Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Kultūros paveldas, Kita

Pažink gatvės meną Marijampolėje

Pastaraisiais metais daugelyje Lietuvos miestų populiarus tapo gatvės menas („grafiti“). Šiuo metu Marijampolė gali pasidžiaugti turėdama 19 gatvės meno kūrinių. Tai 5 metų
organizuojamo meno simpoziumo „MALLONY“ Marijampolė-Londonas-Niujorkas sukurti grafiti kūriniai. Programos pradžioje apžiūrėsime iki 14 gatvės meno kūrinių, kuriais ypač žavisi mokiniai: „Povandenis laivas“ „Picų skėtis“, „Gyvatės ir kopėtėlės“, „Kačių sienelė“, „Pulkas“ ir kt. Mokiniai išgirs pristatymą apie kiekvieną pamatytą kūrinį pasivaikščiojimo metu. Taip pat papasakosiu kokie garsūs menininkai atvyksta tapyti šių darbų (vienas iš jų Ray Bartkus iš JAV ir daugelis kt.). Šios išvykstamosios pamokos metu mokiniai susipažins su kultūros paveldu. Dalyviai išmoks atpažinti kuo skiriasi kultūros materialusis ir nematerialusis paveldas. Vėliau mokiniai patys įsikūnys į menininko vaidmenį, kurdami savo įsivaizduojamą gatvės meno eskizą. Marijampolės mieste simpoziumo metu pastatų sienas tapo menininkas ir savanorių komanda. Mes taip pat dirbsime grupėse, ugdydami bendradarbiavimą su klasės draugais. Užsiėmimo pabaigoje, visi dalyviai pristatę darbus, gaus po apdovanojimą. Tikslas – supažindinti su išskirtiniu gatvės menu Marijampolėje. Uždaviniai : Sužinoti daugiau apie gatvės meną. • Kartu su gidu pamatyti sienų tapybos darbus Marijampolėje. • Diskusijos metu aptarti labiausia patikusius grafiti kūrinius. • Mokėti atskirti materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą. • Atliekant grupinį darbą lavinti vaizduotę ir piešimo įgūdžius. Metodai – ekskursija, pasakojimas, klausymas, diskusija, kūrybinis darbas. Pamokoje naudojamos įvairios piešimo priemonės (kreidelės, spalvos ar flomasteriai). Užsiėmimo metu praplečiamas mokinių kultūrinis paveldo suvokimas, ugdomas kūrybiškumas, bendravimas ir bendradarbiavimas.
Kultūros paveldas

Senovinės puodininkystės ir šiuolaikinės keramikos užsiėmimas

Užsiėmimo "Senoji ir šiuolaikinė molio keramika" metu dalyviams bus pristatomas keramikos formų, ir dekoro kitimas per istoriją bei keramikos technologinis ir kultūrinis
virsmas per žmonijos pažangą. Mokiniai susipažins su senosios keramikos, atgamintos pagal eksperimentinę archeologiją, ir šiuolaikinės keramikos ekspozicija, kurios eksponatus bus galima liesti rankomis. Ugdytiniai bandys suvokti istorinius kultūrinius pokyčius ir juos logiškai pagrįsti, aptars eksponatų meninę vertę. Apžiūrės šiuolaikinę degimo krosnį, geležies amžiaus apžiedimo stovylus, viduramžių medines žiedimo stakles, molio minkytuvą, glazūras, stebės kaip žiedžiamas puodas. Vaikai kurs norimą indą arba švilpuką ir dekoruos liaudiškais ornamentais. Pagal poreikį savo kūrinius dengs engoba - specialiais keramikos dažais. Sukurti gaminiai po edukacijos bus džiovinami, degami ir pagal poreikį glazūruojami ir išsiunčiami sutartu būdu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Panevėžyje

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Kultūros paveldas, Literatūra

Cukriniai avinėliai

Kūrybinė - literatūrinė pamoka, kurioje du vaikystės draugai iš P. Cvirkos apsakymo „Cukriniai avinėliai“ keliaus į tikrą Cukraus miestą. Šį kartą ne tik avinėliai, bet ir visas miestas
bus iš cukraus. Keliausime su draugais kartu: stebėsime kaip liejamas cukrus virsta namo siena, o gal stogu, skaičiuosime Cukraus miesto kilogramus, kursime savo cukraus darbelį. Keliaudami, be jokios abejonės, svajosime - apie savo troškimus, nuotykius ir ... cukrinius avinėlius. Galiausiai, pavargus ir stabtelėjus, susimąstysime apie kelionės ir viso gyvenimo vertybes. Pamoka „Cukriniai avinėliai“ susideda ir trijų dalių: parodomosios (cukraus liejimas ir cukraus miesto pristatymas), praktinės (savo cukraus darbelio kūrimas) ir intelektualinės (apysakos pasakojimas ir vaikų įtraukimas į istorijos vyksmą - žaidžiant bei sprendžiant gyvenimo vertybių klausimus). Naudojamos priemonės: cukrus ir jo produktai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimo metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. Cukraus pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Kultūros paveldas, Muzika

Klasikinė gitara viduržemio jūros regione

Viduržemio jūros regionas - tai Europos lopšys. Lopšys politinės, filosofinės, religinės, teisinės ir, žinoma, kultūrinės minties. Klasikinė gitara - tai įrankis diskusijai, kokią
kultūrinę-muzikinę mintį esame paveldėję iš praėjusių kartų. Programos tikslai ambicingi: diskusijos ir atlikimo meno pagalba įtikinti jaunuosius klausytojus, kad egzistuoja kitokia muzika nei ta, kuri skamba radijo imtuvuose ir pakelės degalinėse. Galbūt kažkam tai bus pirmoji patirtis, o kai kam - ir puiki galimybė ateityje tapti alternatyvios - klasikinės - kultūros "vartotoju" bei girdėti kiek daugiau nei kelis akordus. Programinius tikslus padės pasiekti D. Scarlatti, M. Giuliani, N. Paganini, I. Albeniz kūriniai ar kūrinių fragmentai.
Kultūros paveldas

Svečiuose pas Geležinį vilką

Geležinio vilko, arba kitaip Vilniaus miesto įkūrimo legenda neatsiejama nuo Gedimino pilies. Edukacinis užsiėmimas „Svečiuose pas Geležinį vilką“ būtent ir pakvies moksleivius
apsilankyti autentiškoje, XIV – XV a. mūrais alsuojančioje aplinkoje – Gedimino pilies bokšto muziejuje. Užsiėmime vaikai bus supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda, su sostinės simboliu, jų reikšme šiandieniame gyvenime. Teigiama, jog Vilnius nuo senų laikų yra daugiakultūris miestas, tad moksleiviai bus supažindinti ir su kitomis sostinėje gyvenusiomis ar gyvenančiomis iki šių dienų tautomis (kaip žydai, rusai, totoriai, karaimai ir kt.), pristatant tų etninių grupių simbolius bei legendas, pasakojimus. Išklausius gido pasakojimą, peržiūrėjus vaizdinę medžiagą, iliustracijas, moksleiviai bus pakviesti atlikti praktines užduotis, diferencijuojant pagal amžių bei sugebėjimus. 1 – 2 klasių moksleiviai bus pakviesti įklijuoti lipdukus (piešinėlių pavidalu arba praleistus žodžius) į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą bei sugalvoti savo klasės ar vietovės simbolį, jį nupiešti ir aptarti. 3 – 4 klasių moksleiviams siūloma įrašyti praleistus žodžius į pateiktą Vilniaus miesto įkūrimo legendą, sukurti savo klasės, arba vietovės legendą bei simbolį. Juos aptarti. Užduotys galimos atlikti tiek individualiai, tiek grupėse. Tikimąsi, jog šis edukacinis užsiėmimas prisidės prie pilietiškos, savo kraštą ir jos tradicijas, paveldą bei žmones gerbiančio ir puoselėjančio asmens ugdymo. Viliamasi, jog per Vilniaus miesto istorijos pažinimą užsiėmimas ugdys tolerantišką, kitas kultūras, papročius ir religiją gerbiančią asmenybę. Skatins moksleivius didžiuotis savo kraštu.
Kultūros paveldas

Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas

Spaustuvininkas Johanas Gutenbergas paslėpė savo įžymiojo išradimo brėžinius! Užsiėmimo „Spaustuvės detektyvas: Gutenbergo kodas“ dalyvių laukia iššūkis – ieškoti Klaipėdos apskrities
viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinės erdvės spaustuvėje paslėptų užuominų ir jas šifruojant surasti brėžinių slaptavietę. Įsitraukdami į detektyvinį-pažintinį žaidimą apie Pasaulio ir LDK spaudos ir raštijos istoriją bei paveldą dalyviai lavins kūrybiškumo, komandinio darbo ir problemų sprendimo gebėjimus. Užsiėmimo dalyviai turės galimybę pažinti autentišką Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos Edukacinėje erdvėje įkurtos spaustuvės aplinką, susipažins su senaisiais Klaipėdos miesto spaustuvėse naudotais įrenginiais ir įrankiais, spaudos technologijos raida nuo seniausių iki mūsų laikų, lietuviškos spaudos ir raštijos pradžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, diskutuos apie Johano Gutenbergo spaudos preso išradimo svarbą, praktiškai išbandys spaudos preso veikimo principą bei pagilins mokykloje įgytas žinias. Užsiėmimo metu taikomi aktyvaus mokymosi metodai leis dalyviams savarankiškai spręsti kylančias problemas, rasti užduočių atsakymus priimant netradicinius kūrybiškus sprendimus bei lavinti sėkmingo komandinio darbo įgūdžius. Edukacinis žaidimas „Spaustuvės detektyvas – Gutenbergo kodas“ skirtas 5-7 klasių moksleiviams.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinė pamoka „Senovės lietuvininkų buitis ir rūbai“

Užsiėmimas vyksta etnografijos ekspozicijoje, kur pristatoma etnografinė dr. Hugo Šojaus kolekcija, surinkta XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje: lietuvininkų baldai, darbo ir buities
įrankiai, apšvietimo priemonės, tekstilės kolekcija. Lankytojai turės galimybę susipažinti su unikaliais XVIII a. pabaigos lietuvininkų baldais, kokių neturi joks kitas Lietuvos ar užsienio muziejus, sužinos kiek žvakių buvo uždegama per vestuves ant medinio mergvakario sietyno ir kaip per šventes buvo puošiami kaltiniai sietynai, meistriškai vietinių meistrų pagaminti iš sunkiai apdorojamos medžiagos – geležies. Lankytojai sužinos, kodėl išskirtinės lietuvininkių moterų puošmenos – delmonai – buvo slepiami po prijuostėmis („šiuršiais“), kokius tekstus lietuvininkės įausdavo rinktinėse juostelėse ir kodėl pamario bei pajūrio krašte juostelės vadintos „pakėlikėmis“. Užsiėmimo metu galima paklausyti pasakojimų senąja lietuvininkų tarme, o pabaigoje dalyvių lauks senovinių burtų kampelis.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Rodomi įrašai: 41 - 50542