Kultūros paveldas

Pažintis su Kidulių dvaru

Užsiėmimų tikslas – supažindinti jaunimą su dvaro kultūra, istorija, gydymo metodais, pasitelkiant kultūros paveldą bei teatro elementus. Dvaras visuomet buvo kultūros židinys, kuris
žmones traukė ir turėjo tam tikrą paslapties šydą. Šiomis dienomis Kidulių dvaras yra kultūros paveldo objektas, puiki erdvė kultūriniam ir tautiniam sąmoningumui ugdyti. Siekiant įgalinti dvariškas veiklas yra atkuriamos arba iš naujo formuojamos istorinės erdvės. Viena iš tokių erdvių yra vaistinėlė, dar vadinama „aptieka“, kurioje dvarų klestėjimo laikotarpiu buvo laikomi vaistai, desertai, egzotiški delikatesai ir kt. Taigi ši patalpa buvo naudojama ne vieni gydymo funkcijai atlikti. Edukacijos metu vaikai galės pajausti 19 a. dvaro gyvenimo dvasia, pabendrauti su dvariškiais bei pasiklausyti pasakojimų apie dvaro gyvenimo ypatumus. Užsiėmimo pradžioje svečiai bus vedami į patį paslaptingiausią dvaro kambarėlį, kur dvaro ponia su liokajumi kvies garbius svečius išgerti arbatos, kurią kiekvienas asmeniškai išsirinks tam tikru specifiniu metodu. Pakalbėsime apie šalimais Nemuno pievose augančias žoleles ir jų gydymo galias. Ponia pristatys senąją vaistininkystę bei kokie gydymo metodus, kurie buvo taikomi „jos laikais“. Ši etninės kultūros raiška padės skatinti domėjimąsi krašto istorija bei papročiais. Praktinėje dalyje vaikai bus suskirstyti į komandas ir atliks pojūčių žaidimą/edukaciją, kurios metu bus naudojami uoslės, skonio bei lytėjimo pojūčiai. Užsiėmimo metu bus skatinamas vaikų kūrybiškumas bei tarpusavio grupinis bendradarbiavimas, nes komandos kartu turės įveikti ne vieną dvariška užduotį. Užsiėmimo pabaigoje dama įvertintinus visų „pacientų“ žinias bei sveikatos būklę, įteiks jaunųjų vaistininkų pažymėjimus bei išrašys šmaikščių receptų, skirtų tiek kūno tiek ir dvasinės būklės gerinimui. Po edukacijos vyks refleksija, susipažinimas su likusiomis dvaro erdvėmis. Metodai: teatralizuotas dvaro pristatymas, diskusija, praktinės užduotys.
Kinas, Kultūros paveldas

Kitoje Žemės pusėje: kultūra ir gamta (Nuotolinė paslauga)

Gęsta šviesos, užsidega kino ekranas, nuobodžiauti nebus kada! Keliausime į Naująją Zelandiją, Galapagus ir Antarktidą! Jei kastume tunelį nuo Lietuvos kiaurai per Žemės rutulį,
atsidurtume paslaptingoje Naujojoje Zelandijoje. Kodėl maoriai pasisveikindami iškiša liežuvį? Maorių tatuiruotėse – paso duomenys. Puodai ant geizerių – gurmaniški pomėgiai mena kanibalizmo laikus. Kodėl evoliucija „sunaikino“ kivio sparnus? Atgal į praeitį: dinozaurų amžininkai – medžių dydžio paparčiai. Žvaigždynai požemiuose: ant švytinčių siūlų kabančios jonvabalių lervos. „Žiedų valdovo“ gerbėjams – hobitų kaimelis ir kalnų tarpekliai. Nacionalinė vertybė – medus iš šluotinio sėklučio nektaro. Pietų kryžius kapitonams rodė kelią per vandenynus. Iš laivų į salas persikėlusios žiurkės sukėlė ekologinę katastrofą. Kaip pabėgti nuo potvynio arba vietoj valties traktoriumi per bangas. Galapaguose pasitinka ilgaamžiai vėžliai. Kiek kadrų per sekundę mato musės, žmogaus ir vėžlio akis? Į drakonus panašios jūrinės iguanos. Ryklių jauniklių užutėkis. Kodėl archipelage išliko retos rūšys? Č. Darvino evoliucijos gyva iliustracija: skirtingų rūšių kikilių stebėjimas. Povandeninis pasaulis. Sunkiausiai pasiekiamas žemynas – Antarktida. Kas pirmasis pasiekė Pietų ašigalį? Kieno vardu pavadinti Adelės pingvinai? Mokslinių stočių veikla, ledynų ir vandenyno gelmių tyrinėjimas, turizmo kontrolė. Super gyvūnai – imperatoriškieji pingvinai. Pingvinų socialinis gyvenimas, kova dėl akmenukų. Stalo ledkalniai. Spąstai tarp ledo lyčių. Filmo trukmė 45 min. 5 min. žaidimas Proto mūšis „Kultūra ar gamta“ – UNESCO saugomi objektai Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Iš nuotraukos atspėti, kokioje šalyje yra objektas, kokiai kategorijai priklauso, kuo įdomus ir ypatingas.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Kinas, Kultūros paveldas

Keliaudamas pažink pasaulio autentiškas kultūras (Nuotolinė paslauga)

Autorinis filmas apie unikalias, analogų pasaulyje neturinčias skulptūras Velykų saloje, šios kultūros istoriją, vietinių gyventojų etninę kultūrą – šokius, dainas, kūno puošybą,
drabužius iš plunksnų, tradicijų tęstinumą ugdant jaunąją kartą; Pietų Amerikos inkų architektūrinį palikimą ir senuosius druskos gavybos būdus; budistų ir hinduistų šventyklas Indonezijoje, religinių švenčių tradicijas ir apeigas; ryžių auginimą – nuo sodinimo iki derliaus nuėmimo be jokios technikos; pažintį su brangiausia pasaulyje, palminio mustango virškinamajame trakte gaminama kava „Luwak“, Indonezijos batiką. Edukacijos metu rodomas autorinis filmas ir pasakojama remiantis literatūra ir asmeniniais įspūdžiais iš kelionių. Edukaciją veda žurnalistė, lektorė, kelionių knygų autorė Rita Šemelytė. Filmo trukmė: 45 min. Refleksija: diskusija, analizė, vertinimas. Edukacija: (5 min.) pažink pasaulio pinigus. Monetų ir banknotų kolekcija iš įvairių pasaulio šalių. Kokią informaciją galima sužinoti iš pinigų? Istoriniai pinigai, popieriniai banknotai ir monetos, šalys, kuriose gali tapti milijonieriumi.
Dailė, Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Dailininko Justino Vienožinskio pėdsakai Lietuvos kultūroje“

Edukacinė programa „Justino Vienožinskio pėdsakai Lietuvos kultūroje“ vyksta dailininko Justino Vienožinskio memorialiniame muziejuje ir tėviškės sodyboje, kuri yra Lietuvos kultūros
paveldo objektas. J. Vienožinskis – garsus Lietuvos dailininkas, pedagogas, dailės kritikas, kurio didžiausias nuopelnas Lietuvai buvo pirmosios profesionalios dailės mokyklos Kaune 1924 m. įkūrimas. Muziejaus ekspozicijos peržiūros metu pasakosime ne tik apie Justino Vienožinskio gyvenimą ir veiklą, bet ir apie jam artimus žymius žmones. Sesuo Liuda Purėnienė pirmoji Baltijos šalyse moteris advokatė, seimo narė; Antanas Purėnas chemikas, pedagogas, kultūros, visuomenės ir politinis veikėjas; Juozas Keliuotis žurnalistas, „Naujosios Romuvos“ redaktorius, rašytojas, vertėjas; Paulius Galaunė tautodailės ir muziejininkystės pradininkas, grafikas; Mykolas Romeris teisininkas, profesorius, universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas. Žiūrėsime ir aptarsime dokumentinį filmą „Meistras“, kurio autoriai L. Pociūnienė ir P. Savickis, o įgarsino R. Kazlas. Praktinėje užsiėmimo dalyje moksleiviai tapys sodybos peizažą iš tokio paties rakurso, kaip tapė dailininkas. Mokiniai, praleidę pusdienį J. Vienožinskio tėviškės sodyboje išsiveš žinias, įprasmintas įspūdžiais, ir savo nutapytą paveikslą. Paskaita ir ekskursija pritaikytos pagal sudėtingumą skirtingam amžiui, todėl vienos grupės dalyviai turi priklausyti vienai amžiaus grupei (1-4 kl., 5-8 kl., 9-12 kl. ).
Dailė, Kultūros paveldas

Herbas mano klasei

Edukaciniame užsiėmime „Herbas mano klasei“ moksleiviai susipažins su herbo kūrimosi raida (kada atsirado herbai, kas pirmieji juos pradėjo naudoti kaip skiriamuosius ženklus), herbo
sudedamosiomis dalimis, spalvų bei simbolių reikšmėmis. Aptariamos herbo mobiliosios figūros, jų reikšmės (dalyviai susipažįsta su augmenijos, gyvūnijos, dangaus kūnų, fantastinių būtybių ir kitų daiktų reikšmėmis herbe). Klasė paskirstoma į tris arba keturias grupes (priklauso nuo moksleivių skaičiaus), moksleiviai pasitaria grupėse: remiantis heraldikos taisyklėmis, kiekviena grupė pasvarsto, koks simbolis atitiktų jų būdą. Pasvarsčius įvyksta trumpa diskusija, moksleiviai priima bendrą sprendimą dėl visų pateiktų simbolių variantų ir imasi darbo: kiekviena grupė naudojantis spalvotu popieriumi, pieštukais, žirklėmis bei klijais nusibrėžia norimus simbolius, juos iškerpa ir užklijuoja ant skydo lauko. Klasė turi savo sukurtą herbą, kurį galės naudoti kaip klasės vizitinę kortelę. Tai komandinis edukacinis užsiėmimas, kuris ugdo bendradarbiavimą. Bendrame darbe itin svarbu pateikti savo nuomonę, grupėje priimti vieningus sprendimus, stebėti savo ir kitų pastangas į bendrą tikslą. Užsiėmimas skirtas 5-6 klasių moksleiviams.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Kultūrinės edukacijos programa V - VIII kl. "Istorija per muziką"

Pasitelkę menines - edukacines priemones, papasakosime mokiniams apie Lietuvos istoriją, skatinsime pažinti šalia gyvenantį kaimyną, galbūt kitatautį. Supažindinsime su gausiai mūsų
šalyje gyvenusios žydų - litvakų tautos, kuri garsina Lietuvą visame pasaulyje, istorija ir kultūra. Amžių amžius lietuviai ir kitų tautų žmonės gyveno kartu. Mūsų veiklos tikslas - ne tik supažindinti jaunąją kartą su vietos, kurioje jie gyvena, istorija, nors žinojimas yra neatsiejama kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga, bet ir skatinti bendrystę, kaimyniškumą, norą mokytis ir šviestis, kuris padeda asmeniniam ir šalies klestėjimui. Skatinsime atsiskleisti mokinių meninius gebėjimus, drąsinsime reikšti savo mintis, dalintis idėjomis, rasti naujų pomėgių. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti ir savo etninės kultūros ypatumus. Šalia to bus pristatomi žmonės - Pasaulio tautų teisuoliai - vietiniai lietuviai ir ne tik, kurie žmogiškumą vertino labiau už saugų asmeninį gyvenimą. Jų pavyzdžiu bus mokoma tolerancijos šalia esančiam.
Dailė, Kultūros paveldas

Pasidaryk ir išsiųsk proginį atviruką

Ar esate kada nors gavę sveikinimo atviruką, o gal patys siuntę? Ne? Nežinote, kas tai yra? Sužinoti ir patirti gerų emocijų galima Kintų Vydūno kultūros centre vykdomos edukacijos
,Pasigamink ir išsiųsk proginį atviruką" metu. Ši programa dalyviams siūloma prieš pagrindinių kalendorinių švenčių Kalėdų ir Velykų laikotarpį, kai visi gyvena laukimo nuotaikomis ir galvoja, kaip nustebinti artimuosius. Edukacinės programos dalyvius kviečiame tapti Kalėdų senelio elfais-nykštukais arba Velykų kiškio pasiuntiniais, kurie prieš pagrindines kalendorines šventes pluša rašydami sveikinimo laiškus dovanų laukiantiems žmonėms. Užsidėjus tinkamą nykštuko kepuraitę (raudoną-žalia Kalėdų, geltona ir auksinė - Velykų šventei) tampame mažaisiais raštininkais ir vadovaujami pagrindinio raštininko (programos vadovo) sukuriame sveikinimo atviruką savo namiškiams ar kitiems artimiesiems bei draugams. Pamokos metu su žaisminga pertraukėle iš jau paruoštų formų ir spalvingų detalių susiklijuosite Kalėdų ar Velykų šventinį atviruką ir pasvarstę, pagalvoję bei pasitarę užrašysime sveikinimo tekstą. Belieka ant voko užrašyti žmogaus kuriam siunčiame vardą ir pavardę, tikslų adresą. Norintys, kad laiškas būtų išsųstas iš muziejaus gali užklijuoti pašto ženklą ir įmesti į pašto dėžutę, esančią muziejuje. Beliks, namie sugrįžus, sulaukti laiško..
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

,,Išgąsdink žiemą"

Tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi Užgavėnių šventės papročiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su Užgavėnių šventei būdingomis apeigomis, regioniniais šventės ypatumais. 2.
Suteikti informacijos apie kaukių paskirtį, persirengėlių būrio personažus, jų elgseną. 3. Supažindinti su odos ir lino darbo metodika. Veiklos: užsiėmimo dalyviai supažindinami su Užgavėnių tradicijų: pasivažinėjimo, laistymosi vandeniu, supimosi, būrimų ir kt., prasmėmis; akcentuojamas apeiginis pasidalijimas maistu, simbolinė vaišių gausa; pristatomi persirengėlių būrio personažai: zoomorfinės, demonomorfinės, antropomorfinės kaukės; išryškinama savo ir svetimo priešprieša; didesnis dėmesys skiriamas žydui – svarbiausiam persirengėlių būrio personažui; mokomasi Užgavėnių dainų, žaidimų, persirengėlių būrio oracijų. Rezultatai: mokiniai susipažins su viena linksmiausių lietuviškojo kaimo švenčių – Užgavėnėmis, prisimins svarbiausias šventės apeigas; išmoks keletą oracijų, ratelių, dainų; pasigamins Užgavėnių kaukę iš odos ir linų, vilnos, kailio.
Kultūros paveldas, Šokis

Dvaro kultūra Europoje ir LDK

Edukacinės programos metu moksleiviai bus supažindinti su dvaro kultūra Europoje ir LDK, pasitelkiant kostiumo ir šokio istoriją. Programos metu moksleiviai išvys autentiškai atkurtus
istorinius kostiumus, kuriuos vilkėjo to laikmečio kilmingi bajorai ir jų damos. Šokėjai pademonstruos moksleiviams dvaruose šokamus šokius ir papasakos, kokių dvaro etiketo taisyklių privalėjo laikytis kilmingieji. Kiekvienas programos šokis – atskira dvaro kultūros miniatiūra, padedanti geriau susipažinti su dvaro gyvenimu. Edukacinė programa sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoje programos dalyje profesionalūs šokėjai-vedantieji supažindins moksleivius su dvaro kultūra, pasitelkdami šokio ir kostiumo istoriją, pademonstruos pačius šokius ir pamokys dvaro etiketo taisyklių. Antroje dalyje moksleiviai bus pakviesti patys išbandyti šokių žingsnelius ir pasimokyti mandagių dvaro manierų. Moksleiviui mokymui parinkti nesudėtingos choreografijos autentiški dvaro šokiai, kuriuos, vadovaujant įgudusiems ir didelę patirtį turintiems vedantiesiems, galima lengvai išmokti. Edukacinės programos turinys ir metodai, remiantis Bendrosiomis programomis yra pritaikyti 1 – 4 kl. , 5 – 8 kl. ir 9 – 12 kl. mokiniams.
Rodomi įrašai: 41 - 50878