Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Gintaro amuletų simboliai interaktyviai

Užsiėmimas „Gintaro amuletų simboliai interaktyviai“ pradedamas Palangos gintaro muziejaus archeologinių radinių ekspozicijoje – tai susipažinimas su akmens amžiuje padirbdintais
gintaro amuletais, jų formomis, ornamentika. Užsiėmimas tęsiamas edukacijų klasėje, kur lyginamas senųjų amuletų ir šiuolaikinių amuletų dekoras. Interaktyviųjų amuletų autorė VDA magistrantė Gražina Eimanavičiūtė, jos sukurti amuletai yra įvairaus formato – mažesnieji, skirti vienam gamtos reiškiniui atspindėti, ir didieji amuletai-altoriai, sudaryti iš šešių apskritimo formos pasukamų sluoksnių. Kiekvienas sluoksnis vaizduoja atskirą reiškinį, susijusį su Saule, Mėnuliu, Žvaigždėmis ir Žeme. Rankomis pasukami sluoksniai kuria dinamišką grafiką, kuri išryškėja įjungus specialų įrenginių apšvietimą. Dekore naudojami senovės baltų simboliai, žymintys saulės aktyvumą, dienos ilgumą, mėnulio fazes, žvaigždes, metų laikus, mėnesius. Dar vienas amuletų formatas – internetinė programėlė, pasiekiama adresu www.visatai.lt ir demonstruojama edukacijos klasėje dideliame skaitmeniniame ekrane. Pasirenkama gimimo arba kita reikšmę vartotojui turinti data. Tuomet programa pasuka šešis simboliais dekoruotus sluoksnius atitinkamai pagal kiekvieno reiškinio tos dienos duomenis. Pasisukus sluoksniui – pasikeičia raštas ir amuletas įgyja prasmę, susijusią su pasirinkta data. Praktinė užduotis 8-12 klasių mokiniams –atsidaryti programėlę išmaniajame telefone ir susikurti asmeninį interaktyvų amuletą. Praktinė užduotis 3-4 ir 5-7 klasių mokiniams – sukurti amuleto simbolius ar visatos modelį, pavaizduojant jį tam skirtomis dailės priemonėmis ant amuletą imituojančio kartono. Taigi grafikos dizainerės darbai – tarsi gyvenimui prikelti amuletai, išsaugoję pirmines funkcijas, tačiau jie kuriami naudojantis šiandienos medžiagomis ir technologijomis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Šešias dienas žąseles ganiau, septintą į bažnyčią ėjau“

XIX a. liaudiškos piemenėlių aprangos pristatymas pradinių klasių mokiniams. Pristatomi ir žaidžiami senieji ir jau visiškai pamiršti vaikiški žaidimai, piemenėlių pasierzinimai.
Mokomasi piemenėlių repertuarui būdingų paukščių balsų pamėgdžiojimų, įvairių gyvulių šaukinių bei susipažįstama su piemenėlių naudotais muzikos instrumentais – mokomasi pūsti skudučius, groti žole. Praktinėje dalyje mokiniai pabando gaminti augalų antspaudus ant medžiagos.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio gyvenimo ir kūrybos takais“

Edukacinė programa vyksta visus metus, muziejaus patalpose. Dalyviai su edukatore apžiūri Maironio memorialinį butą, išklauso pasakojimo, o antroje edukacinės programos dalyje, kitoje
erdvėje, ekspozicijoje apie literatūrinį poeto palikimą, ieško atsakymų į klausimus. Darbas vyksta grupėse, dalyviai pristato rezultatus ne paprastai, statiškai, o įsikūniję į gido profesiją, gauna gido lazdelę ir kitus dalyvius supažindina su nauja informacija, eksponatais.
Dailė, Kultūros paveldas

Heraldika

Užsiėmimo tikslai ir uždaviniai – skatinti mokinių smalsumą, kritinį mąstymą, muziejaus ekspozicijoje esančių eksponatų pagalba, išsiaiškinti herbų atsiradimo tradicijas, spalvas,
figūras bei jų kaitą. Ugdyti norą pažinti savo krašto istoriją. Sukurti savo šeimos herbą. Heraldika – tarptautinė simbolių kalba, kiekvienos kultūros dalis, reprezentuojanti valstybę, miestą, asmenį. Tai krašto istorijos dalis. Užsiėmimas vyksta muziejaus ekspozicijoje. Pateikiamos bendriausios heraldikos žinios, išsiaiškiname kada ir kodėl atsirado herbai, kokios herbų sudarymo taisyklės, kokios skydo, spalvų ir figūrų prasmės. Analizuojame ir aptariame valstybės, miestų, didikų, bajorų heraldinių ženklų atsiradimo raidą ir su jais susijusias legendas. Išsiaiškiname kaip keitėsi heraldinių ženklų naudojimas ir reikšmė kintant amžiams. Taip formuojamas laiko supratimas, jog konkretus herbas turi nuolat judančią istoriją. Mokiniai dirbdami grupėmis, atpažįsta, tyrinėja, analizuoja herbinius ženklus ant vėliavų, portretų, daiktų. Naudojant interaktyvų terminalą, bus pademonstruoti skirtingi herbų vaizdavimo pavyzdžiai. Užsiėmimo praktinėje dalyje, naudodami išraiškos priemones (spalvotą popierių, kreideles, spalvotus pieštukus, dažus ir kt.) mokiniai patys kurs ir konstruos savo šeimos herbą, kūrybiškai pritaikys įgytas žinias. Užsiėmimo pabaigoje visi norintys herbą galės susikurti infoterminale bei jį parsisiųsti elektroniniu paštu į namus. Rezultatas: mokiniai sukurs savo giminės herbą, supras, kad apie praeitį daug galima sužinoti iš įvairiausių legendų, pasakojimų, daiktų. Užsiėmimas vedamas naudojant pasakojimo, diskusijos, aktyvaus tyrinėjimo, analitinės veiklos, realaus daikto darymo metodus. Parengtas atsižvelgiant į pagrindinio ugdymo istorijos programą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija - Užgavėnių kaukių gamyba

Pasitikime VELNIŠKAS UŽGAVĖNES ir išvykime žiemą iš kiemo!!! Tai nuotaikinga Užgavėnių edukacija vaikams, kurios metu susipažinsite su šventės prasme ir tradicijomis. Sužinosite, ką
reiškia kaukės ir persirenginėjimai į įvairius personažus, kodėl per šią šventę deginame Morę ir kuo ypatingos lašininio ir kanapinio kovos. Besiklausant linksmų pasakojimų gaminsime spavingąsias Užgavėnių kaukes iš papjė mašė technikos ir keliausime gąsdinti žiemos! Su visomis edukacijai skirtomis priemonėmis atvykstame į Jūsų pasirinktą vietą, Jums tinkamu laiku.
Kultūros paveldas

„Senoviniai stalo žaidimai“

Ši programa buvo sukurta 2010 m., siekiant populiarinti stalo žaidimų kultūrą Lietuvoje. Stalo žaidimai – puiki metodinė priemonė įvairiausioms mokinių kompetencijoms ugdyti: nuo
bendrųjų – bendravimo, bendradarbiavimo, taisyklių laikymosi, mokėjimo laimėti ir pralaimėti, iki specialiųjų – skaičiavimo, loginio, strateginio mąstymo lavinimo, skaitymo įgūdžių kūrybiškumo lavinimo. 2014 m. ši edukacija Kultūros ministerijos buvo apdovanota kaip viena iš geriausių metų edukacinių programų vaikams ir jaunimui. Programos tikslai: • Praplėsti mokinių žinias ir įgūdžius taikant šiuolaikinius, įdomius ir efektyvius darbo metodus. • Supažindinti mokinius su stalo ir kitais žaidimais, kurie buvo žaidžiami senovėje įvairiausiuose kontinentuose, ypatingą dėmesį skiriant viduramžių Europoje ir, žinoma, Lietuvoje gyvavusiems stalo žaidimams. • Netradiciniu būdu paskatinti vaikus domėtis istorija, kultūra, senovės tradicijomis, skatinti vaikų kūrybiškumą. • Suburti klasės kolektyvą tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą skatinančiai veiklai, suteikti visus reikiamus įrankius žaidimų gamybai ir tolesniam jų panaudojimui mokykloje. Programos įgyvendinimo planas: • Pamoka prasidės nuo trumpų klausimų apie stalo žaidimus: kas kokius mėgsta, spėliosime, kiek metų seniausiam stalo žaidimui, visi bendrai dalinsimės idėjomis, ką galima išmokti žaidžiant stalo žaidimus. • Edukatorius supažindins su senovinių stalo žaidimų atsiradimo istorija nuo senovės Egipto civilizacijos iki vėlyvųjų viduramžių, pristatys populiariausius ir daugiausiai ištyrinėtus stalo žaidimus, jų atsiradimo istoriją, taisykles. • Mokiniai stengsis išmėginti kuo daugiau stalo žaidimų, įvertins jų technikos sudėtingumą, bandys kurti kelis ėjimus į priekį. Žaisdami mokysis ne tik laimėti, bet ir pralaimėti, lavins loginį, strateginį mąstymą bei bendravimo įgūdžius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Cukraus pasaka“

Pamokos metu mokiniai pamatys iš cukraus pastatytus miniatiūrinius Lietuvos architektūros statinius: gotikinį Napoleono namą, renesansinę Dailininko vilą ar kt. Namukai „maži, bet
dideli“ – jų svoris nuo 5 iki 10 kilogramų, jų statybai cukraus prireikia dar daugiau. „Statybinė medžiaga“ atkeliauja tiesiai iš seniausio Lietuvoje cukraus fabriko Marijampolėje. Vaikai stebės, kaip yra verdama cukraus siena, stogas ar net... pasaka... Dalyviai išgirs „Cukraus namuko“ istoriją, apipintą legendomis ir sakmėmis, o namo iškeliaus su pačių pasigamintu cukraus darbeliu. „Cukraus pasakos“ pamoka susidera iš trijų pagrindinių dalių: parodomosios (dėl saugumo, vaikams tik parodoma, kaip išliejama verdančio cukraus detalė), praktinės (vaikai patys maišo, lipdo ir puošia iš anksto paruoštus cukraus ruošinukus), intelektualinės (klausosi pasakojimo apie Cukraus name gyvenusias asmenybes, laikmetį, išlikusias legendas ar liaudies sakmes). Susipažinsime su Lietuvos kultūros paveldu, Lietuvos cukraus pramonės šaka, išbandysime netradicinę kūrybos priemonę – cukrų, išmoksime klausytis ir pajausti, ką byloja šimtamečiai statiniai. Pamokoje naudojamos priemonės: cukrus ir jo gaminiai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimų metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. „Cukraus pasakos“ pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vėtrungių keliais aplink marias“

Edukacinio užsiėmimo metu dalyvių pažinimo lauku taps autentika bei simboliais paženklintas Lietuvos pamario kraštas. Vėtrungių kilmės paieškos, jų gamybos subtilybės, spalvų ir raštų
įvairovė praturtins ne vieno dalyvio kelionę į laivybos istorijos pasaulį. Kiekvienoje vėtrungėje kaip ir knygoje „aprašytas“ žvejo gyvenimas, namai, viltys, krantas, gamta... Užsiėmimo tikslas – per kultūros paveldo objekto pažinimą padėti mokiniui pažinti gyvenimo įgūdžius, tautiškumą ir pozityvų santykį su savimi, kitais žmonėmis ir aplinka. Užsiėmimo uždaviniai: skatinti mokinius mąstyti, pažinti savo individualybę, kelti saviugdos tikslus, įvertinti savo poelgius ir pažangą, savarankiškumą ir atsakingą saugų elgesį; ugdyti mokinių pastabumą detalei bei gebėjimą ją perskaityti geografiniame, kultūriniame bei socialiniame kontekste; skatinti kelti klausimus apie save ir pasaulį, pažinti ir branginti gimtojo krašto gamtos ir kultūros paveldą, vertybes, aplinką, žavėtis gamtos įvairove. Užsiėmimo metu edukatorius su vaikais aiškinasi, kas yra vėtrungė, kokia jos paskirtis. Ar šiandieniniame pasaulyje vėtrungė neprarado savo prasmės ir kas šiandien galėtų būti jos prototipas? Vyksta dialogas, vaikai skatinami išreikšti savo nuomonę, pasisakyti. Tokiu būdu skatinamas vaikų gebėjimas viešai kalbėti, nebijoti reikšti savo minčių. Kalbant apie vėtrungių atsiradimą, diskutuojama apie neribojamą žmogaus veiklą vandenyje ir jos pasekmes, apie atsakingos žmogaus veiklos gamtoje, šiuo atveju – žvejojant, būtinumą. Aptariama ekologinė tema, gamtosaugos taisyklių paskirtis ir svarba. Tai ugdo atsakomybę už savo veiklos padarinius, formuoja aplinkosaugines nuostatas. Drauge su vaikais analizuojant Kuršių marių žemėlapį bei vėtrungių ženklinimo sistemos subtilybes, lavinamas vaikų erdvinis suvokimas, žemėlapio skaitymo įgūdžiai. Gilinantis į vėtrungės sandarą, vaikams perteikiamos vėtrungių gamybos subtilybės, „įdarbinami“ lytėjimo ir net uoslės pojūčiai.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacija „Atrask dinozaurą“

Kas yra fosilija? Ar tai kažkoks užkrečiamas virusas? Iš dalies TAIP, nes kai ją atrasite, norėsite ieškoti dar dar ir dar kartą!!! Siūlome užsikrėsti virusu ir užsisakyti edukacinę
programą „Atrask dinozaurą“, kurios metu ne tik sužinosite daug įdomių faktų apie dinozaurus, bet taip pat galėsite pasijusti tikrais archeologais ir su gautais paleontologo įrankiais savarankiškai skaptuoti molio lenteles ir ieškoti pasislėpusių fosilijų – prieš milijonus metų išnykusių dinozaurų griaučių! Edukacinis užsiėmimas „Atrask dinozaurą“ skirtas pradinių klasių mokiniams. Edukacijos metu pasitelkiant vaizdines priemones, vaikai supažindinami su Mezazojaus era, kurios metu ir gyveno dinozaurai. Mezazojus dalinamas į tris periodus, kurių metu keitėsi ne tik žemės paviršius, bet atsirado ir naujų dinozaurų rūšių, kai kurios išnyko, kitos prisitaikė prie atmosferos pokyčių ir išliko iki dabar. Keisčiausias faktas, kad vištos ir yra pačios artimiausios dinozaurų giminaitės. Tad vaikams pateikiama ne tik sausa istorija apie pasaulio formavimą ir tuo metu egzistavusius gyvius, bet ir įdomūs faktai, kurie suteikia vaikams pažinimo džiaugsmą, sąmoningumą ir kūrybingumą. Faktai pateikiami vaikų kalba, kaip pavyzdžiui – dinozauro smegenys buvo riešuto dydžio ir jie nebuvo labai protingi, arba kad rijo akmenis, norėdami suvirškinti maistą skrandyje, ar kad dantys buvo banano dydžio. Skaptavimo metu vaikams duodama molio lentelė, kuri yra kelių sluoksnių kaip ir mūsų žemės paviršius, vaikai skaptuoja paleontologo įrankiais molio lentelę, ieškodami ten paslėptos fosilijos. Darbas reikalauja kruopštumo, atsakomybės ir kūrybos. Taip pat užsiėmimo metu pastebimas nuostabus mokinių betarpiškas padėjimas savo draugams – kam nesiseka, padėti, ar kartu pasiekti norimą rezultatą. Didžiausia paskata – kad atrastą fosiliją, įrėmintą rėmeliuose, vaikai gali parsinešti namo, parodyti tėveliams tos dienos pasiekimą.
Rodomi įrašai: 20 - 30313