Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simboliai, ženklai ir ženkliukai (išvažiuojamoji edukacija)

Mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais. Edukacijos lankytojai atlieka praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis kuria
vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristato piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokią stichiją perteikia piešinys. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų. herbų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą (5–6 klasių mokiniai) arba šeimos ar giminės herbą (7–8 klasių mokiniai). Labiausiai patikęs simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai pristato savo kūrinius, vyksta aptarimas bei trumpas simbolių atpažinimo žaidimas. P. s. Vedėjai su edukacija gali atvykti į Plungės rajono mokyklas. Išvažiuojamąsias edukacijas derinti tel. 8 611 36976 (Kristina).
Kultūros paveldas

Ekskursija „Vilniaus gynybinė siena“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istorija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - sužinoti daugiau apie Vilniaus miesto gynybinę sieną ir vartus, jų atsiradimo ir nugriovimo istoriją: - aplankyti neišlikusių vartų vietas, ieškoti išlikusių sienos fragmentų, mokintis juos atpažinti: - aplankyti Aušros vartus-vienintelius išlikusius miesto sienos vartus; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Ekskursija prasideda Trakų gatvės pradžioje, nuo kur aplankysime 4 Vilniaus gynybinės sienos vartus. Eidami ieškosime išlikusių miesto sienų liekanų, kalbėsime apie sienos statybą ir jos reikšmę miesto gyvenimui. Sužinosime, kur buvo iki mūsų dienų neišlikę vartai, kaip jie atrodė ir pasigėrėsime vieninteliais išlikusiais Aušro Vartais. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Slaptoji mokykla“

Kaip vaikai buvo mokomi slaptoje mokykloje? Nuo ko reikėjo slėptis? Šiuos ir kitus atsakymus sužinosite edukacinėje programoje „Slaptoji mokykla“. Programa pakvies tapti šios mokyklos
auklėtiniais. Visi susėda ant suolo prie ilgo stalo... Vaikai mokysis užrašyti pirmąją raidę žąsies plunksna, „slebizuoti“ žodžius, atlikti kai kuriuos buities darbus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Šilagalio kaime

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Kultūros paveldas, Kita

Vargo mokykla

Vargo mokyklos pamokos metu suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX a. slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių
mokyklas. Vaikai supažindinami su draustąja literatūra, daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje mokiniai pasikartoja raidyną, ant medinių lentelių su kreida mokosi „druko" (rašto), mėgina „slebizavoti“ (skaityti skiemenimis), skaitoma maldaknygė, iš kurios mokėsi rašto Jonas Basanavičius. Edukacinio užsiėmimo metu ugdomas dalyvių gebėjimas suvokti istorinių įvykių reikšmę dabarčiai, skatinama vaizduotė, mokoma drausmės, atidumo. Programos tikslas – padėti vaikams geriau orientuotis istorinėje erdvėje, suprasti lietuvių kalbos vertę, skatinti pažinti Lietuvos istoriją. Užsiėmimas skirtas 3–4 klasių mokiniams.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus fortifikacijos ir ginkluotė“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Užsiėmimo metu dalyviai per įvairiais aktyvias
veiklas (kurios bus vykdomos atsižvelgus į dalyvių amžių) supažindinami su Vilniaus tarptautine padėtimi XIV-XVII a., gynybos sistemos poreikiu ir istorine jos raida. Dalyviai skatinami ir raginami patys kelti klausimus, reikšti mintis, teikti apibendrinimus ir iškilusius svarstymus Vilniaus gynybos ir ginkluotės tematika. Mokiniai patys pamatys ir galės prisiliesti prie XIV-XVIII a. Vilniaus gynybai naudotų ginklų, sužinos jų veikimo principus. Užsiėmimo metu didelis dėmesys teikiamas tam, jog dalyviai susipažintų su įvairiais istorijos šaltiniais (žemėlapiai, planai, piešiniai, autentiški ginklai, šarvai, pastatai, raštai, archeologiniai radiniai ir kt.) ir suvoktų juos kaip mūsų praeities liudytojus, kuriems padedant mes galime pažinti praeitį. Mokiniai bus supažindinti su šaltinių tyrimų problematika, raginami juos kritiškai vertinti. Vilnius – Lietuvos sostinė jau ne vieną amžių, atspindėjus daugelį Lietuvos istorijos etapų, svarbiausių įvykių. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorijoje tai taip pat labai atsispindi. Prisimindami svarbiausius savojo krašto įvykius, sužinodami naujus, mokiniai bus skatinami ir raginami gerbti Lietuvos praeitį, ugdytis kultūrinį sąmoningumą Susipažinę su Vilniaus gynybos sistema ir bastėjos istorija, mokiniai patys kurs savo žymėjimo sistemas ir simbolius senajame Vilniaus plane. Taip pat galės matuotis ir apžiūrėti Vilniaus kario šarvų dalis. Užsiėmimo metu jaunuoliai galės pasijusti jaunaisiais istorikais, nagrinėjančiais praeities pažinimo problematiką, mokysis tirti istorinius šaltinius, konstruoti apibendrinimus, reikšti savas idėjas. Susipažinę su XIV – XVIII a. Vilniaus gynybos istorija, galės įsijausti į tuometinio vilniečio realijas, aptarti to meto problemas, ieškoti jų sprendimo būdų ir suvokti tuometinę vilniečio gyvenimo aplinką.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Medaus kelias“

Bitininkystė Lietuvoje siekia gilią senovę ir paliko aiškius pėdsakus mūsų mitologijoje, tautosakoje, papročiuose, socialinėje ir ekonominėje raidoje. Ar žinojote, kad bitės žemėje
atsirado 50-60 tūkstančių metų anksčiau, nei atsirado žmogus? O į Lietuva atkeliavo kartu su pirmaisias Lietuvos gyventojais. Apie bitučių paslaptis ir jų šeimų įdomias gyvenimo subtilybes jus supažindins bitininkas Petras. Kiekvienas, pirmą kartą susipažinęs su bitėmis, patenka į be galo įdomų, keistą, netgi fantastinį pasaulį. Trisdešimt aštuonis metus patirties turintis bitininkas, atskleis smulkmenas apie puikiausiai organizuotą ir nuostabų, paslaptingą bičių šeimų gyvenimą, leis išbandyti tikro bitininko įrankius, papasakos kaip imamas medus, bei leis pasimatuoti bitininko kepurę. Kiekvienas edukacijos dalyvis, susikurs naturalaus vaško žvakę ir paragaus auksinio medaus. Bitininkavimas - tai menas, kūryba, kritinis mąstymas. Neveltui protinį darbą dirbantys žmonės pasirenka bitininkavimą, kaip antrą profesiją arba pomėgį, ar papildomą širdžiai mielą veiklą. Bičių priežiūra, atitraukia nuo kasdieninių dienos rūpesčių ir leidžia pasimiršti gamtos apsuptyje, tačiau tai nuolatinis galvosūkių sprendimas, kuris ir „užkabina“ entuziazmu ypač pradedantįjį bitininką, verčia domėtis vis giliau ir giliau šiuo nuo senovės šventu laikytu padarėliu - bitute.
Kultūros paveldas, Kita

Kaip Tomui įsižiebė lemputė?

Edukacijos metu mokiniai susipažins su technikos kultūros paveldu, ugdysis kūrybingumą konstruodami savo gamybos elektros lemputes, ugdysis kritinį mąstymą apie technikos progresą,
iššūkius, su kuriais susidūrė išradėjai, kritiškai vertins problemas, su kuriomis susidūrė išradėjai, siūlys savo variantus. Edukacinės programos metu dalyviai ugdysis paveldo svarbos supratimą vizualiai, pasitelkiant Muziejaus ekspozicijoje esančius eksponatus, stendus, pristatančius kultūros paveldą. Ugdysis technikos kultūros sąmoningumą. Edukacinės programos tikslas – smagiai pagilinti muziejaus lankytojų žinias apie apšvietimo prasmę ir teikiamą naudą, suprasti, kaip tai veikia, ir susikonstruoti lemputę. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti su įvairiomis apšvietimo galimybėmis ir įrenginiais. 2. Padėti mokiniams suprasti, kaip vyko technikos kultūros pažanga. 3. Palyginti senuosius apšvietimo būdus su modernia kaitrine lempute. 4. Ugdyti techninius, konstrukcinius įgūdžius bei gilintis į fizikos, istorijos, technikos kultūros pažinimą. 5. Ugdyti muziejaus lankymo kultūrą. Edukacinį užsiėmimą sudaro: 1. Teorinis įvadas, kurio metu mokiniai bus supažindinami su apšvietimo istorija, Vilniaus miesto ir Lietuvos apšvietimo sistema (trukmė – 10 min); 2. Aktyvus užsiėmimas – sukurk savo elektros lemputę (trukmė – 15 min.); 3. Aktyvus užsiėmimas – atsakyk į klausimus apie lemputę ir fiziką (trukmė – 5 min.); 4. Aktyvus užsiėmimas – įžiebk susikurtą lemputę (trukmė - 10 min.); 5. Įtvirtinimas – įvertink kaitrinės lemputės naudą (trukmė – 5 min). Edukatoriai naudoja įvairius metodus – teorines paskaitas, ekskursijas, minčių lietų, klausimus ir atsakymus, teikia pagalbą gaminantis ir įsijungiant lemputę. Mokiniai klauso teorinės paskaitos, atsakinėja į klausimus, praktinėje dalyje – padedami edukatoriaus konstruoja lemputę, ją įjungia.
Kultūros paveldas, Literatūra

Slėpk knygas – darys kratas

Lankytojai susipažįsta su Didžiulių sodyba, apžiūri viduje įrengtą ekspoziciją, pristatančią Didžiulius kaip knygnešius, švietėjus, nukentėjusius už anticarinę veiklą. Kiekvienam
sudaroma galimybė rašyti ar piešti žąsies plunksna, aptariama, kuo rizikavo slaptosios lietuviškos mokyklos dalyviai. 3–5 klasių mokiniai išgirsta kelis garsiausių knygnešių nutikimus. Praktinių užduočių metu detaliau panagrinėjamas „knygnešio terbos“ turinys, taip susipažįstama su spaudos draudimo literatūra, nes knygelės vartomos, apžiūrimas jų dydis, kaina, jos palyginamos su moksleivių turimomis savo namuose knygomis. Vaikai klausiami apie savo šeimos turimas seniausias knygas, taip skatinami domėtis šeimos biblioteka. Išbandydami bausmes, vaikai supranta, kad seniau vaikų gyvenimas nebuvo toks patogus, kaip dabar. Daroma krata leidžia pajusti knygnešių riziką. 6–8 klasių moksleivių praktinės veiklos orientuotos ne tik į knygnešystės plėtojimą šiame dvarelyje, bet ir visos Lietuvos žymiausių knygnešių atminties išsaugojimą Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Susiskirstę į grupeles iš atskirų žodžių bando sudėlioti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą, kuriame sutelpa plati knygnešystės prasmė, taip vaikai skatinami panaudoti įgytas žinias, atlikti užduotis grupėse, bendrauti tarpusavyje. Detaliau susipažįstama su asmenine S. Didžiulio biblioteka, jos reikšme ir likimu šiandieną. Moksleiviai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu. Žąsies plunksna bandomas sukurti knygos ženklas – ekslibrisas. Vyksta kratos darymas ir draudžiamų knygų ieškojimas, panaudojant išlikusią autentišką knygų slėptuvę. Apibendrinama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į Lietuvos šiandieną. 9–12 klasių mokiniai sutelkia dėmesį ne tik į knygnešystę, bet ir plačiau pažįsta sodybos šeimininkus kaip šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius nemenką biblioteką, kovojusius su prietarais, tamsumu, skleidusius žinias.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa "Karo žirgas"

Tūkstantmetėje Lietuvos karybos istorijoje žirgas užima ypatingą vietą – be jo nevykdavo nė vienas karo žygis. Tačiau raitelio tarnyba anaiptol nebuvo lengva. Sunku tuo patikėti? Tuomet
sėskite į balną ir rinkitės ginklą! Tapkite raituoju šauliu, sužinokite įvairių įdomybių apie žirgų gyvenimą ir jų vaidmenį mūšio lauke bei taikliais šūviais iš lanko įrodykite, kad esate vertas(-a) Lietuvos raitelio vardo! Renkatės artimą kovą? Paimkite į rankas husarų kardą ir nepamirškite šarvų bei šalmo – edukacinė programa „Karo žirgas“ laukia Jūsų dėmesio.
Rodomi įrašai: 1 - 10313