individualią atsakomybę pačiam svarstyti, analizuoti, vertinti, priimti ar atmesti personažų charakterius, išgyvendamas kiekvieno jų siužetinę veiksmo liniją. Teatras (o taip pat ir lėlių teatras) pasižymi išskirtinėmis galiomis kurti ir formuoti socialinius ryšius, todėl padeda efektyviai atskleisti kultūrinį sąmoningumą. Neįmanoma išugdyti kultūrinio sąmoningumo, neugdant kūrybiškumo. Teatras – palanki erdvė ugdyti ugdytinio kūrybiškumą, kritinį mąstymą, leidžiant jam įsijausti į kito žmogaus ar personažo gyvenimą, jį analizuoti, daryti išvadas. Teatras formuoja komandinio darbo įgūdžius.