Kultūros paveldas, Kita

Karalius Mindaugas. Lietuvos valstybės susidarymas

Užsiėmimo tikslas – skatinti mokinių smalsumą, norą pažinti, didžiuotis savo krašto istorija, žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, jų nuveiktais darbais. Užsiėmimo metu pristatoma
medžiaga paremta kūrybiniu pasakojimu, naudojant Power Point programą. Dalyviai sužino kaip buvo kuriama valstybė, su kokiais priešais teko kovoti Mindaugui. Diskusijos pagalba aiškinamasi, nagrinėjama, analizuojama kokiomis savybėmis turėjo pasižymėti žmogus siekiantis tapti karaliumi, kuo karaliaus vainikavimas susijęs su popiežiumi, kuo kunigaikštis skiriasi nuo karaliaus, kokios karaliaus insignijos, kur galėjo būti Mindaugo sostinė, kodėl Valstybės diena yra viena svarbiausių istorinių švenčių ir kt. 3-4 kl. mokiniams užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą. Naudojami šie darbo metodai: pokalbis naudojant Power Point programą, pasinėrimo į praeitį rekonstrukcijos ir vaidybinis - teatralizuotas žaidimas „Mindaugo karūnacija“. Visi dalyviai įtraukiami į istorinę karūnacijos sceną. Pasiskirstoma vaidmenimis, kas tampa karaliumi, kas karaliene, kas įsijaučia į popiežiaus pasiuntinio Kulmo vyskupo Heidenreicho vaidmenį. 5 kl. mokiniams užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pagrindinio ugdymo istorijos programą. Metodai: kūrybinis pasakojimas, diskusija, parengtos individualios loginį bei kritinį mąstymą lavinančios praktinės užduotys. Vyksta žaidimas „Mindaugo karūnacija“. Ši programa vaizdžiai papildys mokykloje įgytas pasaulio pažinimo bei istorijos žinias, primins naujas sąvokas, skatins mąstyti, padės atsakyti į daugelį klausimų.
Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Vilniaus tautų mozaika“

Tikslas: Edukacinių ekskursijų pagalba supažindinti moksleivius su Vilniaus miesto istorinio senamiesčio verte bei istoija, ugdyti jaunimo kultūrinį - paveldosauginį sąmoningumą.
Uždaviniai: - gyvai supažindinti su Vilniuje gyvenusias tautas ir jų kitimą: - išskirti religines bendruomenes Vilniuje ir paaiškinti skirtingų religijų ypatumus: - aplankyti skirtingų religijų maldos namus, esančius Vilniaus senmaiestyje; - skiepyti vaikams tautų tolerancijos ir draugystės idėją; - ugdyti vaikų pastabumą, norą tyrinėti ir orientuotis senamiestyje; - žadinti vaikų domėjimąsį savo miesto istorija bei kultūra, - skatinti mokinius mylėti, tausoti materialųjį ir nematerialųjį paveldą. Naudojami metodai: - edukacinių ekskursijų metu pasitelkiama vizualinė medžiaga (senos nuotraukos, atvirukai, piešiniai, žemėlapiai), miesto legendos, papaildančios ekskursijų turinį; - žaidimų bei užduočių pagalba informacija pateikiama linksmai ir žaismingai; - lyginamuoju metodu, pasitelkiant skirtingas priemones, pristatomas ekskursijos turinys. Edukacinės ekskursijos metu moksleiviai supažindinami su skirtingomis tautomis, įvairiais laikotarpiais apsigyvenę Vilniuje. Lenkai, rusėnai, žydai, vokiečiai, totoriai, karaimai gyveno bendruomenėmis, įkūrę savo gyvenamajame rajone maldos namus. Ir dabar turime išlikusias Rusų, Žydų ar Totorių gatves, menančias nuo seno gyvenusias Vilniaus tautas. Rezultatai: Edukacijos pagalba moksleiviama suteikiama galimybė giliau pažinti senamiesčio paveldo vertybes, skatinama pagarba ir domėjimasis miestų istorija, kultūra, paveldu ir jo tausojimu.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Kultūros paveldas, Kita

„Atrask senąją Skaudvilę“

Užsiėmimo metu keliaujama po Skaudvilės miestelį. Dalyviai gauna senas fotografijas, iš kurių turi atpažinti dabartines vietas. Tai puikus būdas susipažinti su šio krašto istorija,
pačiam išanalizuoti pokyčius, pamatyti architektūrinius paminklus ir urbanistinį paveldą.
Dailė, Kultūros paveldas

Menas akmens amžiuje

Tiksli ir uždaviniai - padaryti įspūdį, sužadinti mokinių smalsumą, norą tyrinėti ir perprasti senųjų daiktų, reiškinių paslaptis, patirti atradimo džiaugsmą, ugdyti naują kultūros
vartotoją. Sukurti savo meno kūrinį. Metodai – pasakojimas, disputas kūrybinės dirbtuvės kinestetiniu-lytėjimo būdu ( lipdymas iš molio, piešimas su sanginos kreidelėmis). Užsiėmimas vyksta Lietuvos proistorės ekspozicijoje. Mokiniai eksponatų pagalba supažindinami su akmens amžiaus žmonių menu, jų dirbiniais. Meniškų dirbinių archeologai randa jau nuo akmens amžiaus. Dažnai tai papuošalai – žvėrių dantys, iltys, gintaro dirbiniai. Meno apraiškų taip pat randama ir keramikos dirbiniuose (puodai, dubenėliai ir kt.). Ornamentas buvo svarbi žmonių bendravimo priemonė, juo perduodama bendra idėja, prasmingas tekstas, apibendrinti įvaizdžiai. Ekspozicijoje ieškosime pavyzdžių ir bandysime kartu perskaityti akmens amžiaus žmogaus rašytus „laiškus“ puodų šukėse.. Išsiaiškinsime kokia buvo pirmykščių žmonių pasaulėžiūra ir kaip ji kito, kokį žvėrių viešpatį garbino to meto žmogus ir kodėl? Akmens amžiaus menas – geometriniai motyvai (taškai, brūkšneliai, duobutės ir kt.) arba taškiukais įrėžti/įgręžti žmonių bei žvėrių atvaizdai. Šie ornamentai turi ne tik puošybinę paskirtį, bet ir simbolizuoja pasaulio modelį, apsaugą. Nors tai vadinamasis primityvusis menas, tačiau jo simbolius šiuolaikinis žmogus vis dar nesąmoningai naudoja iki šių dienų. Kodėl? Tai irgi išsiaiškinsime užsiėmimo metu. Kūrybinėse dirbtuvėse bandysime įsijausti į akmens amžiaus menininko vaidmenį, lavinsime vaizduotę ir leisime mokiniams atsikleisti kaip kūrėjams. Kiekvienas mokinys gaus po gabalėlį molio ir galės nusilipdyti amuletą.
Architektūra, Kultūros paveldas

Prisilietimas prie kultūros ir technikos paveldo Liubavo dvare

Tikslas – vaizdžiai supažindinti su kultūros ir technologiniu paveldu. Siekiama (1) plėsti istorines žinias, (2) plėsti žinias apie paveldą, jo puoselėjimo ir saugojimo svarbą, (3)
didinti supratimą apie technologinius gamybinius procesus panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Padedami muziejaus darbuotojo edukatoriaus mokiniai susipažįsta su Liubavo dvaro malūnu-muziejumi. Susipažindami su Liubavo dvaro aplinka ir ekspozicija, mokiniai daug sužino apie savo šalies istoriją, architektūrą, senąsias technologijas, atsinaujinančius energijos šaltinius. Liubavo dvaro malūne mokiniai nusikelia į laikmetį prieš šimtą metų, senovinį akmeninį malūno pastatą, kuriame esančios įvairios technologijos veikia net ir dabar. Didelę ir stebinančią malūno funkcijų įvairovę atskleidžia susipažinimas su senosiomis vandens malūno technologijomis. Naudodamiesi muziejaus terminalu, mokiniai turi galimybę interaktyviai pažinti muziejų ir jo ekspoziciją, žaisti pažintinį žaidimą. Plečiamos mokinių žinios apie savo šalį, jos istoriją, stiprinamas kultūrinis identitetas. Mokiniai daug sužino apie senąsias technologijas ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, apie gamybinius procesus. Liubavo dvare skleidžiama ir pavyzdžio jėga – tai nevyriausybinės organizacijos pastangomis išsaugoto kultūros paveldo geroji patirtis.
Kultūros paveldas

Pasaka Trakų pilyje

Užsiėmimo metu dalyviai sužino pagrindines Trakų miesto ir ežerų legendas, pasakas ir tai, kaip jos kuriamos. Vienoje Trakų salos pilies menių edukatorius dalyviams pasakoja legendas
apie Trakų miesto įkūrimą, Galvės ežero pavadinimo kilmę, apie Pilies salą, apie Trakų salos pilies vaiduoklį. Kalba apie tai, kaip atsiranda legendos. Praktinėje užsiėmimo dalyje, suskirstyti į grupes, 3–4 klasių mokiniai kuria legendas apie stebuklingą kunigaikščio Vytauto Didžiojo žirgą, paskandintą kunigaikščio Kęstučio lobį, Skaisčio ežero atsiradimą. Tam pateikiami legendų pavadinimai (kiekviena grupė išsitraukia vieną iš jų). Iš atskirų sakinių, paruoštų ant laminuoto popieriaus juostelių, sudėlioja logišką pasakojimą. Kiekviena grupė perskaito savo sukurtą legendą, edukatorius komentuoja. Už darbą dalyviai gauna prizus – atvirukus su Trakų pilių vaizdais. 1–2 klasių mokiniai praktinėje dalyje piešia išgirstų legendų iliustracijas. Užsiėmimo metu atskleidžiami istorinių asmenybių, tautos didvyrių idealizuojami charakterio bruožai. Tai ugdo, formuoja jauno žmogaus charakterio ypatybes: drąsą, ryžtą, sąžiningumą, kilnumą, ištikimybę. Ugdoma meninė vaizduotė, kūrybingumas, komandinio darbo įgūdžiai. Skiepijama meilė gamtai ir žmogui, gimtajam kraštui.
Kultūros paveldas, Kita

Kaip Tomui įsižiebė lemputė?

Edukacijos metu mokiniai susipažins su technikos kultūros paveldu, ugdysis kūrybingumą konstruodami savo gamybos elektros lemputes, ugdysis kritinį mąstymą apie technikos progresą,
iššūkius, su kuriais susidūrė išradėjai, kritiškai vertins problemas, su kuriomis susidūrė išradėjai, siūlys savo variantus. Edukacinės programos metu dalyviai ugdysis paveldo svarbos supratimą vizualiai, pasitelkiant Muziejaus ekspozicijoje esančius eksponatus, stendus, pristatančius kultūros paveldą. Ugdysis technikos kultūros sąmoningumą. Edukacinės programos tikslas – smagiai pagilinti muziejaus lankytojų žinias apie apšvietimo prasmę ir teikiamą naudą, suprasti, kaip tai veikia, ir susikonstruoti lemputę. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti su įvairiomis apšvietimo galimybėmis ir įrenginiais. 2. Padėti mokiniams suprasti, kaip vyko technikos kultūros pažanga. 3. Palyginti senuosius apšvietimo būdus su modernia kaitrine lempute. 4. Ugdyti techninius, konstrukcinius įgūdžius bei gilintis į fizikos, istorijos, technikos kultūros pažinimą. 5. Ugdyti muziejaus lankymo kultūrą. Edukacinį užsiėmimą sudaro: 1. Teorinis įvadas, kurio metu mokiniai bus supažindinami su apšvietimo istorija, Vilniaus miesto ir Lietuvos apšvietimo sistema (trukmė – 10 min); 2. Aktyvus užsiėmimas – sukurk savo elektros lemputę (trukmė – 15 min.); 3. Aktyvus užsiėmimas – atsakyk į klausimus apie lemputę ir fiziką (trukmė – 5 min.); 4. Aktyvus užsiėmimas – įžiebk susikurtą lemputę (trukmė - 10 min.); 5. Įtvirtinimas – įvertink kaitrinės lemputės naudą (trukmė – 5 min). Edukatoriai naudoja įvairius metodus – teorines paskaitas, ekskursijas, minčių lietų, klausimus ir atsakymus, teikia pagalbą gaminantis ir įsijungiant lemputę. Mokiniai klauso teorinės paskaitos, atsakinėja į klausimus, praktinėje dalyje – padedami edukatoriaus konstruoja lemputę, ją įjungia.
Kultūros paveldas, Kita

„Lituanica“. Skrydis per Atlantą

Lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną ir neaiškiomis aplinkybėmis sudužo. Edukacijos metu mokiniai sužinos,
kaip atrodė pirmieji lėktuvai. Plačiau panagrinės Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį ir jų lėktuvą „Lituanica“. Bus ugdomos techninės, kūrybinės ir meninės kompetencijos, nes užsiėmimo metu mokiniai pagamins šviečiantį medinį lėktuvėlio modelį. Pažintinė dalis: teorinės dalies metu mokiniams bus parodyta vaizdinė medžiaga apie lėktuvą „Lituanica“ ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį. Lėktuvas „Lituanica“ bus palygintas su kitais to laikmečio lėktuvais. Pateiktos interaktyvios kritinio mąstymo užduotys ir klausimai. Kūrybinė veikla: iš medinių lazdelių sukonstruos lėktuvo modelį, dekoruos jį spalvingomis juostelėmis ir blizgučiais. Praktinė mokslinė veikla: sukurtame lėktuvo modelyje sujungs elektros grandinę, taip kad ji veiktų ir įsižiebtų LED lemputė. Tikslas - susipažinti su lėktuvų atsiradimo istorija ir raida. Sužinoti apie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą ir jų lėktuvą „Lituanica“. Uždaviniai: 1. Ugdyti techninius, konstrukcinius, kūrybinius ir meninius įgūdžius, bei gilintis į istorijos, fizikos kultūros pažinimą. 2. Padėti mokiniams suprasti, kaip vyko technikos kultūros pažanga. 3. Ugdyti kultūrinį sąmoningumą ir puoselėti Lietuvos istorijos vertybes. 4. Sujungti elektros grandinę ir sukurti šviečiantį lėktuvėlio modelį. Metodai: demonstravimas, pasakojimas, individuali pagalba, minčių šturmas. Priemonės: spalvotos juostelės, blizgučiai, LED lemputė, elektrai laidi juostelė, baterija, karšti klijai, medinės lazdelės, medinis segtukas. Rezultatai: kiekvienas vaikas pasigamins šviečiantį lėktuvėlio modelį.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Rodomi įrašai: 11 - 20329