Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Dailė, Kultūros paveldas

,,Medinė tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai, kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekcija vykdo praktines veiklas. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinę 3d tupės ruošinį, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Piešimas nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius, lavina smulkiąją motoriką. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Dailė, Kultūros paveldas

Pasidaryk ir išsiųsk proginį atviruką

Ar esate kada nors gavę sveikinimo atviruką, o gal patys siuntę? Ne? Nežinote, kas tai yra? Sužinoti ir patirti gerų emocijų galima Kintų Vydūno kultūros centre vykdomos edukacijos
,Pasigamink ir išsiųsk proginį atviruką" metu. Ši programa dalyviams siūloma prieš pagrindinių kalendorinių švenčių Kalėdų ir Velykų laikotarpį, kai visi gyvena laukimo nuotaikomis ir galvoja, kaip nustebinti artimuosius. Edukacinės programos dalyvius kviečiame tapti Kalėdų senelio elfais-nykštukais arba Velykų kiškio pasiuntiniais, kurie prieš pagrindines kalendorines šventes pluša rašydami sveikinimo laiškus dovanų laukiantiems žmonėms. Užsidėjus tinkamą nykštuko kepuraitę (raudoną-žalia Kalėdų, geltona ir auksinė - Velykų šventei) tampame mažaisiais raštininkais ir vadovaujami pagrindinio raštininko (programos vadovo) sukuriame sveikinimo atviruką savo namiškiams ar kitiems artimiesiems bei draugams. Pamokos metu su žaisminga pertraukėle iš jau paruoštų formų ir spalvingų detalių susiklijuosite Kalėdų ar Velykų šventinį atviruką ir pasvarstę, pagalvoję bei pasitarę užrašysime sveikinimo tekstą. Belieka ant voko užrašyti žmogaus kuriam siunčiame vardą ir pavardę, tikslų adresą. Norintys, kad laiškas būtų išsųstas iš muziejaus gali užklijuoti pašto ženklą ir įmesti į pašto dėžutę, esančią muziejuje. Beliks, namie sugrįžus, sulaukti laiško..
Kultūros paveldas, Literatūra

„Papildyta realybė literatūroje ir Aukštaitijos ETNO kilime“

„Papildyta realybė literatūroje ir "Aukštaitijos ETNO kilime“ – tai edukacinė programa, parengta siekiant ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumą, bendruosius gebėjimus, gerinti
skaitymo bei skaitmeninius įgūdžius, domėtis kokybiška literatūra. Paslaugą sudaro 2 dalys. 1 dalis – „Aukštaitijos ETNO kilimas“ – interaktyvus Aukštaitijos žemėlapis su 14 šiame etnografiniame regione esančių gamtos bei istorijos paminklų („Karvės ola“, Vorutos pilis, piliakalniai, žymūs akmenys, Dviragio ežeras ir kt.), prie kiekvieno iš jų – užkoduota legenda, išklausoma nuskaičius kodą išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Taip pat matomas kiekvieno iš objektų 3D besisukantis vaizdas. Išklausius legendą, vaikams užduodamas klausimas žinių patikrinimui, tereikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą. Ši dalis įprastai trunka 20–25 min. 2 dalis – „Papildyta realybė literatūroje“. Kartu su vaikais užsiėmimo metu vartoma priklausomai nuo amžiaus pasirinkta knyga, kurioje įdiegta papildyta realybė, t. y. 1–2 klasių mokiniams – pasakoms pritaikytos dainos, 3–4 klasių mokiniams – enciklopedijose užkoduota filmuota medžiaga ar animacija, nuotykių knygose įdiegti interaktyvūs žaidimai. Vaikai, kurie ne itin domisi knygomis, šio užsiėmimo metu sužino, jog yra patrauklių būdų juos sudominti. Užsiėmimo pabaigoje 3–4 kl. mokiniai mokomi susikurti QR kodą (užšifruoti vaizdinę ar rašytinę medžiagą, kad ja galėtų naudotis kiti). Ši užsiėmimo dalis trunka 20 min. Bendra trukmė – 45 min. Tikslinė grupė – I–IV klasių mokiniai ir jų vadovai (užsiėmimo sudėtingumas adaptuojamas pagal dalyvių poreikius ir gebėjimus – 1–2 klasių mokiniams atrinktos knygos pasakų, dainų motyvais, 3–4 klasių mokiniams jau įtraukiamos enciklopedinės žinios bei technologinės žinios kuriant QR koduką. Dalyviams pageidaujant, užsiėmimas vykdomas dalyvių patalpose.
Kultūros paveldas, Skulptūra

Stiprenė už kalavijo plieną

Ekskursija "Stipresnė už kalavijo plieną" tai ne tik pasivaikščiojimas po Šiaulius. Tai kelionė per istoriją nuo 1863-1864 m. sukilimo iki Dainuojančios revoliucijos. Veiklos
metu keliaujant nuo paminklo prie paminklo, nuo vieno istorinio pastato iki kito atskleidžiamas nepalaužiamas lietuvių tautos troškimas siekti nepriklausomybės. Atskleidžiama, kaip kito priemonės tam tikslui pasiekti: ginkluotas sukilimas, raštas ir švietimas spaudos draudimo laikotarpiu, rezistencija ir galiausiai Dainuojančioji revoliucija. Apie tai ne tik kalbama, dalyviai įtraukiami aktyviai ieškoti atsakymų. Jie suskirstomi į dvi grupes kurios visos veiklos metu varžosi žaisdami bei vaidindami ir gauna apdovanojimus. Siekiama sužadinti meilę istorijai, savam kraštui, žadinti meilę savo šaliai. Kviečiame pražygiuoti per Šiaulius, o kartu ir per Lietuvos 150 metų istoriją ir įsitikinti, kad dainą gali būti stipresnė net už tankus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Kultūros paveldas

Tradicinis žemaičių kostiumas. Rištinės lėlės darymas

Moksleiviai užsiėmimo metu lankosi sodyboje pas audėją, ,tautodailinikę.Juos pasitinka šeimininkė apsirengusi Žemaičių tautinių kastiumu .Prasideda pasakojimas apie tokio tautinio
kostiumo nešiojimo laikmetį , esmines detales ,spalvas ir raštus .Audimo dirbtuvese pamatome stakles ir įrankius, pamatome kaip audžiami audiniai tradiciniam kostiumui pasiųti.Žiūrime vaizdinę medžiagą, nuo ko prasideda audinio gamyba.Aktyviai diskutuojant patikrinamos žinios. Sekantis etapas tai žinių užtvirtinimas ,gaminame rištinę skudurinę lėlė.Lėlių darymo istorija labai sena ir kaip žaislas naudojama visai neseniai .Lietuvoje vaikui skirtą lėlę dažniausiai padarydavo močiutė ar mama, tam kad vaikas būtų užsiėmęs ir neturėtu noro kažkur atsitraukti.Tai lyg turėjo apsauginę prasmę . Minties koncentracija į lėlę perteikia prasmę ir suteikia jai gyvenimą..Mes darome lėlę , ją aprengiame žemaičių tradiciniu kostiumu .Lėlė įkūnija tautiškumo saugotoją.Pagaminta lėlę vaikai vežasi namo.
Dailė, Kultūros paveldas

Panevėžio siaurukas (1-4 klasėms)

Programos edukatorius pasitiks moksleivius, atvykusius į Panevėžio siaurojo geležinkelio stotį. Pasisveikinsime, susipažinsime. Taip užmezgsime ryšį su grupe. Mokinius supažindinsime su
ekskursijos eiga: riedmenų ekspozicija-Panevėžio siauruko stotis-važiavimas siauruku- Depas- pasivažinėjimas rankine drezina. 1. Riedmenų ekspozicijoje programos dalyviams pristatysime skirtingos transporto priemones riedančias bėgiais, paaiškinsime jų tarpusavio skirtumus. Supažindinsime su riedmenų paskirtimi, kartu su programos dalyviais svarstysime, kaip tokie riedmenys pakeitė žmonių gyvenimą. Žaisime „istorinį“ žaidimą, kurio metu mokiniai pagal išorinius matomus požymius turės pasakyti, kurie eksponatai buvo sukurti ir naudojami ankščiau, o kurie vėliau. 2. Pristatysime Panevėžio stotį, stoties aplinką, stoties viršininko namelį ir kitą infrastruktūrą. Mokinius supažindinsime su geležinkelyje dirbančiais darbuotojais: stoties viršininku, mašinistu, palydove, kelininkais. Diskusijų būdu išsiaiškinsime kaip atskirti šių profesijų atstovus. 3. Traukinuku riedėsime į didžiausią pasaulyje siaurukų Depą (garažą). Depe – Garvežinės pristatymas, šilumvežio ir garvežio techninių charakteristikų skirtumai panaudojant garvežio maketą. Pristatysime Aukštaitijos siaurojo geležinkelio ruožą analizuojant stoteles, atstumus, infrastruktūrą, panaudojimo galimybes išvykoms. Esant galimybei aplankysime I klasės vagoną ir vagoną valgyklą, apžiūrėsime kitus Depe esančius riedmenys. Kalvėje žiūrimi animaciniai filmukai po kurių vykdomi aptariami, ar atliekamos užduotys raštu: kryžiažodžiai, pastabumo užduotys ar atliekamos meninės užduotys susijusios su traukinukais ar siauruko stotimis. 4. Išbandysime pačią paprasčiausią bėginę transporto priemonę - dreziną. Išsiaiškinsime jų paskirtį, svarstysime, kaip tokie riedmenys palengvino žmonių gyvenimą. Mokiniai (išklausę ir pasirašę saugos instrukcijas) rankine drezina važiuoja tyrinėdami tokios transporto priemonės greitėjimo ir stabdymo galimybes.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pasirokoukem žemaitėškā

Pasirokoukem žemaitėškā? Ar kada yra tekę girdėti, kaip kalba uždaro ir tvirto būdo žemaičiai? Meilė kap seilė – ištīsa ėr nukrėta; už sobėni aukštiau neėšuoksi; veiz ī knīga, mata
špīga; be šūda, nebūs nė grūda. Jų žodynas tikrai savitas ir išskirtinis. Ar žinot, kas yra kr?mė (‘galva’), veizõlai (‘akys’), bl?zdinga (‘kregždė’), ku?sis (‘uodas’), nõtnerė (‘dilgėlė’), k?tė (‘tvartas’), l?džinga (‘pačiūža’), žiógspira (‘pjuvena’), ži?žis (‘susuktas skarinys, rankšluostis’), kresn? (‘spirgas’)? O ar esat girdėję, kaip žemaičiai apibūdina apsileidusį, žioplą, nevykusį, niekam tikusį žmogų? Išpėpa, lebeda, lerva, luibis, mėmis, nevėkšla, nūsproga, navala, kluika, kliurkis, subingalvis, senbizda, suskis, šavalka, varlamušis, žabaltys... Tai tikrai ne visi ekspresyvūs, sodrūs žodžiai neigiamam ir ironiškam vertinimui bei kvailinimui išreikšti. Kaip tik apie tai, kas yra žemaitis, kaip jis kalba, kur jis gyvena, ir kalbėsime per užsiėmimą. Padiskutuosime, tai kas gi vis tik yra – žemaičių tarmė ar kalba, kokių tarmių ir patarmių yra. Susipažinsime su žemaičių 32 raidžių abėcėle. Paskaitysime žemaičių tekstų, pasiklausysime arba padainuosime žemaitiškų dainų, pabandysime patys parašyti žemaitiškai. Po užsiėmimo mokiniai suvoks savo tapatybę ir tai, kad kalba bei tarmė yra be galo didžiulis lobis bei vertybė.
Rodomi įrašai: 41 - 50567