Architektūra, Dailė

Vitražai – šviesa ir spalvos

Edukacijos metu moksleiviai išgirs intriguojančią vitražo istoriją, susipažins su vitražo gamybos technologija ir sukurs kolektyvinį vitražą popieriuje. Išgirdus žodį vitražas prieš
akis iškyla didingos gotikinės katedros. Saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Kam gi atėjo mintis nudažyti stiklą? Kalbėdami apie vitražo istoriją nukeliausime į senovės Romą. Karakalo pirtyse siekdami sukurti spalvotos šviesos efektą romėnai į langus sudėjo marmuro lapus, technologijos kaip pagaminti spalvotą stiklą jie dar nežinojo. Vitražai išpopuliarėjo viduramžiais, pradėjus statyti gotikines katedras. To meto meistrai stiklui dažyti naudojo metalų druskas. Edukacijos metu kartu su moksleiviais atsakysime į klausimą kokie visuomenės ir socialiniai įvykiai paskatino naujos meno rūšies – vitražo – atsiradimą. Antroje užsiėmimo dalyje supažindinsime moksleivius su vitražų gamybos technologijomis. Vitražo gamyba yra kūrybinis procesas, tačiau jis neatsiejamas nuo mokslo ir technikos pasiekimų. Moksleiviai sužinos kodėl chemijos mokslas neatsiejamas nuo vitražo gamybos. Viduramžiais vitražo gamybos technologijas meistrai laikė paslaptyje ir šiandiena jos yra prarastos. Šiuolaikinės technologijos neatpažįstami pakeitė vitražo meistrų darbą. Kartu su moksleiviais analizuosime šiandieninių technologijų įtaką jau 1000 metų egzistuojančiai vitražo gamybos tradicijai. Vitražo turinys nemažiau svarbus negu atlikimo technika. Viduramžiais katedrų vitražai atlieka biblijinių istorijų pasakotojo funkciją. Edukacijos metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinį langą, kuriuos veliau sujungs į vieną gotikinį langą, kuris pasakos Kristaus gimimo istoriją. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai išgirs jų sukurto vitražo pasakojamą istoriją, aptars išraiškos priemones ir meno ne tik esterinę, bet ir švietėjišką reikšmę.
Architektūra, Kultūros paveldas

UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras

Keliausime nuo Aušros vartų Valdovų keliu link Valdovų rūmų, vingiuodami pro buvusius bajorų dvarus, pirklių namus, žydų krautuvėles, vienuolynus ir bažnyčias. Pakeliui apžvelgsime
svarbiausius miesto raidos etapus, aptarsime šiuolaikines realijas, prisiminsime šiuos ir kt. dalykus: - Kurioje bažnyčioje sovietmečiu buvo ateizmo muziejus? - Ar galima šiandien užlipti ant pilies gynybinės sienos? - Kur prasidėjo Baltijos kelias kuris pasauliui parodė, kad mes norime būti laisvi? Nepaisant istorinių permainų, Vilniaus istorinio centro erdvinė struktūra atspindi architektūros stilių kaitą, politinių ir gamtinių įvykių nulemtą raidą. Pažinsime Vilniaus istorinį centrą kaip UNESCO kultūros paveldo objektą. Diskutuosime apie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo reikšmę ateities kartoms.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Kas yra švyturys ir kokia jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Ar Lietuvoje yra švyturių? Jei taip, tai kur? Edukacijos metu dalyviai taps
farologais – švyturių tyrinėtojais ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą bei saugiai įvesti laivą į uostą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti laivo buvimo vietą. Užsiėmimo tikslas – atskleisti švyturių atsiradimo priežastis, jų reikšmę jūreivystės istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje; susipažinti su Lietuvoje esančiais švyturiais bei išsiaiškinti, kokią žinią švyturiai siunčia laivams. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti vaikų smalsumą, lavinti kūrybiškumą, darbo komandoje bei viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsiėmimo metu tapę farologais, vaikai drauge su edukatoriumi aiškinasi, kas yra švyturys, kokia jo atsiradimo priežastis ir vieta modernių technologijų amžiuje. Aktyviai diskutuojant ir kviečiant pasakyti savo nuomonę apie švyturius, jų reikalingumą, ugdomas vaikų gebėjimas viešai ir drąsiai reikšti savo mintis. Įsivaizduodami save jūrininkais senovėje ir gavę užduotį rasti kelią namo jūrų platybėse, vaikai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą, bando konstruktyviai spręsti problemą, analizuoja ir lygina gyvenimo būdo ypatumus praeityje ir dabar. Diskutuojant, ar pakanka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar visgi verta nepamiršti ir seniai išrastų ir patikrintų priemonių, vaikai aptaria technologijų privalumus ir trūkumus, mokosi saugoti ir vertinti kultūros paveldą. Bandant išsiaiškinti, ką „kalba“ švyturiai, tyrinėjamos jų lokacijos, architektūriniai sprendimai, spalvinės gamos reikšmės, šviesos ir garsiniai signalai. Kad vaikai geriau suprastų švyturių veikimo principą, atliekamos praktinės užduotys – susiorientuoti tirštame rūke, vadovaujantis švyturio signalais.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų žemėlapis“

Kokios tautos gyveno ir kūrė Vilniaus senamiestį? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar baltarusių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius
visų atsakymų ieškoti ekskursijoje ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais. Ekskursijos tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti moksleivių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (architektūros elementų, tautų simbolikos atpažinimas ir įvardijimas; atsakymų į klausimus paieška ir kryžiažodžio sprendimas ir kt.) įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (archyviniai miesto vaizdai fotografijoje ir dailėje, tautų naudoti daiktai, gaminti gaminiai ir kt.); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė, vokiški pretzeliai ir kt.) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų apie jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Architektūra, Kultūros paveldas

Savarankiška pažintis su įstabiomis šimtametėmis technologijomis Liubavo dvare

Muziejaus lankytojai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu - muziejumi, Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija. Jie daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias
technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne nusikeliame į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudojantis muziejaus terminalu, galima interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, peržiūrėti muziejaus technologijas atskleidžiančią medžiagą virtualioje erdvėje. Plečiamos žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas, daug sužinoma apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie nuo seno ypatingą svarbą turėjusius gamybinius procesus. Vieno seniausių Lietuvoje Liubavo dvaro, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „meilė“, istorija suteiks žinių ir apie čia gyvenusius valstybei svarbius asmenis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Prisilietimas prie kultūros ir technikos paveldo Liubavo dvare

Tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama (1) plėsti istorines žinias, (2) plėsti žinias apie paveldą, jo puoselėjimo ir saugojimo svarbą, (3)
didinti supratimą apie technologinius gamybinius procesus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Padedami muziejaus darbuotojo edukatoriaus mokiniai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu-muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, mokiniai daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne mokiniai nusikelia į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudodamiesi muziejaus terminalu, mokiniai turi galimybę interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, žaisti pažintinį žaidimą. Plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie gamybinius procesus. Liubavo dvare skleidžiama ir pavyzdžio jėga – tai nevyriausybinės organizacijos pastangomis išsaugoto kultūros paveldo geroji patirtis.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Architektūra, Kultūros paveldas

Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija

Viena žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienė Rozalija dar ir šiandien su didžiausiu džiaugsmu pasitinka į dvarą atvykusius svečius. Abejingų nepaliekanti ponia pasidalins
prisiminimais apie gyvenimą dvare bei jį valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Po pasivaikščiojimo dvaro takais ekskursijos dalyviai užsuks į Raudondvario pilyje įsikūrusį Kauno rajone muziejų, kuriame susipažins su Raudondvaryje gimusio profesionaliosios lietuvių muzikos pradininko, kompozitoriaus Juozo Naujalio asmenybe ir jo kūrybiniu palikimu, dvarą valdžiusiems grafams Tiškevičiams skirta ekspozicija. Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija skirta 16–18 m. amžiaus vaikams. Tai – puiki istorijos ir kultūros pamoka, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją.
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinkite – viduramžių miestas Kaunas

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS Edukacija pritaikyta judrioms ir aktyvioms mokinių grupėms, nes jos metu bus daug judėjimo - mokiniai aplankys du Kauno architektūros paveldo
objektus – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę bei seniausią Kauno gyvenamą namą - gotikos architektūros perlą - Perkūno namą. O taip pat susipažins su pagrindiniais Kauno miesto kūrimosi istorijos faktais. Nuo vienuolyno stogo atsiveria puiki senojo miesto panorama. Aplink čia esančią turgaus aikštę telkėsi miestiečių gyvenimas. Nuo čia matosi visi svarbiausi miesto objektai: rotušė, bažnyčios ir vienuolynai, miestą gynusi tvirtovė, Nemuno krantinė, kur ilgus amžius buvo uostas, pirmosios miesto įmonės – vaškinės liekanos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Daug pastatų, čia statytų prieš 500 metų, išliko, vieni mažiau, kiti daugiau pasikeitę. Terasoje mokiniais atliks praktinę užduotį – pasiskirstę grupėmis žemėlapyje turės rasti kelis aukščiau išvardintus objektus. Po to pakviesime vaikus aplankyti vieną gražiausių Lietuvos gotikinių namų - Perkūno namą. Jame 1546 metais apsigyveno tuometinis miesto burmistras Bernardas Bitneris. Todėl čia tinkama vieta susipažinti su Kauno miesto pradžios istorija. Viduramžiškai pasipuošusi gidė papasakos apie kunigaikščio Vytauto 1408 metais miestui suteiktas prekybos ir savivaldos privilegijas. Mokiniai skaitys priesaiką, kurią turėjo duoti žmogus, norintis tapti tikru miestiečiu. Šoks vieną bendruomeninį šokį, kokį, tikėtina, čia beveik 500 metų šoko miesto burmistro svečiai. Taip pat išmoks senoviniu būdu sulankstyti laišką, kūrį, galės parvežti lauktuvių savo šeimos nariams.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Šilutės krašto pėdsekiai“

Maži ir dideli skaitę pasaką „Raudonkepuraitė“ prisimena mergaičiukę, keliaujančią aplankyti savo sergančios senelės ir akis į akį susitikusią su Vilku. Tačiau šioje edukacinėje
programoje Raudonkepuraitė ne šiaip maža mergaitė – ji Šilutės krašto detektyvė, sprendžianti sudėtingą bylą. Jai reikia pagalbininkų, kurie padėtų atskleisti, kokį veikėją iš Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos pagrobė Vilkas ir kur vargšą nelaimėlį paslėpė. Virtualiai keliaudami po istorinę Šilutę, detektyvė su savo padėjėjais seka karštais Vilko pėdsakais, sužino apie šio miesto svarbiausius istorinius faktus, pastatus, čia gyvenusius bei kūrusius žymius žmones. O įgytas žinias pritaiko praktiškai: atlieka įvairias kūrybiškumo, pastabumo ir kritiško mąstymo reikalaujančias užduotis, naudojasi žemėlapiu ir ieško užuominų, padėsiančių atskleisti, kokį vis dėlto asmenį pagrobė nenaudėlis Vilkas. Taigi visų laukia nepamirštamas nuotykis!
Rodomi įrašai: 1 - 1053