Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa – Rasų kapinės - „Vilniaus nekropolis“ (Nuotolinė paslauga)

Kultūrinė edukacinė programa - Rasų kapinės "Vilniaus nekropolis" tai seniausios ir gražiausios Rasų kapinės, įsikūrusios Ribiškių kalvyno terasose. Šį respublikinės reikšmės
paminklą verta patyrinėti keliais aspektais. Kultūrinės edukacinės programos tikslas supažindinti mokinius su Rasų kapinių senąja dalimi ir jos topografija: kapinėse galima išskirti atskirus kvartalus ir alėjas, turinčias skirtingus pavadinimus: Literatų kalnelis, Profesorių alėja, Angelų kalnelis. Aplankyti čia palaidotų žymių lietuvių kapus, susipažinti su profesorių, visuomeninių veikėjų, dailininkų, muzikantų ir sukilimo vadų gyvenimais ir nuveiktais darbais. Tyrinėjant Rasų kapines gilinti mokinių žinias antkapinių paminklų stilių įvairovėje: koplyčios, kolumbariumai, sarkofagai, obeliskai, angelų skulptūros. Gebėti juose rasti paslėptas menines detales ir senuosius įrašus. Šios programos metu mokiniai įtraukiami į mokymosi procesą, supažindinami su Lietuvos istorinėmis asmenybėmis, kapinių architektūriniu paveldu, tai padės mokiniams gilinti ir plėsti jų dalykines ir bendrąsias kompetencijas bei ugdyti pilietinį ir kultūrinį – istorinį sąmoningumą. Istorinis pasakojimas papildytas vizualine medžiaga - senovinėmis nuotraukomis, citatomis, muzikiniais intarpais. Kultūrinės edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus bastėjos paslaptys (Nuotolinė paslauga)

Ar žinojote, kad Vilniaus senamiesčio pakraštyje stūkso didingas pastatas – Vilniaus gynybinės sienos bastėja, skaičiuojanti ne vieną šimtą metų? Šį pastatą nuo pat pradžių gaubė daug
paslapčių, keistų nutikimų ir neįtikinamiausių legendų. Nors Vilniaus bastėja šiandien yra muziejus, pasakojantis apie krašto gynybos svarbą, tačiau prieš beveik 500 metų bastėja buvo pastatyta visai kitu tikslu. Kokiu? Kokias paslaptis ji slepia? Kokia legendinė būtybė buvo (o gal yra?) įsikūrusi Vilniaus bastėjoje? Apie visa tai ir dar daugiau – virtualiame edukaciniame užsiėmime „Vilniaus bastėjos paslaptys“. Kartu aiškindamiesi, atlikdami užduotis, reikšdami savo nuomonę, susipažinsime su autentišku ir Lietuvoje vieninteliu tokio tipo pastatu – bastėja.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa – ekskursija „Vokiečių kultūrinis palikimas Vilniuje“ iš ciklo kultūrų atspindžiai Vilniuje

Valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui formuojasi vokiečių bendruomenė. Didžiojo kunigaikščio raštininku tampa vokietis pranciškonas Bertoldas. Vokiečiai stato seniausią Vilniuje
Mikalojaus bažnyčią, tiesia vandentiekį, atstatinėja Valdovų rūmus, vadovauja pinigų kalyklai, tiesia tiltus, kuria amatininkų cechus, o vokiečių kilmės Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis, lanko Vytauto Didįjį mirties patale. Nuo 16a. vidurio dabartinėje Vokiečių gatvėje telkėsi vokiečių kolonija. Šioje gatvėje gyveno garsusis pirklys Hanula, pinigų kalyklos vadovas Ulrichas Hozijus, žymusis Vilniaus architektas J. K. Glaubicas. Ekskursijos tikslas sudominti ir įtraukti mokinius į gyvą mokymosi procesą, supažindinti su Lietuvoje gyvenusia vokiečių bendruomene, jos religija, papročiais, svariu indėliu į Lietuvos istoriją, išlikusiu kultūriniu ir architektūriniu paveldu. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai supažindinti mokinius su svarbiausiomis Vilniaus senamiesčio vietomis, asmenybėmis, istoriniais reliktais ir meninėmis detalėmis, glaudžiai susijusiomis su vokiečių bendruomenės istorija ir kultūra. Skatinti mokinius iškelti klausimus apie tautinių bendruomenių gyventojus, atkreipti dėmesį į skirtingų tautų patirtus iššūkius. Ugdyti pastabumą ir gilinti žinias, religinių konfesijų įvairovės klausimu. Skatinti vaikų toleranciją ir supratimą apie daugiatautį Vilnių ir jo kultūrinę aplinką. Ekskursijos metu mokiniai įtraukiami į edukacinius, teminius žaidimus padedančius suprasti istorinį pasakojimą, tyrinėti, interpretuoti ir sujungti istorijos faktus ir kultūros ženklus į vieną visumą, skatinant vertinti ir saugoti kultūros ir architektūros paveldą ir pagarbą kitoms tautoms ir religijoms. Edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (9-12 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatomos skirtingos transporto priemonės riedančios bėgiais, aiškinamos riedmenų paskirtys, taip atskleidžiama keleivinio ir krovininio transporto sistema ir jos funkcionavimas, pabrėžiamos technikos raidos priežastys. Aiškinama rankinių riedmenų paskirtis, kartu su programos dalyviais svarstoma, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – pristatysime Garvežinę, kalvę. Supažindinsime su šilumvežio ir garvežio techninėmis charakteristikomis, jų skirtumais, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožo stotelėmis, infrastruktūra, panaudojimo galimybėmis, išvykomis. Aplankomas I klasės vagonas ir vagonas valgykla, apžiūrimi kiti Depe esantys riedmenys. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes. Diskutuojama apie tai, kokio tarpusavio bendravimo reikia, kad keli „kelininkai“ įstengtų suderinti savo veiksmus ir drauge priverstų dreziną greičiau riedėti. Programa pritaikyta ir specialiųjų poreikių mokiniams. Važiavimas traukiniu ar drezina (judėjimo negalia turintiems mokiniams) keičiamas kita veikla : informaciniai filmai, filmukai, istorinės, kūrybinės užduotys.
Architektūra, Kultūros paveldas

Prisilietimas prie kultūros ir technikos paveldo Liubavo dvare

Užsiėmimo tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama (1) plėsti istorines žinias, (2) plėsti žinias apie paveldą, jo puoselėjimo ir saugojimo
svarbą, (3) didinti supratimą apie technologinius gamybinius procesus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Padedami muziejaus darbuotojo edukatoriaus mokiniai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu-muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, mokiniai daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne mokiniai nusikelia į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudodamiesi muziejaus terminalu, mokiniai turi galimybę interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, žaisti pažintinį žaidimą. Plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie gamybinius procesus. Liubavo dvare skleidžiama ir pavyzdžio jėga – tai nevyriausybinės organizacijos pastangomis išsaugoto kultūros paveldo geroji patirtis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus gynyba ir bastėjos istorija

Nuo pat seniausių laikų svarbus žmogaus gyvenimo aspektas buvo apginti save, savo artimuosius bei savąjį kraštą. Užsiėmimo metu domėsimės ir aiškinsimės kaip buvo ginama LDK sostinė nuo
pat jos įkūrimo iki XVIII a. pabaigos. Kas paskatino Vilniaus gynybinės sienos atsiradimą? Kam ir kodėl buvo pastatyta vienintelė tokia Lietuvoje – Vilniaus bastėja? Tyrinėdami ir aiškindamiesi Vilniaus bastėjos istoriją, keliausime po svarbiausius, o kartais ir netikėčiausius Lietuvos bei Vilniaus istorijos periodus, įvykius ir paslaptis. Dalyviai ne tik sužinos naujų Vilniaus istorijos detalių, plės savąjį žodyną bei mokysis orientuotis istoriniame laike, bet ir patys taps istorijos tyrėjais, bandydami atrakinti praeities paslaptis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus pilys ir valdovai

Lietuvos valdovai gana ilgai valdė Lietuvą „iš vežimo“. Krėsle sėdinčio ir į šalis pavedimus dalinančio valdovo, matyt, niekas nebuvo linkęs labai klausyti. Tik keliaujantis valdovas
galėjo parodyti savo jėgą. Nuolatinio keliavimo po savo valdas tikslas buvo ne tik jas aplankyti, bet ir pasirodyti, kad toks valdovas egzistuoja, išklausyti savo pavaldinių skundus, gauti jų palankumą ar vykdyti teisingumą. Vilnius sostine, kaip ją suprantame šiandien, t.y. rezidencija, iš kurios dirba šalies valdovas, tapo po 1492 m., kai į didžiojo kunigaikščio sostą įžengė Aleksandras Jogailaitis. Po pusę šimtmečio trukusio jo tėvo Kazimiero, kuris derino Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas, valdymo, Lietuvoje vėl atsirado atskiras valdovas. Kartu su savo aplinka jis praktiškai nuolat reziduodavo šalies sostine galutinai virtusiame Vilniuje, o jo dvaro personalą galėjo sudaryti apie 1 000 asmenų. Koks buvo valdovo dvaras? Kokios pilys stovėjo Vilniuje? Kokios bažnyčios stuksojo? Kokie valdovai rezidavo Vilniaus pilyse? Orientacinis žaidimas VILNIAUS PILYS IR VALDOVAI apie tai ir pasakos.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas “Karališkoji meilės istorija Renesanso Vilniuje”

Sugrįžkime į 500 metų senumo renesansinį Vilnių. Orientacinio žaidimo metu mokiniai privalės susirasti reikiamus objektus patys, pasitelkį mobilioje aplikacijoje nurodytus žemėlapius.
Žaidimas drieksis aplankant renesanso laikotarpiu pastatytus statinius: mokiniai ieškos Bonos Sforcos įkurto sodo, Žemutiniame mieste neišlikusių Radvilų rūmų, pasislėpusių Valdovų rūmų detalių, Vilniaus universiteto simbolinių durų, didikų Goštautų rūmų vietos. Per 90 minučių teks išsiaiškinti, kokie didikai buvo svarbiausi renesanso epochos skleidėjai Vilniuje, kokios religinės kovos vyko mieste, o kuris Lietuvos valdovas turėjo išties pakovoti dėl politiškai ir finansiškai nepalankios santuokos su vietine didike. Šios legendinės Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės dramos fone vystėsi renesanso epochos naujovės kultūros, akademinio mokslo, įvairių sričių administravimo, agrarinėje srityse. Orientacinio žaidimo metu mokiniai sužinos kaip renesanso epocha pasiekė Lietuvą, kaip ji reiškėsi Vilniaus mieste. Žaidimo pagalba moksleiviams suteikiama galimybė giliau pažinti Lietuvos sostinės materialines ir nematerialines vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis ne tik istorija, bet ir kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija (Išvažiuojamoji)

Edukacinis užsiėmimas supažindins moksleivius su esminiais gotikinės architektūros bruožais, padės atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos, kad gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiama prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuodami gotikinę architektūrą moksleiviai atras skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajas. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras. Edukacinis užsiėmimas pritaikytas skirtingoms mokinių amžiaus grupėms. Vyresnieji vaikai susipažins su svarbesniais gotikinės architektūros terminais. Konstrukciniams gotikinės architektūros subtilumams išsiaiškinti pasitelksime architektūrinį performansą – pasidalinę vaidmenimis vaikai vaidins katedros sienas, arkas, kontraforsus. Tai leis moksleiviams pajusti architektūros elementų paskirtį. Vėliau išsiaiškinsime, kur ir kodėl naudojami ramsčiai, sąramos, smailėjančios arkos. Kas yra kontraforsai ir arkbutanai? Vyresnieji vaikai susipažins su aukso pjūvio taisykle, pamėgins ją pritaikyti Paryžiaus Notre Dame katedros fasade. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai įtvirtins gautas žinias: 1-6 kl. mokiniai pieš gotikinę bažnyčią, 7-10 kl. mokiniai braižys gotikinį langą. Užduotims atlikti yra sukurti paruoštukai ir darbo instrukcijos.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija „Užupio respublikoje“

Už Vilnios upės teka kitoks, meno ir netikėtumų kupinas gyvenimas, juk Užupis – visai kita Respublika! Ekskursijos metu leisimės ją pažinti: įžengę į teritoriją visi gausime antspaudą,
išsiaiškinsime, ką reiškia Užupio herbas, pakalbinsime ant kranto tyliai rymančią undinėlę, patys svajosime Tibeto skvere dėliodami mandalas ir būtinai apsilankysime įvairiausiais kūriniais apraizgytame meno inkubatoriuje! Ekskursijos tikslai – sudominti vaikus Užupio rajono meno, kultūros, architektūros paveldu, atskleisti jo vertybes, ugdyti vaikų pastabumą ir gebėjimą suprasti įvairius kultūros ženklus miesto aplinkoje.
Rodomi įrašai: 21 - 30164