Architektūra, Dailė

Gipsas

Pažintis su pagrindine Pasvalio rajono naudingąja iškasena gipsu. Jo pagrindinės radimvietės, poveikis ir pritaikymas žmogaus gyvenime. Supažindinama, kada gipsas pradėtas naudoti mene,
interjero puošyboje, statybų pramonėje, medicinoje, žemės ūkyje. Lankytojai apžiūri gipso dirbinius ir patys gamina suvenyrą ar žaisliuką, kurį išsineša į namus. Paslaugos metu rodoma vaizdinė medžiaga, muziejaus fonduose esantys eksponatai, susiję su naudingąja iškasena – gipsu.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus gynyba ir ginkluotė

Tikslas – supažindinti edukacijos užsiėmimo dalyvius su Vilniaus gynyba ir ginkluote per aktyvias ir prasmingas veiklas, skatinant suvokimą, pagarbą ir domėjimąsi savojo krašto kultūra
ir praeitimi. Uždaviniai: 1. Skatinti mokinių susivokimą ir supratimą, jog praeities pažinimo formos nėra tik išmokstamos, tačiau ir suvokiamos bei patiriamos, skatinant jų pažinimą ir kritišką vertinimą praeities dienas liudijantiems šaltiniams. 2. Formuoti ir ugdyti dalyvių susidomėjimą ir nuostatas branginti ir vertinti savos vietovės praeitį ir kultūros paveldą. 3. Edukacijos veiklas ir ugdomus gebėjimus derinant su pradinio ugdymo bendrąja programa, sudaryti sąlygas mokinių tęstiniam ugdymui(si) ir pažinimo procesui, prasidėjusiam formalaus švietimo metu. Metodai ir priemonės: Edukacijos metu bus naudojami stendiniai žemėlapiai ir žemėlapių trafaretai vaikų orientavimosi ugdymui bei savų simbolių ir sistemų kūrimo pagrindams. Vaikai bus skatinami aktyviai reikšti mintis, asocijuoti, lyginti ir kritiškai vertinant daryti išvadas. Užsiėmimo metu bus naudojami kario šarvai, kuriuos vaikai galės matuotis. Naudojant interaktyvų terminalą, vaikai galės sužaisti istorinį žaidimą. Bastėjos pastatas bus pasitelktas kaip priemonė vaikų suvokimo apie praeitį ugdymui(si). Žaismingai naudojant istorinius autentiškus šaltinius (žemėlapiai, piešiniai, ginklai, fotografijos, schemos ir kt.) bus formuojamas mokinių suvokimas apie praeities kultūros pažinimo šaltinius, formas. Reflektuojant visą užsiėmimą vaikai bus skatinami reikšti savo mintis, įsimintus dalykus ir patirtus įspūdžius. Veikla: Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros objekte – bastėjoje. Žaisminga forma bus išsiaiškinta XIII–XVIII a. Vilniaus tarptautinė padėtis, kilusios miesto gynybos problemos. Kartu bus ieškoma galimų problemų sprendimo būdų ir išsiaiškinta, kokius nutarimus priėmė to meto vilniečiai.
Architektūra

Kraštovaizdį kuriu pats

Moksleivių grupė kurs sodelių maketus ant atskirų mažų modeliavimo pagrindų, naudodami gamtines natūralias medžiagas. Kūrybos procese bus pateikiama teorinė medžiaga apie pagrindinius
maketavimo ir planavimo principus. Moksleiviai bus supažindinami su kompozicijos principais ir jų svarba, išmoks derinti įvairias medžiagas tarpusavyje, bus mokomi spalvinės dermės principų, dydžio ir formos santykių. Maketų kūrimui bus naudojami maketavimo pagrindai, gamtinės medžiagos ir karšti klijai. Vienas iš raktinių užduoties aspektų bus kiekvienos atskiros kompozicijos kontekstualumas – kiekviena iš kompozicijų turės tikti prie kaimyno kompozicijos, taip bus kuriamas ne atskiras kūrinys, o bendra visuma. Šiuo metodu bus siekiama suteikti supratimą, kad bet kuri kuriama aplinka yra ne visiškai atskiras objektas, bet platesnės erdvės visuma. Po atskiro kūrybinio darbo sukurtos kompozicijos dėliojamos į vieną didelę mozaiką. Vyksta diskusija apie sukurtą visumą. Aptariami sėkmingai pritaikyti kraštovaizdžio architektūros principai, ieškoma analogų kasdieninėje moksleivių viešoje aplinkoje. Sudalyvavę veikloje moksleiviai praplės suvokimą apie planavimo ir projektavimo pagrindinius principus. Užsiėmime moksleiviai įgys praktinių maketavimo, kompozicijos ir dermės kūrimo įgūdžių, šiuos įgūdžius galės taikyti objektyviai vertinant savo kasdieninėje aplinkoje esančias aplinkas.
Architektūra, Fotografija

Pažink istoriją ir mokslą kitaip

Iliuzijų namas „EUREKA“ kviečia jus į eksperimentų ir bandymų namą! Ieškote kur nuvežti vaikus, kad tai būtų ne tik pramoga, tačiau ir liekamoji vertė. Mes tuo galime pasirūpinti! Jūsų
mokiniams mes papasakosime apie fizikos dėsnius, asimetrija, 3D paveikslų technika, senosios animacijos veikimo principus ir išanalizuosime daugelį metų slėptas paslaptis. Ir tai ne viskas: mes siūlome ir papildomą edukacinę programą „ laboratoriniai eksperimentai“, kurią vaikai stebės ir galės atlikti patys! Stebėsime chemines, egzotermines reakcijas, spalvų kitimą, deguonies ir vandenilio išsiskirimą, skirtingų dujų fizikines savybes. Iliuzijų namas EUREKA yra įrengtas vilos Aldonos, priklausančios Tiškevičių šeimai, patalpose. Daugelis architektūrinių erdvių ir sprendimų vis dar likę ir yra išsaugoti pastate. Šiuolaikinis menas ir istorija yra vienoje vietoje, susipynę veiklomis, spalvomis ir tam tikrais akcentais. Per fotofiksaciją, stebėjimą ir analizavimą aplinkos perteiksime kitaip istoriją ir pasimokysime kitaip pažinti mokslą.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis-pažintinis žaidimas „Tiškevičių aukso skrynios beieškant...“

Orientacinis-pažintinis žaidimas „Tiškevičių aukso skrynios beieškant...“ skirtas 7–15 m. amžiaus vaikams. Tai aktyvus, įtraukiantis ir sumanumo reikalaujantis žaidimas, kurio tikslas –
atskleisti dingusios paskutiniųjų Raudondvario dvaro šeimininkų, grafų Tiškevičių aukso skrynios paslaptį. Šis žaidimas – puiki pramoga, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją. Aukso skrynios paslapčiai atskleisti nebus reikalingos jokios specialios priemonės ar įranga – tik sumanumas ir atidumas. Pateiktas užduotis žaidimo dalyviai iššifruos ir tikslą pasieks tik veikdami išvien! Prieš pradedant žaidimą, aukso skrynios ieškotojus grafienė Rozalija pakvies į ekskursiją po Raudondvario dvaro teritoriją, trumpai supažindins su dvaro istorija ir šiandiena. Leiskitės į nepamirštamą nuotykį Raudondvario dvare ir atverkite paslaptingąją aukso skrynią!
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Kas yra švyturys ir kokia jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Ar Lietuvoje yra švyturių? Jei taip, tai kur? Edukacijos metu dalyviai taps
farologais – švyturių tyrinėtojais ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą bei saugiai įvesti laivą į uostą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti laivo buvimo vietą. Užsiėmimo tikslas – atskleisti švyturių atsiradimo priežastis, jų reikšmę jūreivystės istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje; susipažinti su Lietuvoje esančiais švyturiais bei išsiaiškinti, kokią žinią švyturiai siunčia laivams. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti vaikų smalsumą, lavinti kūrybiškumą, darbo komandoje bei viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsiėmimo metu tapę farologais, vaikai drauge su edukatoriumi aiškinasi, kas yra švyturys, kokia jo atsiradimo priežastis ir vieta modernių technologijų amžiuje. Aktyviai diskutuojant ir kviečiant pasakyti savo nuomonę apie švyturius, jų reikalingumą, ugdomas vaikų gebėjimas viešai ir drąsiai reikšti savo mintis. Įsivaizduodami save jūrininkais senovėje ir gavę užduotį rasti kelią namo jūrų platybėse, vaikai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą, bando konstruktyviai spręsti problemą, analizuoja ir lygina gyvenimo būdo ypatumus praeityje ir dabar. Diskutuojant, ar pakanka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar visgi verta nepamiršti ir seniai išrastų ir patikrintų priemonių, vaikai aptaria technologijų privalumus ir trūkumus, mokosi saugoti ir vertinti kultūros paveldą. Bandant išsiaiškinti, ką „kalba“ švyturiai, tyrinėjamos jų lokacijos, architektūriniai sprendimai, spalvinės gamos reikšmės, šviesos ir garsiniai signalai. Kad vaikai geriau suprastų švyturių veikimo principą, atliekamos praktinės užduotys – susiorientuoti tirštame rūke, vadovaujantis švyturio signalais.
Rodomi įrašai: 1 - 1032