Kultūros paveldas

Riedėjo dardėjo diližanai

Ar norėtumėte pakeliauti laiku? Utenos kraštotyros muziejus siūlo galimybę nusikelti…., ne, ne į viduramžius (nors gal ir visai smagu būtų), bet į 19 a. Paklausite, kodėl? Juk senesni
laikai būtų įdomiau! Todėl, kad Utena turi traktą Sankt Peterburgas–Varšuva, kad mieste baltuoja gražuoliai pašto pastatai, kad palei traktą dar išlikusios „kašarkos“ ir „stražarkos“. Įlipkim į diližaną Utenos pašto stotyje ir gal mums maloniai linktelės galva garsusis prancūzas Onorė de Balzakas… O gal teks laimė atsisėsti šalia būsimo poeto ir vyskupo Antano Baranausko, ir jis papasakos apie savo kelionę „Petaburkan“… Su Rusijos carais, kurie Utenoje lankėsi bene tris kartus, gal ir nepavyks pasilabinti, bet akies krašteliu kurį nors pamatyti tikrai bus galima! Telegramą draugams galėsite perduoti 1839 m. pašto kelyje nutiesta ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija. Telegramos tekstą visai nesudėtinga parašyti – įsivaizduokit, kad rašot SMS. Persikėlę į savo laikmetį galėsime palyginti ir įvertinti technologijas, ryšius tarp šalių, galimybes keliauti ir pažinti. Traktas, jo pastatai stovi daugiau kaip 180 metų, dabar juos vertiname kaip kultūros paveldą. Pasidalinsime įžvalgomis ir supratimu apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir kaip jis perduodamas iš kartos į kartą. Laukiame Jūsų kelionėje laiku su smagiu sustojimu Utenoje ir tikimės, kad patirsite netikėtumų, atradimų, nuotykių! Juk mūsų kelionės tikslas – vertinti krašto ekonominius, visuomeninius, kultūrinius pokyčius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Atpažink ženklus

Mus nuolat supa ženklai ir simboliai: kelio ženklai, žinomi prekių ženklai, valstybiniai ir tautiniai simboliai, sutartiniai ženklai, kurie mums padeda orientuotis parduotuvėse, kine ar
oro uoste. Bet ar susimąstome, iš kur jie kilo, ką jie reiškia, kaip jie išsivystė iki dabartinių mums puikiai atpažįstamų simbolių? Ženklai ir simboliai šiuolaikinėje visuomenėje mums padeda atpažinti bendruomenes, tautas, žmonių vertybes, pomėgius ir dar daugelį kitų gyvenimo aspektų. Edukacija trunka 90 min ir jos metu diskutuosime apie įvairių ženklų prasmę ir paplitimą šiandien, prisiminsime, kokius tautinius ženklus per pastarąjį šimtmetį nešiojo lietuviai. Taip pat, pasitelkdami modernią įsegamų ženkliukų gaminimo techniką, dalyviai turės galimybę pasigaminti savo unikalų ženklą.
Kultūros paveldas

Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską

Ar žinote, kaip tarpukario Lietuvoje moterys puoselėdavo grožį? Ogi – muilu. Gamindami kvapnų muilą, sužinosite ne tik tarpukario moterų grožio paslaptis, bet ir susipažinsite su Kipro
Petrausko asmenybe, jo kūrybine veikla ir pomėgiais, išgirsite, kokiomis aplinkybėmis atsirado ir išpopuliarėjo Kipro Petrausko vardinis muilas.
Kultūros paveldas

Ką byloja herbai

Užsiėmimai vyksta Trakų Salos pilies gynybinėje vartų bokšto pastogėje įrengtoje edukacinėje klasėje. Pasitelkiant tikslingai atrinktą, informatyvią vaizdinę medžiagą, užsiėmimo
dalyviai supažindinami su heraldikos pagrindais. Mokiniai sužino, kada ir kodėl atsirado herbai, kas yra herbas, kokios pagrindinės spalvos ir metalai naudojami jį sudarant, kaip dalinamas herbo skydas ir ką reiškia įvairios jame pavaizduotos figūros. Pagal herbo skydo formą išmokstama atpažinti herbo sudarymo laikotarpį. Pristatomi LDK heraldiniai simboliai, Vytis. Vėliau, pasinaudodami įgytomis žiniomis ir jas įtvirtindami, patys sudaro savo asmeninį, giminės ar klasės herbą (galimi variantai), gali trumpai jį pristatyti.
Kultūros paveldas

Tvirtovės arsenalas – kunigaikščių Radvilų pasididžiavimas

Paslauga suteikia galimybę susipažinti su XVI–XVII a naudotais ginklais, arsenalo paskirtimi. 1–2 kl. mokiniai išgirs vaizdingą pasakojimą, po kurio virtualaus žaidimo pagalba patys
taps pilies gynėjais. 3–4 kl. mokiniai plačiau susipažins su arsenalo paskirtimi, muziejaus saugomais eksponatais. Praktinėje dalyje žaidimą papildys virtualus pasakojimas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Atrask gyvenimo prie Nemuno ypatumus“

Edukacinė pamoka vyksta Panemunių RP lankytojų centre. PIrmiausia pravedama ekskursija ekspozicijoje „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Joje dalyviai supažindinami su kultūros paveldo
apibrėžimu, jo rūšimis ir objektais. Išgirs Šilinės smuklės istorija, sužinos apie tradicinius panemunės gyventojų amatai, palies eksponuojamus jų įrankius. Baigus ekskursiją dalyviai suskirstomi į grupes – komandas po 3 – 5 žmones. Kiekvienai grupelei pateikiamos užduotys su klausimais apie žmonių gyvenimo prie Nemuno ypatumus. Atsakymų į pateiktus klausimus dalyviai ieško savarankiškai interaktyviuose ekspozicijos stenduose. Atsakymams surasti skiriamos 15-20 minučių. Laikui pasibaigus atiduodami atsakymų lapai ir dalyviai susėda priešais projektoriaus ekraną, per kurį parodomi teisingi atsakymai. Kol sumuojami kiekvienos komandos balai, mokiniai sudalyvauja dar viename trumpame protmūšyje - klausimus matydami ekrane. Paskelbiami rezultatai, laimėtojai apdovanojami Panemunių regioninio parko prizais (lankstinukai ar tušinukai), reflektuoja šį užsiėmimą ir save.
Kultūros paveldas

Edukacinė pamoka „Klaipėdos krašto mokyklos“

Klaipėdos krašto lietuviai su žemaitišku atkaklumu visą laiką kovojo prieš vokiečių vykdomą nutautinimo politiką. Tam jie sumaniai panaudojo plačią ir įvairiapusę švietėjišką veiklą,
mokyklas, kultūros įstaigas, įvairias sąjungas bei organizacijas, parodydami daug sumanumo ir išradingumo, tautinį sąmoningumą, atkakliai gynė savo tėvų ir protėvių gimtą kalbą, papročius ir tradicijas. Pravartu bent trumpam žvilgtelėti į šio krašto praeitį, nes visą laiką vyko kova ne tik už savų teritorijų išsaugojimą, bet ir už ten gyvenančių žmonių likimą. Prūsijoje, kurios dalimi buvo ir Mažoji Lietuva, švietimui buvo skiriama ypatingai daug dėmesio. Šilokarčemos, Žibų ir Verdainės gyvenvietėse per visą jų gyvavimo laikotarpį buvo įkurta ne viena mokykla. Iš šaltinių žinomas mokyklas susieti su konkrečiais miesto pastatais lengviau nuo XX a. pr. Šiuo metu Šilutėje galima apžiūrėti keturis istorinius pastatus, kuriuose yra veikusios mokyklos: nuo XIX a. II p. žinoma Liaudies mokykla, ūkio mokykla, atidaryta 1897 m., 1864 m. įkurta Berniukų mokykla, vėliau virtusi Herderio aukštesniąja mokykla, 1927 m. pradėjusi veikti Vydūno lietuviška mokykla iki šiol veikia pastate, esančiame adresu Atgimimo al. 3. Šią dieną tik viename pastate nėra mokyklos, o kai kurios išlaikė savo senuosius pavadinimus. Tuo Šilutė ir įdomi – praeitis čia matoma ir šiandien... Edukacinės pamokos „Klaipėdos krašto mokyklos“ metu moksleiviai bus supažindinami su Mažosios Lietuvos mokyklos raida, buvusiu mokykliniu inventoriumi ir mokyklose naudotomis mokymo priemonėmis. Kiekvienas dalyvis turės galimybę pasėdėti senoviškame mokykliniame suole, pasijusti moksleiviu, susipažinti su senuoju mokyklos inventoriumi, rašyti ant paruoštų grifelinių lentelių, prisiminti dailyraštį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Žaislų istorija“

Tikslas – pristatyti žaislų istorijos raidą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. Uždaviniai: 1. Apžvelgti žaislų istorijos raidą pasauliniame kontekste. 2. Aktualizuoti žaislų ir
žaidimų reikšmės kaitą nuo pirmykščių bendruomenių iki šių dienų. 3. Pristatyti tradicinių žaislų raidą Lietuvoje. 4. Įgytas žinias pritaikyti praktiškai gaminant senovinius žaislus. Žaidimai ir žaislai vaikams yra ne tik pasaulio pažinimo įrankis, bet ir viena iš svarbiausių jų mokymosi ir gyvenimiškos patirties priemonių. Mergaitės ir berniukai žaidžia dabar, žaidė ir anuomet, kai gyvavo pirmykštės bendruomenės. Kas buvo tie pirmieji žaislai, žadinę vaiko ir suaugusiojo vaizduotę, ugdę mažuosius ir ruošę suaugusiojo gyvenimui? Šio edukacinio užsiėmimo metu dalyviai ne tik susipažins su žaislo istorija pasauliniame kontekste, bet rekonstruotų, tradicinių žaislų pagalba pažvelgs ir į žaislo istoriją Lietuvoje, supras jo vietą etnokultūroje. Sužinos, iš kokių priemonių buvo gaminami žaislai senovėje, kokia buvo jų reikšmė ir paskirtis. Edukacijos metu žaisdami su rekonstruotais tradiciniais žaislais, analizuosime anų laikų žaislus, diskutuosime, kuo jie skiriasi nuo šiomis dienomis gaminamų žaislų. Lavinsime vaizduotę ir atkreipsime dėmesį į mus supančią aplinką, kalbėdami apie žaislus, pagamintus iš primityviausių priemonių (pagaliukų, pušų kankorėžių ir kt.). Žaidimai nuo seno turėjo didelę ugdomąją reikšmę vaikui. Jie keliavo iš kartos į kartą ir atkeliavo iki mūsų dienų. Užsiėmimo metu ne tik kalbėsime apie tradicinius žaidimus, bet ir juos žaisime. Praktinėje edukacinio užsiėmimo dalyje gaminsime senovinius žaislus. Bus galima rinktis iš trijų variantų: sukučio „vilkelio“, „ūžės“ arba senovinės lėlės iš skiaučių. Siektini rezultatai: kūrybingai puoselėti tautos kultūros tradicijas, ugdyti mokinius kaip vertybių saugotojus, kūrėjus ir tęsėjus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Paprotiniai amatai (išvažiuojamoji programa)

Programa skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Kas yra paprotiniai amatai? Kuo Lietuvos paprotiniai amatai panašūs ir kuo skiriasi nuo kitų šalių paprotinių amatų?Kodėl svarbu kiekvienam
lietuviui žinoti ir puoselėti savo tautos paprotinius amatus? Atsakymus į šiuos klausimus išgirsite programos teorinėje dalyje. Praktinėje programos dalyje sukursite vieno pasirinkto paprotinio amato darbelį: margutį, verbą, karpinį, šiaudinuką, kaukę ar vaško žvakelę. Aprūpiname visomis kūrybai reikalingomis medžiagomis ir priemonėmis. Sukurti darbai atiduodami autoriams. Programos trukmė 90 minučių.
Rodomi įrašai: 321 - 329329