Kinas, Kultūros paveldas

Keliaudamas pažink pasaulio autentiškas kultūras (Nuotolinė paslauga)

Autorinis filmas apie unikalias, analogų pasaulyje neturinčias skulptūras Velykų saloje, šios kultūros istoriją, vietinių gyventojų etninę kultūrą – šokius, dainas, kūno puošybą,
drabužius iš plunksnų, tradicijų tęstinumą ugdant jaunąją kartą; Pietų Amerikos inkų architektūrinį palikimą ir senuosius druskos gavybos būdus; budistų ir hinduistų šventyklas Indonezijoje, religinių švenčių tradicijas ir apeigas; ryžių auginimą – nuo sodinimo iki derliaus nuėmimo be jokios technikos; pažintį su brangiausia pasaulyje, palminio mustango virškinamajame trakte gaminama kava „Luwak“, Indonezijos batiką. Edukacijos metu rodomas autorinis filmas ir pasakojama remiantis literatūra ir asmeniniais įspūdžiais iš kelionių. Edukaciją veda žurnalistė, lektorė, kelionių knygų autorė Rita Šemelytė. Filmo trukmė: 45 min. Refleksija: diskusija, analizė, vertinimas. Edukacija: (5 min.) pažink pasaulio pinigus. Monetų ir banknotų kolekcija iš įvairių pasaulio šalių. Kokią informaciją galima sužinoti iš pinigų? Istoriniai pinigai, popieriniai banknotai ir monetos, šalys, kuriose gali tapti milijonieriumi.
Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Dailė, Kultūros paveldas

,,Medinė tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai, kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekcija vykdo praktines veiklas. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinę 3d tupės ruošinį, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Piešimas nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius, lavina smulkiąją motoriką. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

"Aš ne molis" išvažiuojamoji edukacija

Edukacijos „Aš ne molis“ tikslas – sudaryti sąlygas vaikams naudojant įvairias kūrybinio darbo technikas pažinti savo krašto kultūros paveldą, bendrauti tarpusavyje, ugdyti toleranciją.
Užsiėmimų metu 5–6 klasių mokiniai supažindinami su regiono istoriniais radiniais. Kūrybinio proceso metu naudodami molį kuria pasirinktą gaminį. Edukacijos metu naudojami įvairūs metodai: pasakojimas, diskusija, minčių lietus, demonstravimas, aiškinimas, stebėjimas , individualus ir grupinis kūrybinis darbas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Dailė, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (1-4 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Prieš 100 metų Mažojoje Lietuvoje...

Ar žinote, kaip vaikai ir paaugliai gyveno prieš 100 metų Mažojoje Lietuvoje? Kaip jie rengėsi? Kaip kalbėjo? Kokia buvo jų kasdienybė? Kokių švenčių laukdavo labiausiai ir kaip joms
ruošdavosi? Nuotolinio edukacinio užsiėmimo metu mokiniai klausysis tarmiško pasakojimo, aiškinsis įdomesnius žodžius, vyresnieji pabandys patys kurti trumpą pasakojimą tarmiškai, drąsiausi turės galimybę paskaityti gotišku šriftu, sužinos, kokios mados vyravo prieš šimtą metų, kokios tradicijos puoselėjamos švenčių metu, ką valgė mažlietuviai. Įgytas žinias ir gebėjimus pasitikrins interaktyvioje viktorinoje.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Angliškos popiečio arbatos tradicija Lietuvoje XIX a. pab. – XX a. pr „Su arbata ir prie arbatos“

Žagarės dvaro savininko grafo Georgijaus Naryškino žmona Elizabeth Knight buvo anglė. Tad neatsitiktinai Žagarėje galime pamatyti išlikusį Anglijos architektūros paveldą – Tudor
stiliaus pastatų kompleksą. Tikėtina, kad su grafais Naryškinais į Žagarę atkeliavo ne tik išskirtinė architektūra, bet ir angliškosios popiečio arbatos tradicija. Edukacija vyks Tudor stiliaus pastate. Užsiėmimo metu metu mokiniai susipažins su angliškosios popiečio arbatos istorija bei tradicija Lietuvoje XIX a. pb. – XX a. pr. Bus demonstruojama, kaip buvo serviruojamas stalas popiečio arbatos priėmimams. Dalyvaudami angliškosios popiečio arbatos priėmime, mokiniai mokysis ne tik stalo serviravimo meno, bet ir etiketo, taip plėsdami savo kultūrinį akiratį. Ragaudami pagal angliškąją tradiciją pagamintą arbatą bei pagal senovinį receptą iškeptus sausainius (receptas iš Annos Ciundziewickos knygos „Lietuvos šeimininkė“ („Gospodyni Litewska“), Vilnius,1848), grojant ramiai klasikinei muzikai, mokiniai patirs kultūros patirčių įvairovę. Ugdysis vertybinę nuostatą domėtis savo ir kitų tautų mitybos papročiais, kulinariniu paveldu.
Kultūros paveldas

Ką pilkapiai mena

Paslaugos vykdymo planas Dalyvių atvykimas, pasiruošimas žygiui dviračiais, saugaus elgesio instruktažo išklausymas, užduočių paskyrimas. 30 min. Aukštaitijos NP, Palūšė. Pilkapio
ekspozicijos ir senovės būsto lankymas, užduočių atlikimas. 30 min. Aukštaitijos NP, Palūšė. Važiavimas dviračiais (galimybė vykti mokykliniu autobusu). XIII a. gynybinio įrenginio ir didžiausio Lietuvos pilkapio apžiūra, užduočių atlikimas. 1 val. Rėkučiai, Švenčionių r. Važiavimas dviračiais (galimybė vykti mokykliniu autobusu). Kretuono ežero gamtovaizdžio ir reljefo įvertinimas nuo Lygumų apžvalgos bokšto. 1 val. Važiavimas dviračiais (galimybė vykti mokykliniu autobusu). Lankymasis Reškutėnų muziejuje. Užduočių atlikimas. Pažymėjimų išdavimas (Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centro vidaus tvarka - „Pažintinė mokinių veikla“) XII X
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kas mes? Nuo akmens amžiaus iki Kuršių genties

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė - senosios krašto istorijos pristatymas archeologinėje Žemaičių dailės muziejaus parodoje, ir praktinis - amuleto gamyba. Kuršiai (latv.
kurši, lot. currene), vakarų baltų tauta, nuo VII a.-VIII a. iki XVII a. I pusės gyvenusi rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Susiformavusi kuršių gentis „Vikinginio periodo“ (VIII – XI a.) laikotarpiu klestėjo su prekyba, ryšiais, amatais. Edukacijos metu dalyviai susipažįsta su IX a. moters kostiumu, kurį sudaro rankų darbo rūbai, papuošalai, darbo įrankiai ir t.t. Su kostiumu susiejami ir amatininkai – juvelyrai, audėjai, siuvėjai, keramikai, peiliadirbiai, kalviai, ginklakaliai ir t.t. Prisilietę, pabandę, užsidėję archeologinių radinių kopijas edukacijos dalyviai įtvirtina išgirstas žinias, susipažįsta su skirtingais amatais, gamybos ypatumais ir subtilybėmis. Edukacinio užsiėmimo metu kalbama apie kuršių genties gyvenseną, prisiliečiama prie tikėjimo, pasaulėžiūros ir panašių temų, tad praktinėje dalyje kiekvienas pasigamina „sėkmę nešantį amuletą“.
Rodomi įrašai: 31 - 40856