Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kurėnas - žvejo namai“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Kurėnas - žvejo namai“ Kuršių marios – vandens telkinys, kurį nuo Baltijos jūros skiria siaura smėlio juosta – Kuršių nerija. Marios seklios ir
žuvingos, todėl ir žvejyba čia populiari. Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai pateks į seniausio burlaivio statybos menamą dirbtuvę. Čia teks įveikti medžio, virvės, dervos, šieno, akmens, degtukų, drobės ir spalvų iššūkį! Dalyviai ir laivę pastatys, ir dalelę Kuršių marių baseino etnokultūrinio paveldo atras.
Kultūros paveldas

Lietuvos pinigų istorija

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje mokiniai sužinos pagrindinius Lietuvos pinigų istorijos fragmentus ir susipažins su taikytais monetų gaminimo
būdais. Pasakojimas siejamas su Medininkų pilies vaizdiniais. Demonstruojami dokumentinio filmo fragmentai apie pilies istoriją ir dabarties ekspozicijas paruošia puikią terpę istorinio laiko, muziejaus paskirties pradinukų suvokimo užuomazgoms atsirasti, sėkmingam pateikiamų žinių apie Lietuvos pinigus supratimui. Edukatoriaus pasakojimą dar labiau pagyvina ir konkretina demonstruojamos lietuviškų pinigų skaidrės. Pasakojimą keičia praktinė dalis, kurioje mokiniai „kuria savo pinigus“. Pradinukams yra išdalijamos šešios skirtingų istorinių laikotarpių monetų (nuo Žygimanto Augusto valdymo iki Lietuvos Respublikos 1918–1940 m.) metalinės klišės. Jomis ir metaliniu presu iš modelino yra spaudžiamos „monetos“. Mokiniams spaudžiant karaliaus Žygimanto Augusto talerio, Lietuvos Pirmosios Respublikos 10 litų kopijas su kunigaikščio Vytauto Didžiojo atvaizdu, kartu pasakojama Žygimanto Augusto, Valdovų rūmų šeimininko, ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, primenami Vytauto Didžiojo nuopelnai Lietuvai, valdovų lankymosi Medininkuose faktai. Dažais nuspalvinti jaunųjų monetų kalėjų kūriniai tampa suvenyrais, jų nuosavybe. Užsiėmimo metu perteikti herojiškų istorinių įvykių fragmentai – puikus būdas pažadinti mokinių smalsumą. Edukacija ugdo kūrybiškumą, kruopštumą, estetinį skonį, meninę vaizduotę, bendravimo įgūdžius, tautinę savimonę, pagarbą artimui, pasaulinei kultūrai.
Architektūra, Kultūros paveldas

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Ar žinote, kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Arba kodėl pirmieji jūrininkai orientavosi pagal „gyvuosius kompasus“ – saulę, žvaigždes, debesų bei bangų formas? Edukacijos metu
dalyviai taps švyturių tyrinėtojais (farologais) ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur tyrinės švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti vietą.
Dailė, Kultūros paveldas

Čiurlionies technika

Edukacinė programa supažindina su Čiurlionio naudotomis priemonėmis – kuo piešė ir tapė šis dailininkas? Kodėl dauguma Čiurlionio paveikslų šiandien yra pakeitę spalvas? Kodėl jie tokie
trapūs? Apžiūrėję originalius paveikslus ir sužinoję kaip jie yra saugomi, užsiėmimo dalyviai visus atsakymus suras patys. Praktinėje užsiėmimo dalyje dalyviai išbandys tokias kreideles ar dažus, kokius naudojo Čiurlionis ir sužinos kaip šis žymus dailininkas komponuodavo ir dėliodavo formas popieriaus lape - pagal išsitrauktą atsitiktinę užuominą kiekvienas galės pats pabandyti sudėlioti čiurlionišką siužetą. Mokėti piešti dalyviams visai nebūtina, edukacinis užsiėmimas paremtas bandymu ir koncepcijos perpratimu.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Aš – pilietis“

Kuo skiriasi valstybės gyventojas ir pilietis? Atsakymai į šiuos klausimus gali tapti pamatu suvokiant savo vaidmens valstybėje svarbą. Ne visame pasaulyje pilietybė įgyjama vienodai.
Ar aš esu pilietis? Jei taip, kaip juo tapau? Ar galiu pakeisti arba netekti pilietybės? Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai susipažins su pagrindiniais pilietybės įgijimo būdais, taikomais Lietuvoje ir pasaulyje.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nepriklausomybės Akto signatarai Palangos progimnazijos auklėtiniai

Aplinka, kurioje vyksta užsiėmimas, įgalina moksleivius vizualiai nusikelti į XIX a. pabaigos Palangą, muziejaus ekspozicija leidžia pažinti kultūrinę ir istorinę aplinką, kuo grafo
Juozapo Tiškevičiaus 1886 metais pastatyta mokykla skyrėsi nuo kitų to meto mokyklų, pasakojimas ir citatos sustiprina pojūtį kokiomis sąlygomis mokėsi ir gyveno keturi būsimieji Nepriklausomybės Akto signatarai - Kazimieras Steponas Šaulys, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys bei Antanas Smetona, apžvelgiama jų asmenybinė raida ir žingsniai įtvirtinant save kaip Lietuvos valstybės kūrėjus. Moksleiviai nagrinėja dvigubą 1918 metų vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktą surašytą Jurgio Šaulio lietuvių ir vokiečių kalba, kodėl dokumentas dvidešimties signatarų pasirašytas du kartus, jo istorinė vertė.
Kultūros paveldas

Vilties balsai

Užsiėmimas „Vilties balsai“, skirtas prisiminti žydų muzikus, kūrusius Kaune. Lankytojai ekspozicijose „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“ ir „Kipro Petrausko memorialinis butas“
supažindinami su žydų muzikų veikla Kaune, istorinėmis aplinkybėmis iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Kauno geto įsteigimu, gyvenimu jame, muzikavimu Kauno gete, žydų gelbėjimo istorijomis. Valstybės teatre ir Valstybinėje muzikos mokykloje nuo pat jo veiklos pradžios darbavosi daug žydų muzikų. Tai - Hofmeklerių, Stupelių šeimos, smuikininkai Ruvimas Stenderis, Laszlo Hajos, Izaokas Vildmanas-Zaidmanas, violončelininkas Povilas Berkavičius, dainininkas Chanonas Šulginas ir daugelis kitų. Daug žydų tautybės muzikų grojo Mažojoje scenoje. Jų veiklą įamžino įrašai, koncertų programos, mokiniai. Sukrečia žuvusiųjų skaičius ir dvasinė stiprybė muzikuoti mirties akivaizdoje. O viltį suteikia išgelbėjimo istorijos, viena jų – smuikininko Danieliaus Pomeranco dukters Danutės išgelbėjimas Kipro ir Elenos Petrauskų šeimoje ir išsigelbėjusios šeimos susijungimas. Užsiėmime taip pat pristatoma Lietuvos, Kauno istorija, muzikos istorija bendrai, Lietuvos muzikos istorija. Skirtas vyresnių klasių moksleiviams.
Kultūros paveldas

S3 - Surask, Sužinok, Sudėliok

Edukacijos dalyviai mobilios programėlės pagalba atlieka užduotis ir atsakinėja į pateiktus klausimus, susijusius su Žemaičių muziejuje „Alka“ esančiais įdomiausiais eksponatas,
Žemaitijos istorija. Atsakę į klausimus ir atlikę užduotis, dalyviai renka dėlionės detales, kurias, apžiūrėdami Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslo „Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę“ originalą ir klausydamiesi jo istorijos, sudėlioja į pilną šio paveikslo dėlionę. Naudojami metodai: stebėjimas, diskusija, dedukcija. Tikslas - supažindinti dalyvius su Žemaitijos regiono istorija bei gausiu unikaliu paveldu, saugomu muziejuje. Užsiėmimo uždaviniai: ugdyti dalyvių pastabumą, skatinti mastyti, išmokyti aktyviai naudoti muziejaus ekspozicijas kaip informacijos šaltinį.
Kultūros paveldas

Bajorų reikalai mieste

Visi žinome posakį „gyvena kaip bajoras“. Kauno pilies seniūnas jus kviečia kartu keliauti į miestą – sutvarkyti bajoriškų reikalų. Mokiniai sudalyvaus interaktyviame pažintiniame
žaidime, kurio pabaigoje bus susipažinę su istorine Kauno architektūra ir istoriniais faktais iš LDK laikotarpio. Išvykę iš pilies, per Mažąjį Vatikaną su Šv. Jurgio globa pasieksime miesto vartus, stabtelsime prie rotušės, o kelionę baigsime prie Perkūno namo. Iki pasimatymo pilyje!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Darbas žmogų puošia

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai bus supažindinami su lietuvių liaudies buitimi, ūkio prietaisais, valstiečių ūkiniais darbais. Tuomet mokiniai kviečiami pamąstyti, kuo šiandieninė
buitis skiriasi nuo buvusios prieš daugiau nei šimtą metų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų/metų laiko užsiėmimo praktinė dalis vyks arba lauke, arba muziejaus edukacinėje klasėje. Vykstant užsiėmimui lauke mokiniai bus kviečiami skalbti geldoje, naudotis bezmėnu, lyginti kočėlais, nešti vandenį nasčiais bei žaisti lietuvių liaudies žaidimus su kojūkais ir slidėmis. Jei užsiėmimas vyks edukacinėje klasėje, mokiniai bus kviečiami prisiminti lietuvių liaudies darbus žiemos vakarais. Mokiniai mokysis austi, verpti ir velti vilną, šukuoti linus. Taip pat mokiniams bus užmenamos mįslės, skaitomos patarlės, pasakos, žaidžiami rateliai, vėliau užsiėmimo dalyviai patys kurs pasaką arba mįsles, kaip tai darė mūsų protėviai.
Rodomi įrašai: 531 - 540557