Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė programa "Rugio šiaudo spindesys"

Edukacinės programos tikslas sudaryti palankias sąlygas tautinio paveldo produktų: šiaudinių girliandų, šiaudinių žvaigždžių, šiaudinių eglutės žaisliukų ir šiaudinių sodų rišimo
tradicijų išsaugojimui, perėmimui ir populiarinimui. Edukacinės programos metu dalyviai supažindinami su senuoju šiaudinių sodų rišimo amatu, tradicijomis ir svarba mūsų kultūroje. Mokoma gaminti girliandą, saulutę arba šiaudinio sodo elementą- reketuką.
Architektūra, Kultūros paveldas

Tamsieji požemių labirintai

Požemiai – paslaptinga vieta, tačiau visi pojūčiai dar labiau paaštrėja užgesus šviesai. Būtent į tokius, tamsoje skendinčius požemius leidosi pirmieji tyrinėtojai. Pasišviesdami tik
žibintuvėliais, kartu su gidu čia apžiūrėsime seniausius Lietuvoje mūrus, laidojimo patalpas, archeologinius radinius, vieną seniausių freskų Lietuvoje ir karališkąjį mauzoliejų. Niekas neprilygsta atradimo džiaugsmui, todėl ieškosime ir atrasime visas požemių paslaptis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Velykų belaukiant

Tikslas - Skatinti giliau suvokti praeities kultūrinį palikimą margučių marginimo tradicijoje. Pasinaudojant tradiciniais margučių marginimo raštų pavyzdžiais, vašku dekoruoti margutį.
Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejuje esančia Velykinių margučių paroda apžvelgiant įvairiomis tradicinėmis technikomis margintus margučius (skutinėtais, margintais vašku, natūraliais žolynais) bei pažiūrint trumpą filmuką. 2. Pagal tradicinių raštų simboliką bei jos reikšmes, pateiktas pasinaudojant multimedija, inicijuoti diskusiją, kuri padėtų kiekvienam moksleiviui atsirinkti sau tinkančius simbolius pagal jų prasmę. 3. Pasirinktais raštais vašku marginti margutį. Darbo metodai/ priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas ekspozicijos apžvelgimo metodas, išvystomas dialogas su moksleiviais apibūdinant konkretų objektą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją, pasitelkiamos pateiktys(multimedija), rodomas filmukas apie margučių marginimą, moksleiviai vašku margina margutį (naudojamas bičių vaškas, natūralūs dažai, vaško lydymo įrenginys). Moksleiviai į edukacinį užsiėmimą atsineša 1-2 kietai virtus kiaušinius. Numatoma veikla: Edukacinio užsiėmimo metu supažindinama su Velykų tradicijomis ir papročiais, aiškinama margučių spalvų ir raštų simbolika, pasitelkiant pateiktis (multimedija) ir trumpą filmuką. Vaikai turės galimybę apžiūrėti ir susipažinti su įvairių laikotarpių, įvairia technika tradiciniais raštais margintais ekspozicijos margučiais. Praktinės dalies metu kiekvienas, atsineštus kiaušinius, pasinaudodamas įgytomis žiniomis ir pateiktomis priemonėmis, juos margins vašku pasirinktais raštais iš pateiktų tradicinės ornamentikos raštų. Edukacinio užsiėmimo pabaigoje kiekvienas moksleivis turės vašku margintą margutį.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus bastėjos baziliskas ir kitos legendos

Tikslas – ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės
ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių susivokimą ir gebėjimus skirti, kas pasakojimuose tikra, išgalvota ir kas juose mums vertinga bei liudija apie įvykusią istoriją; (2) formuoti gebėjimą suvokti simbolius, perkeltines prasmes ir jų sąsajas su realiais, istorinių įvykių aspektais; (3) ugdyti mokinių supratimą, jog žmogus veikla ir jų krašto, vietovės istorija sparčiai keičiasi, pažindinant juos su dabartinių ir senovinių pastatų pavyzdžiais ir funkcijomis; (4) skatinti supratimą, kad praeitis, jos reiškiniai turi įtakos šiandienai ir suvokimui, kas mes esame; (5) ugdyti meilę ir pagarbą savajam kraštui ir jame veikusiems žmonėms. Metodai ir priemonės Kaip pagrindiniai užsiėmimo šaltiniai (priemonės) naudojamos trys Vilniaus legendos: Geležinio vilko, Vilniaus bazilisko ir užkeiktų turtų bastėjos šulinyje. Informacinio terminalo pagalba mokiniams bus pateiktos ir pademonstruotos vaizdinės priemonės. Užsiėmimo pabaigoje naudodami įvairias išraiškos priemones (modeliną, plastiliną, spalvotą popierių, dažus ir kt.) mokiniai patys kurs ir konstruos savąjį legendinį baziliską. Programai dėstyti bus naudojama: pasakojimas, skaitymas, lyginimas, informacijos siejimas, analizavimas, diskutavimas, vaizdinės medžiagos demonstravimas, savo minčių reiškimas, realaus daikto darymas, autentiškos aplinkos patyrimas, spalvų terapijos metodas. Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros bei istorijos objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Žaismingomis formomis, naudojant įvairius metodus bei žiūrint į realią Vilniaus panoramą bus prisiminta (arba naujai išgirsta) Vilniaus įkūrimo – Geležinio vilko legenda.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Legenda ir tikrovė

Legenda apie Vilniaus įkūrimą yra vienas populiariausių senosios Lietuvos pasakojimų. Pirmą kartą jis užrašytas apytikriai XVI a. III dešimtmetyje Lietuvos metraščiuose. Legendoje
užšifruota daug svarbios informacijos apie miesto istoriją. Vilniaus įkūrimo data įprasta laikyti jo pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Lietuvos sostinė pirmą kartą paminėta 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriais jis kreipiasi į Vakarų Europos kraštų pirklius ir amatininkus, ragindamas vykti į Vilnių. Ši aplinkybė rodo, kad Vilnius jau XIV a. pradžioje buvo reikšminga gyvenvietė. Tačiau 1332 m. yra daugiau simbolinė miesto įkūrimo data, nes archeologinių tyrimų duomenys rodo, jog gana stambių gyvenviečių Neries ir Vilnelės santakoje būta ir anksčiau, o Žemutinės pilies mūrai datuojami XIII a. Gediminas neįkūrė Vilniaus, tačiau veikiausiai būtent jis pavertė Vilnių Lietuvos valdovo rezidencija ir valstybės sostine. Todėl Vilniaus, kaip miesto bei sostinės, istorijos pradžios siejimas su Gedimino valdymo laikais yra visiškai pagrįstas. Edukacinio užsiėmimo tikslas – autentiškoje aplinkoje, įtraukiant į aktyviais veiklas, supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai prisimins Vilniaus miesto įkūrimo legendą, remiantis istoriniais šaltiniais, archeologiniais tyrimais bus bandoma išsiaiškinti, kas Geležinio vilko legendoje tikra, o kas išgalvota. Teorinio ir praktinio darbo metu ieškosime atsakymo, kokį vaidmenį suvaidino Geležinio vilko pasirodymas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapne ir kodėl ši legenda itin išpopuliarėjo XVI a. Edukacinis užsiėmimas skirtas 1–4 klasių mokiniams, parengtas orientuojantis į Pradinio ugdymo programos pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas. Užsiėmimo veiklos ir metodai koreguojami pritaikant amžiaus tarpsniui. Koreguojama ir trukmė: 1–2 klasių mokiniams užsiėmimas trumpesnis (60 min.), 3–4 klasių mokiniai veiklas vykdo 90 min.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus gynyba ir ginkluotė

Tikslas – supažindinti edukacijos užsiėmimo dalyvius su Vilniaus gynyba ir ginkluote per aktyvias ir prasmingas veiklas, skatinant suvokimą, pagarbą ir domėjimąsi savojo krašto kultūra
ir praeitimi. Uždaviniai: 1. Skatinti mokinių susivokimą ir supratimą, jog praeities pažinimo formos nėra tik išmokstamos, tačiau ir suvokiamos bei patiriamos, skatinant jų pažinimą ir kritišką vertinimą praeities dienas liudijantiems šaltiniams. 2. Formuoti ir ugdyti dalyvių susidomėjimą ir nuostatas branginti ir vertinti savos vietovės praeitį ir kultūros paveldą. 3. Edukacijos veiklas ir ugdomus gebėjimus derinant su pradinio ugdymo bendrąja programa, sudaryti sąlygas mokinių tęstiniam ugdymui(si) ir pažinimo procesui, prasidėjusiam formalaus švietimo metu. Metodai ir priemonės: Edukacijos metu bus naudojami stendiniai žemėlapiai ir žemėlapių trafaretai vaikų orientavimosi ugdymui bei savų simbolių ir sistemų kūrimo pagrindams. Vaikai bus skatinami aktyviai reikšti mintis, asocijuoti, lyginti ir kritiškai vertinant daryti išvadas. Užsiėmimo metu bus naudojami kario šarvai, kuriuos vaikai galės matuotis. Naudojant interaktyvų terminalą, vaikai galės sužaisti istorinį žaidimą. Bastėjos pastatas bus pasitelktas kaip priemonė vaikų suvokimo apie praeitį ugdymui(si). Žaismingai naudojant istorinius autentiškus šaltinius (žemėlapiai, piešiniai, ginklai, fotografijos, schemos ir kt.) bus formuojamas mokinių suvokimas apie praeities kultūros pažinimo šaltinius, formas. Reflektuojant visą užsiėmimą vaikai bus skatinami reikšti savo mintis, įsimintus dalykus ir patirtus įspūdžius. Veikla: Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros objekte – bastėjoje. Žaisminga forma bus išsiaiškinta XIII–XVIII a. Vilniaus tarptautinė padėtis, kilusios miesto gynybos problemos. Kartu bus ieškoma galimų problemų sprendimo būdų ir išsiaiškinta, kokius nutarimus priėmė to meto vilniečiai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus tradiciniai amatai“

Uždaviniai: - mokiniams patraukliais ir priimtinais būdais suteikti žinių ir žadinti domėtis apie istorinius amatus; - supažindinti moksleivius su Vilniaus mieste gyvavusiais ir jau
atgaivintais istoriniais amatais; - pabrėžti tradicinių amatų kultūrinę reikšmę UNESCO globojamam Vilniaus senamiestyje. - suorganizuoti moksleiviams ekskursijas į profesionalių amatininkų dirbtuves, kuriose bus supažindinami su darbo įrankiais, naudojamomis medžiagomis bei pademonstruojami amato gamybiniai procesai; - organizuoti diskusiją, užduodant klausimų ir moksleiviams, ir amatininkams; - žinių pagilinimui apie amatus parengti užduotis ir kryžiažodį (užklasinės veiklos metu aptarti su mokytojais, namuose su tėvais, broliais, seserimis, giminaičiais, draugais); Edukacinio užsiėmimo metu teorinė Vilniaus istorinių amatų apžvalga vyks 30 min. ir po to valanda skiriama dviejų pasirinktų amatų dirbtuvių, priklausančių Vilniaus dailiųjų amatų asociacijai, lankymui. Paskaitos metu moksleiviai sužinos apie Vilniaus mieste gyvavusios amatininkystės priešistorę, cechus, apie dabartines Vilniaus amatininkų dirbtuves, susipažins su pačiais amatininkais. Dirbtuvėse apžiūrės jų sukurtus gaminius, įrengtas ekspozicijas ar tuo metu organizuojamas temines parodas. Amatininkai papasakos apie savo dirbtuves, su kokiomis medžiagomis dirba, supažindins su įrankiais ir pademonstruos amatų gamybos procesus, leis patiems moksleiviams išbandyti amatą. Rezultatai: Moksleiviai daugiau sužinos apie amatą, kaip apie profesinę galimybę ateityje bei kaip senieji amatai vertinami žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, esant naujų ir sparčiai besivystančių technologijų amžiuje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Dilgėlių marškiniai, laumės verpėjos ir kitos tikroviškos pasakos

Kodėl laumės vienoje pasakoje turi keistus vardus? Ar tikrai Elenytė galėjo suverpti dilgėles ir išausti iš jų broliams marškinius? Kada avys laksto nuogos? Smalsučių laukia
intriguojanti kelionė po pasakas ir pluoštus. Jos metu galima ne tik klausyti, bet ir žiūrinėti, čiupinėti, uostinėti, bandyti ir klausinėti. Tikrai bus įdomu sužinoti, kokioje medžio vietoje gyvena karna ir kodėl jos nesimato, kai medis auga, ar dilgėlė visada duria, ir kitas nepaprastas paslaptis. Moksleiviai pačiupinės ir išbandys net penkis mūsų senovėje nuo akmens amžiaus iki XIX a. naudotus pluoštus (linas, vilna, dilgėlė, kanapė, liepos karna), įvairius pluoštų apdorojimo, verpimo ir audimo įrankius, paklausys pasakos (o gal net galės ją ir suvaidinti), galės patirti audimo procesą žaisdami komandinį žaidimą ir patys nusivys lino ar liepos karnos virvelę, kurią galės panaudoti kaip apyrankę, priminsiančią įgytą patirtį ir žinias.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Paprotiniai amatai (išvažiuojamoji programa)

Programa skirta 5 - 12 klasių mokiniams. Kas yra paprotiniai amatai? Kuo Lietuvos paprotiniai amatai panašūs ir kuo skiriasi nuo kitų šalių paprotinių amatų?Kodėl svarbu kiekvienam
lietuviui žinoti ir puoselėti savo tautos paprotinius amatus? Atsakymus į šiuos klausimus išgirsite programos teorinėje dalyje. Praktinėje programos dalyje sukursite vieno pasirinkto paprotinio amato darbelį: margutį, verbą, karpinį, šiaudinuką, kaukę ar vaško žvakelę. Aprūpiname visomis kūrybai reikalingomis medžiagomis ir priemonėmis. Sukurti darbai atiduodami autoriams. Programos trukmė 90 minučių.
Dailė, Kultūros paveldas

XXI amžiaus stiklioriai

Šios programos esmė yra skatinti pasididžiavimą Lietuvos meno pasiekimais, ugdyti pagarbą meno kūrėjams. Ekskursija su gidu po vitražo muziejaus ekspoziciją, įkurtą autentiškuose XVI a.
požemiuose. Teorinis bei praktinis stiklo ir vitražo meno, istorijos, paveldo pristatymas. Siekiama gilinti mokinių žinias bei įgūdžius kultūros, dailės ir paveldo srityse. Mokyti vitražo ir stiklo meno, amato bei restauravimo paslapčių. Mokyti suprasti meno poveikio įtaką visuomeninio gyvenimo raidai.
Rodomi įrašai: 41 - 50484