Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė paskaita „UNESCO saugomų Lietuvos vietovių unikalumas“

Edukacinės paskaitos metu bus aiškinamasi, kuo svarbi šiandieniniam pasauliui yra UNESCO organizacija ir jos priimami sprendimai, kas yra Pasaulio paveldo konvencija bei Pasaulio
paveldo sąrašas, kas į jį ir kodėl patenka. Nuotraukų ir vaizdinių pagalba bus supažindinama su UNESCO saugomais objektais pasaulyje, kaimyninėse šalyse bei Lietuvoje. Aiškinsimės, kodėl Lietuvoje net 4 objektai buvo įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą ir ką tai reiškia pačiai valstybei bei jos gyventojams ir svečiams. Aptarsime šių objektų atsiradimo istorijas, jų genezę, stebėsime kaip per šimtmečius keitėsi šių objektų svarba vietiniams gyventojams bei esamai valdžiai. Paskaitos uždaviniai: - plačiau supažindinti moksleivius su UNESCO vaidmeniu šiuolaikiniame pasaulyje; - padėti moksleiviams suprasti Lietuvos UNESCO vietovių vertę bei jų svarbą, - palyginti, kaip UNESCO vietovės ir objektai saugomi kaimyninėse šalyse; - iškelti klausimus ir kartu su moksleiviais diskutuoti apie dabartinius UNESCO uždavinius ir grėsmes; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimą bei tausojimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Architektūra

Kraštovaizdį kuriu pats

Moksleivių grupė kurs sodelių maketus ant atskirų mažų modeliavimo pagrindų, naudodami gamtines natūralias medžiagas. Kūrybos procese bus pateikiama teorinė medžiaga apie pagrindinius
maketavimo ir planavimo principus. Moksleiviai bus supažindinami su kompozicijos principais ir jų svarba, išmoks derinti įvairias medžiagas tarpusavyje, bus mokomi spalvinės dermės principų, dydžio ir formos santykių. Maketų kūrimui bus naudojami maketavimo pagrindai, gamtinės medžiagos ir karšti klijai. Vienas iš raktinių užduoties aspektų bus kiekvienos atskiros kompozicijos kontekstualumas – kiekviena iš kompozicijų turės tikti prie kaimyno kompozicijos, taip bus kuriamas ne atskiras kūrinys, o bendra visuma. Šiuo metodu bus siekiama suteikti supratimą, kad bet kuri kuriama aplinka yra ne visiškai atskiras objektas, bet platesnės erdvės visuma. Po atskiro kūrybinio darbo sukurtos kompozicijos dėliojamos į vieną didelę mozaiką. Vyksta diskusija apie sukurtą visumą. Aptariami sėkmingai pritaikyti kraštovaizdžio architektūros principai, ieškoma analogų kasdieninėje moksleivių viešoje aplinkoje. Sudalyvavę veikloje moksleiviai praplės suvokimą apie planavimo ir projektavimo pagrindinius principus. Užsiėmime moksleiviai įgys praktinių maketavimo, kompozicijos ir dermės kūrimo įgūdžių, šiuos įgūdžius galės taikyti objektyviai vertinant savo kasdieninėje aplinkoje esančias aplinkas.
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinimas su kultūros ir technikos paveldu Liubavo dvaro malūne

Su muziejaus darbuotojo gido-edukatoriaus pagalba ekskursijos dalyviai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu - muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, jie daug
sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne nusikeliame į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudojantis muziejaus terminalu, galima interaktyviai pažinti šimtametes technologijas. Užsiėmimo metu plečiamos žinios apie savo šalį, jos istoriją, daug sužinoma apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie nuo seno ypatingą svarbą turėjusius gamybinius procesus. Vieno seniausių Lietuvoje Liubavo dvaro, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „meilė“, istorija suteiks žinių ir apie čia gyvenusius valstybei svarbius asmenis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Kai Kaunas buvo sostinė“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas! Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Šilutės krašto pėdsekiai“

Maži ir dideli skaitę pasaką „Raudonkepuraitė“ prisimena mergaičiukę, keliaujančią aplankyti savo sergančios senelės ir akis į akį susitikusią su Vilku. Tačiau šioje edukacinėje
programoje Raudonkepuraitė ne šiaip maža mergaitė – ji Šilutės krašto detektyvė, sprendžianti sudėtingą bylą. Jai reikia pagalbininkų, kurie padėtų atskleisti, kokį veikėją iš Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekos pagrobė Vilkas ir kur vargšą nelaimėlį paslėpė. Virtualiai keliaudami po istorinę Šilutę, detektyvė su savo padėjėjais seka karštais Vilko pėdsakais, sužino apie šio miesto svarbiausius istorinius faktus, pastatus, čia gyvenusius bei kūrusius žymius žmones. O įgytas žinias pritaiko praktiškai: atlieka įvairias kūrybiškumo, pastabumo ir kritiško mąstymo reikalaujančias užduotis, naudojasi žemėlapiu ir ieško užuominų, padėsiančių atskleisti, kokį vis dėlto asmenį pagrobė nenaudėlis Vilkas. Taigi visų laukia nepamirštamas nuotykis!
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Devynių fortų tvirtovė“

Edukacinio užsiėmimo „Devynių fortų tvirtovė“ tikslas – skatinti dalyvius domėtis istorija, supažindinant juos su Kauno tvirtovės fortais. Uždaviniai: suteikti bendrųjų istorijos žinių
apie Kauno tvirtovę; mokyti suprasti žemėlapius; mokyti pažinti romėniškus skaičius. Edukacinis užsiėmimas žaismingai supažindina dalyvius su Kauno miesto tvirtove ir jos fortais. Dalyviai su edukatoriumi išsiaiškina, kas yra fortas ir tvirtovė, taip pat sužino, kad visas Kaunas carinėje Rusijos imperijoje buvo paverstas miestu-tvirtove. Aptarus, iš ko buvo statomi gynybiniai įtvirtinimai, dalyviai grupėse turi sukonstruoti devynis spalvotus fortus ir pastatyti juos į reikiamą vietą žemėlapyje. Edukacinis užsiėmimas apima ne tik istorijos pažinimą – taip pat padeda mokytis pažinti romėniškus skaičius, suprasti žemėlapius, ugdo kūrybiškumą. Metodai: pasakojimas ir demonstravimas ekspozicijose, kūrybinis darbas grupėse, diskusija. Priemonės: ekspozicijos, multimedija pristatymas apie „senovinius“ (romėniškus) skaičius, didžiulis Kauno tvirtovės žemėlapis, 8 kompl. spalvotų lego kaladėlių, 1 kompl. plastilino detalių IX forto statybai.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Vilniaus tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Vilniuje? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar rusų paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: Mobiliosios aplikacijos pagalba – vaikai turęs surasti kelią iki objektų; atlikti įvairias užduotis (atkurti senas nuotraukas, atrasti paslėptus užrašus, parašyti tekstą jidiš kalba ir kt.) , atskleidžiančias architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją, susipažinti su skirtingų tautybių istorinėmis asmenybėmis jų svarba mūsų miestui. Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę. Geriau pažintų skirtingų tautinių kultūrų asmenybes, prisidėjusias prie mūsų miesto istorijos. Suvoktų skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančių skirtingų tautų kultūras.
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Apversto namo nepaprastieji lobiai

Saviraiškos ir improvizacijos menas bei moksleivių realizacija yra vienas kertinių ašių šiuolaikinėje visuomenėje. Kiekvienas žmogus nori save išreikšti taip, kaip tuo metu jam yra
patogiausia ir geriausia, atskleidžiant asmenines savybes bei tos akimirkos išgyvenimus. Sintezės kalba – šių dienų menas ir jaunimo balsas. Architektūros, kultūros ir technologijų sąveika susijungia renginyje per edukacijos prizmę – apversto namo nepaprastieji lobiai. Moksleiviai renginio metu tampa ir menininkais ir dailininkais ir muzikantais bei scenos herojais. Edukacijos metu suteikiama beribė laisvė perteikti fantaziją realioje erdvėje, pasitelkiant šiuolaikiškiausias išraiškos priemones. Apverstas namas kaip architektūrinis statinys yra pateikiamas kaip vienas iš realių pavyzdžių, kad galime fantazijas paversti tikrove. Tarpdiscipliniame projekte vaizdas, garsas, tekstas, performansas, improvizacija suauga į vieną vientisą darinį, gaunant kokybišką naują produktą, kurį išeidami moksleiviai galės ateityje panaudoti savo reikmėms ir įgyvendinti. Siūlomas renginys su edukacija yra pateikiamas kaip orientacinis-komandinis žaidimas, kurio metu vaikai įtraukiami į aktyvią veiklą, lavinama vaizduotė, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tiek atidumo, tiek vikrumo reikalaujančias užduotis. Pirmiausiai vaikai supažindinami su aplinka – name ir aplink jį. Visos edukacijos trukmė – iki 45 min. Vienoje komandoje žaidžia mažiausiai 5 vaikai. Žaidimas labiausiai tinka 3-7 kl. mokiniams (svarbiausia – gebėjimas laisvai skaityti ir rašyti).
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinkite – viduramžių miestas Kaunas

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS Edukacija pritaikyta judrioms ir aktyvioms mokinių grupėms, nes jos metu bus daug judėjimo - mokiniai aplankys du Kauno architektūros paveldo
objektus – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę bei seniausią Kauno gyvenamą namą - gotikos architektūros perlą - Perkūno namą. O taip pat susipažins su pagrindiniais Kauno miesto kūrimosi istorijos faktais. Nuo vienuolyno stogo atsiveria puiki senojo miesto panorama. Aplink čia esančią turgaus aikštę telkėsi miestiečių gyvenimas. Nuo čia matosi visi svarbiausi miesto objektai: rotušė, bažnyčios ir vienuolynai, miestą gynusi tvirtovė, Nemuno krantinė, kur ilgus amžius buvo uostas, pirmosios miesto įmonės – vaškinės liekanos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Daug pastatų, čia statytų prieš 500 metų, išliko, vieni mažiau, kiti daugiau pasikeitę. Terasoje mokiniais atliks praktinę užduotį – pasiskirstę grupėmis žemėlapyje turės rasti kelis aukščiau išvardintus objektus. Po to pakviesime vaikus aplankyti vieną gražiausių Lietuvos gotikinių namų - Perkūno namą. Jame 1546 metais apsigyveno tuometinis miesto burmistras Bernardas Bitneris. Todėl čia tinkama vieta susipažinti su Kauno miesto pradžios istorija. Viduramžiškai pasipuošusi gidė papasakos apie kunigaikščio Vytauto 1408 metais miestui suteiktas prekybos ir savivaldos privilegijas. Mokiniai skaitys priesaiką, kurią turėjo duoti žmogus, norintis tapti tikru miestiečiu. Šoks vieną bendruomeninį šokį, kokį, tikėtina, čia beveik 500 metų šoko miesto burmistro svečiai. Taip pat išmoks senoviniu būdu sulankstyti laišką, kūrį, galės parvežti lauktuvių savo šeimos nariams.
Rodomi įrašai: 31 - 4065