DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Kultūros paveldas, Literatūra

Su Daukantu po Papilę

Užsiėmimo "Su Daukantu po Papilę" metu pristatomas Simonas Daukantas - išskirtinė XIX a. asmenybė ir jo nuveikti darbai. Gidė kalba savo gimtąja tarme, ta pačia, kuria kalbėjo
ir S. Daukantas. Įvairios literatūrinio ir kalbinio ugdymo užduotys. Aplankomas paminklas S. Daukantui, S. Daukanto muziejaus kiemelis, pažintiniu taku nueinama iki piliakalnio, kur didžiojo istoriko kapas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Ką pasakoja etnografiniai kaimai

Gal norite sužinoti, kur buvo filmuojamas garsusis filmas "Tadas Blinda?" Gal būtų smalsu pavaikščioti XVIII a. kaimų takeliais ir susipažinti su turtinga kaimų istorija ir
etnografija? Arba išmokti žaisti "Ripką"? Jei taip, mes laukiame Jūsų etnografiniuose kaimuose, kurie yra architektūros paminklai, saugomi valstybės. Nepaprasto grožio vietose, šalia ežerų ar upelių – Šuminuose, Vaišnoriškėje, Strazduose ar Šiaudiniškiuose –Jūsų lauks "gaspadoriai". Čia jūs sužinosite, kuo skiriasi padrikasis ir gatviniai kaimai, susipažinsite su įvairiais buities rakandais, atpažinsite jų paskirtį. Mokysitės žaisti senovinius žaidimus – "Ripka" "Rekežio nuvertimas", "Išstūmimas iš rato". Išmoksite nesudėtingą aukštaitišką liaudies dainą, minsite mįsles. Užsiėmimo pabaigoje apibendrinsime, ką sužinojote, o "gaspadoriai" Jus pavaišins naminiu sūriu su medumi ir arbata.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Cukraus Lietuva: Perkūno žinyčia

Pažintinė - kūrybinė pamoka, skirta senovės lietuvių tikėjimui ir kultūrai. Iš cukraus pastatyta Perkūno žinyčia - šiuolaikinės netradicinės kūrybos, išlikusių žinių apie lietuvių
šventvietes ir fantazijos tvarinys. Tokia, kokios neturėjome, o gal, tiesiog, nespėjome... Senojo tikėjimo reliktų ieškosime šiandieniniame mūsų gyvenimo būde ir aplinkoje. Lietuvių kalba, margučiai, kūčiukai, austinių juostų raštai, net mūsų vardai ir pavardės - yra gyvi senosios kultūros pavyzdžiai. Virsime arbatą, taip kaip virė labai seniai, gaminsime cukraus lydinį, kurio protėviai iš vis neturėjo... Išmoksime baltiškus ženklus, kurie gyvuoja labai seniai ir papuošime juos cukrumi, kuris bet kada gali ištirpti... Pamokoje naudosime cukrų, vandenį, maistinius dažus. O jeigu nesate labai paslaptingi - atsineškite savo pavardžių sąrašą, kuris bus perskaitytas iš Perkūno žinyčios knygos.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

Kultūrinės edukacijos programa IX-XII kl. "Istorija per muziką"

Pasitelkus menines - edukacines priemones, papasakoti mokiniams Lietuvos istoriją, skatinti pažinti šalia gyvenantį kaimyną, galbūt kitątautį. Pažinti gausiai mūsų šalyje gyvenusios
žydų - litvakų tautos, kuri garsina Lietuvą visame pasaulyje, istoriją ir kultūrą. Taip susigyvenant ir mokantis tolerancijos šalia esančiam. Visgi, amžių amžius lietuviai ir kitų tautų žmonės gyveno kartu.Veiklos tikslas ne tik supažindinti jaunąją kartą su vietos, kur jie gyvena, istorija, nors žinojimas yra neatsiejama kiekvieno save gerbiančio žmogaus pareiga, bet skatinti bendrystę, kaimyniškumą, norą mokytis ir šviestis, kas padeda asmeniniam ir šalies klestėjimui. Skatinti atsiskleisti meninius gebėjimus, drąsiau išreikšti save, domėtis senais, bet kartu naujais, dalykais. Skatinti kritinį mąstymą. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti savo etninės kultūros ypatumus. Šalia to bus pažinti žmonės - Pasaulio tautų teisuoliai - vietiniai lietuviai ir ne tik, kurie žmogiškumą iškėlė aukščiau už savo ramų gyvenimą. Jų pavyzdžiu bus mokoma neklijuoti absoliučių kategorijų ir etikečių, mokoma žmogiškumo.
Kultūros paveldas, Muzika

Klasikinė gitara viduržemio jūros regione

Viduržemio jūros regionas - tai Europos lopšys. Lopšys politinės, filosofinės, religinės, teisinės ir, žinoma, kultūrinės minties. Klasikinė gitara - tai įrankis diskusijai, kokią
kultūrinę-muzikinę mintį esame paveldėję iš praėjusių kartų. Programos tikslai ambicingi: diskusijos ir atlikimo meno pagalba įtikinti jaunuosius klausytojus, kad egzistuoja kitokia muzika nei ta, kuri skamba radijo imtuvuose ir pakelės degalinėse. Galbūt kažkam tai bus pirmoji patirtis, o kai kam - ir puiki galimybė ateityje tapti alternatyvios - klasikinės - kultūros "vartotoju" bei girdėti kiek daugiau nei kelis akordus. Programinius tikslus padės pasiekti D. Scarlatti, M. Giuliani, N. Paganini, I. Albeniz kūriniai ar kūrinių fragmentai.
Dailė, Kultūros paveldas

,,Medinė tulpė"

Edukacinės programos dalyviai atvyksta į Burbiškio dvarą, įkurtą sename Baženskių dvare. Kasmet pražydus tulpėms, čia organizuojamas Burbiškio dvaro festivalis „Tulpių žydėjimo
šventė". Dvaras garsėja nuostabiu peizažinio tipo parku, užimančiu net 28 hektarų plotą. Didingi vartai, liūtų tiltas, gausu paminklų, skulptūrų. Įspūdingi parką puošiantys tvenkiniai, kuriuose yra 15 salų, turinčių savo vardus ir istorijas. Salas jungia 12 tiltelių, o aplink plyti žydinčių gėlių kilimas. Lankytojai susipažinę su Burbiškio dvaro istorija, apžiūrėję 400 tulpių kolekcija vykdo praktines veiklas. Užsiėmimo metu kiekvienas moksleivis gaus po medinę 3d tupės ruošinį, jį dekoruos savo norimomis spalvomis, kuriose atspindės jų kūrybiškumas ir nuotaika. Šis unikalus suvenyras įdomi dovana artimui ar sau pačiam. Piešimas nuramina emocijas, atpalaiduoja judesius, lavina smulkiąją motoriką. Užsiėmimo dalyviai sukurtą tulpę pasiima atminčiai.
Kultūros paveldas, Kita

Viešnagė Didžiosiose Nemuno kilpose

Kviečiame susipažinti su ypatinga Lietuvos teritorija – Didžiosiomis Nemuno kilpomis. Išskirtinis Nemuno vidurupio slėnio kraštovaizdis lėmė upės pakrančių gyventojų ilgą, sudėtingą ir
įdomią istoriją. Nemunas ir jį supantys miškai maitino, rengė, o paslaptingos ir klaidžios upės kilpos teikė prieglobstį ir saugojo vietos gyventojus. Šiame krašte gimę ar gyvenę žymūs žmonės ypatingai vertino ir savo darbais, kūriniais garsino Nemuno kraštą atskleisdami šių vietovių grožį ir trauką. išlikusios šio kraštovaizdžio vertybės traukia tiek tyrėjų, tiek mūsų šalį norinčių pažinti keliautojų dėmesį. Nedidelėje vos 250 km2 ploto teritorijoje surasta beveik trys dešimtys piliakalnių, sengirės tebeslepia pilkapynus, gyventojų atmintis tebesaugo senųjų amatų ir verslų vaizdus. Senuose brandžiuose miškuose gausu retų gyvūnų ir augalų, žaliuoja vienas už kitą aukštesni medžiai. Šių vietų unikalumą padės atskleisti lankytojų centro ekspozicija, kuri skirta įvairaus amžiaus moksleiviams bei suaugusiems. Joje rasite tūrinius maketus ir dėliones, interaktyvias schemas, nuotraukas ir piešinius, reljefinį ir kitus žemėlapius, surinktą gamtinę, archeologinę, vaizdo bei garso medžiagą. Tyrinėsite, mokysitės, sužinosite daug įdomių faktų ir atsakymų į klausimus: Kodėl šiose vietose Nemunas taip kilpinėja? Koks yra aukščiausias Lietuvos medis ir kur jis auga? Koks akmuo išrinktas nacionaliniu? Ką vadiname sieliais?.. Edukatoriai – regioninio parko darbuotojai jums paruošę užduočių, žaidimų. Po teorinės dalies moksleivių lauks skirtingos užduotys: 1-3 klasės „plukdys sielius”, 4-7 klasės – „vingiuos“ 2 kilometrų akmeninėmis „Nemuno kilpomis“, 8-12 klases pakviesime į orientacinį žaidimą-ekskursiją.
Kultūros paveldas, Muzika

Kultūrinės edukacijos programa " XX a. pradžios muzikai litvakai"

Kultūrinės edukacinės programos metu autentišku muzikos atlikimu bei vaizdinių pagalba mokiniai bus supažindinami su XX a. pirmosios pusės litvakų menininkų, garsinusių Lietuvą visame
pasaulyje asmenybėmis, jų kūryba. Supažindinant bus skatinama pajausti XX. a. pirmosios pusės kultūros reikšmę Lietuvos žmonėms, jos vietą skirtingoje santvarkoje - vienu atveju tai išraiškos būdas, kitu išgyvenimas brutalioje aplinkoje. Taip skatinti jaunąją kartą kritiškai mąstyti, vertinti istoriją, žmogiškumo svarbą. Renginio metu ansamblio Klezmer Klangen bus gyvai grojama, dainuojama muzika, gyvavusi XX a. pirmojoje pusėje įvairiuose laikotarpiuose ir vietose. Kitų kultūrų pažinimas padeda suvokti savo etninės kultūros ypatumus.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adomynės dvaro lobiai

Adomynės dvaras – gražus ir retas medinės architektūros paminklas. Vykdant restauracijos darbus dvaro kieme buvo rastas puodas su sidabrinėmis monetomis. Manoma, kad surasti tikrai dar
ne visi ponų paslėptieji turtai... Pabandykite – gal Jums pavyks surasti senųjų dvaro šeimininkų lobius!!! Programos metu: susipažinsite su dvaro istorija, senaisiais šeimininkais ir jų gyvenimų akimirkomis, prisiliesite prie medinės architektūros subtilybių, patys išbandysite savo rankų miklumą kepdami skaniąsias Adomynės „Pagrabines“ bandeles, turėsite įveikti daugybę smagių užduočių, kurios artins Jus prie pagrindinio tikslo – didžiojo Adomynės lobio, kuris kiekvienąkart bus vis kitoks!.. Tad Jūsų laukia: • Pasivaikščiojimas po dvarą • Adomynės „Pagrabinių“ bandelių kepimas (svečiams pageidaujant) • Senoviški Adomynės apylinkių vaikų žaidimai • Bandelių degustacija • Lobio ieškojimas Atvykite – jūsų laukia smagi popietė ne tik dvare, bet ir dvaro parke prie gražaus pono samdinių rankomis iškasto tvenkinio ir nepakartojamo skonio karštas patiekalas, kurio neparagausite niekur kitur!!!
Kultūros paveldas, Literatūra

Cukriniai avinėliai

Kūrybinė - literatūrinė pamoka, kurioje du vaikystės draugai iš P. Cvirkos apsakymo „Cukriniai avinėliai“ keliaus į tikrą Cukraus miestą. Šį kartą ne tik avinėliai, bet ir visas miestas
bus iš cukraus. Keliausime su draugais kartu: stebėsime kaip liejamas cukrus virsta namo siena, o gal stogu, skaičiuosime Cukraus miesto kilogramus, kursime savo cukraus darbelį. Keliaudami, be jokios abejonės, svajosime - apie savo troškimus, nuotykius ir ... cukrinius avinėlius. Galiausiai, pavargus ir stabtelėjus, susimąstysime apie kelionės ir viso gyvenimo vertybes. Pamoka „Cukriniai avinėliai“ susideda ir trijų dalių: parodomosios (cukraus liejimas ir cukraus miesto pristatymas), praktinės (savo cukraus darbelio kūrimas) ir intelektualinės (apysakos pasakojimas ir vaikų įtraukimas į istorijos vyksmą - žaidžiant bei sprendžiant gyvenimo vertybių klausimus). Naudojamos priemonės: cukrus ir jo produktai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimo metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. Cukraus pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Rodomi įrašai: 41 - 50714