Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Dailė, Kita

Komiksų dirbtuvės

Užsiėmimo metu susipažinsiu su minčių pavaizdavimo būdais (minčių žemėlapiais, komiksais, karikatūromis ir pan.). Tada pasirinksime mums visiems aktualią temą (pvz. nusirašinėjimas,
socialinė lygybė, teisingumas ir pan.) ir susikursime šios temos vizualinį žodyną. Lavinsime greito piešimo įgūdžius. Galiausiai sukursime komiksus ar karikatūras, atsipindinčius mūsų požiūrį į temą. Juos patalpinsime į Instagram ir stebėsime reakcijas, kokių patobulinimų dar reikia. Po užsiėmimo piešinius perduosime nevyriausybinėms organizacijos, kurios galės juos panaudoti savo komunikacijoje.
Dailė, Skulptūra

„Lobio paieškos“

Edukacinio užsiėmimo tikslas – aktyvia ir kūrybiška forma supažindinti su šiuolaikiniu menu. Siekiama: (1) praturtinti meninę patirtį, žadinti jautrumą aplinkos estetikai ir meno
reiškiniams, pagarbą šiuolaikiniam menui, padėti perimti kultūrines vertybes; (2) ugdyti kūrybinį mąstymą, savarankiškumą, sužadinti norą domėtis ir aktyviai dalyvauti, sudaryti galimybes patirti pažinimo džiaugsmą ir plėtoti intelektualinius gebėjimus; (3) skatinti komandinio darbo, bendradarbiavimo ir komunikavimo įgūdžius. Užsiėmimo pradžioje edukatorius mokinius supažindina su muziejumi, pritaikyta grupei, taip pat dialogo forma papasakoja apie šiuolaikinį meną, muziejaus įkūrimo istoriją, ekspozicijos išskirtinumą, dydį, kultūrų išraiškų įvairovę, galimybę plačiai susipažinti su skirtingų tautų ir šalių menininkų darbais (net 35 pasaulio šalių pripažintų menininkų kūrinių, tarp kurių minimalizmo, konceptualizmo, žemės meno ir kt. meno krypčių geriausių kūrėjų, tokių kaip Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo, Magdalenos Abakanowicz, Beverly Peper, Makoto It, Aleš Vesely ir kt. pavyzdžiai), atrasti ir palyginti. Vėliau pateikiamos aiškios užsiėmimo instrukcijos – taisyklės. Susiskirstę į komandas mokiniai gauna užduotis – užuominas, muziejaus ekspozicijos žemėlapius su išsamiu kūrinių pavadinimų ir autorių sąrašu. Žemėlapio pagalba muziejaus teritorijoje jie ieško tam tikrų meno kūrinių, mokosi orientuotis gamtinėje muziejaus aplinkoje. Pateikiamose užuominose kalbama apie meno kūrinių idėjas, formas, simbolizmą, todėl mokiniai mokosi ir sužino apie šiuolaikiniu menu perteikiamas idėjas, jų įvairovę. Teisingai atlikę visas užduotis iš eilės, iššifravę užuominas, suradę visas dėlionės detales, mokiniai gauna apdovanojimą – simbolinį „lobį“, prisiminimą apie atrastus šiuolaikinio meno pavyzdžius. Priklausomai nuo amžiaus ir kitų veiksnių, grupėms individualiai parenkamos užduotys. Aktyvus užsiėmimas vyksta lauke, gamtinėje muziejaus aplinkoje.
Dailė, Etninė kultūra

Margas margutis

Tikslas – ugdyti pažinimo ir menines kompetencijas per tradicinį margučių marginimo būdą natūraliu vašku. Uždaviniai: (1) supažindinti su margučių marginimo senaisiais raštais, dažymo
bei marginimo būdais; (2) populiarinti vieną seniausių margučių marginimo techniką – marginimą vašku; (3) skatinti mokinių vaizduotę, norą kurti, improvizuoti. Metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas ir iliustravimas, animacinio filmuko peržiūra, individualus kūrybinis darbas. Priemonės: virti kiaušiniai, dažai, vaškas, kaitlentė, metalinis indas, mediniai pagaliukai arba pieštukai, metaliniai smeigtukai plokščia galvute (lyg vinutė), projektorius, DVD kompaktinė plokštelė „Lietuvių animacija šventės ir sakmės“, dalomoji medžiaga. Veiklos aprašymas: Demonstruojamas trumpas animacinis filmukas „Margučio rytas“. Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Dailė

„Ch. Frenkelio odos dirbtuvės. Apyrankė“

Edukacija vyksta muziejaus edukacinėje erdvėje „Odos dirbtuvėlės“. Praverkite paslapties širmą apsilankę muziejuje. Pamatykite, užuoskite ir prisilieskite prie išdirbtos natūralios
odos. Žmogaus reikmėms ji naudojama nuo neatmenamų laikų. Apavas, rūbai, žirgo reikmenys, buitiniai indai ir krepšiai – tai tik nedidelė odos panaudojimo galimybių dalis. Kviečiame pas mus, į Ch. Frenkelio odos dirbtuvėles, pasigaminti vienetinį ir praktišką daiktą – apyrankę, dekoruoti ją įvairiais odos dekoravimo būdais. Edukacijos metu vaikai susipažins su nauja sritimi – dailiaisiais odos darbais, sužinos naujų sąvokų, terminų, išbandys naujus įrankius, pritaikys praktiniame darbe.
Dailė

Edukacinė programa ,,Juodai balta mintis"

Teorinė dalis. Trukmė 15 min. Prezentacijos metu pristatoma ir pasakojama apie grafiką, jos rūšis, išraiškos priemones, piešimo elementus, formos. Rodomi sukurti grafikos darbų
pavyzdžiai. Praktinė dalis. Trukmė 45 min. Kūrybinė užduotis – susikurti autorinį grafikos darbą - atviruką savo draugui ir jį pristatyti.
Dailė, Kultūros paveldas

Menas akmens amžiuje

Tiksli ir uždaviniai - padaryti įspūdį, sužadinti mokinių smalsumą, norą tyrinėti ir perprasti senųjų daiktų, reiškinių paslaptis, patirti atradimo džiaugsmą, ugdyti naują kultūros
vartotoją. Sukurti savo meno kūrinį. Metodai – pasakojimas, disputas kūrybinės dirbtuvės kinestetiniu-lytėjimo būdu ( lipdymas iš molio, piešimas su sanginos kreidelėmis). Užsiėmimas vyksta Lietuvos proistorės ekspozicijoje. Mokiniai eksponatų pagalba supažindinami su akmens amžiaus žmonių menu, jų dirbiniais. Meniškų dirbinių archeologai randa jau nuo akmens amžiaus. Dažnai tai papuošalai – žvėrių dantys, iltys, gintaro dirbiniai. Meno apraiškų taip pat randama ir keramikos dirbiniuose (puodai, dubenėliai ir kt.). Ornamentas buvo svarbi žmonių bendravimo priemonė, juo perduodama bendra idėja, prasmingas tekstas, apibendrinti įvaizdžiai. Ekspozicijoje ieškosime pavyzdžių ir bandysime kartu perskaityti akmens amžiaus žmogaus rašytus „laiškus“ puodų šukėse.. Išsiaiškinsime kokia buvo pirmykščių žmonių pasaulėžiūra ir kaip ji kito, kokį žvėrių viešpatį garbino to meto žmogus ir kodėl? Akmens amžiaus menas – geometriniai motyvai (taškai, brūkšneliai, duobutės ir kt.) arba taškiukais įrėžti/įgręžti žmonių bei žvėrių atvaizdai. Šie ornamentai turi ne tik puošybinę paskirtį, bet ir simbolizuoja pasaulio modelį, apsaugą. Nors tai vadinamasis primityvusis menas, tačiau jo simbolius šiuolaikinis žmogus vis dar nesąmoningai naudoja iki šių dienų. Kodėl? Tai irgi išsiaiškinsime užsiėmimo metu. Kūrybinėse dirbtuvėse bandysime įsijausti į akmens amžiaus menininko vaidmenį, lavinsime vaizduotę ir leisime mokiniams atsikleisti kaip kūrėjams. Kiekvienas mokinys gaus po gabalėlį molio ir galės nusilipdyti amuletą.
Dailė, Etninė kultūra

Močiutės kraitinės skrynios paslaptys

Tikslas ir uždaviniai – ugdyti mokinių tautinę savimonę, pagarbą savo tautos praeičiai. Suteikti vaikams žinių apie liaudies meno ornamentiką. Užsiėmimas vyksta muziejaus valstiečių
buities ekspozicijoje, kurioje pristatomi autentiški liaudies baldai. Praktinė dalis – edukacinėje klasėje. Lietuvių liaudies ornamentinė puošyba turi ilgaamžes tradicijas. Vyrauja geometrinis ir stilizuotas augalinis ornamentai. Išsiaiškiname, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama baldų, drabužių bei moterų darbo įrankių puošybai. Išskirtinė vieta priklausė tapytoms skrynioms ir kuporams. Skrynias valstiečiai labai brangino ir tai buvo vienas svarbiausių baldų valstiečio troboje, apdainuotas dainose, susijęs su šeimos tradicijomis ir vestuvių papročiais. Jų puošyba įvairi ir skiriasi regioniniais skirtumais bei variantų gausa. Su mokiniais nagrinėsime ir aptarsime klausimus: kodėl buvo puošiamos skrynios, ką merginos ir moterys laikė šiose skryniose, kokias ornamentais ir simboliais jas margino, kas yra kraitis, pasoga, kodėl neturėti kraičio merginai buvo negarbė. Susipažinę su ornamento sudarymo savitumais, kūrimo tradicijomis, mokiniai gauna skrynių trafaretus ir kuria savo ornamentą pasirinkta technika (piešimas kreidelėmis, akvarele, štampavimas). Meninės veiklos pagalba turtinama mokinių emocinė patirtis, skatinamas asmenybės, individualumo ir savarankiškumo atskleidimas. Kiekvienas pristato savo kūrybinį darbą.
Dailė, Kultūros paveldas

Meno pinklės

Užsiėmimo metu giliname žinias apie skirtingas meno epochas, meno vertybes. Kiekvienas dalyvis gauna po planšetinį kompiuterį su įdiegta specialia aplikacija. Visi tampame detektyvais,
klaidžiojame po muziejaus ekspozicines sales ir bandome įveikti suktas užduotis. Dalyvis atlikdamas praktines užduotis susipažįsta su kiekvienu laikotarpiu. Įveikus užduotis gaunamas slaptažodis, kurį reikia suvesti į aplikaciją planšetiniame kompiuteryje. Tokiu būdu patenkama į erdvę (biblioteka, restoranas, darbo kabinetas ir t.t.), kurioje paslėptos tam tikrų laikotarpių meno vertybės: laikrodžiai, paveikslai, baldai ir t.t. Dalyvis turi atpažinti ir atrasti meno kūrinius. Iš viso: 7 skirtingos erdvės (nuo renesanso iki moderno ir viena bendra erdvė). Tik geriausi detektyvai gali išnarplioti meno pinkles!
Dailė, Literatūra

Ekslibriso dirbtuvės

Paslaugos tikslas – supažindinti mokinius su ekslibrisu, jo raida ir pagrindinėmis grafikos technikomis bei praktiškai panaudojant vieną iš grafikos atlikimo technikų (linoraižinį)
sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Pagrindiniai uždaviniai: 1) atskleisti ekslibrisų istoriją; 2) išmokyti mokinius atpažinti ekslibrisus ir juos pasigaminti; 3) prasmingai praleisti laiką kuriant ir paskatinti ieškoti bendrų dėsningumų skirtingose meno apraiškose. Paslauga skirta ekslibrisui, kaip reiškiniui, pažinti ir yra sudaryta iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės: paskaitos ir kūrybinių dirbtuvių. Iš pradžių supažindinama su ekslibriso istorija, apžvelgiami jo stiliai ir vystymosi kryptys. Taip pat trumpai pristatomos pagrindinės grafikos technikos. Pasitelkiant vaizdinę medžiagą (bibliotekos fonde esančias knygas, nuotraukas) yra pateikiami ekslibrisų pavydžiai. Kūrybinių dirbtuvių metu pateikiama ir paaiškinama užduotis – dalyviai turi sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Paaiškinama apie formatą, supažindinama su linoraižinio grafikos technika. Užduoties pradžioje eskizuojama ant popieriaus lapų, vėliau piešinys perkeliamas ant linoleumo ir raižomas specialiomis priemonėmis, galiausiai klišė perkeliama ant popieriaus ir taip gaunamas ekslibrisas. Kūrybinė edukacijos dalis padeda atskleisti ir ugdyti kūrybiškumą bei kruopštumą, taip pat skatina mąstyti, koks objektas, žodis ar ženklas atspindi kiekvieną asmenybę ir kaip jį reikėtų perteikti naudojant linoraižinio techniką. Atspaustą ekslibrisą dalyviai gali pasiimti su savimi ir sugalvoti, kur jį tinkamai panaudoti.
Dailė

Edukacinė programa „Akmens tapyba“

Akmens tapyba – unikalus tapybos būdas, kurį sukūrė Anykščių tautodailės meistras Stanislovas Petraška. Muziejuje nuolat eksponuojami tautodailininko S. Petraškos paveikslai, kuriuos
jis nutapė, naudodamas savo sukurtą akmens tapybos techniką. Edukacinės programos uždavinys – ne tik papasakoti išskirtinę Kūrėjo istoriją, bet ir sudaryti sąlygas mokiniams patiems išbandyti šį tapybos būdą. Programos pradžioje (trukmė iki 30 min.) mokiniai bus supažindinami su akmens tapybos darbų ekspozicija. Mokiniai apžiūrės akmens tapybos darbų ekspoziciją, bandys atpažinti gamtinius ir istorinius objektus, kurie dažni Kūrėjo paveiksluose. Papasakojama kaip karininkas, puoselėjęs tarnavimo laisvos Lietuvos kariuomenėje viltį, sovietinės sistemos buvo paverstas tiesiog elektriku, visą gyvenimą degė dviem ugnimis: meile Lietuvai ir jos istorijai bei kūrybos liepsna. Edukatorius pasakos, kaip žmogus, nebaigęs akademinių dailės mokslų, vis tiek siekė kurti ir didžiąją savo laiko dalį praleisdavo savo dirbtuvėlėje, mėgindamas vaizduotėje kilusius ar nuotraukose užfiksuotus vaizdinius kuo tobuliau perteikti akmens tapybos technika. Mokiniai žiūrės trumpą filmuką apie Kūrėją bei jo darbo procesą. Praktinėje edukacijos dalyje, mokiniai galės išbandyti akmens miltelių paruošimo ir tapymo akmens milteliais veiklą, per kurią jie nutapys ir į savo klasę parsiveš Stanislovo Petraškos paveikslo fragmentą. Paveikslo tapybos fragmentai bus parenkami pagal mokinių amžių ir ugdymosi poreikius. Jauniesiems gali būti naudojami S. Petraškos sukurtų pasakų fragmentai bei į veiklas integruotas Kūrėjo sukurtų pasakų skaitymas. Vyresniųjų klasių mokiniams labiau tinkami gamtos ar istorinių paveikslų fragmentai. Edukacinės programos rezultatas – susipažinimas su tautodailininko S. Petraškos asmenybe, kūrybiniu palikimu, bendro paveikslo fragmento atlikimas akmens tapybos technika, suvoktas kūrybos procesas, jam reikalingos kantrybės svarba bei mokinių paskatinimas patiems imtis kūrybinių veiklų.
Rodomi įrašai: 221 - 230326