Kultūros paveldas

Kauno pilies lobis

Ar žinote, kad Kauno pilyje yra paslėptas lobis? Iki šiol dar niekam nepavyko jo rasti – galbūt jūs būsite tas laimingasis, kuriam pasiseks? Užsiėmimo metu pasitelkus orientacinį
žaidimą dalyviai susipažindinami su senaisiais LDK kunigaikščiais: atsakinėdami į istorinius klausimus, atlikdami užduotis ir sekdami užuominomis dalyviai turi surasti lobių skrynią bei raktą nuo jos. Edukacinio užsiėmimo „Kauno pilies lobis“ herojai yra šeši Gediminaičiai, kurie Kauno pilyje paslėpė lobį ir norintiems pirmiems jį surasti, reikės atlikti kelias užduotis. Kad gerai jas atliktų, dalyviams teks dėmesingai klausyti, ką pasakoja edukatorius, išgirsti užuominas ir pasitelkti kūrybišką mąstymą ir greitą orientaciją. Užsiėmimo metu daug kartų aptariami tie patys šeši Gediminaičiai, kad vaikai gebėtų atskirti, kuo kiekvienas yra svarbus. Taip mokiniai praplės žinias apie kultūrinį paveldą klausydamiesi edukatoriaus pasakojimų apie Gediminaičių giminę. Moksleiviai išmoksta sudaryti valdovų genealoginį medį ir šią patirtį galės pritaikyti kurdami savo giminės genealoginį medį.
Dailė, Kultūros paveldas

Tremties istorijos

Edukacinės veiklos metu mokiniai bus supažindinami su tremties istoriniu kontekstu, sunkiomis tremtinių gyvenimo sąlygomis. Užsiėmimo dalyviai klausosi tikrų tremtinių istorijų ir
išgyvenimų. Vyksta dokumentinio filmo ,,Ledo vaikai" peržiūra. Tuomet mokiniai kviečiami diskutuoti apie tremties žalą Lietuvos visuomenei. Galiausiai dalyviai grupėse atlieka kūrybinę užduotį- kuria trumpą komiksą apie tremtinių gyvenimą.
Kultūros paveldas

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Trispalvė jūroje saugo“

Edukacinis užsiėmimas „Trispalvė jūroje saugo“ orientuotas į asmeninę, kultūrinę ir istorinę atmintį, pilietinį ugdymą. Praktinės veiklos kvies susimąstyti apie namus, jausmus, tikėjimą
ir pasitikėjimą, apie laisvę ir atsakomybę, apie garbę ir pareigą. Apie viltį būti tokiais, kurie su tikėjimu ir viltim, su malda kėlė Trispalvę jūroje, kuriuos saugojo Trispalvė, kurie išsaugojo Trispalvę. Naujam gyvenimui bus prikelta istorija apie muziejuje saugomą autentišką, iki mūsų dienų išsaugotą, istorinę Lietuvos Karinio Jūrų laivyno vėliavą, puošusią pirmąjį karinio laivyno flagmaną – laivą "Prezidentas Smetona", vėliau II pasaulinio karo metu dingusią ir tik 2018 metais vėl sugrįžusią į laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Užsiėmimo metu dalyvių išjausta specialiai tam kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės sukurta meninė garso instaliacija bei žinomo popieriaus architekto Miko Malkovo sukurta šiuolaikinė erdvinė pop-up minties apie trispalvę jūroje interpretacija padės naujai atrasti jūrinę Lietuvą.
Dailė, Kultūros paveldas

Čiurlionies technika

Edukacinė programa supažindina su Čiurlionio naudotomis priemonėmis – kuo piešė ir tapė šis dailininkas? Kodėl dauguma Čiurlionio paveikslų šiandien yra pakeitę spalvas? Kodėl jie tokie
trapūs? Apžiūrėję originalius paveikslus ir sužinoję kaip jie yra saugomi, užsiėmimo dalyviai visus atsakymus suras patys. Praktinėje užsiėmimo dalyje dalyviai išbandys tokias kreideles ar dažus, kokius naudojo Čiurlionis ir sužinos kaip šis žymus dailininkas komponuodavo ir dėliodavo formas popieriaus lape - pagal išsitrauktą atsitiktinę užuominą kiekvienas galės pats pabandyti sudėlioti čiurlionišką siužetą. Mokėti piešti dalyviams visai nebūtina, edukacinis užsiėmimas paremtas bandymu ir koncepcijos perpratimu.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Darbas žmogų puošia

Muziejaus ekspozicijoje mokiniai bus supažindinami su lietuvių liaudies buitimi, ūkio prietaisais, valstiečių ūkiniais darbais. Tuomet mokiniai kviečiami pamąstyti, kuo šiandieninė
buitis skiriasi nuo buvusios prieš daugiau nei šimtą metų. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų/metų laiko užsiėmimo praktinė dalis vyks arba lauke, arba muziejaus edukacinėje klasėje. Vykstant užsiėmimui lauke mokiniai bus kviečiami skalbti geldoje, naudotis bezmėnu, lyginti kočėlais, nešti vandenį nasčiais bei žaisti lietuvių liaudies žaidimus su kojūkais ir slidėmis. Jei užsiėmimas vyks edukacinėje klasėje, mokiniai bus kviečiami prisiminti lietuvių liaudies darbus žiemos vakarais. Mokiniai mokysis austi, verpti ir velti vilną, šukuoti linus. Taip pat mokiniams bus užmenamos mįslės, skaitomos patarlės, pasakos, žaidžiami rateliai, vėliau užsiėmimo dalyviai patys kurs pasaką arba mįsles, kaip tai darė mūsų protėviai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Atradimai „Pavasario balsuose“

Jei mokykloje tyrinėjote poeto Jono Mačiulio-Maironio eilėraščius „Lietuva brangi“, „Trakų pilis“ ar „Pavasaris“ ir norėtumėte susipažinti su Maironio kūryba išsamiau, ši edukacinė
programa kaip tik Jums! Edukacinė programa „Atradimai „Pavasario balsuose“ skirta vyresniųjų klasių (10–12 kl.) moksleiviams, norintiems apie Jono Mačiulio-Maironio svarbiausią literatūrinį palikimą – eilėraščių rinktinę „Pavasario balsai“ sužinoti naujų, dar negirdėtų faktų: aiškinsimės, kiek šio poezijos rinkinio leidimų išėjo poetui gyvam esant, kuris iš jų buvo sutiktas ir vertintas šiek tiek kritiškai, kokiais eilėraščiais nauji leidimai buvo papildomi, minėsime antrojo „Pavasario balsų“ leidimo „dingimo“ mįslę, sužinosime, kokiems asmenims poetas dedikavo savo eilėraščius ir kaip šie asmenys yra susiję su paties Maironio gyvenimu, bei daug daug kitų įdomių dalykų!.. Negana to, šioje edukacinėje programoje moksleiviai turės galimybę patyrinėti ir praktiškai palyginti, kaip įvairiuose leidimuose kito patys eilėraščiai, kaip jie buvo redaguojami. Po trumpos ekskursijos memorialiniame Maironio bute, moksleiviai edukacinėje klasėje bus skirstomi į komandas, joms išdalinamos kortelės, kuriose pateikta vaizdinė ir tekstinė informacija, susijusi su Maironio „Pavasario balsais“. Kiekvienai grupei tenka vis kita poezijos rinkinio tema. Užduotis – ne tik suvokti, kaip kiekviena atskira kortelė yra susijusi su šia poezijos rinktine, bet ir atrasti tarpusavio sąsajas. Užduotis – savo atradimus „Pavasario balsuose“ pristatyti kitoms komandoms ir taip drauge su ekskursijų vadovu susipažinti su poezijos rinkinio paslaptimis.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Aš – pilietis“

Kuo skiriasi valstybės gyventojas ir pilietis? Atsakymai į šiuos klausimus gali tapti pamatu suvokiant savo vaidmens valstybėje svarbą. Ne visame pasaulyje pilietybė įgyjama vienodai.
Ar aš esu pilietis? Jei taip, kaip juo tapau? Ar galiu pakeisti arba netekti pilietybės? Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai susipažins su pagrindiniais pilietybės įgijimo būdais, taikomais Lietuvoje ir pasaulyje.
Kultūros paveldas

Žemaitijos piliakalnių slėpiniai

Pirmoji užsiėmimo dalis vyksta archeologijos ekspozicijoje, kurioje sukurtos puikios galimybės analizuoti piliakalnių tinklą Žemaitijoje, pamatyti unikalius eksponatus – archeologinius
radinius. Dalyviai susipažįsta su archeologijos kompleksų (gyvenvietės, piliakalnio arba kapinyno): Medvėgalio, Šatrijos, Paplienijos, Gandingos - archeologiniais radiniais. Klausimų - atsakymų ir diskusijos metodu akcentuojama piliakalnių reikšmė ir unikalumas. Diskutuojama apie darbo įrankius, papuošalus ir ginklus. Ypatingas ir retas radinys senovės gyvenvietėse, darbo įrankis – molinis arba akmeninis verpstukas. Antroje, praktinėje užsiėmimo dalyje, kuri vyksta edukacijų klasėje, dalyviai pasigamina iš molio verpstuko smagratį ir jį ornamentuoja baltiškų ženklų motyvais. Užsiėmimo tikslas - per Žemaitijos piliakalnių tinklo ir radinių pažinimą padėti mokiniams pažinti savo krašto išskirtinumą, gyvenimo įgūdžius, ugdyti kūrybines kompetencijas. Užsiėmimo metu mokiniai diskutuoja apie senovės baltų pasaulio suvokimą, skatinami ieškoti skirtumų ir panašumų su šiuolaikinio žmogaus žiniomis ir suvokimu, tuo ugdoma savistaba, gebėjimas kritiškai mastyti.
Rodomi įrašai: 561 - 568568