Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Architektūra, Performansas (tarpdisciplininis menas)

Gotikinis nuotykis – architektūrinė edukacija

Edukacinės programos tikslas supažindinti vaikus su esminiais gotikinės architektūros bruožais ir atrasti ryšius, siejančius gotikinę architektūrą su inžinerija, matematika ir menu.
Gotikinė architektūra pasirinkta neatsitiktinai. Gotika, gyvavusi Europoje iki 16 a., plėtojosi veikiamas prieštaringų veiksnių: katalikybės, bažnyčios autoriteto, tvirtėjančios pasaulietinės valdžios, augančios miestų kultūros, tobulėjančių amatų, gausėjančių technikos išradimų. Pasakodami moksleiviams intriguojančias pirmųjų gotikinių bažnyčių atsiradimo istorijas paskatinsime vaikus suprasti idėją, kad mus supanti aplinka nepriklauso tik nuo architektų sprendimų, bet yra įtakojama kompleksinių veiksnių. Naudodami palyginimo bei kontrastų metodą ir vizualią pagalbinę medžiagą padėsime vaikams patiems atrasti gotikos skiriamuosius bruožus – simbolizmą, natūralistines vaizdines detales, dvasingumą, misticizmą ir tikslingą, logišką plastinę sąrangą. Tuometinė architektūra telkė savyje vaizduojamąją ir taikomąją dailę. Analizuojant gotikinę architektūrą atsiskleidžia skirtingų meno ir mokslo šakų sąsajos. Edukacinei programai „Gotikinis nuotykis“ iškelti sekantys uždaviniai: 1. Išmokti nustatyti gotikinei architektūrai būdingus bruožus ir formas; 2. Išsiaiškinti, kaip visos naudojamos priemonės kartu architektūroje sukuria siekiamą efektą; 3. Atrasti, kaip matematikos, inžinerijos ir meno pasiekimai įtakojo tuometinę architektūrą. 4. Panaudojant gautas žinias ir pagalbinę medžiagą nupiešti gotikinės bažnyčios fasadą. Edukacinėje programoje bus naudojami praktinės veiklos, palyginimų ir kontrastų, vizualios prezentacijos (skaitmeninė multimedija) bei istorijų pasakojimo metodai. Edukacinė programa prasideda pateikiant moksleiviams dviejų bažnyčių vaizdus – romaninės ir gotikinės. Vaikai gana greitai pastebės jų skirtumus. Vaizdinėje prezentacijoje parodysime gotikai būdingas architektūros detales: langus, duris, rozetes, bokštus, skulptūras ir kitas groteskiškas figūras.
Architektūra, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (9-12 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatomos skirtingos transporto priemonės riedančios bėgiais, aiškinamos riedmenų paskirtys, taip atskleidžiama keleivinio ir krovininio transporto sistema ir jos funkcionavimas, pabrėžiamos technikos raidos priežastys. Aiškinama rankinių riedmenų paskirtis, kartu su programos dalyviais svarstoma, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – pristatysime Garvežinę, kalvę. Supažindinsime su šilumvežio ir garvežio techninėmis charakteristikomis, jų skirtumais, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožo stotelėmis, infrastruktūra, panaudojimo galimybėmis, išvykomis. Aplankomas I klasės vagonas ir vagonas valgykla, apžiūrimi kiti Depe esantys riedmenys. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes. Diskutuojama apie tai, kokio tarpusavio bendravimo reikia, kad keli „kelininkai“ įstengtų suderinti savo veiksmus ir drauge priverstų dreziną greičiau riedėti. Programa pritaikyta ir specialiųjų poreikių mokiniams. Važiavimas traukiniu ar drezina (judėjimo negalia turintiems mokiniams) keičiamas kita veikla : informaciniai filmai, filmukai, istorinės, kūrybinės užduotys.
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinkite – viduramžių miestas Kaunas

SUSIPAŽINKITE – VIDURAMŽIŲ MIESTAS KAUNAS Edukacija pritaikyta judrioms ir aktyvioms mokinių grupėms, nes jos metu bus daug judėjimo - mokiniai aplankys du Kauno architektūros paveldo
objektus – jėzuitų vienuolyno apžvalgos aikštelę bei seniausią Kauno gyvenamą namą - gotikos architektūros perlą - Perkūno namą. O taip pat susipažins su pagrindiniais Kauno miesto kūrimosi istorijos faktais. Nuo vienuolyno stogo atsiveria puiki senojo miesto panorama. Aplink čia esančią turgaus aikštę telkėsi miestiečių gyvenimas. Nuo čia matosi visi svarbiausi miesto objektai: rotušė, bažnyčios ir vienuolynai, miestą gynusi tvirtovė, Nemuno krantinė, kur ilgus amžius buvo uostas, pirmosios miesto įmonės – vaškinės liekanos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Daug pastatų, čia statytų prieš 500 metų, išliko, vieni mažiau, kiti daugiau pasikeitę. Terasoje mokiniais atliks praktinę užduotį – pasiskirstę grupėmis žemėlapyje turės rasti kelis aukščiau išvardintus objektus. Po to pakviesime vaikus aplankyti vieną gražiausių Lietuvos gotikinių namų - Perkūno namą. Jame 1546 metais apsigyveno tuometinis miesto burmistras Bernardas Bitneris. Todėl čia tinkama vieta susipažinti su Kauno miesto pradžios istorija. Viduramžiškai pasipuošusi gidė papasakos apie kunigaikščio Vytauto 1408 metais miestui suteiktas prekybos ir savivaldos privilegijas. Mokiniai skaitys priesaiką, kurią turėjo duoti žmogus, norintis tapti tikru miestiečiu. Šoks vieną bendruomeninį šokį, kokį, tikėtina, čia beveik 500 metų šoko miesto burmistro svečiai. Taip pat išmoks senoviniu būdu sulankstyti laišką, kūrį, galės parvežti lauktuvių savo šeimos nariams.
Architektūra, Dailė

Vitražai – šviesa ir spalvos

Edukacijos metu moksleiviai išgirs intriguojančią vitražo istoriją, susipažins su vitražo gamybos technologija ir sukurs kolektyvinį vitražą popieriuje. Išgirdus žodį vitražas prieš
akis iškyla didingos gotikinės katedros. Saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Kam gi atėjo mintis nudažyti stiklą? Kalbėdami apie vitražo istoriją nukeliausime į senovės Romą. Karakalo pirtyse siekdami sukurti spalvotos šviesos efektą romėnai į langus sudėjo marmuro lapus, technologijos kaip pagaminti spalvotą stiklą jie dar nežinojo. Vitražai išpopuliarėjo viduramžiais, pradėjus statyti gotikines katedras. To meto meistrai stiklui dažyti naudojo metalų druskas. Edukacijos metu kartu su moksleiviais atsakysime į klausimą kokie visuomenės ir socialiniai įvykiai paskatino naujos meno rūšies – vitražo – atsiradimą. Antroje užsiėmimo dalyje supažindinsime moksleivius su vitražų gamybos technologijomis. Vitražo gamyba yra kūrybinis procesas, tačiau jis neatsiejamas nuo mokslo ir technikos pasiekimų. Moksleiviai sužinos kodėl chemijos mokslas neatsiejamas nuo vitražo gamybos. Viduramžiais vitražo gamybos technologijas meistrai laikė paslaptyje ir šiandiena jos yra prarastos. Šiuolaikinės technologijos neatpažįstami pakeitė vitražo meistrų darbą. Kartu su moksleiviais analizuosime šiandieninių technologijų įtaką jau 1000 metų egzistuojančiai vitražo gamybos tradicijai. Vitražo turinys nemažiau svarbus negu atlikimo technika. Viduramžiais katedrų vitražai atlieka biblijinių istorijų pasakotojo funkciją. Edukacijos metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinį langą, kuriuos veliau sujungs į vieną gotikinį langą, kuris pasakos Kristaus gimimo istoriją. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai išgirs jų sukurto vitražo pasakojamą istoriją, aptars išraiškos priemones ir meno ne tik esterinę, bet ir švietėjišką reikšmę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas - ekskursija „Kauno detektyvas"

Kas gi toks buvo Robertas Antinis? Kuris kunigaikštis Kaune stabdė kryžiuočių veržimąsį gilyn į Lietuvą? Koks buvo antrojo žinomo įamžinto kauniečio vardas? Kodėl būtent tokie įvykiai
ar asmenybės įamžintos skulptūrose? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime atsakyti orientacinio žaidimo - ekskursijos metu. Orientacinio žaidimo - ekskursijos tikslas – per pažintį su mokinius supančia aplinka bei paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą bei paskatinti plačiau domėtis ir tyrinėti miestą, kuriame gyvename. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto paveldo tyrinėjimą – religija, architektūra, skulptūrą ir kt.; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: įvairios užduotys, atskleidžiančios architektūros, skulptūros vertybes, istorinius įvykius. – Kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Įveikius orientacinio žaidimo užduotis įgautos žinios įtvirtinamos trumpa ekskursija, kurios metu plačiau papasakojimą apie žaidimo metu nagrinėtus objektus. Siekiame, kad po žaidimo vaikai, geriau pažintų juos supančią aplinką, suprastų joje esančių statinių, skulptūrų ir paminklų prasmę ir reiškmę. Suvoktų, kad keičiantis laikotarpiams, keitėsi ir pats miestas, jo architektūra bei mokėtų analizuoti pokyčius ir jų reikšmę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ekskursija „Legenda, o gal tiesa?"

Vilnius apipintas įdomiausiomis istorijomis, kurių skrynią atversime! Kur slapstosi baisusis baziliskas ir kas gali jį nugalėti? Kokie stebuklai vyko tapant karalaičio Kazimiero
paveikslą? Kokias paslaptis slepia mago Tvardausko knygos puslapiai? Ekskursijos metu klausysimės įvairiausių istorijų ir pasakojimų ir bandysime išsiaiškinti kiek tuose pasakojimuose tiesos. Tyrinėdami miestą ir jo gatveles, ieškosime, kur gyveno legendų veikėjai ir herojai. Ekskursijų tikslas –sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; miesto istorija ir jo legendomis;- ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); Siekiama, sužadinti vaikų smalsumą atkreipiant dėmėsį į smulkias, kartais sunkiai pastebimas architektūros, meno detales, kuriose slepėsi mūsų miesto istorija. Siekama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau susipažinę su miesto kultūra, istorija, architektūra, literatūra. Suvoktų istorinio bei kultūrinio paveldo vertę ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką bei skaityti ir domėtis istorine, mitologine literatūra.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Viduramžių miestiečio kasdiena“

Tikslas – supažindinti 3–4 klasių mokinius su pasiturinčio miestiečio gyvenimu viduramžiais. Uždaviniai: - apžiūrėdami Perkūno namą iš vidaus ir išorės mokiniai susipažins su
pagrindiniais viduramžių architektūros bruožais ir žmonių gyvenamąja aplinka; - liesdami prekių pavyzdžius, žiūrėdami paveikslus, matuodamiesi senovinius galvos apdangalus, piešdami mokiniai pažins kelis amatus: pirklio, virėjo, siuvėjos ir architekto. - lygindami pamatytus ir patirtus dalykus su dabartiniu gyvenimui vaikai mokysis kritiškai mąstyti. Priemonės: medžiaginiai maišeliai su prekių pavyzdžiais, paveikslai, viduramžiams būdingi galvos apdangalai, piešinys su Kauno pastatais, pieštukai. Viduramžiškais drabužiais apsirengusi gidė vaikus pasitiks lauke ir pakvies atidžiau pažvelgti į gražųjį Perkūno namą iš išorės bei įvardinti kelis skirtumus, kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinių namų (7 min.), paskui visus nusives į namo rūsį, kur vaikai pradės pažintį su namu iš vidaus, čia gidė trumpai pristatys šį namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Vaikai bus kviečiami nežiūrėdami paliesti kelias į medžiaginius maišelius sudėtas viduramžių prekes – grūdus, druską, vaško žvakes, metalinius papuošalus – jie turės pasakyti, kas yra maišeliuose (10–15 min.). Po to vaikai kils į antrąjį namo aukštą – gyvenamąją šeimos erdvę. Čia jie pamatys didelį senoviniais indais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, trumpai papasakos, kaip žmonės valgė, vaikai galės apžiūrėti su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus (šaltinis http://www.nuernberger-hausbuecher.de/index.php?do=list&tt=prs-jobgroup ) ir atpažinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro (10 min.). Buvusiame miegamajame vaikai susipažins su siuvėjo darbo viduramžiais ypatumais – apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius, matuosis galvos apdangalus bei galės nusifotografuoti (10 min.). Edukaciją baigsime didžiausiame namo kambaryje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Architektūra

Kraštovaizdį kuriu pats

Moksleivių grupė kurs sodelių maketus ant atskirų mažų modeliavimo pagrindų, naudodami gamtines natūralias medžiagas. Kūrybos procese bus pateikiama teorinė medžiaga apie pagrindinius
maketavimo ir planavimo principus. Moksleiviai bus supažindinami su kompozicijos principais ir jų svarba, išmoks derinti įvairias medžiagas tarpusavyje, bus mokomi spalvinės dermės principų, dydžio ir formos santykių. Maketų kūrimui bus naudojami maketavimo pagrindai, gamtinės medžiagos ir karšti klijai. Vienas iš raktinių užduoties aspektų bus kiekvienos atskiros kompozicijos kontekstualumas – kiekviena iš kompozicijų turės tikti prie kaimyno kompozicijos, taip bus kuriamas ne atskiras kūrinys, o bendra visuma. Šiuo metodu bus siekiama suteikti supratimą, kad bet kuri kuriama aplinka yra ne visiškai atskiras objektas, bet platesnės erdvės visuma. Po atskiro kūrybinio darbo sukurtos kompozicijos dėliojamos į vieną didelę mozaiką. Vyksta diskusija apie sukurtą visumą. Aptariami sėkmingai pritaikyti kraštovaizdžio architektūros principai, ieškoma analogų kasdieninėje moksleivių viešoje aplinkoje. Sudalyvavę veikloje moksleiviai praplės suvokimą apie planavimo ir projektavimo pagrindinius principus. Užsiėmime moksleiviai įgys praktinių maketavimo, kompozicijos ir dermės kūrimo įgūdžių, šiuos įgūdžius galės taikyti objektyviai vertinant savo kasdieninėje aplinkoje esančias aplinkas.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Kauno tautos: istorijos detektyvas"

Kokios tautos gyveno, dirbo ir kūrė Kaune? Kur jie meldėsi, kuo prekiavo, ką valgė? Kuo žydų, lekų, vokiečių ar totorių paveldas svarbus mums šiandieną? Kviečiame moksleivius visų
atsakymų ieškoti orientaciniame žaidime ir leistis į gyvą pažintį su daugiakultūrio miesto gyventojais.Orientacinio žaidimo tikslas – per pažintį su skirtingų tautų kultūros paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą, toleranciją bei paskatinti vaikus plačiau domėtis ir tyrinėti daugiakultūrį miestą. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto tautų paveldo tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais skirtingų tautų kultūros paveldo aspektais – religija, architektūra, gastronomija ir kt.; atskleisti skirtingų tautų paveldo svarbą ir reikšmę šiuolaikiniame mieste; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki objektų; užduotys, atskleidžiančios architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją– istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Siekiama, jog po žaidimo mokiniai geriau pažinotų miesto daugiakultūrį paveldą, suvoktų jo svarbą ir reikšmę, skirtingų tautų indėlį į miesto kultūrą suvoktų kaip teigiamą reiškinį ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti greta mūsų gyvenusias ir vis dar gyvenančias skirtingas tautas.
Rodomi įrašai: 41 - 5063