Kultūros paveldas

Svečiuose pas Geležinį vilką

Geležinio vilko, arba kitaip Vilniaus miesto įkūrimo legenda neatsiejama nuo Gedimino pilies. Edukacinis užsiėmimas „Svečiuose pas Geležinį vilką“ būtent ir pakvies moksleivius
apsilankyti autentiškoje, XIV – XV a. mūrais alsuojančioje aplinkoje – Gedimino pilies bokšto muziejuje. Užsiėmime vaikai bus supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda, su sostinės simboliu, jų reikšme šiandieniame gyvenime. Teigiama, jog Vilnius nuo senų laikų yra daugiakultūris miestas, tad moksleiviai bus supažindinti ir su kitomis sostinėje gyvenusiomis ar gyvenančiomis iki šių dienų tautomis (kaip žydai, rusai, totoriai, karaimai ir kt.), pristatant tų etninių grupių simbolius bei legendas, pasakojimus. Išklausius gido pasakojimą, peržiūrėjus vaizdinę medžiagą, iliustracijas, moksleiviai bus pakviesti atlikti praktines užduotis, diferencijuojant pagal amžių bei sugebėjimus. 1 – 2 klasių moksleiviai bus pakviesti įklijuoti lipdukus (piešinėlių pavidalu arba praleistus žodžius) į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą bei sugalvoti savo klasės ar vietovės simbolį, jį nupiešti ir aptarti. 3 – 4 klasių moksleiviams siūloma įrašyti praleistus žodžius į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą, sukurti savo klasės, arba vietovės legendą bei simbolį. Juos aptarti. Užduotys galimos atlikti tiek individualiai, tiek grupėse. Tikimąsi, jog šis edukacinis užsiėmimas prisidės prie pilietiškos, savo kraštą ir jos tradicijas, paveldą bei žmones gerbiančio ir puoselėjančio asmens ugdymo. Viliamasi, jog per Vilniaus miesto istorijos pažinimą užsiėmimas ugdys tolerantišką, kitas kultūras, papročius ir religiją gerbiančią asmenybę. Skatins moksleivius didžiuotis savo kraštu.
Dailė, Kultūros paveldas

Pasidaryk ir išsiųsk proginį atviruką

Ar esate kada nors gavę sveikinimo atviruką, o gal patys siuntę? Ne? Nežinote, kas tai yra? Sužinoti ir patirti gerų emocijų galima Kintų Vydūno kultūros centre vykdomos edukacijos
,Pasigamink ir išsiųsk proginį atviruką" metu. Ši programa dalyviams siūloma prieš pagrindinių kalendorinių švenčių Kalėdų ir Velykų laikotarpį, kai visi gyvena laukimo nuotaikomis ir galvoja, kaip nustebinti artimuosius. Edukacinės programos dalyvius kviečiame tapti Kalėdų senelio elfais-nykštukais arba Velykų kiškio pasiuntiniais, kurie prieš pagrindines kalendorines šventes pluša rašydami sveikinimo laiškus dovanų laukiantiems žmonėms. Užsidėjus tinkamą nykštuko kepuraitę (raudoną-žalia Kalėdų, geltona ir auksinė - Velykų šventei) tampame mažaisiais raštininkais ir vadovaujami pagrindinio raštininko (programos vadovo) sukuriame sveikinimo atviruką savo namiškiams ar kitiems artimiesiems bei draugams. Pamokos metu su žaisminga pertraukėle iš jau paruoštų formų ir spalvingų detalių susiklijuosite Kalėdų ar Velykų šventinį atviruką ir pasvarstę, pagalvoję bei pasitarę užrašysime sveikinimo tekstą. Belieka ant voko užrašyti žmogaus kuriam siunčiame vardą ir pavardę, tikslų adresą. Norintys, kad laiškas būtų išsųstas iš muziejaus gali užklijuoti pašto ženklą ir įmesti į pašto dėžutę, esančią muziejuje. Beliks, namie sugrįžus, sulaukti laiško..
Dailė, Kultūros paveldas

,,Medinė tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai, kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekcija vykdo praktines veiklas. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinę 3d tupės ruošinį, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Piešimas nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius, lavina smulkiąją motoriką. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai.
Kultūros paveldas, Kita

Bajorija ir karybos menas Abiejų Tautų Respublikoje

Edukacinė programa pagilins moksleivių žinias apie XVII savo galybės viršūnę pasiekusią Abiejų Tautų Respubliką, papasakos apie to meto karybos ypatumus, leis gyvai pažvelgti į jos
karių kasdienybę ir jų karo meną. Programoje dalyvaus du XVII a. Abiejų Tautų Respublikos kariai – husaras ir muškietininkas. Su savimi jie atsiveš ne tik pasakojimus apie didingą mūsų istorijos laikotarpį, bet ir gyvosios istorijos atributų ekspoziciją - šarvus ir šalmus, kardus ir muškietas, ietis ir alebardas. Visi ekspozicijoje demonstruojami ir edukacinės programos metu naudojami ginklai ir šarvai yra aplinkiniams saugios XVII amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje naudotų ginklų ir šarvų autentiškos rekonstrukcijos, tiksliai atkuriančios vaizduojamojo laikotarpio originalus. Teatralizuotos edukacinės programos metu husaras ir muškietininkas papasakos apie šlovingiausius Abiejų Tautų Respublikos istorijos puslapius, to meto karių kasdienybę, išsamiai papasakos apie kiekvieną atsivežtą ginklą ir pademonstruos kovimosi juo ypatumus. Programos metu moksleiviai ne tik klausysis karių pasakojimo, tačiau ir patys bus įtraukti į XVII amžiaus karių kasdienybę atspindinčius žaidimus, matuosis šalmus ir šarvuotę, ims į rankas įvairius ginklus ir galės gyvai su jais susipažinti. Siekiant dar labiau įtraukti moksleivius į to meto karių kasdienybę, muškietininkas surengs tikrus rikiuotės mokymus, atspindinčius XVII amžiuje glaustose rikiuotėse kariavusios pėstininkijos kasdienybę. Edukacinė programa sudaryta taip, kad moksleiviai įdomiai ir gyvai būtų supažindinti su Abiejų Tautų Respublikos istorija, jų karių kasdienybe, karo menu ir galėtų prisiliesti prie gyvosios istorijos, atspindinčios įdomų ir sudėtingą mūsų istorijos laikotarpį. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas. Rištinės lėlės darymas

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Kultūros paveldas, Kita

Pažink gatvės meną Marijampolėje

Pastaraisiais metais daugelyje Lietuvos miestų populiarus tapo gatvės menas („grafiti“). Šiuo metu Marijampolė gali pasidžiaugti turėdama 19 gatvės meno kūrinių. Tai 5 metų
organizuojamo meno simpoziumo „MALLONY“ Marijampolė-Londonas-Niujorkas sukurti grafiti kūriniai. Programos pradžioje apžiūrėsime iki 14 gatvės meno kūrinių, kuriais ypač žavisi mokiniai: „Povandenis laivas“ „Picų skėtis“, „Gyvatės ir kopėtėlės“, „Kačių sienelė“, „Pulkas“ ir kt. Mokiniai išgirs pristatymą apie kiekvieną pamatytą kūrinį pasivaikščiojimo metu. Taip pat papasakosiu kokie garsūs menininkai atvyksta tapyti šių darbų (vienas iš jų Ray Bartkus iš JAV ir daugelis kt.). Šios išvykstamosios pamokos metu mokiniai susipažins su kultūros paveldu. Dalyviai išmoks atpažinti kuo skiriasi kultūros materialusis ir nematerialusis paveldas. Vėliau mokiniai patys įsikūnys į menininko vaidmenį, kurdami savo įsivaizduojamą gatvės meno eskizą. Marijampolės mieste simpoziumo metu pastatų sienas tapo menininkas ir savanorių komanda. Mes taip pat dirbsime grupėse, ugdydami bendradarbiavimą su klasės draugais. Užsiėmimo pabaigoje, visi dalyviai pristatę darbus, gaus po apdovanojimą. Tikslas – supažindinti su išskirtiniu gatvės menu Marijampolėje. Uždaviniai : Sužinoti daugiau apie gatvės meną. • Kartu su gidu pamatyti sienų tapybos darbus Marijampolėje. • Diskusijos metu aptarti labiausia patikusius grafiti kūrinius. • Mokėti atskirti materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą. • Atliekant grupinį darbą lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – ekskursija, pasakojimas, klausymas, diskusija, kūrybinis darbas. Pamokoje naudojamos įvairios piešimo priemonės (kreidelės, spalvos ar flomasteriai). Užsiėmimo metu praplečiamas mokinių kultūrinis paveldo suvokimas, ugdomas kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas.
Dizainas, Kultūros paveldas

,,Odinė tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai, kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekciją vykdo praktines veiklas. Šiuolaikiniame pasaulyje ypač vertiname natūralumą, todėl galime pasiūlyti pasigaminti dekoratyvinių gaminių iš odos. Susipažinsime su odos apdirbimo įrankiais, odų rūšimis ir pasigaminsime odinę tulpę. Oda – tai nuostabi natūrali medžiaga, kurios savybės leidžia ne tik naudoti ją įvairios paskirties gaminiams, bet ir kurti dekoratyvinius, meniškus, įdomius darbus. Natūrali oda dėl savo prigimties išliks kaip ilgaamžė ir patikima medžiaga. Pasakojame, kad naudojant įvairias technikas galima pasigaminti ne tik odinę piniginę ar aplankalą, dėžutę ar albumą, bet ir sukurti šiuolaikinius, madingus odinius aksesuarus, paveikslus, moderniam interjerui naudojamus dirbinius. Gaminant bet kurį odinį gaminį, įdedama daug rankų šilumos, fantazijos, pritaikant technologijų ir formų įvairovę. Šio edukacinio užsiėmimo metu supažindinsime su odininko amatu, odos apdirbimo technologija, odos pritaikymu buityje. Užsiėmimo metu nuo pasyvaus stebėjimo ir klausymosi dalyviai pereina į aktyvią veiklą. Edukacinio užsiėmimo metu lankytojai pasigamins odinę tulpę, kuri nereikalauja daug laiko ir didelių sąnaudų. Šis unikalus suvenyras – įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai. Į edukacijos kainą yra įskaičiuota Burbiškio dvaro lankytojo bilietas.
Kultūros paveldas

Senovinės puodininkystės ir šiuolaikinės keramikos užsiėmimas

Užsiėmimo "Senoji ir šiuolaikinė molio keramika" metu dalyviams bus pristatomas keramikos formų, ir dekoro kitimas per istoriją bei keramikos technologinis ir kultūrinis
virsmas per žmonijos pažangą. Mokiniai susipažins su senosios keramikos, atgamintos pagal eksperimentinę archeologiją, ir šiuolaikinės keramikos ekspozicija, kurios eksponatus bus galima liesti rankomis. Ugdytiniai bandys suvokti istorinius kultūrinius pokyčius ir juos logiškai pagrįsti, aptars eksponatų meninę vertę. Apžiūrės šiuolaikinę degimo krosnį, geležies amžiaus apžiedimo stovylus, viduramžių medines žiedimo stakles, molio minkytuvą, glazūras, stebės kaip žiedžiamas puodas. Vaikai kurs norimą indą arba švilpuką ir dekoruos liaudiškais ornamentais. Pagal poreikį savo kūrinius dengs engoba - specialiais keramikos dažais. Sukurti gaminiai po edukacijos bus džiovinami, degami ir pagal poreikį glazūruojami ir išsiunčiami sutartu būdu.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Rodomi įrašai: 41 - 50671