Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinkite – viduramžių miestas Kaunas

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS Edukacija pritaikyta judrioms ir aktyvioms mokinių grupėms, nes jos metu bus daug judėjimo - mokiniai aplankys du Kauno architektūros paveldo
objektus – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę bei seniausią Kauno gyvenamą namą - gotikos architektūros perlą - Perkūno namą. O taip pat susipažins su pagrindiniais Kauno miesto kūrimosi istorijos faktais. Nuo vienuolyno stogo atsiveria puiki senojo miesto panorama. Aplink čia esančią turgaus aikštę telkėsi miestiečių gyvenimas. Nuo čia matosi visi svarbiausi miesto objektai: rotušė, bažnyčios ir vienuolynai, miestą gynusi tvirtovė, Nemuno krantinė, kur ilgus amžius buvo uostas, pirmosios miesto įmonės – vaškinės liekanos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Daug pastatų, čia statytų prieš 500 metų, išliko, vieni mažiau, kiti daugiau pasikeitę. Terasoje mokiniais atliks praktinę užduotį – pasiskirstę grupėmis žemėlapyje turės rasti kelis aukščiau išvardintus objektus. Po to pakviesime vaikus aplankyti vieną gražiausių Lietuvos gotikinių namų - Perkūno namą. Jame 1546 metais apsigyveno tuometinis miesto burmistras Bernardas Bitneris. Todėl čia tinkama vieta susipažinti su Kauno miesto pradžios istorija. Viduramžiškai pasipuošusi gidė papasakos apie kunigaikščio Vytauto 1408 metais miestui suteiktas prekybos ir savivaldos privilegijas. Mokiniai skaitys priesaiką, kurią turėjo duoti žmogus, norintis tapti tikru miestiečiu. Šoks vieną bendruomeninį šokį, kokį, tikėtina, čia beveik 500 metų šoko miesto burmistro svečiai. Taip pat išmoks senoviniu būdu sulankstyti laišką, kūrį, galės parvežti lauktuvių savo šeimos nariams.
Architektūra, Kultūros paveldas

Bernardinai

Bernardinai – tai ir vienuoliai, ir bažnyčia, ir sodas! Nors vaikų akimis, tai dažniausiai vaikų žaidimo aikštelė. Praplėskime vaikų akiratį ir padėkime jiems pažinti visą Bernardinų
ansamblį. Patyrinėkime ir sužinokime naujų žodžių reikšmes: noviciatas, refektorius, Tau, misija, alpinariumas, belvederis ir kt. Kokias naujoves atnešė broliai vienuoliai, kodėl pranciškonų abitas rudas, kokios augalų rūšys buvo auginamos vienuolių soduose bei greta buvusiame Vilniaus universiteto botanikos sode ir kt.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė paskaita „UNESCO saugomų Lietuvos vietovių unikalumas“

Edukacinės paskaitos metu bus aiškinamasi, kuo svarbi šiandieniniam pasauliui yra UNESCO organizacija ir jos priimami sprendimai, kas yra Pasaulio paveldo konvencija bei Pasaulio
paveldo sąrašas, kas į jį ir kodėl patenka. Nuotraukų ir vaizdinių pagalba bus supažindinama su UNESCO saugomais objektais pasaulyje, kaimyninėse šalyse bei Lietuvoje. Aiškinsimės, kodėl Lietuvoje net 4 objektai buvo įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą ir ką tai reiškia pačiai valstybei bei jos gyventojams ir svečiams. Aptarsime šių objektų atsiradimo istorijas, jų genezę, stebėsime kaip per šimtmečius keitėsi šių objektų svarba vietiniams gyventojams bei esamai valdžiai. Paskaitos uždaviniai: - plačiau supažindinti moksleivius su UNESCO vaidmeniu šiuolaikiniame pasaulyje; - padėti moksleiviams suprasti Lietuvos UNESCO vietovių vertę bei jų svarbą, - palyginti, kaip UNESCO vietovės ir objektai saugomi kaimyninėse šalyse; - iškelti klausimus ir kartu su moksleiviais diskutuoti apie dabartinius UNESCO uždavinius ir grėsmes; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimą bei tausojimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Jaunieji žvalgai“

Edukacinis užsiėmimas žaismingai supažindina dalyvius su gynybiniu įtvirtinimu – IX fortu. Edukacijos dalyviai tampa jaunaisiais žvalgais, kurie turi galimybę pažinti „priešo“
teritoriją. Žvalgų užduotis – orientuojantis pagal schemą surasti svarbius objektus gynybiniame įtvirtinime ir išsiaiškinti jų paskirtį. Užsiėmimo metu dalyviai mokosi orientuotis karinės paskirties objekte, ugdomas jų pastabumas bei komandinio darbo įgūdžiai.
Architektūra, Skulptūra

Menas mano mieste

Užsiėmimas "Menas mano mieste" - tai kvietimas mokiniams pamąstyti, kokias skulptūras, paminklus nori matyti Vilniuje, ką jie pasakoja praeiviams, kaip kuria pačio miesto
pasakojimą. Nacionalinėje dailės galerijoje vaikai susipažins su XX-XXI a. Lietuvos menininkų kurtais projektais viešosioms miesto erdvėms - niekada neįgyvendintais ir iki šiol tebestovinčiais. Diskutuosime, kodėl vieni buvo pastatyti ar nugriauti, o kiti liko tik eskizais bei ar gali būti skulptūra, kurią mėgtų visi miestiečiai. Kūrybinėje dalyje vaikai kurs savo skulptūrą pasirinktai miesto erdvei sau aktualia tema.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis-pažintinis žaidimas „Tiškevičių aukso skrynios beieškant...“

Orientacinis-pažintinis žaidimas „Tiškevičių aukso skrynios beieškant...“ skirtas 7–15 m. amžiaus vaikams. Tai aktyvus, įtraukiantis ir sumanumo reikalaujantis žaidimas, kurio tikslas –
atskleisti dingusios paskutiniųjų Raudondvario dvaro šeimininkų, grafų Tiškevičių aukso skrynios paslaptį. Šis žaidimas – puiki pramoga, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją. Aukso skrynios paslapčiai atskleisti nebus reikalingos jokios specialios priemonės ar įranga – tik sumanumas ir atidumas. Pateiktas užduotis žaidimo dalyviai iššifruos ir tikslą pasieks tik veikdami išvien! Prieš pradedant žaidimą, aukso skrynios ieškotojus grafienė Rozalija pakvies į ekskursiją po Raudondvario dvaro teritoriją, trumpai supažindins su dvaro istorija ir šiandiena. Leiskitės į nepamirštamą nuotykį Raudondvario dvare ir atverkite paslaptingąją aukso skrynią!
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Rodomi įrašai: 11 - 2066