Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Atrask Vilniaus pramonės istoriją“

Beveik pusantro šimtmečio Naujamiestis buvo Vilniaus industrine šerdimi. Dūzgė staklės, riaumojo varikliai, tepalų kvapai maišėsi su šviežių bandelių aromatu. XXI-ajame amžiuje rajonas
kitoks – daugelis fabrikų jau senokai užvertė paskutiniuosius savo istorijos puslapius ir užleido vietą moderniems loftams bei biurams. Vis dėlto proziški gamyklų pastatai liudija neįprastą Naujamiesčio praeitį. Šio žaidimo metu galima pasitikrinti savo orientavimosi aplinkoje gebėjimus, atrasti išlikusius originalius istorinius artefaktus, sužinoti apie juos intriguojančių detalių ir, žinoma, atlikti įdomias užduotis. Beje, šiai pramogai nereikalingi jokie išmanieji įrenginiai! Pasikliauti teks tik savo akimis, kojomis ir protu.
Architektūra, Fotografija

Jaunieji mokslininkai

Iliuzijų name „EUREKA“ įdomu viskas – net ir mokytis! „Jaunieji mokslininkai“, pas mus ne tik sužinosite, kaip iš citrinos pasigaminti elektrą, ar vulkano išsiveržimą , bet ir stebėsime
chemines, egzotermines reakcijas, spalvų kitimą, deguonies ir vandenilio išsiskirimą, skirtingų dujų fizikines savybes. Mes čia gaminsime, sprogdinsime ir darysime kitus įdomius eksperimentus, kas garantuoja puikų laiką ir žinias apie mus supantį pasaulį. Čia ne šiaip muziejus, kur atėjai, pamatei ir išėjai. Čia reikia būti, dalyvauti, stebėti, mokytis ir eksperimentuoti. Iliuzijų namas EUREKA yra įrengtas vilos Aldonos, priklausančios Tiškevičių šeimai, patalpose. Daugelis architektūrinių erdvių ir sprendimų vis dar likę ir yra išsaugoti pastate.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Architektūra, Kultūros paveldas

Kultūrinė edukacinė programa – ekskursija Bernardinų sodas - „Nuo daržo iki vasaros teatro“

Kultūrinė edukacinė programa – ekskursija, Bernardinų sodas - „Nuo daržo iki vasaros teatro“. Pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje įsikūrusi gamtos oazė – Bernardinų sodas, mėgstama
pramogų ir poilsio vieta. Senais laikais, šią pelkėtą vietą savo namais pavertė į Vilnių atvykę vienuoliai pranciškonai, čia pasistatę bažnyčią ir vienuolyną, pasisodinę derlingus daržus ir žaliuojantį sodą su tvenkiniais, kanalais ir aplink dūzgiančiomis bitėmis. Tačiau parko istorija susijusi ne vien su vienuoliais. Čia būta prabangių restoranų, bufetų, vasaros teatras, net ir palmė džiugino sodo svečius. Kultūrinės edukacinės programos - ekskursijos tikslas – supažindinti mokinius su unikaliu istoriniu architektūros paminklu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį – istorinį sąmoningumą. Pristatyti daugiau nei 500 metų čia gyvenančių vienuolių pranciškonų kasdienybę, tradicijas ir šventes. Ugdant pastabumą ir dėmesį skatinti surasti ir pažinti sode augančių augalų ekspozicijas, tobulinti gebėjimą geriau suprasti jų panaudojimo galimybes ir naudingąsias savybes. Pasitelkiant vizualinę medžiagą (nuotraukas, žemėlapius, atvirukus), edukacinius ir teminius žaidimus, gyvai tyrinėti sodo aplinką ir atrasti jame įvykusius landšafto ir architektūros pokyčius: dingusius, nugriautus pastatus ir paminklus, dirbtinai sukurtą upės vagą, buvusias ir esamas augalų kolekcijas. Mokiniams suteikiama galimybė tyrinėti ir interpretuoti, matyti detales, vertinti ir saugoti gamtos, kultūros ir architektūros paveldą.
Architektūra, Dailė

Vitražai – šviesa ir spalvos

Edukacijos metu moksleiviai išgirs intriguojančią vitražo istoriją, susipažins su vitražo gamybos technologija ir sukurs kolektyvinį vitražą popieriuje. Išgirdus žodį vitražas prieš
akis iškyla didingos gotikinės katedros. Saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Kam gi atėjo mintis nudažyti stiklą? Kalbėdami apie vitražo istoriją nukeliausime į senovės Romą. Karakalo pirtyse siekdami sukurti spalvotos šviesos efektą romėnai į langus sudėjo marmuro lapus, technologijos kaip pagaminti spalvotą stiklą jie dar nežinojo. Vitražai išpopuliarėjo viduramžiais, pradėjus statyti gotikines katedras. To meto meistrai stiklui dažyti naudojo metalų druskas. Edukacijos metu kartu su moksleiviais atsakysime į klausimą kokie visuomenės ir socialiniai įvykiai paskatino naujos meno rūšies – vitražo – atsiradimą. Antroje užsiėmimo dalyje supažindinsime moksleivius su vitražų gamybos technologijomis. Vitražo gamyba yra kūrybinis procesas, tačiau jis neatsiejamas nuo mokslo ir technikos pasiekimų. Moksleiviai sužinos kodėl chemijos mokslas neatsiejamas nuo vitražo gamybos. Viduramžiais vitražo gamybos technologijas meistrai laikė paslaptyje ir šiandiena jos yra prarastos. Šiuolaikinės technologijos neatpažįstami pakeitė vitražo meistrų darbą. Kartu su moksleiviais analizuosime šiandieninių technologijų įtaką jau 1000 metų egzistuojančiai vitražo gamybos tradicijai. Vitražo turinys nemažiau svarbus negu atlikimo technika. Viduramžiais katedrų vitražai atlieka biblijinių istorijų pasakotojo funkciją. Edukacijos metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinį langą, kuriuos veliau sujungs į vieną gotikinį langą, kuris pasakos Kristaus gimimo istoriją. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai išgirs jų sukurto vitražo pasakojamą istoriją, aptars išraiškos priemones ir meno ne tik esterinę, bet ir švietėjišką reikšmę.
Architektūra

Robotika ir išmanaus miesto kūrimas

Mes, Robotikos studijos komanda, tikime, jog kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nevaldomas. Vaikai yra iš
prigimties kūrybiški, tad siekiame jaunuosius išradėjus sudominti architektūra, robotika, naujausiomis technologijomis. Edukacijos metu mokiniai turės galimybę įsijausti į išradėjo, architekto, inžinieriaus, programuotojo roles. Mokiniai, pasitelkdami robotikos priemones, kurs draugišką, saugų ir modernų ateities miestą, kuriame patys norėtų gyventi. Dalyvavę kultūrinėje-edukacinėje programoje ir atlikę užduotis mokiniai gaus tai patvirtinančius pažymėjimus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacija „Pažink Kauno istoriją ir jos asmenybes“ (Nuotolinė paslauga)

Nuotolinio edukacinio užsiėmimo „Pažink Kauno istoriją ir jos asmenybes“ metu susipažinsite su elektroniniais žinynais „Kaunas: datos ir faktai“ (https://datos.kvb.lt/) ir „Žymūs Kauno
žmonės: atminimo įamžinimas“ (http://atminimas.kvb.lt/). Lietuvos istorijos žinias papildysite Kauno miesto istorijos žiniomis ir mokysitės jas kūrybiškai pritaikyti. Susipažinsite su įvairių tautų kultūros paveldo objektais Kaune. Lavinsite informacijos paieškos įgūdžius, atliksite kritinį informacijos vertinimą skatinančias užduotis. „Pažink Kauno istoriją ir jos asmenybes“ – edukacija smalsiai ir istorinių žinių ištroškusiai klasei!
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas “Karališkoji meilės istorija Renesanso Vilniuje”

Sugrįžkime į 500 metų senumo renesansinį Vilnių. Orientacinio žaidimo metu mokiniai privalės susirasti reikiamus objektus patys, pasitelkį mobilioje aplikacijoje nurodytus žemėlapius.
Žaidimas drieksis aplankant renesanso laikotarpiu pastatytus statinius: mokiniai ieškos Bonos Sforcos įkurto sodo, Žemutiniame mieste neišlikusių Radvilų rūmų, pasislėpusių Valdovų rūmų detalių, Vilniaus universiteto simbolinių durų, didikų Goštautų rūmų vietos. Per 90 minučių teks išsiaiškinti, kokie didikai buvo svarbiausi renesanso epochos skleidėjai Vilniuje, kokios religinės kovos vyko mieste, o kuris Lietuvos valdovas turėjo išties pakovoti dėl politiškai ir finansiškai nepalankios santuokos su vietine didike. Šios legendinės Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės dramos fone vystėsi renesanso epochos naujovės kultūros, akademinio mokslo, įvairių sričių administravimo, agrarinėje srityse. Orientacinio žaidimo metu mokiniai sužinos kaip renesanso epocha pasiekė Lietuvą, kaip ji reiškėsi Vilniaus mieste. Žaidimo pagalba moksleiviams suteikiama galimybė giliau pažinti Lietuvos sostinės materialines ir nematerialines vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis ne tik istorija, bet ir kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija „Pasislėpęs miestas“

Kūrybiška ekskursija atskleis dingusio, o gal kur nors už kampo pasislėpusio senojo miesto istorijas. Ekskursijos metu mokiniai sužinos, kodėl išnyko kai kurios gatvelės ir kaip amžių
tėkmėje keitėsi miestas. Šias istorines minkles bandysime įminti žaidimų bei kūrybiškų užduočių metu! Ekskursijos tikslas – atrasti praėjusių šimtmečių ženklus ir kultūrinius sluoksnius Kauno senamiestyje, taip pat pastebėti ir įvertinti tuos elementus, kurie darniai įsikomponuoja į šių dienų aplinką.
Rodomi įrašai: 31 - 40150