Architektūra, Literatūra

Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“

Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“ kviečia 9–12 klasių moksleivius pažvelgti į Šiaulių miestą per literatūrinę prizmę ir atrasti literatūrinius atspindžius – rašytojų vardais
pavadintas gatves, nesenstančias knygas bulvare, meninius ir kitus mažosios architektūros akcentus. Žaidimas grindžiamas komandinio darbo principu: moksleiviai pasiskirto po 3–6 asmenis ir sugalvoja literatūrinį komandos pavadinimą. Komandos turi atsakyti į literatūrines užuominas ir išspręsti kryžiažodį, tada iššifruoti užduotis, rasti kelis literatūrinius miesto akcentus ir atlikti kūrybines užduotis. Dalyviai gali pasitelkti įvairius informacijos šaltinius – vartyti knygas, ieškoti informacijos internete ir kt. Laimi komanda, išsprendusi kryžiažodį ir išradingiausiai atlikusi užduotis. Pabaigoje aptariami sudėtingiausi klausimai, suteikiama papildomos informacijos iš kultūros, istorijos, geografijos, meno sričių. Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“ – tai smagus ir prasmingas laiko leidimas, padedantis geriau pažinti Šiaulių miestą. Atsakinėdami į pateiktus klausimus moksleiviai ne tik pasikartos žinias, bet ir sužinos naujų faktų apie rašytojus, literatūros kūrinius, literatūros personažus ir Šiaulių miestą. Užsiėmimo metu naudojamas darbo grupėse metodas padės moksleiviams geriau pažinti vienas kitą, stiprinti darbo komandoje įgūdžius ir gerinti komunikacijos kompetencijas.
Architektūra, Daugiakultūriškumas

Tudor stiliaus architektūrinis paveldas Žagarėje

Žagarės dvaro sodyba, priklausiusi gražų Naryškinų šeimai (1858-1924) – viena didžiausių išlikusių dvarų sodybų Lietuvoje. Žagarės dvaro parke, aplink centrinius rūmus yra išlikęs Tudor
stiliaus pastatų kompleksas (9 pastatai). Tai bene didžiausias angliškosios gotikos pastatų kompleksas Lietuvoje. Užsiėmimas vyks Tudor architektūros pastate, kuris grafų Naryškinų laikais buvo koplyčia. Mokiniai užsiėmimo metu, pasitelkiant vaizdines priemones, bei apžiūrėdami netoliese esančius pastatus, susipažins išlikusius Tudor (angliškosios gotikos) architektūros kultūriniu paveldu Žagarėje. Edukacijos metu, mokiniai, pasitelkdami skrebinimo techniką, susikurs grafiniais vaizdais ir Tudor ornametais dekoruotą atvirutę. Kurdami atvirutę, mokiniai išradingai taikys įvairias medžiagas (akmenukus, dekoruotą popierių, grafinius Tudor pastatų vaizdus, juosteles ir kitas medžiagas). Užsiėmimo metu mokiniai bus skatinami eksperimentuoti bei improvizuoti, pasirenkant įvairias medžiagas bei priemones.
Architektūra

Kelionė per Ukmergės senamiesčio architektūrą

Miesto arrchitektūra - tai mūsų istorinio - kultūrinio paveldo dalis. Savo krašto architektūros istorijos ir stilistikos pažinimas svarbus mums meniniu, materialiniu ir dvasiniu
požiūriu. Architektūrologijos žinios leidžia žmonėms geriau suvokti, analizuoti ir suprasti architektūros istoriją ir tobulėjimą. Šio edukacinio užsiėmimo/ ekskursijos metu mokiniai bus supažindinami su architektūrologijos mokslo šaka, architektūros stilistikos klasifikacija ir miesto kūrimosi pagrindiniais principais. Mokiniams bus papasakota apie Ukmergės senamiesčio architektūros istorinę raidą, pastatų puošybos elementus ir jų simbolika. Taip pat sužinos apie istorinės architektūros paveldo svarbą ir animavimo galimybes. Pamatys muziejaus fonduose saugomas istorines Ukmergės senamiesčio nuotraukas bei sužinos, kaip kito senamiesčio urbanistinis planavimas. Kūrybinės užduoties metu mokiniai analizuos pasirinktus senamiesčio pastatus ir įtvirtins žinias, naudojant IT technologijas. Po edukacinio užsiėmimo/ ekskursijos mokiniai gebės atskirti architektūros stilius, miesto urbanistinio planavimo tipus, nurodyti būdingiausius stiliaus puošybos elementus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Pažink Ukmergės istoriją“

Ukmergės miesto kūrimąsi įtakojo daug įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių, kurie bus matomi ir pasakojami mokiniams edukacinės ekskursijos metu. Kada pirmą kartą paminėtas Ukmergės
vardas? Kas įkūrė miestą? Kaip gyventojams teko prisitaikyti prie šios vietovės reljefo ir kiti įdomūs istoriniai faktoriai bus atskleidžiami ekskursijos metu. Edukacinio užsiėmimo tikslas - sudominti mokinius miesto gamtos ir kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį - istorinį sąmoningumą. Užsiėmimo metu mokiniai tyrinės istorinę miesto aplinką, sužinos apie įvairių laikotarpių svarbiausius mokslo ir kultūros pasiekimus įvykusius Ukmergėje, pamatys išlikusius kultūros paveldo objektus, ir suvoks miesto daugiakultūrinės aplinkos formavimąsi ir aplankys senąjį gaisrinės bokštą, kuriame galės patyrinėti senamiestį per apžvalginius žiūronus. Naudojant įvairią vizualinę medžiagą pamatys miesto urbanistinius pokyčius. Po edukacinės ekskursijos mokiniai gebės tyrinėti juos supančią aplinką ir suvokti savo gimtojo krašto istoriją ir kultūrinio paveldo svarbą šiuolaikiniame pasaulyje.
Architektūra, Daugiakultūriškumas

Vytautas Didysis ir jo katedra (Nuotolinė paslauga)

Vytautas Didysis – vienas garsiausių visų laikų Lietuvos valdovų, pasiruošęs susipažinti su vaikais! Jam padės nuotaikingas animacinis personažas – pelytė Elena. Valdovo Vytauto
rūpesčiu, Vilniaus katedra buvo atstatyta po gaisro, išpuošta ir didinga iki šiol saugo valdovo atminimą. Pradinių klasių vaikams adaptuotas turinys, pristatomas muziejaus edukatorių, skatinančių mažuosius aktyviai dalyvauti užsiėmime, specialiai sukurti animaciniai filmukai ir interaktyvus žaidimas – visa tai telpa vienoje pamokoje apie Vytauto Didžiojo ir jo katedros, epochos istoriją. Sužinosite, kaip atrodė gotikinė katedra, kas galėjo būti jos viduje. Žaisdami vaikai supras dovanos reikšmę to meto visuomenėje ir sužinos, kokie netikėti kroviniai atvykdavo į Vytauto namus, kuo jis stebindavo kitų kraštų valdovus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Renesanso žmonės ir fantastinė architektūra

Kas yra Renesanso žmogus? Šiais laikais taip vadinamas mokslininkas universalas, na, toks, koks buvo Leonardas da Vinčis. Ar tokie buvo visi, gyvenę XVI a. – Renesanso epochoje?
Atsakymų pas da Vinčį keliauti neverta: Vilniuje taip pat gyveno žmonės, kuriems vienodai rūpėjo menas ir politika, tradicijos ir ateitis, religija ir humanizmas. Kultūrinės edukacijos metu LDK kancleris Leonas Sapiega, karalienė Bona Sforca, kilmingos vienuolės bernardinės, architektas ir kiti Lietuvos istorijos veikėjai atgyja per edukatorės – Visažinės istorikės – pasakojimus. Per konkrečių žmonių gyvenimų pasakojimus moksleiviai lengviau supranta juos supančią aplinką ir pastatų reikšmes, o įkvėpti istorijų ir patys tampa moksininkais universalais: braižo perspektyvą, kuria bažnyčios fasadus, aiškinasi simbolines pastatų puošybos reikšmes.
Architektūra, Kultūros paveldas

Taip viduramžiais Kaune gyventa

Pažintį su miestietišku gyvenimu Kaune viduramžiais pradėsime nuo Perkūno namo, apžiūros iš lauko. Sustoję prie jo įspūdingo fasado kviesime vaikus įvardinti kelis dalykus kuo jis
skiriasi nuo šiuolaikinių namų. Namą iš vidaus vaikai pradės pažinti nuo žvakėmis apšviesto rūsio, kur jų lauks senovinėmis prekėmis nukrautas stalas. Kviesime vaikus tik iš lietimo (ar garso) atpažinti į medžiaginius maišelius sudėtas prekes – grūdus, druską, papuošalus, prieskonius. Gidė trumpai pristatys namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Po to vaikai kils į antrą namo aukštą – šeimos erdvę. Čia jie pamatys senoviniais indais ir stalo įrankiais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, kur vaikai taip pat matys ir su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus. Kviesime atpažinti ir įvardinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro  Buvusiame miegamajame vaikai matuosis galvos apdangalus, apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius. Didžiausiame namo kambaryje  - svetainėje pakviesime mokinius apibendrinti gautas žinias ir įspūdžius nupiešiant senovinį namą ir jo gyventoją. O pabaigai visi pajudės viduramžių ritmu t.y. išmoks vieną šokį ir atsisveikinimo nusilenkimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa –ekskursija „Senojo Vilniaus paieškos“

Kultūrinė edukacinė programa –ekskursija „Senojo Vilniaus paieškos“ Ištraukime dulkėmis nuklotas archyvines nuotraukas, piešinius ir jų pagalba atraskime jau išnykusį Vilnių. Kokių
pastatų per daugelį metų Vilniuje nebeliko, kur dingo fontanai ir palmės, gynybinė siena ir jos vartai? Kaip atrodė Vilnius didžiojo potvynio metu, kur Katedros aikštėje stovėjo vandens kolonėlė ir kieno paminklas buvo apjuostas apsaugine tvora, saugantis „vandalų“ ir laukinių šunų? Edukacinės ekskursijos tikslas supažindinti mokinius su skirtingų laikotarpių Vilniaus kultūriniu ir architektūriniu paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį - istorinį sąmoningumą. Gyvai tyrinėti miestą ir atrasti jame įvykusius pokyčius: dingusius, nugriautus, konservuotus ar atstatytus pastatus. Ugdant pastabumą ir dėmesį detalėms, tobulinti gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką ir paveldo objektų išsaugojimo iššūkius. Istorinis pasakojimas papildytas vizualine medžiaga - senovinėmis nuotraukomis, taip pat mokiniai įtraukiami į praeities paieškas, edukacinius, teminius žaidimus padedančius suprasti kaip kito miesto architektūrinė išvaizda, landšaftas, infrastruktūra ir kas įtakojo tuos pokyčius. Mokiniai skatinami įsivaizduoti išnykusį miestą, tyrinėti ir interpretuoti, matyti detales, vertinti ir saugoti kultūros ir architektūros paveldą, perduoti savo žinias ir pagarbą ateities kartoms. Edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus bastėjos istorija

Atėję pas mus sužinosite, kokios grėsmės kildavo mūsų istorinei sostinei, ir kaip vilniečiai gynė savo miestą nuo priešų. Jūsų laukia išsami pažintis su gynybinės sienos bastėja ir
Vilniaus mieste išlikusių gynybinių sistemų pėdsakais. Apie viską aiškinsimes aktyviais, tyrinėti savo aplinką, kviečiančiais metodais ir priemonėmis. Turėsite progą apžiūrėti daugybę ginklų bei šarvų, kurie prieš kelis šimtmečius kariams padėjo saugoti Vilniaus gyventojų ramybę, o kai kuriuos iš jų galėsite ir patys pasimatuoti.
Architektūra, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (5-8 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Rodomi įrašai: 1 - 10164