DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Kultūros paveldas, Literatūra

Interaktyvi ekskursija „Pasaka pasaką veja“

Pasakų name – pasaka pasaką veja… Pažintį su Vaikų literatūros muziejumi, įsikūrusiu advokato ir politiko M. Sleževičiaus tarpukario modernizmo stiliaus name, pradedame nuo rašytojų
darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir spausdinimo mašinėlės nebyliai saugo su jais dirbusių kūrėjų energiją. Nišoje, po laiptais, įrengta jauki skaitymo salelė, kviečianti patogiai įsitaisius ant sėdmaišio atsiversti tėvų ar senelių vaikystės knygą. Šalia ant stalelio puikuojasi paslaptinga dėžė, kurią atvėrus ir ėmus sukti rankenėles, ima judėti pasaka – tai dailininko M. Jonučio sumeistrauta miriorama, kurioje vaikai gali skaityti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę Arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia sužinoti jų istorijas ir susėdus kūrybinėje dirbtuvėje sukurti šiuos bei kitus personažus iš plastilino ar medžiagos skiautelių. Čia akį traukia įspūdingas Ydų šalies maketas, sukurtas dailininko M. Jonučio pagal V. Petkevičiaus pasaką-apysaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, o išdrožtus jos veikėjus galima paimti į rankas. Didžiulį vestibiulio langą slepia paslaptingi vartai, kuriuos atvėrus patenkama tiesiai į išeivijoje kūrusio Juliaus Kaupo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“, kurios veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, o iš namo buvusioje Gardino gatvėje, pasirodo, galima patekti pas patį Belzebubą. Pasakos makete įrengtos ertmės su durelėmis atkuria ne tik Daktaro Kripštuko kambarėlį, pragaro svetainę, kurioje katile „deginamas“ vaistininkas Čičiukas, bet ir sergančio pragaro valdovo miegamąjį. Šios teatralizuotai sekamos „baisios“ pasakos vaikai klauso sutūpę priešais pasakos maketą, retkarčiais „įgarsindami“ veikėjų balsus ar dejones. Kitoje salėje lankytojai supažindinami su tikru rašytojo stalu, už kurio ilgus metus Vilniuje sėdėjo ir kūrė poetas M. Vainilaitis, galima net pasirausti jo stalčiuose… Kampe įsikūrusi rašytojos D. Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ instaliacija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po vieną margutį, gaus dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Kultūros paveldas, Kita

Pažink Mūšos tyrelio pažintinį taką kitaip

Veikla skirta 9-12 klasių mokiniams, siekiant įveiklinti jų žinias, gaunamas bendrojo ugdymo mokykloje, ir orientuota į etnokultūros pažinimo kompetencijų ugdymąsi. Programos dalyviai,
naudodami orientacinių varžymų metodą, turėdami vietovės žemėlapius ir specialiai parengtas užduotis, ieškos Mūšos tyrelio pažintiniame take esančių istorinių, kultūrinių, mitologinių objektų ir atliks įvairias kūrybines užduotis, susijusias su šiais objektais. Veikla grindžiama komandinio darbo principu: kiekviena komanda, sudaryta iš 3-5 asmenų, ieškos paslėptų kultūrinių, istorinių ir kt. objektų, studijuos istorijas, padavimus, mitus apie šiuos objektus, atliks objektų vizualizacijos užduotis. Komandos varžysis dėl nugalėtojo titulo (nugalėjusi komanda apdovanojama specialiu prizu), atlikę užduotis reflektuos ir analizuos pridėtinę veiklos vertę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Išgąsdink žiemą"

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su odos ir lino darbo metodika. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę iš odos ir linų, vilnos, kailio.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Kultūros paveldas, Kita

Riterija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Edukacinė programa supažindins moksleivius su XIV – XV amžių karyba, leis gyvai pažvelgti į riterių kasdienybę ir jų karo meną. Programa pagilins moksleivių žinias apie Vytauto Didžiojo
laikais susiformavusį LDK riterijos luomą, kuris savo visuomenine padėtimi ir funkcijomis niekuo nesiskyrė nuo Vakarų Europos riterijos. Programoje dalyvaujantys riteriai - kryžiuotis ir LDK bajoras - įkurs tikrą mažą viduramžišką karo stovyklą: pastatys ekspozicijos stendus su viduramžiškais ginklais ir šarvuote, iškels heraldines riterių vėliavas. Visi ekspozicijoje naudojami ginklai, skydai, šarvai ir vėliavos – vaizduojamojo laikotarpio autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios XIV-XV amžiaus originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu riteriai papasakos apie riterių kasdienybę, pareigas ir teises, supažindins moksleivius su viduramžiškų ginklų valdymo ir kautynių technika, išsamiai papasakos apie kiekvieno ginklo panaudojimo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis riterių pasakojimo, tačiau ir patys aktyviai dalyvaus edukacinėje programoje – matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir skydus, galės pajausti ginklų svorį. Moksleiviai taip pat bus įtraukti į riteriškus žaidimus, leidžiančius lengviau suprasti XIV-XV amžiaus kario kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su viduramžiais gyvavusiu riterijos luomu, jų kasdienybe, karo menu ir kartu per savo asmeninį patyrimą moksleiviai galėtų susiformuoti autentiškesnį istorinį vaizdinį apie viduramžių laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Popieriaus burtai

„Popieriaus burtai“ – kryptinga kultūrinė veikla, tenkinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę, stiprinanti kultūros pažinimo ir patyrimo įpročius,
lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. Tai integruota etnokultūrinio ugdymo programa, skirta 1–4 bei 5–8 ir 9–12 klasių mokinių ugdymui. Siūlomi šeši užsiėmimai: Pozityvas-negatyvas; Popierinės skulptūros; Simetrija ir Pasaulio medis; Užuolaidėlės, kampinukės ir skirtukai; Siluetinių karpinių spektaklis; Ornamentų ritmika. Mokiniai, susipažinę su popieriaus karpymo istorija, pasauliniu ir šalies kontekstu, atlikę įvairius pasirinktus kūrybinius eksperimentus, labiau pažins ir domėsis svarbiausiais kultūros paveldo ir etninės kultūros objektais, reiškiniais ir kūrėjais, kultūriniais skirtumais ir panašumais, gebės orientuotis kultūrinėje erdvėje ir suprasti atsakingo, kūrybiško požiūrio į kultūrą svarbą, įgis paskatas aktyviai dalyvauti kultūrinėje veikloje, ugdytis estetinį skonį. Pagrindinis „Popieriaus burtų“ principas – pažinti per asmeninę praktinę-kūrybinę patirtį ir veikti aktyviai. 1) Dėl to dalyviai ne tik stebės ir vertins pateiktus karpinių meistrų darbus, dalinsis asmenine patirtimi, bet ir eksperimentuos kurdami savo dirbinius, juos pristatys draugams, mąstys ir teiks siūlymus. 2) Dėl to programa bus įgyvendinama remiantis asmenine patirtimi ir praktine veikla, šiuolaikiškai kaitaliojant ir derinant ugdymo(si) metodus, šiuolaikines vizualizavimo technologijas. 3) Dėl to vadovaujamasi šiuolaikinio humanistinio mokymo(si) principais, atsižvelgiama į kiekvieno mokinio asmenines savybes ir mokymas(is) pritaikomas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams. Programa „Popieriniai burtai“ gali būti tęstinė, t. y. vieną kartą joje dalyvavusi klasė ar vaikų grupė ilgainiui gali pakartoti ar rinktis kitą siūlomą užsiėmimą. Pažengusiems dalyviams būtų siūloma išmėginti savojo karpinio perkėlimą ant drobės ar kito paviršiaus.
Kultūros paveldas, Kita

Pažink gatvės meną Marijampolėje

Pastaraisiais metais daugelyje Lietuvos miestų populiarus tapo gatvės menas („grafiti“). Šiuo metu Marijampolė gali pasidžiaugti turėdama 19 gatvės meno kūrinių. Tai 5 metų
organizuojamo meno simpoziumo „MALLONY“ Marijampolė-Londonas-Niujorkas sukurti grafiti kūriniai. Programos pradžioje apžiūrėsime iki 14 gatvės meno kūrinių, kuriais ypač žavisi mokiniai: „Povandenis laivas“ „Picų skėtis“, „Gyvatės ir kopėtėlės“, „Kačių sienelė“, „Pulkas“ ir kt. Mokiniai išgirs pristatymą apie kiekvieną pamatytą kūrinį pasivaikščiojimo metu. Taip pat papasakosiu kokie garsūs menininkai atvyksta tapyti šių darbų (vienas iš jų Ray Bartkus iš JAV ir daugelis kt.). Šios išvykstamosios pamokos metu mokiniai susipažins su kultūros paveldu. Dalyviai išmoks atpažinti kuo skiriasi kultūros materialusis ir nematerialusis paveldas. Vėliau mokiniai patys įsikūnys į menininko vaidmenį, kurdami savo įsivaizduojamą gatvės meno eskizą. Marijampolės mieste simpoziumo metu pastatų sienas tapo menininkas ir savanorių komanda. Mes taip pat dirbsime grupėse, ugdydami bendradarbiavimą su klasės draugais. Užsiėmimo pabaigoje, visi dalyviai pristatę darbus, gaus po apdovanojimą. Tikslas – supažindinti su išskirtiniu gatvės menu Marijampolėje. Uždaviniai : Sužinoti daugiau apie gatvės meną. • Kartu su gidu pamatyti sienų tapybos darbus Marijampolėje. • Diskusijos metu aptarti labiausia patikusius grafiti kūrinius. • Mokėti atskirti materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą. • Atliekant grupinį darbą lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – ekskursija, pasakojimas, klausymas, diskusija, kūrybinis darbas. Pamokoje naudojamos įvairios piešimo priemonės (kreidelės, spalvos ar flomasteriai). Užsiėmimo metu praplečiamas mokinių kultūrinis paveldo suvokimas, ugdomas kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Archeologų radiniai pasakoja...

Užsiėmimo metu pasakojama apie archeologijią: profesijos ypatumus, reikšmę, darbo priemones, pan. , naudojant filmuotą medžiagą iš asmeninio prof.Vytauto Urbanavičiaus ir archeologės
Saulės Urbanavičienės archyvo, taip pat pristatant moksleiviams mokslininkų knygas, prisiminimus, įspūdžius. Tai unikali galimybė iš labai arti pamatyti archeologo kasdienybę, išgirsti iš pirmųjų lūpų apie pilkapių, kapinynų tyrinėjimus ir jų svarbą, apie Valdovų rūmų radinius, kuo jie mums svarbūs, pan. Mokslininkai mielai sutiko edukaciniais tikslais pasidalinti unikalia medžiaga, pasakojančia apie archeologo profesiją, pilkapių, kapinynų tyrimus, apie šalies istorijos pažinimui ypatingai svarbias ekspedicijas, radinius, jų restauravimą, tyrimus, išvadas, o taip pat neatskleistas istorijos paslaptis. Moksleiviams rodoma unikali filmuota medžiaga, suteikiama galimybė pamatyti archeologo įrankius, nuotraukas, kitokius istorijos liudijimus, radinių kopijas. Moksleiviams aiškinama apie archajinių simbolių atsiradimą, jų reikšmes, apie kažkada gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą. Analizuojami senovės baltų ornamentika, simboliai, kurie radami ant indų šukių, papuošalų, drabužių detalių, ant amuletų. Antroje užsiėmimo dalyje moksleiviai, naudodami įvairias pasiūlytas priemones, gamina amuletą.
Rodomi įrašai: 1 - 10714