Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Kinas, Kultūros paveldas

Kitoje Žemės pusėje: kultūra ir gamta (Nuotolinė paslauga)

Gęsta šviesos, užsidega kino ekranas, nuobodžiauti nebus kada! Keliausime į Naująją Zelandiją, Galapagus ir Antarktidą! Jei kastume tunelį nuo Lietuvos kiaurai per Žemės rutulį,
atsidurtume paslaptingoje Naujojoje Zelandijoje. Kodėl maoriai pasisveikindami iškiša liežuvį? Maorių tatuiruotėse – paso duomenys. Puodai ant geizerių – gurmaniški pomėgiai mena kanibalizmo laikus. Kodėl evoliucija „sunaikino“ kivio sparnus? Atgal į praeitį: dinozaurų amžininkai – medžių dydžio paparčiai. Žvaigždynai požemiuose: ant švytinčių siūlų kabančios jonvabalių lervos. „Žiedų valdovo“ gerbėjams – hobitų kaimelis ir kalnų tarpekliai. Nacionalinė vertybė – medus iš šluotinio sėklučio nektaro. Pietų kryžius kapitonams rodė kelią per vandenynus. Iš laivų į salas persikėlusios žiurkės sukėlė ekologinę katastrofą. Kaip pabėgti nuo potvynio arba vietoj valties traktoriumi per bangas. Galapaguose pasitinka ilgaamžiai vėžliai. Kiek kadrų per sekundę mato musės, žmogaus ir vėžlio akis? Į drakonus panašios jūrinės iguanos. Ryklių jauniklių užutėkis. Kodėl archipelage išliko retos rūšys? Č. Darvino evoliucijos gyva iliustracija: skirtingų rūšių kikilių stebėjimas. Povandeninis pasaulis. Sunkiausiai pasiekiamas žemynas – Antarktida. Kas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį? Kieno vardu pavadinti Adelės pingvinai? Mokslinių stočių veikla, ledynų ir vandenyno gelmių tyrinėjimas, turizmo kontrolė. Super gyvūnai – imperatoriškieji pingvinai. Pingvinų socialinis gyvenimas, kova dėl akmenukų. Stalo ledkalniai. Spąstai tarp ledo lyčių. Filmo trukmė 45 min. 5 min. žaidimas Proto mūšis „Kultūra ar gamta“ – UNESCO saugomi objektai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Iš nuotraukos atspėti, kokioje šalyje yra objektas, kokiai kategorijai priklauso, kuo įdomus ir ypatingas.
Dailė, Kultūros paveldas

Orientacinis žaidimas Marijampolėje "Miesto gatvių labirintai"

Orientacinio žaidimo metu dalyviams reikia ne tik klaidžioti miesto gatvių labirintais, bet pirmiausia išgvildenti užduotis ir surasti gatvės meno sienose vaizduojamus atsakymus.
Marijampolė vadinama GATVĖS MENO Meka Lietuvoje. Šiuo metu miestą puošia 27 kūriniai, kiekvienais metais kūrinių gausa auga. Tai tarptautinis projektas MALONNY , kuris vyksta jau 7 metus iš eilės. Vienas iš gatvės meno kūrinių R. Bartkaus "Tekantis gyvenimas" yra išrinktas gražiausiu gatvės meno kūriniu visoje Lietuvoje. Orientacinio žaidimo "Miesto gatvių labirintai" tikslas - aktyviai, per pažintį su miesto gatvės menu, ugdyti mokinių sąmoningumą, bei skatinti savarankiškai tyrinėti, pažinti Marijampolės miestą. Žaidimo uždaviniai: ugdyti vaikų pastabumą, gebėti atpažinti kultūros paveldą, aktyviai, savarankiškai tyrinėti, suprasti gatvės meno kūrinius. Dalyviai teisingus atsakymus suras žemėlapyje, lankstinukuose ar internete. Bet suradus teisingo atsakymo vietą, reikia visai komandai nuėjus prie jos įsiamžinti išmaniuoju telefonu. Naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiu, gatvės kūrinių atpažinimas nuotraukose, teksto arba vaizdų paieška informaciniuose miesto stenduose. Siekiama, žaismingo, savarankiško tyrinėjimo dėka dalyviai geriau įsisavins Marijampolės gatvės meno svarbą. Žaidimą laimi, daugiausiai užduočių ir teisingai išsprendusi komanda, atlikusi per trumpiausią laiką. Šis užsiėmimas skirtas įvairioms klasėms, bet užduočių sudėtingumas ir vertinimas skirtingas atsižvelgiant į mokinių amžių. Suskaičiavus rezultatus apdovanosime nugalėtojų komandą, saldžiais prizais apdovanoti bus visi dalyviai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

"Aš ne molis"

Edukacijos „Aš ne molis“ tikslas – sudaryti sąlygas vaikams naudojant įvairias kūrybinio darbo technikas pažinti savo krašto kultūros paveldą, bendrauti tarpusavyje, ugdyti toleranciją.
Užsiėmimų metu 5–6 klasių mokiniai supažindinami su regiono istoriniais radiniais. Kūrybinio proceso metu naudodami molį kuria pasirinktą gaminį. Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas, aiškinimas, stebėjimas , individualus ir grupinis kūrybinis darbas.
Kultūros paveldas, Kita

Pas Prienų popierinės skudurininkę...

Pro Prienų popierinę praskriejo puiki paskala - popierinės pūdymuose pūdo, popierių presuoja, popierių pakuoja, popierių pjausto, praskrendančius pašto paukščius privilioja... put, put,
put... p... Prienų popierinėje porinu aš - Prienų popierinės skudurininkė. Mano darbas rinkti skudurus, juos plėšyti, pūdyti, ir laukti jūsų - visų - nuo mažiausio iki didžiausio. Susirinkę kartu, susipažinsime su Prienų popierine - viena didžiausių XVIII - XIX a. popieriaus dirbtuvių Lietuvoje. Nors senųjų popieriaus gaminimo įrenginių nebėra - tradiciją gaivinsime mes patys: plėšysime skudurus, gaminsime popieriaus masę, pilsime, lyginsime, pjaustysime ir sukursime savo rankų darbo popierių. O tiems kas netiki, pasakysiu - popierių dar ir valgysim! Iki pasimatymo Prienų popierinėje! Prienų popierinės skudurininkė (ir mano pagalbininkė skudurinė Onutė)
Kultūros paveldas, Dramos teatras

Spektaklis vyresniųjų klasių moksleiviams "Prabangos" (pagal J.Savickio noveles)

Interaktyvus spektaklis paruoštas pagal Jurgio Savickio noveles ("Palikimas", "Ponia Janina Sudocholskienė", "Prabangos") iš antrojo rašytojo apsakymų
rinkinio „Ties aukštu sostu“ (1928). "Jurgio Savickio kūryba inteligentiška, vientisa ir stilinga. Stebėti pasauliui ir gyvenimui autorius pasikėlė nuo žemės ,,ties aukštu sostu ” (V.Mykolaitis- Putinas 1928 m.). Jurgis Savickis yra kone vienintelis europietiško tipo rašytojas lietuvių literatūroje. Tai labai intensyvaus, glausto stiliaus menininkas, reformatorius, į perdėm rimtą lietuvių literatūrą vienas pirmųjų įvedęs ironiją, humorą,parodiją, leidęs sau pažaisti įprastais lietuvių literatūros stiliaus, tematikos ir pasaulėžiūros dalykais bei savo skaitytojų lūkesčiais. J. Savickis – neabejotinai „kitoks“ lietuvių literatūroje. Kitoks, nei iki tol lietuvių novelėse vaizduotas, yra ir jo kūrybos žmogus. Šis kūrėjas išsiskyrė antitradiciškumu: vietoje charakterių – simbolinės figūros, nematomo režisieriaus paverstos marionetėmis, vietoje aiškumo – galvosūkį menantys antrieji pasakojimo planai, kuriuos iššifruoti padeda tik išankstinis autoriaus pažiūrų ir būdo pažinimas. Gyvenimą jis vaizduoja kaip teatrą, kuriame žmogus atlieka tam tikrą vaidmenį
Kultūros paveldas, Kita

Pažink Mūšos tyrelio pažintinį taką kitaip

Veikla skirta 9-12 klasių mokiniams, siekiant įveiklinti jų žinias, gaunamas bendrojo ugdymo mokykloje, ir orientuota į etnokultūros pažinimo kompetencijų ugdymąsi. Programos dalyviai,
naudodami orientacinių varžymų metodą, turėdami vietovės žemėlapius ir specialiai parengtas užduotis, ieškos Mūšos tyrelio pažintiniame take esančių istorinių, kultūrinių, mitologinių objektų ir atliks įvairias kūrybines užduotis, susijusias su šiais objektais. Veikla grindžiama komandinio darbo principu: kiekviena komanda, sudaryta iš 3-5 asmenų, ieškos paslėptų kultūrinių, istorinių ir kt. objektų, studijuos istorijas, padavimus, mitus apie šiuos objektus, atliks objektų vizualizacijos užduotis. Komandos varžysis dėl nugalėtojo titulo (nugalėjusi komanda apdovanojama specialiu prizu), atlikę užduotis reflektuos ir analizuos pridėtinę veiklos vertę.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Litvakų istorija ir kultūra 9-12 kl. (Išvažiuojamoji)

Pasitelkę menines - edukacines priemones, papasakosime mokiniams apie Lietuvos istoriją, skatinsime pažinti šalia gyvenantį kaimyną, galbūt kitatautį. Supažindinsime su gausiai mūsų
šalyje gyvenusios žydų - litvakų tautos, kuri garsina Lietuvą visame pasaulyje, istorija ir kultūra. Amžių amžius lietuviai ir kitų tautų žmonės gyveno kartu. Mūsų veiklos tikslas - ne tik supažindinti jaunąją kartą su vietos, kurioje jie gyvena, istorija, nors žinojimas yra neatsiejama kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga, bet ir skatinti bendrystę, kaimyniškumą, norą mokytis ir šviestis, kuris padeda asmeniniam ir šalies klestėjimui. Skatinsime atsiskleisti mokinių meninius gebėjimus, drąsinsime reikšti savo mintis, dalintis idėjomis, rasti naujų pomėgių. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti ir savo etninės kultūros ypatumus. Šalia to bus pristatomi žmonės - Pasaulio tautų teisuoliai - vietiniai lietuviai ir ne tik, kurie žmogiškumą vertino labiau už saugų asmeninį gyvenimą. Jų pavyzdžiu bus mokoma tolerancijos šalia esančiam.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Dailininko Justino Vienožinskio pėdsakai Lietuvos kultūroje“

Edukacinė programa „Justino Vienožinskio pėdsakai Lietuvos kultūroje“ vyksta dailininko Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje ir tėviškės sodyboje, kuri yra Lietuvos kultūros
paveldo objektas. J. Vienožinskis – garsus Lietuvos dailininkas, pedagogas, dailės kritikas, kurio didžiausias nuopelnas Lietuvai buvo pirmosios profesionalios dailės mokyklos Kaune 1924 m. įkūrimas. Muziejaus ekspozicijos peržiūros metu pasakosime ne tik apie Justino Vienožinskio gyvenimą ir veiklą, bet ir apie jam artimus žymius žmones. Sesuo Liuda Purėnienė pirmoji Baltijos šalyse moteris advokatė, seimo narė; Antanas Purėnas chemikas, pedagogas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas; Juozas Keliuotis žurnalistas, „Naujosios Romuvos“ redaktorius, rašytojas, vertėjas; Paulius Galaunė tautodailės ir muziejininkystės pradininkas, grafikas; Mykolas Romeris teisininkas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas. Žiūrėsime ir aptarsime dokumentinį filmą „Meistras“, kurio autoriai L. Pociūnienė ir P. Savickis, o įgarsino R. Kazlas. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai tapys sodybos peizažą iš tokio paties rakurso, kaip tapė dailininkas. Mokiniai, praleidę pusdienį J. Vienožinskio tėviškės sodyboje išsiveš žinias, įprasmintas įspūdžiais, ir savo nutapytą paveikslą. Paskaita ir ekskursija pritaikytos pagal sudėtingumą skirtingam amžiui, todėl vienos grupės dalyviai turi priklausyti vienai amžiaus grupei (1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. ).
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Rodomi įrašai: 1 - 10856