Kultūros paveldas, Kita

Edukacija „Atrask dinozaurą“

Kas yra fosilija? Ar tai kažkoks užkrečiamas virusas? Iš dalies TAIP, nes kai ją atrasite, norėsite ieškoti dar dar ir dar kartą!!! Siūlome užsikrėsti virusu ir užsisakyti edukacinę
programą „Atrask dinozaurą“, kurios metu ne tik sužinosite daug įdomių faktų apie dinozaurus, bet taip pat galėsite pasijusti tikrais archeologais ir su gautais paleontologo įrankiais savarankiškai skaptuoti molio lenteles ir ieškoti pasislėpusių fosilijų – prieš milijonus metų išnykusių dinozaurų griaučių! Edukacinis užsiėmimas „Atrask dinozaurą“ skirtas pradinių klasių mokiniams. Edukacijos metu pasitelkiant vaizdines priemones, vaikai supažindinami su Mezazojaus era, kurios metu ir gyveno dinozaurai. Mezazojus dalinamas į tris periodus, kurių metu keitėsi ne tik žemės paviršius, bet atsirado ir naujų dinozaurų rūšių, kai kurios išnyko, kitos prisitaikė prie atmosferos pokyčių ir išliko iki dabar. Keisčiausias faktas, kad vištos ir yra pačios artimiausios dinozaurų giminaitės. Tad vaikams pateikiama ne tik sausa istorija apie pasaulio formavimą ir tuo metu egzistavusius gyvius, bet ir įdomūs faktai, kurie suteikia vaikams pažinimo džiaugsmą, sąmoningumą ir kūrybingumą. Faktai pateikiami vaikų kalba, kaip pavyzdžiui – dinozauro smegenys buvo riešuto dydžio ir jie nebuvo labai protingi, arba kad rijo akmenis, norėdami suvirškinti maistą skrandyje, ar kad dantys buvo banano dydžio. Skaptavimo metu vaikams duodama molio lentelė, kuri yra kelių sluoksnių kaip ir mūsų žemės paviršius, vaikai skaptuoja paleontologo įrankiais molio lentelę, ieškodami ten paslėptos fosilijos. Darbas reikalauja kruopštumo, atsakomybės ir kūrybos. Taip pat užsiėmimo metu pastebimas nuostabus mokinių betarpiškas padėjimas savo draugams – kam nesiseka, padėti, ar kartu pasiekti norimą rezultatą. Didžiausia paskata – kad atrastą fosiliją, įrėmintą rėmeliuose, vaikai gali parsinešti namo, parodyti tėveliams tos dienos pasiekimą.
Kultūros paveldas

Medaus kelias

Vaikai susipažins su medaus keliu nuo augalo žiedo iki tinkamo vartoti. Kiekvienas savo rankomis galės pajusti, akimis pamatyti bičių gyvenimą. Kiekvienas galės paragauti įvairių bičių
produktų, ar iš jų pagamintų produktų. Žvakių liejimas iš natūralaus vaško – tradicinis amatas. susipažins ir turės galimybe pasigaminti norimą žvakutę iš natūralaus vaško.
Architektūra, Kultūros paveldas

Ką pasakoja Vilniaus gynybinės sienos bastėja?

Ką apie mūsų praeitį ir vilniečių gyvenimą, sostinės istoriją liudiją Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir joje esantys istoriniai šaltiniai? Dalyviai bus supažindinti su bastėjos
istorija, atsiradimo aplinkybėmis, ginkluotės subtilybėmis ir gynybine Vilniaus istorija nuo XIV iki XVIII a. Naudojant vaizdinę medžiagą, mokiniai sužinos apie Vilniaus gynybinės sienos ir jos vartų istoriją, išgirs Vilniaus bastėjoje sklandančią Bazilisko legendą. Vėliau, suskirstyti į komandas atliks užduotis, kurių metu nagrinėjant ir randant bastėjoje esančius pirminius ir antrinius istorinius šaltinius, turės atsakyti į pateiktus klausimus. Mokiniai turės galimybę apžiūrėti ir nagrinėti: autentiškus ginklus, Vilniaus miesto planus, istorinius bastėjos raidos aprašymus, XV – XVIII a. mūšių braižinius, bastioninių pastatų piešinius, ir kt. Edukacijos metu ugdomas dalyvių istorinės erdvės ir laiko suvokimas, lyginant ir pažindinant su konkrečiais, skirtingų laikotarpių pavyzdžiais. Skatinamas mokinių įvairus ir efektyvus darbas su istoriniais šaltiniais, turint juos atpažinti, nagrinėti, rasti reikiamą informaciją, lyginti, analizuoti, daryti apibendrinimus ir kt. Ugdomas mokinių gebėjimas dirbti grupėje ir atlikti komandines užduotis siekiant bendro visiems tikslo. Užsiėmimo metu puoselėjamas mokinių suvokimas, kad istorija ir jos šaltiniai, kurių gausybe esame apsupti kasdieną, padeda pažinti ir suprasti praeitį, taip labiau suvokiant save esamame laike. Jog mūsų krašto, tautos, gimtinės istorija yra vertinga ir brangi kiekvienam, kuris su ja susijęs šiandien.
Kultūros paveldas, Literatūra

Taip rašė Simonas Daukantas

Jaukioje muziejaus erdvėje, Simono Daukanto pavadintoje „svetlyčia“, mokiniai supažindinami su Lietuvos istoriko Simono Daukanto laimėjimais ir pasiekimais, pristatomi istoriko
rankraščiai, paaiškinamos žodžių reikšmės, supažindinama su senąja lietuvių kalbos gramatika. Vėliau mokiniams pateikiama užduotis – iš Simono Daukanto knygos „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ išrinkti įdomiausias pastraipas ir plunksnakotį pasimirkant į tušą jas dailyraščiu perrašyti. Moksleivių perrašyti tekstai bus saugomi muziejaus archyvuose, vėliau organizuojamos šių darbų parodos, kviečiami tekstų autoriai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kūdikystė, vaikystė senoje pirkioje

Bus bandoma atsekti, kas nuo senų laikų pasikeitė ir išliko. Programos metu galėsite ne tik patirti, kaip Lietuvos kaime buvo švenčiamos vaiko gimtuvės, krikštynos, bet ir pažaisti su
senaisiais mediniais žaislais ir paragauti „beržinės košės”. Sužinosite apie tikėjimus, spėliones. išmoksite lopšinių ir žaidinimų. Suvystysite ir „užmigdysite lėlę”. Pasigaminsime „čiulpiką”. Pasimatuosite to meto drabužėlius ir apavą. Nudirbsite kelis vaikiškus darbelius. Sužinosite, kaip vaikai buvo mokomi elgtis prie stalo ir svečiuose. Ant ko ir su kuo rašė ir t. t.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Edukacinis užsiėmimas „Velykų margutis margas“ Šilagalio kaime

Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai bus supažindinami su Velykų tradicijomis bei papročiais tiek Lietuvoje, tiek kituose kraštuose, kur ši šventė buvo ar yra švenčiama. Bus pristatyti
baltų simboliai bei jų reikšmės. Programos dalyviai susikurs savo simbolius ir juos interpretuos remdamiesi išgirsta informacija. Taip pat marginsime kiaušinius vašku bei juos dažysime. Kiekvienas programos dalyvis numargins po du margučius, gaus margučių margintojo sertifikatą bei dalomąją medžiagą apie Velykų šventės tradicijas Lietuvoje bei margučių marginimo simbolių reikšmes. Skanausime žolynų arbatą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“

Programos dalyviams bus rodomas filmo „Herkus Mantas“ fragmentas, pateiktis. Diskutuojama apie istorinės dramos ypatumus, vaizduojamą laikmetį, pjesės siužetinę liniją, trumpai
aptariami herojų paveikslai. Moksleiviai kviečiami susipažinti su Juozo Grušo tragedijos „Herkus Mantas“ tekstu ir raiškiai perskaityti edukatorių paruoštas dramos ištraukas. Siūloma interpretuoti skaitomus tekstus: paaiškinti netiesiogiai pasakytas mintis, požiūrius, grožiniame kūrinyje vaizduojamas situacijas remiantis įvairių sričių žiniomis, teksto visuma, teksto istoriniu kultūriniu kontekstu. Drauge aptariama, kaip rašytojas siekia tam tikro įspūdžio, poveikio skaitytojui. Toliau aplankoma muziejaus teatrinė ekspozicija: rodomi eksponatai – meno kūriniai (teatro ir kino dailininkų sukurti scenovaizdžių ir kostiumų eskizai, afišos, programos), rankraščiai, fotografijos, teatriniai kostiumai. Moksleiviai gauna individualias užduotis, kurias paruošia ir pristato visiems grupės dalyviams. Veiklos eiga: I dalis: aktyvus klausymasis, susipažinimas su muziejininkų parengta pateiktimi „Herkus Mantas: istorija, legendos, atminimas“, kino filmo „Herkus Mantas“ fragmento peržiūra, pažintis su ekspozicija, grupinis darbas – dramos teksto ištraukos raiškus skaitymas vaidmenimis, diskusija; II dalis: individualus darbas – kiekvienam dalyviui išdalijamos kortelės su klausimais ir iliustracijomis (tragedijos „Herkus Mantas“ teatro ir kino pastatymų nuotraukos, ekspozicijos fragmentai), atsakymų į programos klausimus pateikimas grupės dalyviams, iliustracijų atpažinimas ir pristatymas; III dalis: veiklos aptarimas ir įsivertinimas. Programa siekiama, kad būtų suprastas ne tik praeities literatūros, kultūros savitumas, bet ir aktualumas šiandienai.
Kultūros paveldas, Kita

Vargo mokykla

Pamokoje suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX a. slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas. Supažindinama su
draustąja literatūra, daraktorių mokyklų mokymo priemonėmis. Žvakių šviesoje mokomasi rašyti grifelinėje lentelėje, skaitoma maldaknygė, iš kurios rašto mokėsi Jonas Basanavičius.
Kultūros paveldas

Valdovo valdžios ženklai

Atsiradus pirmoms valstybėms sukurti ir valdovų valdžios ženklai (insignijos). Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniuje nuo XIII a. pabaigos iki XVII a. vidurio buvo valstybės
politinio gyvenimo centras. Juose, kaip ir kituose Europos valstybių valdovų rezidenciniuose dvaruose, buvo nustatytos tam tikros elgesio normos ir ceremonialas, jo būdavo mokomasi ir griežtai laikomasi. Per edukacinį užsiėmimą dalyviai susipažins su Lietuvos ir Lenkijos valdovų valdžios ženklais (insignijomis): karūna, skeptru ir valdžios obuoliu. Sužinos, kokia kiekvieno jų reikšmė ir paskirtis, išgirs, kaip turėjo elgtis diplomatinės delegacijos narys, atvykęs su oficialiu vizitu į Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją. Valdžios ženklų ieškos Valdovų rūmų menių interjeruose ir juos puošiančių istorinių asmenybių portretuose. Užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas.
Kultūros paveldas, Kita

Ekskursija-edukacija „Bernardinų sode: vienuolių paveldo ir gamtos paslaptys“

Bernardinų sodas –vaikams viena mėgstamiausių žaidimų vietų Vilniuje. Tačiau ar kada teko susipažinti su šio ypatingo parko istorija, architektūra, vienuolių palikimu, augalų
ekspozicija? Ekskusijos-edukacijos tikslas – gyvoje miesto aplinkoje supažindinti vaikus su Bernardinų sodo (ir viso ansamblio) kultūros ir gamtos paveldu, jo vertybėmis. Pagrindiniai edukacijos uždaviniai: supažindinti moksleivius su svarbiausiomis Bernardinų ansamblio architektūrinėmis vertybėmis; sudominti vaikus įvairiais Bernardinų sodo architektūros, gamtinio landšafto elementais ir atskleisti jų istorines, kultūrines prasmes; supažindinti vaikus su parke esančiomis vienuolių atminimui skirtomis augalų ekspozicijomis, pačių maistinių ir vaistinių žolelių panaudojimu ir vertingosiomis savybėmis; įtraukti vaikus į parko augmenijos tyrinėjimą, supažindinti su pagrindinėmis jos rūšimis. Edukacijoje naudojami metodai: vizualinė medžiaga – istorinės nuotraukos, dailės kūriniai; žaidimai/užduotys– tam tikrų parko architektūros ir gamtos elementų suradimas, apibūdinimas; gamtinių ekspozicijų tyrinėjimas – augalų stebėjimas atpažinimas; dirbtuvėlės – priklausomai nuo amžiaus grupės gaminamas su vienuolių veikla, parku susijęs suvenyras. Siekiama, jog po edukacijos moksleiviai būtų giliau susipažinę su Bernardinų sodo istorija, kultūros ir gamtos paveldu, būtų motyvuoti ir toliau tyrinėti šią ir kitas miesto erdves, gebėtų geriau atpažinti įvairius kultūros ir gamtos paveldo elementus mus supančioje urbanistinėje aplinkoje.
Rodomi įrašai: 41 - 50329