Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Parašyk savo vardą hebrajiškai!

Edukacinis užsiėmimas „Parašyk savo vardą hebrajiškai!” – tai puikus būdas susipažinti su Lietuvoje gyvenančios žydų tautos kalba ir ypatinga jos reikšme. Užsiėmimo dalyviai sužinos,
kad Europoje gyvenanti žydų diaspora, net ir neturėdama savo valstybės, per 2000 metų išsaugojo savo kalbą ir tapatybę. Išgirs apie dvi pagrindines Europoje vartotas žydų kalbas ir jų skirtingas funkcijas: hebrajų - šventąją kalbą, kuria yra užrašyti svarbiausi judaizmo religiniai tekstai ir viduramžiais Europoje atsiradusią jidiš kalbą. Užsiėmimo uždaviniai: supažindinti su tokia skirtinga nuo lietuvių kalbos hebrajų kalbos abėcėle, paaiškinti kodėl yra rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę, kas yra rašoma vietoj balsių ir pristatyti kokios yra kai kurių raidžių reikšmės. Antoje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys užrašys savo vardą hebrajiškai, o žinias įtvirtins muziejaus ekpozicijose surasdami pažįstamas raides, klausydami edukatoriaus paskojimo apie Vilniuje gimusio dailininko Samuelio Bako paveiksluose vaizduojamų raidžių reikšmes ir galimą jų interpretaciją bei žaizdami tradicinį Hanukos žaidimą – dreidl (,,suktukas”). Išgirstas pasakojimas ir mėginimas užrašyti savo vardą kita kalba supažindins su Lietuvos kultūrine įvairove, prisidės prie kultūrinio akiračio plėtimo, ugdys kritinį mąstymą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Medaus kelias“

Bitininkystė Lietuvoje siekia gilią senovę ir paliko aiškius pėdsakus mūsų mitologijoje, tautosakoje, papročiuose, socialinėje ir ekonominėje raidoje. Ar žinojote, kad bitės žemėje
atsirado 50-60 tūkstančių metų anksčiau, nei atsirado žmogus? O į Lietuva atkeliavo kartu su pirmaisias Lietuvos gyventojais. Apie bitučių paslaptis ir jų šeimų įdomias gyvenimo subtilybes jus supažindins bitininkas Petras. Kiekvienas, pirmą kartą susipažinęs su bitėmis, patenka į be galo įdomų, keistą, netgi fantastinį pasaulį. Trisdešimt aštuonis metus patirties turintis bitininkas, atskleis smulkmenas apie puikiausiai organizuotą ir nuostabų, paslaptingą bičių šeimų gyvenimą, leis išbandyti tikro bitininko įrankius, papasakos kaip imamas medus, bei leis pasimatuoti bitininko kepurę. Kiekvienas edukacijos dalyvis, susikurs naturalaus vaško žvakę ir paragaus auksinio medaus. Bitininkavimas - tai menas, kūryba, kritinis mąstymas. Neveltui protinį darbą dirbantys žmonės pasirenka bitininkavimą, kaip antrą profesiją arba pomėgį, ar papildomą širdžiai mielą veiklą. Bičių priežiūra, atitraukia nuo kasdieninių dienos rūpesčių ir leidžia pasimiršti gamtos apsuptyje, tačiau tai nuolatinis galvosūkių sprendimas, kuris ir „užkabina“ entuziazmu ypač pradedantįjį bitininką, verčia domėtis vis giliau ir giliau šiuo nuo senovės šventu laikytu padarėliu - bitute.
Dailė, Kultūros paveldas

Kas tas Prezidentas? Žaliems

Kas tas Prezidentas? Pagal šio lotyniško žodžio kilmę tai – žmogus, sėdintis priešakyje. Ką reiškia sėdėti valstybės priešakyje? Koks turi būti žmogus, kad galėtų reprezentuoti visą
valstybę? Dailaus stoto, išsilavinęs, mokantis užsienio kalbų? Kokie buvo pirmieji mūsų Prezidentai, ar labai skyrėsi nuo dabartinių? Istoriniuose Prezidento rūmuose, kuriuose dirbo ir gyveno visi tarpukario Prezidentai, susipažinsite su šiomis unikaliomis, bet kartu labai žemiškomis asmenybėmis, pasirinkusiomis tarnystės visuomenei kelią. Interaktyvių komandinių žaidimų ir diskusijų metu išsiaiškinsite, kokie buvo mūsų valstybės pirmieji piliečiai, kuriems teko priimti ne vieną nelengvą sprendimą. Įsitikinsite, kad asmeniniai įsitikinimai ir vertybinės nuostatos yra būtinos tikram lyderiui!
Dailė, Kultūros paveldas

Stiklo dirbtuvės vitražo muziejuje

Šios programos esmė yra skatinti pasididžiavimą Lietuvos meno pasiekimais, ugdyti pagarbą meno kūrėjams. Lietuvos vitražo ir stiklo meno tradicijų tąsa bei sklaida Europos kontekste.
Ekskursija su mentoriumi po vitražo muziejaus ekspoziciją, įkurtą autentiškuose XVI a. požemiuose. Teorinis bei praktinis stiklo ir vitražo meno, istorijos, paveldo pristatymas. Siekiama gilinti mokinių žinias bei įgūdžius kultūros, dailės ir paveldo srityse. Mokyti vitražo ir stiklo meno, amato bei restauravimo paslapčių. Mokyti suprasti meno poveikio įtaką visuomeninio gyvenimo raidai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Susitik su mitinių būtybių atstove spaudai – Kotryna Zyle

Knygų vaikams ir paaugliams autorė Kotryna Zylė kviečia jaunimą į mitologiją pažvelgti netikėtu kampu, pristatydama savo naujausią mistinį romaną „Sukeistas“. Edukacijos metu dalyviai
susipažįsta su knygos kūrimo virtuve ir ypatybėmis, išgirsta įvairius knygos kūrimo etapus ir niuansus. Autorė lieka ištikima savo mėgstamai lietuvių mitologijos temai. Ankstesnės jos knygos skirtos vaikams „Milžinas mažylis“ bei „Didžioji būtybių knyga“ taip pat sukurtos lietuvių mitologijos pagrindu. Autorė papasakoja, kaip ji pasirinko šią temą ir kaip ieškojo būdų patraukliai ir įdomiai aprašyti lietuvių mitines būtybes. Edukacijos metu analizuojami įsimintinesni mitologijos pritaikymo pavyzdžiai pasaulyje. „Gucci“ mados namų kolekcija su mitinėmis būtybėmis, Rio de Žaneiro ir Venecijos karnavalo paralelė su lietuviškomis užgavėnėmis. Pasirinktinai pristatomos kelios mitinės būtybės iš knygos „Sukeistas“, apžvelgiamos jų ypatybės, svarba mitiniame pasaulyje ir aktualumas šiandieniniame pasaulyje. Aptariami informacijos rinkimo būdai. Nuo knygų apie mitologiją skaitymo iki gyvų konsultacijų su kitų profesijų atstovais: reanimatologu-anesteziologu (apie komoje esančius žmones), klimatologu (stichinės pūgos aplinkybės), psichologu ir pan. Autorė kartu yra ir knygos dailininkė. Ji supažindina su iliustracijomis, piešinių technikos pasirinkimu, jų kūrimu bei vizualumo svarba knygai. Kotrynos Zylės edukacija adaptuojama kiekvienu konkrečiu atveju, bendraujant su mokiniais. Bendravimas neformalus, artimas paaugliams. Visos edukacijos metu mokiniai gali užduoti klausimus telefonu, naudodamiesi internetine programėle. Knyga pasirodė 2019 m. pradžioje ir šiuo metu jau yra verčiama į latvių kalbą, Latvijoje bus išleista 2020 m. pradžioje. Taip pat pagal šią knygą bus kuriamas filmas, kurio premjera planuojama 2024 m. Viena autorės knyga dovanojama mokyklos bibliotekai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacija „Vaikų žaidimai 1560“

Edukacijos tikslas – skatinti vaikų domėjimąsi kultūra bei istorija per žaidimus. Uždaviniai: (1) trumpai ir aiškiai supažindinti mokinius su Perkūno namo istorija; (2) pristatyti
vaikams Renesanso laikotarpį ir 1560 m. nutapytą Piterio Breigelio Vyresniojo paveikslą „Vaikų žaidimai“; (3) užsiimti su vaikais istorinių žaidimų rekonstrukcija, taip lavinant jų kūrybinį mąstymą. Metodai: pasakojimas, diskusija, fizinė aktyvi veikla. Numatoma veikla Edukacijos pradžioje dalyviai susipažins su seniausio gyvenamojo namo Kaune – Perkūno namo – istorija. Kadangi užsiėmimo metu vaikai mokysis pažinti tokius istorinius laikotarpius kaip viduramžiai ir renesansas, edukaciją ves ir senovinę atmosferą skleis rekonstruotais istoriniais rūbais apsirengusi (-ios) edukatorė (-ės). Po pažinties su namu mokiniai trumpai susipažins su Renesanso kultūra, o konkrečiau – su 1560 metais, kuomet buvo nutapytas Piterio Breigelio Vyresniojo (ol. Pieter Bruegel, apie 1525–1569 m.) paveikslas „Vaikų žaidimai“. Remiantis šiuo paveikslu vaikai, susiskirstę grupėmis, turės patys atkurti jame pavaizduotus istorinius žaidimus. Siekiant kuo didesnio vaikų kūrybingumo, jiems bus suteiktos įvairios priemonės žaidimams atlikti – kamuoliukai, kibirėliai, antklodės, akių raiščiai, lankai, suktukai, šaškės ir pan. Po kūrybinės veiklos vaikai bandys palyginti istorinius žaidimus su šiuolaikiniais jų žaidžiamais žaidimais. Nuoroda į paveikslą internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Piteris_Breigelis_Vyresnysis#/media/File:Pieter_Bruegel_the_Elder_-_Children%E2%80%99s_Games_-_Google_Art_Project.jpg Siektini rezultatai: vaikai išmoks dirbti grupėse, įgis bendrųjų žinių apie istorinius laikotarpius ir istorinį meną bei gebėjimų pažinti, analizuoti ir kurti.
Kultūros paveldas, Kita

Pinigai Lietuvoje

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su Lietuvos pinigų atsiradimo istorija, jų įvairove, kaita. Skatinti mokinių smalsumą, ugdyti norą domėtis savo šalies istorija. LDK pinigų sistemos
susidarymą baigė pirmosios kaldintos lietuviškos monetos. Jos yra pagrindiniai istorijos liudytojai suteikiantys daug informacijos apie praėjusias epochas. Jose esantys įrašai, vaizdai pasakoja apie valstybes, kalba apie valdovus ir atskirus istorinius įvykius. Edukacinis užsiėmimas vyksta senosios Lietuvos istorijos ekspozicijoje. Jo metu mokiniai sužinos kas yra pinigai, kas lėmė lietuviškų monetų atsiradimą, kas kaldino denarus su Gediminaičių stulpais. Eksponatų pagalba su mokiniais aiškinsimės, tyrinėsime, analizuosime ką reiškia monetų legendos, kokie heraldiniai simboliai ir ženklai pavaizduoti pirmosiose lietuviškose monetose, koks svarbiausias mūsų valstybės simbolis monetose išlikęs iki šių dienų, kada ir kodėl atsirado monetose portretas, kas kaldino auksines monetas, kaip keitėsi pinigai, kas lėmė popierinių pinigų atsiradimą, lito istorija ir kt. Praktinėje veikloje naudojamas patyriminis metodas, mini interaktyvus žaidimas „Pinigų kelionė laiku“. Klasė suskirstoma komandomis, kiekviena iš jų gauna dėžutę, kurioje sudėti įvairūs daiktai (pinigai) nuo seniausių laikų iki šių dienų. Mokiniai turi surinkti reikiamas valiutas chronologine tvarka ir pristatyti. Išnagrinėję ir išanalizavę pinigų kelionę visi eisime į edukacinę klasę ir nusikaldinsime monetą. Mokiniai supras ir galės paaiškinti, kad monetos yra pirminis istorijos šaltinis padedantis geriau pažinti savo krašto istoriją, politinius, ūkinius ir visuomeninius pokyčius, pagaliau į monetą galima žiūrėti kaip į savo epochos meno kūrinį. Užsiėmimas vedamas naudojant pažintinio pasakojimo, tyrinėjimo, patyriminės veiklos metodus ir parengtas pagal Pagrindinio ugdymo istorijos bendrąsias programas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Taip prasikalė diegas „Anykščių šilelio“

Programos tikslas – gilinti pažintį su rašytoju klasiku Antanu Baranausku ir vieta, kur „prasikalė diegas „Anykščių šilelio“ – Klėtele. Pirmoje programos dalyje mokiniai A. Baranausko
klėtelėje sužinos pagrindinius poeto gyvenimo faktus, siejant juos su Klėtelės istorija, žiūrėdami animacinį filmuką „Klėtelės pasaka“. Kartu su edukatore apžiūrės Klėtelės eksponatus, jau matytus filmuke, išgirs jų įdomiausias istorijas, kai kuriuos galės paliesti (ko lankytojai paprastai neturi galimybių padaryti). Prisimins 6 klasės vadovėlyje skaitytą informaciją apie kitus poeto talentus ieškodami ekspozicijoje tų talentų „įrodymų“, atliks kūrybines užduotis muziejaus parengtuose užduočių lapuose: spręs A. Baranausko vaikystės uždavinį bei kurs naujus žodžius, kaip kadaise darė A. Baranauskas, bandydami motyvuoti jų sandarą, išgirs tarmiškai giedamą „Anykščių šilelio“ pradžią ir pabandys perskaityti poemos ištrauką rytų aukštaičių tarme, kuria rašė A. Baranauskas, susipažins su Klėtelėje eksponuojamais vertimais į kitas kalbas. Antroji programos dalis vyks rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio A. Baranausko klėtelę, namuose. Kadangi ši programa skirta Klėtelei, kaip klasikinio kūrinio „namams“, mokiniai eksponatus prisimins netradiciškai – žaisdami didelio formato memory tipo žaidimą ant grindų „A. Baranausko klėtelė“, atpažindami eksponatus ir įvardydami, kokią reikšmę jie turėjo A. Baranausko gyvenimui ar kūrybai. Programos aptarimas vyks atliekant kūrybinę užduotį: rašant atsiliepimą apie apsilankymą muziejuje senųjų Klėtelės lankytojų knygų pavyzdžiu (su piešiniais, eilėraščių posmais ir pan.).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Žuvies kelias"

Edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“ kviečia į unikalią Lietuvos pamario gyvenvietę Dreverną, kur gamta sukūrė palankias sąlygas gyvenimui ir žvejybos verslui. Čia susipažinsite
su žvejybos Kuršių mariose istorija, tradicijomis, žvejų gyvenimo būdu ir laivadirbyste. • Linksminsitės, mokinsitės lietuvininkų tarmės žodžių krašto folkloro pristatymo programoje „Į žvejus eisiu“. • Susipažinsite su laivadirbio J. Gižo (1867-07-05 – 1940-01-31) asmenybe ir Kuršių marių burvalčių statyba, istorija, tradicijomis. • Sužinosite, kokios buvo senosios žvejybos taisyklės, įminsite vėtrungių paslaptį. • Ragausite Mažosios Lietuvos desertą - „kafiją“ (cikorijos gėrimą) ir „gliumzinį“ (varškės) pyragą arba unikalią dreverniškių žuvienę. • Iš apžvalgos bokšto (15 m) apžvelgsite Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą taip, kaip kadais, anot legendos, čia žvelgė milžinai. • Iškelsite bures ir į Kuršių marias plauksite senoviniu buriniu kuršių laivu – reisine „Dreverna“. Edukacinė programa vykdoma šiltuoju metų laiku (gegužės, birželio, rugsėjo mėnesiais).
Rodomi įrašai: 1 - 10484