Kultūros paveldas, Etninė kultūra

SUTARTINIŲ SINTEZĖ

Moksleiviai diskutuos kokią reikšmę turėjo sutartinių garsažodžiai bei tarmišnių žodžių reikšmė tekstuose. Kultūros ir meno renginyje išgirs kaip senosios sutartinės skamba atliekamos
sutartinių giedotojų grupės "Sėdauta". Kolektyvas pademonstruos archeologinį baltiškąjį kostiumą IX-XII a., mokiniai plės akiratį, supratimą apie senuosius kostiumus jų skirtumus. Sužinos apie tyrinėtojų spėjamą sutartinių atlikimo paskirtį. Moksleiviai patirs praktiškai sutartinų skambesio vibracijų poveikį. Intravertiški moksleiviai galės patys savarankiškai išbandyti giedojimo būdus panaudodami asmeninius išmaniuosius telefonus. Kviesime moksleivius burtis po kelis giedoti sutartines formuosime bendravimą, susiklausimą tarpusavyje. Mokysimės atlikti vėlyvesnio laikotarpio kolektyvines sutartines.
Kultūros paveldas

Arbatėlė pas tetą Stasę

Tikslas – supažindinti edukacinio užsiėmimo dalyvius su įvairiapuse asmenybe Stase Petrauskaite-Gruodiene ir jos hobiais, skatinti kūrybiškumą, vaizduotę, bendravimą. Uždaviniai: (1)
pristatyti edukacinio užsiėmimo dalyviams Stasę Petrauskaitę-Gruodienę; (2) supažindinti su vaistinių arbatžolių savybėmis; (3) pristatyti jiems unikalią meno rūšį – figūrėlių iš saldainių popierėlių lankstymą. Darbo priemonės: saldainių popierėliai, arbata. Užsiėmimo metu netradiciniu būdu pristatomas kultūros paveldas – pasitelkus neįpareigojančio pokalbio „prie arbatos puodelio su saldainiais“ formą, pasakojama apie kompozitoriaus J. Gruodžio ir jo žmonos S. Gruodienės asmenybes, pristatomi biografiniai faktai. Edukacinio užsiėmimo pradžioje trumpai pristatomas memorialinis J. Gruodžio skyrius: pasakojama apie namą, sodą, rodoma autentiška Juozo ir Stasės Gruodžių svetainė. Vėliau užsiėmimo dalyviai pakviečiami prie stalo, kur jiems matant ruošiamos įvairios vaistinių žolelių arbatos. Kol ruošiama arbata, edukatorė papasakoja apie įvairiapusę Stasės Gruodienės asmenybę, jos pomėgį ruošti arbatą iš savo pačios surinktų vaistažolių. Taip pat trumpai papasakojama apie vaistines žoleles (mėtos, ramunėlės, čiobreliai, liepžiedžiai), jų gydomąsias savybes ir naudą žmogaus organizmui. Vėliau pristatomas unikalus Stasės Gruodienės pomėgis iš saldainių popierėlių lankstyti figūrėles ir išlikusi jos lankstytų figūrėlių kolekcija. Peržiūrėjus albumą, užsiėmimo dalyviai vaišinami arbata ir pagal pateiktus pavyzdžius lanksto figūrėles iš saldainių popierėlių. Taip siekiama vaikams suprantamu būdu at- / sukurti Gruodžių namų atmosferą ir sudominti Lietuvos kultūriniu paveldu.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Pirk dramblį“

Finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ Daugelis yra girdėję smagų vaikišką juokelį, siūlantį pirkti dramblį. Bet kiek iš tiesų kainuoja dramblys? Ir ar kiekvienas to panorėjęs
galėtų jį nusipirkti? Posakis „Laimingi pinigų neskaičiuoja“ tikslus tik iš dalies: laimingi jų neskaičiuoja, nes moka su jais elgtis, todėl tikrai žino, kiek jų turi ir ką daryti, jei jų trūksta. „Kuo daugiau mokaisi, tuo daugiau uždirbi“, – sako žymus investuotojas Warrenas Buffettas. Finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ – kaip tik ir yra puiki proga įgyti naujų žinių apie taupymą, skolas, protingo pirkėjo įpročius. 2015 metais pirmą kartą Lietuvoje tarp kitų raštingumo dalykų (skaitymo, matematikos, gamtos mokslų ir problemų sprendimo) buvo vertinamas mokinių finansinis raštingumas. Tyrimą vykdė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), tyrime dalyvavo penkiolikmečiai Lietuvos moksleiviai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių finansinio raštingumo žinios yra nepakankamos – gerokai žemiau pasaulio šalių vidurkio, o iš visų tyrimo metu vertintų europiečių lietuviai atsidūrė priešpaskutinėje vietoje. Tyrimo metu nustatyta, kad egzistuoja statistiškai žymūs mokinių gebėjimų skirtumai tarp regionų ir didmiesčių, socialinių grupių, mergaičių ir berniukų (mergaičių gebėjimai geresni). Todėl finansinio raštingumo pamoka „Pirk dramblį“ gali tapti ne tik malonia kultūrine edukacine programa, bet ir suteikti finansinių žinių, padėsiančių realizuoti mokinių svajones ateityje. Kultūrinės edukacinės pamokos „Pirk dramblį“ tikslas yra supažindinti vaikus ir jaunimą su pinigų istorija, didinti jų finansinį raštingumą, gerinti sprendimų priėmimo įgūdžius, ugdyti sėkmingą, kritiškai mąstančią asmenybę.
Kultūros paveldas

Miesto herbas

Tikslas – supažindinti edukacinio užsiėmimo dalyvius su Kauno miesto herbu, lavinti meninius gebėjimus. Uždaviniai: (1) supažindinti vaikus su Kauno herbo istorija; (2) pamokyti
nulipdyti suvenyrinį medalį su miesto herbu. Siekiami rezultatai: (1) užsiėmimo dalyviai išmoks identifikuoti herbo dalis; (2) išmoks atpažinti skirtingus Kauno miesto herbus; (3) kiekvienas nusilipdys suvenyrinį medalį su Kauno herbu. Edukaciniame užsiėmime naudojamos priemonės: vaizdinės informacijos perdavimo priemonės – muziejaus ekspozicija, skaidrės, molis, šabloninės formos medaliui, stekai, lentelės lipdymui. Teorinėje užsiėmimo dalyje edukatorius pristato vaizdinę medžiagą apie Kauno heraldiką, supažindina su tauro sąvoka bei tauro simbolio vystymosi raida herbo skyde, aptaria istorinį ir kultūrinį kontekstus. Praktinėje dalyje užsiėmimo dalyviai supažindinami su keramikos pagrindais ir mokosi nulipdyti ir dekoruoti molinį medalį su Kauno herbu.
Kultūros paveldas, Kita

Išrandame bateriją

Edukacinis užsiėmimas „Išrandame bateriją!“ skirtas sukonstruoti paprastą elektros šaltinį – bateriją – ir jo pagalba įjungti nedidelį šviesos elementą. Edukacinio užsiėmimo tikslas –
supažindinti su elektros tyrimų istorija, skatinti naujų žinių poreikį, išradingumą, konstrukcinius gebėjimus, lavinti koncentraciją. Dalyviai supažindinami su didžiųjų pasaulio technikos išradimų ištakomis, jų svarba ateities išradimams ir kultūrai. Praktinėje užsiėmimo dalyje dalyviai savarankiškai, iš lengvai prieinamų buitinių medžiagų (monetų, popieriaus, druskos, vandens bei kt.) konstruoja elementarius elektros šaltinius – baterijas – ir jų pagalba įžiebia nedidelius šviesos elementus. Edukacinio užsiėmimo interaktyvioji dalis paremta italų mokslininko Alesandro Voltos išrastu ir 1794 m. visuomenei pristatytu „Voltos elementu“, nuo kurio prasidėjo svarbiausi žmonijos išradimai elektros energetikos, chemijos srityse ir gerai iliustruoja viso Apšvietos amžiaus kultūrinę sąrangą.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas "Kaip gimsta popierius"

Edukaciniame užsiėmime "Kaip gimsta popierius" bus pristatytos senosios ir moderniosios popieriaus gamybos ir restauravimo metodikos, supažindinama su popieriaus gamyba ir
trūkstamų fragmentų atkūrimu popieriaus liejimo mašina. Veiklos metu bus naudojami dekoratyvinio, restauravimo, japoniško, lieto popieriaus pavyzdžiai, popieriaus gamybą atspindinčios iliustracijos ir medžiagos: medienos plaušas, vapsvų lizdo fragmentas, celiuliozės plaušas, presas, sėmimo forma, įvairūs restauravimo ir popieriaus sėmimo įrankiai. Dalyviai stebės popieriaus liejimo procesą, lakšto įklijinimą ir paruošimą presavimui. Užsiėmimo dalyviai bus plačiau supažindinti su vienu iš labiausiai žinomu restauravimo procesu –atkurtų fragmentų retušavimu. Moksleiviai turės galimybę sužinoti kokiais atvejais retušavimas reikalingas, o kokiais nebūtinas, kuo galima retušuoti meno kūrinius, kaip maišomos spalvos ir kokia retušavimo technika dažniausiai naudojama restauravime. Dalyviai gaus dovanų popieriaus liejimo mašinoje išlietus ruošinius, kuriuos galės savarankiškai retušuoti, užrašytu palinkėjimu pasveikinti draugą arba panaudoti kaip knygos skirtuką.
Kultūros paveldas, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“

Edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“ orientuotas į asmeninio santykio su valstybės realijomis paieškas. Pačių atrasti raktiniai žodžiai, tokie kaip teritorija, siena, riba,
laisvė, varikliai, gyventojai, valdžia, įgula, atsakomybė, jūra ir daugelis kitų, padės atpažinti laivą valstybėje, valstybę laive. Padės suvokti jūrinę Lietuvą. Paakins ieškoti savo vietos joje. Pakvies tapti ateities kapitonu?
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adventas. Atbėga elnias devyniaragis

Autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje mokiniai tarsi laiko mašina nusikelia į XIX a. pabaigą, Advento laikotarpį Žemaitijos kaimo sodyboje. Senoje troboje jaukią šilumą
skleidžia koklinė krosnis, kambario vidury sotvi stalas, egutė. Susėdus aplink stalą diskutuojama apie senąsias Advento tradicijas ir papročius. Įsigilinama į Kūčių vakaro prasmę, patiekalų reikšmę, jų paruošimo būdą. Drauge su edukatoriumi gaminama improvizuota Kūčių vakarienė, vaikai skatinami dalintis mintimis apie tradicijų puoselėjimą jų aplinkoje. Aptariama Advento laikotarpio burtų tradicija ir buriama – vaikai lieja vašką, iš jo figūrų kuria šešėlių teatrą, spėjama ateitis. Iš natūralių medžiagų: eglės ir pušies kankorėžių, linų stiebelių, šiaudų, popieriaus gaminami namų ir kalėdinės eglutės puošybos elementai. Užsiėmimo tikslas - per tradicijų ir gyvenimo būdo pažinimą, skatinti mokinius suvokti savo kultūrinę tapatybę, tradicijų ištakas, ugdyti savivertę ir kurti kokybiškų pramogų poreikį. Uždaviniai: Uždaviniai: ugdyti gebėjimą palyginti, kūrybingą santykį su laisvalaikiu, išmokyti senųjų tradicinių žaidimų; išmokti pagaminti kai kuriuos tik Žemaitijos regionui būdingus Kūčių vakarienės patiekalus; pažinti ir vertinti savo krašto kultūros paveldą ir tradicines vertybes šių dienų kontekste.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Kultūros paveldas, Kita

Žinomi X nežinomi

Programos tikslas: supažindinti dalyvius su Kauno rotušės aikštėje išsidėsčiusių pastatų istorija bei žymiais Kaunui ir Lietuvai nusipelniusiais asmenimis, kurie juose gyveno arba
dirbo. Programos uždaviniai: 1. Supažindinti programos dalyvius su Kauno senamiestyje rotušės aikštėje esančių pastatų istorija. 2. Atskleisti kokie žinomi, Kaunui ir Lietuvai nusipelnę žmonės juose gyveno arba dirbo. 3. Teorinėje užsiėmimo dalyje įgytas žinias pritaikyti atliekant komandinę užduotį - atpažįstant svarbius Kauno pastatus . Edukacinėje klasėje dalyviai supažindinami su teorine medžiaga: Kauno miesto istorijai svarbiais pastatais išsidėsčiusiais Rotušės aikštėje, o taip pat ir žymiais asmenimis, kurie juose gyveno arba dirbo (A. Mickevičius, Antanas Baranauskas, Motiejus Valančius, Saliamonas Banaitis ir kiti ). Pristatydamas objektus edukatorius sąmoningai nemini jų pavadinimų. Po trumpo supažindinimo, dalyviai pasiskirsto į 2-5 komandas ir kartu su edukatore keliauja iki Rotušės aikštės. Edukatorius padalina komandoms užuominas, kurios padės rasti minimus objektus. Iš kiekvienos komandos išrenkamas vadovas - fotografas, kurio tikslas įamžinti kitus komandos narius prie surasto objekto. Komanda nugalėtoja – pirmoji atradusi visus užuominose minimus pastatus ir prie jų nusifotografavusi. Dėmesio! Kadangi užsiėmimo praktinė dalis vyksta lauke, jis yra priklausomas nuo meteorologinių sąlygų. Rekomenduojame užsiėmimą užsakyti šiltuoju metų laikotarpiu.
Rodomi įrašai: 431 - 440471