Kultūros paveldas

Viduramžių karyba

Užsiėmimo pradžioje, naudojant blyksnio metodą, išsiaiškinama, kiek vaikai suvokia sąvokas „Viduramžiai“ bei „karyba“. Atsižvelgiant į amžiaus grupę (pirma ar ketvirta klasė) bei
dalyvių pasirengimą užsiėmimo turinys gali būti lengvinamas. Užsiėmimo metu dalyviai sužino, kodėl Viduramžiais pilis statė sunkiai pasiekiamose vietose – ant kalvų ar salose, kas yra riteris, kokie buvo šarvai bei ginklai, kokios buvo karo mašinos, kuo kardas skiriasi nuo kalavijo, arbaletas nuo lanko, kiek, kokių paukščio plunksnų tinka strėlių gamybai, kada atsirado ir kokios buvo patrankos bei kuo jos šaudė. Visa tai pateikiama lengvame Vokiečių ordino ir LDK karų istoriniame kontekste, užtvirtinant, kad tai vyko Viduramžiais. Žiūrimos specialiai šiam užsiėmimui sukurto edukacinio filmo apie strėlių, lanko bei arbaleto templių gamybą ištraukos (visą filmą žiūri vyresni užsiėmimo dalyviai). Užsiėmimo metu naudojama gausi vaizdinė medžiaga, istorinių ginklų bei šarvų analogai. Iliustratyviai pristatant informaciją, dalyviai įtraukiami į diskusiją, vėliau matuojasi šarvus, apžiūri, kiloja ginklus (kelių tipų kalavijus: vienarankį dviašmenį bei pusantros rankos, arbaletą), akmeninį patrankos sviedinį, skydą, susipažįsta su kelių tipų lankų strėlėmis, palygina jas su arbaleto strėle. Sužino, kaip buvo užtaisomas arbaletas, pabando tai padaryti. Fotografuojasi. Užsiėmimas skirtas suvokti Viduramžių epochos ir to laikmečio žmonių gyvenimo bei poreikių specifiką, pažinti Lietuvos istoriją Europos istorijos kontekste gyviau, patraukliau, skatinti domėjimąsi Tėvynės praeitimi. Siekiama skatinti pilietiškumą, pasididžiavimą savo šalies istorine praeitimi. Taip pat ugdyti suvokimą, kad muziejus – ne tik eksponatai už stiklo, prie kurių neįmanoma prisiliesti. Muziejus – patraukli vieta, kur galima įdomiai praleisti laiką, o kartu ir sužinoti dalykų, apie kuriuos neparašyta vadovėliuose. Užsiėmimas parengtas papildant pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą.
Kultūros paveldas

Pasaka Trakų pilyje

Užsiėmimo metu dalyviai sužino pagrindines Trakų miesto ir ežerų legendas, pasakas ir tai, kaip jos kuriamos. Vienoje Trakų salos pilies menių edukatorius dalyviams pasakoja legendas
apie Trakų miesto įkūrimą, Galvės ežero pavadinimo kilmę, apie Pilies salą, apie Trakų salos pilies vaiduoklį. Kalba apie tai, kaip atsiranda legendos. Praktinėje užsiėmimo dalyje, suskirstyti į grupes, 3–4 klasių mokiniai kuria legendas apie stebuklingą kunigaikščio Vytauto Didžiojo žirgą, paskandintą kunigaikščio Kęstučio lobį, Skaisčio ežero atsiradimą. Tam pateikiami legendų pavadinimai (kiekviena grupė išsitraukia vieną iš jų). Iš atskirų sakinių, paruoštų ant laminuoto popieriaus juostelių, sudėlioja logišką pasakojimą. Kiekviena grupė perskaito savo sukurtą legendą, edukatorius komentuoja. Už darbą dalyviai gauna prizus – atvirukus su Trakų pilių vaizdais. 1–2 klasių mokiniai praktinėje dalyje piešia išgirstų legendų iliustracijas. Užsiėmimo metu atskleidžiami istorinių asmenybių, tautos didvyrių idealizuojami charakterio bruožai. Tai ugdo, formuoja jauno žmogaus charakterio ypatybes: drąsą, ryžtą, sąžiningumą, kilnumą, ištikimybę. Ugdoma meninė vaizduotė, kūrybingumas, komandinio darbo įgūdžiai. Skiepijama meilė gamtai ir žmogui, gimtajam kraštui.
Kultūros paveldas

Lietuvos pinigų istorija

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje mokiniai sužinos pagrindinius Lietuvos pinigų istorijos fragmentus ir susipažins su taikytais monetų gaminimo
būdais. Pasakojimas siejamas su Medininkų pilies vaizdiniais. Demonstruojami dokumentinio filmo fragmentai apie pilies istoriją ir dabarties ekspozicijas paruošia puikią terpę istorinio laiko, muziejaus paskirties pradinukų suvokimo užuomazgoms atsirasti, sėkmingam pateikiamų žinių apie Lietuvos pinigus supratimui. Edukatoriaus pasakojimą dar labiau pagyvina ir konkretina demonstruojamos lietuviškų pinigų skaidrės. Pasakojimą keičia praktinė dalis, kurioje mokiniai „kuria savo pinigus“. Pradinukams yra išdalijamos šešios skirtingų istorinių laikotarpių monetų (nuo Žygimanto Augusto valdymo iki Lietuvos Respublikos 1918–1940 m.) metalinės klišės. Jomis ir metaliniu presu iš modelino yra spaudžiamos „monetos“. Mokiniams spaudžiant karaliaus Žygimanto Augusto talerio, Lietuvos Pirmosios Respublikos 10 litų kopijas su kunigaikščio Vytauto Didžiojo atvaizdu, kartu pasakojama Žygimanto Augusto, Valdovų rūmų šeimininko, ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, primenami Vytauto Didžiojo nuopelnai Lietuvai, valdovų lankymosi Medininkuose faktai. Dažais nuspalvinti jaunųjų monetų kalėjų kūriniai tampa suvenyrais, jų nuosavybe. Užsiėmimo metu perteikti herojiškų istorinių įvykių fragmentai – puikus būdas pažadinti mokinių smalsumą. Edukacija ugdo kūrybiškumą, kruopštumą, estetinį skonį, meninę vaizduotę, bendravimo įgūdžius, tautinę savimonę, pagarbą artimui, pasaulinei kultūrai.
Kultūros paveldas

Trakų šventenybės ir legendos

Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie Trakų paveldo objektus - Šv. Mykolo Arkangelo koplyčią, koplytstulpį su Šv. Jono Nepomuko skulptūra, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo
baziliką bei stebuklingą Trakų Dievo Motinos paveikslą. Pristatant, analizuojant šiuos objektus, išsiaiškins kuo skiriasi sakraliniai statiniai: bažnyčia, koplyčia ir koplytstulpis, kokią bažnyčią vadiname bazilika. Užsiėmimas vyksta buvusio dominikonų vienuolyno koplyčioje, dabartinėje Sakralinio meno interaktyvioje ekspozicijoje. Naudojant blyksnio metodą, išsiaiškinama, kaip vaikai supranta sąvokas bažnyčia, koplyčia, koplytstulpis. Išsiaiškiname, kad esame Šv. Mykolo Arkangelo koplyčioje, ką apibūdina žodis koplyčia. Rodomi koplyčios languose esantys vitražai su Šv. Mykolo Arkangelo ir Šv. Jono Nepomuko atvaizdais, pasakojama šventųjų istorijos, legendos apie juos. Vėliau rodomas Trakų koplytstulpio su Šv. Jonu Nepomuku atvaizdas. Pasakojama koplytstulpio pastatymo legenda, kodėl ten yra Šventojo skulptūra. Diskutuojant išsiaiškinama, kur ir kodėl statydavo koplytstulpius. Paskutinis teorinės dalies etapas – rodomas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos atvaizdas bei Trakų Dievo Motinos paveikslas. Pasakojama apie šiuos paveldo objektus, legenda apie paveikslo dovanojimą Vytautui Didžiajam, aktualiausius ekspozicijos eksponatus. Praktinėje dalyje dalyviai gamina atvirukus – pasinaudodami ruošiniais specialiu antspaudu atspaudžia Trakų Dievo motinos atvaizdą. Grupei pageidaujant, antspaudą galima spausti ant greitai stingstančio modelino, tokiu būdu gaunamas stačiakampis Trakų Dievo Motinos atvaizdas, čia galimas lydintis pasakojimas apie kelioninius altorėlius. Kita grupės dalis ant perlenkto spalvoto popieriaus apipiešia Trakų koplytstulpio trafaretą, iškerpa formą ir ant jos, toje vietoje kur natūroje stovi šventojo skulptūra, atspaudžia antspaudą su Šv. Jono Nepomuko atvaizdu. Gaunasi dvipusis atvirukas. Dalyviai gali pasidaryti abu darbelius.
Rodomi įrašai: 1 - 44
Rodyti puslapyje: