Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Gynybinės sienos beieškant“

Kadaise Vilniaus senamiestį juosė gynybinė siena, padėjusi miestui apsisaugoti nuo įsibrovėlių. Ji buvo nugriauta, tačiau gerai paieškojus ir šiandien galime rasti pasislėpusių sienos
dalių. Ekskursijos po Vilniaus senamiestį metu moksleiviai sužinos, kodėl ir kur stovėjo miesto siena, keliaudami neatrastais kiemeliais ieškos senųjų gynybinių įtvirtinimų ir atliks įtraukiančias užduotis. Ekskursijos tikslas – sudominti moksleivius miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos siekiai: įtraukti moksleivius į gyvą miesto gynybinės sienos tyrinėjimą; sudominti moksleivius įvairiais istorinės architektūros, istorinių reliktų, meno elementais; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; iškelti klausimus ir kviesti vaikus interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; atkreipti moksleivių dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose, priklausomai nuo moksleivių amžiaus, naudojami įvairūs įtraukiantys metodai: užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį - gynybinės sienos aukščio ir pločio matavimas, gotikinės sienos „statymas “ panaudojant lego kaladėles ir kt.; vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką - gynybinę sieną vaizduojantys dailės kūriniai, žemėlapiai, istorinės nuotraukos ir kt.; navigavimas – vaikai gauna savo gynybinės sienos žemėlapius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Šilutės krašto pėdsekiai“

Maži ir dideli skaitę pasaką „Raudonkepuraitė“ prisimena mergaičiukę, keliaujančią aplankyti savo sergančios senelės ir akis į akį susitikusią su Vilku. Tačiau šioje edukacinėje
programoje Raudonkepuraitė ne šiaip maža mergaitė – ji Šilutės krašto detektyvė, sprendžianti sudėtingą bylą. Jai reikia pagalbininkų, kurie padėtų atskleisti, kokį veikėją iš Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos pagrobė Vilkas ir kur vargšą nelaimėlį paslėpė. Virtualiai keliaudami po istorinę Šilutę, detektyvė su savo padėjėjais seka karštais Vilko pėdsakais, sužino apie šio miesto svarbiausius istorinius faktus, pastatus, čia gyvenusius bei kūrusius žymius žmones. O įgytas žinias pritaiko praktiškai: atlieka įvairias kūrybiškumo, pastabumo ir kritiško mąstymo reikalaujančias užduotis, naudojasi žemėlapiu ir ieško užuominų, padėsiančių atskleisti, kokį vis dėlto asmenį pagrobė nenaudėlis Vilkas. Taigi visų laukia nepamirštamas nuotykis!
Architektūra, Kultūros paveldas

Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija

Viena žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienė Rozalija dar ir šiandien su didžiausiu džiaugsmu pasitinka į dvarą atvykusius svečius. Abejingų nepaliekanti ponia pasidalins
prisiminimais apie gyvenimą dvare bei jį valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Po pasivaikščiojimo dvaro takais ekskursijos dalyviai užsuks į Raudondvario pilyje įsikūrusį Kauno rajone muziejų, kuriame susipažins su Raudondvaryje gimusio profesionaliosios lietuvių muzikos pradininko, kompozitoriaus Juozo Naujalio asmenybe ir jo kūrybiniu palikimu, dvarą valdžiusiems grafams Tiškevičiams skirta ekspozicija. Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija skirta 16–18 m. amžiaus vaikams. Tai – puiki istorijos ir kultūros pamoka, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Savarankiška pažintis su įstabiomis šimtametėmis technologijomis Liubavo dvare

Muziejaus lankytojai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu - muziejumi, Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija. Jie daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias
technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne nusikeliame į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudojantis muziejaus terminalu, galima interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, peržiūrėti muziejaus technologijas atskleidžiančią medžiagą virtualioje erdvėje. Plečiamos žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas, daug sužinoma apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie nuo seno ypatingą svarbą turėjusius gamybinius procesus. Vieno seniausių Lietuvoje Liubavo dvaro, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „meilė“, istorija suteiks žinių ir apie čia gyvenusius valstybei svarbius asmenis.
Architektūra, Fotografija

Pažink istoriją ir mokslą kitaip

Iliuzijų namas „EUREKA“ kviečia jus į eksperimentų ir bandymų namą! Ieškote kur nuvežti vaikus, kad tai būtų ne tik pramoga, tačiau ir liekamoji vertė. Mes tuo galime pasirūpinti! Jūsų
mokiniams mes papasakosime apie fizikos dėsnius, asimetrija, 3D paveikslų technika, senosios animacijos veikimo principus ir išanalizuosime daugelį metų slėptas paslaptis. Ir tai ne viskas: mes siūlome ir papildomą edukacinę programą „ laboratoriniai eksperimentai“, kurią vaikai stebės ir galės atlikti patys! Stebėsime chemines, egzotermines reakcijas, spalvų kitimą, deguonies ir vandenilio išsiskirimą, skirtingų dujų fizikines savybes. Iliuzijų namas EUREKA yra įrengtas vilos Aldonos, priklausančios Tiškevičių šeimai, patalpose. Daugelis architektūrinių erdvių ir sprendimų vis dar likę ir yra išsaugoti pastate. Šiuolaikinis menas ir istorija yra vienoje vietoje, susipynę veiklomis, spalvomis ir tam tikrais akcentais. Per fotofiksaciją, stebėjimą ir analizavimą aplinkos perteiksime kitaip istoriją ir pasimokysime kitaip pažinti mokslą.
Architektūra, Kultūros paveldas

„Liubavo malūnininkas“

Tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama suteikti istorinių žinių, pristatyti kultūros ir technikos paveldą, lavinti mokinių vaizduotę ir skatinti
kūrybiškumą. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniams pristatomas Liubavo dvaro malūnas, jo išskirtinumas, išlikę mechanizmai ir technologijos. Padedant edukatoriui, pasakojimo ir dialogo forma, mokiniai susipažįsta su visais malūno mechanizmais. Naudodamiesi muziejaus terminalu mokiniai turi galimybę interaktyviai, pažintinio žaidimo dėka daugiau išmokti apie malūno technologijas. Vėliau mokiniai gauna užduotį vaizdžiai iliustruoti įsivaizduojamą malūnininko darbą: „Malūnininku“ išrinktas dalyvis gauna prijuostę ir maišą „grūdų“, su kitų pagalba jis turi teisingai parodyti, kokį kelią reikia nueiti su grūdais (panaudoti tam tikrą skaičių mechanizmų), kad gautume duonai kepti tinkamus miltus. Dalyvis eina nuo įrenginio prie įrenginio, iš eilės, paaiškindamas, ką reikia atlikti. Atlikę užduotį, užsiėmimo dalyviai pavaišinami šviežia duona. Užsiėmimo metu plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir vieną svarbiausių – gamybos procesą, kurio dėka gaunama duona. Kartu lavinama mokinių vaizduotė ir skatinamas kūrybiškumas. Prisilietimas prie autentiškos aplinkos, kokybiškai ir kruopščiai restauruoto kultūros paveldo objekto, įrašyto į Europos kultūros paveldo žemėlapį (ES kultūros paveldo prizas / Europa Nostra apdovanojimas) leidžia formuotis jaunos asmenybės nuostatoms branginti kultūros paveldą, o kuo daugiau mokiniai pažįsta kultūros paveldą, tuo didesnis atsiranda noras domėtis, džiaugtis ir jį branginti.
Architektūra, Kultūros paveldas

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS Edukacija pritaikyta judrioms ir aktyvioms mokinių grupėms, nes jos metu bus daug judėjimo - mokiniai aplankys du Kauno architektūros paveldo
objektus – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę bei seniausią Kauno gyvenamą namą - gotikos architektūros perlą - Perkūno namą. O taip pat susipažins su pagrindiniais Kauno miesto kūrimosi istorijos faktais. Nuo vienuolyno stogo atsiveria puiki senojo miesto panorama. Aplink čia esančią turgaus aikštę telkėsi miestiečių gyvenimas. Nuo čia matosi visi svarbiausi miesto objektai: rotušė, bažnyčios ir vienuolynai, miestą gynusi tvirtovė, Nemuno krantinė, kur ilgus amžius buvo uostas, pirmosios miesto įmonės – vaškinės liekanos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Daug pastatų, čia statytų prieš 500 metų, išliko, vieni mažiau, kiti daugiau pasikeitę. Terasoje mokiniais atliks praktinę užduotį – pasiskirstę grupėmis žemėlapyje turės rasti kelis aukščiau išvardintus objektus. Po to pakviesime vaikus aplankyti vieną gražiausių Lietuvos gotikinių namų - Perkūno namą. Jame 1546 metais apsigyveno tuometinis miesto burmistras Bernardas Bitneris. Todėl čia tinkama vieta susipažinti su Kauno miesto pradžios istorija. Viduramžiškai pasipuošusi gidė papasakos apie kunigaikščio Vytauto 1408 metais miestui suteiktas prekybos ir savivaldos privilegijas. Mokiniai skaitys priesaiką, kurią turėjo duoti žmogus, norintis tapti tikru miestiečiu. Šoks vieną bendruomeninį šokį, kokį, tikėtina, čia beveik 500 metų šoko miesto burmistro svečiai. Taip pat išmoks senoviniu būdu sulankstyti laišką, kūrį, galės parvežti lauktuvių savo šeimos nariams.
Architektūra, Dailė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus atsiminimai“

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus atsiminimai“ Edukacinio užsiėmimo metu siūloma apsilankyti nuolatinėje Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijoje, kurioje eksponuojami XIX a.–XX a.
pirmos pusės Lietuvoje kūrusių dailininkų paveikslai. Trumpos edukacinės ekskursijos metu pamatysime Vilnių Kanuto Rusecko, Juozapo Marševskio, Ivano Trutnevo, Vincento Slendzinskio, Juozapo Kamarausko, „Vilniaus albumo“ leidėjo Jono Kazimiero Vilčinskio akimis. Užsiėmimo metu aptarsime tapybos ir grafikos kūriniuose įamžintas Vilniaus miesto vietoves, architektūrinius paminklus, palyginsime su dabartiniu jų vaizdu. Kalbėsimės apie mūsų sostinės savitumą, bandysime įsijausti į meno kūriniuose spalvomis ir potėpiais užkoduotą žinią. Su I–II klasių mokiniais didesnį dėmesį kreipsime į spalvų, nuotaikos, metų laikų ir žymiausių architektūros paminklų aptarimą. Jie sužinos kas yra miesto panorama, kuo tokie paveikslai skiriasi nuo kitų, kas būdinga senamiesčiui. Vėliau užsiėmimą pratęsime edukacinėje salėje, kur mokiniai, naudodami įvairias menines priemones – pastelę, pieštukus, koliažą, įamžins savo įspūdžius ir fantazijas – kurs miesto panoramos vaizdą. III–IV klasių mokiniai parodoje daugiau sužinos apie miesto istoriją, žymiausias vietoves, architektūros paminklus, taip pat apie skirtingas dailės rūšis bei raiškos būdus, technikas, turės galimybę palyginti grafikos ir tapybos kūrinius. Praktinėje užsiėmimo dalyje išbandys grafikos raižinį imituojančią grotažo techniką, kuria kurs Vilniaus miesto atviruką. Tikslas: susipažinti su Lietuvos sostinės istorija, jos kultūros paveldu, architektūra. Uždaviniai: atrasti sąsajas tarp šių laikų ir praėjusių šimtmečių, tyrinėti paveikslus, pažinti dailės raiškos būdų – spalvos, formos, linijos, erdvės svarbą, išmokti skirti grafikos ir tapybos technikas, kūrybiškai interpretuoti pasiūlytą temą savo piešiniuose.
Rodomi įrašai: 1 - 1033