Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Kultūros paveldas

Vilties balsai

Užsiėmimas „Vilties balsai“, skirtas prisiminti žydų muzikus, kūrusius Kaune. Lankytojai ekspozicijose „Valstybės teatras. Tautą burianti muzika“ ir „Kipro Petrausko memorialinis butas“
supažindinami su žydų muzikų veikla Kaune, istorinėmis aplinkybėmis iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Kauno geto įsteigimu, gyvenimu jame, muzikavimu Kauno gete, žydų gelbėjimo istorijomis. Valstybės teatre ir Valstybinėje muzikos mokykloje nuo pat jo veiklos pradžios darbavosi daug žydų muzikų. Tai - Hofmeklerių, Stupelių šeimos, smuikininkai Ruvimas Stenderis, Laszlo Hajos, Izaokas Vildmanas-Zaidmanas, violončelininkas Povilas Berkavičius, dainininkas Chanonas Šulginas ir daugelis kitų. Daug žydų tautybės muzikų grojo Mažojoje scenoje. Jų veiklą įamžino įrašai, koncertų programos, mokiniai. Sukrečia žuvusiųjų skaičius ir dvasinė stiprybė muzikuoti mirties akivaizdoje. O viltį suteikia išgelbėjimo istorijos, viena jų – smuikininko Danieliaus Pomeranco dukters Danutės išgelbėjimas Kipro ir Elenos Petrauskų šeimoje ir išsigelbėjusios šeimos susijungimas. Užsiėmime taip pat pristatoma Lietuvos, Kauno istorija, muzikos istorija bendrai, Lietuvos muzikos istorija. Skirtas vyresnių klasių moksleiviams.
Kultūros paveldas

Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską

Ar žinote, kaip tarpukario Lietuvoje moterys puoselėdavo grožį? Ogi – muilu. Gamindami kvapnų muilą, sužinosite ne tik tarpukario moterų grožio paslaptis, bet ir susipažinsite su Kipro
Petrausko asmenybe, jo kūrybine veikla ir pomėgiais, išgirsite, kokiomis aplinkybėmis atsirado ir išpopuliarėjo Kipro Petrausko vardinis muilas.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Kaip gimsta skudutis

Dalyvausite įtraukiančiose susikaupimą, mąstymą, pojūčius ir kūrybiškumą lavinančiose tikrose garsų dirbtuvėse ir sukursite vieną iš tautinės muzikinės raiškos ženklų – skudutį - bei
išmoksite išgauti sudėtingesnę muziką tobulindami pasigamintą skudutį. Išmoksite parinkti įrankius ir geriausią ruošinį skudučio gamybai. Pažinsite muzikavimo priežastis, funkcijas ir naudą. Susipažinsite su lietuviškos kilmės skudučiais, kitų tautų analogais, senaisiais kaimo muzikavimo papročiais ir technika, šiuolaikinėmis tautinės muzikos kryptimis. Klausysitės ir kursite savo muziką. Dėmesio! Užsiėmime galimi nestiprūs susižeidimai (rakštis, odos paviršiaus įbrėžimai). Pageidautini dalyvių įgūdžiai ateinant – mokėjimas padrožti pieštuką peiliu, drožiant „nuo savęs“, o aukštesnis lygmuo - drožiant „į save“. Dirbama be apsauginių pirštinių (vaikai turės galimybę pažinti medžiagą, įrankį, bus mokomas saugiai įvertinti instrumento aštrumą).
Kultūros paveldas

Lietuvos pinigų istorija

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje mokiniai sužinos pagrindinius Lietuvos pinigų istorijos fragmentus ir susipažins su taikytais monetų gaminimo
būdais. Pasakojimas siejamas su Medininkų pilies vaizdiniais. Demonstruojami dokumentinio filmo fragmentai apie pilies istoriją ir dabarties ekspozicijas paruošia puikią terpę istorinio laiko, muziejaus paskirties pradinukų suvokimo užuomazgoms atsirasti, sėkmingam pateikiamų žinių apie Lietuvos pinigus supratimui. Edukatoriaus pasakojimą dar labiau pagyvina ir konkretina demonstruojamos lietuviškų pinigų skaidrės. Pasakojimą keičia praktinė dalis, kurioje mokiniai „kuria savo pinigus“. Pradinukams yra išdalijamos šešios skirtingų istorinių laikotarpių monetų (nuo Žygimanto Augusto valdymo iki Lietuvos Respublikos 1918–1940 m.) metalinės klišės. Jomis ir metaliniu presu iš modelino yra spaudžiamos „monetos“. Mokiniams spaudžiant karaliaus Žygimanto Augusto talerio, Lietuvos Pirmosios Respublikos 10 litų kopijas su kunigaikščio Vytauto Didžiojo atvaizdu, kartu pasakojama Žygimanto Augusto, Valdovų rūmų šeimininko, ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, primenami Vytauto Didžiojo nuopelnai Lietuvai, valdovų lankymosi Medininkuose faktai. Dažais nuspalvinti jaunųjų monetų kalėjų kūriniai tampa suvenyrais, jų nuosavybe. Užsiėmimo metu perteikti herojiškų istorinių įvykių fragmentai – puikus būdas pažadinti mokinių smalsumą. Edukacija ugdo kūrybiškumą, kruopštumą, estetinį skonį, meninę vaizduotę, bendravimo įgūdžius, tautinę savimonę, pagarbą artimui, pasaulinei kultūrai.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „O tuo metu Klaipėdoje... prasidėjo prekyba“

Edukacinio užsiėmimo „O tuo metu Klaipėdoje ... prasidėjo prekyba“ metu dalyviai gilinsis į XV-XVII a. Klaipėdos miesto, tuo metu jau tampančio uostamiesčiu, gyvenimą. Patyrimo lauku
taps atviri, pažinimo, išbandymo, greitos orientacijos, istorijos išmanymo, kultūrinio suvokimo, loginio mąstymo reikalaujančios temos: 1. Klaipėda – uostamiestis. Jūra atveria horizontus. Kultūra atviresnė - visuomet susipynusi su įvairių pasaulio tautų ir valstybių kultūromis. Uostas atveria naujus kelius. Klaipėdietis – plačių pažiūrų žmogus? 2. Klaipėdoje nematytos prekės. Kas, iš kur, kuo prekiavo pas mus? Kuo prekiavome mes? Ar mes tapom turtingesni? 3. Klaipėda – uostas – prekyba – konkurencija. Kas su kuo konkuravo? Kaip akmuo sustabdė konkurenciją? 4. Kas yra Klaipėda šiandien?
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Adventas. Atbėga elnias devyniaragis

Autentiškoje Žemaitijos kaimo ekspozicijos aplinkoje mokiniai tarsi laiko mašina nusikelia į XIX a. pabaigą, Advento laikotarpį Žemaitijos kaimo sodyboje. Senoje troboje jaukią šilumą
skleidžia koklinė krosnis, kambario vidury sotvi stalas, egutė. Susėdus aplink stalą diskutuojama apie senąsias Advento tradicijas ir papročius. Įsigilinama į Kūčių vakaro prasmę, patiekalų reikšmę, jų paruošimo būdą. Drauge su edukatoriumi gaminama improvizuota Kūčių vakarienė, vaikai skatinami dalintis mintimis apie tradicijų puoselėjimą jų aplinkoje. Aptariama Advento laikotarpio burtų tradicija ir buriama – vaikai lieja vašką, iš jo figūrų kuria šešėlių teatrą, spėjama ateitis. Iš natūralių medžiagų: eglės ir pušies kankorėžių, linų stiebelių, šiaudų, popieriaus gaminami namų ir kalėdinės eglutės puošybos elementai. Užsiėmimo tikslas - per tradicijų ir gyvenimo būdo pažinimą, skatinti mokinius suvokti savo kultūrinę tapatybę, tradicijų ištakas, ugdyti savivertę ir kurti kokybiškų pramogų poreikį. Uždaviniai: Uždaviniai: ugdyti gebėjimą palyginti, kūrybingą santykį su laisvalaikiu, išmokyti senųjų tradicinių žaidimų; išmokti pagaminti kai kuriuos tik Žemaitijos regionui būdingus Kūčių vakarienės patiekalus; pažinti ir vertinti savo krašto kultūros paveldą ir tradicines vertybes šių dienų kontekste.
Dailė, Kultūros paveldas

Ką slepia ikonos

Nuo pat Krikščionybės pradžios ikonos ir šventieji atvaizdai yra gerbiamos ir pripažįstamos tiek Rytų, tiek Vakarų tradicijose. Ikonografinį kanoną, ikonų meistrystės tradiciją iki šių
laikų išlaikė Stačiatikių, Ortodoksų Bažnyčia. Paprastai ikonos buvo tapomos tik vienuolynuose. Pasauliečiai perpaišydami ikonas nežinojo simbolių prasmės todėl daug simbolių buvo prarasta. Ši edukacinė programa supažindins moksleivius su senųjų ikonų atsiradimo istorija ir tapybos paslaptimis. Vaikai išsiaiškins kas yra ikona ir kuo ji skiriasi nuo šventųjų portretų; susipažins su pagrindiniais ikonografijos simboliais; pagal supaprastintą schemą senųjų ikonų pavyzdžius nupieš ikoną ir ją nuspalvins paties pasigamintais dažais iš naturalių pigmentų. Sužinos kas yra ikona, kuo ji skiriasi nuo religinių paveikslų, kokie pagrindiniai reikalavimai keliami ikonų tapytojams ir pačioms ikonoms. Šių dienų žmogui, nesuprantančiam simbolių kalbos, ikonos atrodo gana keistai. Sužinojus ikonų simbolių reikšmę moksleiviams atsivers ikonų grožis ir prasmė. Atidus ikonų stebėjimas padės vaikams atkreipti dėmesį į ikonų estetinius subtilumus. Žiūrint iš realistinio vaizdavimo taško ikonos atrodo gana keistai: neteisingos figūrų proporcijos, iškreiptas medžiagos faktūros perteikimas, negaliojantys linijinės perspektyvos principai. Ar senieji ikonografai turėjo elementarių piešimo įgūdžių ir žinių? Ar būtina laikytis kanoninių vaizdavimo būdų? Iš edukacinės programos vaikai išsineš savo pačių nupieštą ikoną, sužinos, kad ikona tikinčiajam tarnauja kaip tarpininkė tarp pasaulio apčiuopiamo jutimais ir pasaulio neprieinamo paprastam suvokimui, to, kurį pažįstame tik tikėjimu.
Kultūros paveldas

Archeologiniai papuošalai

Edukacinio užsiėmimo metu pasakojama ir demonstruojama kaip laikui bėgant kito papuošalai. Jų formos darėsi sudėtingesnės ir įvairesnės, dauguma drabužių detalių virto sudėtingais
puošybos elementais (smeigtukai, sagės, galvos apdangalo puošyba, diržo sagtys). Atsirado ir su drabužiu nesusijusių papuošalų, kurie pakeitė amuletus ir buvo nešiojami jau ne kaip tikėjimo dalis, o daugiau dėl grožio (antkaklės, antsmilkiniai, apyrankės, žiedai). Demontruojamos iš žalvario pagamintos geležies amžiaus papuošalų kopijos, kurias mokiniai gali paliesti ir patys pasimatuoti. Praktinės dalies metu mokiniai iš žalvario vielos gamina spiralinį kabutį bei įvijinį žiedą užsuktais galais. Dalyviai, kuriems gerai sekasi minėtos užduotys, turi galimybę pasigaminti ir sudėtingesnės formos žiedų.
Kultūros paveldas

Riterystė viduramžių laikotarpyje

Tema supažindina su riteriais ir jų luomo atsiradimu Europoje. Supažindinama su riterijos ugdymo ir tapimo riteriu eiga, reikalingomis savybėmis norint tapti riteriu. Pristatomi ir
aptariami žymiausi viduramžių laikotarpio riterių ordinai, jų susikūrimo ir išnykimo aplinkybės. Užsiėmimo metu dalyviai supažindinami su klajojančio riterio simbolika, sužino kaip jį vaizdavo viduramžių laikotarpio literatūroje. Pristatomos svarbiausios riterio garbės kodekso nuostatos, taipogi sužinoma kodėl ir kuo riteriui buvo svarbus kalavijas, bei kas grėsdavo riteriui netekusiam šio ginklo. Dalyviai taip pat sužino, kokia buvo simbolinė kalavijo evoliucija, sužino ir kuo šis ginklas būdavo svarbus kiekvienam kariui. Pabaigoje aptariamos riterystės apraiškos Lietuvoje. Dalyviai sužino kur Lietuvoje buvo riterystės židinys, kur vykdavo riterių turnyrai. Užsiėmimo eigoje atkuriamas įšventinimo į riterius ritualas, fotografuojamasi apsisiautus heraldiniais ženklais puoštas tunikas, šarvų dalis.
Kultūros paveldas

Apie Žaliakalnį. Muzikai

Ugdant kultūrinę kompetenciją, siekiama, kad mokiniai suprastų ir tapatintų save su Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūra bei būtų susipažinę su svarbiausiais kultūros paveldo objektais
ir kūrėjais, kad suprastų šiuolaikines kultūros raidos tendencijas. Kviečiame į ekskursiją po Žaliakalnį – slėpiningą, ąžuolų prieglobstyje paskendusį Kauno art deco perlą, kupiną romantiškų istorijų apie iškilias asmenybes, liudijantį Lietuvai svarbius istorinius įvykius ir datas. Ši ekskursija yra paremta minėtomis tendencijomis. Ekskursija prasideda prie M.ir K. Petrauskų lietuvių muzikos istorijos skyriaus pasakojimu apie Žaliakalnio mikrorajoną. Po to dalyviai kviečiami keliauti prie numatytų parodyti objektų, prie kurių edukatorė papasakos apie ten gyvenusį bei kūrusį kompozitorių, dainininką ar kitą muziką. Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas dalyvis girdėtų pasakojimą, bus naudojama audiogido sistema. Pasakojimas bus iliustruojamas vaizdine medžiaga planšetėje.
Rodomi įrašai: 531 - 540541