Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Kas yra švyturys ir kokia jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Ar Lietuvoje yra švyturių? Jei taip, tai kur? Edukacijos metu dalyviai taps
farologais – švyturių tyrinėtojais ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą bei saugiai įvesti laivą į uostą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti laivo buvimo vietą. Užsiėmimo tikslas – atskleisti švyturių atsiradimo priežastis, jų reikšmę jūreivystės istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje; susipažinti su Lietuvoje esančiais švyturiais bei išsiaiškinti, kokią žinią švyturiai siunčia laivams. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti vaikų smalsumą, lavinti kūrybiškumą, darbo komandoje bei viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsiėmimo metu tapę farologais, vaikai drauge su edukatoriumi aiškinasi, kas yra švyturys, kokia jo atsiradimo priežastis ir vieta modernių technologijų amžiuje. Aktyviai diskutuojant ir kviečiant pasakyti savo nuomonę apie švyturius, jų reikalingumą, ugdomas vaikų gebėjimas viešai ir drąsiai reikšti savo mintis. Įsivaizduodami save jūrininkais senovėje ir gavę užduotį rasti kelią namo jūrų platybėse, vaikai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą, bando konstruktyviai spręsti problemą, analizuoja ir lygina gyvenimo būdo ypatumus praeityje ir dabar. Diskutuojant, ar pakanka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar visgi verta nepamiršti ir seniai išrastų ir patikrintų priemonių, vaikai aptaria technologijų privalumus ir trūkumus, mokosi saugoti ir vertinti kultūros paveldą. Bandant išsiaiškinti, ką „kalba“ švyturiai, tyrinėjamos jų lokacijos, architektūriniai sprendimai, spalvinės gamos reikšmės, šviesos ir garsiniai signalai. Kad vaikai geriau suprastų švyturių veikimo principą, atliekamos praktinės užduotys – susiorientuoti tirštame rūke, vadovaujantis švyturio signalais.
Architektūra

Kraštovaizdį kuriu pats

Moksleivių grupė kurs sodelių maketus ant atskirų mažų modeliavimo pagrindų, naudodami gamtines natūralias medžiagas. Kūrybos procese bus pateikiama teorinė medžiaga apie pagrindinius
maketavimo ir planavimo principus. Moksleiviai bus supažindinami su kompozicijos principais ir jų svarba, išmoks derinti įvairias medžiagas tarpusavyje, bus mokomi spalvinės dermės principų, dydžio ir formos santykių. Maketų kūrimui bus naudojami maketavimo pagrindai, gamtinės medžiagos ir karšti klijai. Vienas iš raktinių užduoties aspektų bus kiekvienos atskiros kompozicijos kontekstualumas – kiekviena iš kompozicijų turės tikti prie kaimyno kompozicijos, taip bus kuriamas ne atskiras kūrinys, o bendra visuma. Šiuo metodu bus siekiama suteikti supratimą, kad bet kuri kuriama aplinka yra ne visiškai atskiras objektas, bet platesnės erdvės visuma. Po atskiro kūrybinio darbo sukurtos kompozicijos dėliojamos į vieną didelę mozaiką. Vyksta diskusija apie sukurtą visumą. Aptariami sėkmingai pritaikyti kraštovaizdžio architektūros principai, ieškoma analogų kasdieninėje moksleivių viešoje aplinkoje. Sudalyvavę veikloje moksleiviai praplės suvokimą apie planavimo ir projektavimo pagrindinius principus. Užsiėmime moksleiviai įgys praktinių maketavimo, kompozicijos ir dermės kūrimo įgūdžių, šiuos įgūdžius galės taikyti objektyviai vertinant savo kasdieninėje aplinkoje esančias aplinkas.
Architektūra, Dailė

Gipsas

Pažintis su pagrindine Pasvalio rajono naudingąja iškasena gipsu. Jo pagrindinės radimvietės, poveikis ir pritaikymas žmogaus gyvenime. Supažindinama, kada gipsas pradėtas naudoti mene,
interjero puošyboje, statybų pramonėje, medicinoje, žemės ūkyje. Lankytojai apžiūri gipso dirbinius ir patys gamina suvenyrą ar žaisliuką, kurį išsineša į namus. Paslaugos metu rodoma vaizdinė medžiaga, muziejaus fonduose esantys eksponatai, susiję su naudingąja iškasena – gipsu.
Architektūra, Dizainas

LEGO kūrybinė laboratorija: Išmanusis OZOBOT miestas

LEGO Kūrybinė laboratorija: Išmanusis OZOBOT miestas Kas yra geras miestas? Kas jame turi būti? Kaip miesto valdžia nusprendžia kas yra būtina mieste? Kuo miestas skiriasi nuo kaimo
vietovės? Kokias paslaugas savo gyventojams teikia miestas? Ar miestai keičiasi? Kokie buvo prieš 100 metų, kokie yra dabar ir kokiame mieste tu norėtum gyventi? Sukurk savo išmanųjį miestą su LEGO ir OZOBOT robotukais ir išbandyk miesto architekto profesiją. Šis užsiėmimas praplės vaikų kultūrinį sąmoningumą kartu lavins 21 amžiaus įgūdžius: bendradarbiavimas, komunikacija, kūrybingumas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimas.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Architektūra, Kultūros paveldas

Prisilietimas prie kultūros ir technikos paveldo Liubavo dvare

Tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama (1) plėsti istorines žinias, (2) plėsti žinias apie paveldą, jo puoselėjimo ir saugojimo svarbą, (3)
didinti supratimą apie technologinius gamybinius procesus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Padedami muziejaus darbuotojo edukatoriaus mokiniai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu-muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, mokiniai daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne mokiniai nusikelia į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudodamiesi muziejaus terminalu, mokiniai turi galimybę interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, žaisti pažintinį žaidimą. Plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie gamybinius procesus. Liubavo dvare skleidžiama ir pavyzdžio jėga – tai nevyriausybinės organizacijos pastangomis išsaugoto kultūros paveldo geroji patirtis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Viduramžių miestiečio kasdiena“

Tikslas – supažindinti 3–4 klasių mokinius su pasiturinčio miestiečio gyvenimu viduramžiais. Uždaviniai: - apžiūrėdami Perkūno namą iš vidaus ir išorės mokiniai susipažins su
pagrindiniais viduramžių architektūros bruožais ir žmonių gyvenamąja aplinka; - liesdami prekių pavyzdžius, žiūrėdami paveikslus, matuodamiesi senovinius galvos apdangalus, piešdami mokiniai pažins kelis amatus: pirklio, virėjo, siuvėjos ir architekto. - lygindami pamatytus ir patirtus dalykus su dabartiniu gyvenimui vaikai mokysis kritiškai mąstyti. Priemonės: medžiaginiai maišeliai su prekių pavyzdžiais, paveikslai, viduramžiams būdingi galvos apdangalai, piešinys su Kauno pastatais, pieštukai. Viduramžiškais drabužiais apsirengusi gidė vaikus pasitiks lauke ir pakvies atidžiau pažvelgti į gražųjį Perkūno namą iš išorės bei įvardinti kelis skirtumus, kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinių namų (7 min.), paskui visus nusives į namo rūsį, kur vaikai pradės pažintį su namu iš vidaus, čia gidė trumpai pristatys šį namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Vaikai bus kviečiami nežiūrėdami paliesti kelias į medžiaginius maišelius sudėtas viduramžių prekes – grūdus, druską, vaško žvakes, metalinius papuošalus – jie turės pasakyti, kas yra maišeliuose (10–15 min.). Po to vaikai kils į antrąjį namo aukštą – gyvenamąją šeimos erdvę. Čia jie pamatys didelį senoviniais indais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, trumpai papasakos, kaip žmonės valgė, vaikai galės apžiūrėti su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus (šaltinis http://www.nuernberger-hausbuecher.de/index.php?do=list&tt=prs-jobgroup ) ir atpažinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro (10 min.). Buvusiame miegamajame vaikai susipažins su siuvėjo darbo viduramžiais ypatumais – apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius, matuosis galvos apdangalus bei galės nusifotografuoti (10 min.). Edukaciją baigsime didžiausiame namo kambaryje.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Rodomi įrašai: 1 - 1034