Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ pakeitimo 3.2.1.4 papunkčiu „2021m. lapkričio 3-9 d. neformalus vaikų švietimas (išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą) vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“, mokinių rudens atostogų metu lapkričio 3-9 d. Kultūros paso paslaugos galės būti organizuojamos tik nuotoliniu būdu. Kontaktinės paslaugos šiomis dienomis yra stabdomos.
Kultūros paveldas, Kita

Bajorija ir karybos menas Abiejų Tautų Respublikoje

Edukacinė programa pagilins moksleivių žinias apie XVII savo galybės viršūnę pasiekusią Abiejų Tautų Respubliką, papasakos apie to meto karybos ypatumus, leis gyvai pažvelgti į jos
karių kasdienybę ir jų karo meną. Programoje dalyvaus du XVII a. Abiejų Tautų Respublikos kariai – husaras ir muškietininkas. Su savimi jie atsiveš ne tik pasakojimus apie didingą mūsų istorijos laikotarpį, bet ir gyvosios istorijos atributų ekspoziciją - šarvus ir šalmus, kardus ir muškietas, ietis ir alebardas. Visi ekspozicijoje demonstruojami ir edukacinės programos metu naudojami ginklai ir šarvai yra aplinkiniams saugios XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje naudotų ginklų ir šarvų autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios vaizduojamojo laikotarpio originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu husaras ir muškietininkas papasakos apie šlovingiausius Abiejų Tautų Respublikos istorijos puslapius, to meto karių kasdienybę, išsamiai papasakos apie kiekvieną atsivežtą ginklą ir pademonstruos kovimosi juo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis karių pasakojimo, tačiau ir patys bus įtraukti į XVII amžiaus karių kasdienybę atspindinčius žaidimus, matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir galės gyvai su jais susipažinti. Siekiant dar labiau įtraukti moksleivius į to meto karių kasdienybę, muškietininkas surengs tikrus rikiuotės mokymus, atspindinčius XVII amžiuje glaustose rikiuotėse kariavusios pėstininkijos kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su Abiejų Tautų Respublikos istorija, jų karių kasdienybe, karo menu ir galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, atspindinčios įdomų ir sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Dailė, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (1-4 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Kinas, Kultūros paveldas

Keliaudamas pažink pasaulio autentiškas kultūras (Nuotolinė paslauga)

Autorinis filmas apie unikalias, analogų pasaulyje neturinčias skulptūras Velykų saloje, šios kultūros istoriją, vietinių gyventojų etninę kultūrą – šokius, dainas, kūno puošybą,
drabužius iš plunksnų, tradicijų tęstinumą ugdant jaunąją kartą; Pietų Amerikos inkų architektūrinį palikimą ir senuosius druskos gavybos būdus; budistų ir hinduistų šventyklas Indonezijoje, religinių švenčių tradicijas ir apeigas; ryžių auginimą – nuo sodinimo iki derliaus nuėmimo be jokios technikos; pažintį su brangiausia pasaulyje, palminio mustango virškinamajame trakte gaminama kava „Luwak“, Indonezijos batiką. Edukacijos metu rodomas autorinis filmas ir pasakojama remiantis literatūra ir asmeniniais įspūdžiais iš kelionių. Edukaciją veda žurnalistė, lektorė, kelionių knygų autorė Rita Šemelytė. Filmo trukmė: 45 min. Refleksija: diskusija, analizė, vertinimas. Edukacija: (5 min.) pažink pasaulio pinigus. Monetų ir banknotų kolekcija iš įvairių pasaulio šalių. Kokią informaciją galima sužinoti iš pinigų? Istoriniai pinigai, popieriniai banknotai ir monetos, šalys, kuriose gali tapti milijonieriumi.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Dailininko Justino Vienožinskio pėdsakai Lietuvos kultūroje“

Edukacinė programa „Justino Vienožinskio pėdsakai Lietuvos kultūroje“ vyksta dailininko Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje ir tėviškės sodyboje, kuri yra Lietuvos kultūros
paveldo objektas. J. Vienožinskis – garsus Lietuvos dailininkas, pedagogas, dailės kritikas, kurio didžiausias nuopelnas Lietuvai buvo pirmosios profesionalios dailės mokyklos Kaune 1924 m. įkūrimas. Muziejaus ekspozicijos peržiūros metu pasakosime ne tik apie Justino Vienožinskio gyvenimą ir veiklą, bet ir apie jam artimus žymius žmones. Sesuo Liuda Purėnienė pirmoji Baltijos šalyse moteris advokatė, seimo narė; Antanas Purėnas chemikas, pedagogas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas; Juozas Keliuotis žurnalistas, „Naujosios Romuvos“ redaktorius, rašytojas, vertėjas; Paulius Galaunė tautodailės ir muziejininkystės pradininkas, grafikas; Mykolas Romeris teisininkas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas. Žiūrėsime ir aptarsime dokumentinį filmą „Meistras“, kurio autoriai L. Pociūnienė ir P. Savickis, o įgarsino R. Kazlas. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai tapys sodybos peizažą iš tokio paties rakurso, kaip tapė dailininkas. Mokiniai, praleidę pusdienį J. Vienožinskio tėviškės sodyboje išsiveš žinias, įprasmintas įspūdžiais, ir savo nutapytą paveikslą. Paskaita ir ekskursija pritaikytos pagal sudėtingumą skirtingam amžiui, todėl vienos grupės dalyviai turi priklausyti vienai amžiaus grupei (1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. ).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

"Aš ne molis" išvažiuojamoji edukacija

Edukacijos „Aš ne molis“ tikslas – sudaryti sąlygas vaikams naudojant įvairias kūrybinio darbo technikas pažinti savo krašto kultūros paveldą, bendrauti tarpusavyje, ugdyti toleranciją.
Užsiėmimų metu 5–6 klasių mokiniai supažindinami su regiono istoriniais radiniais. Kūrybinio proceso metu naudodami molį kuria pasirinktą gaminį. Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas, aiškinimas, stebėjimas , individualus ir grupinis kūrybinis darbas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Kultūros paveldas, Kita

Pogrindžio leidybinė veikla Kronika

Ar žinote kaip gyveno ir ką veikė pogrindžio sąlygomis Lietuvoje moterų bei vyrų vienuolijos? Aplankysime du vienuolynus Kauno senamiestyje Jėzuitus ir Eucharistinio Jėzaus seseris.
•Edukacijos metu sužinosite kaip veikė Lietuvoje vienuolynai pogrindžio sąlygomis ir kaip kai kurie kunigais ir seserys vienuolės leido pogrindinę Katalikų Bažnyčios kronika. Kaune 1972 metais buvo išleistas pirmasis Kronikos numeris. Turėsime galimybę pamatyti išlikusius pirmuosius Kronikos numerius bei priemones, su kuriomis buvo dirbama. Žaisme vaidmenų žaidimą - mokysimės kaip paslėpti spaudą, ieškosime pogrindinės spaudos, skaitysime autentiškus to meto Kronikos tekstus ir turėsime pervežti ją į "užsienį".
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mamutės auselės

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Jurbarko krašto įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Mokysis atpažinti ir išreikšti meilės kalbą
per maistą. Išmoks pasigaminti suvalkietišką patiekalą - auseles.
Kultūros paveldas

Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas

Spaustuvininkas Johanas Gutenbergas paslėpė savo įžymiojo išradimo brėžinius! Užsiėmimo „Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas“ dalyvių laukia iššūkis – ieškoti Klaipėdos apskrities
viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinės erdvės spaustuvėje paslėptų užuominų ir jas šifruojant surasti brėžinių slaptavietę. Įsitraukdami į detektyvinį-pažintinį žaidimą apie Pasaulio ir LDK spaudos ir raštijos istoriją bei paveldą dalyviai lavins kūrybiškumo, komandinio darbo ir problemų sprendimo gebėjimus. Užsiėmimo dalyviai turės galimybę pažinti autentišką Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinėje erdvėje įkurtos spaustuvės aplinką, susipažins su senaisiais Klaipėdos miesto spaustuvėse naudotais įrenginiais ir įrankiais, spaudos technologijos raida nuo seniausių iki mūsų laikų, lietuviškos spaudos ir raštijos pradžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, diskutuos apie Johano Gutenbergo spaudos preso išradimo svarbą, praktiškai išbandys spaudos preso veikimo principą bei pagilins mokykloje įgytas žinias. Užsiėmimo metu taikomi aktyvaus mokymosi metodai leis dalyviams savarankiškai spręsti kylančias problemas, rasti užduočių atsakymus priimant netradicinius kūrybiškus sprendimus bei lavinti sėkmingo komandinio darbo įgūdžius. Edukacinis žaidimas „Spaustuvės detektyvas – Gutenbergo kodas“ skirtas 5-7 klasių moksleiviams.
Rodomi įrašai: 1 - 10870