Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

IŠ ŽAISLŲ ISTORIJOS (Nuotolinė paslauga)

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra neatsiejama kasdienybės istorijos, žmonijos gyvenimo dalis. 1.Edukacijos
metu moksleiviai supažindinami su žaislų atsiradimo istorija: skaidrėse moksleiviai mato senųjų žaislų nuotraukas – nuo pačių seniausių, pagamintų iš pačių netikėčiausių medžiagų, iki tokių, su kuriais žaidė moksleivių tėvai ir seneliai. 2.Moksleiviai turi galimybę trumpai papasakoti apie senuosius žaislus, kuriuos kaip atminimą saugo jų šeimos. Taip pat ir apie savo žaislus, kurie jiems brangūs, kuriuos jie nori pasilikti atminčiai. 3.Moksleiviams pasiūloma dalyvauti linksmoje viktorinoje (kahoot klausimai su nuotraukomis ir piešinėliais) apie žaislus ir medžiagas, iš kurių jie pagaminti. 4.Pateikiama pavyzdžių ir patarimų, kur moksleivis artimiausioje aplinkoje gali žvalgytis medžiagų ir priemonių (antrinių žaliavų, pan), kurias savarankiškai gali kūrybiškai panaudoti – savo rankomis pagaminti žaislą (skiautinių figūrėlę, pavirstančia legendiniu kunigaikščiu, karaliumi, o gal šiuolaikiniu kariu, nužengusiu iš kompiuterio monitoriaus…).
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Litvakų istorija ir kultūra 5 - 8 kl.

Pasitelkę menines - edukacines priemones, papasakosime mokiniams apie Lietuvos istoriją, skatinsime pažinti šalia gyvenantį kaimyną, galbūt kitatautį. Supažindinsime su gausiai mūsų
šalyje gyvenusios žydų - litvakų tautos, kuri garsina Lietuvą visame pasaulyje, istorija ir kultūra. Amžių amžius lietuviai ir kitų tautų žmonės gyveno kartu. Mūsų veiklos tikslas - ne tik supažindinti jaunąją kartą su vietos, kurioje jie gyvena, istorija, nors žinojimas yra neatsiejama kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga, bet ir skatinti bendrystę, kaimyniškumą, norą mokytis ir šviestis, kuris padeda asmeniniam ir šalies klestėjimui. Skatinsime atsiskleisti mokinių meninius gebėjimus, drąsinsime reikšti savo mintis, dalintis idėjomis, rasti naujų pomėgių. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti ir savo etninės kultūros ypatumus. Šalia to bus pristatomi žmonės - Pasaulio tautų teisuoliai - vietiniai lietuviai ir ne tik, kurie žmogiškumą vertino labiau už saugų asmeninį gyvenimą. Jų pavyzdžiu bus mokoma tolerancijos šalia esančiam.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Mamutės auselės

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Jurbarko krašto įvairiakultūriniu kulinariniu paveldu, šventiniais bei kasdieniniais patiekalais. Mokysis atpažinti ir išreikšti meilės kalbą
per maistą. Išmoks pasigaminti suvalkietišką patiekalą - auseles.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Žvakių fabrikėlis"

Vaikai supažindinami su natūralaus bičių vaško žvakelėmis. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai sužino žvakės atsiradimo istoriją, su žvakėmis susijusius papročius, žvakių liejimo
technologijas ir būdus. Taip pat demonstruojamos senosios apšvietimo priemonės: žibinčiai, žibalinės lempos, žibintai. Vienas iš žvakių liejimo būdų, kai karštas vaškas yra pilamas ant dagties, moksleiviams demonstruojamas užsiėmimo metu. Taip pat moksleiviai mokomi iš lininio siūlo nusivyti dagtį, ir žvakelę susisukti iš natūralaus bičių vaško plokštelės. Edukacijos metu dalyviai nusilieja vaškinį žaisliuką- formelėje. Vaško žvakutę ir žaisliuką vaikai nešasi į namus.
Kultūros paveldas

Svečiuose pas Geležinį vilką

Geležinio vilko, arba kitaip Vilniaus miesto įkūrimo legenda neatsiejama nuo Gedimino pilies. Edukacinis užsiėmimas „Svečiuose pas Geležinį vilką“ būtent ir pakvies moksleivius
apsilankyti autentiškoje, XIV – XV a. mūrais alsuojančioje aplinkoje – Gedimino pilies bokšto muziejuje. Užsiėmime vaikai bus supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda, su sostinės simboliu, jų reikšme šiandieniame gyvenime. Teigiama, jog Vilnius nuo senų laikų yra daugiakultūris miestas, tad moksleiviai bus supažindinti ir su kitomis sostinėje gyvenusiomis ar gyvenančiomis iki šių dienų tautomis (kaip žydai, rusai, totoriai, karaimai ir kt.), pristatant tų etninių grupių simbolius bei legendas, pasakojimus. Išklausius gido pasakojimą, peržiūrėjus vaizdinę medžiagą, iliustracijas, moksleiviai bus pakviesti atlikti praktines užduotis, diferencijuojant pagal amžių bei sugebėjimus. 1 – 2 klasių moksleiviai bus pakviesti įklijuoti lipdukus (piešinėlių pavidalu arba praleistus žodžius) į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą bei sugalvoti savo klasės ar vietovės simbolį, jį nupiešti ir aptarti. 3 – 4 klasių moksleiviams siūloma įrašyti praleistus žodžius į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą, sukurti savo klasės, arba vietovės legendą bei simbolį. Juos aptarti. Užduotys galimos atlikti tiek individualiai, tiek grupėse. Tikimąsi, jog šis edukacinis užsiėmimas prisidės prie pilietiškos, savo kraštą ir jos tradicijas, paveldą bei žmones gerbiančio ir puoselėjančio asmens ugdymo. Viliamasi, jog per Vilniaus miesto istorijos pažinimą užsiėmimas ugdys tolerantišką, kitas kultūras, papročius ir religiją gerbiančią asmenybę. Skatins moksleivius didžiuotis savo kraštu.
Kultūros paveldas

Uždrausta knyga

Pasitelkus interaktyvų žaidimą mokiniai tarsi nukeliami į XIX amžių, kai Lietuva buvo okupuota carinės Rusijos imperijos, lietuviškos mokyklos uždarytos, uždrausta spausdinti bei
platinti leidinius lotyniškomis raidėmis. Dėl to 1864–1904 m. istorijos tarpsnis vadinamas spaudos draudimo laikotarpiu. Tačiau atsirado drąsių vyrų ir moterų – knygnešių, kurie slaptai atgabendavo į Lietuvą lietuviškų knygų iš Prūsijos. Užsiėmimo metu pristatysime garsius knygnešius J. Bielinį, V. Jušką, Žemaičių vyskupą M. Valančių ir kitas to meto istorines asmenybes, supažindinsime su jų nuveiktais darbais. Atlikdami įvairiausias užduotis, tyrinėdami, diskutuodami, mokiniai sužinos, kuo svarbūs Lietuvai knygnešiai, kaip veikė knygnešių tinklas, kaip buvo platinamos knygos. Aiškinsimės, kodėl reikėjo kurti slaptąsias mokyklas, kas buvo daraktoriai, ko galima buvo išmokti to meto mokykloje. Mokiniai galės praktiškai išmėginti, ką reiškia rašyti žąsies plunksna ar braižyti raides grifelinėje lentelėje, skaityti tekstus, parašytus „graždanka“, bei elementorių slebizavojimo būdu. Taip pat sužinos, kokios grėsmės kildavo slaptųjų mokyklų mokiniams ir jų mokytojams. Lietuva patyrė tai, ko nepatyrė kitos Europos tautos – niekur kitur nebuvo uždrausta savo kalba melstis, mokyti vaikus, skaityti knygas. Knygnešiai buvo tautinio atgimimo pradininkai, o UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalų reiškinį.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Apie Salomėją Nėrį jaunesniesiems“ (Nuotolinė paslauga)

Virtualioje pamokoje plačiau susipažinsite su talentingiausios XX a. Lietuvos poetės Salomėjos Nėries asmenybe, biografijos ir kūrybos detalėmis, išgirsite istorijas, kurių nėra
vadovėliuose. Turėsite išskirtinę galimybę pamatyti vaizdinę medžiagą: muziejaus fonde saugomas autentiškas fotografijas, liudijančias apie poetės gyvenimą, pirmuosius kūrinių leidimus, memorialinių daiktų nuotraukas. Pamokoje išgirsite „Eglės žalčių karalienės“ sukūrimo istoriją, gilinsitės į kūrinio personažų charakterius, pasakos prasmę, bandysite eiliuotoje poemoje atrasti tautosakinius motyvus. Virtuali literatūrinė pamoka – tai puiki proga diskutuoti, išreikšti savo nuomonę ir išgirsti edukatoriaus atsakymus į dominančius klausimus!
Dizainas, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas "Istorinės knygų paslaptys"

Lankantis bibliotekoje visada būni apsuptas knygų gausos. Dažnai kyla klausimas "Kokios knygos buvo senovėje? O kokios bus ateityje?". Edukacinio užsiėmimo "Istorinės
knygų paslaptys" veikloje sužinosite, kur rastos pirmosios knygos, kokios medžiagos buvo naudojamos joms gaminti. Pakeliausite po rankraštinių knygų pasaulį, praskleisite paslapčių skrynią ir pasigaminsite popieriaus lakštą. Spausdintinių knygų istorijos supažindins su knygos viršelio atsiradimu, meniniu puošimu, įrišimo būdais. Smagiai pažaisite su interaktyviomis knygomis. Pagal amžiaus grupes atliksite kūrybines užduotis, kurios atkartos knygos istorinį laikotarpį. Edukacinė veikla pritaikyta skirtingoms amžiaus grupėms. Susipažinus su vienu istoriniu knygos formavimosi laikotarpiu, galima vėl sugrįžti ir analizuoti kitą. Taip pat atlikti ir skirtingas kūrybines užduotis: lipdyti molinę knygą, kurti pergamentą, gaminti popieriaus lakštą ir juo puošti viršelį, bei sukurti savo pirmąją užrašų knygutę.
Kinas, Kultūros paveldas

Senųjų kultūrų pėdsakais: nuo šventyklų istorijos iki vabalų ekonomikos

Pamoka su kinu: akmeniniai Dievų veidai stebi kiekvieną, įžengianti pro užburiančio Angkoro vartus Kambodžoje, kurio rūmų labirintai taisyklinga geometrija pasklinda į keturias pasaulio
šalis, pasitinka šventyklos kaip meno kūriniai, statūs laiptai veda aukštyn į bokštus, nuo kurių žvilgsnis aprėpia didžiausią pasaulyje priešindustrinės eros miestą. Mažai rasime tokių senųjų kultūrų, kurios dingtų staiga, aikštėse nutiltų prašmatnios iškilmės, o šventyklas prarytų medžiai smaugikai. Civilizacijos saulėlydžio sulaukė ir senoji Siamo karalystė Tailande. Stebuklinga vieta: besišypsantis Budos veidas medyje, kurio neapaugo orinės šaknys. Tviskantis karalių auksas: Tailando karalių dinastija. Tajų kultūra – mandagumas, švelnumas ir nuolankumas. Pasaulio religijos: budizmas, hinduizmas – žymiausios šventyklos ir ritualai. Ką reikia žinoti įeinant į šventyklas, kas neįsileidžia kitatikių? Aukos dievams ir vandenynų ekologija. Kaučiuko pramonė Tailande. Kaip atrodo plantacijos, iš medžio tekantis lateksas? Šilkverpių ferma Kambodžoje: lervų vystymosi stadijos, kaip išvyniojamas šilko siūlas, kaip gimsta brangiausi pasaulyje šilko audiniai, kiek uždirba audėjos? Kaip atpažinti natūralų šilką? Kodėl Azijos gyventojai pamėgo vabalus, kirmėles, vorus, svirplius ir kitus „skanėstus“? Etnomofagija Europoje nepriimtina, tačiau paragavus nuomonė keičiasi – virtą kukurūzą primenanti šilkverpio lerva skani ir lietuviams. Kokias pasekmes sukelia šiuolaikinių beraščių karta – 20-metis triračio taksi vairuotojas nemoka perskaityti pavadinimo žemėlapyje. Drėgnieji tropiniai miškai – pamiršk minkštas lietuviškas samanas, jei nori prisėsti – pasikabink hamaką virš termitų bokštų. Filmo trukmė (40 min). Refleksija: diskusija, analizė, vertinimas (5 min). Edukacija: pinigų kolekcija – pasaulio lyderiai ir UNESCO saugomi objektai ant banknotų. Kokie Lietuvos nematerialios kultūros, mokslo ir gamtos objektai, įtraukti į UNESCO sąrašą, įamžinti ant 2 eurų monetos? (5 min).
Kinas, Kultūros paveldas

Senųjų kultūrų pėdsakais: nuo šventyklų istorijos iki vabalų ekonomikos (Nuotolinė paslauga)

Pamoka su kinu: akmeniniai Dievų veidai stebi kiekvieną, įžengianti pro užburiančio Angkoro vartus Kambodžoje, kurio rūmų labirintai taisyklinga geometrija pasklinda į keturias pasaulio
šalis, pasitinka šventyklos kaip meno kūriniai, statūs laiptai veda aukštyn į bokštus, nuo kurių žvilgsnis aprėpia didžiausią pasaulyje priešindustrinės eros miestą. Mažai rasime tokių senųjų kultūrų, kurios dingtų staiga, aikštėse nutiltų prašmatnios iškilmės, o šventyklas prarytų medžiai smaugikai. Civilizacijos saulėlydžio sulaukė ir senoji Siamo karalystė Tailande. Stebuklinga vieta: besišypsantis Budos veidas medyje, kurio neapaugo orinės šaknys. Tviskantis karalių auksas: Tailando karalių dinastija. Tajų kultūra – mandagumas, švelnumas ir nuolankumas. Pasaulio religijos: budizmas, hinduizmas – žymiausios šventyklos ir ritualai. Ką reikia žinoti įeinant į šventyklas, kas neįsileidžia kitatikių? Aukos dievams ir vandenynų ekologija. Kaučiuko pramonė Tailande. Kaip atrodo plantacijos, iš medžio tekantis lateksas? Šilkverpių ferma Kambodžoje: lervų vystymosi stadijos, kaip išvyniojamas šilko siūlas, kaip gimsta brangiausi pasaulyje šilko audiniai, kiek uždirba audėjos? Kaip atpažinti natūralų šilką? Kodėl Azijos gyventojai pamėgo vabalus, kirmėles, vorus, svirplius ir kitus „skanėstus“? Etnomofagija Europoje nepriimtina, tačiau paragavus nuomonė keičiasi – virtą kukurūzą primenanti šilkverpio lerva skani ir lietuviams. Kokias pasekmes sukelia šiuolaikinių beraščių karta – 20-metis triračio taksi vairuotojas nemoka perskaityti pavadinimo žemėlapyje. Drėgnieji tropiniai miškai – pamiršk minkštas lietuviškas samanas, jei nori prisėsti – pasikabink hamaką virš termitų bokštų. Filmo trukmė (40 min). Refleksija: diskusija, analizė, vertinimas (5 min). Edukacija: pinigų kolekcija – pasaulio lyderiai ir UNESCO saugomi objektai ant banknotų. Kokie Lietuvos nematerialios kultūros, mokslo ir gamtos objektai, įtraukti į UNESCO sąrašą, įamžinti ant 2 eurų monetos? (5 min).
Rodomi įrašai: 21 - 30856