Architektūra, Kultūros paveldas

Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija

Viena žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienė Rozalija dar ir šiandien su didžiausiu džiaugsmu pasitinka į dvarą atvykusius svečius. Abejingų nepaliekanti ponia pasidalins
prisiminimais apie gyvenimą dvare bei jį valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Po pasivaikščiojimo dvaro takais ekskursijos dalyviai užsuks į Raudondvario pilyje įsikūrusį Kauno rajone muziejų, kuriame susipažins su Raudondvaryje gimusio profesionaliosios lietuvių muzikos pradininko, kompozitoriaus Juozo Naujalio asmenybe ir jo kūrybiniu palikimu, dvarą valdžiusiems grafams Tiškevičiams skirta ekspozicija. Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija skirta 16–18 m. amžiaus vaikams. Tai – puiki istorijos ir kultūros pamoka, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Kai Kaunas buvo sostinė“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas! Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Tamsieji požemių labirintai

Požemiai – paslaptinga vieta, tačiau visi pojūčiai dar labiau paaštrėja užgesus šviesai. Būtent į tokius, tamsoje skendinčius požemius leidosi pirmieji tyrinėtojai. Pasišviesdami tik
žibintuvėliais, kartu su gidu čia apžiūrėsime seniausius Lietuvoje mūrus, laidojimo patalpas, archeologinius radinius, vieną seniausių freskų Lietuvoje ir karališkąjį mauzoliejų. Niekas neprilygsta atradimo džiaugsmui, todėl ieškosime ir atrasime visas požemių paslaptis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus gynyba ir ginkluotė

Tikslas – supažindinti edukacijos užsiėmimo dalyvius su Vilniaus gynyba ir ginkluote per aktyvias ir prasmingas veiklas, skatinant suvokimą, pagarbą ir domėjimąsi savojo krašto kultūra
ir praeitimi. Uždaviniai: 1. Skatinti mokinių susivokimą ir supratimą, jog praeities pažinimo formos nėra tik išmokstamos, tačiau ir suvokiamos bei patiriamos, skatinant jų pažinimą ir kritišką vertinimą praeities dienas liudijantiems šaltiniams. 2. Formuoti ir ugdyti dalyvių susidomėjimą ir nuostatas branginti ir vertinti savos vietovės praeitį ir kultūros paveldą. 3. Edukacijos veiklas ir ugdomus gebėjimus derinant su pradinio ugdymo bendrąja programa, sudaryti sąlygas mokinių tęstiniam ugdymui(si) ir pažinimo procesui, prasidėjusiam formalaus švietimo metu. Metodai ir priemonės: Edukacijos metu bus naudojami stendiniai žemėlapiai ir žemėlapių trafaretai vaikų orientavimosi ugdymui bei savų simbolių ir sistemų kūrimo pagrindams. Vaikai bus skatinami aktyviai reikšti mintis, asocijuoti, lyginti ir kritiškai vertinant daryti išvadas. Užsiėmimo metu bus naudojami kario šarvai, kuriuos vaikai galės matuotis. Naudojant interaktyvų terminalą, vaikai galės sužaisti istorinį žaidimą. Bastėjos pastatas bus pasitelktas kaip priemonė vaikų suvokimo apie praeitį ugdymui(si). Žaismingai naudojant istorinius autentiškus šaltinius (žemėlapiai, piešiniai, ginklai, fotografijos, schemos ir kt.) bus formuojamas mokinių suvokimas apie praeities kultūros pažinimo šaltinius, formas. Reflektuojant visą užsiėmimą vaikai bus skatinami reikšti savo mintis, įsimintus dalykus ir patirtus įspūdžius. Veikla: Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros objekte – bastėjoje. Žaisminga forma bus išsiaiškinta XIII–XVIII a. Vilniaus tarptautinė padėtis, kilusios miesto gynybos problemos. Kartu bus ieškoma galimų problemų sprendimo būdų ir išsiaiškinta, kokius nutarimus priėmė to meto vilniečiai.
Architektūra, Kultūros paveldas

Proto mūšis „Ar pažįsti Kauną?“

Paslaugos „Proto mūšis „Ar pažįsti Kauną?“ tikslas – įtraukiomis žaidybinėmis priemonėmis supažindinti moksleivius su Kauno istorija ir kultūros paveldu kaip neatsiejama Europos
kultūros dalimi kartu ugdant jų tautinę ir pilietinę savimonę. Proto mūšio „Ar pažįsti Kauną?“ dalyviai smagiai žaisdami sužinos daug naujų ir įdomių faktų apie Kauno miesto istoriją ir jo kultūros paveldo objektus – svarbiausius religinės ir buitinės paskirties pastatus, juose gyvenusius ir dirbusius žymius žmones, su jais susijusius visai Lietuvai svarbius istorinius faktus bei atras jų sąsajas su visos Europos kultūra. Moksleiviai turės galimybę išbandyti save ir patikrinti savo mokykloje gautas žinias, interpretuoti ir kūrybiškai bendradarbiauti kartu su komanda atlikdami užduotis bei siekdami bendro tikslo. Užduotys proto mūšiui bus parengtos taip, kad įsitrauktų kiekvienas – pristatys įvairių laikotarpių Kauno miesto kultūros paveldo objektus kartu paliečiant istorijos, architektūros, tautiškumo temas ir bus pateiktos įvairia forma – tekstais, vaizdais, garsais ir kt. Užduotys pareikalaus ne tik žinių, bet ir kūrybinių gebėjimų, išmanumo, mokėjimo ieškoti ir naudotis informacija bibliotekoje, skatins darniai dirbti komandoje ir kūrybingai perimti tautos patirtį bei demokratines vertybes. Protų mūšyje moksleiviai burtų keliu suskirstomi į 4 – 6 dalyvių komandas – vėliavas, kurių kiekviena išsirenka savo kapitoną – vėliavnešį. Proto mūšį sudaro penki turai po 5 klausimus ir superturas. Kiekvieno turo gale tikrinami teisingi atsakymai ir skaičiuojami taškai. Po superturo vyksta refleksija, paskelbiami ir apdovanojami nugalėtojai. Įtraukiančio užsiėmimo metu moksleiviai įtvirtins formalaus ugdymo metu gautas žinias, praplės kultūrinį akiratį, sustiprins savo kultūrinį ir tautinį identitetą.
Architektūra, Dailė

Vitražai – šviesa ir spalvos

Edukacijos metu moksleiviai išgirs intriguojančią vitražo istoriją, susipažins su vitražo gamybos technologija ir sukurs kolektyvinį vitražą popieriuje. Išgirdus žodį vitražas prieš
akis iškyla didingos gotikinės katedros. Saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Kam gi atėjo mintis nudažyti stiklą? Kalbėdami apie vitražo istoriją nukeliausime į senovės Romą. Karakalo pirtyse siekdami sukurti spalvotos šviesos efektą romėnai į langus sudėjo marmuro lapus, technologijos kaip pagaminti spalvotą stiklą jie dar nežinojo. Vitražai išpopuliarėjo viduramžiais, pradėjus statyti gotikines katedras. To meto meistrai stiklui dažyti naudojo metalų druskas. Edukacijos metu kartu su moksleiviais atsakysime į klausimą kokie visuomenės ir socialiniai įvykiai paskatino naujos meno rūšies – vitražo – atsiradimą. Antroje užsiėmimo dalyje supažindinsime moksleivius su vitražų gamybos technologijomis. Vitražo gamyba yra kūrybinis procesas, tačiau jis neatsiejamas nuo mokslo ir technikos pasiekimų. Moksleiviai sužinos kodėl chemijos mokslas neatsiejamas nuo vitražo gamybos. Viduramžiais vitražo gamybos technologijas meistrai laikė paslaptyje ir šiandiena jos yra prarastos. Šiuolaikinės technologijos neatpažįstami pakeitė vitražo meistrų darbą. Kartu su moksleiviais analizuosime šiandieninių technologijų įtaką jau 1000 metų egzistuojančiai vitražo gamybos tradicijai. Vitražo turinys nemažiau svarbus negu atlikimo technika. Viduramžiais katedrų vitražai atlieka biblijinių istorijų pasakotojo funkciją. Edukacijos metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinį langą, kuriuos veliau sujungs į vieną gotikinį langą, kuris pasakos Kristaus gimimo istoriją. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai išgirs jų sukurto vitražo pasakojamą istoriją, aptars išraiškos priemones ir meno ne tik esterinę, bet ir švietėjišką reikšmę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Pasaulio pažinimas

Norite patyrinėti ir susipažinti su įvairiomis šalimis? Jeigu trykštate smalsumu ir žingeidumu, tai tikrai Jums! Mes sukursime jums nuostabią kelionę po visą pasaulį. Edukacijos metu
sužinosite kokiuose žemynuose yra tam tikri kultūriniai objektai, kurioje šalyje jie yra pastatyti ar atrasti. Mokiniai edukacijos metu susipažins su pasauliui reikšmingais kultūriniais pastatais, griuvėsiais, skulptūromis ir statiniais. Gebės įvardinti šalis, kuriose šie objektai yra. Pasaulio pažinimo edukacija susideda iš kelių dalių: visų pirma kartu su vaikais diskutuosime ir stebėsime septynis šiuolaikinius ir išlikusius pasaulio stebuklus, vėliau - praktinė užduotis, kurios metu mokiniai kontūriniame žemėlapyje bandys įvardinti šalis ir atitinkamai priskirti tai šaliai vėliavą. Multimedijos ekrane viena po kitos bus rodomos nuotraukos su septyniais pasaulio stebuklais, o tuo tarpu vaikai turės atspėti kokia tai šalis, kas tai per statinys ar skulptūra; Skatinsime vaikus išvardinti kuo daugiau šalių, kurias žino ar kuriose yra buvę. Prisiminsime kaip atrodo mūsų šalies vėliava ir kontūriniame žemėlapyje klijuosime skirtingų šalių vėliavas. Veikla - dėlionė Lietuvos žemėlapis, tai komandinis darbas, kuris skatina vaikus bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje. Sudėję Lietuvos dėlionę, vaikai įvardins Lietuvai žinomus objektus, pavyzdžiui: Stelmužės ąžuolas, Merkinės piramidė, Televizijos bokštas ir t.t. Žinoti, keliauti ir atpažinti yra smagu! Siūlome jums pasinerti ne tik į edukacinius, interaktyvius ir originalius žaidimus, bet ir pažinti pasaulį, skirtingas šalis, atpažinti/sužinoti įvairių šalių vėliavas. Kviečiame būti keliautojais ir atradėjais! „Keliavimas, tai ne vien vaizdų matymas. Tai ilgalaikė pasaulėžiūros reforma“ (Miriam Beard). Kiekvienas vaikas po užsiėmimo išsineš savo „gabalėlį pasaulio“, kurį bus susikūręs.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Kauno tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Kaune? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar totorių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki objektų; užduotys, atskleidžiančios architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją– istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Rodomi įrašai: 1 - 1053