Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinimas su kultūros ir technikos paveldu Liubavo dvaro malūne

Su muziejaus darbuotojo gido-edukatoriaus pagalba ekskursijos dalyviai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu - muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, jie daug
sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne nusikeliame į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudojantis muziejaus terminalu, galima interaktyviai pažinti šimtametes technologijas. Užsiėmimo metu plečiamos žinios apie savo šalį, jos istoriją, daug sužinoma apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie nuo seno ypatingą svarbą turėjusius gamybinius procesus. Vieno seniausių Lietuvoje Liubavo dvaro, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „meilė“, istorija suteiks žinių ir apie čia gyvenusius valstybei svarbius asmenis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinkite – viduramžių miestas Kaunas

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS Edukacija pritaikyta judrioms ir aktyvioms mokinių grupėms, nes jos metu bus daug judėjimo - mokiniai aplankys du Kauno architektūros paveldo
objektus – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę bei seniausią Kauno gyvenamą namą - gotikos architektūros perlą - Perkūno namą. O taip pat susipažins su pagrindiniais Kauno miesto kūrimosi istorijos faktais. Nuo vienuolyno stogo atsiveria puiki senojo miesto panorama. Aplink čia esančią turgaus aikštę telkėsi miestiečių gyvenimas. Nuo čia matosi visi svarbiausi miesto objektai: rotušė, bažnyčios ir vienuolynai, miestą gynusi tvirtovė, Nemuno krantinė, kur ilgus amžius buvo uostas, pirmosios miesto įmonės – vaškinės liekanos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Daug pastatų, čia statytų prieš 500 metų, išliko, vieni mažiau, kiti daugiau pasikeitę. Terasoje mokiniais atliks praktinę užduotį – pasiskirstę grupėmis žemėlapyje turės rasti kelis aukščiau išvardintus objektus. Po to pakviesime vaikus aplankyti vieną gražiausių Lietuvos gotikinių namų - Perkūno namą. Jame 1546 metais apsigyveno tuometinis miesto burmistras Bernardas Bitneris. Todėl čia tinkama vieta susipažinti su Kauno miesto pradžios istorija. Viduramžiškai pasipuošusi gidė papasakos apie kunigaikščio Vytauto 1408 metais miestui suteiktas prekybos ir savivaldos privilegijas. Mokiniai skaitys priesaiką, kurią turėjo duoti žmogus, norintis tapti tikru miestiečiu. Šoks vieną bendruomeninį šokį, kokį, tikėtina, čia beveik 500 metų šoko miesto burmistro svečiai. Taip pat išmoks senoviniu būdu sulankstyti laišką, kūrį, galės parvežti lauktuvių savo šeimos nariams.
Architektūra, Kultūros paveldas

Prisilietimas prie kultūros ir technikos paveldo Liubavo dvare

Tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama (1) plėsti istorines žinias, (2) plėsti žinias apie paveldą, jo puoselėjimo ir saugojimo svarbą, (3)
didinti supratimą apie technologinius gamybinius procesus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Padedami muziejaus darbuotojo edukatoriaus mokiniai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu-muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, mokiniai daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne mokiniai nusikelia į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudodamiesi muziejaus terminalu, mokiniai turi galimybę interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, žaisti pažintinį žaidimą. Plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie gamybinius procesus. Liubavo dvare skleidžiama ir pavyzdžio jėga – tai nevyriausybinės organizacijos pastangomis išsaugoto kultūros paveldo geroji patirtis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Kas yra švyturys ir kokia jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Ar Lietuvoje yra švyturių? Jei taip, tai kur? Edukacijos metu dalyviai taps
farologais – švyturių tyrinėtojais ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą bei saugiai įvesti laivą į uostą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti laivo buvimo vietą. Užsiėmimo tikslas – atskleisti švyturių atsiradimo priežastis, jų reikšmę jūreivystės istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje; susipažinti su Lietuvoje esančiais švyturiais bei išsiaiškinti, kokią žinią švyturiai siunčia laivams. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti vaikų smalsumą, lavinti kūrybiškumą, darbo komandoje bei viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsiėmimo metu tapę farologais, vaikai drauge su edukatoriumi aiškinasi, kas yra švyturys, kokia jo atsiradimo priežastis ir vieta modernių technologijų amžiuje. Aktyviai diskutuojant ir kviečiant pasakyti savo nuomonę apie švyturius, jų reikalingumą, ugdomas vaikų gebėjimas viešai ir drąsiai reikšti savo mintis. Įsivaizduodami save jūrininkais senovėje ir gavę užduotį rasti kelią namo jūrų platybėse, vaikai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą, bando konstruktyviai spręsti problemą, analizuoja ir lygina gyvenimo būdo ypatumus praeityje ir dabar. Diskutuojant, ar pakanka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar visgi verta nepamiršti ir seniai išrastų ir patikrintų priemonių, vaikai aptaria technologijų privalumus ir trūkumus, mokosi saugoti ir vertinti kultūros paveldą. Bandant išsiaiškinti, ką „kalba“ švyturiai, tyrinėjamos jų lokacijos, architektūriniai sprendimai, spalvinės gamos reikšmės, šviesos ir garsiniai signalai. Kad vaikai geriau suprastų švyturių veikimo principą, atliekamos praktinės užduotys – susiorientuoti tirštame rūke, vadovaujantis švyturio signalais.
Architektūra, Kultūros paveldas

Proto mūšis „Ar pažįsti Kauną?“

Paslaugos „Proto mūšis „Ar pažįsti Kauną?“ tikslas – įtraukiomis žaidybinėmis priemonėmis supažindinti moksleivius su Kauno istorija ir kultūros paveldu kaip neatsiejama Europos
kultūros dalimi kartu ugdant jų tautinę ir pilietinę savimonę. Proto mūšio „Ar pažįsti Kauną?“ dalyviai smagiai žaisdami sužinos daug naujų ir įdomių faktų apie Kauno miesto istoriją ir jo kultūros paveldo objektus – svarbiausius religinės ir buitinės paskirties pastatus, juose gyvenusius ir dirbusius žymius žmones, su jais susijusius visai Lietuvai svarbius istorinius faktus bei atras jų sąsajas su visos Europos kultūra. Moksleiviai turės galimybę išbandyti save ir patikrinti savo mokykloje gautas žinias, interpretuoti ir kūrybiškai bendradarbiauti kartu su komanda atlikdami užduotis bei siekdami bendro tikslo. Užduotys proto mūšiui bus parengtos taip, kad įsitrauktų kiekvienas – pristatys įvairių laikotarpių Kauno miesto kultūros paveldo objektus kartu paliečiant istorijos, architektūros, tautiškumo temas ir bus pateiktos įvairia forma – tekstais, vaizdais, garsais ir kt. Užduotys pareikalaus ne tik žinių, bet ir kūrybinių gebėjimų, išmanumo, mokėjimo ieškoti ir naudotis informacija bibliotekoje, skatins darniai dirbti komandoje ir kūrybingai perimti tautos patirtį bei demokratines vertybes. Protų mūšyje moksleiviai burtų keliu suskirstomi į 4 – 6 dalyvių komandas – vėliavas, kurių kiekviena išsirenka savo kapitoną – vėliavnešį. Proto mūšį sudaro penki turai po 5 klausimus ir superturas. Kiekvieno turo gale tikrinami teisingi atsakymai ir skaičiuojami taškai. Po superturo vyksta refleksija, paskelbiami ir apdovanojami nugalėtojai. Įtraukiančio užsiėmimo metu moksleiviai įtvirtins formalaus ugdymo metu gautas žinias, praplės kultūrinį akiratį, sustiprins savo kultūrinį ir tautinį identitetą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Kauno tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Kaune? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar totorių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki objektų; užduotys, atskleidžiančios architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją– istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Architektūra

Robotika ir išmanaus miesto kūrimas

Mes, Robotikos studijos komanda, tikime, jog kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nevaldomas. Vaikai yra iš
prigimties kūrybiški, tad siekiame jaunuosius išradėjus sudominti architektūra, robotika, naujausiomis technologijomis. Edukacijos metu mokiniai turės galimybę įsijausti į išradėjo, architekto, inžinieriaus, programuotojo roles. Mokiniai, pasitelkdami robotikos priemones, kurs draugišką, saugų ir modernų ateities miestą, kuriame patys norėtų gyventi. Dalyvavę kultūrinėje-edukacinėje programoje ir atlikę užduotis mokiniai gaus tai patvirtinančius pažymėjimus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija po Vilniaus rotušę

Ekskursija skirta supažindinti mokinius su Vilniaus miesto istorija, kuri glaudžiai susijusi su pačiu Rotušės pastatu. Ekskursijos metu nagrinėjama miesto ir pastato raida: kodėl
Vilniaus miestas siekė savarankiškumo?; kada Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo teisės?; kokia buvo magistrato paskirtis ir veikla?; kaip keitėsi pastatas ir jo paskirtis bėgant metams?; kodėl Rotušė yra kultūros paveldo objektas? Kartu su gide mokiniai aplankys didžiąją dalį Rotušės pastato ir nusileis į požemius, kuriuose veikė Vilniaus magistrato kalėjimas. Tai edukacinė kelionė po skirtingo laikmečio, įvairių architektūrinių stilių ir funkcijų pastatą, kuria siekiama sužadinti mokinių smalsumą ir norą domėtis ne tik miesto, bet ir Lietuvos istorija.
Architektūra, Fotografija

Jaunieji mokslininkai

Iliuzijų name „EUREKA“ įdomu viskas – net ir mokytis! „Jaunieji mokslininkai“, pas mus ne tik sužinosite, kaip iš citrinos pasigaminti elektrą, ar vulkano išsiveržimą , bet ir stebėsime
chemines, egzotermines reakcijas, spalvų kitimą, deguonies ir vandenilio išsiskirimą, skirtingų dujų fizikines savybes. Mes čia gaminsime, sprogdinsime ir darysime kitus įdomius eksperimentus, kas garantuoja puikų laiką ir žinias apie mus supantį pasaulį. Čia ne šiaip muziejus, kur atėjai, pamatei ir išėjai. Čia reikia būti, dalyvauti, stebėti, mokytis ir eksperimentuoti. Iliuzijų namas EUREKA yra įrengtas vilos Aldonos, priklausančios Tiškevičių šeimai, patalpose. Daugelis architektūrinių erdvių ir sprendimų vis dar likę ir yra išsaugoti pastate.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Šilutės krašto pėdsekiai“

Maži ir dideli skaitę pasaką „Raudonkepuraitė“ prisimena mergaičiukę, keliaujančią aplankyti savo sergančios senelės ir akis į akį susitikusią su Vilku. Tačiau šioje edukacinėje
programoje Raudonkepuraitė ne šiaip maža mergaitė – ji Šilutės krašto detektyvė, sprendžianti sudėtingą bylą. Jai reikia pagalbininkų, kurie padėtų atskleisti, kokį veikėją iš Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos pagrobė Vilkas ir kur vargšą nelaimėlį paslėpė. Virtualiai keliaudami po istorinę Šilutę, detektyvė su savo padėjėjais seka karštais Vilko pėdsakais, sužino apie šio miesto svarbiausius istorinius faktus, pastatus, čia gyvenusius bei kūrusius žymius žmones. O įgytas žinias pritaiko praktiškai: atlieka įvairias kūrybiškumo, pastabumo ir kritiško mąstymo reikalaujančias užduotis, naudojasi žemėlapiu ir ieško užuominų, padėsiančių atskleisti, kokį vis dėlto asmenį pagrobė nenaudėlis Vilkas. Taigi visų laukia nepamirštamas nuotykis!
Rodomi įrašai: 11 - 2052