Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas. Rištinės lėlės darymas

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinės-kūrybinės dirbtuvės „Tekstilės istorija kitaip: pažink ir kurk“

Pažvelkime į dailės pamokas kitu kampu: kviečiame 4–6 klasių moksleivius pabūti dizaineriais ir susikurti originalaus dizaino maišelį! Edukacinių–kūrybinių dirbtuvių metu, pasitelkę
bibliotekoje esančias knygas apie meną, susipažinsime su marga ir spalvinga pasaulio tekstilės istorija. Pereidami nuo teorijos prie praktikos, išmėginsime specialius tekstilės dažus. Kiekvienas galės susikurti savitą, originalią, žaismingą kompoziciją ant medvilninio maišelio. Sužinok daugiau apie meną ir pažadink savo kūrybingumą!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa „Duonos kepimas“

Tikslas – etninio paveldo tradicijų tęstinumas. Uždavinys – pamokyti kepti duoną. Priemonės: malkos, duonos kepimo inventorius, miltai, vanduo, raugas, cukrus, druska, kmynai, sviestas,
linų sėmenys, kanapės. Metodai: pasakojimas, pokalbis, aiškinimas, demonstravimas, praktinės pratybos, refleksija. Edukacinė programa „Duonos kepimas“ nuo 2011 m. vedama atstatytoje malūnininko troboje, lankytojus viliojančioje tradiciniu kaimo interjeru, etnografine ekspozicija. Sakoma, jog duonos skonis – tai gyvenimo skonis. Norinčius sužinoti, koks jis, maloniai priima šventiškai nusiteikusi gaspadinė – kiekvieno edukacinio užsiėmimo metu kepama kvapni, natūraliai subrandinta, ruginė duonelė. Susėdę prie karščiu alsuojančios krosnies, lankytojai išgirsta pasakojimą apie sunkų duonos kelią nuo sėjos iki balta staltiese užtiesto stalo, sužino valstiečių buityje gyvavusias duonos kepimo tradicijas, papročius ir ritualus, kiekvienas padaro ir kepa savąjį duonos kepalėlį ir, žinoma, ragauja duonelę, užteptą sviestu ir pabarstytą maltais linų sėmenimis ar kanapėmis. Susirinkus dalyviams, krosnis jau iškūrenta, ruošiamės kepti duoną. Prieš pradėdama kepaluoti duoną, gaspadinė pasakoja apie duonos kepimo tradicijas. Gal galite pasakyti, kiek duonai metų, kada ruginė duona pradėta kepti? Ar žinote, kad senovėje rugiai buvo kitokie? Kas vaikams būdavo draudžiama daryti, kol duona kepa? Atsakius į šiuos klausimus, edukatorė pradeda rodyti, kaip daromas duonos kepalas ant ližės. Ji vilgo ranką vandenyje ir dalija visą duoną į tiek dalių, kiek kepalų bus kepama. Duona kepaluojama ant medinės ližės. Ližės galva išklojama lapais: klevo, ąžuolo, kopūstlapiais, ajero. Tuomet edukacinės programos dalyviai kviečiami daryti savo kepalėlius. Pirmiausiai edukatorė parodo, kaip formuojamas mažas duonos kepalėlis. Mokiniams patariama, padedama. Kepalėliai puošiami tradiciniais ženklais – duobutėmis, brūkšneliais.
Kultūros paveldas

Susipažinkime – riterystė

Užsiėmimo tikslas – supažindinti su XIII–XV a. riterine kultūra ir jos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenei. Per užsiėmimą dalyviai sužinos, kas yra riteris, kaip
viduramžiais juo buvo tampama, kokias privilegijas ir pareigas žmogus įgydavo įgydamas riterystę. Bus kalbama apie riterystės kultūros atsiradimą Europoje, jos klestėjimo laikus, riterio gyvenimą, riteriškumo principus, įšventinimo ceremoniją. Pasitelkę vaizdinę medžiagą dalyviai rungsis riterių turnyruose, išsiaiškins, ar riterių sluoksnis ir jam būdingos tradicijos susiformavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Patyriminei veiklai, vaizduotės žadinimui pasitelkiama riterio šarvuotė, ginklai, skydai, atkurti pagal senąsias technologijas. Dalyviai turės galimybę apžiūrėti autentiškus ir pačiupinėti pagal istorinius analogus atkurtais šarvus, kalavijus, šalmus. Įgytas žinias pagilins mini interaktyvaus žaidimo metu. Užsiėmimas vedamas naudojant pažintinio pasakojimo, aktyvaus tyrinėjimo, analizės metodus, parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą, skirtas padėti mokiniams suvokti žmonių gyvenimo būdo specifiškumą viduramžių Europoje. 1–2 ir 3–4 klasėms taikomi skirtingi metodai; 1–3 klasių mokiniai su riteryste supažindinami taikant patyriminius, žaidybinius metodus, 3–4 klasių mokiniai orientuojami į tiriamąją analitinę veiklą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Simboliai, ženklai ir ženkliukai

Mokiniai apžiūri Vaikų bibliotekos pirmojo aukšto lubų ir sienos įkurdintą dailininko Artūro Aliuko kūrinį „Pasaulio modelis“, padovanotą 1988 m. Tai Lietuvos kunigaikščių antspaudai,
baltų runos, baltiški mėnesių simboliai, senoviniai lietuvių skaitmenys, dabartiniai Lietuvos miestų herbai ir kt. Taip pat kūrinyje yra kitų pasaulio tautų senovinė simbolika, zodiako ženklai ir kt. Paaiškinama, kuo simbolis skiriasi nuo ženklo. Yra galimybė pavartyti du albumus, į kuriuos autorius yra sukėlęs „Pasaulio modelio vaikams“ simbolius. Apžiūrėję A. Aliuko kūrinį ir išklausę pasakojimą, mokiniai supažindinami su dažniausiai sutinkamais baltų ir kitų tautų simboliais, nepatekusiais į „Pasaulio modelį vaikams“, bei bibliotekoje sukauptais leidiniais simbolių tema. Edukacijos lankytojai kviečiami atlikti ir praktinę užduotį – individualiai, poromis arba 3–4 žmonių grupėmis sukurti vieno iš keturių pasaulio elementų (stichijų) simbolį. Po to – pristatyti piešinį klasės draugams. Jų užduotis – atpažinti, kokią stichiją perteikia piešinys. Renginio vedėjai papasakoja apie monogramų kūrimo tradicijas ir taisykles. Įgytas žinias mokiniai pritaiko praktiškai – sukuria savo monogramą (5–6 klasių mokiniai) arba šeimos ar giminės herbą (7–8 klasių mokiniai). Labiausiai patikęs simbolis, monograma ar herbas perpiešiamas ant ženkliuko formos ir pasigaminamas 32 ar 58 mm skersmens ženkliukas. Užsiėmimo pabaigoje dalyviai pristato savo kūrinius, vyksta aptarimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Šokis

Istorinio šokio dirbtuvės

Istorinio šokio dirbtuvės - tai aktyvi ir kartu prasminga veikla moskleiviams, ieškantiems naujų žinių kultūros istorijos srityje. Kultūros istorija - tai ne nuobodus mokslas, bet
įtraukiantis pasakojimas, padedantis suvokti, kodėl šiandien mes esam tokie, kokie esam. Edukacijos metu taikomas istorinės rekonstrukcijos metodas - tai pasaulyje jau išpopuliarėjęs būdas suteikti moksleiviams ilgai išliekančias žinias per potyrius. Bandymas patiems atkurti kokias nors kultūros kategorijas (šiuo atveju istorinį šokį) skatina didesnį moksleivių domėjimąsi tomis kategorijomis, kadangi jie gali patys analizuoti ir logiškai išmąstyti istorinio - kultūrinio reiškinio prežastis, raidą ir pasėkmes. Edukacija susideda iš trijų dalių. Pirmojoje moksleiviams trumpai, bet aiškiai bus pristatyta istorinio šokio raida nuo viduramžių iki baroko. Tam bus reikalinga multimedija, kadangi bus leidžiami video įrašai. Antrosios dalies metu moksleiviai išmoks šokti 3 viduramžiškus šokius. Šokius moksleiviai rinksis traukdami burtus arba, esant būtinybei, šokiai bus parenkami edukatorės atsižvelgiant į vaikų poreikius ir/ ar amžių. Trečiosios dalies metu moksleiviai grupėse turės pastatyti savo istorinį šokį, remiantis anksčiau išmoktais žingsneliais. Šiomis dirbtuvėmis siekiama sužadinti mokslievių domėjimąsi kultūros istorija ir supažindinti juos su jiems galbūt nauju laisvalaikio praleidimo būdu - istorine rekonstrukcija.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Dievų miško“ istorija“

Edukacinę programą „Dievų miško“ istorija sudaro dvi dalys: edukatoriaus pasakojimas bei savarankiškas dalyvių darbas. Užsiėmimo pradžioje edukatorius supažindina dalyvius su B. Sruogos
gyvenimo ir kūrybos detalėmis, akcentuodamas Štuthofo koncentracijos stovyklos realijas literatūrinėje ekspozicijoje. Aptariamos B. Sruogos patekimo į koncentracijos stovyklą istorinės, politinės aplinkybės, knygos „Dievų miškas“ rašymo bei leidybos situacija, supažindinama su knygos vertimais į užsienio kalbas. Vėliau, pasiskirsčius nedidelėmis grupelėmis, moksleiviams pateikiami iliustruoti sąsiuviniai-testai su atsakymų variantais, iš kurių vienas arba du yra teisingi. Baigus darbą, kolektyviai aptariami ir argumentuojami pasirinkti atsakymai.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Viduramžių miestiečio kasdiena“

Tikslas – supažindinti 3–4 klasių mokinius su pasiturinčio miestiečio gyvenimu viduramžiais. Uždaviniai: - apžiūrėdami Perkūno namą iš vidaus ir išorės mokiniai susipažins su
pagrindiniais viduramžių architektūros bruožais ir žmonių gyvenamąja aplinka; - liesdami prekių pavyzdžius, žiūrėdami paveikslus, matuodamiesi senovinius galvos apdangalus, piešdami mokiniai pažins kelis amatus: pirklio, virėjo, siuvėjos ir architekto. - lygindami pamatytus ir patirtus dalykus su dabartiniu gyvenimui vaikai mokysis kritiškai mąstyti. Priemonės: medžiaginiai maišeliai su prekių pavyzdžiais, paveikslai, viduramžiams būdingi galvos apdangalai, piešinys su Kauno pastatais, pieštukai. Viduramžiškais drabužiais apsirengusi gidė vaikus pasitiks lauke ir pakvies atidžiau pažvelgti į gražųjį Perkūno namą iš išorės bei įvardinti kelis skirtumus, kuo jis skiriasi nuo šiuolaikinių namų (7 min.), paskui visus nusives į namo rūsį, kur vaikai pradės pažintį su namu iš vidaus, čia gidė trumpai pristatys šį namą pasistačiusio žmogaus – pirklio amatą. Vaikai bus kviečiami nežiūrėdami paliesti kelias į medžiaginius maišelius sudėtas viduramžių prekes – grūdus, druską, vaško žvakes, metalinius papuošalus – jie turės pasakyti, kas yra maišeliuose (10–15 min.). Po to vaikai kils į antrąjį namo aukštą – gyvenamąją šeimos erdvę. Čia jie pamatys didelį senoviniais indais padengtą stalą. Gidė pakvies apstoti stalą ratu, trumpai papasakos, kaip žmonės valgė, vaikai galės apžiūrėti su maisto gaminimu susijusius senovinius paveikslus (šaltinis http://www.nuernberger-hausbuecher.de/index.php?do=list&tt=prs-jobgroup ) ir atpažinti, ką juose pavaizduoti žmonės daro (10 min.). Buvusiame miegamajame vaikai susipažins su siuvėjo darbo viduramžiais ypatumais – apžiūrės kelis tipiškus to laikotarpio drabužius, matuosis galvos apdangalus bei galės nusifotografuoti (10 min.). Edukaciją baigsime didžiausiame namo kambaryje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Slaptoji mokykla“

Kaip vaikai buvo mokomi slaptoje mokykloje? Nuo ko reikėjo slėptis? Šiuos ir kitus atsakymus sužinosite edukacinėje programoje „Slaptoji mokykla“. Programa pakvies tapti šios mokyklos
auklėtiniais. Visi susėda ant suolo prie ilgo stalo... Vaikai mokysis užrašyti pirmąją raidę žąsies plunksna, „slebizuoti“ žodžius, atlikti kai kuriuos buities darbus.
Rodomi įrašai: 31 - 40329