Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Šaltasis karas“

Kadaise dėl dominavimo pasaulyje varžėsi dvi supervalstybės. Jungtinių Amerikos Valstijų bei Sovietų Sąjungos konkurencija vos nesibaigė Trečiuoju pasauliniu karu ir atomine
pragaištimi. Perpraskite šio sudėtingo konflikto esmę suprantamu ir smagiu būdu! Pasinėrę į komandinį žaidimą, analizuokite žaismingus vaizdo įrašus, klausykitės muzikos ir minutei tapkite propagandistais, bandančiais įrodyti visapusišką vienos ar kitos pusės socialinį, ekonominį ir meninį pranašumą. Įgriso šnekos? Imkite į rankas tikrus Vietnamo ir Afganistano karo laukuose naudotus ginklus ir išbandykite miklumą karinius mokymus imituojančioje estafetėje!
Kultūros paveldas, Kita

1918 m. Vasario 16 - osios įdomybės

Edukacinis užsiėmimas "1918 m. Vasario 16 - osios įdomybės" supažindins mokinius su valstybės atkūrimo istorija ir asmenybėmis, kurios savo veikla ir darbais atkūrė Lietuvos
valstybingumą. Mokiniai apžiūrės istorinę vietą , kurioje buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas, sužinos kokiomis aplinkybėmis jis buvo pasirašytas, kokie iššūkiai laukė signatarų atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Mokiniai galės parašyti palinkėjimus Lietuvai. Atliks kūrybines užduotis ekspozicijoje. Užduotys parengtos atsižvelgiant į bendrąsias ugdymo programos temas ir mokinių amžiaus tarpsnio ypatumus. Tai galėtų kaip pamokos įvadas, apibendrinimas, žinių įtvirtinimas ar pakartojimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra"

Edukacinio užsiėmimo ,,Tora – žydų įstatymas ir pasaulėžiūra“ tikslas – pažintis su judaizmu. Tai puiki proga pamatyti autentišką Toros ritinį ir sužinoti kada ir kur Mozės Penkiaknygė
buvo gauta, kiek ir kokių Toros simbolių esama, kas yra Talmudas ir kodėl jis būtinas studijuojant Torą, kaip atsiranda naujas Toros ritinys, kada ir kaip jis yra skaitomas, kokios yra jo įnešimo į sinagogą apeigos ir kada ritinys būna laidojamas. Taip pat kalbama apie Toros ritinio gamybą, rašymą, puošybą, saugojimą, Toros dovanojimo šventę Šavuot ir jos prasmę. Užsiėmimo metu taip pat gilinamos žinios apie dekalogą arba Dešimt Dievo įsakymų. Kartu su edukatore ieškoma atsakymų į klausimus: kada ir kur jie buvo duoti? Kodėl Mozė gavo ne vieną, o dvi Toras? Kodėl Dievo įsakymų yra tik dešimt, nors pagal žydų religinę teisę reikia laikytis 613 judaizmo prievolių? Kokia bausmė gresia įstatymus pažeidus? Susitikimo metu taip pat kalbama apie skirtingas įsakymų rūšis ir tai, kaip įsakymus interpretavo žymiausi Toros komentatoriai. Aktyvaus ekspozicijos tyrinėjimo metu dalyviai supažindinami su judaizmo simboliais, sužino žodžių jadas, talitas, teflinas reikšmes, patys bando pūsti šofaro ragą. Būdami istoriniame žydų bendruomenės pastate, matydami autentiškus eksponatus, užsiėmimo dalyviai sužino apie šią tautinę grupę, įsiliejančią į daugiakultūrį ir daugiakonfesį Lietuvos paveldą, praplečia savo žinias apie skirtingas religijas. Tokiu būdu ugdo toleranciją bei plečia kultūrinį sąmoningumą.
Kultūros paveldas

Seniausieji Lietuvos žaislai

Edukacija apie seniausius žaislus yra interaktyvus užsiėmimas, kuriame derinama diskusija ir praktika. Dalyviams pirmiausia pristatome laikotarpio aplinką, nes seniausiųjų žaislų tema
siekia Lietuvos viduramžių periodą. Bandome kartu su dalyviais įsivaizduoti mūsų aplinkos ir viduramžių aplinkos skirtumus bei panašumus, apibrėžti vaikystės sampratą, veiklas ir pareigas. Vaizduotės žaidimas leidžia dalyviams įvertinti istorijos kaitą, gyvenimo sąlygų pokyčius ir palyginti su savo gyvenimo kokybe. Vaikystės trukmės ir pareigų suvokimas leidžia įvertinti, kaip keitėsi vaiko socialinė padėtis, kiek laiko vaikai turėjo/galėjo nerūpestingai žaisti. Lyginimas labai įtaigiai parodo, kad skirtingais istorijos laikotarpiais vaikystės samprata taip pat kito, tad šiandiena vaikams laiko žaidimams ir edukacijai paliekama išties labai daug. Bet kaip tą laiką išnaudojame? Ką žaidžiame? Kokie žaislai? Ar tiktai jie visiškai kitokie? O gal galime atpažinti tuos pačius principus? Gal net žaislai yra visiškai identiški? Tuomet diskutuojame apie tai, kaip per šimtmečius sugebame išlaikyti tą pačią idėją, bet panaudoję kitas medžiagas padarome žaislą nebeatpažįstamą arba sunkiau atpažįstamą. Dalyvius kviečiame pažaisti su senaisiais vilkeliais, rankose palaikyti skydą ir nustatyti, kuo kalavijas skiriasi nuo kardo, kaip atrodė senosios lėlės ir kiek kainuoja tokios lėlės šiandieną, išbandyti archajiškiausią kaulinių kėglių variantą, pažaisti su viduramžių kamuoliais ar pasukti kaulinę ūžynę. Modernioji muzeologija ypač pabrėžia asmeninės patirties svarbą suvokiant temą, nes tik realus išbandymas, pajautimas dalyviui leidžia giliau suvokti temą ir edukacinę medžiagą.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa ,,Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“

Programa skiriama praplėsti mokinių pažintį su žymiausiu Lietuvos romantizmo atstovu poetu Antanu Baranausku, pristatant jį ne tik kaip poemos ,,Anykščių šilelis“ autorių, bet ir kaip
visapusiškai talentingą žmogų, neeilinę asmenybę, vieną didžiausių mūsų tautos šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų, savo moksline veikla bei kūryba vedusį Lietuvos vardą į pasaulį. Klausydamiesi pasakojimo autentiškoje aplinkoje, analizuodami vaizdinę medžiagą, savarankiškai pagal pateiktas užduotis nagrinėdami tekstus, klausydamiesi muzikos įrašų, mokiniai susipažįsta su poetą formavusia gimtąja aplinka ir išlikusiais tėvų sodybos ženklais. Konkrečiais pavyzdžiais A. Baranauskas pristatomas kaip ,,devynių gabumų žmogus“; atskleidžiama lemiama A. Baranausko įtaka J. Mačiulio kaip poeto augimui – Maironio eilėraščių ,,Lietuva brangi“ ir ,,Milžinų kapai“ parašymo aplinkybės ir tiesioginis ryšys su A. Baranausku; atskleidžiami poeto kaip vieno žymiausių lietuvybės žadintojų nuopelnai lietuvių kalbai ir tautai. Lietuvybės stiprinimo temą A. Baranausko kūryboje ir jos aktualumą šiandien atskleidžia patys mokiniai, nagrinėdami poeto tekstus; susipažįsta su poemos ,,Anykščių šilelis“ vertimais į 20 pasaulio kalbų. Programos metu mokiniai plečia savo kultūrinį akiratį, ugdosi literatūrines kompetencijas, lavina kūrybinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skaitomą tekstą, kritiškai mąstyti, siejant nagrinėjamas temas su šių dienų aktualijomis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Minkysim, puodynėlę lipdysim (5 - 10 kl. mokiniams)

Tradicinė puodininkystė - svarbi ir be galo įdomi lietuvių etninės kultūros dalis, į kurią ir gilinsimės edukacinio užsiėmimo metu. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė
dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus archeologinėje ir etnografinėje ekspozicijose, tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Pažintį su puodininkystės tradicijomis pradėsime tyrinėdami vienas didžiausių Lietuvoje laidojimo urnas: gilinsimės į indo formas, pagrindines juos sudarančias dalis. Toliau persikelsime laiku į tradicinį Lietuvos kaimą, kur tyrinėsime muziejaus molinių puodų rinkinį, susipažinsime su didžiule puodų, puodynių ir kitų indų įvairove. Čia ir sužinome „kur laikomas pienas?“ bei kitas įdomybes. Grupę įtraukiančios diskusijos metu analizuosime indų paskirtį, lipdybos būdą, tradicinį dekorą. Didžioji užsiėmimo dalis skirta praktinei lipdybai: kiekvienas dalyvis iš lipdo ir dekoruoja puodynėlę. Lipdymui naudojamas raudonas molis. Skirtingai nei pradinių klasių mokiniai, šios amžiaus grupės dalyviai puodynėles formuoja apjungiant 2 lipdybos būdus. Siekiama kuo geresnės lipdymo kokybės: suformuoti puodynėlę, išlaikyti vientisą sienelių storį. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas, aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, individuali praktinė kūrybinė veikla.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Partizanų ginklai“

Laisvė ir Nepriklausomybė – žodžiai, įaugę į kraują kiekvienam lietuviui ir labai brangiai kainavę. Laisvės kovose būta daug žmonių, nepabūgusių į rankas paimti ginklą, stoti į kovą net
ir prieš stipresnį priešą bei paaukoti savo gyvybę. Kokios idėjos vedė į priekį pokario partizanus? Kokius ir iš kur gautus ginklus rezistentai atsuko prieš Lietuvą okupavusius pavergėjus? Bent akimirkai tapkite partizanais, išmokite ištarti tikrų laisvės kovotojų priesaiką bei atskirti įvairiems šaunamiesiems ginklams būdingus garsus, užtaisyti garsųjį ,,šmaiserį“ ar išbandyti partizanų dažnai naudotų kulkosvaidžių svorį.
Rodomi įrašai: 1 - 10322