Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkiškos duonos kepimas

Edukacinis užsiėmimas „Dzūkiškos duonos kepimas“ skirtas 1–4 klasių moksleiviams. Užsiemimas vyksta etnografinėje sodyboje, kurioje gyvena jau 6-toji karta. Yra įkurtas namas-muziejus,
kuriame yra surinkti senoviniai rakandai, pastatytas duonkepis pečius. Muziejuje, prie duonkepio pečiaus, vaikai, savo rankelėmis, gamina duonos kepalėlius. Parodoma kaip paruošiamas pečius kepimui. Duonos kepalėliai pašaunami į pečių kepti. Kol duona kepa, vaikai supažindinami su grūdinėmis kultūromis, pasakojama kaip paruošiama žemė sėjai, mokoma, demonstruojama kaip sėjami grūdai. Vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys pabando užsidėti pintinę ir sėti taisyklingai grūdus. Kalbamės apie grūdinių kultūrų pjovimą šiais laikais ir prieš 100-tą metų. Aiškinamės skirtumus, privalumus. Žiūrimas vaizdo įrašas kaip pjaunama su pjautuvais. Vaikai mokomi rišti rugių pėdas. Aiškinamės skirtumus kaip grūdinės kultūros yra kuliamos dabar ir kaip anksčiau. Vaikai supažindinami su spragilu, pademonstruojama kaip buvo kuliama su spragilais. Vaikai sužino kokias būdais yra valomi grudai, demonstruojamas grūdų vėtymas. Pasakojama kaip malami grūdai senovinėmis girnomis, rodomas vaizdo įrašas, vėliau vaikai atlieka praktinį tyrimą ir patys mala senovinėmis, akmeninėmis girnomis. Demonstruojama kaip yra užraugiama duona, pristatomas duonos tešlos gamybos procesas. Informacija apie duonos kelią yra pakartojama.
Kultūros paveldas

Lietuva iki Mindaugo

Tikslai ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, norą giliau ir išsamiau pažinti baltų priešistorę ir per kūrybinę veiklą, bendravimą tenkinti mokinių kultūrinės aplinkos pažinimo,
lavinimosi bei saviraiškos poreikius. Užsiėmimo turinys. Edukacinis užsiėmimas vyksta Lietuvos priešistorės ekspozicijoje, kuri išsamiai, nuosekliai unikalių eksponatų pagalba supažindins mokinius su tūkstantmečiais trukusia baltų priešistore. Žmonės apsigyvenę 12 tūkst. m. pr. K. buvo klajokliai medžiotojai, mokėjo įkurti ugnį, žūklauti, rinkti gamtos gėrybes. Su mokiniais tyrinėsime, analizuosime senųjų gyventojų darbo įrankius, namus, jų užsiėmimus, tikėjimus, aiškinsimės kaip jie kito, kaip iš klajoklių būrelių ilgainiui susidarė bendruomenės, gentys. Pasakojimo metu naudojamos medžioklės įrankių rekonstrukcijos. Mokiniai jas gali liesti, tyrinėti. Atskirą dėmesį skirsime mezolito laikotarpio Duonkalnio žynio kapui. Analizuosime kada žmogaus buityje atsirado keramika, kokie buvo pirmieji puodų tipai, jų puošyba. Diskutuosime kodėl perėjimas nuo medžioklės, rankiojimo prie žemdirbystės ir gyvulininkystės, keramikos atsiradimas iš esmės pakeitė žmonių gyvenimo būdą. Istorikai jį vadina neolito revoliucija. Mokiniai galės paaiškinti kokių pranašumų įgijo sėslūs žemdirbiai, palyginti su klajokliais medžiotojais. Pirmas mūsų eros tūkstantmetis buvo žymių ūkinių ir socialinių pokyčių laikotarpis. Geležinių įrankių vartojimas, žemdirbystės ir gyvulininkystės augimas, mainų intensyvėjimas lėmė spartesnę gamybinių jėgų raidą. Bendruomenė skaidėsi į atskiras šeimas, atsirado visuomenės sluoksniavimasis, žemės nuosavybė, atsirado turtingų karių, kuriems prigijo kunigaikščių vardas. Jų valdomas teritorijas pradėta vadinti žemėmis. Palaipsniui Lietuvos teritorijoje susiformuoja baltų gentys. Praktinė veikla: atliks individualias užduotis, kurios padės įtvirtinti naujai įgytas žinias, mokiniai galės pasipuošti baltų kostiumu bei papuošalais.
Kultūros paveldas

Be gimtosios kalbos neišgyvensi nė dienos

Edukacinė programa siūlo galimybę pažinti Dzūkijos regiono knygnešystės ypatumus, knygų gabenimo ir platinimo paslaptis, slaptųjų mokyklų veiklą, garsiausius vietos knygnešius,
apžvelgti spaudos draudimo laikotarpiu leistus spaudinius. Patirti, kaip savo darbą atlikdavo knygnešiai, su kokiais pavojais jie susidurdavo, galėsite žaisdami žaidimą „Nugabenk knygą“. Tik pasisaugokite maskolių!
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Per kovas – į laisvę“

Lietuvos kariuomenė buvo ta jėga, kuri realizavo 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės aktą. Tačiau ar galite atspėti, kam kariai naudojo kupranugarį bei kokį greitį galėjo pasiekti
iš bolševikų perimta naujovė – šarvuotis „Žaibas“? Nugalėkite priešininkų komandą protmūšio formos žaidime, atsakydami į pamąstyti verčiančius klausimus ir sudėdami trispalvę iš kubų. Ištikus nesėkmei, gali tekti atlikti kūrybinę arba fizinę užduotį!
Kultūros paveldas, Kita

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos žemės ūkio mašinos ir agregatai

Muziejaus ekspozicijoje - XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos žemės ūkio technika, buities rakandai ir darbo įrankiai. Čia eksponuojami iš įvairių Lietuvos kampelių surinkti dar
prieškario metais užsieniečių ir lietuvių pagaminti varikliai, žemės ūkio technika, automobiliai, tarpukario Lietuvos kaime meistrų naudoti darbo įrankiai, namų apyvokos daiktai. Didžioji dalis technikos yra suremontuota ir gali būti naudojama. Muziejaus filiale galima išvysti ir itin retų mechanizmų – vinių kalimo mašiną, didžiąją kuliamąją, moglius ir kt. Edukacijos pabaigoje dalis technikos užvedama. Po edukacijos yra galimybė praleisti laisvalaikį sodyboje.
Kultūros paveldas, Kita

O tuo metu Klaipėdoje laiką skaičiavo. XV–XVII a.

Edukacinės laikrodžių atsiradimo istorijos pamokėlės. Šio užsiėmimo metu tapsime istorijos tyrinėtojais: turėsime atskleisti, kokius laikrodžius galėjo naudoti klaipėdiečiai XV–XVII a.
Susigrupuosime į grupeles, tyrinėsime istorinius šaltinius, kurie padės atsakyti į klausimus kada, kur ir kas išrado mechaninį laikrodį? Kokiais keliais galėjo patekti į Klaipėdą laikrodžiai? Atsakius į šiuos klausimus išsiaiškinsime kokius laikrodžius naudojo klaipėdiečiai šiame laikotarpyje ir kaip laikrodis pakeitė mūsų gyvenimą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovės baltų gyvensena

Senovės baltų gyvensena – tai dviejų valandų patyriminė edukacija gamtoje įkurtame senoviniame kaimelyje, kuri supažindins dalyvius su dviem svarbiausiomis senovinio žmogaus gyvenimo
sritimis – karyba ir virtuve. Visus atvykusius dalyvius aprėdę senoviniais rūbais ir padaliję į dvi grupes, muziejaus edukatoriai vesis ieškoti baltų senosios praeities – protėvių kaimo su gyva 1000 metų senumo istorija. Viena grupė 1val. praleis virtuvėje, o kita grupė tuo metu svečiuosis senovinio kario menėje. Po 1 valandos patirčių, grupės apsikeis. Tad kiekvienas dalyvis išbandys ir susipažins tiek su senovine karyba, tiek su virtuvės subtilybėmis. Po edukacijų, grupė turės galimybę dar 2val. papildomai praleisti gamtoje, išmėginti įvairiausius senovinius žaidimus ir pramogas, užkąsti savo atsivežtų užkandžių įrengtoje pavėsinėje. Plačiau apie senovinę virtuvę: Senovinėje lauko virtuvėje šeimininkai kartu su dalyviais ruošis senovinei puotai, kūrens ugnį, virs arbatą, keps blynus taip, kaip tai darydavo mūsų protėviai. Programos tikslas – supažindinti vaikus su protėvių virtuve ir tuo metu gyvenusių žmonių maisto racionu, patiekalais ir maisto gaminimo būdais, kultūros tradicijomis ir istorija. Edukacijos metu siekiama dalyvius suburti į grupę, komandą, kur kiekvieno mažas darbas lauko virtuvėje kuria vertę galutiniam rezultatui – senovinei puotai autentiškoje aplinkoje su pasakojamomis istorijomis ir dainomis. Plačiau apie senovinę karybą: Edukacijoje mokiniai turės puikią progą pasijusti „senovės kario kalyje“ ir išmėginti jėgas treniruotėse. Dalyviai bus supažindinami su to meto kario apranga ir ginklais. Vyks karių pratybos, mokiniai treniruosis ir mokysis įvairių taktinių manevrų (svaidyti mažąsias ietis – akstis; sudaryti įvairias apsaugines skydų kombinacijas), – bus galima patirti, ką reiškia būti viena kariuomene (komanda).
Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų mozaika“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istoija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - gyvai supažindinti su Vilniuje gyvenusias tautas ir jų kitimą: - išskirti religines bendruomenes Vilniuje ir paaiškinti skirtingų religijų ypatumus: - aplankyti skirtingų religijų maldos namus, esančius Vilniaus senmaiestyje; - skiepyti vaikams tautų tolerancijos ir draugystės idėją; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Edukacinės ekskursijos metu moksleiviai supažindinami su skirtingomis tautomis, įvairiais laikotarpiais apsigyvenę Vilniuje. Lenkai, rusėnai, žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai gyveno bendruomenėmis, įkūrę savo gyvenamajame rajone maldos namus. Ir dabar turime išlikusias Rusų, Žydų ar Totorių gatves, menančias nuo seno gyvenusias Vilniaus tautas. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Dailė, Kultūros paveldas

Senoji knygrišystė. Suvenyrinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą bei knygas. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu pasiruošite lanką iš popieriaus ir prisiūsite jį prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį galėsite dekoruoti antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“ (5–12 klasėms)

Juostos - viena tradiciškiausių ir puošniausių lietuvių tradicinės tekstilės rūšių, kurias pažinsite įtraukiančio ir dinamiško edukacinio užsiėmimo metu. Edukacinį užsiėmimą sudaro
pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje. Stebėdami eksponuojamas juosteles atkreipiame dėmesį į juostos, kaip audinio specifiką, Suvalkijos regionui būdingą koloritą, raštus. Siekiant gilesnio supratimo apie skirtingas juostų rūšis, audimo būdus ir įrankius pasitelkiame papildomas vizualines ir liečiamas priemones, tyrinėjame juostelių ir audimo įrankių pavyzdžius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Praktinė audimo dalis vyksta edukacinėje klasėje. 5 - 12 klasių mokiniai išmoks vieno iš tradicinio audimo būdų - beraščių juostelių audimo kietais: išsirinkti ir suderinti spalvas, pasirinkti raštą, susiverti siūlus į skietelį ir austi. Edukacinio užsiėmimo turinys yra adaptuojamas pagal dalyvių amžių bei galimybes. Vyresnių klasių mokiniai greičiau perpranta audimo technologiją, taigi didesnis dėmesys tenka audžiamos juostelės kokybei, spalvų derinimui ir norimo rašto kūrimui. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Rodomi įrašai: 11 - 20484