Dėmesio! Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. ĮV-1000/V-1055, 24 punktu: Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo sausio 1 d. iki gruodžio 20 d. imtinai. Nuo 2022 m. sausio 1 iki 17 d. vyks sistemos atnaujinimo darbai ir renginių užsakymai negalės būti vykdomi.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Edukacija "Linas rengia ir maitina" (Nuotolinė paslauga)

Mokinių ir mokytojų pamėgta, ilgai aptariama ir šiltai prisimenama edukacija dabar ir nuotoliniu būdu! Anot senų žmonių, „nei vienas augalas pasaulyje neiškenčia tiek daug kančių kaip
linas, tačiau ir nei vienas augalas neatneša žmonėms tiek naudos, grožio ir laimės“. Patarlė sako, kad linas – dengia, linas – rengia, linas – perša ir vestuves rengia. Senolių įsitikinimu, linas turi ypatingų galių kovojant su piktosiomis dvasiomis. Apie tai ir dar daugiau vaikučiai sužinos mūsų parengtoje programoje „Linas rengia ir maitina“. Tikslai ir uždaviniai: (1) supažindinti su lino istorija nuo sėmenų iki drabužių; (2) suteikti žinių, kada vartoti linų produktus – sėmenis ir linų sėmenų aliejų; (3) paaiškinti, kaip iš kieto stiebelio atsiranda švelnus lino pluoštas; (4) parodyti kaip galima pasigaminti lininių servetėlių. Programos metu dalyviai: pamatys trumpą spektakliuką „iš lagamino“, kurio metu sužinos apie lino vargus; susipažins su linu dainose, eilėraščiuose, patarlėse, minklėse; Edukacijos metu transliuojamoje video medžiagoje pamatys, kaipgi atrodo mūsų senelių taip vertintas linas kaip augalas, kaip pluoštas ir kaip maisto produktas; sužinos kaip galima pasigaminti nepakartojamą lininę servetėlę. Pasiekimų aprašas: po veiklos dalyviai sugebės: pažinti linų sėmenis, nusakyti, kam jie vartojami ir kuo naudingi. Žinos, kad linas – augalas, iš kurio gaminami siūlai ir audžiamos medžiagos. Išmoks naujų žodžių ir įtvirtins girdėtus: sėmenys, stiebelis, lino galvelė, aliejus, spaliai, pluoštas, siūlai, medžiaga, audeklas. turės žinių, kaip iš audinio skiautelės pešiojimo būdu pasidaryti rankdarbį. Mokės paniūniuoti aukštaitišką linų rovimo dainą. Nuotoliniu būdu, dalyvaudama bendroje veikloje dalyvių grupė taps draugiškesnė ir artimesnė.
Dramos teatras, Kita

Kalėdinė pasaka (Advento rytmečiai / popietės)

Programos turinys: 1. Susipažinimas. Vaikučiai susipažįsta su vedėja, kuri vėliau pavirs stebuklus darančia fėja. Ypatingo žiemos laikotarpio aptarimas. Adventas – rimties, susikaupimo,
įsivertinimo metas. Ar blogai svajoti? Ar liūdėti, jei svajonė neišsipildo? Ar svajojimas gali teikti džiaugsmo? 2. Tikrai negirdėta Kalėdinė pasaka. Išgirsite istoriją, nutikusią visai čia pat, galbūt namų virtuvėje, prieskonių karalystėje. Kartu su pipiru, muskato riešutu, cinamonu, gvazdikėliu, žvaigždiniu anyžiumi aplankysite toliausias, giliausias, aukščiausias Žemės kerteles bei sužinosite, kur gyvena laimė. 3. Kalėdinių meduolių gamyba, kepimas. Išsiaiškinę visus paslaptingus dalykus, kurie išties yra paprasti, tik galbūt pamiršti, gaminsime meduolius. 4. Stebuklingas rutulys pildo norus. Kol meduoliai keps, pažersime truputį stebuklų – žėrintis fėjos rutulys išklausys vaikų norus, slapčiausias svajones, eilėraščius ar daineles. Atlikus magišką veiksmą, norai pildosi. (Jie iš tiesų pildosi, net ir tie – slapčiausi!). 5. Meduoliai guldomi į jiems paklotus patalus. Kad kepinius saugiai parsigabentume namo, guldome juos į lėkšteles. Jei gardžių kvapų suvilioti vaikai meduolius suvalgo, rekomenduojame po programos lėkštės dugne nupiešti meduolį atsiminimui. Programa vykdoma advento laikotarpiu ir 1 savaitę po Naujųjų metų.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Apie medų ir bites

Susipažinsime su avilio šeimininke – bičių motinėle ir mažąja darbininke bitute Gyte. • Ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl protingi dėdės kalba, kad be bičių nebūtų ir
žmonių? • Bitutė Gytutė papasakos, kaip ji ir kitos bitės surenka nektarą ir kaip iš jo atsiranda medus. • Ką dar bitės gamina? Kokie yra bičių produktai? Kuo bitės maitinasi, kad būtų greitos? Kur bitės laiko medų? „Saldu kaip du medu“ – pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medus – nejaugi jie skirtingi? Kodėl uostydami gėles išsitepame nosį? Viską ir dar daugiau papasakos bitutė Gytė. • Pažvelgsite į pasaulį pro bitės akinius. Ar žinojote, kad bitės turi net penkias akis? • Patikrinsime rankų miklumą ir akių žvitrumą – gaminsite tikro vaško žvakutes. • Atliksite pastabumo ir vikrumo reikalaujančią užduotį, jei būsite gudrūs ir vieningi (kaip bitės) – pavaišinsime medumi. DĖMESIO! programos metu bičių produktai nebus degustuojami, tik paliekami vaikams dovanų. Perspėkite apie tai tėvelius, kad informuotų pedagogus apie alergijas. Programa vykdoma gegužės–birželio mėn.
Kita, Etninė kultūra

Velykinis margutis

Susipažinimas. Dalyviai nuplakami verba, mokomasi plakimo ketureilio, aiškinamasi žodžių prasmė. Verbos simbolis. Šiuolaikinių vaikų pamiršta Velykų bobutė. Tai ji gano Velykų
zuikučius, tai ji primargina jiems margučių – spalvotų geriems vaikams, juodų – neklaužadoms. Savęs įsivertinimas – kokio kiaušinio vertas aš pats? Kaip elgiausi namuose, klasėje, su draugais? Pavasario simbolis – parskridęs paukštis. Žaidžiame žaidimą „skraido–neskraido“, mokomės gandro paerzinimų. Kodėl per Velykas valgome kiaušinius? Mistiška ir paslaptinga pasaulio atsiradimo istorija (sakmė apie pasaulio sukūrimą). Kodėl marginame kiaušinius? Ką reiškia jų spalvos? Eiliuotai. Saldaus margučio gamyba: maišoma tešla iš paslaptingų kiškio miltų, sutirpusio Velykų bobutės vežimaičio, saldžiausio paukščių pieno. Gaminame visiems vaikams įtinkantį kiaušinį, marginame neįprastais „dažais“. Kitos Velykų tradicijos: velykavimas (mokomės ketureilio ir santūrumo), kiaušinių ridenimas, taškymasis vandeniu, supimasis ir kiti patarimai.
Rodomi įrašai: 1 - 44