Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Valanda su telšiške (Išvažiuojamoji)

Telšiai – Žemaitijos sostinė, o joje gyvenantys didžiuojasi kalbėdami telšiškių tarme. Gimiau ir užaugau žemaitiškai kalbančioje aplinkoje, tad per užsiėmimą kalbėsiu tarmiškai ir
stengsiuosi papasakoti, kuo telšiškių patarmė ypatinga ir išskirtinė. Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; veiz ī knīga, mata špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Mūsų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kramė (‘galva’), veizolai (‘akys’), blezdinga (‘kregždė’), kuisis (‘uodas’), notnerė (‘dilgėlė’), kūtė (‘tvartas’), ledžinga (‘pačiūža’), žiogspira (‘pjuvena’), žiužis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresna (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Man mano tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė, kuriuo norėčiau pasidalinti su jumis.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinis-pažintinis užsiėmimas „Prakalbinti akmenys“

Programos tikslas – supažindinti su liaudies menininko darbais, skaityti iškaltus tekstus, liečiant raides. Edukacijos metu – puoselėti mokinių meninį jautrumą, padėti jiems
atsiskleisti, kūrybiškai perteikti save meninės raiškos būdais, pajusti bendravimo ir asmeninės kūrybos džiaugsmą. Pažintinėje, komunikacinėje veikloje vaikai patirs džiaugsmo, pasitenkinimo, žavėjimosi, patriotiškumo ir kt. emocijas, o tai leis savitai vertinti reiškinius, padės susiformuoti savitą santykį su žmonėmis, daiktais, aplinka. Ekskursijos vedėjas aprodo skulptūras, akmenines plokštes, pasakoja jų atsiradimo istoriją ir kokie akmenys buvo naudojami. Edukacijos metu vaikai dekoruos akmenis, susipažins su skulptoriaus Stepono Gailevičiaus darbais.
Kultūros paveldas, Kita

Popieriaus gamybos dirbtuvės

Popieriaus gamybos dirbtuvių metu ne tik sužinosite kaip keitėsi popieriaus gamybos technologijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, tačiau ir patys išbandysite rankų darbo popieriaus
gamybos techniką. 45 minučių užsiėmimo 1-6 klasių moksleiviams metu išsiaiškinsime, jog popierius gali būti gaminamas ne tik dideliuose fabrikuose, diskutuosime kaip popierių gamino Senovės Kinijoje ir Viduramžių Europoje, padrąsinsime taisyklingai rūšiuoti ir išmokysime pasigaminti rankų darbo popierių iš perdirbamų popieriaus atliekų, kuri galėsite panaudoti pamokų metu arba namuose – parašyti laišką, sukurti meno kūrinį, atviruką ar sveikinimą. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis pasigamins po popieriaus lapą naudodamas popieriaus plaušo sėmimo sietelį ir sužinos, jog popieriaus gamyba – nelengvas ir atsakingas darbas, kuriam reikalingas susikaupimas ir klasės draugų pagalba. Popieriaus gamybos dirbtuvės – tai nuotaikingas užsiėmimas suteikiantis galimybę popieriaus gamybos procesą pažinti praktiškai.
Kinas, Kultūros paveldas

Senųjų kultūrų pėdsakais: nuo šventyklų istorijos iki vabalų ekonomikos (Nuotolinė paslauga)

Pamoka su kinu: akmeniniai Dievų veidai stebi kiekvieną, įžengianti pro užburiančio Angkoro vartus Kambodžoje, kurio rūmų labirintai taisyklinga geometrija pasklinda į keturias pasaulio
šalis, pasitinka šventyklos kaip meno kūriniai, statūs laiptai veda aukštyn į bokštus, nuo kurių žvilgsnis aprėpia didžiausią pasaulyje priešindustrinės eros miestą. Mažai rasime tokių senųjų kultūrų, kurios dingtų staiga, aikštėse nutiltų prašmatnios iškilmės, o šventyklas prarytų medžiai smaugikai. Civilizacijos saulėlydžio sulaukė ir senoji Siamo karalystė Tailande. Stebuklinga vieta: besišypsantis Budos veidas medyje, kurio neapaugo orinės šaknys. Tviskantis karalių auksas: Tailando karalių dinastija. Tajų kultūra – mandagumas, švelnumas ir nuolankumas. Pasaulio religijos: budizmas, hinduizmas – žymiausios šventyklos ir ritualai. Ką reikia žinoti įeinant į šventyklas, kas neįsileidžia kitatikių? Aukos dievams ir vandenynų ekologija. Kaučiuko pramonė Tailande. Kaip atrodo plantacijos, iš medžio tekantis lateksas? Šilkverpių ferma Kambodžoje: lervų vystymosi stadijos, kaip išvyniojamas šilko siūlas, kaip gimsta brangiausi pasaulyje šilko audiniai, kiek uždirba audėjos? Kaip atpažinti natūralų šilką? Kodėl Azijos gyventojai pamėgo vabalus, kirmėles, vorus, svirplius ir kitus „skanėstus“? Etnomofagija Europoje nepriimtina, tačiau paragavus nuomonė keičiasi – virtą kukurūzą primenanti šilkverpio lerva skani ir lietuviams. Kokias pasekmes sukelia šiuolaikinių beraščių karta – 20-metis triračio taksi vairuotojas nemoka perskaityti pavadinimo žemėlapyje. Drėgnieji tropiniai miškai – pamiršk minkštas lietuviškas samanas, jei nori prisėsti – pasikabink hamaką virš termitų bokštų. Filmo trukmė (40 min). Refleksija: diskusija, analizė, vertinimas (5 min). Edukacija: pinigų kolekcija – pasaulio lyderiai ir UNESCO saugomi objektai ant banknotų. Kokie Lietuvos nematerialios kultūros, mokslo ir gamtos objektai, įtraukti į UNESCO sąrašą, įamžinti ant 2 eurų monetos? (5 min).
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Pabūk amatininkas: vytelių pynėjas“

Edukacija „Pabūk amatininku: vytelių pynėjas““ - tai veikla, atskleidžianti moksleivio kūrybiškumą, atsakingumą, kruopštumą, kantrybę ir savarankiškumą, dirbinių formų ir funkcijų
darnos jutimą, polinkį į meną. Pinti daiktai nuo seno žavi lengvumu, patogumu, puikia išvaizda ir įvairove. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Archeologai pasakoja, kad seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte) gali būti 10000-12000 metų senumo. Moksleiviai turės galimybę susipažinti su senuoju kaimo amatu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų, nužievinti vytelę, ją perskelti ir taip pasiruošti medžiagas gaminio pynimui. Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie karklų auginimą ir jų savybes, susipažins su vytelių pynimui reikalingais įrankiais, bet taip pat savo rankomis nusipins po nedidelį suvenyrinį darbelį, kurį pasiims su savimi.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Apie Salomėją Nėrį jaunesniesiems“ (Nuotolinė paslauga)

Virtualioje pamokoje plačiau susipažinsite su talentingiausios XX a. Lietuvos poetės Salomėjos Nėries asmenybe, biografijos ir kūrybos detalėmis, išgirsite istorijas, kurių nėra
vadovėliuose. Turėsite išskirtinę galimybę pamatyti vaizdinę medžiagą: muziejaus fonde saugomas autentiškas fotografijas, liudijančias apie poetės gyvenimą, pirmuosius kūrinių leidimus, memorialinių daiktų nuotraukas. Pamokoje išgirsite „Eglės žalčių karalienės“ sukūrimo istoriją, gilinsitės į kūrinio personažų charakterius, pasakos prasmę, bandysite eiliuotoje poemoje atrasti tautosakinius motyvus. Virtuali literatūrinė pamoka – tai puiki proga diskutuoti, išreikšti savo nuomonę ir išgirsti edukatoriaus atsakymus į dominančius klausimus!
Kultūros paveldas, Kita

Viešnagė Didžiosiose Nemuno kilpose

Kviečiame susipažinti su ypatinga Lietuvos teritorija – Didžiosiomis Nemuno kilpomis. Išskirtinis Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdis lėmė upės pakrančių gyventojų ilgą, sudėtingą ir
įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį. Nedidelėje vos 250 km2 ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus. Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai. Šių vietų unikalumą padės atskleisti lankytojų centro ekspozicija, kuri skirta įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems. Joje rasite tūrinius maketus ir dėliones, interaktyvias schemas, nuotraukas ir piešinius, reljefinį ir kitus žemėlapius, surinktą gamtinę, archeologinę, vaizdo bei garso medžiagą. Tyrinėsite, mokysitės, sužinosite daug įdomių faktų ir atsakymų į klausimus: Kodėl šiose vietose Nemunas taip kilpinėja? Koks yra aukščiausias Lietuvos medis ir kur jis auga? Koks akmuo išrinktas nacionaliniu? Ką vadiname sieliais?.. Edukatoriai – regioninio parko darbuotojai jums paruošę užduočių, žaidimų. Po teorinės dalies moksleivių lauks skirtingos užduotys: 1-3 klasės „plukdys sielius”, 4-7 klasės – „vingiuos“ 2 kilometrų akmeninėmis „Nemuno kilpomis“, 8-12 klases pakviesime į orientacinį žaidimą-ekskursiją.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ginklai sukūrę ir gynę Lietuvą

Edukacija skirta susipažinti su XI – XIII amžiaus baltiškais ginklais ir šarvuote. Užsiėmimo metu vaikai bus supažindinti su Lietuviams būdingų ginklų, šarvų ir aprangos
kopijomis.Sužinos apie Lietuvių karybos ypatumus, ginklų naudojimą, jų paskirtį kovos lauke, bus naudojama vaizdo prezentacija ekrane bei ginklų, šarvų ir drabužių kopijos atkurtos pagal archeologinius radinius. Mokiniai galės paimti ginklus ir matuotis šarvus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Kultūros paveldas, Kita

Riterija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Edukacinė programa supažindins moksleivius su XIV – XV amžių karyba, leis gyvai pažvelgti į riterių kasdienybę ir jų karo meną. Programa pagilins moksleivių žinias apie Vytauto Didžiojo
laikais susiformavusį LDK riterijos luomą, kuris savo visuomenine padėtimi ir funkcijomis niekuo nesiskyrė nuo Vakarų Europos riterijos. Programoje dalyvaujantys riteriai - kryžiuotis ir LDK bajoras - įkurs tikrą mažą viduramžišką karo stovyklą: pastatys ekspozicijos stendus su viduramžiškais ginklais ir šarvuote, iškels heraldines riterių vėliavas. Visi ekspozicijoje naudojami ginklai, skydai, šarvai ir vėliavos – vaizduojamojo laikotarpio autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios XIV-XV amžiaus originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu riteriai papasakos apie riterių kasdienybę, pareigas ir teises, supažindins moksleivius su viduramžiškų ginklų valdymo ir kautynių technika, išsamiai papasakos apie kiekvieno ginklo panaudojimo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis riterių pasakojimo, tačiau ir patys aktyviai dalyvaus edukacinėje programoje – matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir skydus, galės pajausti ginklų svorį. Moksleiviai taip pat bus įtraukti į riteriškus žaidimus, leidžiančius lengviau suprasti XIV-XV amžiaus kario kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su viduramžiais gyvavusiu riterijos luomu, jų kasdienybe, karo menu ir kartu per savo asmeninį patyrimą moksleiviai galėtų susiformuoti autentiškesnį istorinį vaizdinį apie viduramžių laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Rodomi įrašai: 31 - 40878