Kultūros paveldas, Kita

Pogrindžio leidybinė veikla Kronika

Ar žinote kaip gyveno ir ką veikė pogrindžio sąlygomis Lietuvoje moterų bei vyrų vienuolijos? Aplankysime du vienuolynus Kauno senamiestyje Jėzuitus ir Eucharistinio Jėzaus seseris.
•Edukacijos metu sužinosite kaip veikė Lietuvoje vienuolynai pogrindžio sąlygomis ir kaip kai kurie kunigais ir seserys vienuolės leido pogrindinę Katalikų Bažnyčios kronika. Kaune 1972 metais buvo išleistas pirmasis Kronikos numeris. Turėsime galimybę pamatyti išlikusius pirmuosius Kronikos numerius bei priemones, su kuriomis buvo dirbama. Žaisme vaidmenų žaidimą - mokysimės kaip paslėpti spaudą, ieškosime pogrindinės spaudos, skaitysime autentiškus to meto Kronikos tekstus ir turėsime pervežti ją į "užsienį".
Kultūros paveldas, Skulptūra

Stiprenė už kalavijo plieną

Ekskursija "Stipresnė už kalavijo plieną" tai ne tik pasivaikščiojimas po Šiaulius. Tai kelionė per istoriją nuo 1863-1864 m. sukilimo iki Dainuojančios revoliucijos. Veiklos
metu keliaujant nuo paminklo prie paminklo, nuo vieno istorinio pastato iki kito atskleidžiamas nepalaužiamas lietuvių tautos troškimas siekti nepriklausomybės. Atskleidžiama, kaip kito priemonės tam tikslui pasiekti: ginkluotas sukilimas, raštas ir švietimas spaudos draudimo laikotarpiu, rezistencija ir galiausiai Dainuojančioji revoliucija. Apie tai ne tik kalbama, dalyviai įtraukiami aktyviai ieškoti atsakymų. Jie suskirstomi į dvi grupes kurios visos veiklos metu varžosi žaisdami bei vaidindami ir gauna apdovanojimus. Siekiama sužadinti meilę istorijai, savam kraštui, žadinti meilę savo šaliai. Kviečiame pražygiuoti per Šiaulius, o kartu ir per Lietuvos 150 metų istoriją ir įsitikinti, kad dainą gali būti stipresnė net už tankus.
Kultūros paveldas, Šokis

Dvaro kultūra Europoje ir LDK

Programos metu moksleiviai išvys autentiškai atkurtus istorinius kostiumus, kuriuos vilkėjo to laikmečio kilmingi bajorai ir jų damos. Šokėjai pademonstruos moksleiviams dvaruose
šokamus šokius ir papasakos, kokių dvaro etiketo taisyklių privalėjo laikytis kilmingieji. Kiekvienas programos šokis – atskira dvaro kultūros miniatiūra, padedanti geriau susipažinti su dvaro gyvenimu. Edukacinė programa sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje programos dalyje profesionalūs šokėjai-vedantieji supažindins moksleivius su dvaro kultūra, pasitelkdami šokio ir kostiumo istoriją, pademonstruos pačius šokius ir pamokys dvaro etiketo taisyklių. Antroje dalyje moksleiviai bus pakviesti patys išbandyti šokių žingsnelius ir pasimokyti mandagių dvaro manierų. Moksleiviui mokymui parinkti nesudėtingos choreografijos autentiški dvaro šokiai, kuriuos, vadovaujant įgudusiems ir didelę patirtį turintiems vedantiesiems, galima lengvai išmokti. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas

Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas

Spaustuvininkas Johanas Gutenbergas paslėpė savo įžymiojo išradimo brėžinius! Užsiėmimo „Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas“ dalyvių laukia iššūkis – ieškoti Klaipėdos apskrities
viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinės erdvės spaustuvėje paslėptų užuominų ir jas šifruojant surasti brėžinių slaptavietę. Įsitraukdami į detektyvinį-pažintinį žaidimą apie Pasaulio ir LDK spaudos ir raštijos istoriją bei paveldą dalyviai lavins kūrybiškumo, komandinio darbo ir problemų sprendimo gebėjimus. Užsiėmimo dalyviai turės galimybę pažinti autentišką Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinėje erdvėje įkurtos spaustuvės aplinką, susipažins su senaisiais Klaipėdos miesto spaustuvėse naudotais įrenginiais ir įrankiais, spaudos technologijos raida nuo seniausių iki mūsų laikų, lietuviškos spaudos ir raštijos pradžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, diskutuos apie Johano Gutenbergo spaudos preso išradimo svarbą, praktiškai išbandys spaudos preso veikimo principą bei pagilins mokykloje įgytas žinias. Užsiėmimo metu taikomi aktyvaus mokymosi metodai leis dalyviams savarankiškai spręsti kylančias problemas, rasti užduočių atsakymus priimant netradicinius kūrybiškus sprendimus bei lavinti sėkmingo komandinio darbo įgūdžius. Edukacinis žaidimas „Spaustuvės detektyvas – Gutenbergo kodas“ skirtas 5-7 klasių moksleiviams.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

BALFOLK ŠOKIAI

Tradiciniai šokiai šokami atliekant tik gyvai muzikai su tradiciniais instrumentais (armonika, smuikas, būgnas, mandolina). Tradicinių šokių reiškinys tampa tarptautinis. Ir tai parodo
iš kitų šalių atkeliaujantys tradiciniai šokiai į Lietuvą lengvai perimami ir išmokstami (latvių, estų, baltarusų, lenkų ir kt.). Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje šokiai sąmoningai kultivuojami, jų mokoma turint tikslą juos išsaugoti ir panaudoti kasdieniuose pasilinksminimuose. Balfolk – tai socialinių šokių srovė, kadaise atsiradusi kaip nauja šokio forma, besiremianti tradicinių šokių pagrindais. Balfolk - modernus būdas šokti tradicinius šokius. Tradicinius šokius žmonės pradėjo šokti be kostiumų, dėl savo smagumo, taip šokis transformavosi į kažką laisvo. Svarbu įgyti pagrindus savosios kultūros, o vėliau bendruomeniškumo principu solidariai priimti ir kitų tautų plintančius šokius, jų stilius, charakterius.
Kultūros paveldas, Muzika

Klasikinė gitara viduržemio jūros regione

Viduržemio jūros regionas - tai Europos lopšys. Lopšys politinės, filosofinės, religinės, teisinės ir, žinoma, kultūrinės minties. Klasikinė gitara - tai įrankis diskusijai, kokią
kultūrinę-muzikinę mintį esame paveldėję iš praėjusių kartų. Programos tikslai ambicingi: diskusijos ir atlikimo meno pagalba įtikinti jaunuosius klausytojus, kad egzistuoja kitokia muzika nei ta, kuri skamba radijo imtuvuose ir pakelės degalinėse. Galbūt kažkam tai bus pirmoji patirtis, o kai kam - ir puiki galimybė ateityje tapti alternatyvios - klasikinės - kultūros "vartotoju" bei girdėti kiek daugiau nei kelis akordus. Programinius tikslus padės pasiekti D. Scarlatti, M. Giuliani, N. Paganini, I. Albeniz kūriniai ar kūrinių fragmentai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Ką grūdelis pasakoja“

Edukacinis užsiėmimas papasakos apie ilgą ir sudėtingą grūdo kelią iki gardaus pyrago ar duonos kepalo ant stalo. Dalyviai sužinos, kokius darbus reikėjo atlikti ir kokie tradiciniai
įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.
Kultūros paveldas, Literatūra

Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai

“Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai” – tai edukacinė programa apjungianti Baroko epochos literatūros istoriją, muziką, raštą ir pristatanti vieną žymiausių lotyniškai rašiusių
XVII a. Europos poetų Motiejų Kazimierą Sarbievijų. Edukacinė programa ženkliai prisideda prie mokinių kultūrinio akiračio plėtimo, Baroko epochos muzikos, rašto, literatūros bei XVII – XVIII a. Žemaitijoje klestėjusios jėzuitų kolegijos, kaip vienos reikšmingiausių Kražių miestelio kultūros paveldo objektų istorijos aktualizavimo, pažinimo ir sklaidos. Edukacinė programa „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir Kražiai“ sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – teminė ekskursija, kurios metu pristatoma XVII – XVIII a. klestėjusios Kražių jėzuitų kolegijos istorija, iškiliausios asmenybės, kultūros paveldo objektai. Ekskursija vedama Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje. Antroji dalis – praktinė, jos metu pasitelkus to laikotarpio rūbus, muziką, literatūrą, šokį bei raštą pristatoma Baroko epocha plačiąja prasme. Čia edukacijos dalyviai supažindinami su barokiniu raštu – antikva, plunksna dailyraščiu rašo ir skaito (lotyniškai ir lietuviškai) pateiktus M. K. Sarbievijaus tekstus, išmoksta pagrindinį barokinio menueto žingsnelį, klausosi gyvai atliekamos instrumentinės ir vokalinės Baroko epochos muzikos. Programa skatina bendravimą, ugdo komunikacinius ir meninius gebėjimus, kūrybinę saviraišką bei prigimtinę jauno žmogaus kultūrą. Galime drąsiai teigti, kad edukacinės programos dalyvių įgyta patirtis atsiskleis tolimesnėje veikloje ugdymo metu, o pažintis su M. K. Sarbievijumi padės lengviau suprasti Baroko epochos literatūrą ir joje atsispindinčias vertybes.
Rodomi įrašai: 1 - 10878