Kultūros paveldas, Etninė kultūra

SUTARTINIŲ SINTEZĖ

Moksleiviai diskutuos kokią reikšmę turėjo sutartinių garsažodžiai bei tarmišnių žodžių reikšmė tekstuose. Kultūros ir meno renginyje išgirs kaip senosios sutartinės skamba atliekamos
sutartinių giedotojų grupės "Sėdauta". Kolektyvas pademonstruos archeologinį baltiškąjį kostiumą IX-XII a., mokiniai plės akiratį, supratimą apie senuosius kostiumus jų skirtumus. Sužinos apie tyrinėtojų spėjamą sutartinių atlikimo paskirtį. Moksleiviai patirs praktiškai sutartinų skambesio vibracijų poveikį. Intravertiški moksleiviai galės patys savarankiškai išbandyti giedojimo būdus panaudodami asmeninius išmaniuosius telefonus. Kviesime moksleivius burtis po kelis giedoti sutartines formuosime bendravimą, susiklausimą tarpusavyje. Mokysimės atlikti vėlyvesnio laikotarpio kolektyvines sutartines.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Kad tave zuikis subadytų!“

Keiksmažodžiai yra meno kūriniai, žmonių kūrybingumo išraiška. Jie labai įvairūs: Kad tau kelnėse ežys išdygtų! Kad tave šikantį sutrauktų! Kad tu aukštielnikas apsitriestum! Kūtvela
pasipūtęs. Rupūžė. Žaltys. Po ššššimts kalakutų. Žžžžalia rūta. Lysk tu vabalo blauzdon. Ot rūūūūkštele. Ot tu šuns pasturgali. Blet, šūdas, blemba, poxui,... Keiksmažodžiai gali būti vartojami skirtingais tikslais: siekiant įžeisti, pažeminti žmogų; kaip neigiamų emocijų išraiška; kaip neigiamą atspalvį kokiam nors elgesiui suteikiantis žodis; kaip vaizdingo pasakymo dalis nekultūringoje kalboje; kaip stilistinė priemonė grožinėje literatūroje ar meniniuose filmuose, perduodant tam tikrų socialinių sluoksnių ar grupių specifiką. Taigi, keiksmažodis – tarsi kalbos druska. Šiandieninio gyvenimo realija yra tokia, kad necenzūrine kalba kalbantys jaunuoliai jau nieko nestebina. Tai priklauso ir nuo socialinės terpės, ir nuo išsilavinimo lygio, vidinės kultūros. Lietuviškų keiksmų retai beišgirsi, vyrauja „riebūs“ rusiški, dažnai susiję su lytiniais organais, lytiniais santykiais, nepadoriu elgesiu ir pan. Pastaruoju metu itin sparčiai plinta ir necenzūriniai angliški žodžiai. Dažnai nesusimąstoma, kodėl, kokiu tikslu keiksmažodžiai vartojami. Tiesiog vos ne po kiekvieno žodžio įterpiamas keiksmažodis tampa „vaizdingos“ kalbos dalimi ir būtinybe. O kokius keiksmažodžius ir kodėl vartojate jūs?
Kultūros paveldas, Kita

Vargo mokykla

Pamokoje suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX a. slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas. Supažindinama su
draustąja literatūra, daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje mokomasi rašyti grifelinėje lentelėje, skaitoma maldaknygė, iš kurios rašto mokėsi Jonas Basanavičius.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas "Drevernos vėtrungės - magnetuko dažymas"

Ar žinote, kokiam tikslui buvo naudojamos vėtrungės? Ir kodėl jos vadinamos laivo karūnomis? Edukacinio užsiėmimo „Drevernos vėtrungės – magnetuko dažymas“ metu įminsite vėtrungių
paslaptį. Pirmiausiai laivadirbio J. Gižo (1867-07-05 – 1940-01-31) etnografinėje sodyboje susipažinsite su interaktyvia muziejaus ekspozicija „Jonas Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ apie Pamario krašto kultūrą, istoriją, senąsias žvejybos tradicijas, J. Gižo asmenybe bei laivadirbystės amatu. Viena ekspozicijos dalių skirta vėtrungėms. Sužinosite, ką reiškė pamario laivadirbių pagamintos puošnios vėtrungės ir kodėl jas žvejai privalėjo iškelti savo burvaltės stiebo viršūnėje. Nagrinėsite laivadirbio J. Gižo pagamintą vėtrungę, vėtrungių ženklų žemėlapį bei jų spalviškumą, simboliką. Dažysite medinį ruošinuką - Drevernos vėtrungę – magnetuką, kurį pasiliksite atminčiai. Kol džius vėtrungėlės, keliausite į Drevernos mažųjų laivų uostą – aplankysite vėtrungių skverelį, senovinį burlaivį - reisinę „Dreverna“ su iškelta Drevernos vėtrunge. Iš apžvalgos bokšto (15 m), taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai, apžvelgsite Naglių gamtinį rezervatą, Drevernos apylinkes.
Kultūros paveldas

Žaslių krašto istorijos ir legendos

Pažintinę edukacinę programą veda Žaslių kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Valė Kurgonienė. Jos metu pasakojama Žaslių miestelio istorija, pristatomi Kaišiadorių rajono
Žaslių krašto kultūros paveldo objektai (Žaslių aikštė, seniūnijoje esantys piliakalniai ir alkakalniai, mitologiniai akmenys, ypatingi medžiai), apie kuriuos pasakojama istorijos ir legendos. Programos pabaigoje moksleiviai įsimintiniausias akimirkas aprašo ar nupiešia baltame popieriaus lape. Norintys pasidalina įspūdžiais.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Rugio šiaudo spindesys"

Edukacinės programos tikslas sudaryti palankias sąlygas tautinio paveldo produktų: šiaudinių girliandų, šiaudinių žvaigždžių,šiaudinių eglutės žaisliukų ir šiaudinių sodų rišimo
tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui. Edukacinės programos metu dalyviai supažindinami su senuoju šiaudinių sodų rišimo amatu, tradicijomis ir svarba mūsų kultūroje. Mokoma gaminti šiaudinį angeliuką, paukščiuką arba saulute puoštą šiaudinio sodo elementą- reketuką (pasirinkus vieną iš jų).
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų kodas v2.0“

Pirmojoje programos dalyje dalyviai klauso edukatorės pasakojimo, antrojoje susiskirsto į dvi-tris komandas, gauna paruoštas užuominas, atspausdintus QR kodus, juos nuskaitę
išmaniaisiais telefonais, likusių ieško išslapstytų memorialiniame poeto bute. Laimi greičiausiai ir teisingiausiai žodį sudėjusi komanda. Pabaigoje trumpa užduoties refleksija bei išsiaiškinamos sunkių, negirdėtų, bet su literatūra susijusių, žodžių reikšmės.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Kai Kaunas buvo sostinė“

Tarpukario Kaune vyko gausybė įdomių įvykių ir reikšmingų pokyčių – ekskursijoje bandysime juos pamatyti, išgirsti ir net paragauti! Kaip atpažinti tarpukario architektūrą? Kokie
patiekalai puikavosi ant stalo madingiausiame restorane? Kaip gimė Litas? Ekskursijoje laukia tikras istorijos detektyvas! Ekskursijos tikslas – sudominti vaikus tarpukario laikotarpio miesto kultūros paveldu, atskleisti jo vertybes ir ugdyti kultūrinį-istorinį sąmoningumą. Pagrindiniai ekskursijos uždaviniai: įtraukti vaikus į gyvą tarpukario miesto tyrinėjimą; sudominti vaikus įvairiais miesto architektūros, skulptūros, dizaino, transporto elementais; atskleisti reikšmingų tarpukario asmenybių bei daugiakultūrio miesto istorijas; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą urbanistinėje erdvėje įžvelgi įvairias kultūrines raiškos formas. Ekskursijose naudojami metodai: įvairios užduotys/žaidimai, padedantys įsisavinti ekskursijos turinį (tyrinėjant pastato architektūrą žaidžiama „Tiesa ar melas“; kalbant apie gastronomiją – spėjama, koks produktas juodame maiše ir kt.); įvairi vizualinė medžiaga, atskleidžianti tematiką (prezidentų, transporto, pastatų archyvinės fotografijos, tarpukario monetos ir kt.); garsiniai elementai (išgirstama tarpukario atlikėjų muzika); gastronominiai elementai (ragaujama žydų duonelė) ir kt. Siekiama, jog po ekskursijos moksleiviai jaustųsi geriau pažįstantys tarpukario laikotarpį, suvoktų apie tuo metu mieste vykusius pokyčius, sukurtą vertingą kultūros paveldą bei būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančią aplinką.
Kultūros paveldas, Kita

Ženklai ant skydo

Užsiėmimo tikslas – plėsti istorinių vaizdinių bagažą, išsiaiškinti, kodėl svarbūs valstybingumo ženklai. Lavinti erdvinį mąstymą, kūrybiškumą. Ugdyti pilietiškumą, pasididžiavimą,
pagarbą savo valstybės istorijai. Mokymuisi naudosime Lietuvos didžiosios kunigaikštystės salės erdvę ir čia esančius eksponatus, susijusius su valstybingumo ženklais. Vaikai sužinos, kodėl riteriai žymėdavosi savo skydus viduramžiais. Tokį ypatingą ženklą galės pamatyti šioje salėje. Aiškinsimės, kaip žymėjimo tradicija vystėsi toliau. Detaliau aptariama trijų valstybingumo ženklų – Gediminaičių stulpų, Vyčio, dvigubo kryžiaus – istorija ir simbolika. Išsiaiškinsime Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lenkijos karaliaus Jogailos indėlį, kuriant savo ženklus. Ieškome minėtų ženklų Žalgirio mūšio makete, monetose, vėliavose. Aiškinsimės heraldikos taisykles: skydai, jų spalvos ir reikšmės. Ieškome eksponatų vitrinose, kurie nukeliavo į valstybingumo ženklus (pvz. balnakilpė ir kt. ), padėsiančių atlikti interaktyvias užduotis. Praktinė dalis. Interaktyvi užduotis. Magnetinėje lentoje reikiamos spalvos skyduose iš atskirų detalių sudėti aptartus valstybingumo ženklus per nustatytą laiką. Dirbama komandomis. Interaktyvi užduotis. Interaktyviame stale (liečiamo ekrano kompiuteris) sudėti valstybingumo ženklus (Gediminaičių stulpai, dvigubas kryžius, Vytis, Abiejų tautų respublikos herbas). Siektini rezultatai Pradinukai gebės atpažinti valstybingumo ženklus šioje muziejaus salėje esančiuose kituose eksponatuose, kurie dar nebuvo aptarti. Gebės paaiškinti kur šiandien naudojami šie ženklai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senovė žalvariu prabyla

Edukacinio užsiėmimo "Senovė žalvariu prabyla" metu, mes leidžiamės į kelionę laiku, apie 4000 m. atgal į Žalvario amžiaus laikotarpį Lietuvoje, kai šioje teritorijoje
aptinkami pirmieji gaminiai iš metalo. Užsiėmimas suskirstytas į dvi dalis: teorinę ir praktinę. Teorinėje dalyje susipažįstame su senąją Lietuvos ir Rokiškio krašto istorija, vario lydinių apdirbimo technologijomis, su baltų genčių pasaulėvoka ir pasaulėjauta bei laidosenos ir nešiosenos tradicijomis. Praktinėje dalyje gaminame žalvarinį baltišką papuošalą ir kiekvienas užsiėmimo dalyvis išeina su unikaliu suvenyru.
Rodomi įrašai: 31 - 40484