Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas. Rištinės lėlės darymas

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Popieriaus burtai

„Popieriaus burtai“ – kryptinga kultūrinė veikla, tenkinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius,
lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Ką grūdelis pasakoja“

Edukacinis užsiėmimas papasakos apie ilgą ir sudėtingą grūdo kelią iki gardaus pyrago ar duonos kepalo ant stalo. Dalyviai sužinos, kokius darbus reikėjo atlikti ir kokie tradiciniai
įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.
Dailė, Kultūros paveldas

Pasidaryk ir išsiųsk proginį atviruką

Ar esate kada nors gavę sveikinimo atviruką, o gal patys siuntę? Ne? Nežinote, kas tai yra? Sužinoti ir patirti gerų emocijų galima Kintų Vydūno kultūros centre vykdomos edukacijos
,Pasigamink ir išsiųsk proginį atviruką" metu. Ši programa dalyviams siūloma prieš pagrindinių kalendorinių švenčių Kalėdų ir Velykų laikotarpį, kai visi gyvena laukimo nuotaikomis ir galvoja, kaip nustebinti artimuosius. Edukacinės programos dalyvius kviečiame tapti Kalėdų senelio elfais-nykštukais arba Velykų kiškio pasiuntiniais, kurie prieš pagrindines kalendorines šventes pluša rašydami sveikinimo laiškus dovanų laukiantiems žmonėms. Užsidėjus tinkamą nykštuko kepuraitę (raudoną-žalia Kalėdų, geltona ir auksinė - Velykų šventei) tampame mažaisiais raštininkais ir vadovaujami pagrindinio raštininko (programos vadovo) sukuriame sveikinimo atviruką savo namiškiams ar kitiems artimiesiems bei draugams. Pamokos metu su žaisminga pertraukėle iš jau paruoštų formų ir spalvingų detalių susiklijuosite Kalėdų ar Velykų šventinį atviruką ir pasvarstę, pagalvoję bei pasitarę užrašysime sveikinimo tekstą. Belieka ant voko užrašyti žmogaus kuriam siunčiame vardą ir pavardę, tikslų adresą. Norintys, kad laiškas būtų išsųstas iš muziejaus gali užklijuoti pašto ženklą ir įmesti į pašto dėžutę, esančią muziejuje. Beliks, namie sugrįžus, sulaukti laiško..
Kultūros paveldas, Skulptūra

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių iš „Papjė mašė“ masės kūrimas“

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 5–8 klasių mokinius su „Papjė mašė“ technika ir sukurti pasirinktą,
stilizuotą vieną iš Panemunių pilių. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą Panemunių stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 75 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą Panemunės pilį. „Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“- tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Kultūros paveldas, Literatūra

„Papildyta realybė literatūroje ir Aukštaitijos ETNO kilime“

„Papildyta realybė literatūroje ir "Aukštaitijos ETNO kilime“ – tai edukacinė programa, parengta siekiant ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumą, bendruosius gebėjimus, gerinti
skaitymo bei skaitmeninius įgūdžius, domėtis kokybiška literatūra. Paslaugą sudaro 2 dalys. 1 dalis – „Aukštaitijos ETNO kilimas“ – interaktyvus Aukštaitijos žemėlapis su 14 šiame etnografiniame regione esančių gamtos bei istorijos paminklų („Karvės ola“, Vorutos pilis, piliakalniai, žymūs akmenys, Dviragio ežeras ir kt.), prie kiekvieno iš jų – užkoduota legenda, išklausoma nuskaičius kodą išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Taip pat matomas kiekvieno iš objektų 3D besisukantis vaizdas. Išklausius legendą, vaikams užduodamas klausimas žinių patikrinimui, tereikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą. Ši dalis įprastai trunka 20–25 min. 2 dalis – „Papildyta realybė literatūroje“. Kartu su vaikais užsiėmimo metu vartoma priklausomai nuo amžiaus pasirinkta knyga, kurioje įdiegta papildyta realybė, t. y. 1–2 klasių mokiniams – pasakoms pritaikytos dainos, 3–4 klasių mokiniams – enciklopedijose užkoduota filmuota medžiaga ar animacija, nuotykių knygose įdiegti interaktyvūs žaidimai. Vaikai, kurie ne itin domisi knygomis, šio užsiėmimo metu sužino, jog yra patrauklių būdų juos sudominti. Užsiėmimo pabaigoje 3–4 kl. mokiniai mokomi susikurti QR kodą (užšifruoti vaizdinę ar rašytinę medžiagą, kad ja galėtų naudotis kiti). Ši užsiėmimo dalis trunka 20 min. Bendra trukmė – 45 min. Tikslinė grupė – I–IV klasių mokiniai ir jų vadovai (užsiėmimo sudėtingumas adaptuojamas pagal dalyvių poreikius ir gebėjimus – 1–2 klasių mokiniams atrinktos knygos pasakų, dainų motyvais, 3–4 klasių mokiniams jau įtraukiamos enciklopedinės žinios bei technologinės žinios kuriant QR koduką. Dalyviams pageidaujant, užsiėmimas vykdomas dalyvių patalpose.
Dailė, Kultūros paveldas

Susipažinimas su žiemgalių paveldu keramikos pagalba

Moksleiviams siūloma kultūrinė edukacija, kurios metu per keramikos meną bus gilinamos žinos apie Žiemgalių gentį. Kultūrinė edukacija susideda iš tokių dalių. pirmoje dalyje
moksleiviai trumpai supažindinami su krašto istorija, žiemgalių gentimi ir jų kuriama keramika, bei jiems išsamiai pristatomi išlikę archeologiniai radiniai su žiemgalių simbolika. Antrame etape moksleiviai supažindinami su lipdymo technika, saugos reikalavimais, puošyba ir ornamentika. Moksleiviai pasirenka patikusį objektą, ornamentą, elementą, arba laisvai sukuria savo interpretaciją ir sukuria iš molio, padedant profesionalams. Paskutiniame etape aptariami sukurti darbai. Išdžiuvę sukurti darbai išdeginami ir atiduodami moksleiviams. Molį, priemones ir išdeginimą suteikia įmonė, darbo rūbais ir papildomais įrankiais turėtų pasirūpinti dalyviai.
Kultūros paveldas

Senovinės puodininkystės ir šiuolaikinės keramikos užsiėmimas

Užsiėmimo "Senoji ir šiuolaikinė molio keramika" metu dalyviams bus pristatomas keramikos formų, ir dekoro kitimas per istoriją bei keramikos technologinis ir kultūrinis
virsmas per žmonijos pažangą. Mokiniai susipažins su senosios keramikos, atgamintos pagal eksperimentinę archeologiją, ir šiuolaikinės keramikos ekspozicija, kurios eksponatus bus galima liesti rankomis. Ugdytiniai bandys suvokti istorinius kultūrinius pokyčius ir juos logiškai pagrįsti, aptars eksponatų meninę vertę. Apžiūrės šiuolaikinę degimo krosnį, geležies amžiaus apžiedimo stovylus, viduramžių medines žiedimo stakles, molio minkytuvą, glazūras, stebės kaip žiedžiamas puodas. Vaikai kurs norimą indą arba švilpuką ir dekoruos liaudiškais ornamentais. Pagal poreikį savo kūrinius dengs engoba - specialiais keramikos dažais. Sukurti gaminiai po edukacijos bus džiovinami, degami ir pagal poreikį glazūruojami ir išsiunčiami sutartu būdu.
Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Rodomi įrašai: 1 - 10568