Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacija „Pabūk amatininkas: vytelių pynėjas“

Edukacija „Pabūk amatininku: vytelių pynėjas““ - tai veikla, atskleidžianti moksleivio kūrybiškumą, atsakingumą, kruopštumą, kantrybę ir savarankiškumą, dirbinių formų ir funkcijų
darnos jutimą, polinkį į meną. Pinti daiktai nuo seno žavi lengvumu, patogumu, puikia išvaizda ir įvairove. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Archeologai pasakoja, kad seniausias krepšys iškastas Fajūme (Egipte) gali būti 10000-12000 metų senumo. Moksleiviai turės galimybę susipažinti su senuoju kaimo amatu, prisiliesti prie ekologiškai švarių gamtinių medžiagų, nužievinti vytelę, ją perskelti ir taip pasiruošti medžiagas gaminio pynimui. Pinti darbeliai spinduliuoja ypatingą atmosferą, malonų medžio kvapą. Edukacijos metu vaikai sužinos daug naudingos informacijos apie karklų auginimą ir jų savybes, susipažins su vytelių pynimui reikalingais įrankiais, bet taip pat savo rankomis nusipins po nedidelį suvenyrinį darbelį, kurį pasiims su savimi.
Kultūros paveldas, Literatūra

Šnipai bibliotekoje

Sekliui Kviatkovskiui mestas iššūkis. Kodėl iš kiosko staiga dingsta būtent jo mėgstamiausia kramtomoji guma? Jūsų kaip šnipų darbas – padėti Kviatkovskiui atskleisti dingusios
kramtomosios gumos sąmokslą. Kiekviena šnipų komanda gaus itin slaptas bylas su skirtingomis užduotimis, o bibliotekoje paslėpti įkalčiai padės išsiaiškinti nusikaltimą. Laukia tai bent detektyvas! Trukmė iki 45 min. Tai komandinis, loginis ir orientacinis žaidimas. Vienoje komandoje žaidžia bent 3 vaikai. Skirta 2–4 kl. mokiniams.
Architektūra, Kultūros paveldas

Edukacinė ekskursija „Štetlo paieškos“

Švėkšnoje kadaise gyveno gausi žydų bendruomenė, kurios istoriją mena išlikę pastatai, maldos namai, kapinės. Šilutės rajone (Žemaitijos pasienyje su Mažąja Lietuva) iki šiol yra
išlikusios tik 2 mūrinės sinagogos. Edukacinės ekskursijos „Štetlo paieškos“ metu lankomi išlikę (ir neišlikę) kadaise žydams priklausę statiniai Švėkšnoje, pasakojama, kas juose gyveno, kokia veikla vertėsi ar kokią funkciją atliko pastatas tarpukariu. Žodis „štetl“ jidiš kalboje reiškia miestelį. Žydų istorijoje ne bet koks miestelis vadinamas štetlu, o tas, kuriame žydai sudarė ženklią gyventojų dalį, darė įtaką miestelio raidai, kultūrai, gyvenimui. Ekskursijai sukurtas maršrutas po Švėkšnos miestelį, juo galima pasinaudoti ir mobiliuoju telefonu, turint nuorodą: http://arcg.is/1HP1zC.
Kultūros paveldas

Baltijos keliu

Edukacinis užsiėmimas „Baltijos keliu“ vyksta autentiškame kultūros objekte – Vilniaus Gedimino pilies bokšte. Būtent nuo šio, mūsų visos šalies simbolio, 1989 m. rugpjūčio 23 d. ir
prasidėjo pilietinė visuomeninė akcija Baltijos kelias. Mokiniai sužinos, kad Baltijos kelias tai 2 milijonų rankomis susikibusių žmonių grandinė, sujungusi Vilnių, Rygą ir Taliną. Dalyviai įvertins, kad tai buvo ryžtingas protesto išreiškimas prieš sovietinę okupaciją, 1939 m. Stalino ir Hitlerio, Molotovo ir Ribbentropo sąmokslą, kurio padariniai buvo lemtingi. Ekskursijų vadovas papasakos kokius įvykius lėmė pakto pasirašymas: Europos pasidalijimas, Antrojo pasaulinio karo pradžia ir įtaka Lietuvai, Baltijos valstybių okupacija pasitelkus karinę intervencija, neregėta valstybių sovietizacija, didžiulio masto genocidas, žmonių trėmimas. Bus akcentuojama, kad Baltijos tautos kovojo, priešinosi fizinei ir dvasinei okupacijai, vyko partizaninė, pogrindžio, diplomatinė kova už nepriklausomybę. Išsamus pasakojimas, žemėlapių studijavimas, fotografijų bei autentiškos video medžiaos peržiūra, leis mokiniams suvokti žmonių vienybės, ryžto galią. Diskusija, „minčių lietus“ tai praktinė užsiėmimo dalis. Ji leis mokiniams užduoti jiems rūpimus klausimus, garsiai reikšti savo mintis ir idėjas, kūrybiškai pažvelgti į šio įvykio įprasminimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje mokiniai užkilę ant Gedimino pilies bokšto apžvalgos aikštelės ir susikabinę rankomis bent trumpam galės pajusti, įsijausti ir suvokti, kad vienybė ir ryžtas leis įveikti visas kliūtis ir pasiekti tikslą.
Dailė, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (1-4 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Ką grūdelis pasakoja“

Edukacinis užsiėmimas papasakos apie ilgą ir sudėtingą grūdo kelią iki gardaus pyrago ar duonos kepalo ant stalo. Dalyviai sužinos, kokius darbus reikėjo atlikti ir kokie tradiciniai
įrankiai buvo naudojami auginant rugius, kviečius, kepant duoną bei pyragus. Nustebins ne tik saviti darbo įrankių pavadinimai, bet ir unikalus tradicinių darbų pobūdis. Norintieji galės išmokti malti grūdus rankinėmis girnomis, grūsti juos piestoje, sužinos, kaip naudotis spragilais, ir turės galimybę įsitikinti, jog kuliant javus darbo ritmą išlaikyti padeda rimuoti tekstai, o malant grūdus girnomis darbą palengvina liaudies dainų melodijos.
Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas. Rištinės lėlės darymas

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Kultūros paveldas, Šokis

Istorinio šokio dirbtuvės

Istorinio šokio dirbtuvės - tai aktyvi ir kartu prasminga veikla moskleiviams, ieškantiems naujų žinių kultūros istorijos srityje. Kultūros istorija - tai ne nuobodus mokslas, bet
įtraukiantis pasakojimas, padedantis suvokti, kodėl šiandien mes esam tokie, kokie esam. Edukacijos metu taikomas istorinės rekonstrukcijos metodas - tai pasaulyje jau išpopuliarėjęs būdas suteikti moksleiviams ilgai išliekančias žinias per potyrius. Bandymas patiems atkurti kokias nors kultūros kategorijas (šiuo atveju istorinį šokį) skatina didesnį moksleivių domėjimąsi tomis kategorijomis, kadangi jie gali patys analizuoti ir logiškai išmąstyti istorinio - kultūrinio reiškinio prežastis, raidą ir pasėkmes. Edukacija susideda iš trijų dalių. Pirmojoje moksleiviams trumpai, bet aiškiai bus pristatyta istorinio šokio raida nuo viduramžių iki baroko. Tam bus reikalinga multimedija, kadangi bus leidžiami video įrašai. Antrosios dalies metu moksleiviai išmoks šokti 3 viduramžiškus šokius. Šokius moksleiviai rinksis traukdami burtus arba, esant būtinybei, šokiai bus parenkami edukatorės atsižvelgiant į vaikų poreikius ir/ ar amžių. Trečiosios dalies metu moksleiviai grupėse turės pastatyti savo istorinį šokį, remiantis anksčiau išmoktais žingsneliais. Šiomis dirbtuvėmis siekiama sužadinti mokslievių domėjimąsi kultūros istorija ir supažindinti juos su jiems galbūt nauju laisvalaikio praleidimo būdu - istorine rekonstrukcija.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Cukraus Lietuva: Perkūno žinyčia

Pažintinė - kūrybinė pamoka, skirta senovės lietuvių tikėjimui ir kultūrai. Iš cukraus pastatyta Perkūno žinyčia - šiuolaikinės netradicinės kūrybos, išlikusių žinių apie lietuvių
šventvietes ir fantazijos tvarinys. Tokia, kokios neturėjome, o gal, tiesiog, nespėjome... Senojo tikėjimo reliktų ieškosime šiandieniniame mūsų gyvenimo būde ir aplinkoje. Lietuvių kalba, margučiai, kūčiukai, austinių juostų raštai, net mūsų vardai ir pavardės - yra gyvi senosios kultūros pavyzdžiai. Virsime arbatą, taip kaip virė labai seniai, gaminsime cukraus lydinį, kurio protėviai iš vis neturėjo... Išmoksime baltiškus ženklus, kurie gyvuoja labai seniai ir papuošime juos cukrumi, kuris bet kada gali ištirpti... Pamokoje naudosime cukrų, vandenį, maistinius dažus. O jeigu nesate labai paslaptingi - atsineškite savo pavardžių sąrašą, kuris bus perskaitytas iš Perkūno žinyčios knygos.
Kultūros paveldas, Skulptūra

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių iš „Papjė mašė“ masės kūrimas“

„Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“ tikslas – per kūrybos procesą supažindinti 5–8 klasių mokinius su „Papjė mašė“ technika ir sukurti pasirinktą,
stilizuotą vieną iš Panemunių pilių. Numatoma veikla ir siektini rezultatai: I dalis - edukacinis užsiėmimas pradedamas trumpa apžvalga po meninkės S. Mielkaitytės personalinę parodą „Rėmai svajonėms“, sukurta iš „Papjė mašė“ masės, laimėjusios profesionalų grupėje I vietą „Kita Forma“ surengtame konkurse. Supažindinama su dešiniajame Nemuno Jurbarko rajone esančiomis rezidencinėmis Raudonės ir Panemunės pilimis. Susipažįstama su „Papjė mašė“ masės gamyba. Trukmė – 15 min. II dalis - praktinėje dalyje dalyviai kurs pasirinktą Panemunių stilizuotą pilį (iki 20cm) iš „Papjė mašė“ masės. Dalyviai bus aprūpinti visomis kūrybai reikalingomis priemonėmis ir medžiagomis. Trukmė – 75 min. Edukacijos rezultatas – praplečiamas dalyvių kultūrinis akiratis. Dirbdami grupėje ir kiekvienas individualiai, jaunieji kūrėjai pamatys, kokią plačią įvairovę galima gauti dirbant ta pačia technika. Kiekvieno dalyvio sukurtas darbelis - tai meninių bei vizualinės teorijos žinių įgijimas, praktinis jų panaudojimas užsiėmimo metu. Socialinių, pažinimo bei iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijų lavinimas, puoselės bendravimo bei bendradarbiavimo, smulkios motorikos įgūdžius, įgytą patirtį gebės kūrybiškai pritaikyti. Užtikrinamas ir specialiųjų ugdymo poreikių mokinių įtraukimas į bendrą veiklą. Po užsiėmimo kiekvienas dalyvis parsineš savo darbelį – iš „Papjė mašė“ masės pagamintą Panemunės pilį. „Popieriaus transformacija – stilizuotų Panemunių pilių kūrimas“- tai įkvepianti socialinė misija ir žaidimas kartu: • Atrask ir pamatyk tai, kas aplink tave nauja! • Kurk - išlaisvink savo vaizduotę! • Žaisk - įkvėpk savo kūriniui gyvybę! • Dalinkis savo idėjomis su kitais! • Įkvėpk aplinkinius ir pats semkis įkvėpimo iš kitų! Šioje idėjoje svarbiausia ne tikslas, o pati kelionė!
Rodomi įrašai: 31 - 40542