Kultūros paveldas, Kita

„Važiuok dviračiu saugiai“

Edukaciniu užsiėmimu „Važiuok dviračiu saugiai“ siekiama ugdyti vaikų loginį mąstymą, skatinti emocinę ir kultūrinę raišką, vaizdžiai ir įtaigiai supažindinant juos su dviračių
technikos raida bei pagrindinėmis kelių eismo taisyklėmis (KET), skirtomis dviratininkams. Užsiėmimo metu mokiniai bus supažindinti su dviračio ir dviratininko saugos elementų atsiradimo istorija ir jų raida; su KET važiavimo dviračiais laikymosi svarba ir pasekmėmis jų nesilaikant. Edukacijos dalyviams užduodami įvairūs klausimai, susiję su kelių eismu, saugiu važiavimu dviračiu. Praktinio užsiėmimo metu sukuriamos simuliacijos pagal KET, kur mokiniai pasitelkę kūrybiškumą ir loginį mąstymą, tampa įvairių įvykių „dalyviais“. Taip pat edukacijos metu, pasitikrinus įgytas teorines žinias apie kelių eismo taisykles bei sudalyvavus simuliacijoje, edukacijos dalyviai kviečiami pasigaminti vieną iš saugumą kelyje užtikrinančių elementų – atšvaitą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Kas yra švyturys ir kokia jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje? Kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Ar Lietuvoje yra švyturių? Jei taip, tai kur? Edukacijos metu dalyviai taps
farologais – švyturių tyrinėtojais ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur sužinos švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą bei saugiai įvesti laivą į uostą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti laivo buvimo vietą. Užsiėmimo tikslas – atskleisti švyturių atsiradimo priežastis, jų reikšmę jūreivystės istorijoje ir šiuolaikiniame pasaulyje; susipažinti su Lietuvoje esančiais švyturiais bei išsiaiškinti, kokią žinią švyturiai siunčia laivams. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti vaikų smalsumą, lavinti kūrybiškumą, darbo komandoje bei viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsiėmimo metu tapę farologais, vaikai drauge su edukatoriumi aiškinasi, kas yra švyturys, kokia jo atsiradimo priežastis ir vieta modernių technologijų amžiuje. Aktyviai diskutuojant ir kviečiant pasakyti savo nuomonę apie švyturius, jų reikalingumą, ugdomas vaikų gebėjimas viešai ir drąsiai reikšti savo mintis. Įsivaizduodami save jūrininkais senovėje ir gavę užduotį rasti kelią namo jūrų platybėse, vaikai lavina savo vaizduotę, kūrybiškumą, bando konstruktyviai spręsti problemą, analizuoja ir lygina gyvenimo būdo ypatumus praeityje ir dabar. Diskutuojant, ar pakanka mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, ar visgi verta nepamiršti ir seniai išrastų ir patikrintų priemonių, vaikai aptaria technologijų privalumus ir trūkumus, mokosi saugoti ir vertinti kultūros paveldą. Bandant išsiaiškinti, ką „kalba“ švyturiai, tyrinėjamos jų lokacijos, architektūriniai sprendimai, spalvinės gamos reikšmės, šviesos ir garsiniai signalai. Kad vaikai geriau suprastų švyturių veikimo principą, atliekamos praktinės užduotys – susiorientuoti tirštame rūke, vadovaujantis švyturio signalais.
Kultūros paveldas, Kita

Gediminaičių ir Jogailaičių dinastijos

Užsiėmimo tikslas – plėsti istorinių vaizdinių bagažą ir supratimą apie iškilias dinastijas, jų indėlį. Uždaviniai, metodai, priemonės Mokymuisi naudosime Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės salės erdvę ir čia esančius eksponatus, susijusius su Gediminaičiais ir Jogailaičiais. Pristatomos iškiliausios dinastijų asmenybės, supažindinama su jų kilme , pasiekimais, nuopelnais. Į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovus žiūrima ne vien per politinių įvykių prizmę, bet kreipiamas dėmesys į jų asmenybės bruožus, to meto epochos madas. Mokiniai mokomi atpažinti epochų ženklus ikonografijoje. Užduotis. Komandinis edukacinis žaidimas „Atpažink valdovą ir argumentuok“ Iš kaladėlių per tam tikrą laiką komandoms reikia atpažinti ir sudėti valdovų portretus. Atsakymus žaidimo dalyviams reikia argumentuoti. Taip pat mokiniai gali pasimatuori riterio šarvus bei kitus ginklus.
Kultūros paveldas

Medžiotojo Roko pasakojimai apie Rokiškio senovę

Tikslas – supažindinti edukacijos dalyvius su Rokiškio krašto istorija ir išmokyti šaudyti iš lanko. Uždaviniai – supažindinti su: lankų atsiradimo ir medžiojimo istorija; senovės
lietuvių papročiais, susijusiais su mokymusi, susikaupimu, pagarba, medžiokle; su Rokiškyje XIX a. pr. gyvavusiomis medžioklės tradicijomis; šaudymo iš lanko technika. Ugdomos bendrosios kompetencijos – pažinimo ir asmeninė. Šaudymas iš lanko yra sportas, paliekantis labai daug vietos juo užsiimantiesiems bendrauti, todėl naudojant šaudymo iš lanko treniruotes kaip įrankį, vaikai ir jaunimas bus mokomi nebijoti bendrauti, reikšti savo mintis sklandžiai, išklausyti kitas nuomones ir jas vertinti. Vaikai ir jaunimas skatinami vartoti taisyklingą lietuvių kalbą. Kadangi tai yra individualus sportas, reikalaujantis daug savęs pažinimo, bus labai skatinamas jaunuolių individualumas, tačiau grupinių užsiėmimų dėka nepamirštami ir komandinio darbo įgūdžiai. Mokant pažinti sudėtingus judesius, būtinus šaudant, bei patį šaudymo iš lanko inventorių, vaikai ir jaunimas tobulins savo anatomijos, fizikos bei matematikos praktines žinias. Kadangi šaudymo iš lanko sporto rezultatai labai smarkiai priklauso nuo žmogaus psichologinio pasirengimo (net labiau nei nuo fizinio), vaikai ir jaunimas bus skatinami išmokti labiau susikaupti, pažinti ir valdyti savo mintis ir emocijas. Taikomi metodai: Grupiniai teoriniai užsiėmimai. Žinių apie Rokiškio krašto senovės istoriją pagilinimas remiantis muziejaus ekspozicija: čia gyvenusios gentys, jų gyvenimo būdas, istoriniai įvykiai. Praktiniai bei teoriniai grupiniai užsiėmimai. Saugaus elgesio instruktažas: Vaikai mokomi tinkamai elgtis šaudymo iš lanko užsiėmimų metu. Individualūs praktiniai užsiėmimai su trumpa teorija prieš kiekvieną. Bazinė šaudymo iš lanko technika: vaikai supažindinami su šaudymo iš lanko šūvio ciklu bei kiekvienu atskiru jo elementu, taip pat mokomi taisyklingai atlikti.
Kultūros paveldas, Kita

„Druskos kelias: nuo seniausių iki šių laikų“

Veiklos aprašymas: Šiandien be druskos daugelis neįsivaizduoja savo maisto raciono. Tačiau šis maisto produktas, dabar tekainuojantis centus, kažkada buvo prabangos prekė. Jos istorija
prilygsta žmonijos istorijai. Homeras savo „Odisėjoje“ druską pavadino dieviška. Druska – tai dviejų cheminių elementų – natrio ir chloro išgryninta forma – junginys. Kristalinė medžiaga. Smulkinti druskos kristalai atspindi šviesą ir atrodo tarsi balti. Edukacijos metu mokiniai sužinos apie druskos istoriją, ištirs jos savybes, pagamins spalvotą druską ir suvenyrą iš jos. Pažintinė dalis: teorinės dalies metu mokiniams bus parodyta vaizdinė medžiaga apie druskos istoriją, pateiktos interaktyvios kritinio mąstymo užduotys ir klausimai. Mokslinė veikla: vaikai atliks keletą bandymų druskos savybėms ištirti. Kūrybinė veikla: spalvotomis kreidelėmis nudažys druską ir pasigamins suvenyrą. Tikslas - susipažinti su druskos atsiradimo istorija ir ištirti šios medžiagos savybes. Sužinoti druskos panaudojimą buityje, pramonėje ir kitose srityse. Uždaviniai: 1. Ugdyti kūrybinius ir meninius įgūdžius, bei gilintis į istorijos kultūros pažinimą. 2. Padėti mokiniams suprasti, kaip keitėsi žmonių kultūra ir suvokimas. 3. Nudažyti druską ir pasigaminti suvenyrą. Metodai: demonstravimas, pasakojimas, individuali pagalba, minčių šturmas, eksperimentas. Priemonės: dekoratyvinis buteliukas, druska, spalvotos kreidelės, matavimo indeliai, vanduo, šaukštelis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Žydų kultūra ir pasiekimai“

Edukacinis užsiėmimas apie žydų tautos kultūrą ir tradicijas. Dalyviai supažindinami pagrindiniais žydų kultūros principais, žymiais Lietuvos ir pasaulio žydais bei jų pasiekimais.
Užduotys atliekamos grupėse – dalyviai (žinodami arba spėdami) turi susieti pateiktas žinomų žydų fotografijas su daiktais-užuominomis. Kiekviena asmenybė ir pasiekimai detaliau pristatomi aptariant atliktos užduoties rezultatus. Užsiėmimo metu susipažįstama su žydų indėliu į pasaulio literatūrą, mokslą, meną, muziką ir kitas sritis. Užsiėmimas ugdo nestereotipinį mąstymą ir toleranciją.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinės dirbtuvės „Popieriaus restauravimas“

Edukacinių dirbtuvių „Popieriaus restauravimas“ metu mokiniai turi galimybę išmokti prevenciškai konservuoti seną, suplyšusį popierių. Edukaciją sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje
mokiniai supažindinami su knygų istorija, spausdinimo pradžia ir iššūkiais, senųjų leidinių įrišimo ypatumais bei turi galimybę pamatyti pirmųjų spausdintų knygų (inkunabulų) originalus. Tuomet mokiniai susipažįsta su restauratoriaus profesija, jo darbo ypatumais ir naudojamomis priemonėmis. Antroje užsiėmimo dalyje edukacijos dalyviai patys trumpam tampa restauratoriais ir su profesionaliomis restauravimui skirtomis priemonėmis prevenciškai konservuoja suplyšusį popierių – bando sustabdyti tolimesnį jo irimą. Mokiniai skatinami būti atidūs knygai, suvokti jos vertę ir saugojimo svarbą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Parašyk savo vardą hebrajiškai!

Edukacinis užsiėmimas „Parašyk savo vardą hebrajiškai!” – tai puikus būdas susipažinti su Lietuvoje gyvenančios žydų tautos kalba ir ypatinga jos reikšme. Užsiėmimo dalyviai sužinos,
kad Europoje gyvenanti žydų diaspora, net ir neturėdama savo valstybės, per 2000 metų išsaugojo savo kalbą ir tapatybę. Išgirs apie dvi pagrindines Europoje vartotas žydų kalbas ir jų skirtingas funkcijas: hebrajų - šventąją kalbą, kuria yra užrašyti svarbiausi judaizmo religiniai tekstai ir viduramžiais Europoje atsiradusią jidiš kalbą. Užsiėmimo uždaviniai: supažindinti su tokia skirtinga nuo lietuvių kalbos hebrajų kalbos abėcėle, paaiškinti kodėl yra rašoma ir skaitoma iš dešinės į kairę, kas yra rašoma vietoj balsių ir pristatyti kokios yra kai kurių raidžių reikšmės. Antoje užsiėmimo dalyje moksleiviai patys užrašys savo vardą hebrajiškai, o žinias įtvirtins muziejaus ekpozicijose surasdami pažįstamas raides, klausydami edukatoriaus paskojimo apie Vilniuje gimusio dailininko Samuelio Bako paveiksluose vaizduojamų raidžių reikšmes ir galimą jų interpretaciją bei žaizdami tradicinį Hanukos žaidimą – dreidl (,,suktukas”). Išgirstas pasakojimas ir mėginimas užrašyti savo vardą kita kalba supažindins su Lietuvos kultūrine įvairove, prisidės prie kultūrinio akiračio plėtimo, ugdys kritinį mąstymą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas, Kita

Apšvieskim Lietuvą Tėvynę!

Edukacinio užsiėmimo „Apšviesk Lietuvą Tėvynę!“ metu dalyviai savarankiškai arba su užsiėmimo vadovo pagalba, panaudoję micro:bit kompiuteriuką, 6-30 šviesos diodus (LED), maketavimo
plokštę, plėtimo plokštę ir kt. sujungia elektros grandinę. Vyresnieji (5-8 klasių) ar įvykdę užduotį mokiniai Micro:Bit kompiuteriuką papildomai suprogramuos (kiek programuos priklauso nuo mokinių gebėjimų). Programuojant galės rinktis: 2-20 kadrų animaciją, garsą, tekstinę eilutę, žaidimą „Kur galėčiau nukeliauti?“.
Rodomi įrašai: 1 - 10329