DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa - ekskursija „Sėkmės istorija- nepriklausoma Lietuva“

Kultūrinės edukacinės programos - ekskursijos „Sėkmės istorija - nepriklausoma Lietuva“ Sėkmės istorija, kurią prieš 100 metų kūrė visi Lietuvos žmonės ir užsienyje gyvenantys lietuviai
– mūsų seneliai, proseneliai atvedė Lietuvą į nepriklausomybę. Daugelis savo šeimose turime dar gyvų prisiminimų apie signatarus, ūkininkus, partizanus, dvasininkus, mokytojus, Pasaulio teisuolius, Sąjūdžio dalyvius, ar savanorius - jie mūsų herojai. Edukacinės programos tikslas ugdyti pilietišką, sąmoningą ir laisvą asmenybę, gebančią vertinti svarbiausius Lietuvos istorijos momentus, reikšmingiausius įvykius, didžiausius pasiekimus ir skaudžiausias netektis kovoje dėl nepriklausomos tėvynės. Edukacinės ekskursijos metu mokiniai supažindinami su lietuvių tautos praeitimi, sudėtingu keliu į valstybės kūrimąsi, kovas dėl nepriklausomybės, svarbiausiomis asmenybėmis ir jų darbais, aplankant šiuos įvykius ir žmones menančias Vilniaus vietas. Programos metu mokiniai įtraukiami į edukacines, temines užduotis, istorinis pasakojimas papildomas vizualine medžiaga (signatarų, aktyvių visuomenės veikėjų portretais, senomis nuotraukomis, laikraščių straipsniais) garsiniais elementais – Astos Krikščiūnaitės atliekama „Birutės arija“. Ekskursija siekiama žadinti mokinių patriotiškumą, domėjimąsi valstybės kūrimusi, jos praeitimi ir dabartimi, gebėjimą atskirus istorinius įvykius ir asmenybes suvesti į bendrą visumą. Edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa – ekskursija „Literatūrinis Vilnius“

Kultūrinė edukacinė programa – ekskursija „Literatūrinis Vilnius“ Literatūrinis Vilnius – nuo legendomis apipintos sostinės iki šių dienų poezijoje gyvybe trykštančio miesto. Kiekvienas
Vilniaus namas, kiekviena gatvė pasakoja mums Lietuvos istoriją. Tačiau istorija daug įdomesnė, jei ją pasakoja rašytojai, išdainuoja poetai. Kokią Vilniaus Katedrą matė Justinas Marcinkevičius? Kokius svarbius istorinius įvykius savo poemoje aprašė Adomas Mickevičius? Kaip Vilnių apdainavo M. K. Sarbievijus, J. Vaičiūnaitė T. Venclova? Pasinersite į kelionę po senamiestį į kurį teks pažvelgti kitu kampu. Pamatykite, kur mokėsi iškiliausios Lietuvos asmenybės, kur poetai leisdavo savo popietes. Išgirskite tai, ko apie literatus nesate skaitę ar girdėję. Ekskursijos tikslas – pateikti mokiniams senojo Vilniaus vaizdą, knygų puslapiuose nugulusius istorinius įvykius ir kasdienius nutikimus per įvairių laikotarpių literatų kūrybą, supažindinti mokinius su garsiausiais skirtingų laikmečių Lietuvos rašytojais, jų biografija, kūriniais, indėliu garsinant ir pristatant Lietuvą ir jos literatūrinį paveldą Europos ir pasaulio mastu. Edukacinės programos metu mokiniai skatinami ugdyti gebėjimą interpretuoti literatūros kūrinius, juose aprašytus istorinius faktus, sujungti istorinius įvykius ir kultūros ženklus į vieną visumą, didinti susidomėjimą Lietuvos rašytojų kūryba ir gilinti žinias lietuvių ir pasaulinės literatūros srityje. Pasivaikščiojimo metu mokiniams pristatomi garsūs užsienio šalių rašytojai gyvenę ar neilgam apsilankę Vilniuje (Stendalis, Tarasas Ševčenka, Juzefas Ignacas Kraševskis, Pranciškus Skorina, Josifas Brodskis). Programos metu skaitomos kūrinių ištraukos, autorių citatos, mokiniai įtraukiami į edukacinius, teminius žaidimus, skatinant kritinį mąstymą sprendžiami kryžiažodžiai, dalyvaujama viktorinoje. Edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinimas su kultūros ir technikos paveldu Liubavo dvaro malūne

Su muziejaus darbuotojo gido-edukatoriaus pagalba ekskursijos dalyviai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu - muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, jie daug
sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne nusikeliame į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudojantis muziejaus terminalu, galima interaktyviai pažinti šimtametes technologijas. Užsiėmimo metu plečiamos žinios apie savo šalį, jos istoriją, daug sužinoma apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie nuo seno ypatingą svarbą turėjusius gamybinius procesus. Vieno seniausių Lietuvoje Liubavo dvaro, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „meilė“, istorija suteiks žinių ir apie čia gyvenusius valstybei svarbius asmenis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Proto mūšis „Ar pažįsti Kauną?“

Paslaugos „Proto mūšis „Ar pažįsti Kauną?“ tikslas – įtraukiomis žaidybinėmis priemonėmis supažindinti moksleivius su Kauno istorija ir kultūros paveldu kaip neatsiejama Europos
kultūros dalimi kartu ugdant jų tautinę ir pilietinę savimonę. Proto mūšio „Ar pažįsti Kauną?“ dalyviai smagiai žaisdami sužinos daug naujų ir įdomių faktų apie Kauno miesto istoriją ir jo kultūros paveldo objektus – svarbiausius religinės ir buitinės paskirties pastatus, juose gyvenusius ir dirbusius žymius žmones, su jais susijusius visai Lietuvai svarbius istorinius faktus bei atras jų sąsajas su visos Europos kultūra. Moksleiviai turės galimybę išbandyti save ir patikrinti savo mokykloje gautas žinias, interpretuoti ir kūrybiškai bendradarbiauti kartu su komanda atlikdami užduotis bei siekdami bendro tikslo. Užduotys proto mūšiui bus parengtos taip, kad įsitrauktų kiekvienas – pristatys įvairių laikotarpių Kauno miesto kultūros paveldo objektus kartu paliečiant istorijos, architektūros, tautiškumo temas ir bus pateiktos įvairia forma – tekstais, vaizdais, garsais ir kt. Užduotys pareikalaus ne tik žinių, bet ir kūrybinių gebėjimų, išmanumo, mokėjimo ieškoti ir naudotis informacija bibliotekoje, skatins darniai dirbti komandoje ir kūrybingai perimti tautos patirtį bei demokratines vertybes. Protų mūšyje moksleiviai burtų keliu suskirstomi į 4 – 6 dalyvių komandas – vėliavas, kurių kiekviena išsirenka savo kapitoną – vėliavnešį. Proto mūšį sudaro penki turai po 5 klausimus ir superturas. Kiekvieno turo gale tikrinami teisingi atsakymai ir skaičiuojami taškai. Po superturo vyksta refleksija, paskelbiami ir apdovanojami nugalėtojai. Įtraukiančio užsiėmimo metu moksleiviai įtvirtins formalaus ugdymo metu gautas žinias, praplės kultūrinį akiratį, sustiprins savo kultūrinį ir tautinį identitetą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Senoji Šiaulių miesto „Lobyno saugykla“

Edukacinis užsiėmimas Senoji Šiaulių miesto „Lobyno saugykla“ Buvusios miesto iždinės (banko) pastatas yra pačiame miesto centre, istorinėje jo dalyje. Tai vienas iš nedaugelio
išlikusių XX a. pradžios istorinių pastatų Šiauliuose (architektas - Stanislovas Kačkovskis). Edukacinis užsiėmimas skirtas pristatyti mokiniams buvusią miesto iždinę. Jo metu supažindinsime mokinius su pastato raidos istorija, ją papildydami nuotraukose užfiksuotais vaizdais bei pačiu iždinės pastatu. Apžiūrėsime neoklasicizmo stiliaus banko statinį, įvertinsime jo architektūros pokyčius nuo statybų pradžios (1907 – 1908 m.) iki dabartinių laikų. Vaikai galės apžiūrėti pastato viduje esančią didžiąją „Lobyno saugyklą“, pinigams laikyti seifus, pasivaikščioti po buvusio banko patalpas. Šio užsiėmimo metu vaikams bus pateikiamos trumpos pastabumą ir dėmesingumą lavinančios užduotys. Mokiniai edukacijos metu pildys praktinės veiklos užduočių lapus, o jos pabaigoje pristatys ir aptars savo grupių atliktus darbus, pasidalins patirtais įspūdžiais ir emocijomis.
Architektūra

Robotika ir išmanaus miesto kūrimas

Mes, Robotikos studijos komanda, tikime, jog kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nevaldomas. Vaikai yra iš
prigimties kūrybiški, tad siekiame jaunuosius išradėjus sudominti architektūra, robotika, naujausiomis technologijomis. Edukacijos metu mokiniai turės galimybę įsijausti į išradėjo, architekto, inžinieriaus, programuotojo roles. Mokiniai, pasitelkdami robotikos priemones, kurs draugišką, saugų ir modernų ateities miestą, kuriame patys norėtų gyventi. Dalyvavę kultūrinėje-edukacinėje programoje ir atlikę užduotis mokiniai gaus tai patvirtinančius pažymėjimus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinkite – viduramžių miestas Kaunas

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS Edukacija pritaikyta judrioms ir aktyvioms mokinių grupėms, nes jos metu bus daug judėjimo - mokiniai aplankys du Kauno architektūros paveldo
objektus – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę bei seniausią Kauno gyvenamą namą - gotikos architektūros perlą - Perkūno namą. O taip pat susipažins su pagrindiniais Kauno miesto kūrimosi istorijos faktais. Nuo vienuolyno stogo atsiveria puiki senojo miesto panorama. Aplink čia esančią turgaus aikštę telkėsi miestiečių gyvenimas. Nuo čia matosi visi svarbiausi miesto objektai: rotušė, bažnyčios ir vienuolynai, miestą gynusi tvirtovė, Nemuno krantinė, kur ilgus amžius buvo uostas, pirmosios miesto įmonės – vaškinės liekanos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Daug pastatų, čia statytų prieš 500 metų, išliko, vieni mažiau, kiti daugiau pasikeitę. Terasoje mokiniais atliks praktinę užduotį – pasiskirstę grupėmis žemėlapyje turės rasti kelis aukščiau išvardintus objektus. Po to pakviesime vaikus aplankyti vieną gražiausių Lietuvos gotikinių namų - Perkūno namą. Jame 1546 metais apsigyveno tuometinis miesto burmistras Bernardas Bitneris. Todėl čia tinkama vieta susipažinti su Kauno miesto pradžios istorija. Viduramžiškai pasipuošusi gidė papasakos apie kunigaikščio Vytauto 1408 metais miestui suteiktas prekybos ir savivaldos privilegijas. Mokiniai skaitys priesaiką, kurią turėjo duoti žmogus, norintis tapti tikru miestiečiu. Šoks vieną bendruomeninį šokį, kokį, tikėtina, čia beveik 500 metų šoko miesto burmistro svečiai. Taip pat išmoks senoviniu būdu sulankstyti laišką, kūrį, galės parvežti lauktuvių savo šeimos nariams.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Viduramžių miestiečio kasdiena“

Tikslas – supažindinti 3–4 klasių mokinius su pasiturinčio miestiečio gyvenimu viduramžiais. Uždaviniai: - apžiūrėdami Perkūno namą iš vidaus ir išorės mokiniai susipažins su
pagrindiniais viduramžių architektūros bruožais ir žmonių gyvenamąja aplinka; - liesdami prekių pavyzdžius, žiūrėdami paveikslus, matuodamiesi senovinius galvos apdangalus, piešdami mokiniai pažins kelis amatus: pirklio, virėjo, siuvėjos ir architekto. - lygindami pamatytus ir patirtus dalykus su dabartiniu gyvenimui vaikai mokysis kritiškai mąstyti. Priemonės: medžiaginiai maišeliai su prekių pavyzdžiais, paveikslai, viduramžiams būdingi galvos apdangalai, piešinys su Kauno pastatais, pieštukai. Viduramžiškais drabužiais apsirengusi gidė vaikus pasitiks lauke ir pakvies atidžiau pažvelgti į gražųjį Perkūno namą iš išorės bei įvardinti kelis skirtumus, kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinių namų (7 min.), paskui visus nusives į namo rūsį, kur vaikai pradės pažintį su namu iš vidaus, čia gidė trumpai pristatys šį namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Vaikai bus kviečiami nežiūrėdami paliesti kelias į medžiaginius maišelius sudėtas viduramžių prekes – grūdus, druską, vaško žvakes, metalinius papuošalus – jie turės pasakyti, kas yra maišeliuose (10–15 min.). Po to vaikai kils į antrąjį namo aukštą – gyvenamąją šeimos erdvę. Čia jie pamatys didelį senoviniais indais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, trumpai papasakos, kaip žmonės valgė, vaikai galės apžiūrėti su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus (šaltinis http://www.nuernberger-hausbuecher.de/index.php?do=list&tt=prs-jobgroup ) ir atpažinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro (10 min.). Buvusiame miegamajame vaikai susipažins su siuvėjo darbo viduramžiais ypatumais – apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius, matuosis galvos apdangalus bei galės nusifotografuoti (10 min.). Edukaciją baigsime didžiausiame namo kambaryje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Gynybinės sienos beieškant“

Kadaise Vilniaus senamiestį juosė gynybinė siena, padėjusi miestui apsisaugoti nuo įsibrovėlių. Ji buvo nugriauta, tačiau gerai paieškojus ir šiandien galime rasti pasislėpusių sienos
dalių. Ekskursijos po Vilniaus senamiestį metu moksleiviai sužinos, kodėl ir kur stovėjo miesto siena, keliaudami neatrastais kiemeliais ieškos senųjų gynybinių įtvirtinimų ir atliks įtraukiančias užduotis. Ekskursijos tikslas – sudominti moksleivius miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos siekiai: įtraukti moksleivius į gyvą miesto gynybinės sienos tyrinėjimą; sudominti moksleivius įvairiais istorinės architektūros, istorinių reliktų, meno elementais; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; iškelti klausimus ir kviesti vaikus interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; atkreipti moksleivių dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose, priklausomai nuo moksleivių amžiaus, naudojami įvairūs įtraukiantys metodai: užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį - gynybinės sienos aukščio ir pločio matavimas, gotikinės sienos „statymas “ panaudojant lego kaladėles ir kt.; vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką - gynybinę sieną vaizduojantys dailės kūriniai, žemėlapiai, istorinės nuotraukos ir kt.; navigavimas – vaikai gauna savo gynybinės sienos žemėlapius.
Rodomi įrašai: 11 - 2093