Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Architektūra, Skulptūra

Menas mano mieste

Užsiėmimas "Menas mano mieste" - tai kvietimas mokiniams pamąstyti, kokias skulptūras, paminklus nori matyti Vilniuje, ką jie pasakoja praeiviams, kaip kuria pačio miesto
pasakojimą. Nacionalinėje dailės galerijoje vaikai susipažins su XX-XXI a. Lietuvos menininkų kurtais projektais viešosioms miesto erdvėms - niekada neįgyvendintais ir iki šiol tebestovinčiais. Diskutuosime, kodėl vieni buvo pastatyti ar nugriauti, o kiti liko tik eskizais bei ar gali būti skulptūra, kurią mėgtų visi miestiečiai. Kūrybinėje dalyje vaikai kurs savo skulptūrą pasirinktai miesto erdvei sau aktualia tema.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas - ekskursija „Kauno detektyvas"

Kas gi toks buvo Robertas Antinis? Kuris kunigaikštis Kaune stabdė kryžiuočių veržimąsį gilyn į Lietuvą? Koks buvo antrojo žinomo įamžinto kauniečio vardas? Kodėl būtent tokie įvykiai
ar asmenybės įamžintos skulptūrose? Į šiuos ir kitus klausimus bandysime atsakyti orientacinio žaidimo - ekskursijos metu. Orientacinio žaidimo - ekskursijos tikslas – per pažintį su mokinius supančia aplinka bei paveldu ugdyti mokinių kultūrinį sąmoningumą bei paskatinti plačiau domėtis ir tyrinėti miestą, kuriame gyvename. Pagrindiniai žaidimo uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą skirtingų miesto paveldo tyrinėjimą – religija, architektūra, skulptūrą ir kt.; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Žaidime naudojami metodai: įvairios užduotys, atskleidžiančios architektūros, skulptūros vertybes, istorinius įvykius. – Kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Įveikius orientacinio žaidimo užduotis įgautos žinios įtvirtinamos trumpa ekskursija, kurios metu plačiau papasakojimą apie žaidimo metu nagrinėtus objektus. Siekiame, kad po žaidimo vaikai, geriau pažintų juos supančią aplinką, suprastų joje esančių statinių, skulptūrų ir paminklų prasmę ir reiškmę. Suvoktų, kad keičiantis laikotarpiams, keitėsi ir pats miestas, jo architektūra bei mokėtų analizuoti pokyčius ir jų reikšmę.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Viduramžių miestiečio kasdiena“

Tikslas – supažindinti 3–4 klasių mokinius su pasiturinčio miestiečio gyvenimu viduramžiais. Uždaviniai: - apžiūrėdami Perkūno namą iš vidaus ir išorės mokiniai susipažins su
pagrindiniais viduramžių architektūros bruožais ir žmonių gyvenamąja aplinka; - liesdami prekių pavyzdžius, žiūrėdami paveikslus, matuodamiesi senovinius galvos apdangalus, piešdami mokiniai pažins kelis amatus: pirklio, virėjo, siuvėjos ir architekto. - lygindami pamatytus ir patirtus dalykus su dabartiniu gyvenimui vaikai mokysis kritiškai mąstyti. Priemonės: medžiaginiai maišeliai su prekių pavyzdžiais, paveikslai, viduramžiams būdingi galvos apdangalai, piešinys su Kauno pastatais, pieštukai. Viduramžiškais drabužiais apsirengusi gidė vaikus pasitiks lauke ir pakvies atidžiau pažvelgti į gražųjį Perkūno namą iš išorės bei įvardinti kelis skirtumus, kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinių namų (7 min.), paskui visus nusives į namo rūsį, kur vaikai pradės pažintį su namu iš vidaus, čia gidė trumpai pristatys šį namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Vaikai bus kviečiami nežiūrėdami paliesti kelias į medžiaginius maišelius sudėtas viduramžių prekes – grūdus, druską, vaško žvakes, metalinius papuošalus – jie turės pasakyti, kas yra maišeliuose (10–15 min.). Po to vaikai kils į antrąjį namo aukštą – gyvenamąją šeimos erdvę. Čia jie pamatys didelį senoviniais indais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, trumpai papasakos, kaip žmonės valgė, vaikai galės apžiūrėti su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus (šaltinis http://www.nuernberger-hausbuecher.de/index.php?do=list&tt=prs-jobgroup ) ir atpažinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro (10 min.). Buvusiame miegamajame vaikai susipažins su siuvėjo darbo viduramžiais ypatumais – apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius, matuosis galvos apdangalus bei galės nusifotografuoti (10 min.). Edukaciją baigsime didžiausiame namo kambaryje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Susipažinimas su kultūros ir technikos paveldu Liubavo dvaro malūne

Su muziejaus darbuotojo gido-edukatoriaus pagalba ekskursijos dalyviai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu - muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, jie daug
sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne nusikeliame į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudojantis muziejaus terminalu, galima interaktyviai pažinti šimtametes technologijas. Užsiėmimo metu plečiamos žinios apie savo šalį, jos istoriją, daug sužinoma apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie nuo seno ypatingą svarbą turėjusius gamybinius procesus. Vieno seniausių Lietuvoje Liubavo dvaro, kurio pavadinimas siejamas su žodžiu „meilė“, istorija suteiks žinių ir apie čia gyvenusius valstybei svarbius asmenis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė paskaita „UNESCO saugomų Lietuvos vietovių unikalumas“

Edukacinės paskaitos metu bus aiškinamasi, kuo svarbi šiandieniniam pasauliui yra UNESCO organizacija ir jos priimami sprendimai, kas yra Pasaulio paveldo konvencija bei Pasaulio
paveldo sąrašas, kas į jį ir kodėl patenka. Nuotraukų ir vaizdinių pagalba bus supažindinama su UNESCO saugomais objektais pasaulyje, kaimyninėse šalyse bei Lietuvoje. Aiškinsimės, kodėl Lietuvoje net 4 objektai buvo įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą ir ką tai reiškia pačiai valstybei bei jos gyventojams ir svečiams. Aptarsime šių objektų atsiradimo istorijas, jų genezę, stebėsime kaip per šimtmečius keitėsi šių objektų svarba vietiniams gyventojams bei esamai valdžiai. Paskaitos uždaviniai: - plačiau supažindinti moksleivius su UNESCO vaidmeniu šiuolaikiniame pasaulyje; - padėti moksleiviams suprasti Lietuvos UNESCO vietovių vertę bei jų svarbą, - palyginti, kaip UNESCO vietovės ir objektai saugomi kaimyninėse šalyse; - iškelti klausimus ir kartu su moksleiviais diskutuoti apie dabartinius UNESCO uždavinius ir grėsmes; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimą bei tausojimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija Kauno senamiestyje

„Gatvės gyvos vaikams“ kuria specialiai mokiniams pritaikytas edukacines ekskursijas: - pasivaikščiojimuose gausu interaktyvių elementų; - informacija parinkta pagal vaikų amžių ir
suvokimą; - ekskursijas veda darbe su vaikais patyrę gidai. Ekskursijų tikslas – sudominti vaikus miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijų uždaviniai: - įtraukti vaikus į gyvą miesto erdvių tyrinėjimą; - sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, meno elementais; - ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą orientuotis ir suprasti miestą; - iškelti klausimus ir kviesti vaikus dalintis mintimis, interpretuoti miesto istoriją ir dabartį; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimo iššūkius. Ekskursijose naudojami metodai: - įvairūs teminiai žaidimai, užduotys, padedančios įsisavinti ekskursijos turinį; - įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (istorinės nuotraukos, atvirlaiškiai, žemėlapiai ir kt.); - skirtingus pojūčius sužadinančios priemonės (degustuojami temą atskleidžiantys maisto produktai, uodžiami kvapai ir kt.); - įvairios priemonės ar objektai, iliustruojantys temą. Siekiama, kad po ekskursijos vaikai jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, suvoktų, kad joje glūdi vertybės, ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką. Ekskursijų maršrutai „Didieji Lietuvos kūrėjai“: ekskursijos metu sugrįšime į praeitį, dainos ir žaidimai padės atskleisti, ką mums suteikė pagonybė ir krikščionybė, sužinosime, kaip Lietuvą kūrė Mindaugas, Gediminas, ką ypatingo į mūsų šalį atvežė Bona Sforca bei kas gi buvo Nepriklausomybės Akto signatarai. „Senojo Vilniaus paslaptys“: ekskursija supažindina su įdomiausiais istorinio Vilniaus akcentais. Maršrutas driekiasi senamiesčio gatvelėmis aplankant svarbius istorinius pastatus (Katedra, Universitetas, Šv. Onos bažnyčia…) bei užsukant į jaukius senojo Vilniaus kiemelius.
Architektūra, Kultūros paveldas

Bernardinai

Bernardinai – tai ir vienuoliai, ir bažnyčia, ir sodas! Nors vaikų akimis, tai dažniausiai vaikų žaidimo aikštelė. Praplėskime vaikų akiratį ir padėkime jiems pažinti visą Bernardinų
ansamblį. Patyrinėkime ir sužinokime naujų žodžių reikšmes: noviciatas, refektorius, Tau, misija, alpinariumas, belvederis ir kt. Kokias naujoves atnešė broliai vienuoliai, kodėl pranciškonų abitas rudas, kokios augalų rūšys buvo auginamos vienuolių soduose bei greta buvusiame Vilniaus universiteto botanikos sode ir kt.
Architektūra, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (5-8 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Rodomi įrašai: 41 - 5066