Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Pojūčių spektaklis "Anykščių šilelio takais"

A.Baranausko poema "Anykščių šilelis"- klasikinis lietuvių poezijos kūrinys. Romantiška elegijos intonacija, susiliejusi su folklorine rauda, tarsi sielvarto šauksmas ne vien
dėl prarastų girių, bet ir dėl pavergtos tėvynės, moksleiviams atveria vis naujus prasmių ir meninių idėjų klodus. Pojūčių spektaklis skatina gilintis ir plėtoti pakankamai aštrią jauno žmogaus ir jį supančios gamtos ir pasaulio santykių temą. Spektaklio centre – gamtos ir joje egzistuojančios gyvybės smurto istorija, išvystyta tiksliai bei įtaigiai, atskleidžianti esmines priežastis, motyvus, kurie paskatino ir, kurie vis dar, skatina jauną žmogų griebtis kritinio mąstymo, bei kaip išsaugoti aplink save supantį pasaulį. Atlikėjai: Dominykas Vaitiekūnas, Rugilė Tamošauskaitė, Emilija Dedelaitė, Mindaugas Gargasas, Skaistė Grašytė, Arvydas Šaučiūnas, Gintarė Guntytė, Viktorija Kajokaitė, Miglė Janutėnaitė, Greta Dirmauskaitė.
Kultūros paveldas, Šokis

Dvaro kultūra Europoje ir LDK

Edukacinės programos metu moksleiviai bus supažindinti su dvaro kultūra Europoje ir LDK, pasitelkiant kostiumo ir šokio istoriją. Programos metu moksleiviai išvys autentiškai atkurtus
istorinius kostiumus, kuriuos vilkėjo to laikmečio kilmingi bajorai ir jų damos. Šokėjai pademonstruos moksleiviams dvaruose šokamus šokius ir papasakos, kokių dvaro etiketo taisyklių privalėjo laikytis kilmingieji. Kiekvienas programos šokis – atskira dvaro kultūros miniatiūra, padedanti geriau susipažinti su dvaro gyvenimu. Edukacinė programa sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje programos dalyje profesionalūs šokėjai-vedantieji supažindins moksleivius su dvaro kultūra, pasitelkdami šokio ir kostiumo istoriją, pademonstruos pačius šokius ir pamokys dvaro etiketo taisyklių. Antroje dalyje moksleiviai bus pakviesti patys išbandyti šokių žingsnelius ir pasimokyti mandagių dvaro manierų. Moksleiviui mokymui parinkti nesudėtingos choreografijos autentiški dvaro šokiai, kuriuos, vadovaujant įgudusiems ir didelę patirtį turintiems vedantiesiems, galima lengvai išmokti. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas

Ką pilkapiai mena

Paslaugos vykdymo planas Dalyvių atvykimas, pasiruošimas žygiui dviračiais, saugaus elgesio instruktažo išklausymas, užduočių paskyrimas. 30 min. Aukštaitijos NP, Palūšė. Pilkapio
ekspozicijos ir senovės būsto lankymas, užduočių atlikimas. 30 min. Aukštaitijos NP, Palūšė. Važiavimas dviračiais (galimybė vykti mokykliniu autobusu). XIII a. gynybinio įrenginio ir didžiausio Lietuvos pilkapio apžiūra, užduočių atlikimas. 1 val. Rėkučiai, Švenčionių r. Važiavimas dviračiais (galimybė vykti mokykliniu autobusu). Kretuono ežero gamtovaizdžio ir reljefo įvertinimas nuo Lygumų apžvalgos bokšto. 1 val. Važiavimas dviračiais (galimybė vykti mokykliniu autobusu). Lankymasis Reškutėnų muziejuje. Užduočių atlikimas. Pažymėjimų išdavimas (Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro vidaus tvarka - „Pažintinė mokinių veikla“) XII X
Kinas, Kultūros paveldas

Kitoje Žemės pusėje: kultūra ir gamta (Nuotolinė paslauga)

Gęsta šviesos, užsidega kino ekranas, nuobodžiauti nebus kada! Keliausime į Naująją Zelandiją, Galapagus ir Antarktidą! Jei kastume tunelį nuo Lietuvos kiaurai per Žemės rutulį,
atsidurtume paslaptingoje Naujojoje Zelandijoje. Kodėl maoriai pasisveikindami iškiša liežuvį? Maorių tatuiruotėse – paso duomenys. Puodai ant geizerių – gurmaniški pomėgiai mena kanibalizmo laikus. Kodėl evoliucija „sunaikino“ kivio sparnus? Atgal į praeitį: dinozaurų amžininkai – medžių dydžio paparčiai. Žvaigždynai požemiuose: ant švytinčių siūlų kabančios jonvabalių lervos. „Žiedų valdovo“ gerbėjams – hobitų kaimelis ir kalnų tarpekliai. Nacionalinė vertybė – medus iš šluotinio sėklučio nektaro. Pietų kryžius kapitonams rodė kelią per vandenynus. Iš laivų į salas persikėlusios žiurkės sukėlė ekologinę katastrofą. Kaip pabėgti nuo potvynio arba vietoj valties traktoriumi per bangas. Galapaguose pasitinka ilgaamžiai vėžliai. Kiek kadrų per sekundę mato musės, žmogaus ir vėžlio akis? Į drakonus panašios jūrinės iguanos. Ryklių jauniklių užutėkis. Kodėl archipelage išliko retos rūšys? Č. Darvino evoliucijos gyva iliustracija: skirtingų rūšių kikilių stebėjimas. Povandeninis pasaulis. Sunkiausiai pasiekiamas žemynas – Antarktida. Kas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį? Kieno vardu pavadinti Adelės pingvinai? Mokslinių stočių veikla, ledynų ir vandenyno gelmių tyrinėjimas, turizmo kontrolė. Super gyvūnai – imperatoriškieji pingvinai. Pingvinų socialinis gyvenimas, kova dėl akmenukų. Stalo ledkalniai. Spąstai tarp ledo lyčių. Filmo trukmė 45 min. 5 min. žaidimas Proto mūšis „Kultūra ar gamta“ – UNESCO saugomi objektai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Iš nuotraukos atspėti, kokioje šalyje yra objektas, kokiai kategorijai priklauso, kuo įdomus ir ypatingas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Dailė, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas Marijampolėje "Miesto detektyvas"

Tai orientacinis žaidimas, kuris vyksta Marijampolėje. Dalyvių komandos, pagal duotas užduotis, turi surasti objektus ar vietas. Orientacinio žaidimo "Miesto detektyvas"
tikslas - aktyviai, per pažintį su miesto kultūros paveldu, ugdyti mokinių sąmoningumą, bei skatinti savarankiškai tyrinėti Marijampolės miestą. Žaidimo uždaviniai: ugdyti vaikų pastabumą, gebėti atpažinti istorijos ir kultūros paveldo ženklus, aktyviai, savarankiškai tyrinėti, suprasti gatvės meno kūrinius. Dalyviai teisingus atsakymus galės surasti žemėlapiuose, lankstinukuose ar internete. Bet teisingo atsakymo vietą, reikia visai komandai nuėjus prie jos įsiamžinti išmaniuoju telefonu. Naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiu, istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, teksto ar vaizdų paieška informaciniuose miesto stenduose. Siekiama, kad šio žaismingo, savarankiško tyrinėjimo dėka, mokiniai geriau įsisavins Marijampolės miesto istorijos, dailės ir kultūros svarbą. Žaidimą laimi, daugiausiai teisingai išsprendusi užduočių komanda, atlikusi per trumpiausią laiką. Šis užsiėmimas yra skirtas įvairioms klasėms, bet klausimų sudėtingumas ir vertinimas skirtingas atsižvelgiant į mokinių amžių. Suskaičiavus rezultatus apdovanosime nugalėtojų komandą, bet saldžiais prizais pasivaišinsime visi.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Kultūros paveldas

Svečiuose pas Geležinį vilką

Geležinio vilko, arba kitaip Vilniaus miesto įkūrimo legenda neatsiejama nuo Gedimino pilies. Edukacinis užsiėmimas „Svečiuose pas Geležinį vilką“ būtent ir pakvies moksleivius
apsilankyti autentiškoje, XIV – XV a. mūrais alsuojančioje aplinkoje – Gedimino pilies bokšto muziejuje. Užsiėmime vaikai bus supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda, su sostinės simboliu, jų reikšme šiandieniame gyvenime. Teigiama, jog Vilnius nuo senų laikų yra daugiakultūris miestas, tad moksleiviai bus supažindinti ir su kitomis sostinėje gyvenusiomis ar gyvenančiomis iki šių dienų tautomis (kaip žydai, rusai, totoriai, karaimai ir kt.), pristatant tų etninių grupių simbolius bei legendas, pasakojimus. Išklausius gido pasakojimą, peržiūrėjus vaizdinę medžiagą, iliustracijas, moksleiviai bus pakviesti atlikti praktines užduotis, diferencijuojant pagal amžių bei sugebėjimus. 1 – 2 klasių moksleiviai bus pakviesti įklijuoti lipdukus (piešinėlių pavidalu arba praleistus žodžius) į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą bei sugalvoti savo klasės ar vietovės simbolį, jį nupiešti ir aptarti. 3 – 4 klasių moksleiviams siūloma įrašyti praleistus žodžius į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą, sukurti savo klasės, arba vietovės legendą bei simbolį. Juos aptarti. Užduotys galimos atlikti tiek individualiai, tiek grupėse. Tikimąsi, jog šis edukacinis užsiėmimas prisidės prie pilietiškos, savo kraštą ir jos tradicijas, paveldą bei žmones gerbiančio ir puoselėjančio asmens ugdymo. Viliamasi, jog per Vilniaus miesto istorijos pažinimą užsiėmimas ugdys tolerantišką, kitas kultūras, papročius ir religiją gerbiančią asmenybę. Skatins moksleivius didžiuotis savo kraštu.
Rodomi įrašai: 1 - 10834