Dailė, Etninė kultūra

Užsiėmimas „Lipdytinė keramika“

Užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi pasakojimo apie keramikos kilmę, puodininkystės tradicijas, molio savybes, gaminių degimo būdus, supažindinami su muziejuje saugomais archeologinės
keramikos pavyzdžiais, Žemaitijos krašto keramikos ypatumais. Menamos mįslės apie molį. Vaikai įtraukiami į aktyvią diskusiją apie molio panaudojimo galimybes. Vaikai užsiėmimo metu nusilipdo pasirinktos paskirties indelį (dubenėlį savo mielam augintiniui, pieštukinę...) ir papuošia jį seniausiais dekoravimo būdais. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas – skatinti vaikus domėtis liaudies keramika, padėti geriau pažinti keramikos raidą, taip geriau suvokiant tautos kultūros istoriją, pažįstant jos kaitą bei skirtingus bruožus atskirais laikotarpiais. Uždaviniai: pasitelkiant vaizdines priemones pristatyti vieną seniausių lietuvių liaudies amatų – keramiką, molio rūšis ir savybes; pasitelkiant muziejaus eksponatus supažindinti su žemaičių regiono keramikos ypatumais; įtraukti vaikus į diskusiją apie molio panaudojimą ir pritaikymą buityje, architektūroje, medicinoje, mene; sudaryti sąlygas patiems pajausti ir išbandyti molio plastiškumą. Metodai: pasakojimas; muziejaus eksponatų demonstravimas; diskusija; analizavimas; patirties pritaikymas; individualaus darbo metodas. Rezultatai: vaikai ugdysis socialinę, pažinimo bei kūrybingumo kompetencijas; puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius; įgis lipdymo, dekoravimo ir kt. lipdytinei keramikai būdingų kompetencijų; įgis kūrybinės patirties; bus mokomi domėtis bei puoselėti senąsias kultūros tradicijas; įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti.
Dailė

Paveikslai iš gabalėlių

1. Pasitelkiant multimedijos priemones vaikai supažindinami su mozaikos istorija, jos paskirtimi, svarbiausiais kūrėjais ir naudojimu keičiantis amžiams. 2. Aptarsime šių dienų mozaikos
panaudojimo galimybes ir dermę su kitomis dailės rūšimis. Ieškosime praktinių mozaikos pritaikymo galimybių savo kasdienybėje. 3. Dalyviai susipažins su tradicinėmis mozaikų kūrimo priemonėmis, trumpai apžvelgsime, kas vaizduojama tokiu būdu sukurtose mozaikose. 4. Mokiniai ieškos idėjų savo mozaikoms, rinkis medžiagas (pagal dydį, faktūrą, formą, spalvas), dėlios eskizus. 5. Vaikai klijuos savo mozaikas ant faneros lakštelių, maišys mozaikų glaistą, glaistys ir valys.
Dailė

Kaligrafija. Žaidžiame raštu

Rašto menas pradėjo kurtis su pirmais žmonijos ženklais, pieštais olose. Su poreikiu perteikti tai, ką mes matome ar jaučiame, sakome ar negalime išsakyti. Ką vaikai žino apie žodį
„kaligrafija“? Kaip viskas vystėsi nuo pirmųjų simbolių, hieroglifų iki dabartinės abėcėlės stilių gausos? Kokiose meno šakose mes aptinkame meno raštą? Kaip kaligrafija gali mums padėti geriau jaustis ir darniau sugyventi su aplinka? Užsiėmimas turi tris pagrindinius tikslus: teorinės dalies metu supažindinti vaikus su skirtingomis pasaulio kultūromis ir jų rašto meno ypatumais. Tai praplės jų akiratį, rašto raidos kaip meno formos suvokimą ir plataus kaligrafijos panaudojimo įvairiose meno šakose galimybes. Praktinės dalies metu išbandyti su vaikais kūrybišką rašymo pusę. Parodyti, kad galima kurti ne tik tekstą, tačiau ir pačias raides, kad jas galima ne tik rašyti, bet ir piešti bei jomis žaisti. Rašymą paversti kūrybišku, smagiu užsiėmimu, išlaisvinančiu jų kūrybinį potencialą. Pristatyti vaikams terapinį rašymo poveikį, kuris gali padėti nusiraminti, ugdo dėmesio koncentraciją ir kūrybiškumą. Yra puiki priemonė, padedanti atsikratyti streso bei užsistovėjusių emocijų. (Tokia praktika gali padėti vaikams išvengti neadekvačių susikaupusių neigiamų emocijų iškrovų juos supančioje aplinkoje, neretai vedančių į smurtą ar patyčias.) Siektini rezultatai yra, kad mokiniai: pamatytų platesnes rašto galimybes, pereinant nuo monotoniško, vienodo dydžio, vienodai pasvirusių raidžių rašymo lygiose eilutėse į žaismą su raidžių dydžiu, storiu, ryškumu ir padėtimi lape; panaudotų ir pritaikytų įgytas žinias kitose veiklose (pvz., rašydami rašinėlį ar kitą darbą, pavadinimą užrašytų kūrybiškiau); poreikiui esant pasinaudotų terapiniu rašymo poveikiu; pyktį ar kitas neigiamas emocijas išlietų popieriaus lapui, o ne bendraklasiui; turėtų impulsą daugiau pastebėti ir atpažinti kaligrafijos apraiškas juos supančioje aplinkoje bei kitose meno formose.
Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Dailė

„Ch. Frenkelio odos dirbtuvės. Raktų pakabukas“

Edukacija vyksta naujai įrengtoje edukacinėje erdvėje „Odos dirbtuvėlės“. Užsiėmimo pradžioje vaikams pristatoma trumpa muziejaus ir odininko Chaimo Frenkelio istorija. Kas tas žmogus,
pradėjęs verslą nuo primityvios odos dirbtuvėlės ir išplėtęs ją iki didžiausio odos fabriko visoje Rusijos imperijoje? Praverkite paslapties širmą apsilankę muziejuje. Pamatykite, užuoskite ir prisilieskite prie išdirbtos natūralios odos. Žmogaus reikmėms ji naudojama nuo neatmenamų laikų. Apavas, rūbai, žirgo reikmenys, buitiniai indai ir krepšiai – tai tik nedidelė odos panaudojimo galimybių dalis. Kviečiame pas mus, į Ch. Frenkelio odos dirbtuvėles, pasigaminti praktišką daiktą – raktų pakabuką, pasipuošti jį firminiu Ch. Frenkelio odos fabriko antspaudu arba dekoruoti savo sukurtais ornamentais ir piešiniais. Edukacijos metu vaikai susipažins su nauja sritimi – dailiaisiais odos darbais, sužinos naujų sąvokų, terminų, išbandys naujus įrankius, pritaikys praktiniame darbe.
Dailė, Skulptūra

Taškas taškas pagaliukas ir išeina žmogeliukas

Visi žinome paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, stovintį Katedros aikštėje Vilniuje. Paminklo autorius - lietuvių išeivijos skulptorius Vytautas Kašuba (1915-1997).
Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje veikia didelė ir įvairi skulptoriaus kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija". Todėl metas keliauti į galeriją ir apžiūrėti skulptūras iš gipso, bronzos, švino ir lieto akmens, patiems tapti pozuotojais, atkartoti skulptūrų judesius, sudėlioti „geometrinį žmogų" ir pabandyti pavaizduoti sėdintį, gulintį, bėgantį, besijuokiantį žmogų nesinaudojant įprastomis dailės priemonėmis.
Dailė, Muzika

Edukacinė ekskursija po šuolaikinio meno galeriją „Open Gallery" ir Menų fabriką „Loftas“

„Open Gallery" (liet. Atvira galerija) – šiuolaikinio meno projektas postindustrinėje buvusios „Elfos“ gamyklos teritorijoje, Aukštutiniame Naujamiestyje, Vilniuje. Galerijos tema
nagrinėja laisvės ir atgimimo ideologiją, buvusi apleista teritorija ženklina istorijos pokyčius ir sovietmečio palikimą. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, visas gamyklų kvartalas Naujamiestyje, tapęs apleista vieta ir kultūros užribiu sostinėje, dabar dažnai tituluojamas „Vilniaus Berlynu” ar „Loftinės kultūros epicentru”. Projektas „Open Gallery” jungia šiuolaikinį meną, urbanistiką, istoriją, architektūrą, formuoja kūrybišką aplinką gyventi ir dirbti, inovatyviai pristato meną visuomenei atvirose erdvėse, išeidamas iš „balto kubo” galerijos suvokimo ribų, paversdamas postsovietinį buvusį labai uždarą industrinį kiemą unikalia atvira meno galerija. Lietuvos ir užsienio menininkų sukurti darbai puošia senų industrinių pastatų sienas, taip suteikdami jiems naują gyvenimą bei paversdami meno kūriniais, šviesos meno instaliacijos tarnauja kaip funkcinis apšvietimas, kaip meno ekspozicijos platforma išnaudojami pastatų stogai. Veikla Edukacinės-pažintinės ekskursijos po šiuolaikinio meno galeriją „Open Gallery“ bei menų fabriką „Loftas“ su profesionaliu gidu, kuris supažindins su postindustrine buvusios radijo gamyklos „Elfa“ istorija (pastatas, kuriame įsikūręs menų fabrikas „Loftas“), „Open Gallery“ atsiradimo idėja ir jos įgyvendinimu, pristatys galerijoje esančius darbus bei šviesos instaliacijas: galeriją sudaro ne tik didžiuliai piešiniai (street art) ant industrinių pastatų sienų, bet ir šviesos instaliacijos, skulptūros, Lietuvos istorijos įvykius pažymintys darbai bei kūriniai iš antrinių žaliavų.
Dailė, Kultūros paveldas

Tatuiruočių magija

Tatuiruočių menas – paslaptinga, magiška, sudėtinga ir kartu viliojanti pažinti kultūrinių simbolių sistema. Prieš daugelį tūkstančių metų ji atspindėjo žmogaus priklausymą tam tikrai
visuomeninei grupei, kuri pasižymi savitomis tradicijomis, tikėjimu ir kilme. Daugelyje pasaulio kultūrų tatuiruotės yra neištrinama žmogaus, jo vidinio pasaulio ar jo kultūros konteksto, kuriame jis užaugo ar gyveno, išraiška, leidžianti geriau indentifikuoti jo pasaulėžiūrą. Tatuiruotės – tai lyg gyva žmogaus istorija, vizitinė kortelė šiandieniniame daugiakultūriniame pasaulyje. Parengta edukacinė programa „Tatuiruočių magija" leis jauniems žmonėms plačiau ir giliau pažvelgtį į šį unikalų pasaulio tautų paveldą. Įvairūs ugdymo metodai, tokie kaip, diskusija, individualus darbas, darbas grupėse, „minčių lietus", padės atrasti save, suprasti ženklų pasaulio magiją: 1) per simbolių, piešinių autentiškumą pažinti kitų tautų kultūras; 2) padės prisiminti savo kultūrinį paveldą, garsėjantį autentiškais raštais; 3) padės ugdyti toleranciją ir pakantumą kitokiam pasaulio supratimui; 4) gilinantis į įvairių piešinių ir simbolių reikšmes, skatins mokinių geresnį savęs pažinimą; 5) padės realizuoti idėjas per piešimą augaliniais dažais ant kūno. Edukacijas veda ilgus metus mokykloje dirbanti dailės ir kompozicijos pagrindų profesijos mokytoja-metodininkė Daiva Stankevičienė. Programos pristatymas bus įvairiapusiškai įdomus, nes kelerius metus tatuiruočių menu susižavėjusi ir įvairiuose renginiuose jas piešianti, mokymus vedanti meninkė, nuolat ieško naujų ir įdomių būdų teorines žinias žaismingai pritaikyti praktikoje. Programos idėja- skatinti jaunus žmones gilintis į savo ir kitų tautų tradicijas, būti tolerantiška ir kritiškai mąstančia asmenybe, o populiarėjantys trumpalaikiai ir ilgalaikiai piešinai ant kūno taptų tik įrankiu idėjai įgyvendinti.
Dailė, Etninė kultūra

Prakalbintas molis

Programos metu pristatomas vienas seniausių amatų – puodžiaus amatas. Programos dalyviai išgirs pasakojimą apie molio kilmę, susipažins su keramikos istorija, jos rūšimis, amatininkai
demonstruos lipdymo, žiedimo, dekoravimo procesus. Dalyviai galės apžiūrėti senosios buitinės keramikos pavyzdžius, o puodžiaus dirbtuvėlėje mokysis molio formavimo: kočiojimo, pjaustymo, atskirų detalių sulipdymo, figūrų formavimo, dekoravimo, susipažins su molio išdegimo būdais. Kiekvienas galės nusilipdyti savo molinuką.
Dailė, Literatūra

Skaitymai ir kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“

Pagrindinė šios paslaugos tikslas – išplėsti skaitymo procesą jungiant jį su kūrybinėmis veiklomis, kurių pagalba vaikams lengviau perteikiama teksto prasmė. Uždaviniai: 1. Pasitelkiant
skaitymo skatinimo ir kūrybiškumo formas, ugdyti dalyvių kultūrinį sąmoningumą. 2. Naudojant netradicines priemones, skatinti vaikus domėtis knygomis ir skaitymu. 3. Skaitant ir analizuojant kūrinius, ugdyti vaikų kritinį mąstymą, gebėjimą sklandžiai reikšti savo mintis, patirtį bei emocijas. 4. Pasitelkiant dailę, kaip kūrybinės raiškos priemonę, kūrybingai interpretuoti tekstus, lavinti vaizduotę, ugdyti meninius įgūdžius. 5. Naudojant antrines ir gamtines žaliavas, ugdyti dalyvių atsakingą požiūrį į vartotojiškumą. Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei praktinė (kūrybinė). Atsižvelgiant į dalyvaujančių vaikų amžių, skaitymui gali būti rekomenduojama knyga. I dalis – knygos apie gamtą skaitymas, pvz.: S. Paltanavičius „Gamtos metų ratas“, A. Sakse „Pasakos apie gėles“, P. Kovač „Mažosios burtininkės vaistažolės“ ir kt. Kartu skaitysime pasirinktą kūrinį ar jo ištrauką, kviesime vaikus diskutuoti apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalinti savo patirtimis, emocijomis. II dalis (praktinė-kūrybinė): kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“. Jų metu vaikai turės galimybę „tapyti“ įvairiomis gamtinėmis medžiagomis, t. y. panaudojant augalus, vaisius, daržoves, pasigaminti jų antspaudų paveikslą, dovanų maišelį ar atviruką. Siekiant ugdyti kultūrinį sąmoningumą, atsakingą vaikų požiūrį į vartotojiškumą, kūrybinių dirbtuvių metu bus naudojamos gamtinės (vijoklių, medžių šakos ir šaknys, augalai, vaisiai, daržovės) bei antrinės (susidėvėjusios, naudojimui netinkamos knygos, žurnalai) žaliavos.
Rodomi įrašai: 31 - 40271