Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Išgąsdink žiemą"

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su odos ir lino darbo metodika. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę iš odos ir linų, vilnos, kailio.
Kultūros paveldas, Kita

„Atrask senąją Skaudvilę“

Užsiėmimo metu keliaujama po Skaudvilės miestelį. Dalyviai gauna senas fotografijas, iš kurių turi atpažinti dabartines vietas. Tai puikus būdas susipažinti su šio krašto istorija,
pačiam išanalizuoti pokyčius, pamatyti architektūrinius paminklus ir urbanistinį paveldą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Ką grūdelis pasakoja“

Edukacinis užsiėmimas papasakos apie ilgą ir sudėtingą grūdo kelią iki gardaus pyrago ar duonos kepalo ant stalo. Dalyviai sužinos, kokius darbus reikėjo atlikti ir kokie tradiciniai
įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.
Kultūros paveldas, Kita

Demaskuok propagandą

Kultūrinės edukacijos programa "Demaskuok propagandą" yra skirta vyresnių klasių moksleviams, kurios metu dalyviai susipažins su propagandos samprata, istorija, strutktūra ir
dažniausiomis formomis. Šiuolaikiniame medijų pasaulyje propaganda dažnai užmaskuota ir nepastebima, ir blogiausia, kad propagandinėmis priemonėmis naudojasi mūsų šaliai nedraugiškos jėgos. Jauni žmonės dažnai neturi imuniteto įvairiems brukalams, praleisdami daug laiko virtualiojoje erdvėje ne tik patiki klaidinančia informacija, bet netgi tampa jos platintojais, besidalindami iš pirmo žvligsnio patraukliomis, tačiau iš tiesų klaidinančiomis žinutėmis savo socialinių tinklų paskyrose. Ši programa padės mokslaidiams kritiškiau žvelgti į gaunamą informaciją. Pačią kultūrinę edukaciją sudaro tokios dalys: įžanginėje dalyje svarbiausia bus susipažinti su pranešėjais ir dalyviais. Teorinėje dalyje moksleviai bus supažindinti su propagandos samprata, istorija, pavyzdžiais, aiškinsimės analizės pradmenis. Praktinėje dalyje moksleiviai gaus analitinę užduotį, o ją įgyvendinę-ir kūrybine. Edukacinis užsiėmimas bus pabaigtas visų darbų aptarimu ir išvadų padarymu.
Dailė, Kultūros paveldas

Susipažinimas su žiemgalių paveldu keramikos pagalba

Moksleiviams siūloma kultūrinė edukacija, kurios metu per keramikos meną bus gilinamos žinos apie Žiemgalių gentį. Kultūrinė edukacija susideda iš tokių dalių. pirmoje dalyje
moksleiviai trumpai supažindinami su krašto istorija, žiemgalių gentimi ir jų kuriama keramika, bei jiems išsamiai pristatomi išlikę archeologiniai radiniai su žiemgalių simbolika. Antrame etape moksleiviai supažindinami su lipdymo technika, saugos reikalavimais, puošyba ir ornamentika. Moksleiviai pasirenka patikusį objektą, ornamentą, elementą, arba laisvai sukuria savo interpretaciją ir sukuria iš molio, padedant profesionalams. Paskutiniame etape aptariami sukurti darbai. Išdžiuvę sukurti darbai išdeginami ir atiduodami moksleiviams. Molį, priemones ir išdeginimą suteikia įmonė, darbo rūbais ir papildomais įrankiais turėtų pasirūpinti dalyviai.
Kultūros paveldas, Kita

Riterija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Edukacinė programa supažindins moksleivius su XIV – XV amžių karyba, leis gyvai pažvelgti į riterių kasdienybę ir jų karo meną. Programa pagilins moksleivių žinias apie Vytauto Didžiojo
laikais susiformavusį LDK riterijos luomą, kuris savo visuomenine padėtimi ir funkcijomis niekuo nesiskyrė nuo Vakarų Europos riterijos. Programoje dalyvaujantys riteriai - kryžiuotis ir LDK bajoras - įkurs tikrą mažą viduramžišką karo stovyklą: pastatys ekspozicijos stendus su viduramžiškais ginklais ir šarvuote, iškels heraldines riterių vėliavas. Visi ekspozicijoje naudojami ginklai, skydai, šarvai ir vėliavos – vaizduojamojo laikotarpio autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios XIV-XV amžiaus originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu riteriai papasakos apie riterių kasdienybę, pareigas ir teises, supažindins moksleivius su viduramžiškų ginklų valdymo ir kautynių technika, išsamiai papasakos apie kiekvieno ginklo panaudojimo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis riterių pasakojimo, tačiau ir patys aktyviai dalyvaus edukacinėje programoje – matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir skydus, galės pajausti ginklų svorį. Moksleiviai taip pat bus įtraukti į riteriškus žaidimus, leidžiančius lengviau suprasti XIV-XV amžiaus kario kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su viduramžiais gyvavusiu riterijos luomu, jų kasdienybe, karo menu ir kartu per savo asmeninį patyrimą moksleiviai galėtų susiformuoti autentiškesnį istorinį vaizdinį apie viduramžių laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas, Kita

Viešnagė Didžiosiose Nemuno kilpose

Kviečiame susipažinti su ypatinga Lietuvos teritorija – Didžiosiomis Nemuno kilpomis. Išskirtinis Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdis lėmė upės pakrančių gyventojų ilgą, sudėtingą ir
įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį. Nedidelėje vos 250 km2 ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus. Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai. Šių vietų unikalumą padės atskleisti lankytojų centro ekspozicija, kuri skirta įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems. Joje rasite tūrinius maketus ir dėliones, interaktyvias schemas, nuotraukas ir piešinius, reljefinį ir kitus žemėlapius, surinktą gamtinę, archeologinę, vaizdo bei garso medžiagą. Tyrinėsite, mokysitės, sužinosite daug įdomių faktų ir atsakymų į klausimus: Kodėl šiose vietose Nemunas taip kilpinėja? Koks yra aukščiausias Lietuvos medis ir kur jis auga? Koks akmuo išrinktas nacionaliniu? Ką vadiname sieliais?.. Edukatoriai – regioninio parko darbuotojai jums paruošę užduočių, žaidimų. Po teorinės dalies moksleivių lauks skirtingos užduotys: 1-3 klasės „plukdys sielius”, 4-7 klasės – „vingiuos“ 2 kilometrų akmeninėmis „Nemuno kilpomis“, 8-12 klases pakviesime į orientacinį žaidimą-ekskursiją.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Kuršių genties vartus pravėrus"

Edukacinėje programoje pristatoma senovės kuršių genties istorinė rekonstrukcija. Per gyvąsias istorijos pamokas bei pasitelkiant etninės kultūros sklaidos priemones (tautosaka,
folkloras) demonstruojamas pagal archeologinius, istorinius šaltinius atkurtus kuršių genties istorinis kostiumas (X-XII a.), ginkluotė, juvelyrika, buities reikmenys, gyvensena. Edukacijos metu vaikai gali gyvai paliesti atkurtą kostiumo detalę, išbandyti ginkluotę (užsidedant kuršišką šalmą, pakeliant šarvus, išbandant aksties mėtymą į taikinį ir t.t.). Programą veda patyrę šios srities specialistai, sukaupę nemažą patirtį rekonstrukcijoje, dalyvavę Lietuvos bei užsienio senovės karybos ir amatų festivaliuose, turintys patirties etninės kultūros renginių organizavime, vykdant ir rengiant edukacijas vaikams.
Rodomi įrašai: 31 - 40671