DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Interaktyvi ekskursija „Pasaka pasaką veja“

Pasakų name – pasaka pasaką veja… Pažintį su Vaikų literatūros muziejumi, įsikūrusiu advokato ir politiko M. Sleževičiaus tarpukario modernizmo stiliaus name, pradedame nuo rašytojų
darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir spausdinimo mašinėlės nebyliai saugo su jais dirbusių kūrėjų energiją. Nišoje, po laiptais, įrengta jauki skaitymo salelė, kviečianti patogiai įsitaisius ant sėdmaišio atsiversti tėvų ar senelių vaikystės knygą. Šalia ant stalelio puikuojasi paslaptinga dėžė, kurią atvėrus ir ėmus sukti rankenėles, ima judėti pasaka – tai dailininko M. Jonučio sumeistrauta miriorama, kurioje vaikai gali skaityti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę Arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia sužinoti jų istorijas ir susėdus kūrybinėje dirbtuvėje sukurti šiuos bei kitus personažus iš plastilino ar medžiagos skiautelių. Čia akį traukia įspūdingas Ydų šalies maketas, sukurtas dailininko M. Jonučio pagal V. Petkevičiaus pasaką-apysaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, o išdrožtus jos veikėjus galima paimti į rankas. Didžiulį vestibiulio langą slepia paslaptingi vartai, kuriuos atvėrus patenkama tiesiai į išeivijoje kūrusio Juliaus Kaupo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“, kurios veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, o iš namo buvusioje Gardino gatvėje, pasirodo, galima patekti pas patį Belzebubą. Pasakos makete įrengtos ertmės su durelėmis atkuria ne tik Daktaro Kripštuko kambarėlį, pragaro svetainę, kurioje katile „deginamas“ vaistininkas Čičiukas, bet ir sergančio pragaro valdovo miegamąjį. Šios teatralizuotai sekamos „baisios“ pasakos vaikai klauso sutūpę priešais pasakos maketą, retkarčiais „įgarsindami“ veikėjų balsus ar dejones. Kitoje salėje lankytojai supažindinami su tikru rašytojo stalu, už kurio ilgus metus Vilniuje sėdėjo ir kūrė poetas M. Vainilaitis, galima net pasirausti jo stalčiuose… Kampe įsikūrusi rašytojos D. Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ instaliacija.
Dailė, Kultūros paveldas

Susipažinimas su žiemgalių paveldu keramikos pagalba

Moksleiviams siūloma kultūrinė edukacija, kurios metu per keramikos meną bus gilinamos žinos apie Žiemgalių gentį. Kultūrinė edukacija susideda iš tokių dalių. pirmoje dalyje
moksleiviai trumpai supažindinami su krašto istorija, žiemgalių gentimi ir jų kuriama keramika, bei jiems išsamiai pristatomi išlikę archeologiniai radiniai su žiemgalių simbolika. Antrame etape moksleiviai supažindinami su lipdymo technika, saugos reikalavimais, puošyba ir ornamentika. Moksleiviai pasirenka patikusį objektą, ornamentą, elementą, arba laisvai sukuria savo interpretaciją ir sukuria iš molio, padedant profesionalams. Paskutiniame etape aptariami sukurti darbai. Išdžiuvę sukurti darbai išdeginami ir atiduodami moksleiviams. Molį, priemones ir išdeginimą suteikia įmonė, darbo rūbais ir papildomais įrankiais turėtų pasirūpinti dalyviai.
Kultūros paveldas, Kita

Bajorija ir karybos menas Abiejų Tautų Respublikoje

Edukacinė programa pagilins moksleivių žinias apie XVII savo galybės viršūnę pasiekusią Abiejų Tautų Respubliką, papasakos apie to meto karybos ypatumus, leis gyvai pažvelgti į jos
karių kasdienybę ir jų karo meną. Programoje dalyvaus du XVII a. Abiejų Tautų Respublikos kariai – husaras ir muškietininkas. Su savimi jie atsiveš ne tik pasakojimus apie didingą mūsų istorijos laikotarpį, bet ir gyvosios istorijos atributų ekspoziciją - šarvus ir šalmus, kardus ir muškietas, ietis ir alebardas. Visi ekspozicijoje demonstruojami ir edukacinės programos metu naudojami ginklai ir šarvai yra aplinkiniams saugios XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje naudotų ginklų ir šarvų autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios vaizduojamojo laikotarpio originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu husaras ir muškietininkas papasakos apie šlovingiausius Abiejų Tautų Respublikos istorijos puslapius, to meto karių kasdienybę, išsamiai papasakos apie kiekvieną atsivežtą ginklą ir pademonstruos kovimosi juo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis karių pasakojimo, tačiau ir patys bus įtraukti į XVII amžiaus karių kasdienybę atspindinčius žaidimus, matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir galės gyvai su jais susipažinti. Siekiant dar labiau įtraukti moksleivius į to meto karių kasdienybę, muškietininkas surengs tikrus rikiuotės mokymus, atspindinčius XVII amžiuje glaustose rikiuotėse kariavusios pėstininkijos kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su Abiejų Tautų Respublikos istorija, jų karių kasdienybe, karo menu ir galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, atspindinčios įdomų ir sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas, Kita

Pas Prienų popierinės skudurininkę...

Pro Prienų popierinę praskriejo puiki paskala - popierinės pūdymuose pūdo, popierių presuoja, popierių pakuoja, popierių pjausto, praskrendančius pašto paukščius privilioja... put, put,
put... p... Prienų popierinėje porinu aš - Prienų popierinės skudurininkė. Mano darbas rinkti skudurus, juos plėšyti, pūdyti, ir laukti jūsų - visų - nuo mažiausio iki didžiausio. Susirinkę kartu, susipažinsime su Prienų popierine - viena didžiausių XVIII - XIX a. popieriaus dirbtuvių Lietuvoje. Nors senųjų popieriaus gaminimo įrenginių nebėra - tradiciją gaivinsime mes patys: plėšysime skudurus, gaminsime popieriaus masę, pilsime, lyginsime, pjaustysime ir sukursime savo rankų darbo popierių. O tiems kas netiki, pasakysiu - popierių dar ir valgysim! Iki pasimatymo Prienų popierinėje! Prienų popierinės skudurininkė (ir mano pagalbininkė skudurinė Onutė)
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Cukraus pasaka“

Pamokos metu mokiniai pamatys iš cukraus pastatytus miniatiūrinius Lietuvos architektūros statinius: gotikinį Napoleono namą, renesansinę Dailininko vilą ar kt. Namukai „maži, bet
dideli“ – jų svoris nuo 5 iki 10 kilogramų, jų statybai cukraus prireikia dar daugiau. „Statybinė medžiaga“ atkeliauja tiesiai iš seniausio Lietuvoje cukraus fabriko Marijampolėje. Vaikai stebės, kaip yra verdama cukraus siena, stogas ar net... pasaka... Dalyviai išgirs „Cukraus namuko“ istoriją, apipintą legendomis ir sakmėmis, o namo iškeliaus su pačių pasigamintu cukraus darbeliu. „Cukraus pasakos“ pamoka susidera iš trijų pagrindinių dalių: parodomosios (dėl saugumo, vaikams tik parodoma, kaip išliejama verdančio cukraus detalė), praktinės (vaikai patys maišo, lipdo ir puošia iš anksto paruoštus cukraus ruošinukus), intelektualinės (klausosi pasakojimo apie Cukraus name gyvenusias asmenybes, laikmetį, išlikusias legendas ar liaudies sakmes). Susipažinsime su Lietuvos kultūros paveldu, Lietuvos cukraus pramonės šaka, išbandysime netradicinę kūrybos priemonę – cukrų, išmoksime klausytis ir pajausti, ką byloja šimtamečiai statiniai. Pamokoje naudojamos priemonės: cukrus ir jo gaminiai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimų metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. „Cukraus pasakos“ pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Kultūros paveldas, Kita

Viešnagė Didžiosiose Nemuno kilpose

Kviečiame susipažinti su ypatinga Lietuvos teritorija – Didžiosiomis Nemuno kilpomis. Išskirtinis Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdis lėmė upės pakrančių gyventojų ilgą, sudėtingą ir
įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį. Nedidelėje vos 250 km2 ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus. Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai. Šių vietų unikalumą padės atskleisti lankytojų centro ekspozicija, kuri skirta įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems. Joje rasite tūrinius maketus ir dėliones, interaktyvias schemas, nuotraukas ir piešinius, reljefinį ir kitus žemėlapius, surinktą gamtinę, archeologinę, vaizdo bei garso medžiagą. Tyrinėsite, mokysitės, sužinosite daug įdomių faktų ir atsakymų į klausimus: Kodėl šiose vietose Nemunas taip kilpinėja? Koks yra aukščiausias Lietuvos medis ir kur jis auga? Koks akmuo išrinktas nacionaliniu? Ką vadiname sieliais?.. Edukatoriai – regioninio parko darbuotojai jums paruošę užduočių, žaidimų. Po teorinės dalies moksleivių lauks skirtingos užduotys: 1-3 klasės „plukdys sielius”, 4-7 klasės – „vingiuos“ 2 kilometrų akmeninėmis „Nemuno kilpomis“, 8-12 klases pakviesime į orientacinį žaidimą-ekskursiją.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Cukraus Lietuva: Perkūno žinyčia

Pažintinė - kūrybinė pamoka, skirta senovės lietuvių tikėjimui ir kultūrai. Iš cukraus pastatyta Perkūno žinyčia - šiuolaikinės netradicinės kūrybos, išlikusių žinių apie lietuvių
šventvietes ir fantazijos tvarinys. Tokia, kokios neturėjome, o gal, tiesiog, nespėjome... Senojo tikėjimo reliktų ieškosime šiandieniniame mūsų gyvenimo būde ir aplinkoje. Lietuvių kalba, margučiai, kūčiukai, austinių juostų raštai, net mūsų vardai ir pavardės - yra gyvi senosios kultūros pavyzdžiai. Virsime arbatą, taip kaip virė labai seniai, gaminsime cukraus lydinį, kurio protėviai iš vis neturėjo... Išmoksime baltiškus ženklus, kurie gyvuoja labai seniai ir papuošime juos cukrumi, kuris bet kada gali ištirpti... Pamokoje naudosime cukrų, vandenį, maistinius dažus. O jeigu nesate labai paslaptingi - atsineškite savo pavardžių sąrašą, kuris bus perskaitytas iš Perkūno žinyčios knygos.
Rodomi įrašai: 11 - 20674