Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kelias į mokyklą prieš 100 metų

Edukacijos tikslas – per paralelinius vaizdinius, susijusius su vaikų kasdienybe, o svarbiausia – mokymusi, kas artima kiekvienam vaikui ir lengviau suvokiama per palyginimą, įvesti ir
supažindinti su pamario krašto istorija ir kultūra. Edukacijos metu vaikai sužino apie nelengvą, tačiau ypatingą ir įdomybių kupiną Kuršių nerijos vaikų kelią į mokyklą prieš 100 metų. Šiam tikslui pasiekti keliamas uždavinys įtraukti vaikus į smagų kuršininkų buities bei vaikų kasdienybės mokykloje ir už jos ribų pažinimo procesą, pasitelkus žaidimo ir kūrybinės užduoties atlikimo elementus. Edukacijos įgyvendinimui pasitelkiamas žaidimo, interaktyvaus pokalbio, bendravimo (ekskursijos) bei individualios kūrybinės veiklos metodai. Edukacinės programos veiklos eiga: 1) Su vaikais keliaujame į atnaujintos ekspozicijos žvejo sodybos namus ir aptariame tai, ką matome ir girdime. 2) Vėliau lauke rengiamas smagus žaidimas, leidžiantis vaikams išsidūkti, palakstyti po sodybos teritoriją, ieškant klausimuose ir minklėse užkoduotų objektų, kurie visi yra sodyboje (net nepaslėpti!). Pirmieji atradusieji gauna simbolinius prizus (organinės kilmės), kas dar labiau sužadina vaikų norą žaisti ir rungtyniauti tarpusavyje. Šis žaidimo metodas leidžia jiems nesąmoningai daug lengviau užfiksuoti tiek ir pačią Kuršių nerijos žmonių kultūrą, gyvenseną, tiek ją įkūnijančius objektus. 3) Galiausiai išsidūkę vaikai noriai įsitraukia į ramesnę, individualios kūrybos užduotį: jie patys iš smėlio, samanų ir kitų gamtos gėrybių kuria savas istorijas apie kelią į mokyklą prieš 100 metų (naudojami PVA ir pieštukiniai klijai, popierius, smėlis, samanos ir kiti džiovinti augalai). Vaikai gali iki valios panirti į kūrybinį procesą, negirdėdami jokių ribojimų ar priekaištų dėl terliojimosi, kažko barstymo ant žemės, nes užsiėmimas vyksta tam itin saugioje ir puikiai tinkančioje erdvėje – Nidos žvejo etnografinės sodybos kieme.
Kultūros paveldas, Kita

Faktų medžioklė Plungės išmaniajame parke

Klasė, atėjusi į edukaciją, padalijama į grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais Plungės parke esančiais kultūriniais objektais bei užduočių lapai. Atėjusi į žemėlapyje pažymėtą
vietą, grupė susiranda žemėlapyje nurodytą QR kodų lentelę, esančią ant akmens ar tiltelio. Pasitelkę mobiliajame telefone turimą programėlę, perskaito informaciją apie konkretų Plungės parko kultūrinį ar gamtinį objektą. Taip pat – atlieka lape pažymėtą užduotį. Po to grupė eina į kitą pažymėtą vietą, ieško lentelės su QR kodais, atlieka užduotį ir t. t. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Kol tikrinami komandų užduočių lapai, refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių. Atsižvelgdami į mokinių amžių ir skirtingą mokymosi patirtį, viktorinai sudarėme du klausimynus: skirtą 5–6 kl. mokiniams ir pritaikytą 7–8 kl. mokiniams. Visos komandos apdovanojamos prizais.
Kultūros paveldas, Kita

Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla

. Edukacinio užsiėmimo „Uždrausta knyga ir daraktorių mokykla“ tikslas - praturtinti mokinių istorinius vaizdinius ir žinias apie asmenybes, kurių dėka buvo išsaugota lietuvių kalba bei
ugdyti pasididžiavimą savo tautos kultūra. Užsiėmimas vyksta LNM ekspozicijoje 19 a. istorijos salėje ir edukacijos klasėje. Mokiniai, apžiūrėję eksponatus, susijusius su 1863 m. sukilimu ir represijomis, sekusiomis po sukilimo, supranta, kad Lietuva patyrė tai, ko nepatyrė kitos Europos tautos – niekur kitur nebuvo draudžiama savo kalba melstis, mokyti vaikus, skaityti laikraščius ir knygas. Su mokiniais diskutuojama apie pavojingą knygnešių ir slaptų lietuviškų mokyklų veiklą, aiškinamasi motyvai, kodėl ir kaip tai veikė: lietuviai nepanoro tapti nei rusais, nei stačiatikiais ir atkakliai stojo ginti savo teisių. Lietuviškas knygas per sieną iš Prūsijos gabenę knygnešiai pasižymėjo drąsa ir išradingumu. Mokiniai skatinami galvoti, kokiu būdu lietuviškos knygos pasiekė savo skaitytojus, kas galėtų būti patikimu platintoju, o gal ir daraktoriumi . Ko galima išmokti slaptoje mokykloje ir kokios buvo tuo metu mokymo priemonės, mokiniai patiria edukacinėje klasėje inscenizuotoje pamokoje, skaitydami iš senų elementorių, rašydami grifeliu ant grifelinių lentelių ir žąsies plunksna vedžiodami stilingas raides. Užsiėmimas skatina pagarbą mokytojui ir lietuvių tautai, pergyvenusiai knygnešių epochą ir, atsiradus galimybei, sukūrusiai savo valstybę.
Kultūros paveldas, Kita

Piliakalnių takais

Klasės, susiruošusios į edukaciją „Piliakalnių takais“, mokiniams duodami žemėlapiai su pažymėtais punktais, kuriuose reikia atrasti tolesnės kelionės nuorodas. Vadovaujantis
nuorodomis, atkeliaujama iki Varkalių piliakalnių. Užkopus ant vakarinio piliakalnio, papasakojama apie Varkalių praeitį, legendos apie piliakalnius. Kelionė tęsiasi iki Gondingos piliakalnio. Jį pasiekus, papasakojama apie Gondingos gyvenvietę bei legendos apie šį piliakalnį. Gondingos papėdėje įkuriama stovyklavietė, pamokoma uždegti laužą be degtukų, susirasti vandens, pasigaminti filtrą, ruošiami pietūs. Po jų rodoma, kaip pasistatyti stoginę, surišti reikalingiausius skautiškus mazgus ir kt. Edukacijos dalyviams duodama užduočių, pamokoma žaidimų. Prieš keliaujant atgal, aptariama edukacija, įgyta patirtis. Galima rinktis iš dviejų maršrutų – trumpesnio, vedančio iki Varkalių piliakalnių, ir ilgesnio – iki Gondingos piliakalnio.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Užgavėnių kaukių gamyba“

Pasitikime VELNIŠKAS UŽGAVĖNES ir išvykime žiemą iš kiemo!!! Tai nuotaikinga Užgavėnių edukacija vaikams, kurios metu susipažinsite su šventės prasme ir tradicijomis. Sužinosite, ką
reiškia kaukės ir persirenginėjimai į įvairius personažus, kodėl per šią šventę deginame Morę ir kuo ypatingos lašininio ir kanapinio kovos. Besiklausant linksmų pasakojimų gaminsime spavingąsias Užgavėnių kaukes iš papjė mašė technikos ir keliausime gąsdinti žiemos! Su visomis edukacijai skirtomis priemonėmis atvykstame į Jūsų pasirinktą vietą, Jums tinkamu laiku.
Kultūros paveldas, Muzika

Edukacinė programa „Metų šventės“

Scenarijaus autorė L. Sungailienė. Vaikai per interaktyvią veiklą supažindinami su pagrindinėmis lietuviškomis metų šventėmis – Kalėdomis, Užgavėnėmis, Velykomis, Joninėmis (Rasomis),
jų šokiais, dainomis, žaidimais, papročiais. Veikla vykdoma keturiose salėse. Vaikai kartu su šokėjais keliauja iš salės į salę, kiekvienoje salėje jų laukia muzikantai, choristai ir šokėjai su vis nauja veikla ir žaidimais.
Dailė, Kultūros paveldas

Senoji knygrišystė. Archyvinių rankraštinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu mokoma vienos iš seniausių knygrišystės technikų - archyvinio rankraštinio įrišo. Užsiėmimo metu pasiruošite lankus iš popieriaus ir prisiūsite juos prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį dekoruosite antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kultūros paveldas, Literatūra

Taip rašė Simonas Daukantas

Jaukioje muziejaus erdvėje, Simono Daukanto pavadintoje „svetlyčia“, mokiniai supažindinami su Lietuvos istoriko Simono Daukanto laimėjimais ir pasiekimais, pristatomi istoriko
rankraščiai, paaiškinamos žodžių reikšmės, supažindinama su senąja lietuvių kalbos gramatika. Vėliau mokiniams pateikiama užduotis – iš Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ išrinkti įdomiausias pastraipas ir plunksnakotį pasimirkant į tušą jas dailyraščiu perrašyti. Moksleivių perrašyti tekstai bus saugomi muziejaus archyvuose, vėliau organizuojamos šių darbų parodos, kviečiami tekstų autoriai.
Kultūros paveldas

Valdovo valdžios ženklai

Atsiradus pirmoms valstybėms sukurti ir valdovų valdžios ženklai (insignijos). Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje nuo XIII a. pabaigos iki XVII a. vidurio buvo valstybės
politinio gyvenimo centras. Juose, kaip ir kituose Europos valstybių valdovų rezidenciniuose dvaruose, buvo nustatytos tam tikros elgesio normos ir ceremonialas, jo būdavo mokomasi ir griežtai laikomasi. Per edukacinį užsiėmimą dalyviai susipažins su Lietuvos ir Lenkijos valdovų valdžios ženklais (insignijomis): karūna, skeptru ir valdžios obuoliu. Sužinos, kokia kiekvieno jų reikšmė ir paskirtis, išgirs, kaip turėjo elgtis diplomatinės delegacijos narys, atvykęs su oficialiu vizitu į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją. Valdžios ženklų ieškos Valdovų rūmų menių interjeruose ir juos puošiančių istorinių asmenybių portretuose. Užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas.
Architektūra, Kultūros paveldas

Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija

Viena žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienė Rozalija dar ir šiandien su didžiausiu džiaugsmu pasitinka į dvarą atvykusius svečius. Abejingų nepaliekanti ponia pasidalins
prisiminimais apie gyvenimą dvare bei jį valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Po pasivaikščiojimo dvaro takais ekskursijos dalyviai užsuks į Raudondvario pilyje įsikūrusį Kauno rajone muziejų, kuriame susipažins su Raudondvaryje gimusio profesionaliosios lietuvių muzikos pradininko, kompozitoriaus Juozo Naujalio asmenybe ir jo kūrybiniu palikimu, dvarą valdžiusiems grafams Tiškevičiams skirta ekspozicija. Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija skirta 16–18 m. amžiaus vaikams. Tai – puiki istorijos ir kultūros pamoka, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją.
Rodomi įrašai: 21 - 30484