Dailė, Literatūra

Ekslibriso dirbtuvės

Paslaugos tikslas – supažindinti mokinius su ekslibrisu, jo raida ir pagrindinėmis grafikos technikomis bei praktiškai panaudojant vieną iš grafikos atlikimo technikų (linoraižinį)
sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Pagrindiniai uždaviniai: 1) atskleisti ekslibrisų istoriją; 2) išmokyti mokinius atpažinti ekslibrisus ir juos pasigaminti; 3) prasmingai praleisti laiką kuriant ir paskatinti ieškoti bendrų dėsningumų skirtingose meno apraiškose. Paslauga skirta ekslibrisui, kaip reiškiniui, pažinti ir yra sudaryta iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės: paskaitos ir kūrybinių dirbtuvių. Iš pradžių supažindinama su ekslibriso istorija, apžvelgiami jo stiliai ir vystymosi kryptys. Taip pat trumpai pristatomos pagrindinės grafikos technikos. Pasitelkiant vaizdinę medžiagą (bibliotekos fonde esančias knygas, nuotraukas) yra pateikiami ekslibrisų pavydžiai. Kūrybinių dirbtuvių metu pateikiama ir paaiškinama užduotis – dalyviai turi sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Paaiškinama apie formatą, supažindinama su linoraižinio grafikos technika. Užduoties pradžioje eskizuojama ant popieriaus lapų, vėliau piešinys perkeliamas ant linoleumo ir raižomas specialiomis priemonėmis, galiausiai klišė perkeliama ant popieriaus ir taip gaunamas ekslibrisas. Kūrybinė edukacijos dalis padeda atskleisti ir ugdyti kūrybiškumą bei kruopštumą, taip pat skatina mąstyti, koks objektas, žodis ar ženklas atspindi kiekvieną asmenybę ir kaip jį reikėtų perteikti naudojant linoraižinio techniką. Atspaustą ekslibrisą dalyviai gali pasiimti su savimi ir sugalvoti, kur jį tinkamai panaudoti.
Dailė, Kultūros paveldas

"Knygų įrišimo dirbtuvės: vieno taško istorija"

Edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse,,Knygų įrišimo dirbtuvės: vieno taško istorija“ moksleiviai susipažins su lietuvių kalbos istorija, vykdys įvairias kalbines bei kūrybines užduotis,
išmoks įrišti knygas senoviniu būdu. Užsiėmimo metu bus pabrėžta medžiagų antrinio panaudojimo svarba: kuriamos tvarios aplinkai knygelės. Numatoma eiga: 1. Pasakojama istorija apie analogų pasaulyje neturinčią raidę „ė“. 2. Žaidybinė užduotis žodžiu: moksleiviai turi pasakyti kuo daugiau skirtingų žodžių su „ė“ raide. 3. Knygų įrišimas: teorinė ir praktinė dalis. Įrišame knygas senoviniu būdu. 4. Užduotis raštu: žodžių taisymas. Moksleiviai turi atrasti klaidas pateiktuose žodžiuose ir jas ištaisyti. 5. Įrištų asmeninių knygelių dekoravimas aplikacijomis. 6. Diskusija, nuomonių apsikeitimas, pasidalijmas įžvalgomis įgytų žinių pagrindu. Užsiėmimo metu bus taikomi įvairūs mokymosi metodai: moksleiviai turės galimybę stebėti ir praktiškai pritaikyti senuosius knygų įrišimo būdus, taip prisiliesdami prie knygrišystės istorinių tradicijų. Edukacinis užsiėmimas yra skirtas 1-2 klasių moksleiviams.
Architektūra, Dailė

Vitražai – šviesa ir spalvos

Edukacijos metu moksleiviai išgirs intriguojančią vitražo istoriją, susipažins su vitražo gamybos technologija ir sukurs kolektyvinį vitražą popieriuje. Išgirdus žodį vitražas prieš
akis iškyla didingos gotikinės katedros. Saulėtą dieną bažnyčia skęsta raudonuose, mėlynuose, žaliuose saulės spinduliuose, atrodo tarsi panyri į vaivorykštę. Kam gi atėjo mintis nudažyti stiklą? Kalbėdami apie vitražo istoriją nukeliausime į senovės Romą. Karakalo pirtyse siekdami sukurti spalvotos šviesos efektą romėnai į langus sudėjo marmuro lapus, technologijos kaip pagaminti spalvotą stiklą jie dar nežinojo. Vitražai išpopuliarėjo viduramžiais, pradėjus statyti gotikines katedras. To meto meistrai stiklui dažyti naudojo metalų druskas. Edukacijos metu kartu su moksleiviais atsakysime į klausimą kokie visuomenės ir socialiniai įvykiai paskatino naujos meno rūšies – vitražo – atsiradimą. Antroje užsiėmimo dalyje supažindinsime moksleivius su vitražų gamybos technologijomis. Vitražo gamyba yra kūrybinis procesas, tačiau jis neatsiejamas nuo mokslo ir technikos pasiekimų. Moksleiviai sužinos kodėl chemijos mokslas neatsiejamas nuo vitražo gamybos. Viduramžiais vitražo gamybos technologijas meistrai laikė paslaptyje ir šiandiena jos yra prarastos. Šiuolaikinės technologijos neatpažįstami pakeitė vitražo meistrų darbą. Kartu su moksleiviais analizuosime šiandieninių technologijų įtaką jau 1000 metų egzistuojančiai vitražo gamybos tradicijai. Vitražo turinys nemažiau svarbus negu atlikimo technika. Viduramžiais katedrų vitražai atlieka biblijinių istorijų pasakotojo funkciją. Edukacijos metu visi moksleiviai nupieš po vieną skirtingą vitražinį langą, kuriuos veliau sujungs į vieną gotikinį langą, kuris pasakos Kristaus gimimo istoriją. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje moksleiviai išgirs jų sukurto vitražo pasakojamą istoriją, aptars išraiškos priemones ir meno ne tik esterinę, bet ir švietėjišką reikšmę.
Dailė, Dizainas

3D piešimas

Edukaciją sudaro dvi dalys- teorinė ir praktinė. Teorinės dalies metu mokiniai susipažins su naujausiomis 3D spausdinimo technologijomis, skirtingų medžiagų panaudojimu, spaudinių
pritaikomumu įvairiose srityse. Praktinėje dalyje mokiniai savo kūrybines idėjas perteiks piešiant 3D rašikliais ir sukurs erdvinį objektą- galutinį savo darbo rezultatą.
Dailė, Skulptūra

Susipažinimas su pasaulio skulptūra Europos parke

Atvykę į Europos parko muziejų susipažinsite su muziejumi ir jo ekspozicija, pasivaikščioję plačioje teritorijoje, natūraliame ir meniškai suformuotame kraštovaizdyje, turėsite galimybę
pamatyti daugiau kaip 100 skulptūrų ar kraštovaizdžio meno kūrinių. Ekskursijos metu bus pristatyti garsūs šiuolaikinio meno kūrėjai, sužinosite įkvėpiančią muziejaus kūrimo istoriją ir išskirtinių meno kūrinių pastatymo detales. Žemėlapio pagalba didelėje muziejaus teritorijoje galėsite rasti norimus kūrinius, lavinti orientacinius gebėjimus gamtinėje muziejaus aplinkoje. Priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių, grupėms parenkamas individualus maršrutas. Nemažai muziejaus eksponatų yra interaktyvūs, čia menas pažįstamas aktyviai įsitraukiant į judesį, savo aktyvumu keičiant kūrinio tam tikras savybes. Klausimai ir kryžiažodžiai leis įtvirtinti žinias, bus mokomasi interpretuoti ir atskleisti gilesnes meno kūriniais perteikiamas idėjas. Kelionė po Europos parką – galeriją, kurios „lubos“ – dangus, o „sienos“ – medžiai – leidžia susipažinti su įvairiausių pasaulio šalių menininkų kūriniais, meninės išraiškos skulptūroje įvairovę ir atskleidžia harmoniją tarp gamtos, žmogaus ir meno.
Dailė, Skulptūra

Susipažinimas su pasaulio skulptūra Europos parke

Paslaugos tikslas – supažindinti su šiuolaikiniu menu. Pagrindas – modernaus ir šiuolaikinio meno ansamblis 55 ha kūrybiniame kraštovaizdyje, kuriame pristatoma pripažinti menininkai,
jų ambicingi darbai, minimalizmo, konceptualizmo, žemės meno ir kt. meno krypčių geriausių kūrėjų pavyzdžiai (pvz., tokių šiuolaikinio meno korifėjų kaip Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo, Magdalenos Abakanowicz, Beverly Peper, Alešo Vesely, Makoto Ito ir kt.), o kartu ir Lietuvos kūrėjų Elenos Urbaitis, Vytauto Kašubos, Gintaro Karoso didžiulio mastelio kūriniai. Siekiama: (1) skatinti kultūrų įvairovės pažinimą per meną, atskleisti įvairių šalių menininkų išraiškų skulptūroje ir kraštovaizdžio mene įvairovę santykyje su gamta, plėsti akiratį; (2) ugdyti kūrybingumą ir kritinį mąstymą interpretuojant meno kūrinius; (3) ugdyti savarankiškumą, sudaryti sąlygas savarankiškam meno pažinimui ir tyrinėjimui. Lankydamiesi Europos parko muziejuje mokiniai bus edukatoriaus supažindinti su muziejumi ir jo ekspozicija. Mokiniai turės galimybę pasivaikščioti plačioje teritorijoje, natūraliame ir meniškai suformuotame kraštovaizdyje, ir pamatyti apie 150 skulptūrų ar kraštovaizdžio meno kūrinių. Žemėlapio pagalba didelėje muziejaus teritorijoje galima rasti norimus kūrinius, mokiniai mokosi orientuotis gamtinėje muziejaus aplinkoje. Priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių, grupėms individualiai parenkamas maršrutas. Nemažai muziejaus eksponatų yra interaktyvūs, čia menas pažįstamas aktyviai įsitraukiant į judesį, savo aktyvumu keičiant kūrinio tam tikras savybes. Įgytoms žinios įtvirtinti mokiniams pateikiamos užduotys (klausimai, kryžiažodžiai) raštu. Susipažinę su Europos parko ekspozicija, mokiniai pamatys įvairiausių pasaulio šalių menininkų kūrinius, jų harmoniją su įstabia Lietuvos gamta, patirs meninės išraiškos skulptūroje įvairovę, mokysis interpretuoti ir atskleisti gilesnes meno kūriniais perteikiamas idėjas, mokysis suvokti per menininko prizmę.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacija „Vaikų žaidimai 1560“

Edukacijos tikslas – skatinti vaikų domėjimąsi kultūra bei istorija per žaidimus. Uždaviniai: (1) trumpai ir aiškiai supažindinti mokinius su Perkūno namo istorija; (2) pristatyti
vaikams Renesanso laikotarpį ir 1560 m. nutapytą Piterio Breigelio Vyresniojo paveikslą „Vaikų žaidimai“; (3) užsiimti su vaikais istorinių žaidimų rekonstrukcija, taip lavinant jų kūrybinį mąstymą. Metodai: pasakojimas, diskusija, fizinė aktyvi veikla. Numatoma veikla Edukacijos pradžioje dalyviai susipažins su seniausio gyvenamojo namo Kaune – Perkūno namo – istorija. Kadangi užsiėmimo metu vaikai mokysis pažinti tokius istorinius laikotarpius kaip viduramžiai ir renesansas, edukaciją ves ir senovinę atmosferą skleis rekonstruotais istoriniais rūbais apsirengusi (-ios) edukatorė (-ės). Po pažinties su namu mokiniai trumpai susipažins su Renesanso kultūra, o konkrečiau – su 1560 metais, kuomet buvo nutapytas Piterio Breigelio Vyresniojo (ol. Pieter Bruegel, apie 1525–1569 m.) paveikslas „Vaikų žaidimai“. Remiantis šiuo paveikslu vaikai, susiskirstę grupėmis, turės patys atkurti jame pavaizduotus istorinius žaidimus. Siekiant kuo didesnio vaikų kūrybingumo, jiems bus suteiktos įvairios priemonės žaidimams atlikti – kamuoliukai, kibirėliai, antklodės, akių raiščiai, lankai, suktukai, šaškės ir pan. Po kūrybinės veiklos vaikai bandys palyginti istorinius žaidimus su šiuolaikiniais jų žaidžiamais žaidimais. Nuoroda į paveikslą internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Piteris_Breigelis_Vyresnysis#/media/File:Pieter_Bruegel_the_Elder_-_Children%E2%80%99s_Games_-_Google_Art_Project.jpg Siektini rezultatai: vaikai išmoks dirbti grupėse, įgis bendrųjų žinių apie istorinius laikotarpius ir istorinį meną bei gebėjimų pažinti, analizuoti ir kurti.
Dailė, Kultūros paveldas

KELIONĖ Į EGIPTĄ

„Kelionė į Egiptą“ - programa, kuri siūlo išvyką į archaišką piramidžių ir didingų faraonų šalį. Senovės Egipto ekspozicija atvers jums daugybę įdomių faktų, išgirsite dar negirdėtų
istorijų, plauksite Nilu, statysite šventyklas, žaisite "Krokodilų ir laivų mūšį", o tada, Jūs išvysite tikrą mumiją, kuri, sako, kartais atgyja… Programos pradžioje gilinsitės į senovės Egipto atsiradimo istoriją, dievų hierarchiją, mokslo atradimus, architektūros pasiekimus, gyvenimo būdą, papročius, mirusiųjų kultą, tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Sužinosite, kokią reikšmę turėjo Nilo potvyniai ir atoslūgiai, ir kaip tai įtakojo Egipto civilizacijos, trukusios 3000 metų atsiradimą. Kas valdė šalį, kokius dievus ir gyvūnus garbino egiptiečiai, kodėl faraonai statėsi didingas piramides iki šių dienų apipintas mitais ir keliančias daugybę klausimų, į kuriuos bando atsakyti mokslininkai. Mokiniai sužinos įdomių faktų apie senovės Egipte įkurtas mokyklas berniukams, kuriose mokėsi būsimieji raštininkai, žyniai, tarnautojai, kariūnai. Kodėl Egipto gydytojai buvo laikomi geriausiais tų laikų medikais visame senovės Rytų pasaulyje, kas pirmasis atrado mumifikavimo technologiją. Kokią paskirtį turėjo Sfinksai prie šventovių. Ką pasakoja šventyklų sienose įamžinti bareljefai, piešiniai bei hieroglifai ir kokią reikšmę senovės Egipto mokslas bei kultūra turėjo Antikos ir Europos kultūrai.
Dailė, Kultūros paveldas

Lobyno paslaptis

Vilniaus katedros lobyno vertybės ne kartą degė gaisruose, į slaptavietes įsilauždavo vagys, katedrą niokojo ir brangenybių ieškojo priešai... Išgirdę katedros lobyno istoriją,
praktinėje dalyje vyresnių klasių moksleiviai (7-12 kl.) ieškos paslėpto lobio. Užuomina seks užuominą, sudėtingas rebusas – mįslę, paieškoms reikės istorinių žinių... Jei viską išspręsime, tai ir lobį surasime! Su mažaisiais mūsų lankytojais (1-6 kl.) apžiūrėję Vilniaus katedros lobyną, praktinėje dalyje „slėpsime lobį“ - kursime senovinį lobio žemėlapį. Netikėtai atrastas senas žemėlapis leis ir mums pasijusti lobio ieškotojais.
Dailė

Kalėdų belaukiant

Anykščių sakralinio meno centre saugoma ir eksponuojama ilgamečio Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebono monsinjoro Alberto Talačkos dailės kūrinių kolekcija ir biblioteka. Monsinjoro
dailės kūrinių kolekcijoje per 50 kūrinių, tarp jų – garsaus italų tapytojo Karlo Maračio (Carlo Maratti 1625–1713) darbas, nutapytas ant vario plokštės. Tai vienintelis šio dailininko darbas, esantis Lietuvos muziejuose. Kolekcijoje taip pat išvysite Johano Baptisto Lampio, Simono Čechavičiaus, Jono Rustemo, Antano Žmuidzinavičiaus, Kazio Šimonio, Česlovo Kontrimo, Vaidoto Žuko ir kt. tapybos darbus. Advento laikotarpiu siūlome mokiniams kultūrinę edukaciją „Kalėdų belaukiant“. Jos tikslas – suteikti naujų žinių bei papildyti ir praturtinti bendrojo ugdymo mokyklų tikybos programą. Apžiūrint Sakralinio meno centro ekspoziciją, supažindinti mokinius su pagrindiniais krikščionybės ikonografiniais simboliais. Kulturinės edukacijos „Kalėdų belaukiant“ uždaviniai: 1. Mokyti atpažinti ikonografinius simbolius meno kūriniuose. 2. Supažindinti su Betliejaus istorija. 3. Palyginti prakartėlių kūrimo tradicijas Lietuvoje ir Europoje. 4. Sukurti kūrybinį darbelį „Prakartėlė“ arba „Kalėdiniai atvirukai“. Metodai ir priemonės: 1. Sakralinio meno centre saugomos kunigo monsinjoro Alberto Talačkos sukauptos XVII–XX a. meno kūrinių kolekcijos apžiūrėjimas ir jos analizė. 2. Betliejaus istorijos klausymasis, jos trumpas aptarimas. 3. Pokalbis, aiškinimasis, kas tai yra prakartėlė. 4. Skaidrių su prakartėlių nuotraukomis iš skirtingų Europos šalių ir Lietuvos peržiūra. 5. Darbelių „Prakartėlė“ arba „Kalėdiniai atvirukai“ kūrimas naudojant įvairias menines priemones. Kūrybinis procesas vyksta dirbant grupėse, paskirstant užduotis pagal amžių ir gebėjimus, taikant žaidybinius metodus, padedančius dalyviavms atsipalaiduoti ir išlaisvinti kūrybinę mintį. „Prakartėlė“ – tai komandinis kūrybinis darbas; vaikai pasiskirsto užduotis ir padedami edukatoriaus sukuria originalią savo klasės prakartėlę.
Rodomi įrašai: 1 - 10269