Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išmanusis susigaudymo žygis

IŠMANUSIS SUSIGAUDYMO ŽYGIS 1. Pasiruošimas žygiui, pažintinių interaktyvių programėlių ( Actionbound, Uolienos, Augalų šeimos, Pašariniai augalai, Medžiai, Entomologas, Debesys)
instaliavimas; 2.Senovinis žaidimas „ Plunksnos metimas“, kuris laimi nusisukęs renka komandas. Apšilimas: „Akmens amžiaus kliūčių takas“ (komandos pradeda rinkti taškus, kuri tiksliausiai atlieka užduotį gauną daugiausiai taškų, kitos eilės tvarka po -1 tašką); 3. „Išmanusis susigaudymo žygis“ (atstumas pasirinktinai nuo mokinių amžiaus- 3, 4, 5 km) reikalaujantis išmonės, naujų idėjų, energijos, netikėtų sprendimų. Komandos gauna du žemėlapius (vienas šiandieninis kitas XIX am,) su užduotimis ir maršrute užkoduotais ženklais. Mokiniai naudodamiesi interaktyviomis programėlėmis, pasiekę žygyje pažymėtus gamtos ar kultūros objektus, turės dešifruoti užduotis ir taip tęsti kelionę. Šis interaktyvus žygis mokiniams suteiks galimybę geriau pažinti vienam kitą, stiprins darbo komandoje įgūdžius, reikalaujantis išmonės, naujų idėjų, energijos, netikėtų iššūkių. Žygyje svarbu ne tik greitis, bet ir taktika, komandos narių vaidmenų pasiskirstymas, išmonė ir ištvermė. Kartu tai smagus laiko praleidimas geriau pažįstant savo krašto gamtą, kultūrą. 4.„Susigaudymo žygio rezultatų pristatymas ir taškų suskaičiavimas. 5.„Pasigardžiavimas“: komandiniai senoviniai žaidimai: - „ Vėliavos pagrobimas“, - „Išmanusis pagalio traukimas“, 6. Galutinis visų rezultatų suskaičiavimas (žygio, žaidimų), apdovanojimai ir aptarimas. 7. Pietūs prie laužo.
Kultūros paveldas

Pirmą kartą muziejuje

Edukacinis užsiėmimas vedamas Senienų muziejaus istorijai skirtoje salėje, kurioje gausu eksponatų, atkeliavusių iš įvairiausių epochų (akmens amžius, antika, viduramžiai, senovės
Egiptas). Tai užtikrina užsiėmimo dinamiką ir laiko tėkmės supratimą. Kaip atsiranda kolekcijos, kas ir kodėl kuria muziejus – tai klausimai, kuriuos nagrinėsime. Diskutuosime, ar patys vaikai galėtų tapti muziejaus kūrėjais. Susipažinsime su grafo E. Tiškevičiaus ir jo bendražygių indėliu. Tyrinėsime jų surinktas kolekcijas. Aiškinsimės epochų ir medžiagiškumo (akmuo, metalai) klausimus. Bandysime , eksponatų pagalba, atpažinti akmens amžiaus žmonijos išradimus. Gilinsimės į budelio kalavijo specifiką. Sužinosime, kaip atpažinti senosios Lietuvos karo vadus, koks tas išskirtinis ženklas, rodantis jų statusą. Išsiaiškinsime, kuo ypatingi senovės Egipto sarkofagai ir kt. Mokiniai, imituodami mokslininkus, atliks tyrinėjimo užduotis. Tam naudosime muziejines vertybes ir jų kopijas. Dirbsime grupėmis, ir individualiai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tas sijonų margumas ir blynų gardumas!

Programos dalyviai muziejaus ekspozicijos salėje susitinka su aukštaite Onute, kuri visus ir pakviečia susipažinti ne tik su jos aukštaitišku kostiumu, bet ir su žemaitiškais,
dzūkiškais, suvalkietiškais, Pamario krašto rūbais. Rodomas filmas, po kurio peržiūros dalyviai žaidimo pagalba patys bando atskirti skirtingų regionų kostiumus. Komandos gauna užduotį iš interaktyvių kubų surinkti jiems paskirto regiono kostiumus. Aukštaitė Onutė visus išmoko užsirišti aukštaitišką nuometą. Kadangi tautinis kostiumas yra šventinis rūbas, dalyviai pakviečiami paragauti šventinių aukštaitiškų čirvinių blynų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Ir šiandien tebežymu, kur pilies būta...“

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su minėtoje vietoje archeologų rastais radiniais, bylojančiais apie pilėnų gyvenimo būdą bei kultūrą, pilių apgulties techniką ir karybą. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, kario ginkluotė, šarvai. Archeologinė perkasa su radinių kopijomis, pilies maketai, užduočių sąsiuviniai „Vorutos pilis“, animacinis filmas apie Vorutą ir kitos priemonės. Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete, keliais. Individualių ir komandinių užduočių atlikimas, tyrinėjant archeologinę perkasą ir jos radinius. Dalyvavimas šaudymo iš lanko ar aksties mėtymo varžybose. Senovinių drabužių ir kario šarvų matavimasis, galimybė paliesti ir išbandyti kiekvieną dominantį eksponatą ir kt. Siektini rezultatai – savo krašto istorijos populiarinimas ir tautinės tapatybės formavimas, patriotiškumo ugdymas. Mokykloje įgytų teorinių istorijos, lietuvių literatūros, technologijų dalykų žinių papildymas praktine veikla. Bendradarbiavimo skatinimas, atliekant įvairias veiklas, pasitikėjimo savo jėgomis ugdymas, fizinis aktyvumas bei žingeidumas.
Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas.Rištinės lėlės darymas.

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Kultūros paveldas, Kita

Mažyliams apie Lietuvą

Kultūrinė edukacija vyksta parodoje „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ įrengtame Mažylių kampelyje ir visoje parodoje. Kultūrinės edukacijos metu dalyviai
susipažįsta su reikšmingais šimtmetį švenčiančios Lietuvos įvykiais ir pasiekimais, kurie susiejami su šių dienų gyvenimo aktualijomis ir mokinių patirtimis. Naujų žinių ir turimų patirčių kūrybiškos sąsajos įgalina mokinius lengviau suprasti artimą socialinę, politinę bei gamtinę aplinką, suvokti, kaip gamtinė, socialinė, kultūrinė aplinka veikia žmonių gyvenimo būdą ir kaip individas gali palikti savo pėdsaką istorijoje. Kultūrinės edukacijos eiga Edukatorius dalyvius suskirsto į 3 grupes. Kiekviena grupė turi teisingai sudėlioti po 2 edukacinės dėlionės paveikslėlius, siekiant išsiaiškinti svarbiausius įvairių sričių tarpukario Lietuvos pasiekimus. Pvz., pirma komanda sudėlioja Lietuvos herbo Vyčio paveikslą. Tuomet einama parodoje „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ ieškoti Vytį iliustruojančių stendų ir eksponatų. Juos suradus visi išklauso edukatoriaus pasakojimo apie simbolio prasmę, kilmę, naudojimą ir pan. Aptariama to simbolio naudojimas kasdienybėje, mokinių artimoje aplinkoje, mokykloje ir t. t. Po to kartu su edukatoriumi vėl grįžtama prie dėlionės ir jau antra komanda dėlioja kitą paveikslą. Tokiu būdu kalbama apie Prezidento instituciją, Litą, Vilnių, Tautinę olimpiadą ir 1937 m. krepšinio čempionato laimėjimą. Vėliau aiškinamasi apie Lietuvos gamtos turtus ir gamtos apsaugą tarpukario Lietuvoje. Dalyviai turi per kuo trumpesnį laiką sudėti kaladėles „Lietuvos gamtos turtai“ su gyvūnais, kurie tinka Kauno zoologijos sodui, botanikos sodui ir Ventės rago ornitologijos stočiai. Dalyviams parodomi su šiomis temomis susiję eksponatai. Vėlgi aptariamos mokinių patirtys. Po šios užduoties edukatorius pakomentuoja, kaip dalyviams sekėsi ir žodžiu atlieka trumpą pasikartojimo testą iš 5 klausimų.
Kultūros paveldas, Literatūra

Spaudos draudimo laikotarpis, tautinės savimonės formavimasis

Tikslas - Supažindinti moksleivius su su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, daraktorinėmis mokyklomis, žymiausiais to meto knygnešiais, prisidėjusiais prie lietuviškos
raidės išsaugojimo ir tautinės savimonės ugdymo, ugdyti moksleivių tautinį identitetą. Uždaviniai: 1. Supažindinti moksleivius su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu (1864 - 1904 metai) Lietuvoje (daraktorinės mokyklos, žymiausi knygnešiai). 2. Supažindinti moksleivius su ano meto knygnešio kasdienybe žiūrint trumpą ištrauką iš filmo „Knygnešys“. 3. Analizuojant iškilusią grėsmę lietuvių tautos identiteto išlikimui, ugdyti moksleivių kritinį mąstymą, plėsti istorijos žinias (pasitelkiant multimediją). 4. Moksleiviams suteikti galimybę susipažinti su autentiškomis lietuviškomis spaudos draudimo laikmečio knygomis. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas autentiškų knygų apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais analizuojant carinės Rusijos priespaudos Lietuvoje metu susidariusią istorinę, politinę situaciją. Skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus, pasitelkiant jau turimas istorijos žinias įsijungiant į diskusiją. Ištraukos iš filmo „Knygnešys“ peržiūrai naudojama multimedija. Numatoma veikla: Moksleiviai yra supažindinami su carinės Rusijos priespaudos laikotarpiu Lietuvoje, pateikiama informacija apie anuometinę istorinę, politinę situaciją. Diskutuojama apie grėsmę iškilusią kalbos, kaip vienos iš svarbiausių tautinio identiteto dedamųjų, išlikimui. Peržiūrima trumpa ištrauka iš filmo „Knygnešys“ aiškesniam ano meto knygnešio kasdienybės suvokimui. Moksleiviams suteikiama galimybė susipažinti su autentiškais lietuviškais spaudos draudimo laikotarpio leidiniais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo piliakalnio iki piliakalnio

Ekskursijoje „Nuo Bišpiliukų iki Bišpilio“ aiškinsimės, kur mūsų miesto pradžia, ar miesto vardo pirmojo paminėjimo dieną švenčiame teisingai, kuo ypatingi Jurbarko piliakalniai ir pats
miestas. Pakeliui ieškosime paslėpto Vyčio, pamatysime Prancūzkapius, raganų „paplūdimį“, Antano Giedraičio sodybą ir kitus įdomius objektus, priklausomai nuo to, kaip keliausime – autobusu, pėsčiomis ar dviračiu. Einant pėsčiomis, iki Bišpiliukų važiuojama užsakovų autobusu arba maršrutiniu autobusu. Ekskursiją „Nuo Bišpilio iki Antkalniškių piliakalnio: istorijos ir gamtos taku“ pradėsime nuo mieste esančio Bišpilio piliakalnio ir pėsčiųjų/dviračių taku keliausime iki Antkalniškių piliakalnio. Sužinosite, kokios pilys ir kada čia stovėjo, kaip jos buvo ginamos, kokia jų svarba. Pakeliui sužinosite įdomių faktų apie mūsų upių tėvą Nemuną, pamatysite ne visiems žinomus upelius Žiogį ir Gustintakį, gamtinį šaltinį, alkakmenį, kalkakmenius su juose įsispaudusiomis fosilijomis, susipažinsite su stebuklingais augalais, su upinėmis sraigėmis, keliausime pro mažųjų žuvėdrų perimvietę. Išgirsite nepaprastų istorijų. Klausimų forma mokiniai bus įtraukiami patys pasakoti, ką jie žino apie aplankytus, pamatytus objektus. Visi ekskursijos dalyviai bus apdovanojami atšvaitais, pavaišinami juoda duona, arbata ir gamtos gėrybėmis.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa ,,Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“

Programa skiriama praplėsti mokinių pažintį su žymiausiu Lietuvos romantizmo atstovu poetu Antanu Baranausku, pristatant jį ne tik kaip poemos ,,Anykščių šilelis“ autorių, bet ir kaip
visapusiškai talentingą žmogų, neeilinę asmenybę, vieną didžiausių mūsų tautos šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų, savo moksline veikla bei kūryba vedusį Lietuvos vardą į pasaulį. Klausydamiesi pasakojimo autentiškoje aplinkoje, analizuodami vaizdinę medžiagą, savarankiškai pagal pateiktas užduotis nagrinėdami tekstus, klausydamiesi muzikos įrašų, mokiniai susipažįsta su poetą formavusia gimtąja aplinka ir išlikusiais tėvų sodybos ženklais. Konkrečiais pavyzdžiais A. Baranauskas pristatomas kaip ,,devynių gabumų žmogus“; atskleidžiama lemiama A. Baranausko įtaka J. Mačiulio kaip poeto augimui – Maironio eilėraščių ,,Lietuva brangi“ ir ,,Milžinų kapai“ parašymo aplinkybės ir tiesioginis ryšys su A. Baranausku; atskleidžiami poeto kaip vieno žymiausių lietuvybės žadintojų nuopelnai lietuvių kalbai ir tautai. Lietuvybės stiprinimo temą A. Baranausko kūryboje ir jos aktualumą šiandien atskleidžia patys mokiniai, nagrinėdami poeto tekstus; susipažįsta su poemos ,,Anykščių šilelis“ vertimais į 20 pasaulio kalbų. Programos metu mokiniai plečia savo kultūrinį akiratį, ugdosi literatūrines kompetencijas, lavina kūrybinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skaitomą tekstą, kritiškai mąstyti, siejant nagrinėjamas temas su šių dienų aktualijomis.
Rodomi įrašai: 10 - 20313