Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Dailė

Lipdymo edukacinė programa

Menas, jo svarba ir nauda pedagogikoje vis dažniau minima rengiant mokymosi programas. Todėl siūlomai edukacijos programai pasirinkta taikomoji dailė, lipdymas – formuojant modeliną.
Tai dailės šaka, skirtingai nei kitos, lydima praktiškumo, funkcijos. Lipdymo edukacija – dinamiškas užsisėmimas, skatinantis meninę saviraišką, kritinį mąstymą, taip pat lavinantis smulkiąją motoriką, senso-motoriką, vaizduotę, emocinę išraišką, moksleivių kultūrinį sąmoningumą, puoselėjant jų kūrybiškumą, loginį ir kritinį mąstymą, individualumą. Tokių užsiėmimų svarba ypač reikšminga vaiko pojūčių raidai. Ji prisideda prie aplinkos reiškinių suvokimo- logiško jų vertinimo, numatant įvykių eiliškumą ir galimą, atliktų veiksmų, galutinį rezultatą.
Dailė, Dizainas

Keramikos studija

Keramikos studijoje laukiami visi norintys savo rankomis pasigaminti molinių darbelių namams, dovanoms ar tiesiog po dienos rūpesčių dvasiškai pailsėti jaukioje kūrybinėje aplinkoje.
Edukacijos metu susipažinsite su vienu seniausių amatų – pamatysite krosnį, kurioje degami keramikos dirbiniai, sužinosite molio rūšis, gamybos procesus, iš arti apžiūrėsite jau pagamintus keramikos dirbinius, kiekvienas nusilipdysite individualų darbelį iš molio. Jokio amžiaus apribojimo nėra. Dėmesys – kiekvienam pagal poreikius ir kūrybines idėjas. Suteikiami visi darbui reikalingi įrankiai ir medžiagos, tad tereikia atsinešti tik gerą nuotaiką.
Dailė, Literatūra

Edukacinė programa "Karalius pamiršo raidyną"

„Karalius pamiršo raidyną“ – taip vadinasi poetės Violetos Palčinskaitės eilėraščių, supažindinančių su abėcėle, knyga. Knygeles - abėcėles vaikams poetai rašė nuo seniausių laikų.
Edukacinės programos metu pristatoma ir apibūdinama rašto ir alfabeto reikšmė žmogaus gyvenime, magnetinėje lentoje ir ekrane rodomi jo pavyzdžiai nuo seniausių laikų iki dabar. Skaitomi skirtingomis raidėmis prasidedantys eilėraščių posmai, rodomi ir komentuojami pirmosios, išdidintos raidės paveikslėliai, demonstruojami rašytojo P. Cvirkos ranka piešti inicialai, pasakojama jų atsiradimo istorija. Kaligrafijos žinias užtvirtiname praktiškai mūsų kūrybinėse dirbtuvėse su savo atsineštomis priemonėmis (kartonu, plastilinu, karoliukais...): 1) kuriame individualaus raidės paveikslo eskizą ant kartono; 2) pieštuku nupieštos raidės kontūrus užpildome plastilinu; 3) puošiame savo raidę įvairiomis detalėmis ar sužinotu dantiraščio būdu (išbadant, išbraižant). Papildoma užduotis – demonstruodami savo kaligrafinį paveikslą bendraklasiams, perskaitome savo raide prasidedantį eilėraščio posmą. Sukabiname visus ant stendo bendrai parodai, nufotografuojame. Pasiūloma raidžių parodą pasikabinti klasėje, vėliau - namuose. Papildoma vaizdinė medžiaga: V. Palčinskaitė. Karalius pamiršo raidyną. V., Alma litera, 2007. M. Vainilaitis. Abėcėlė. V., Žara, 2000. Žurnalo „Laimiukas“ leidinys „Lietuviais esame mes gimę“ I, 2012. Z. Gaižauskaitė. „Linksmoji abėcėlė“. P. Cvirkos pieštų raidžių kopijos (muziejaus fondų eksponatai). Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto atsiradimo ir vystymosi istorija, jo svarba žmonijos civilizacijos pasiekimams, mokyti kaligrafiškai rašyti. Uždaviniai: praplėsti istorijos, kultūros, literatūros ir žinias; padėti suprasti, kas yra "alfabetas", „piktograma“, „hieroglifas“, „inicialai"; žaidimo forma lavinti žinių įsisavinimą ir pritaikymą kūrybinėse užduotyse. Metodai: pasakojimas, informacijos demonstravimas ekrane, diskusija, skaitymo, rašymo ir kūrybinės užduotys.
Dailė

Atrask muziejų žaisdamas

Užsiėmimo tikslas - pasyvius muziejaus lankytojus-stebėtojus paversti aktyviais dalyviais-tyrėjais. Moksleivių grupė suskirstoma į komandas, kurios gauna panašias užduotis. Užduočių
tikslas - per aktyvią veiklą susipažinti su muziejaus eksponatais, gauti naujos informacijos apie menininkus. Grupės sprendžia kryžiažodžius, fotografuoja, ieško skirtumų, keliauja labirintu, pristatinėja rezultatus draugams, diskutuoja. Taikoma metodika padeda moksleiviams atskleisti naujas savo galimybių ribas, išbandyti save naujame vaidmenyje. Aktyvi veikla skatina smalsumą, kūrybiškumą, keičia požiūrį į muziejų. Užduočių sudėtingumas parenkamas pagal amžiaus grupes, užsiėmimas pritaikytas ir mišraus amžiaus grupėms. Sudaromos galimybės vaikams aktyviai veikti ir džiaugtis pasiektais rezultatais.
Dailė, Kita

Gintaras iš vidaus

Palangos gintaro muziejus užima ketvirtąją vietą pasaulyje pagal fonduose saugomų gintaro inkliuzų skaičių (15 000 vnt.). Edukacinis užsiėmimas „Gintaras iš vidaus“ paruoštas
pastebėjus, jog muziejaus inkliuzų ekspozicija sulaukia bene daugiausiai jaunųjų lankytojų dėmesio ir klausimų. Užsiėmimo metu kviečiama pasinerti į du pasaulius – mokslo ir meno. Pradžioje dalyviai kviečiami atrasti vidinę gintaro sandarą, tai atliekama edukacijų klasėje tiriant gintarą specialiai šiam užsiėmimui įsigytu skaitmeniniu mikroskopu, kuris artina vaizdą iki kelių dešimčių kartų. Taip pastebimi patys mažiausi augmenijos ir gyvūnijos fragmentai, užsikonservavę sakuose, neretai galima įžiūrėti visą vabzdžio struktūrą – akis, sparnų raštus, kojas. Ne mažiau įdomi ir gintaro išorinė dalis, ypač, jei ji padengta vėžiagyvių kiautais ar tiesiog korėta žieve. Matomą pasirinktą vaizdą galima užfiksuoti kaip fotografiją ir persikelti į savo laikmeną. Su inkliuzų pasauliu susiję faktai ypatingai veikia vizualinę atmintį ir dėl to svarbi meninė užsiėmimo dalis. Visų pirma akvarele liejamas gintaro gabaliuko vaizdas, tai suteikia geros patirties – išbandomos akvarelės technikos galimybės. Po to piešinys džiovinamas. Tuo metu dalyviams siūloma apsilankyti Gintaro muziejaus inkliuzų ekspozicijoje. Vėliau ant akvarelės pieštuku piešiamas inkliuzas. Kuriant inkliuzo atvaizdą remiamasi išdidintomis fotografijomis, vaizdu ekrane ir per binokuliarą. Jaunesniems mokiniams siūlomi edukatorių paruošti inkliuzų piešinių pavyzdžiai su išryškinta vabzdžio sandara. Remiantis jais, mokiniui drąsiau pradėti savo piešinį, ypač vaizduojant sudėtingas nariuotakojų struktūras. Kad baigtas darbas išryškėtų, siūloma jį iškirpti ir užklijuoti ant spalvoto kartono pagrindo. Galiausiai surengiama darbų parodėlė – dalyviai kviečiami pristatyti ir apibūdinti savo inkliuzą. Sukurti darbeliai parsinešami namo prisiminimui.
Dailė, Kultūros paveldas

Ką slepia ikonos

Nuo pat Krikščionybės pradžios ikonos ir šventieji atvaizdai yra gerbiamos ir pripažįstamos tiek Rytų, tiek Vakarų tradicijose. Ikonografinį kanoną, ikonų meistrystės tradiciją iki šių
laikų išlaikė Stačiatikių, Ortodoksų Bažnyčia. Paprastai ikonos buvo tapomos tik vienuolynuose. Pasauliečiai perpaišydami ikonas nežinojo simbolių prasmės todėl daug simbolių buvo prarasta. Ši edukacinė programa supažindins moksleivius su senųjų ikonų atsiradimo istorija ir tapybos paslaptimis. Vaikai išsiaiškins kas yra ikona ir kuo ji skiriasi nuo šventųjų portretų; susipažins su pagrindiniais ikonografijos simboliais; pagal supaprastintą schemą senųjų ikonų pavyzdžius nupieš ikoną ir ją nuspalvins paties pasigamintais dažais iš naturalių pigmentų. Sužinos kas yra ikona, kuo ji skiriasi nuo religinių paveikslų, kokie pagrindiniai reikalavimai keliami ikonų tapytojams ir pačioms ikonoms. Šių dienų žmogui, nesuprantančiam simbolių kalbos, ikonos atrodo gana keistai. Sužinojus ikonų simbolių reikšmę moksleiviams atsivers ikonų grožis ir prasmė. Atidus ikonų stebėjimas padės vaikams atkreipti dėmesį į ikonų estetinius subtilumus. Žiūrint iš realistinio vaizdavimo taško ikonos atrodo gana keistai: neteisingos figūrų proporcijos, iškreiptas medžiagos faktūros perteikimas, negaliojantys linijinės perspektyvos principai. Ar senieji ikonografai turėjo elementarių piešimo įgūdžių ir žinių? Ar būtina laikytis kanoninių vaizdavimo būdų? Iš edukacinės programos vaikai išsineš savo pačių nupieštą ikoną, sužinos, kad ikona tikinčiajam tarnauja kaip tarpininkė tarp pasaulio apčiuopiamo jutimais ir pasaulio neprieinamo paprastam suvokimui, to, kurį pažįstame tik tikėjimu.
Rodomi įrašai: 311 - 316316