Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Viduramžių darbai ir pramogos medinėje pilyje

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su to meto žmonių gyvenimo būdu, žemės apdirbimo įrankiais ir padargais, augintomis žemės ūkio kultūromis, senoviniais vaikų žaidimais. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, žemės apdirbimo įrankiai ir padargai (kapliai, akėčios, arklas, pjautuvai, spragilai ir kt.), senovinių žemės ūkio kultūrų ir vietinių vaistinių ir prieskoninių žolelių lysvės, trinamosios girnos, lininės virvės, vilnoniai siūlai ir kitos priemonės. Senoviniai stalo žaidimai (kvirkatas, šaškės), judrieji žaidimai (ripkos mušimas, kauliniai kėgliai). Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete bei žmonių gyvenimo kasdienybe. Edukacijos dalyviai susipažins su pilėnų kasdieniniais darbais, mityba, žemės ūkiu. Papilio kiemo lysvėse pamatys dabar jau retai auginamus augalus – ropes, barščius, laukinius česnakus, linus, susipažins su vietinėmis prieskoninėmis ir vaistinėmis žolelėmis. Visi galės išmėginti žemės apdirbimo įrankius – kapliu purenti dirvą, iškulti spragilu javų pėdą, pamatyti senovines akėčias ir arklą. Iškultus grūdus mėgins sumalti trinamosiomis girnomis. Edukatorius pasiūlys komandinių užduočių, kurių metu dalyviai vys linines virves ar pins vikingų juosteles. Padirbėję žiūrės animacinį filmą apie Vorutos pilį ir, susibūrę į grupes, atliks užduotis užduočių sąsiuviniuose. Galės atsipūsti ir pažaisti senovinius stalo ar komandinius žaidimus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kai žemę puošia ąžuolai

Ekskursijoje po Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną lankytojai sužino jo sodinimo istoriją, susipažįsta su ąžuolyno giraitėmis, aplanko vardinius ąžuolus. Išgirsta pasakojimą apie
ąžuolų rūšis, jų sodinimą, naudą, apie ąžuolą lietuvių liaudies mitologijoje, tautosakoje, etnografijoje. Po pasivaikščiojimo siūloma žinias patikrinti praktiškai – dalyvauti viktorinoje ar spręsti užduočių sąsiuvinius.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Lietuvos valstybės susidarymas

Ši programa - tai kupina emocijų kelionė laiko mašina į XIIIa. Programos tikslas – gyvai, pristatyti XIII a. istorijos laikotarpį, kuomet Lietuva formavosi kaip valstybė. Šios programos
metu vaikai istoriją išgyvens patys, per aktyvų dalyvavimą: • susipažins su XIII a. gyventojų drabužiais – iš kokių medžiagų buvo siuvami drabužiai, kokie aksesuarai ir kokiu tikslu buvo naudojami, kokiais papuošalais puoštasi ir pan. Kiekvienas programos dalyvis apsirengs senoviniu drabužiu, kelis dalyvius patys vaikai aprengs pilnu XIII a. vyro ir moters kostiumu. Sužinos kokias pareigas ir teises turėjo to meto vyrai ir moterys. • Praktinių užduočių pagalba vaizdžiai susipažins su to meto kario kasdienybe: pajausti tikro kalavijo svorį, išbandyti skydų sienos jėgą, pasimatuoti kario šarvus, šalmą, skydą ir kitus ginklus. Programa užbaigiama teatralizuotu pasakojimu apie Karaliaus Mindaugo nuopelnus suvienijant įvairias baltų žemes ir pradedant Lietuvos kaip stiprios ir galingos valstybės istoriją. Atvykę į Jūsų mokyklą, sukursime autentišką, gausią rekonstruotų, pagal tikrus archeologinius radinius eksponatų aplinką, leidžiančią mokiniams lengvai įsijausti į to meto gyvenimą. Visi programoje naudojami eksponatai (skydai, ginklai, šarvai rūbai) yra naudojami, juos galima liesti, matuotis, įvertinti jų struktūrą, svorį ir kt. Šios programos pagalba siekiame vizualizuoti mokykloje gautas teorines žinias apie Karaliaus Mindaugo laikus, praplėsti mokinių akiratį, leisti susidaryti platesnį to laikotarpio vaizdą, Suteikti kuo daugiau teigiamų emocijų ir pažinimo džiaugsmo prisiliečiant prie to meto ginklų, senovinių rūbų rekonstrukcijų, papuošalų bei skatinti pasididžiavimą ir pagarbą savo protėvių kraštui, istorijai, kultūrai. SVARBU: Mokykloje ši edukacija organizuojama, kai tai pačiai dienai rezervuojamos 5 dalyvių grupės (grupės dydis 15–30 mokinių).
Architektūra, Kultūros paveldas

Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija

Viena žaviausių Raudondvario dvaro šeimininkių grafienė Rozalija dar ir šiandien su didžiausiu džiaugsmu pasitinka į dvarą atvykusius svečius. Abejingų nepaliekanti ponia pasidalins
prisiminimais apie gyvenimą dvare bei jį valdžiusių grafų Tiškevičių Raudondvaryje paliktus pėdsakus. Po pasivaikščiojimo dvaro takais ekskursijos dalyviai užsuks į Raudondvario pilyje įsikūrusį Kauno rajone muziejų, kuriame susipažins su Raudondvaryje gimusio profesionaliosios lietuvių muzikos pradininko, kompozitoriaus Juozo Naujalio asmenybe ir jo kūrybiniu palikimu, dvarą valdžiusiems grafams Tiškevičiams skirta ekspozicija. Teatralizuota ekskursija su grafiene Rozalija skirta 16–18 m. amžiaus vaikams. Tai – puiki istorijos ir kultūros pamoka, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

KŪČIUKAI IR AGUONPIENIS

Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai supažindinami su Kalėdinio laikotarpio tradicijomis ir papročiais. Pasakojama apie šv. Kūčių pagrindinius valgius ir tos dienos atliekamus namų
ūkio darbus, pristatoma Kalėdinės eglutės atsiradimo namuose ir puošimo istorija. Praktinės užduoties metu kepami kūčiukai-prieskučiai. Užsiėmimo metu moksleiviai sužinos kokių ingridientų reikia kūčiukų-prieskučių tešlos paruošimui, patys kočios tešlą, mokysis pjaustyti prieskučius, paruošti kepimui skardą ir į ją sudėti paruoštus kūčiukus-prieskučius. Sužinos kas yra aguonpienis ir kaip jis gaminamas. Patys trins ir suks aguonų grūdelius iki baltumo. Kol keps kūčiukai susiskirstę į komandas dėlios Nemuno kilpų regioninio parko kraštovaizdžio dėliones, kurių dydis yra 1x1,5 m. Iškepus kūčiukams pasiruoš stalą ir visi drauge ragaus savo iškeptus kūčiukus su pagamintu aguonpieniu. Edukacija sukurs kalėdinę nuotaiką kiekvieno vaiko širdelėje, o bendras susėdimas prie stalo primins apie artėjančias gražiausias metų šventes.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dzūkijos krašto tradicinių amatų programa „Šiaudinių sodų rišimas“

Etninės kultūros programa skirta 1–10 klasių mokiniams. Programos trukmė 90 minučių. Programoje laukiame 10-20 vaikų. Tikslas – supažindinti su tradiciniais Dzūkiškais amatais,
šiaudinių sodų prasme Dzūkijos krašte; ugdant vaikų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, sudarant sąlygas kūrybinei veiklai.
Kultūros paveldas, Kita

Pažinties takais

Vaikų klasė, sutartu laiku atėjusi į edukacinį užsiėmimą, padalijama į dvi grupes. Joms duodami žemėlapiai su pažymėtais Plungės parke esančiais kultūriniais objektais. Grupes lydi
bibliotekos darbuotojai. Atėjusi į pažymėtą vietą, grupė turi surasti paslėptą lobį (dėžutę su užduotimis, susijusiomis su Plungės istorija ir kultūra). Atlikusi užduotį, grupė eina prie kito objekto bei vėl ieško lobio ir t. t. Už atliktas užduotis skiriami taškai. Pirmoji į finalinį punktą atvykusi komanda gauna papildomų taškų. Taip pat susumuojami užduočių rezultatai. Refleksijai surengiama žaibo viktorina iš edukacijos metu įgytų žinių.
Kultūros paveldas, Kita

Asmuo, kultūra, diplomatija. Edukacija Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Lietuvos Diplomatijos šimtmečio ekspozicijose

Ekskursijos metu mokiniai apsilankys Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos rengtoje ilgalaikėje ekspozicijoje „Kuriančiajai Lietuvos
diplomatijai – 100“. Lankytojai bus supažindinami su prezidento Valdo Adamkaus biografija, per ją bus gilinamasi į įvairius XX a. Lietuvos bei lietuvių išeivijos istorijos epizodus: Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių dalią, jų gyvenimą vadinamose DP stovyklose, tolimesnį jų persikėlimą į JAV, Australiją, kitas šalis. Ši emigracijos banga pasižymėjo pavyzdiniu visuomeniškumu. Po pasaulį pasklidę lietuviai įkūrę gausybę organizacijų, klubų, draugijų, leido laikraščius, knygas, steigė mokyklas ir dėjo daug pastangų, kad Lietuva išsivaduotų iš sovietinės okupacijos. Mokiniai, pasiremdami šiomis patirtimis ir įgytomis žiniomis bandys patys „įkurti“ draugiją, klubą ar plačių tikslų turinčią asociaciją, spręs ir diskutuos diplomatinius ir kitus iššūkius, užsibrėš tikslus, uždavinius. Keturiose parodos „Kuriančiajai Lietuvos diplomatijai – 100“ lankytojams atvertose erdvėse chronologiškai ir patraukliai, naudojantis infoterminalais, vaizdo ir garso įrašais, virtualios realybės filmu pasakojama Lietuvos diplomatinės tarnybos istorija. Pristatomos institucijos ištakos, jos susiformavimas ir veikla tarpukariu (1918-1940). Antroje erdvėje atkuriama užsienio reikalų ministro Stasio Lozoraičio (1934-1938) kabineto dvasia, lankytojai gali išvysti autentiškus ministro kabinete stovėjusius baldus, asmeninius daiktus. Trečioji salė pristato diplomatinės tarnybos veiklą egzilyje (1940-1990), jos pastangas užtikrinti Lietuvos okupacijos nepripažinimo politiką. Ketvirtoji ekspozicijos patalpa skirta naujausiai Lietuvos diplomatijos istorijai (1990-2018). Joje pristatoma diplomatinės tarnybos veikla ir jos subtilybės, supažindinama su įvairiapusiškais institucijos uždaviniais, atskleidžiamos reikšmingos Lietuvos pastangos padėti besivystančioms šalims.
Dailė, Kultūros paveldas

Ebru menas – tapymas ant vandens

Edukacinio užsiėmimo pradžioje edukatorius pristato Ebru meną - tapymą ant vandens, papasakoja apie jo ištakas, piešimo principus. Tapyba ant vandens yra atliekama tam skirtoje vonelėje
– inde. Ebru teptuku, ant sutirštinto vandens, naudojant ebru gamtinius dažus, ištaškomas norimų spalvų fonas, kuris gaunasi panašus į marmuro raštą. Specialiomis lazdelėmis ir šukomis formuojami įvairiausi raštai ir ornamentai, o gautas piešinys nuo vandens perkeliamas ant ebru popieriaus ar kitų natūralių gaminių.
Rodomi įrašai: 481 - 490569