Dailė, Kultūros paveldas

"Knygų įrišimo dirbtuvės: vieno taško istorija"

Edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse,,Knygų įrišimo dirbtuvės: vieno taško istorija“ moksleiviai susipažins su lietuvių kalbos istorija, vykdys įvairias kalbines bei kūrybines užduotis,
išmoks įrišti knygas senoviniu būdu. Užsiėmimo metu bus pabrėžta medžiagų antrinio panaudojimo svarba: kuriamos tvarios aplinkai knygelės. Numatoma eiga: 1. Pasakojama istorija apie analogų pasaulyje neturinčią raidę „ė“. 2. Žaidybinė užduotis žodžiu: moksleiviai turi pasakyti kuo daugiau skirtingų žodžių su „ė“ raide. 3. Knygų įrišimas: teorinė ir praktinė dalis. Įrišame knygas senoviniu būdu. 4. Užduotis raštu: žodžių taisymas. Moksleiviai turi atrasti klaidas pateiktuose žodžiuose ir jas ištaisyti. 5. Įrištų asmeninių knygelių dekoravimas aplikacijomis. 6. Diskusija, nuomonių apsikeitimas, pasidalijmas įžvalgomis įgytų žinių pagrindu. Užsiėmimo metu bus taikomi įvairūs mokymosi metodai: moksleiviai turės galimybę stebėti ir praktiškai pritaikyti senuosius knygų įrišimo būdus, taip prisiliesdami prie knygrišystės istorinių tradicijų. Edukacinis užsiėmimas yra skirtas 1-2 klasių moksleiviams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

SUTARTINIŲ SINTEZĖ

Moksleiviai diskutuos kokią reikšmę turėjo sutartinių garsažodžiai bei tarmišnių žodžių reikšmė tekstuose. Kultūros ir meno renginyje išgirs kaip senosios sutartinės skamba atliekamos
sutartinių giedotojų grupės "Sėdauta". Kolektyvas pademonstruos archeologinį baltiškąjį kostiumą IX-XII a., mokiniai plės akiratį, supratimą apie senuosius kostiumus jų skirtumus. Sužinos apie tyrinėtojų spėjamą sutartinių atlikimo paskirtį. Moksleiviai patirs praktiškai sutartinų skambesio vibracijų poveikį. Intravertiški moksleiviai galės patys savarankiškai išbandyti giedojimo būdus panaudodami asmeninius išmaniuosius telefonus. Kviesime moksleivius burtis po kelis giedoti sutartines formuosime bendravimą, susiklausimą tarpusavyje. Mokysimės atlikti vėlyvesnio laikotarpio kolektyvines sutartines.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacija „Vaikų žaidimai 1560“

Edukacijos tikslas – skatinti vaikų domėjimąsi kultūra bei istorija per žaidimus. Uždaviniai: (1) trumpai ir aiškiai supažindinti mokinius su Perkūno namo istorija; (2) pristatyti
vaikams Renesanso laikotarpį ir 1560 m. nutapytą Piterio Breigelio Vyresniojo paveikslą „Vaikų žaidimai“; (3) užsiimti su vaikais istorinių žaidimų rekonstrukcija, taip lavinant jų kūrybinį mąstymą. Metodai: pasakojimas, diskusija, fizinė aktyvi veikla. Numatoma veikla Edukacijos pradžioje dalyviai susipažins su seniausio gyvenamojo namo Kaune – Perkūno namo – istorija. Kadangi užsiėmimo metu vaikai mokysis pažinti tokius istorinius laikotarpius kaip viduramžiai ir renesansas, edukaciją ves ir senovinę atmosferą skleis rekonstruotais istoriniais rūbais apsirengusi (-ios) edukatorė (-ės). Po pažinties su namu mokiniai trumpai susipažins su Renesanso kultūra, o konkrečiau – su 1560 metais, kuomet buvo nutapytas Piterio Breigelio Vyresniojo (ol. Pieter Bruegel, apie 1525–1569 m.) paveikslas „Vaikų žaidimai“. Remiantis šiuo paveikslu vaikai, susiskirstę grupėmis, turės patys atkurti jame pavaizduotus istorinius žaidimus. Siekiant kuo didesnio vaikų kūrybingumo, jiems bus suteiktos įvairios priemonės žaidimams atlikti – kamuoliukai, kibirėliai, antklodės, akių raiščiai, lankai, suktukai, šaškės ir pan. Po kūrybinės veiklos vaikai bandys palyginti istorinius žaidimus su šiuolaikiniais jų žaidžiamais žaidimais. Nuoroda į paveikslą internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Piteris_Breigelis_Vyresnysis#/media/File:Pieter_Bruegel_the_Elder_-_Children%E2%80%99s_Games_-_Google_Art_Project.jpg Siektini rezultatai: vaikai išmoks dirbti grupėse, įgis bendrųjų žinių apie istorinius laikotarpius ir istorinį meną bei gebėjimų pažinti, analizuoti ir kurti.
Dailė, Kultūros paveldas

KELIONĖ Į EGIPTĄ

„Kelionė į Egiptą“ - programa, kuri siūlo išvyką į archaišką piramidžių ir didingų faraonų šalį. Senovės Egipto ekspozicija atvers jums daugybę įdomių faktų, išgirsite dar negirdėtų
istorijų, plauksite Nilu, statysite šventyklas, žaisite "Krokodilų ir laivų mūšį", o tada, Jūs išvysite tikrą mumiją, kuri, sako, kartais atgyja… Programos pradžioje gilinsitės į senovės Egipto atsiradimo istoriją, dievų hierarchiją, mokslo atradimus, architektūros pasiekimus, gyvenimo būdą, papročius, mirusiųjų kultą, tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Sužinosite, kokią reikšmę turėjo Nilo potvyniai ir atoslūgiai, ir kaip tai įtakojo Egipto civilizacijos, trukusios 3000 metų atsiradimą. Kas valdė šalį, kokius dievus ir gyvūnus garbino egiptiečiai, kodėl faraonai statėsi didingas piramides iki šių dienų apipintas mitais ir keliančias daugybę klausimų, į kuriuos bando atsakyti mokslininkai. Mokiniai sužinos įdomių faktų apie senovės Egipte įkurtas mokyklas berniukams, kuriose mokėsi būsimieji raštininkai, žyniai, tarnautojai, kariūnai. Kodėl Egipto gydytojai buvo laikomi geriausiais tų laikų medikais visame senovės Rytų pasaulyje, kas pirmasis atrado mumifikavimo technologiją. Kokią paskirtį turėjo Sfinksai prie šventovių. Ką pasakoja šventyklų sienose įamžinti bareljefai, piešiniai bei hieroglifai ir kokią reikšmę senovės Egipto mokslas bei kultūra turėjo Antikos ir Europos kultūrai.
Dailė, Kultūros paveldas

Lobyno paslaptis

Vilniaus katedros lobyno vertybės ne kartą degė gaisruose, į slaptavietes įsilauždavo vagys, katedrą niokojo ir brangenybių ieškojo priešai... Išgirdę katedros lobyno istoriją,
praktinėje dalyje vyresnių klasių moksleiviai (7-12 kl.) ieškos paslėpto lobio. Užuomina seks užuominą, sudėtingas rebusas – mįslę, paieškoms reikės istorinių žinių... Jei viską išspręsime, tai ir lobį surasime! Su mažaisiais mūsų lankytojais (1-6 kl.) apžiūrėję Vilniaus katedros lobyną, praktinėje dalyje „slėpsime lobį“ - kursime senovinį lobio žemėlapį. Netikėtai atrastas senas žemėlapis leis ir mums pasijusti lobio ieškotojais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovės baltų gyvensena

Senovės baltų gyvensena – tai dviejų valandų patyriminė edukacija gamtoje įkurtame senoviniame kaimelyje, kuri supažindins dalyvius su dviem svarbiausiomis senovinio žmogaus gyvenimo
sritimis – karyba ir virtuve. Visus atvykusius dalyvius aprėdę senoviniais rūbais ir padaliję į dvi grupes, muziejaus edukatoriai vesis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Viena grupė 1val. praleis virtuvėje, o kita grupė tuo metu svečiuosis senovinio kario menėje. Po 1 valandos patirčių, grupės apsikeis. Tad kiekvienas dalyvis išbandys ir susipažins tiek su senovine karyba, tiek su virtuvės subtilybėmis. Po edukacijų, grupė turės galimybę dar 2val. papildomai praleisti gamtoje, išmėginti įvairiausius senovinius žaidimus ir pramogas, užkąsti savo atsivežtų užkandžių įrengtoje pavėsinėje. Plačiau apie senovinę virtuvę: Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Plačiau apie senovinę karybą: Edukacijoje mokiniai turės puikią progą pasijusti „senovės kario kalyje“ ir išmėginti jėgas treniruotėse. Dalyviai bus supažindinami su to meto kario apranga ir ginklais. Vyks karių pratybos, mokiniai treniruosis ir mokysis įvairių taktinių manevrų (svaidyti mažąsias ietis – akstis; sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas), – bus galima patirti, ką reiškia būti viena kariuomene (komanda).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Lietuvos etnografinių regionų įdomybės

Tikslas – naudojant patrauklius ir įtraukiančius metodus, paskatinti mokinius domėtis savo šalies istorija ir kultūra (kultūros paveldu), mokyti ją saugoti ir puoselėti. Uždaviniai: 1.
suteikti vaikams žinių apie kiekvienam Lietuvos etnografiniam regionui būdingus bruožus; 2. supažindinti vaikus su papročiais, tradicijomis (žaidimais, dainomis, šokiais, tarminiais žodžiais, tautiniais drabužiais); 3. motyvuoti vaikus saugoti ir puoselėti senąsias tautos tradicijas, pritaikyti jas savo kasdienėje veikloje. Metodai: žaidimai, diskusijos-pokalbiai, pasakojimai, darbas grupėse, viktorina. Veikla. Edukacinių užsiėmimų „Lietuvos etnografinių regionų įdomybės“ metu vaikai „apkeliaus“ visus 5 Lietuvos etnografinius regionus. Šios netiesioginės kelionės metu jie susipažins su kiekvieno regiono ypatybėmis. Kad geriau įsimintų konkrečiam regionui būdingus bruožus, kiekviename regione mokiniai užsiims atitinkama veikla: žais žaidimą, klausysis sutartinės, spėlios tarminius žodžius ir pan. Kelionės pabaigoje, kad dalyviai geriau įsimintų išgirstą informaciją ir įtvirtintų įgytas žinias, specialiame žemėlapyje dėlios kiekvienam regionui būdingus atvaizdus-paveikslėlius. Šis edukacinis užsiėmimas pritaikytas 1–4 klasių mokiniams. Atsižvelgiant į vaikų amžių veikla bus diferencijuojama, skirsis pateikiamų užduočių lygis 1–2 ir 3–4 klasių mokiniams. 1–2 klasių mokiniams bus taikomos lengvesnės užduotys, mažiau pateikiama teorijos, daugiau bus organizuojama judrių ir žaidybinio pobūdžio veiklų. Mažiausieji užsiėmimų dalyviai bus supažindinami su keliais pagrindiniais kiekvieno regiono bruožais, pagal kuriuos jie galėtų juos atskirti. Šią informaciją jie nesunkiai galės pritaikyti programos metu organizuojamuose žaidimuose. 3–4 klasių mokiniams bus pateikiama daugiau informacijos, taip pat ir kritinį mąstymą ugdančių užduočių. Pateikiant teorinę informaciją (pasakojant) ant didelio Lietuvos žemėlapio bus dėliojamos iliustracijos.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Architektūra, Kultūros paveldas

UNESCO Lietuvoje: Vilniaus istorinis centras

Keliausime nuo Aušros vartų Valdovų keliu link Valdovų rūmų, vingiuodami pro buvusius bajorų dvarus, pirklių namus, žydų krautuvėles, vienuolynus ir bažnyčias. Pakeliui apžvelgsime
svarbiausius miesto raidos etapus, aptarsime šiuolaikines realijas, prisiminsime šiuos ir kt. dalykus: - Kurioje bažnyčioje sovietmečiu buvo ateizmo muziejus? - Ar galima šiandien užlipti ant pilies gynybinės sienos? - Kur prasidėjo Baltijos kelias kuris pasauliui parodė, kad mes norime būti laisvi? Nepaisant istorinių permainų, Vilniaus istorinio centro erdvinė struktūra atspindi architektūros stilių kaitą, politinių ir gamtinių įvykių nulemtą raidą. Pažinsime Vilniaus istorinį centrą kaip UNESCO kultūros paveldo objektą. Diskutuosime apie kultūros paveldo vertybių išsaugojimo reikšmę ateities kartoms.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas "Kaip gimsta popierius"

Edukaciniame užsiėmime "Kaip gimsta popierius" bus pristatytos senosios ir moderniosios popieriaus gamybos ir restauravimo metodikos, supažindinama su popieriaus gamyba ir
trūkstamų fragmentų atkūrimu popieriaus liejimo mašina. Veiklos metu bus naudojami dekoratyvinio, restauravimo, japoniško, lieto popieriaus pavyzdžiai, popieriaus gamybą atspindinčios iliustracijos ir medžiagos: medienos plaušas, vapsvų lizdo fragmentas, celiuliozės plaušas, presas, sėmimo forma, įvairūs restauravimo ir popieriaus sėmimo įrankiai. Dalyviai stebės popieriaus liejimo procesą, lakšto įklijinimą ir paruošimą presavimui. Užsiėmimo dalyviai bus plačiau supažindinti su vienu iš labiausiai žinomu restauravimo procesu –atkurtų fragmentų retušavimu. Moksleiviai turės galimybę sužinoti kokiais atvejais retušavimas reikalingas, o kokiais nebūtinas, kuo galima retušuoti meno kūrinius, kaip maišomos spalvos ir kokia retušavimo technika dažniausiai naudojama restauravime. Dalyviai gaus dovanų popieriaus liejimo mašinoje išlietus ruošinius, kuriuos galės savarankiškai retušuoti, užrašytu palinkėjimu pasveikinti draugą arba panaudoti kaip knygos skirtuką.
Rodomi įrašai: 1 - 10483