Dailė, Kultūros paveldas

Mūsų Vytis

Lietuvos herbas, šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, dar vadinamas Vyčiu, yra vienas iš seniausių valstybės herbų Europoje. XIV a. pabaigoje LDK valdovų antspauduose vaizduotas
raito kunigaikščio portretas vėliau tapo kunigaikštystės herbu. Jis kaldintas ant monetų, graviruotas spauduose, pasirodė Vakarų Europos herbynuose. Vytis puošė valdovų antkapius, bažnyčių ir rūmų interjerus bei portalus, gobelenus, indus ir kitus valstybę reprezentuojančius daiktus. Vienu metu raitelis puošė daugelio mūsų kunigaikščių antspaudus. Viduramžiais nemokančioje skaityti visuomenėje antspaudas buvo visagalis valdžios ženklas. Kadangi simbolis dar nebuvo susiformavęs, vaizdo pavidalas dažnai priklausė nuo savininko bei graviruotojo. Nebuvo nusistovėjusi raitelio jojimo kryptis, žirgo judesys, riterio rankose laikomas ginklas. Vienuose jis joja kairėn, kituose – dešinėn, žirgas tai stovi, tai šuoliuoja, vienur riteris laiko ietį vertikaliai prieš save, kitur už savęs, dar kitur horizontaliai ar įstrižai. Kiek vėliau pasirodo raitelis su kalaviju ir skydu, ant kurio vaizduojamas kunigaikščio šeimos ženklas: Jogailos – dvigubas kryžius, Skirgailos – liūtas, Vytauto – Gediminaičių stulpai. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai susipažins su Lietuvos valstybės herbo Vyčio istorija, sužinos, kaip susiformavo pats herbas ir jį įvardijantis terminas. Bus analizuojama herbo kompozicija, spalvų simbolika. Valdovų rūmų muziejaus vertybių ir archeologinėje ekspozicijoje ieškosime senosios Lietuvos ženklų, kurie ir dabar yra svarbūs mūsų valstybės heraldikoje. Praktinėje dalyje kursime vėliavėles su Vyčio ženklu. Mokiniai galės apžiūrėti ir rankose palaikyti kalaviją ir skydą (rekonstrukcijos), kurie vaizduojami ir Lietuvos herbe. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai pasigamins istorinę Lietuvos vėliavėlę ir pakilę į muziejaus apžvalgos bokštelį suskaičiuos, kiek vėliavų matyti Vilniaus panoramoje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos"

Edukacinė programa „Piemenėlių vargai ir pramogos“ vyksta nuo Jurginių (balandžio 23 d.) iki pat vėlyvo rudens. Kerdžiaus ragas kviečia mažuosius tapti piemenėliais ir sužinoti įvairių
dalykų apie ganiavą senajame kaime. Kerdžius parodo, kaip buvo daromi piemenų muzikos instrumentai: iš medžio žievės ir mediniai lumzdeliai, skudučiai, švilpynės, šiaudo birbynės; visi dalyviai gali jais paraliuoti. Taip pat dalyviai išmoksta nusivyti virvutę ar virvę, padaryti pantį, žaidžiami tradiciniai piemenėlių žaidimai, ieškoma paslėptų daiktų. Galiausiai ragaujama lauže keptų bulvių su lupenomis. Šioje edukacijoje piemenėlių vargai nedideli, o pramogos – smagios.
Kultūros paveldas

Susipažinkime – riterystė

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su XIII–XV a. riterine kultūra ir jos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenei. Per užsiėmimą dalyviai sužinos, kas yra riteris, kaip
viduramžiais juo buvo tampama, kokias privilegijas ir pareigas žmogus įgydavo įgydamas riterystę. Bus kalbama apie riterystės kultūros atsiradimą Europoje, jos klestėjimo laikus, riterio gyvenimą, riteriškumo principus, įšventinimo ceremoniją. Pasitelkę vaizdinę medžiagą dalyviai rungsis riterių turnyruose, išsiaiškins, ar riterių sluoksnis ir jam būdingos tradicijos susiformavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Patyriminei veiklai, vaizduotės žadinimui pasitelkiama riterio šarvuotė, ginklai, skydai, atkurti pagal senąsias technologijas. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti autentiškus ir pačiupinėti pagal istorinius analogus atkurtais šarvus, kalavijus, šalmus. Įgytas žinias pagilins mini interaktyvaus žaidimo metu. Užsiėmimas vedamas naudojant pažintinio pasakojimo, aktyvaus tyrinėjimo, analizės metodus, parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą, skirtas padėti mokiniams suvokti žmonių gyvenimo būdo specifiškumą viduramžių Europoje. 1–2 ir 3–4 klasėms taikomi skirtingi metodai; 1–3 klasių mokiniai su riteryste supažindinami taikant patyriminius, žaidybinius metodus, 3–4 klasių mokiniai orientuojami į tiriamąją analitinę veiklą.
Kultūros paveldas, Kita

Pažinties takais

Vaikų klasė, sutartu laiku atėjusi į edukacinį užsiėmimą, padalijama į dvi grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais Plungės parke esančiais kultūriniais objektais. Grupes lydi
bibliotekos darbuotojai. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą lobį (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su Plungės istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto bei vėl ieško lobio ir t. t. Už atliktas užduotis skiriami taškai. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Taip pat susumuojami užduočių rezultatai. Refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių.
Kultūros paveldas, Literatūra

Dailyraštis tarpukario mokykloje

Edukacinis užsiėmimas „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ pradinių klasių mokiniams – dailaus rašymo pamokėlė naudojant tarpukario Lietuvos pradinės mokyklos mokymo priemones. Užsiėmimu
siekiama neformalioje muziejaus kultūrinėje erdvėje supažindinti mokinius su dailaus rašto tradicijomis tarpukario Lietuvoje, taikant novatoriškus mokymo ir mokymosi metodus. Tuo tikslu užsiėmimo dalyviai supažindinami su dailyraščio atsiradimo istorija, seniausiomis rašymo priemonėmis Lietuvoje (stilius, vaško lentelė, žąsies plunksna, grifelinė lentelė, metalinis plunksnakotis). Kaligrafija – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas – puošia tekstą, daro jį emocingesnį, vaizdingesnį. Svarbiausias kaligrafijos elementas – ranka rašytas arba pieštas šriftas. Kaligrafinis raštas puošiamas ornamentais, inicialais, spalvinamas. Populiarus rankraštinėse knygose, taikomosios grafikos kūriniuose, laiškuose, senųjų Rytų šalių, islamo mene; ypač buvo paplitęs viduramžiais. Kaligrafijos raida susijusi su šrifto istorija bei stilistine dailės evoliucija. Pagrindas aiškiai rašysenai formuoti – dailaus rašymo nuostata. Kol rašymo įgūdžiai dar nesusiformavę, vaikams yra paaiškinamos rašymo taisyklės, kad jie jas sąmoningai suvoktų ir jų laikytųsi. Rašymo taisyklės formuluojamos trumpai ir paprastai, kad vaikams būtų nesunku jas įsiminti: rašant reikia sėdėti tiesiai; sąsiuvinį laikyti pasvirusį, rašymo priemonė laikoma trimis pirštais, pradedama rašyti eilutės kairėje pusėje, šiek tiek toliau nuo krašto; eilutėje rašoma iki galo; rašoma ant ryškios linijos; raidžių viršus ir apačia turi siekti liniją, bet negali išeiti už jos; kur galima, rašoma nepakeliant rankos; raidės žodyje rašomos vienodai pasvirusios; tarp žodžių turi būti vienodi tarpai; rašyti reikia gražiai. Edukaciniame užsiėmime „Dailyraštis tarpukario mokykloje“ skatinama vaikus vertinti rašto grožį.
Kultūros paveldas, Muzika

Edukacinė programa „Metų šventės“

Scenarijaus autorė L. Sungailienė. Vaikai per interaktyvią veiklą supažindinami su pagrindinėmis lietuviškomis metų šventėmis – Kalėdomis, Užgavėnėmis, Velykomis, Joninėmis (Rasomis),
jų šokiais, dainomis, žaidimais, papročiais. Veikla vykdoma keturiose salėse. Vaikai kartu su šokėjais keliauja iš salės į salę, kiekvienoje salėje jų laukia muzikantai, choristai ir šokėjai su vis nauja veikla ir žaidimais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešių iki „Tautiškos giesmės“

Tikslas – padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo krašto kultūrą, papročius, tradicijas. Uždaviniai: • Suteikti vaikams žinių apie
savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Simbolių paslaptys“

Įvairūs simboliai ir ženklai mus lydi visur: namuose, mokykloje, einant gatve, skaitant knygą, lankantis muziejuje. Tokie vaizdiniai be žodžių gali informuoti, įspėti arba net
papasakoti legendą, o gal ir tikrą istoriją. Šiandien naudojamų ženklų reikšmes vargu ar iššifruotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų gyventojai, ir atvirkščiai – turbūt ne visų senųjų simbolių svarbą galėtume suprasti dabar. Per edukacinį užsiėmimą pagal specialiai parengtą užduočių paketą dalyviai ekspozicijoje analizuos paslaptingą senųjų simbolių bei ženklų pasaulį, mokysis atpažinti archeologiniuose radiniuose pavaizduotus simbolius bei suprasti galimas jų reikšmes. Edukacinio užsiėmimo antroje dalyje pagal išanalizuotus ir pačių susikurtus ženklus bus gaminamas pakabutis iš spalvoto modelino. Užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo ir meninio ugdymo programas, skirtas padėti suvokti simbolių prasmes, reikšmes ir jų kaitą keičiantis istorinėms epochoms.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Papildyta realybė literatūroje ir Aukštaitijos ETNO kilime“

„Papildyta realybė literatūroje ir "Aukštaitijos ETNO kilime“ – tai edukacinė programa, parengta siekiant ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumą, bendruosius gebėjimus, gerinti
skaitymo bei skaitmeninius įgūdžius, domėtis kokybiška literatūra. Paslaugą sudaro 2 dalys. 1 dalis – „Aukštaitijos ETNO kilimas“ – interaktyvus Aukštaitijos žemėlapis su 14 šiame etnografiniame regione esančių gamtos bei istorijos paminklų („Karvės ola“, Vorutos pilis, piliakalniai, žymūs akmenys, Dviragio ežeras ir kt.), prie kiekvieno iš jų – užkoduota legenda, išklausoma nuskaičius kodą išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Taip pat matomas kiekvieno iš objektų 3D besisukantis vaizdas. Išklausius legendą, vaikams užduodamas klausimas žinių patikrinimui, tereikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą. Ši dalis įprastai trunka 20–25 min. 2 dalis – „Papildyta realybė literatūroje“. Kartu su vaikais užsiėmimo metu vartoma priklausomai nuo amžiaus pasirinkta knyga, kurioje įdiegta papildyta realybė, t. y. 1–2 klasių mokiniams – pasakoms pritaikytos dainos, 3–4 klasių mokiniams – enciklopedijose užkoduota filmuota medžiaga ar animacija, nuotykių knygose įdiegti interaktyvūs žaidimai. Vaikai, kurie ne itin domisi knygomis, šio užsiėmimo metu sužino, jog yra patrauklių būdų juos sudominti. Užsiėmimo pabaigoje 3–4 kl. mokiniai mokomi susikurti QR kodą (užšifruoti vaizdinę ar rašytinę medžiagą, kad ja galėtų naudotis kiti). Ši užsiėmimo dalis trunka 20 min. Bendra trukmė – 45 min. Tikslinė grupė – I–IV klasių mokiniai ir jų vadovai (užsiėmimo sudėtingumas adaptuojamas pagal dalyvių poreikius ir gebėjimus – 1–2 klasių mokiniams atrinktos knygos pasakų, dainų motyvais, 3–4 klasių mokiniams jau įtraukiamos enciklopedinės žinios bei technologinės žinios kuriant QR koduką. Dalyviams pageidaujant, užsiėmimas vykdomas dalyvių patalpose.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Legenda ir tikrovė

Legenda apie Vilniaus įkūrimą yra vienas populiariausių senosios Lietuvos pasakojimų. Pirmą kartą jis užrašytas apytikriai XVI a. III dešimtmetyje Lietuvos metraščiuose. Legendoje
užšifruota daug svarbios informacijos apie miesto istoriją. Vilniaus įkūrimo data įprasta laikyti jo pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Lietuvos sostinė pirmą kartą paminėta 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriais jis kreipiasi į Vakarų Europos kraštų pirklius ir amatininkus, ragindamas vykti į Vilnių. Ši aplinkybė rodo, kad Vilnius jau XIV a. pradžioje buvo reikšminga gyvenvietė. Tačiau 1332 m. yra daugiau simbolinė miesto įkūrimo data, nes archeologinių tyrimų duomenys rodo, jog gana stambių gyvenviečių Neries ir Vilnelės santakoje būta ir anksčiau, o Žemutinės pilies mūrai datuojami XIII a. Gediminas neįkūrė Vilniaus, tačiau veikiausiai būtent jis pavertė Vilnių Lietuvos valdovo rezidencija ir valstybės sostine. Todėl Vilniaus, kaip miesto bei sostinės, istorijos pradžios siejimas su Gedimino valdymo laikais yra visiškai pagrįstas. Edukacinio užsiėmimo tikslas – autentiškoje aplinkoje, įtraukiant į aktyviais veiklas, supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai prisimins Vilniaus miesto įkūrimo legendą, remiantis istoriniais šaltiniais, archeologiniais tyrimais bus bandoma išsiaiškinti, kas Geležinio vilko legendoje tikra, o kas išgalvota. Teorinio ir praktinio darbo metu ieškosime atsakymo, kokį vaidmenį suvaidino Geležinio vilko pasirodymas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapne ir kodėl ši legenda itin išpopuliarėjo XVI a. Edukacinis užsiėmimas skirtas 1–4 klasių mokiniams, parengtas orientuojantis į Pradinio ugdymo programos pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas. Užsiėmimo veiklos ir metodai koreguojami pritaikant amžiaus tarpsniui. Koreguojama ir trukmė: 1–2 klasių mokiniams užsiėmimas trumpesnis (60 min.), 3–4 klasių mokiniai veiklas vykdo 90 min.
Rodomi įrašai: 1 - 1099
Rodyti puslapyje: