Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kultūros paveldas, Kita

Riterija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Edukacinė programa supažindins moksleivius su XIV – XV amžių karyba, leis gyvai pažvelgti į riterių kasdienybę ir jų karo meną. Programa pagilins moksleivių žinias apie Vytauto Didžiojo
laikais susiformavusį LDK riterijos luomą, kuris savo visuomenine padėtimi ir funkcijomis niekuo nesiskyrė nuo Vakarų Europos riterijos. Programoje dalyvaujantys riteriai - kryžiuotis ir LDK bajoras - įkurs tikrą mažą viduramžišką karo stovyklą: pastatys ekspozicijos stendus su viduramžiškais ginklais ir šarvuote, iškels heraldines riterių vėliavas. Visi ekspozicijoje naudojami ginklai, skydai, šarvai ir vėliavos – vaizduojamojo laikotarpio autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios XIV-XV amžiaus originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu riteriai papasakos apie riterių kasdienybę, pareigas ir teises, supažindins moksleivius su viduramžiškų ginklų valdymo ir kautynių technika, išsamiai papasakos apie kiekvieno ginklo panaudojimo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis riterių pasakojimo, tačiau ir patys aktyviai dalyvaus edukacinėje programoje – matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir skydus, galės pajausti ginklų svorį. Moksleiviai taip pat bus įtraukti į riteriškus žaidimus, leidžiančius lengviau suprasti XIV-XV amžiaus kario kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su viduramžiais gyvavusiu riterijos luomu, jų kasdienybe, karo menu ir kartu per savo asmeninį patyrimą moksleiviai galėtų susiformuoti autentiškesnį istorinį vaizdinį apie viduramžių laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas, Skulptūra

Stiprenė už kalavijo plieną

Ekskursija "Stipresnė už kalavijo plieną" tai ne tik pasivaikščiojimas po Šiaulius. Tai kelionė per istoriją nuo 1863-1864 m. sukilimo iki Dainuojančios revoliucijos. Veiklos
metu keliaujant nuo paminklo prie paminklo, nuo vieno istorinio pastato iki kito atskleidžiamas nepalaužiamas lietuvių tautos troškimas siekti nepriklausomybės. Atskleidžiama, kaip kito priemonės tam tikslui pasiekti: ginkluotas sukilimas, raštas ir švietimas spaudos draudimo laikotarpiu, rezistencija ir galiausiai Dainuojančioji revoliucija. Apie tai ne tik kalbama, dalyviai įtraukiami aktyviai ieškoti atsakymų. Jie suskirstomi į dvi grupes kurios visos veiklos metu varžosi žaisdami bei vaidindami ir gauna apdovanojimus. Siekiama sužadinti meilę istorijai, savam kraštui, žadinti meilę savo šaliai. Kviečiame pražygiuoti per Šiaulius, o kartu ir per Lietuvos 150 metų istoriją ir įsitikinti, kad dainą gali būti stipresnė net už tankus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Archeologų radiniai pasakoja...

Užsiėmimo metu pasakojama apie archeologijią: profesijos ypatumus, reikšmę, darbo priemones, pan. , naudojant filmuotą medžiagą iš asmeninio prof.Vytauto Urbanavičiaus ir archeologės
Saulės Urbanavičienės archyvo, taip pat pristatant moksleiviams mokslininkų knygas, prisiminimus, įspūdžius. Tai unikali galimybė iš labai arti pamatyti archeologo kasdienybę, išgirsti iš pirmųjų lūpų apie pilkapių, kapinynų tyrinėjimus ir jų svarbą, apie Valdovų rūmų radinius, kuo jie mums svarbūs, pan. Mokslininkai mielai sutiko edukaciniais tikslais pasidalinti unikalia medžiaga, pasakojančia apie archeologo profesiją, pilkapių, kapinynų tyrimus, apie šalies istorijos pažinimui ypatingai svarbias ekspedicijas, radinius, jų restauravimą, tyrimus, išvadas, o taip pat neatskleistas istorijos paslaptis. Moksleiviams rodoma unikali filmuota medžiaga, suteikiama galimybė pamatyti archeologo įrankius, nuotraukas, kitokius istorijos liudijimus, radinių kopijas. Moksleiviams aiškinama apie archajinių simbolių atsiradimą, jų reikšmes, apie kažkada gyvenusių žmonių pasaulėžiūrą. Analizuojami senovės baltų ornamentika, simboliai, kurie radami ant indų šukių, papuošalų, drabužių detalių, ant amuletų. Antroje užsiėmimo dalyje moksleiviai, naudodami įvairias pasiūlytas priemones, gamina amuletą.
Dailė, Kultūros paveldas

,,Medinė tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai, kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekcija vykdo praktines veiklas. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinę 3d tupės ruošinį, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Piešimas nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius, lavina smulkiąją motoriką. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai.
Kultūros paveldas, Šokis

Dvaro kultūra Europoje ir LDK

Programos metu moksleiviai išvys autentiškai atkurtus istorinius kostiumus, kuriuos vilkėjo to laikmečio kilmingi bajorai ir jų damos. Šokėjai pademonstruos moksleiviams dvaruose
šokamus šokius ir papasakos, kokių dvaro etiketo taisyklių privalėjo laikytis kilmingieji. Kiekvienas programos šokis – atskira dvaro kultūros miniatiūra, padedanti geriau susipažinti su dvaro gyvenimu. Edukacinė programa sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje programos dalyje profesionalūs šokėjai-vedantieji supažindins moksleivius su dvaro kultūra, pasitelkdami šokio ir kostiumo istoriją, pademonstruos pačius šokius ir pamokys dvaro etiketo taisyklių. Antroje dalyje moksleiviai bus pakviesti patys išbandyti šokių žingsnelius ir pasimokyti mandagių dvaro manierų. Moksleiviui mokymui parinkti nesudėtingos choreografijos autentiški dvaro šokiai, kuriuos, vadovaujant įgudusiems ir didelę patirtį turintiems vedantiesiems, galima lengvai išmokti. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Ką grūdelis pasakoja“

Edukacinis užsiėmimas papasakos apie ilgą ir sudėtingą grūdo kelią iki gardaus pyrago ar duonos kepalo ant stalo. Dalyviai sužinos, kokius darbus reikėjo atlikti ir kokie tradiciniai
įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Kultūros paveldas, Kita

Pažink gatvės meną Marijampolėje

Pastaraisiais metais daugelyje Lietuvos miestų populiarus tapo gatvės menas („grafiti“). Šiuo metu Marijampolė gali pasidžiaugti turėdama 19 gatvės meno kūrinių. Tai 5 metų
organizuojamo meno simpoziumo „MALLONY“ Marijampolė-Londonas-Niujorkas sukurti grafiti kūriniai. Programos pradžioje apžiūrėsime iki 14 gatvės meno kūrinių, kuriais ypač žavisi mokiniai: „Povandenis laivas“ „Picų skėtis“, „Gyvatės ir kopėtėlės“, „Kačių sienelė“, „Pulkas“ ir kt. Mokiniai išgirs pristatymą apie kiekvieną pamatytą kūrinį pasivaikščiojimo metu. Taip pat papasakosiu kokie garsūs menininkai atvyksta tapyti šių darbų (vienas iš jų Ray Bartkus iš JAV ir daugelis kt.). Šios išvykstamosios pamokos metu mokiniai susipažins su kultūros paveldu. Dalyviai išmoks atpažinti kuo skiriasi kultūros materialusis ir nematerialusis paveldas. Vėliau mokiniai patys įsikūnys į menininko vaidmenį, kurdami savo įsivaizduojamą gatvės meno eskizą. Marijampolės mieste simpoziumo metu pastatų sienas tapo menininkas ir savanorių komanda. Mes taip pat dirbsime grupėse, ugdydami bendradarbiavimą su klasės draugais. Užsiėmimo pabaigoje, visi dalyviai pristatę darbus, gaus po apdovanojimą. Tikslas – supažindinti su išskirtiniu gatvės menu Marijampolėje. Uždaviniai : Sužinoti daugiau apie gatvės meną. • Kartu su gidu pamatyti sienų tapybos darbus Marijampolėje. • Diskusijos metu aptarti labiausia patikusius grafiti kūrinius. • Mokėti atskirti materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą. • Atliekant grupinį darbą lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – ekskursija, pasakojimas, klausymas, diskusija, kūrybinis darbas. Pamokoje naudojamos įvairios piešimo priemonės (kreidelės, spalvos ar flomasteriai). Užsiėmimo metu praplečiamas mokinių kultūrinis paveldo suvokimas, ugdomas kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Rodomi įrašai: 11 - 20568