Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Viduramžių miestiečio kasdiena“

Tikslas – supažindinti 3–4 klasių mokinius su pasiturinčio miestiečio gyvenimu viduramžiais. Uždaviniai: - apžiūrėdami Perkūno namą iš vidaus ir išorės mokiniai susipažins su
pagrindiniais viduramžių architektūros bruožais ir žmonių gyvenamąja aplinka; - liesdami prekių pavyzdžius, žiūrėdami paveikslus, matuodamiesi senovinius galvos apdangalus, piešdami mokiniai pažins kelis amatus: pirklio, virėjo, siuvėjos ir architekto. - lygindami pamatytus ir patirtus dalykus su dabartiniu gyvenimui vaikai mokysis kritiškai mąstyti. Priemonės: medžiaginiai maišeliai su prekių pavyzdžiais, paveikslai, viduramžiams būdingi galvos apdangalai, piešinys su Kauno pastatais, pieštukai. Viduramžiškais drabužiais apsirengusi gidė vaikus pasitiks lauke ir pakvies atidžiau pažvelgti į gražųjį Perkūno namą iš išorės bei įvardinti kelis skirtumus, kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinių namų (7 min.), paskui visus nusives į namo rūsį, kur vaikai pradės pažintį su namu iš vidaus, čia gidė trumpai pristatys šį namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Vaikai bus kviečiami nežiūrėdami paliesti kelias į medžiaginius maišelius sudėtas viduramžių prekes – grūdus, druską, vaško žvakes, metalinius papuošalus – jie turės pasakyti, kas yra maišeliuose (10–15 min.). Po to vaikai kils į antrąjį namo aukštą – gyvenamąją šeimos erdvę. Čia jie pamatys didelį senoviniais indais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, trumpai papasakos, kaip žmonės valgė, vaikai galės apžiūrėti su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus (šaltinis http://www.nuernberger-hausbuecher.de/index.php?do=list&tt=prs-jobgroup ) ir atpažinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro (10 min.). Buvusiame miegamajame vaikai susipažins su siuvėjo darbo viduramžiais ypatumais – apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius, matuosis galvos apdangalus bei galės nusifotografuoti (10 min.). Edukaciją baigsime didžiausiame namo kambaryje.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“

Edukacinis užsiėmimas „Senojo Vilniaus mūro istorijos“ vyksta viename iš seniausių, XIV a. Vilniaus mūriniame pastate – Mažojoje gildijoje bei gretimame XVIII a. Masalskio name. Unikali
pastato architektūra ir specifinė paskirtis savaime yra puikus architektūros ir miesto istorinės raidos pavyzdys. Per edukaciją supažindinama su miesto kūrimosi istorija ir architektūros raidos etapais, urbanistinės kultūros (pvz., prekybos, apgyvendinimo, maitinimo patalpų) įvairove ir ypatumais. Edukacija skatina domėjimąsi lokaliąja miesto ir viso krašto istorija, ugdo architektūrinio ir kultūrinio paveldo vertės ir apsaugos suvokimą, moko atpažinti, gretinti ir vertinti skirtingus architektūros stilius, suteikia išsamesnių žinių apie socialinius miesto gyventojų etninės sudėties, gyvenimo būdo ir papročių pokyčius nuo XIV a. iki XXI amžiaus.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Kas yra švyturys ir kokia jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Ar Lietuvoje yra švyturių? Jei taip, tai kur? Edukacijos metu dalyviai taps
farologais – švyturių tyrinėtojais ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą bei saugiai įvesti laivą į uostą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti laivo buvimo vietą. Užsiėmimo tikslas – atskleisti švyturių atsiradimo priežastis, jų reikšmę jūreivystės istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje; susipažinti su Lietuvoje esančiais švyturiais bei išsiaiškinti, kokią žinią švyturiai siunčia laivams. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti vaikų smalsumą, lavinti kūrybiškumą, darbo komandoje bei viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsiėmimo metu tapę farologais, vaikai drauge su edukatoriumi aiškinasi, kas yra švyturys, kokia jo atsiradimo priežastis ir vieta modernių technologijų amžiuje. Aktyviai diskutuojant ir kviečiant pasakyti savo nuomonę apie švyturius, jų reikalingumą, ugdomas vaikų gebėjimas viešai ir drąsiai reikšti savo mintis. Įsivaizduodami save jūrininkais senovėje ir gavę užduotį rasti kelią namo jūrų platybėse, vaikai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą, bando konstruktyviai spręsti problemą, analizuoja ir lygina gyvenimo būdo ypatumus praeityje ir dabar. Diskutuojant, ar pakanka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar visgi verta nepamiršti ir seniai išrastų ir patikrintų priemonių, vaikai aptaria technologijų privalumus ir trūkumus, mokosi saugoti ir vertinti kultūros paveldą. Bandant išsiaiškinti, ką „kalba“ švyturiai, tyrinėjamos jų lokacijos, architektūriniai sprendimai, spalvinės gamos reikšmės, šviesos ir garsiniai signalai. Kad vaikai geriau suprastų švyturių veikimo principą, atliekamos praktinės užduotys – susiorientuoti tirštame rūke, vadovaujantis švyturio signalais.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė paskaita „UNESCO saugomų Lietuvos vietovių unikalumas“

Edukacinės paskaitos metu bus aiškinamasi, kuo svarbi šiandieniniam pasauliui yra UNESCO organizacija ir jos priimami sprendimai, kas yra Pasaulio paveldo konvencija bei Pasaulio
paveldo sąrašas, kas į jį ir kodėl patenka. Nuotraukų ir vaizdinių pagalba bus supažindinama su UNESCO saugomais objektais pasaulyje, kaimyninėse šalyse bei Lietuvoje. Aiškinsimės, kodėl Lietuvoje net 4 objektai buvo įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą ir ką tai reiškia pačiai valstybei bei jos gyventojams ir svečiams. Aptarsime šių objektų atsiradimo istorijas, jų genezę, stebėsime kaip per šimtmečius keitėsi šių objektų svarba vietiniams gyventojams bei esamai valdžiai. Paskaitos uždaviniai: - plačiau supažindinti moksleivius su UNESCO vaidmeniu šiuolaikiniame pasaulyje; - padėti moksleiviams suprasti Lietuvos UNESCO vietovių vertę bei jų svarbą, - palyginti, kaip UNESCO vietovės ir objektai saugomi kaimyninėse šalyse; - iškelti klausimus ir kartu su moksleiviais diskutuoti apie dabartinius UNESCO uždavinius ir grėsmes; - atkreipti vaikų dėmesį į paveldo išsaugojimą bei tausojimą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Paslaptingas sinagogų pasaulis“

Joniškio istorijos ir kultūros muziejus yra vienintelis Lietuvoje, savo pavaldume turintis net dvi sinagogas – įspūdingus XIX a. architektūros ir kultūros paveldo objektus, ne tik
liudijančius kadaise gausios Joniškio žydų bendruomenės gyvenimą, bet ir tarnaujančius jos atminties išsaugojimui. Sinagogos buvo restauruotos ir atgimė naujam gyvenimu, tapo svarbiais rajono kultūriniais ir reprezentaciniais centrais. Čia saugoma ir gaivinama istorinė atmintis apie kadaise gausios žydų bendruomenės gyvenimą. Sinagogose veikia modernios ir interaktyvios ekspozicijos, pasakojančios Joniškio miesto žydų bendruomenės istoriją bei pristatančios jų kultūros bruožus. Edukacinės ekskursijos metu moksleiviams bus praskleista intriguojanti sinagogų istorijos uždanga ir atskleistas jų paslaptingas pasaulis.
Architektūra, Kultūros paveldas

Archeologiniai požemių tyrinėjimai

Ką gali papasakoti plytos, puodų duženos ar net kaulai? Ar iš kaulų gali pasakyti, kas tai buvo per žmogus? Kaip atrodė, ką valgė, kuo sirgo? Tuo domisi įvairių sričių mokslininkai:
istorikai, antropologai, archeologai. Edukacijos metu į Vilniaus katedros požemius pabandysime pažvelgti jų akimis. Jūsų laukia turininga ekskursija, o po jos – praktinė dalis muziejuje, kurioje patys galėsite tapti archeologais. Specialiais įrankiais kasinėsime paruoštus „kultūrinius sluoksnius“, kuriuose laukia ne vienas įdomus radinys. Drauge aiškinsimės, ką surasti daiktai gali pasakyti apie katedrą, jos požemius ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusius žmones.
Architektūra, Dailė

Gipsas

Pažintis su pagrindine Pasvalio rajono naudingąja iškasena gipsu. Jo pagrindinės radimvietės, poveikis ir pritaikymas žmogaus gyvenime. Supažindinama, kada gipsas pradėtas naudoti mene,
interjero puošyboje, statybų pramonėje, medicinoje, žemės ūkyje. Lankytojai apžiūri gipso dirbinius ir patys gamina suvenyrą ar žaisliuką, kurį išsineša į namus. Paslaugos metu rodoma vaizdinė medžiaga, muziejaus fonduose esantys eksponatai, susiję su naudingąja iškasena – gipsu.
Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas „Vilniaus kodas - Pasaulio paveldas“

Vilnius – UNESCO Pasaulio paveldo vietovė. Tačiau ar tikrai žinome, kas slepiasi po šiuo pavadinimu, kodėl sostinės senamiestis yra pripažintas viso pasaulio vertybe? Kviečiame
moksleivius leistis į azartišką žaidimą ir iššifruoti Vilniaus kodą! Pagrindiniai orientacinio žaidimo uždaviniai: supažindinti mokinius su svarbiausiomis Vilniaus istorinio centro vertybėmis – architektūros ansambliais ir jų ypatybėmis, skirting tautų ir religijų paveldu; sudominti vaikus įvairiais architektūros, istorinių reliktų, meno elementais mieste ir atskleisti jų sąsajas su skirtingomis epochomis, istorijos įvykiais; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką; iškelti klausimus apie senamiesčio istorinius gyventojus, atkreipti dėmesį į skirtingų tautų patirtus iššūkius. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki senamiesčio objektų; užduotys, atskleidžiančios architektūros vertybes bei daugiakultūrio miesto gyventojų istoriją– istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; Siekiama, jog po žaidimo mokiniai būtų įgiję daugiau žinių apie Vilniaus istorinio centro architektūrą, būtų susipažinę su čia gyvenusiomis tautomis, jų paveldu ir istorija, gebėtų miesto erdves susieti su istorijos įvykiais, geriau atpažintų įvairius istorijos ir kultūros ženklus gyvoje miesto aplinkoje ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančios aplinkos istoriją ir paveldą.
Architektūra, Kita

„(3D) spausdinimo kūrybinės dirbtuvės“

Edukacija skirta 5-8 klasių moksleiviams susipažinti su 3D spausdintuvo galimybėmis ir jo pritaikymu. Suteikiant žinių apie 3D spausdinimą ir pagrindinę jos terminologiją, supratimą
kokie yra 3D spausdinimo privalumai bei apribojimai skirtingose panaudojimo srityse. Papasakoti apie proceso etapus, norint gauti objektą naudojant 3D spausdinimo technologiją.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Rodomi įrašai: 41 - 5090