Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Dailė

Proginiai atspaudai

Kūrybinių dirbtuvėlių tikslas – supažindinti su netradicine grafikos technika – moliotipija, kuriant netradicinius spalvotus atspaudus nuo molinių plokštelių. Uždaviniai: (1) pasirinkti
kuriamo atspaudo temą, (2) sukurti spalvotą atspaudą nuo molio plokštelės, (3) aptarti sukurtos temos darbelius. Mokymosi žingsniai – molio plokštelės pasiruošimas, piešinio išraižymas, padengimas dažais, atspaudimas. Šio užsiėmimo atitiktis bendrojo lavinimo programai – meninio ugdymo edukacinės programos (dailė, muzika, teatras). Socialinės edukacinės programos (pasaulio pažinimas, istorija, geografija, pilietiškumo pagrindai). Integruojamosios programos (mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės programos). Technologijos edukacinės programos. Kūrybinių dirbtuvėlių vieta – edukacinė klasė Utenos meno centre. Naudojamos priemonės: molis, stekai, lentelės, kočėlai, specialūs peiliukai, akriliniai dažai, kempinėlės. Trumpas aprašymas Pažintį su atspaudų gamyba jaunieji kūrėjai pradės nuo molio. Sužinos apie molio savybes ir jo platų panaudojimą. Šiuo atveju tai bus netradicinis molio panaudojimas kūryboje. Gavę molio, patys išsikočios blyną, ant kurio išraižys norimą piešinį. Naudodami kempinėlę, piešinį padengs norimomis spalvomis. Prie piešinio priglaudę ir prispaudę popieriaus lapą, gaus nuostabų piešinio atspaudą. Dar vieną atspaudimą bus galima pakartoti ant spalvoto popieriaus. Baigę darbą jaunieji lankytojai sudės atspaudus džiūti ir pasidarys mažą savo darbelių parodą. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno autoriaus atspaudas skirsis ir turiniu, ir forma, ir spalvine išraiška. Tai skatins mąstymą, individualumą, kūrybiškumą. Užsiėmimo metu padarytos moliotipijos bus atiduodamos autoriams.
Dailė, Kultūros paveldas

Knygos kelias

Muziejaus ekspozicijoje dalyviai supažindinami su spaudos draudimo laikotarpiu Sūduvos krašte; veikiančiomis slaptosiomis mokyklomis, knygnešių biografijomis ir jų darbo specifika,
leidžiama spauda. Gautai informacijai užtvirtinti dalyviai žaidžia komandinį žaidimą, spęndžia kryžiažodį, atlieka užduotį su grifeline lentele, susipažysta su spaudos draudimo laikotarpio leistais spaudos leidiniais bei juos tyrinėja. . Antroje edukacijos dalyje dalyviai gamina rankų darbo knygutę, ją dekoruoja zanavykų kraštui budingu ornamentu, bei susipažysta su knygos atsiradino istorija. Pagamintą knygutę mokiniai pasiima su savimi namo.
Dailė, Literatūra

KŪRYBINIO RAŠYMO PAMOKA MUZIEJUJE

Kūrybinio rašymo ir dailės integruota pamoka. Mokiniai supažindinami su pagrindiniais bet kokio naratyvo elementais (užuomazga, veiksmo vystymasis, kulminacija, atomazga bei kt.) ir
gauna grupinę užduotį – sukurti istoriją, kurios pagrindinis veikėjas būtų muziejaus ekspozicijos daiktas/personažas. Kiekviena grupė, apžiūrėjusi parodą, išsirenka patikusį eksponatą – jis ir taps pagrindiniu pasakojimo veikėju. Kiti istorijos kūrimo elementai nurodyti grupei pateiktame žaidimo lape, pavyzdžiui, vienas grupės narys turi pasiūlyti veiksmo vietą ir laiką, kitas – priežastį, dėl kurios pagrindinis veikėjas jaučiasi nelaimingas, trečias – o kokios gi laimės veikėjas siekia, ketvirtas - kokį kitą veikėją (padėjėją ar kenkėją) herojus sutinka, leidęsis į laimės paieškas, arba kokios kliūtys jo laukia kelyje, penktas mokinys nusprendžia, koks būtent įvykis pakeičia pagrindinį veikėją (pasakojimo esmė – leisti veikėjui rasti laimę ir patirti metamorfozę: bailus tampa drąsiu, negražus – gražiu, kvailas – protingu ir pan.). Kiekvieno mokinio pasiūlymai grupėje aptariami ir jungiami į rišlų tekstą, kuris vėliau pristatomas kitoms grupėms, rodant pasirinktą parodos eksponatą, argumentuojant, kuo būtent jis patraukė grupės narių dėmesį ir taip nusipelnė asmeninės istorijos. Grupė, kurdama istoriją, gali naudotis papildoma medžiaga – tiesioginės kalbos skyrybos schemomis, reikalingomis kuriant dialogą, kūrinio pradžios ir pabaigos formulėmis, junginiais, padedančiais išdėstyti pasakojimo įvykius chronologine tvarka („netrukus“, „kiek vėliau jis...“, „galiausiai...“) ir pan. Edukatorius parenka ir pritaiko skirtingoms amžiaus grupėms labiau tinkamus metodus ir temas.
Dailė

„Linijos ir atspaudai“

Patekus į Vytauto Kasiulio darbų ekspoziciją, susiduriama su būties lengvumu, laisve, besąlygiška meile ir laimės pojūčiu. Čia galima pajausti virtuozišką linijų žaismą, improvizaciją,
spontanišką tapyseną, spalvų grynumą ir lengvumą, pamatyti ne tik aliejinės tapybos, bet ir ne mažiau ekspresyvius dailininko grafikos, pastelės ir guašo technikomis atliktus darbus. Muzikantai, šokėjai ir cirko artistai spinduliuoja gyvenimo džiaugsmą, netgi gatvės valkatos ar luošiai vaizduojami taip ekspresyviai ir spalvingai, kad nenorom sukelia estetinius išgyvenimus. Visus menininko kūrybinių ieškojimų laikotarpius aprėpianti paroda suteikia galimybę mokiniams pažinti talentingo lietuvio, unikalaus stiliaus kūrėjo meno pasaulį. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažins su spalvingais V. Kasiulio litografijos darbais. Sužinos apie grafikos technikas ir priemones. Jie išmoks monotipijos technikos ir sukurs po keletą nedidelių grafikos darbelių. Monotipija – tai tokia dailės technologija, kuria yra padaromas tik vienas atspaudas. Kiekvienas atspaudas yra unikalus ir originalus, antro tokio paties sukurti neįmanoma. Taigi monotipijos technika teikia daug galimybių eksperimentuoti. Šia veikla siekiama atskleisti vaikų kūrybiškumą, lavinti vaizduotę, ugdyti meninį skonį, skatinti saviraišką.
Dailė, Kultūros paveldas

Čiurlionies technika

Edukacinė programa supažindina su Čiurlionio naudotomis priemonėmis – kuo piešė ir tapė šis dailininkas? Kodėl dauguma Čiurlionio paveikslų šiandien yra pakeitę spalvas? Kodėl jie tokie
trapūs? Apžiūrėję originalius paveikslus ir sužinoję kaip jie yra saugomi, užsiėmimo dalyviai visus atsakymus suras patys. Praktinėje užsiėmimo dalyje dalyviai išbandys tokias kreideles ar dažus, kokius naudojo Čiurlionis ir sužinos kaip šis žymus dailininkas komponuodavo ir dėliodavo formas popieriaus lape - pagal išsitrauktą atsitiktinę užuominą kiekvienas galės pats pabandyti sudėlioti čiurlionišką siužetą. Mokėti piešti dalyviams visai nebūtina, edukacinis užsiėmimas paremtas bandymu ir koncepcijos perpratimu.
Architektūra, Dailė

Iliuzijos mene

Paslaugos tikslas – supažindinti vaikus su iliuzijų menu, pateikiant skirtingų menininkų darbus ir iliuzijų meną išreikštą skirtingomis formomis. Edukacijos pabaigoje mokiniai atliks
meninę užduotį. Panaudodami teorines žinias, gautas edukacijos metu, jie bandys individualiai kurti. Analizuodami pavyzdžius, vaikai sukurs anamorfinę iliuziją. Per praktinę veiklą vaikai suvoks, kad jie patys gali būti kūrėjai ir pasidaryti iškreipto vaizdo iliuziją. Jūsų laukia smagi ir spalvota edukacija, kurios metu neteks nuobodžiauti – kursime, galvosime, spėliosime ir diskutuosime!
Dailė, Kita

Koevoliucija

Integruota pamoka apie rūšių radimąsi ir koevoliuciją. Apžvelgsime, kaip randasi, sąveikauja ir viena kitos raidą veikia įvairios gyvybės formos. Kalbėsime ne tik apie pavienių rūšių
radimąsi ir kaitą, bet ir apie koevoliuciją. Susipažinsime su „Raudonosios karalienės“ hipoteze, kuria teigiama, kad viena kitai kenkiančios rūšys iš tikrųjų padeda viena kitai intensyviai tobulėti. Ieškosime, kur šioje sistemoje yra šiuolaikinis žmogus, prieš tūkstančius metų prisijaukinęs ir savo malonumui ar naudai veisiantis tokius gyvūnus ir augalus, kokių pati gamta nekūrė. Žmogus, dėl kurio veiklos prasidėjo negrįžtami Antropoceno epocha vadinami pokyčiai visoje planetoje. Klausime, kokia kiekvieno mūsų vieta šiame žmogaus ir jį supančios aplinkos santykyje. Integruotos pamokos dalyviai atliks kūrybines užduotis, kuriose pritaikys įgytas žinias.
Dailė

Fizika dailėje

Pastaruoju metu vis aktualesnis tampa gamtamokslinis ugdymas, kuris skatina kūrybiškumą. Menas, ypač šiuolaikinis, yra neatsiejamas nuo įvairių eksperimentų, paremtų gamtos mokslų
žiniomis bei naujųjų technologijų išmanymu, ir kalba apie socialines, ekologines, etines ir kitas dabarties pasaulio problemas. Edukacinio užsiėmimo metu, remiantis meno kūriniais, netradiciškai ir suprantamai bus pristatyti fizikos mokslo reiškiniai, ugdomas mokinių kūrybiškumas ir gebėjimas praktiškai taikyti teorines žinias. Bus atliekami eksperimentai su šviesa: moksleiviai susipažins su šviesos ir jos sklidimo dėsniais, kurs grafinius vaizdus ir kompozicijas ant stiklo, ryškins ir fiksuos nespalvotas fotogramas. Tokiu būdu jie ne tik pažins tradicinės fotografijos veikimo principus, bet ir ugdys savo manualinius įgūdžius bei išmoks konkrečiai sieti tokias skirtingas sritis, kaip dailė ir fizika, kas įgalins juos mąstyti netradiciškai, tarsi pažvelgiant į įprastus tikrovės reiškinius iš šalies.
Dailė, Literatūra

Pa(si)keitimai graikų mituose, lietuvių tautosakoje bei mene

Senųjų ir naujųjų mitų atspindžiai literatūroje ir dailėje. Integruota literatūros ir dailės pamoka. Pamokos pradžioje išsiaiškinama mito sąvoka (mitas – kolektyvinis mąstymo būdas,
o pasakojimas – tai mito refleksija). Prisimenami antikiniai mitai apie pradžių pradžią – viskas gimė iš Chaoso. Paroda „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“ irgi kalba apie pradžią – kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuva, kas radosi iš tuomečio chaoso. Mokiniai parodoje sustoja prie objektų, turinčių ryškiausią dešimto dešimtmečio žymę. Aiškinamasi, kaip, pasikeitus gyvenimui, keitėsi žmonių mąstymas – čia pasitelkiamos filosofų Žano Bodrijaro, Ėricho Fromo, Gintauto Mažeikio įžvalgos apie vartotojų visuomenės mitus. Prisimenama graikų mitologija, turto dievai ir mitai apie turtą, aptariamas dešimtąjį dešimtmetį išryškėjęs „kieto vyruko“ mitas. Analizuojant graikų mitą apie Narcizą bei Virginijos Kulvinskaitės romano „Kai aš buvau malalietka“ ištrauką, stebima, kaip pasikeitė požiūris į kūno grožį ir gėrėjimąsi savimi. 90-taisiais feisbuką atstojo anketų sąsiuviniai – juose klasės draugai išsakydavo viską apie save. Mokiniams duodama praktinė užduotis – gavę „anketos“ lapą, grupėmis tyrinėdami parodos eksponatus, jie turi atkurti ir rišliai aprašyti dešimtojo dešimtmečio žmogų: jo išvaizdą, pomėgius, požiūrį į gyvenimą. Grupė pristato savo darbą kitoms grupėms. Pamoka baigiama refleksija.
Dailė, Kita

KARALIŠKA KERAMIKOS DIRBTUVĖ

Edukacinės programos "Karališka keramikos dirbtuvė" dalyviai susipažins su keramikos amatu. Įgytas teorines žinias galės pritaikyti praktiškai. Programa yra pritaikyta 1-5
klasių moksleiviams. Verta paminėti, jog edukacinė programa bus vykdoma Rudaminos miestelyje, kur pasak legendos buvo karūnuotas Mindaugas. Todėl edukacinės programos dalyviai susipažins ne tik su keramikos amatu, bet ir su didinga miestelio istorija. Keramikos amatas yra pasirinktas, nes miestelyje yra Rudaminos piliakalnis. Piliakalnyje buvo vykdomi archeologiniai kasinėjimai rasta labai daug keramikos gaminių šukių. O karališka akademija pavadinta, nes yra legenda, kad ant Rudaminos piliakalnio buvo karūnuotas Lietuvos karalius Mindaugas. Ši edukacinė programa, tai tarsi istorijos ir keramikos sintežės pamoka. Per įvairias vaizdines priemones bus supažindinama su keramikos amatu, vaikams bus leista praktiškai prisiliesti ir išbandyti keramikai naudojamus įrankius, įvairius prietaisus. Dalyviai patys nusilipdys savo rankomis molinį gaminį. Sukurtus darbelius bus galima iškart vežtis namo, o pageidaujant galima -išdegti, padengti glazūra ir paštu išsiųsti visiems dalyviams. Edukacinėje programoje naudojami metodai: susipažinimas su miestelio istorija bei senuoju keramikos amatu, vaizdinių priemonių naudojimas parodant pagrindinius keramikos amato įrankius, praktinės užduotis pristatant darbą su moliu, kūrybinis darbas pasirenkta tema. Po edukacinės programos bus vykdomas aptarimas ir refleksija. Keramikos dirbtuvėse išgyvensime kūrybos, keramikos ir istorijos sintezę.
Rodomi įrašai: 311 - 320320