Architektūra, Kultūros paveldas

Druskininkų vilos

Kurorte, garsėjančiame gausiais miškų masyvais, samanotomis kalvomis ir mineralinių vandenų bei gydomojo purvo gėrybėmis, vyrauja tik šiam kraštui būdinga savita rekreacinė (daugiausia
medinė) architektūra. Tokio tipo pastatai – vilos, gydyklos, kolonados, viešbučiai, sanatorijos ir kt. – Druskininkuose pradėjo formuotis aplink mineralinių šaltinių rezervus, dabartinėje senamiesčio teritorijoje, dar XVIII a. pab., kai specialiuoju dekretu kurortas buvo paskelbtas gydomąja vietove. Tačiau šiandieninė Druskininkų kurorto architektūrinė ir urbanistinė plėtra orientuojama į stambaus tūrio šiuolaikinės architektūros pastatus, nederančius su vis dar išlikusia istorine aplinka. O autentiški pastatai dėl lėšų stygiaus, žinių apie medinę architektūrą ir jos priežiūrą stokos ar ekonominių interesų ne visada tinkamai prižiūrimi, griaunami arba juos nustelbia nauji statiniai. Šio edukacinio užsiėmimo Druskininkų vilos metu moksleiviai susipažins su Druskininkų miesto medinių vilų architektūros paveldu. Žinioms įtvirtinti bus atliekamos užduotys išmaniajame monitoriuje, susijusios su architektūros paveldu, o kūrybinio užsiėmimo metu bus naudojami plančetiniai kompiuteriai.
Architektūra, Kultūros paveldas

„Liubavo malūnininkas“

Tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama suteikti istorinių žinių, pristatyti kultūros ir technikos paveldą, lavinti mokinių vaizduotę ir skatinti
kūrybiškumą. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniams pristatomas Liubavo dvaro malūnas, jo išskirtinumas, išlikę mechanizmai ir technologijos. Padedant edukatoriui, pasakojimo ir dialogo forma, mokiniai susipažįsta su visais malūno mechanizmais. Naudodamiesi muziejaus terminalu mokiniai turi galimybę interaktyviai, pažintinio žaidimo dėka daugiau išmokti apie malūno technologijas. Vėliau mokiniai gauna užduotį vaizdžiai iliustruoti įsivaizduojamą malūnininko darbą: „Malūnininku“ išrinktas dalyvis gauna prijuostę ir maišą „grūdų“, su kitų pagalba jis turi teisingai parodyti, kokį kelią reikia nueiti su grūdais (panaudoti tam tikrą skaičių mechanizmų), kad gautume duonai kepti tinkamus miltus. Dalyvis eina nuo įrenginio prie įrenginio, iš eilės, paaiškindamas, ką reikia atlikti. Atlikę užduotį, užsiėmimo dalyviai pavaišinami šviežia duona. Užsiėmimo metu plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir vieną svarbiausių – gamybos procesą, kurio dėka gaunama duona. Kartu lavinama mokinių vaizduotė ir skatinamas kūrybiškumas. Prisilietimas prie autentiškos aplinkos, kokybiškai ir kruopščiai restauruoto kultūros paveldo objekto, įrašyto į Europos kultūros paveldo žemėlapį (ES kultūros paveldo prizas / Europa Nostra apdovanojimas) leidžia formuotis jaunos asmenybės nuostatoms branginti kultūros paveldą, o kuo daugiau mokiniai pažįsta kultūros paveldą, tuo didesnis atsiranda noras domėtis, džiaugtis ir jį branginti.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ozobot robotų kelionė: Lietuvos pilys ir dvarai

Veiklos aprašymas: Lietuva turtinga pilimis, dvarais ir gyvais istorijos pėdsakais. Dvarai ir valstybės galybę menančios pilys yra turtingos Lietuvos istorijos liudininkai. Edukacijos
metu mokiniai su interaktyviu Ozobot robotu keliaus po Lietuvos žemėlapį, aplankys gražiausias Lietuvos pilis ir dvarus. Praktinė, pažintinė veikla: pirmiausia mokiniai išmoks koduoti mažą, bet labai protingą Ozobot robotą. Robotas geba sekti linijas ir atpažinti spalvas, parinkus tinkamą spalvų kodą galima valdyti roboto kryptis ir veiksmus. Išmokus valdyti robotą, mokinių komanda gaus didelį Lietuvos žemėlapį, kuriame bus sužymėti miestai ir ten esančios pilys, dvarai. Mokinių komanda turės pasirinkti, kokias nori aplankyti pilis ir sudaryti kelionės maršrutą. Užkoduotas robotas seks sudarytus maršrutus, aplankys Lietuvos pilis ir dvarus. Atvykus iki lankytino objekto reikės susirasti kortelę su pilių nuotraukomis ir aprašymais. Kiekviena grupė sudarys skirtingą maršrutą, todėl visiems bus įdomu pasiklausyti visų grupių pristatymų. Užsiėmimo metu ugdomos socialinės ir pažintinės kompetencijos. Mokiniai žaisdami su Ozobot robotu ne tik sužinos daug įdomios informacijos apie Lietuvos pilis ir dvarus, bet mokysis dirbti komandoje, bendradarbiauti, siekti bendro tikslo, dirbti kartu pagal aptartas taisykles. Tikslas: supažindinti mokinius su Lietuvoje esančiomis pilimis ir dvarais bei nurodyti šių statinių vietą Lietuvos žemėlapyje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Išmok statyti pilį! (Nuotolinė paslauga)

Vilniaus pilių tyrinėtojai ir pilių architektų ABC. Vaikai bus supažindinti su Vilniaus pilių teritorijoje buvusiomis ir esamomis pilimis, gynybiniais bokštais, ginklų arsenalu, pilies
maldos namais. Gilinsimės į gamtinę aplinką, kur buvo statomos pilys, į pilių tipus, supažindinsime su vidiniu pilių gyvenimu, gynyba ir karyba. Mokiniai įgys praktinių architektūros stilių, pastatų paskirties atpažinimo įgūdžius. Vilniaus pilyse kiekviename žingsnyje galima sutikti vis kitą architektūros stilių, atpažinti pastato epochą iš išlikusių architektūrinių detalių. Keliausime laiku „Minecraft“ žaidimo pagalba – atgyjęs istorinis Vilnius suteikia galimybę pamatyti, kaip atrodė teritorija aplink Valdovų rūmus netgi 5 skirtingose epochose. 
Architektūra, Dizainas

Edukacinė paskaita „Pagaminta Vilniuje: įdomioji pramonės ir daiktų istorija“ (Nuotolinė paslauga)

Apie kuriuos Vilniuje pagamintus daiktus žinojo kiekvienas miestietis, o kurie buvo laikomi paslaptyje po devyniais užraktais? Kur veikė pirmasis sostinės šokolado fabrikas ir kur buvo
pagamintas pirmasis lietuviškas kompiuteris? Paskaitoje susipažinsite su Vilniaus pramonės istorine raida, plėsite žinias apie įvairiuose sektoriuose per kelis šimtmečius gamintų daiktų dizaino, kūrybos, technologinius sprendimus. Pasakojimas gausiai iliustruojamas archyvinėmis nuotraukomis, iškarpomis iš senosios spaudos, istoriniais žemėlapiais, archyvine video medžiaga. Bendraujama „gyvai“ – susitikimas vyksta suderintu laiku.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus pilys ir valdovai

Lietuvos valdovai gana ilgai valdė Lietuvą „iš vežimo“. Krėsle sėdinčio ir į šalis pavedimus dalinančio valdovo, matyt, niekas nebuvo linkęs labai klausyti. Tik keliaujantis valdovas
galėjo parodyti savo jėgą. Nuolatinio keliavimo po savo valdas tikslas buvo ne tik jas aplankyti, bet ir pasirodyti, kad toks valdovas egzistuoja, išklausyti savo pavaldinių skundus, gauti jų palankumą ar vykdyti teisingumą. Vilnius sostine, kaip ją suprantame šiandien, t.y. rezidencija, iš kurios dirba šalies valdovas, tapo po 1492 m., kai į didžiojo kunigaikščio sostą įžengė Aleksandras Jogailaitis. Po pusę šimtmečio trukusio jo tėvo Kazimiero, kuris derino Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas, valdymo, Lietuvoje vėl atsirado atskiras valdovas. Kartu su savo aplinka jis praktiškai nuolat reziduodavo šalies sostine galutinai virtusiame Vilniuje, o jo dvaro personalą galėjo sudaryti apie 1 000 asmenų. Koks buvo valdovo dvaras? Kokios pilys stovėjo Vilniuje? Kokios bažnyčios stuksojo? Kokie valdovai rezidavo Vilniaus pilyse? Orientacinis žaidimas VILNIAUS PILYS IR VALDOVAI apie tai ir pasakos.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa „Vilniaus ABC“ (Nuotolinė paslauga)

ABC – taip vadinasi pirmosios abėcėlės raidės, tos abėcėlės, kurią net ir pirmokas puikiai žino. Įsivaizduokime, jog mūsų miesto istorija – tai visa abėcėlė nuo raidės A iki raidės Z.
Labai ilga, turtinga ir paslaptinga istorija, nes mūsų senajam Vilniui jau beveik 700 metų. Ši edukacinė programa, tik pirmoji pažintis su Lietuvos sostine, todėl skirta pažinti tris pirmąsias raideles – ABC. Edukacinės programos tikslas: A – supažindinti su Šventaragio slėniu, seniausių jo gyventojų kasdienybe, papročiais ir tikėjimu. B – valstybės kūrimosi pradžia, jos sostinės Vilniaus gimimu – istorija ir legendomis. C – pristatyti mokiniams valdovus ir jų nuveiktus darbus, kurių dėka Vilnius tapo Lietuvos sostine, klestinčiu miestu, amatų, kultūros ir mokslo židiniu. Kultūrinės edukacinės programos metu naudojama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, piešiniai, žemėlapiai), mokiniai įtraukiami į edukacinius, teminius žaidimus padedančius suprasti istorinį pasakojimą, tyrinėti, ieškoti pasislėpusių architektūros detalių, sujungti istorijos faktus ir kultūros ženklus į vieną visumą, skatinant vertinti ir saugoti kultūros ir architektūros paveldą. Siekiama žadinti mokinių domėjimąsi praeities reliktais ir archeologiniais radiniais, Vilniaus praeitimi ir dabartimi. Edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa – ekskursija Rasų kapinės - „Vilniaus nekropolis“

Kultūrinė edukacinė programa - ekskursija Rasų kapinės "Vilniaus nekropolis" vyks seniausiose ir gražiausiose Rasų kapinėse, įsikūrusiose Ribiškių kalvyno terasose. Šį
respublikinės reikšmės paminklą verta patyrinėti keliais aspektais. Kultūrinės edukacinės programos tikslas supažindinti mokinius su Rasų kapinių senąja dalimi ir jos topografija: kapinėse galima išskirti atskirus kvartalus ir alėjas, turinčias skirtingus pavadinimus: Literatų kalnelis, Profesorių alėja, Angelų kalnelis. Aplankyti čia palaidotų žymių lietuvių kapus, susipažinti su profesorių, visuomeninių veikėjų, dailininkų, muzikantų ir sukilimo vadų gyvenimais ir nuveiktais darbais. Gyvai tyrinėjant Rasų kapinių aplinką, gilinti mokinių žinias antkapinių paminklų stilių įvairovėje: koplyčios, kolumbariumai, sarkofagai, obeliskai, angelų skulptūros. Gebėti juose rasti paslėptas menines detales ir senuosius įrašus. Šios programos metu mokiniai įtraukiami į mokymosi procesą, supažindinami su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis, kapinių architektūriniu paveldu, tai padės mokiniams gilinti ir plėsti jų dalykines ir bendrąsias kompetencijas bei ugdyti pilietinį ir kultūrinį – istorinį sąmoningumą. Istorinis pasakojimas papildytas vizualine medžiaga - senovinėmis nuotraukomis, citatomis, muzikiniais intarpais. Kultūrinės edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinimas su kultūros ir technikos paveldu Liubavo dvaro malūne

Su muziejaus darbuotojo gido-edukatoriaus pagalba ekskursijos dalyviai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu - muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, jie daug
sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne nusikeliame į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudojantis muziejaus terminalu, galima interaktyviai pažinti šimtametes technologijas. Užsiėmimo metu plečiamos žinios apie savo šalį, jos istoriją, daug sužinoma apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie nuo seno ypatingą svarbą turėjusius gamybinius procesus. Vieno seniausių Lietuvoje Liubavo dvaro, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „meilė“, istorija suteiks žinių ir apie čia gyvenusius valstybei svarbius asmenis.
Rodomi įrašai: 11 - 20150