Kultūros paveldas, Literatūra

Lietuvių literatūros istorijos pamoka muziejuje, skirta Varnių kunigų seminarijos auklėtinių kūrybai

Lietuvių literatūros istorijos pamokos muziejuje dalyviams parodomos istorinės Varnių kunigų seminarijos erdvės, ekspozicijos dalis, kurioje eksponuojami žymiųjų Žemaičių vyskupijos
dvasininkų išleisti darbai bei rankraščiai. Edukacinis užsiėmimas tęsiamas Edukacijų salėje, kurioje dalyviams pasirinkus pristatomas Žemaičių kunigų seminarijos auklėtinių Antano Strazdo, Motiejaus Valančiaus, Antano Baranausko, Antano Vienažindžio, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Vincento Juzumo bei, esant poreikiui, kitų - Mikalojaus Daukšos, Simono Daukanto, Lauryno Ivinskio) indėlis bei vieta lietuvių literatūroje. Dalyviai skaito kūrybą autentiška tarme, išklauso raiškiai deklamuotų tarminių poezijos pavyzdžių. Taip atkreipiamas dėmesys ir į kalbą, kaip gyvą kintantį organizmą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Rašytojas cenzūros gniaužtuose

Edukacinis užsiėmimas – tai netradicinė integruota literatūros, istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamoka vyresniųjų klasių mokiniams. Dirbdami autentiškoje aplinkoje – A. Vienuolio
name-muziejuje, programos dalyviai susipažins su rašytojo A. Vienuolio įnašu į Lietuvos kultūros ir literatūros istoriją bei su tragiška rašytojo ir apskritai kūrėjo situacija Lietuvoje sovietinės okupacijos metais, ypač XX a. 5-6 dešimtm., gilinsis į naująją, tų laikų, kūrinio autorystės sampratą. Mokiniai pamatys, kaip realiai keitėsi žymaus rašytojo šeimos gyvenimo sąlygos, Lietuvai netekus Nepriklausomybės. Programos dalyviai turės unikalią galimybę pamatyti žymiausio ir labiausiai cenzūros sužaloto sovietinio laikotarpio A. Vienuolio kūrinio ,,Puodžiūnkiemis“, „socialistinio realizmo“ romano, rankraščius ir, dirbdami su jais, susipažinti su rašymo istorija: kiekybine ir kokybine teksto transformacija, įvairių cenzorių-redaktorių indėliu į kūrybinį procesą. Nagrinėdami įvairias teksto redakcijas bei remdamiesi paraliteratūriniais tekstais (rašytojo amžininkų atsiminimais, laiškais, ikikarine ir pokarine rašytojo korespondencija), dalyviai analizuos ir vertins rašytojo, atsidūrusio cenzorių rankose, jausmus, bandymą apginti savo, kaip žmogaus ir kūrėjo, pozicijas. Siekdami suvokti nagrinėjamos temos aktualumą šiandien ir kiekvienam, programos dalyviai vertins galimybės laisvai gyventi ir kurti svarbą, ieškos paralelių su savo aplinka ir patirtimi.
Architektūra, Kultūros paveldas

Vilniaus gynyba ir ginkluotė

Tikslas – supažindinti edukacijos užsiėmimo dalyvius su Vilniaus gynyba ir ginkluote per aktyvias ir prasmingas veiklas, skatinant suvokimą, pagarbą ir domėjimąsi savojo krašto kultūra
ir praeitimi. Uždaviniai: 1. Skatinti mokinių susivokimą ir supratimą, jog praeities pažinimo formos nėra tik išmokstamos, tačiau ir suvokiamos bei patiriamos, skatinant jų pažinimą ir kritišką vertinimą praeities dienas liudijantiems šaltiniams. 2. Formuoti ir ugdyti dalyvių susidomėjimą ir nuostatas branginti ir vertinti savos vietovės praeitį ir kultūros paveldą. 3. Edukacijos veiklas ir ugdomus gebėjimus derinant su pradinio ugdymo bendrąja programa, sudaryti sąlygas mokinių tęstiniam ugdymui(si) ir pažinimo procesui, prasidėjusiam formalaus švietimo metu. Metodai ir priemonės: Edukacijos metu bus naudojami stendiniai žemėlapiai ir žemėlapių trafaretai vaikų orientavimosi ugdymui bei savų simbolių ir sistemų kūrimo pagrindams. Vaikai bus skatinami aktyviai reikšti mintis, asocijuoti, lyginti ir kritiškai vertinant daryti išvadas. Užsiėmimo metu bus naudojami kario šarvai, kuriuos vaikai galės matuotis. Naudojant interaktyvų terminalą, vaikai galės sužaisti istorinį žaidimą. Bastėjos pastatas bus pasitelktas kaip priemonė vaikų suvokimo apie praeitį ugdymui(si). Žaismingai naudojant istorinius autentiškus šaltinius (žemėlapiai, piešiniai, ginklai, fotografijos, schemos ir kt.) bus formuojamas mokinių suvokimas apie praeities kultūros pažinimo šaltinius, formas. Reflektuojant visą užsiėmimą vaikai bus skatinami reikšti savo mintis, įsimintus dalykus ir patirtus įspūdžius. Veikla: Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros objekte – bastėjoje. Žaisminga forma bus išsiaiškinta XIII–XVIII a. Vilniaus tarptautinė padėtis, kilusios miesto gynybos problemos. Kartu bus ieškoma galimų problemų sprendimo būdų ir išsiaiškinta, kokius nutarimus priėmė to meto vilniečiai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Baziliskas ir kitos Vilniaus paslaptys

Kaip ir iš ko sužinome apie istoriją? Praeitį? Praeityje veikusius ir kūrusius žmones? Užsiėmimo metu bus aptarta nemažai skirtingų istorijos šaltinių ir aptarta ką, juos kritiškai
vertinant, jie mums pasakoja apie praeitį. Didžiausias dėmesys bus telkiamas ties legendomis ir mitais, kurie taip pat mums pasakoja apie praeitį ir aiškina kas ir kodėl ankščiau nutiko. Dalyviai prisimins bei įvairiomis priemonėmis sužinos kelias Vilniuje sklandančias legendas: Geležinio vilko, užkeiktų bastėjos šulinio turtų, Vilniaus bazilisko ir kt. Bus aptarta kaip ir kodėl legendos ir mitai prisideda prie mūsų krašto praeities supratimo, ką iš jų galime sužinoti, kaip kritiškai turime juos vertinti ir ką jie atskleidžia apie praeityje veikusius žmonės, jų gyvenimą ir vertybes. Atsižvelgiant į dalyvių amžių, turinys ir užsiėmimo veiklos bus koreguojamos pagal mokinių turimas žinias ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas. Užsiėmimo metu, mokiniai ne tik susipažins, nagrinės, aptars, analizuos sužinotą informaciją, bet ir patys turės progą grupinio darbo metu, kurti istoriniais įvykiais paremtą legendą. Pagrindinis užsiėmimo tikslas - ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ekskursija Mitologiniu taku su gidu

Ekskursija Mitologiniu taku - tai puiki galimybė susipažinti su žmogaus ir dievų pasaulio sąsajomis. Ekskursija skirta įvairaus amžiaus mokiniams, gido pasakojimas diferencijuojamas
pagal amžių. Pradžioje dalyviai Sirvėtos regioninio parko Lankytojų centre bendrai supažindinami su mitologijos sąvoka, jiems pristatomas pagrindinis simbolis - gyvybės medis (jame dalyviai klausosi sakmių įrašų). Ekskursija tęsiama Šventos miške, kur įkurtas Mitologinis takas su septyniolika akmeninių skulptūrų baltų dievams. 1.300 m ilgio taku lydintis gidas išsamiai pasakoja apie dabarties sąsajas su praeitimi. Dalyvaudami ekskursijoje, mokiniai ne tik įgaus žinių apie mitologiją, bet ir turės galimybę pabūti natūralios gamtos apsuptyje, nes takas vingiuoja senuoju Šventos mišku.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

„Darbščios rankelės – margos juostelės“

Tikslas – supažindinti dalyvius su juostų audimo tradicija bei praktika. Uždaviniai: supažindinti su juostų audimo amatu ir tradicija; aptarti juostų panaudojimą tradicinėje kultūroje
ir šiais laikais; išsiaiškinti pagrindines juostų rūšis, jų gamybos būdus ir įrankius; suteikti praktinio audimo galimybes. Edukacinio užsiėmimo metu taikomi metodai: demonstravimas; aktyvus klausymas, klausimai ir atsakymai, pokalbis, praktinė veikla (priklausomai nuo pasirinkimo, individuali arba komandinė). Su grupe dirba 2–3 muziejininkai-edukatoriai. Edukacinį užsiėmimą sudaro pažintinė ir praktinė dalys. Pažintinė dalis vyksta muziejaus etnografinėje ekspozicijoje tarp autentiškų ir intriguojančių muziejuje saugomų kultūros objektų. Šioje dalyje aptariame juostų audimo tradicijas, istorinį ir kultūrinį šio amato kontekstą Lietuvoje ir pasaulyje, tyrinėjame juosteles tam, kad sužinotume jų rūšis, audimo būdus ir įrankius. Visą grupę įtraukiančios diskusijos metu aiškinamės amato pažinimo, išsaugojimo svarbą ir galimybes jį kūrybiškai pritaikyti šiais laikais. Po to persikeliame į edukacinę klasę, kur vyksta praktinė audimo dalis. Praktinės dalies metu išmokstama pinti, austi arba vyti juosteles. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus galima rinktis vieną šių būdų: virvelių vijimo (komandinė veikla) – 1–4 klasių mokiniams; pintinių juostelių pynimo (individuali veikla) – 3–4 klasių mokiniams; beraščių juostelių audimo skietais (individuali veikla) – 4 klasės mokiniams. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas dalyvis pasipuošia savo rankų darbo juostele.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Viduramžių darbai ir pramogos medinėje pilyje

Edukacijos tikslas – skatinti susidomėjimą Mindaugo laikų Lietuvos istorija bei istorinės rekonstrukcijos būdu pristatyti XIII–XV a. Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnio istorinį
kompleksą – vieną didžiausių gynybinių įtvirtinimų Rytų Lietuvoje. Supažindinti su to meto žmonių gyvenimo būdu, žemės apdirbimo įrankiais ir padargais, augintomis žemės ūkio kultūromis, senoviniais vaikų žaidimais. Priemonės – autentiška piliakalnio aplinka ir šalia jo esantis atkurtas papilio kiemas, apjuostas gynybiniais įtvirtinimais. Remiantis istoriniais artefaktais atkurta sienų apgulties technika, viduramžių drabužiai, papuošalai, kasdieniniai reikmenys, žemės apdirbimo įrankiai ir padargai (kapliai, akėčios, arklas, pjautuvai, spragilai ir kt.), senovinių žemės ūkio kultūrų ir vietinių vaistinių ir prieskoninių žolelių lysvės, trinamosios girnos, lininės virvės, vilnoniai siūlai ir kitos priemonės. Senoviniai stalo žaidimai (kvirkatas, šaškės), judrieji žaidimai (ripkos mušimas, kauliniai kėgliai). Numatoma veikla – žaismingi edukatorių pasakojimai, įtraukiantys dalyvius į minėtą istorinį laikmetį, susipažinimas su piliakalnio infrastruktūra – apsauginiais pylimais, papiliu, papėdės gyvenviete bei žmonių gyvenimo kasdienybe. Edukacijos dalyviai susipažins su pilėnų kasdieniniais darbais, mityba, žemės ūkiu. Papilio kiemo lysvėse pamatys dabar jau retai auginamus augalus – ropes, barščius, laukinius česnakus, linus, susipažins su vietinėmis prieskoninėmis ir vaistinėmis žolelėmis. Visi galės išmėginti žemės apdirbimo įrankius – kapliu purenti dirvą, iškulti spragilu javų pėdą, pamatyti senovines akėčias ir arklą. Iškultus grūdus mėgins sumalti trinamosiomis girnomis. Edukatorius pasiūlys komandinių užduočių, kurių metu dalyviai vys linines virves ar pins vikingų juosteles. Padirbėję žiūrės animacinį filmą apie Vorutos pilį ir, susibūrę į grupes, atliks užduotis užduočių sąsiuviniuose. Galės atsipūsti ir pažaisti senovinius stalo ar komandinius žaidimus.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Visados būsiu geras“: Jono Biliūno asmenybės ir kūrybos vienovė

Apsilankę edukacinėje programoje Jono Biliūno muziejuje mokiniai turės ypatingą galimybę išgirsti tik 28-erių metų sulaukusio rašytojo gyvenimo ir kūrybos legendą, pateikiamą
vaizdingai, profesionaliai, daug plačiau, nei reikalauja literatūros ugdymo programose iškelti klausimai. J. Biliūno asmenybės moralinės vertybės yra jo kūrinių pamatinės nuostatos. Nemažos kūrinių dalies mintis užsimezgė tėviškėje, todėl unikali patirtis apie tai kalbėtis rašytojo namuose, kur visa vyko prieš 140 metų! Programa vyksta ne tik troboje. Muziejaus erdvė didžiulė, norintys su vėjeliu nuskrieja muziejaus kalvių sumeistrautais račiukais (kaip „Joniuko“ piemenėlis) nuo sodybos kalniuko. Paragaujame iš seno tėviškės šulinio gelmės svirtimi pasemto skaniausio vandens. Muziejaus tikslas – su kiekvienu bendrauti meilės kalba. Ypač vaikai yra kaip žiedą skleidžiančios baltosios lelijos (J. Biliūno apibūdinimas). J. Biliūno muziejuje mes nesigėdijame ašarų, nebijome tylos, mokomės išklausyti neskubindami, nesijuokiame pašaipiai, prisipažįstame ko nežiną. Pasiryžkite aplankyti „VISADOS BŪSIU GERAS“: JONO BILIŪNO ASMENYBĖS IR KŪRYBOS VIENOVĖ“! Programos dalių laikas paskirstomas, susitarus su dalyviais.
Kultūros paveldas

Valdovo valdžios ženklai

Atsiradus pirmoms valstybėms sukurti ir valdovų valdžios ženklai (insignijos). Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje nuo XIII a. pabaigos iki XVII a. vidurio buvo valstybės
politinio gyvenimo centras. Juose, kaip ir kituose Europos valstybių valdovų rezidenciniuose dvaruose, buvo nustatytos tam tikros elgesio normos ir ceremonialas, jo būdavo mokomasi ir griežtai laikomasi. Per edukacinį užsiėmimą dalyviai susipažins su Lietuvos ir Lenkijos valdovų valdžios ženklais (insignijomis): karūna, skeptru ir valdžios obuoliu. Sužinos, kokia kiekvieno jų reikšmė ir paskirtis, išgirs, kaip turėjo elgtis diplomatinės delegacijos narys, atvykęs su oficialiu vizitu į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją. Valdžios ženklų ieškos Valdovų rūmų menių interjeruose ir juos puošiančių istorinių asmenybių portretuose. Užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė pamoka „Knygos istorija"

Tikslas – pasitelkiant muziejaus fonduose ir ekspozicijose esančius eksponatus supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija, knygos ir spausdinto žodžio raida. Uždaviniai: 1.
Supažindinti mokinius su rašto atsiradimo istorija pasitelkiant muziejaus fonduose saugomus eksponatus. 2. Skatinti ugdymo įstaigas įvairinti ugdymo procesą, siekiant geresnės ugdymo kokybės. 3. Suteikti mokiniams galimybę mokykloje įgytas žinias pritaikyti praktikoje. 4. Supažindinti mokinius su spaustuvininko profesija. Kalba yra svarbiausia žmonių bendravimo priemonė, be kurios negali būti visuomenės, pažangos, kultūros. Kitas galingas žmogaus įrankis, kultūros ir pažangos laidas yra raštas. Kalba yra gamtos dovana žmogui. Ji atsirado kartu su žmogumi. Raštą sukūrė pats žmogus. Buvo laikai, kai žmonės dar nemokėjo rašyti. Kaip jie išmoko rašto? Juk taip tobulai rašyti, kaip mes dabar rašome, žmonės išmoko ne staiga, bet palengva, per ilgą laiką, per ištisus tūkstantmečius. Raštas – didysis žmogaus laimėjimas, kultūros liudytojas, istorinės atminties saugotojas. Juk per raštą, per knygą ateina į mus liudijimai apie kultūrų, tautų, miestų, žmonių likimus. Edukacinė pamoka „Knygos istorija“ rekomenduojama 3–4 klasių mokiniams. Atsižvelgiant į mokyklų ugdymo programas, muziejaus turimus resursus, edukacinė pamoka sudaryta iš dviejų dalių: teorinės ir praktinės. Teorinėje dalyje mokiniai bus supažindinami su rašto atsiradimo istorija, pirmuoju raštu – daiktaraščiu (daiktų raštu), vėliau atsiradusiu mazgaraščiu (mazgų raštu), vaizdaraščiu (vaizdų raštu) ir t. t. Taip pat susipažins su įvairiomis rašymo priemonėmis: papirusu, pergamentu, molinėmis, vaškinėmis, grifelinėmis lentelėmis, popieriaus gamybos procesu. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai mokysis mazgaraščio, kurio pagalba sudarys savo šeimos genealogiją, patys gamins vaškines ir molines lenteles, ant kurių galės pabandyti rašyti senosiomis rašymo priemonėmis.
Rodomi įrašai: 40 - 50313