Architektūra, Kultūros paveldas

Pažintinė edukacinė programa "Lobio paieškos"

Edukacinė programa „Lobio paieškos“ tai pramoginė – pažintinė kelionė aplankant restauruoto dvaro pastatų kompleksą bei jo prieigas. Kelionė kupina malonių iššūkių, nuotykių bei
paslapčių. Manoma, kad dvare paslėptas ypatingas lobis. Vietiniai sako, kad tai dvaro dvasios jį saugo, o ar tai tiesa įsitikinsite patys. Įmindami užuominas, galvosūkius, kryžiažodžius bei kūrybines užduotis, pažinsite dvarą ne tik architektūriniu, bet ir kultūriniu, pramoginiu aspektu. Komandos stiprybė, žingeidumas ir sužadintas smalsumas gali atverti tikrą dvaro lobių skrynią, tad laukiame jūsų atvykstant.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija Vilniaus senamiestyje

„Gatvės gyvos vaikams“ kuria specialiai mokiniams pritaikytas edukacines ekskursijas: - pasivaikščiojimuose gausu interaktyvių elementų; - informacija parinkta pagal vaikų amžių ir
suvokimą; - ekskursijas veda darbe su vaikais patyrę gidai. Ekskursijų tikslas – sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; - ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); - skirtingus pojūčius sužadinančios priemonės (degustuojami temą atskleidžiantys maisto produktai, uodžiami kvapai ir kt.); - įvairios priemonės ar objektai, iliustruojantys temą. Siekiama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, suvoktų apie joje glūdinčias vertybes ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką. Ekskursijų maršrutai „Didieji Lietuvos kūrėjai“: ekskursijos metu sugrįšime į praeitį, dainos ir žaidimai padės atskleisti, ką mums suteikė pagonybė ir krikščionybė, sužinosime, kaip Lietuvą kūrė Mindaugas, Gediminas, ką ypatingo į mūsų šalį atvežė Bona Sforca bei kas gi buvo Nepriklausomybės signatarai. „Senojo Vilniaus paslaptys“: ekskursija supažindina su įdomiausiais istorinio Vilniaus akcentais. Maršrutas driekiasi senamiesčio gatvelėmis aplankant svarbius istorinius pastatus (Katedra, Universitetas, Šv. Onos bažnyčia…) bei užsukant į jaukius senojo Vilniaus kiemelius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Kai Kaunas buvo sostinė“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas! Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Senoji Šiaulių miesto iždinė - kultūros paveldo objektas

Edukacinis užsiėmimas „Senoji Šiaulių miesto iždinė - kultūros paveldo objektas“. Buvusios miesto iždinės (banko) pastatas yra pačiame miesto centre, istorinėje jo dalyje. Tai vienas iš
nedaugelio išlikusių XX a. pradžios istorinių pastatų Šiauliuose (architektas - Stanislovas Kačkovskis). Edukacinis užsiėmimas skirtas pristatyti mokiniams buvusią miesto iždinę bei šalia jos esančius vertingus kultūros paveldo objektus. Jo metu supažindinsime mokinius su pastato raidos istorija, ją papildydami nuotraukose užfiksuotais vaizdais bei pačiu iždinės pastatu. Apžiūrėsime neoklasicizmo stiliaus banko statinį, įvertinsime jo architektūros pokyčius nuo statybų pradžios (1907 – 1908 m.) iki dabartinių laikų. Vaikai galės apžiūrėti pastato viduje esančią didžiąją „Lobyno saugyklą“, pinigams laikyti seifus, pasivaikščioti po buvusio banko patalpas. Šio užsiėmimo metu vaikams bus pateikiamos trumpos pastabumą ir dėmesingumą lavinančios užduotys. Pažintinės - mokomosios ekskursijos „Aplink buvusią miesto „Lobyno saugyklą“ metu apžiūrėsime Didždvario rūmus, pasivaikščiosime po Prisikėlimo aikštę, miesto senąjį parką, Aušros alėją. Šiuos objektus apjungėme į vieną kultūrinį kraštovaizdį, siekdami sukelti mokiniams daugiau teigiamų asmeninių pojūčių, emocijų bei patraukliau perteikti to laikmečio architektūros stilių. Mokiniai edukacijos metu pildys praktinės veiklos užduočių lapus, o jos pabaigoje pristatys ir aptars savo grupių atliktus darbus, pasidalins patirtais įspūdžiais ir emocijomis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa – ekskursija „Vokiečių kultūrinis palikimas Vilniuje“ iš ciklo kultūrų atspindžiai Vilniuje

Valdant didžiajam kunigaikščiui Gediminui formuojasi vokiečių bendruomenė. Didžiojo kunigaikščio raštininku tampa vokietis pranciškonas Bertoldas. Vokiečiai stato seniausią Vilniuje
Mikalojaus bažnyčią, tiesia vandentiekį, atstatinėja Valdovų rūmus, vadovauja pinigų kalyklai, tiesia tiltus, kuria amatininkų cechus, o vokiečių kilmės Vilniaus vyskupas Motiejus Trakiškis, lanko Vytauto Didįjį mirties patale. Nuo 16a. vidurio dabartinėje Vokiečių gatvėje telkėsi vokiečių kolonija. Šioje gatvėje gyveno garsusis pirklys Hanula, pinigų kalyklos vadovas Ulrichas Hozijus, žymusis Vilniaus architektas J. K. Glaubicas. Ekskursijos tikslas sudominti ir įtraukti mokinius į gyvą mokymosi procesą, supažindinti su Lietuvoje gyvenusia vokiečių bendruomene, jos religija, papročiais, svariu indėliu į Lietuvos istoriją, išlikusiu kultūriniu ir architektūriniu paveldu. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai supažindinti mokinius su svarbiausiomis Vilniaus senamiesčio vietomis, asmenybėmis, istoriniais reliktais ir meninėmis detalėmis, glaudžiai susijusiomis su vokiečių bendruomenės istorija ir kultūra. Skatinti mokinius iškelti klausimus apie tautinių bendruomenių gyventojus, atkreipti dėmesį į skirtingų tautų patirtus iššūkius. Ugdyti pastabumą ir gilinti žinias, religinių konfesijų įvairovės klausimu. Skatinti vaikų toleranciją ir supratimą apie daugiatautį Vilnių ir jo kultūrinę aplinką. Ekskursijos metu mokiniai įtraukiami į edukacinius, teminius žaidimus padedančius suprasti istorinį pasakojimą, tyrinėti, interpretuoti ir sujungti istorijos faktus ir kultūros ženklus į vieną visumą, skatinant vertinti ir saugoti kultūros ir architektūros paveldą ir pagarbą kitoms tautoms ir religijoms. Edukacinės programos turinys ir forma pritaikoma individualiai pagal amžiaus grupę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė paskaita „UNESCO saugomų Lietuvos vietovių unikalumas“

Edukacinės paskaitos metu bus aiškinamasi, kuo svarbi šiandieniniam pasauliui yra UNESCO organizacija ir jos priimami sprendimai, kas yra Pasaulio paveldo konvencija bei Pasaulio
paveldo sąrašas, kas į jį ir kodėl patenka. Nuotraukų ir vaizdinių pagalba bus supažindinama su UNESCO saugomais objektais pasaulyje, kaimyninėse šalyse bei Lietuvoje. Aiškinsimės, kodėl Lietuvoje net 4 objektai buvo įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą ir ką tai reiškia pačiai valstybei bei jos gyventojams ir svečiams. Aptarsime šių objektų atsiradimo istorijas, jų genezę, stebėsime kaip per šimtmečius keitėsi šių objektų svarba vietiniams gyventojams bei esamai valdžiai. Paskaitos uždaviniai: - plačiau supažindinti moksleivius su UNESCO vaidmeniu šiuolaikiniame pasaulyje; - padėti moksleiviams suprasti Lietuvos UNESCO vietovių vertę bei jų svarbą, - palyginti, kaip UNESCO vietovės ir objektai saugomi kaimyninėse šalyse; - iškelti klausimus ir kartu su moksleiviais diskutuoti apie dabartinius UNESCO uždavinius ir grėsmes; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimą bei tausojimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Kas yra švyturys ir kokia jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Ar Lietuvoje yra švyturių? Jei taip, tai kur? Edukacijos metu dalyviai taps
farologais – švyturių tyrinėtojais ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą bei saugiai įvesti laivą į uostą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti laivo buvimo vietą. Užsiėmimo tikslas – atskleisti švyturių atsiradimo priežastis, jų reikšmę jūreivystės istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje; susipažinti su Lietuvoje esančiais švyturiais bei išsiaiškinti, kokią žinią švyturiai siunčia laivams. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti vaikų smalsumą, lavinti kūrybiškumą, darbo komandoje bei viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsiėmimo metu tapę farologais, vaikai drauge su edukatoriumi aiškinasi, kas yra švyturys, kokia jo atsiradimo priežastis ir vieta modernių technologijų amžiuje. Aktyviai diskutuojant ir kviečiant pasakyti savo nuomonę apie švyturius, jų reikalingumą, ugdomas vaikų gebėjimas viešai ir drąsiai reikšti savo mintis. Įsivaizduodami save jūrininkais senovėje ir gavę užduotį rasti kelią namo jūrų platybėse, vaikai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą, bando konstruktyviai spręsti problemą, analizuoja ir lygina gyvenimo būdo ypatumus praeityje ir dabar. Diskutuojant, ar pakanka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar visgi verta nepamiršti ir seniai išrastų ir patikrintų priemonių, vaikai aptaria technologijų privalumus ir trūkumus, mokosi saugoti ir vertinti kultūros paveldą. Bandant išsiaiškinti, ką „kalba“ švyturiai, tyrinėjamos jų lokacijos, architektūriniai sprendimai, spalvinės gamos reikšmės, šviesos ir garsiniai signalai. Kad vaikai geriau suprastų švyturių veikimo principą, atliekamos praktinės užduotys – susiorientuoti tirštame rūke, vadovaujantis švyturio signalais.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Vilniaus tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Vilniuje? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar rusų paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: Mobiliosios aplikacijos pagalba – vaikai turęs surasti kelią iki objektų; atlikti įvairias užduotis (atkurti senas nuotraukas, atrasti paslėptus užrašus, parašyti tekstą jidiš kalba ir kt.) , atskleidžiančias architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją, susipažinti su skirtingų tautybių istorinėmis asmenybėmis jų svarba mūsų miestui. Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę. Geriau pažintų skirtingų tautinių kultūrų asmenybes, prisidėjusias prie mūsų miesto istorijos. Suvoktų skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančių skirtingų tautų kultūras.
Architektūra, Kultūros paveldas

Dangaus miestas

Vaikštant po ekspoziciją pro kiekvieną langą tolumoje galima pamatyti kyšančius net kelių bažnyčių bokštus ir jų siluetus. Senojo Vilniaus gyvenimas neatsiejamas nuo vienuoliškos
kultūros. Vienuolynuose žmonės rasdavo prieglobstį nuo negandų, čia būdavo auklėjamos ir mokomos kilmingų bei paprastų giminių atžalos. Vienuoliai perrašinėdavo knygas, klausydavo išpažinčių, mokydavo, patardavo dvasiniais reikalais. Iš vienuolynų po miestą plito mokslo atradimai, įvairūs patobulinimai, kulinariniai receptai ir medicininės žinios... Praktinėje dalyje oforto technika kursime architektūros ansamblių kompozicijas, jas atsispausdinsime ir turėsime visą Vilniaus albumą.
Rodomi įrašai: 31 - 4090