Architektūra, Kultūros paveldas

Vilnius XIX a. (Nuotolinė paslauga)

Jeigu pažvelgtume į Vilnių nuo Gedimino kalno pro XIX amžiaus žiūroną, kokį miestą pamatytume? Kviečiame virtualiai "pasivaikščioti" Vilniaus gatvėmis ieškant XIX amžiaus
ženklų, kad mokykloje išmoktas datas, žmones ir įvykius „įdėtume“ į mūsų miestą! Vėliau savarankiškai vaikštant miesto gatvėmis, moksleiviai galės atpažinti objektus primenančius asmenybes ir įvykius, kuriuos mokosi pamokose. LIVE (gyvai) transliacijos būdu per Zoom platformą gidė telefonu filmuos objektus mieste realiu laiku, o moksleiviai dalyvaus edukacijoje nuotoliniu būdu. Gidės pasakojimas bus papildytas nuorodomis į animuotas vizualizacijas pristatančias aptariamą objektą, įvykį ar asmenybę. 9-toje klasėje istorijos pamokose moksleiviai aptaria laikotarpį po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), lietuvių tautinį atgimimą iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m., svarbiausius įvykius ir asmenybes. Kultūrinės edukacijos metu, moksleiviai kviečiami susipažinti kaip Vilnius atrodė XIX amžiuje, kuo gyveno miestiečiai? Lavinsime jaunimo pastabumą tyrinėjant memorialines lentas žyminčias A. Mickevičiaus buvimo vietas, paslėptus objektus kiemeliuose (pvz. rurmusas, buv. vandens kolonėlė naudota ir XIX a.), pastatų architektūrinių detalių simbolius (pvz. didikų herbas) ir kt. Kultūrinės edukacijos metu moksleiviai (vaikams suprantama kalba, pagal jų amžių ir patirtį) nuotoliniu būdu (LIVE transliacija per Zoom platformą) tyrinės Didžiosios, Pilies, Jonų gatvių architektūros vertybes. Pasakojimai ir animuotos vizualizacijos padės įsivaizduoti gyvenimą XIX a. Vilniuje (imperatorių vizitai, sukilimų pasekmės, kasdieninio gyvenimo sąlygos, kultūrinė veikla ir kt.)
Architektūra, Kultūros paveldas

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Ar žinote, kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Arba kodėl pirmieji jūrininkai orientavosi pagal „gyvuosius kompasus“ – saulę, žvaigždes, debesų bei bangų formas? Edukacijos metu
dalyviai taps švyturių tyrinėtojais (farologais) ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur tyrinės švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti vietą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Pažintis su Panemunės pilimi – Žemaitijos kunigaikštystės valdytojo rezidencija. Statykite pilį!

Panemunės pilis atskleidžia turtingus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir kultūros sluoksnius. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai praskleis to laikotarpio skraistę: sužinos
apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytenį, jo pilį ir legendą, siejančią su Panemunės pilies vieta. Išsiaiškins, kas buvo Panemunės pilies šeimininkai, kaip jie gyveno. Apžiūrės senovinės virtuvės ekspoziciją, kuri pasakoja apie tai, ką valgė pilies šeimininkai, kas ir kur jiems gamino maistą. Restauruotose rezidencijos erdvėse pamatys, kaip atrodė didikų svečiams ir gyvenimui skirtos patalpos, salonai ir kambariai. Vaikščiodami po ekspozicijos erdves, susipažins su archeologiniais radiniais, išgirs, ką gali papasakoti keramikos šukės, stiklo kamščiai, senovinė šakutė ar sidabriniai papuošalai. Žinias įtvirtins atlikdami praktinę-kūrybinę užduotį – taps savo statomos pilies architektais. Kultūrinės edukacijos metu mokiniai ne tik susipažins su Panemunės pilimi, „prisilies“ prie architekto profesijos, bet ir mokysis bendros, draugiškos veiklos komandoje be smurto ir patyčių, turės galimybę saviraiškai ir patirs atradimo, kūrybos ir pažinimo džiaugsmą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vytautas Didysis katedroje

Garsiausias visų laikų Lietuvos valdovas Vytautas Didysis buvo Vilniaus katedros geradarys, šios šventovės požemiuose jis palaidotas, čia įamžintas jo atminimas. Kviečiame vaikus
susipažinti su žymiuoju kunigaikščiu, jo epocha, katedros paveldu. Edukacija susideda iš dviejų dalių: iš pradžių apžiūrima katedra, Vytauto atminimo ženklai, požemiai, o antrojoje dalyje vaikai žiūri specialiai sukurtą animacinį filmuką, sprendžia interaktyvų dovanų galvosūkį, dėlioja katedros konstruktorių, bando suprasti, kaip ji atrodė prieš 600 metų. Klasė fotografuojasi su teminiais atributais, dalyviai apdovanojami prizais. Programa skirta 1–4 klasių mokiniams.
Architektūra, Etninė kultūra

Baltojo gandro miestas – Ramygala

Ramygala - nuostabus miestelis Lietuvos viduryje, su sena istorija, įdomiomis legendomis, išskirtine urbanistika, įstabaus grožio neogotikine bažnyčia. Tai pirmasis miestelis
Lietuvoje, savo herbui pasirinkęs baltąjį gandrą - paukštį, su kurio simbolika susiję seniausi mūsų papročiai ir tradicijos, kuris reikšmingas bei įdomus ir kitoms pasaulio tautoms. Programa atskleidžia Ramygalos miestelio istorijos reikšmingumą, įdomiai ir patraukliai jaunajai kartai pateikia etnokultūrines vertybes. Programos laikas pralekia akimirksniu klausant pasakojimų ir istorijų, stebint architektūrą, kuriant gandrus ir ragaujant arbatą su ,,gandro bandelėmis". Visi dalyviai gauna dokumentą, liudijantį kas ir kada aplankė Ramygalą - baltojo gandro miestą. Programos trukmė 90 minučių.
Architektūra, Skulptūra

Maršrutas Žaliasis tiltas - NDG (Nuotolinė paslauga)

Maršrutas nuo Žaliojo tilto iki Nacionalinės dailės galerijos - trumpas, bet pilnas neatskleistų istorijų. Eidami juo sutiksime meno kūrinius, pasakojančius ir apie tragiškus XX a.
įvykius, ir apie lietuvių liaudies dainas, ir apie keliones į kosmosą. Daugiau šių kūrinių autorių darbų ieškoti užsuksime į Nacionalinę dailės galeriją, o ten viena skulptūra užduos tikrą galvosūkį - kaip kelių metrų dydžio darbas "sutilpo" į nedidelę ekspozicijos erdvę? Susitikimo metu nueisime dar vieną - kūrybinį - kelią: nuo skulptūros eskizo iki jos maketo sukūrimo ir geriausios miesto vietos jai paieškos. Visai šiai kelionei reikės tik balto ir spalvoto popieriaus, piešimo priemonių, žirklių ir daug daug smalsumo! Užsiėmimo prisijungimo nuorodą atsiųsime po jo užsakymo.
Architektūra, Kultūros paveldas

Koplytėlė tavo klasei

Kryždirbys? Tautodailės meistras? Kas tai? Sužinok, pamatyk ir pasijausk tautodailininku. Kviečiame įvairių klasių mokinius susipažinti su Lietuvos kryždirbyste – lietuvių liaudies meno
šaka, kuri 2001 m. buvo įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Šio edukacinio užsiėmimo metu jie sukurs ir pasigamins savo klasės medinę koplytėlę.
Architektūra, Etninė kultūra

Susikurkime sodybą

Nors daugumos mūsų šaknys kaime, vis sunkiau pažįstame jo gyvenimą ar juo labiau perprantame dėsnius pagal kuriuos jis surėdytas. Sodyba - mikropasaulis, kuriame susijungia ūkiniai bei
dvasiniai gyvenimo aspektai. Ne veltui pagrindas, kuriuo remiasi tradicinė senolių architektūra, yra darnus žmogaus ir gamtos santykis, pagarba esamai aplinkai, tautinės tapatybės išsaugojimas. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai susipažins su senąja dzūkiška architektūra tam pasitelkiant Alytaus kraštotyros muziejuje įrengtą autentišką dzūkišką sodybą su atkurtais senaisiais trobesiais. Dėlios unikalų šiam užsiėmimui sukurtą dzūkiškos sodybos maketą, sudėlioję išsiaiškins pastatų paskirtį, senąją namų sampratą, sužinos, kaip atrodė tradicinė sodyba, kiek ir kokių joje būta trobesių.
Architektūra, Kultūros paveldas

Restauravimo magija: sgrafito technika

Pastatų dekoravimas įvairiomis technikomis ne tik estetiškai juos puošia, bet kartu atskleidžia ir kultūrinius ryšius, padeda suprasti Lietuvos vietą Europos kultūros ir istorijos
dėlionėje. Pastatų dekoravimas sgrafito technika rodo Lietuvos ir kitų Europos kraštų saitus Renesanso epochoje. Renesansinė išorinių Panemunės pilies fasadų apdaila – tai pilkas tinkas, kuriam spalvą suteikia smulkinta anglis, o dekoratyvūs ornamentai išgauti sgrafito technika. Itališkai sgraffito reiškia raižytas, nes kuriant šia technika gruntuotas sienos paviršius dengiamas keliais (dažniausiai 2–3, bet gali būti ir 7) skirtingos spalvos tinko sluoksniais. Paskui viršutinis sluoksnis dalimis nupjaunamas aštriu instrumentu. Atidengiant apatinį tinką, kuriama kelių spalvų ornamentinė, kartais figūrinė kompozicija. Sgrafitas, labiausiai plėtotas XV–XVI a. Italijoje, Renesanso laikotarpiu paplito ir Lietuvoje. Pirmoje edukacijos dalyje vyksta apžvalginė ekskursija po pilies kompleksą, kurios metu lankytojai supažindinami su pilies statyba, atkreipiamas dėmesys į išorinę fasadų apdailą. Antra dalis – meninė veikla. Jaunieji restauratoriai sužinos apie renesanso stiliaus architektūrą ir puošybą sgrafito technika, ant plokštelių patys atkurs žinomų Lietuvos ir Italijos kultūros paminklų ornamentus. Mokiniai, susipažindami su Panemunės pilimi kaip kultūros paveldo objektu, supras paveldo išsaugojimo, restauratoriaus darbo svarbą, lavins socialines, pažinimo, iniciatyvumo bei kūrybingumo kompetencijas, puoselės bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, patirs atradimo, kūrybos džiaugsmą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Mažoji architektūra. Kas tai? Susipažink!

Kviečiame įvairių klasių mokinius susipažinti su Lietuvos kryždirbyste – lietuvių liaudies meno šaka, kuri 2001 m. buvo įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo
šedevrų sąrašą. Šio edukacinio užsiėmimo metu vaikai pamatys skirtingus medinės mažosios architektūros pavyzdžius, atliks jiems paruoštas užduotis, aktyviai dalyvaus pamokoje. Vaikai, gaus užduotis, kurias reikės atlikti klasėje, o pateikus rezultatus jų rezultatus mokiniai gaus prizus.
Rodomi įrašai: 141 - 150150