Kultūros paveldas, Skulptūra

Stiprenė už kalavijo plieną

Ekskursija "Stipresnė už kalavijo plieną" tai ne tik pasivaikščiojimas po Šiaulius. Tai kelionė per istoriją nuo 1863-1864 m. sukilimo iki Dainuojančios revoliucijos. Veiklos
metu keliaujant nuo paminklo prie paminklo, nuo vieno istorinio pastato iki kito atskleidžiamas nepalaužiamas lietuvių tautos troškimas siekti nepriklausomybės. Atskleidžiama, kaip kito priemonės tam tikslui pasiekti: ginkluotas sukilimas, raštas ir švietimas spaudos draudimo laikotarpiu, rezistencija ir galiausiai Dainuojančioji revoliucija. Apie tai ne tik kalbama, dalyviai įtraukiami aktyviai ieškoti atsakymų. Jie suskirstomi į dvi grupes kurios visos veiklos metu varžosi žaisdami bei vaidindami ir gauna apdovanojimus. Siekiama sužadinti meilę istorijai, savam kraštui, žadinti meilę savo šaliai. Kviečiame pražygiuoti per Šiaulius, o kartu ir per Lietuvos 150 metų istoriją ir įsitikinti, kad dainą gali būti stipresnė net už tankus.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Litvakų istorija ir kultūra 5 - 8 kl.

Pasitelkę menines - edukacines priemones, papasakosime mokiniams apie Lietuvos istoriją, skatinsime pažinti šalia gyvenantį kaimyną, galbūt kitatautį. Supažindinsime su gausiai mūsų
šalyje gyvenusios žydų - litvakų tautos, kuri garsina Lietuvą visame pasaulyje, istorija ir kultūra. Amžių amžius lietuviai ir kitų tautų žmonės gyveno kartu. Mūsų veiklos tikslas - ne tik supažindinti jaunąją kartą su vietos, kurioje jie gyvena, istorija, nors žinojimas yra neatsiejama kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga, bet ir skatinti bendrystę, kaimyniškumą, norą mokytis ir šviestis, kuris padeda asmeniniam ir šalies klestėjimui. Skatinsime atsiskleisti mokinių meninius gebėjimus, drąsinsime reikšti savo mintis, dalintis idėjomis, rasti naujų pomėgių. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti ir savo etninės kultūros ypatumus. Šalia to bus pristatomi žmonės - Pasaulio tautų teisuoliai - vietiniai lietuviai ir ne tik, kurie žmogiškumą vertino labiau už saugų asmeninį gyvenimą. Jų pavyzdžiu bus mokoma tolerancijos šalia esančiam.
Dailė, Kultūros paveldas

,,Medinė tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai, kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekcija vykdo praktines veiklas. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinę 3d tupės ruošinį, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Piešimas nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius, lavina smulkiąją motoriką. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Litvakų istorija ir kultūra 9-12 kl. (Išvažiuojamoji)

Pasitelkę menines - edukacines priemones, papasakosime mokiniams apie Lietuvos istoriją, skatinsime pažinti šalia gyvenantį kaimyną, galbūt kitatautį. Supažindinsime su gausiai mūsų
šalyje gyvenusios žydų - litvakų tautos, kuri garsina Lietuvą visame pasaulyje, istorija ir kultūra. Amžių amžius lietuviai ir kitų tautų žmonės gyveno kartu. Mūsų veiklos tikslas - ne tik supažindinti jaunąją kartą su vietos, kurioje jie gyvena, istorija, nors žinojimas yra neatsiejama kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga, bet ir skatinti bendrystę, kaimyniškumą, norą mokytis ir šviestis, kuris padeda asmeniniam ir šalies klestėjimui. Skatinsime atsiskleisti mokinių meninius gebėjimus, drąsinsime reikšti savo mintis, dalintis idėjomis, rasti naujų pomėgių. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti ir savo etninės kultūros ypatumus. Šalia to bus pristatomi žmonės - Pasaulio tautų teisuoliai - vietiniai lietuviai ir ne tik, kurie žmogiškumą vertino labiau už saugų asmeninį gyvenimą. Jų pavyzdžiu bus mokoma tolerancijos šalia esančiam.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kas mes? Nuo akmens amžiaus iki Kuršių genties

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė - senosios krašto istorijos pristatymas archeologinėje Žemaičių dailės muziejaus parodoje, ir praktinis - amuleto gamyba. Kuršiai (latv.
kurši, lot. currene), vakarų baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Susiformavusi kuršių gentis „Vikinginio periodo“ (VIII – XI a.) laikotarpiu klestėjo su prekyba, ryšiais, amatais. Edukacijos metu dalyviai susipažįsta su IX a. moters kostiumu, kurį sudaro rankų darbo rūbai, papuošalai, darbo įrankiai ir t.t. Su kostiumu susiejami ir amatininkai – juvelyrai, audėjai, siuvėjai, keramikai, peiliadirbiai, kalviai, ginklakaliai ir t.t. Prisilietę, pabandę, užsidėję archeologinių radinių kopijas edukacijos dalyviai įtvirtina išgirstas žinias, susipažįsta su skirtingais amatais, gamybos ypatumais ir subtilybėmis. Edukacinio užsiėmimo metu kalbama apie kuršių genties gyvenseną, prisiliečiama prie tikėjimo, pasaulėžiūros ir panašių temų, tad praktinėje dalyje kiekvienas pasigamina „sėkmę nešantį amuletą“.
Dailė, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas Marijampolėje "Miesto gatvių labirintai"

Orientacinio žaidimo metu dalyviams reikia ne tik klaidžioti miesto gatvių labirintais, bet pirmiausia išgvildenti užduotis ir surasti gatvės meno sienose vaizduojamus atsakymus.
Marijampolė vadinama GATVĖS MENO Meka Lietuvoje. Šiuo metu miestą puošia 27 kūriniai, kiekvienais metais kūrinių gausa auga. Tai tarptautinis projektas MALONNY , kuris vyksta jau 7 metus iš eilės. Vienas iš gatvės meno kūrinių R. Bartkaus "Tekantis gyvenimas" yra išrinktas gražiausiu gatvės meno kūriniu visoje Lietuvoje. Orientacinio žaidimo "Miesto gatvių labirintai" tikslas - aktyviai, per pažintį su miesto gatvės menu, ugdyti mokinių sąmoningumą, bei skatinti savarankiškai tyrinėti, pažinti Marijampolės miestą. Žaidimo uždaviniai: ugdyti vaikų pastabumą, gebėti atpažinti kultūros paveldą, aktyviai, savarankiškai tyrinėti, suprasti gatvės meno kūrinius. Dalyviai teisingus atsakymus suras žemėlapyje, lankstinukuose ar internete. Bet suradus teisingo atsakymo vietą, reikia visai komandai nuėjus prie jos įsiamžinti išmaniuoju telefonu. Naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiu, gatvės kūrinių atpažinimas nuotraukose, teksto arba vaizdų paieška informaciniuose miesto stenduose. Siekiama, žaismingo, savarankiško tyrinėjimo dėka dalyviai geriau įsisavins Marijampolės gatvės meno svarbą. Žaidimą laimi, daugiausiai užduočių ir teisingai išsprendusi komanda, atlikusi per trumpiausią laiką. Šis užsiėmimas skirtas įvairioms klasėms, bet užduočių sudėtingumas ir vertinimas skirtingas atsižvelgiant į mokinių amžių. Suskaičiavus rezultatus apdovanosime nugalėtojų komandą, saldžiais prizais apdovanoti bus visi dalyviai.
Kultūros paveldas, Kita

Pas Prienų popierinės skudurininkę...

Pro Prienų popierinę praskriejo puiki paskala - popierinės pūdymuose pūdo, popierių presuoja, popierių pakuoja, popierių pjausto, praskrendančius pašto paukščius privilioja... put, put,
put... p... Prienų popierinėje porinu aš - Prienų popierinės skudurininkė. Mano darbas rinkti skudurus, juos plėšyti, pūdyti, ir laukti jūsų - visų - nuo mažiausio iki didžiausio. Susirinkę kartu, susipažinsime su Prienų popierine - viena didžiausių XVIII - XIX a. popieriaus dirbtuvių Lietuvoje. Nors senųjų popieriaus gaminimo įrenginių nebėra - tradiciją gaivinsime mes patys: plėšysime skudurus, gaminsime popieriaus masę, pilsime, lyginsime, pjaustysime ir sukursime savo rankų darbo popierių. O tiems kas netiki, pasakysiu - popierių dar ir valgysim! Iki pasimatymo Prienų popierinėje! Prienų popierinės skudurininkė (ir mano pagalbininkė skudurinė Onutė)
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Valanda su telšiške (Išvažiuojamoji)

Telšiai – Žemaitijos sostinė, o joje gyvenantys didžiuojasi kalbėdami telšiškių tarme. Gimiau ir užaugau žemaitiškai kalbančioje aplinkoje, tad per užsiėmimą kalbėsiu tarmiškai ir
stengsiuosi papasakoti, kuo telšiškių patarmė ypatinga ir išskirtinė. Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; veiz ī knīga, mata špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Mūsų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kramė (‘galva’), veizolai (‘akys’), blezdinga (‘kregždė’), kuisis (‘uodas’), notnerė (‘dilgėlė’), kūtė (‘tvartas’), ledžinga (‘pačiūža’), žiogspira (‘pjuvena’), žiužis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresna (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Man mano tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė, kuriuo norėčiau pasidalinti su jumis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mamutės auselės

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Jurbarko krašto įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Mokysis atpažinti ir išreikšti meilės kalbą
per maistą. Išmoks pasigaminti suvalkietišką patiekalą - auseles.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Edukacija,, Kibinų pasaulio atradimai"

Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios yra Liudvinavo miestelis, o jo centre stovi pastatas skaičiuojantis antrą šimtą metų, turtingas savo istorine praeitimi. Iš jo balkono kalbą miestelio
žmonėms yra sakęs LR prezidentas Antanas Smetona. Edukacijos pradžia - tik atvykus į sodybą, kur dvi edukatorės pasveikina moksleivius atvykus į Suvalkijos kraštą Liudvinavo miestelį, garsų savo tradicijomis, suvalkietiška tarme, suvalkiečių kulinariniu paveldu. Edukatorės supažindina moksleivius su pastato istorija, kurią iliustruoja senovinės nuotraukos, apžiūrime senovinių daiktų ekspoziciją. Toliau moksleiviai multimedijos pagalba supažindinami su kibinų ir kitų mėsos pyragėlių atsiradimo istorija, kaip ji vystėsi ir keitėsi, kokios gamybos technologijos buvo naudojamos. Sekantis žingsnis - kibinų gamyba. Prieš tai plaunamos rankos, įteikiamos prijuostės ir kitos reikalingos priemonės. Dirbame grupėmis, edukatorėms demonstruojant iš eilės visą gamybos eigą. Anksčiau įdaras buvo gaminamas tik iš avienos ir svogūnų, tai dabar įdaras yra kiekvieno kepėjo atradimas ir fantazijos reikalas. Aiškiname kaip derinti skonius, kokie įdarai gali būti dedami į kibino vidų, kaip įdaro skonį keičia įvairūs prieskoniai. Įdomiausia dalis- tai kibino mezginukas- pynutė. Nuo jos grožio priklauso ir kibino išvaizda. Edukacijos metu gaminame sultinį, verdame žolelių arbatą. Šie gėrimai labai tinka prie karštų kvepiančių kibinų. Kol kepa kibinai organizuojame senovinių suvalkietiškų žodžių reikšmių spėliones. Esant geram orui, aplankome šalia esantį miestelio parką, kurį puošia Kazio Borutos kūrinio ,,Baltaragio malūnas'' personažų skulptūros.
Rodomi įrašai: 1 - 10891