Architektūra, Kultūros paveldas

Senoji Šiaulių miesto iždinė - kultūros paveldo objektas

Edukacinis užsiėmimas „Senoji Šiaulių miesto iždinė - kultūros paveldo objektas“. Buvusios miesto iždinės (banko) pastatas yra pačiame miesto centre, istorinėje jo dalyje. Tai vienas iš
nedaugelio išlikusių XX a. pradžios istorinių pastatų Šiauliuose (architektas - Stanislovas Kačkovskis). Edukacinis užsiėmimas skirtas pristatyti mokiniams buvusią miesto iždinę bei šalia jos esančius vertingus kultūros paveldo objektus. Jo metu supažindinsime mokinius su pastato raidos istorija, ją papildydami nuotraukose užfiksuotais vaizdais bei pačiu iždinės pastatu. Apžiūrėsime neoklasicizmo stiliaus banko statinį, įvertinsime jo architektūros pokyčius nuo statybų pradžios (1907 – 1908 m.) iki dabartinių laikų. Vaikai galės apžiūrėti pastato viduje esančią didžiąją „Lobyno saugyklą“, pinigams laikyti seifus, pasivaikščioti po buvusio banko patalpas. Šio užsiėmimo metu vaikams bus pateikiamos trumpos pastabumą ir dėmesingumą lavinančios užduotys. Pažintinės - mokomosios ekskursijos „Aplink buvusią miesto „Lobyno saugyklą“ metu apžiūrėsime Didždvario rūmus, pasivaikščiosime po Prisikėlimo aikštę, miesto senąjį parką, Aušros alėją. Šiuos objektus apjungėme į vieną kultūrinį kraštovaizdį, siekdami sukelti mokiniams daugiau teigiamų asmeninių pojūčių, emocijų bei patraukliau perteikti to laikmečio architektūros stilių. Mokiniai edukacijos metu pildys praktinės veiklos užduočių lapus, o jos pabaigoje pristatys ir aptars savo grupių atliktus darbus, pasidalins patirtais įspūdžiais ir emocijomis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Viduramžių miestiečio kasdiena“

Tikslas – supažindinti 3–4 klasių mokinius su pasiturinčio miestiečio gyvenimu viduramžiais. Uždaviniai: - apžiūrėdami Perkūno namą iš vidaus ir išorės mokiniai susipažins su
pagrindiniais viduramžių architektūros bruožais ir žmonių gyvenamąja aplinka; - liesdami prekių pavyzdžius, žiūrėdami paveikslus, matuodamiesi senovinius galvos apdangalus, piešdami mokiniai pažins kelis amatus: pirklio, virėjo, siuvėjos ir architekto. - lygindami pamatytus ir patirtus dalykus su dabartiniu gyvenimui vaikai mokysis kritiškai mąstyti. Priemonės: medžiaginiai maišeliai su prekių pavyzdžiais, paveikslai, viduramžiams būdingi galvos apdangalai, piešinys su Kauno pastatais, pieštukai. Viduramžiškais drabužiais apsirengusi gidė vaikus pasitiks lauke ir pakvies atidžiau pažvelgti į gražųjį Perkūno namą iš išorės bei įvardinti kelis skirtumus, kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinių namų (7 min.), paskui visus nusives į namo rūsį, kur vaikai pradės pažintį su namu iš vidaus, čia gidė trumpai pristatys šį namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Vaikai bus kviečiami nežiūrėdami paliesti kelias į medžiaginius maišelius sudėtas viduramžių prekes – grūdus, druską, vaško žvakes, metalinius papuošalus – jie turės pasakyti, kas yra maišeliuose (10–15 min.). Po to vaikai kils į antrąjį namo aukštą – gyvenamąją šeimos erdvę. Čia jie pamatys didelį senoviniais indais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, trumpai papasakos, kaip žmonės valgė, vaikai galės apžiūrėti su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus (šaltinis http://www.nuernberger-hausbuecher.de/index.php?do=list&tt=prs-jobgroup ) ir atpažinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro (10 min.). Buvusiame miegamajame vaikai susipažins su siuvėjo darbo viduramžiais ypatumais – apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius, matuosis galvos apdangalus bei galės nusifotografuoti (10 min.). Edukaciją baigsime didžiausiame namo kambaryje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Jaunieji žvalgai“

Edukacinis užsiėmimas žaismingai supažindina dalyvius su gynybiniu įtvirtinimu – IX fortu. Edukacijos dalyviai tampa jaunaisiais žvalgais, kurie turi galimybę pažinti „priešo“
teritoriją. Žvalgų užduotis – orientuojantis pagal schemą surasti svarbius objektus gynybiniame įtvirtinime ir išsiaiškinti jų paskirtį. Užsiėmimo metu dalyviai mokosi orientuotis karinės paskirties objekte, ugdomas jų pastabumas bei komandinio darbo įgūdžiai.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų žemėlapis“

Kokios tautos gyveno ir kūrė Vilniaus senamiestį? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar baltarusių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius
visų atsakymų ieškoti ekskursijoje ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais. Ekskursijos tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti moksleivių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (architektūros elementų, tautų simbolikos atpažinimas ir įvardijimas; atsakymų į klausimus paieška ir kryžiažodžio sprendimas ir kt.) įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (archyviniai miesto vaizdai fotografijoje ir dailėje, tautų naudoti daiktai, gaminti gaminiai ir kt.); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė, vokiški pretzeliai ir kt.) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų apie jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Tarpukario Kaune“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas. Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Gynybinės sienos beieškant“

Kadaise Vilniaus senamiestį juosė gynybinė siena, padėjusi miestui apsisaugoti nuo įsibrovėlių. Ji buvo nugriauta, tačiau gerai paieškojus ir šiandien galime rasti pasislėpusių sienos
dalių. Ekskursijos po Vilniaus senamiestį metu moksleiviai sužinos, kodėl ir kur stovėjo miesto siena, keliaudami neatrastais kiemeliais ieškos senųjų gynybinių įtvirtinimų ir atliks įtraukiančias užduotis. Ekskursijos tikslas – sudominti moksleivius miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos siekiai: įtraukti moksleivius į gyvą miesto gynybinės sienos tyrinėjimą; sudominti moksleivius įvairiais istorinės architektūros, istorinių reliktų, meno elementais; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; iškelti klausimus ir kviesti vaikus interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; atkreipti moksleivių dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose, priklausomai nuo moksleivių amžiaus, naudojami įvairūs įtraukiantys metodai: užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį - gynybinės sienos aukščio ir pločio matavimas, gotikinės sienos „statymas “ panaudojant lego kaladėles ir kt.; vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką - gynybinę sieną vaizduojantys dailės kūriniai, žemėlapiai, istorinės nuotraukos ir kt.; navigavimas – vaikai gauna savo gynybinės sienos žemėlapius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Kai Kaunas buvo sostinė“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas! Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Architektūra, Dailė

ECO architektūra

1–8 klasių moksleiviai kviečiami kūrybiškai pažiūrėti į savo gyvenamą aplinką, drauge pasvarstyti, ką jie norėtų joje keisti, jei turėtų tokią galimybę? O galbūt pageidautų sukurti savo
dar niekur nematytą svajonių namą, žaidimų aikštelę, kvartalą ar parką? Kūrybos procese bus naudojami nebereikalingi daiktai, tuščios jų pakuotės, panaudotos dėžės, pakeliai, detalės, pakuočių elementai. T. y. viskas, kas atlieka po to, kuomet daiktas ar maisto produktas yra suvartojamas. Pasitelkę šias priemones, vaikai galės konstruoti architektūrinius statinius ir urbanistines teritorijas. Tokiame naudojamų medžiagų kontekste bus paliečiamos aktualios ekologijos temos, kalbama apie antrinį daiktų panaudojimą ir sąmoningą jų vartojimą. Nekasdienės darbo priemonės leis vaikams išgyventi neįprastus pojūčius ir patirti atradimo bei kūrybos džiaugsmą iš paprastų medžiagų išgavus fantastinę formą ar nelauktą efektą. Tokiu būdu bus skatinamas kūrybiškas požiūris į medžiagų panaudojimo galimybes ir jų prikėlimą antram gyvenimui. Pagrindinis siekis – skatinti vaikus kūrybiškai išreikšti savo originalias mintis įvairiais aspektais: pastato išvaizdos, pastatą supančios aplinkos vaizdo ir pan. Konstravimo procese su vaikais bus kalbama apie architektūrą, pateikiami įdomūs faktai apie architektūros istoriją ir svarbą žmogaus gyvenime. Užsiėmimo pabaigoje skiriama laiko kūrybinių darbų pristatymui ir aptarimui.
Rodomi įrašai: 31 - 4052