Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Margučių marginimas vašku

Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada
pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Kultūros paveldas, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“

Edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“ orientuotas į asmeninio santykio su valstybės realijomis paieškas. Pačių atrasti raktiniai žodžiai, tokie kaip teritorija, siena, riba,
laisvė, varikliai, gyventojai, valdžia, įgula, atsakomybė, jūra ir daugelis kitų, padės atpažinti laivą valstybėje, valstybę laive. Padės suvokti jūrinę Lietuvą. Paakins ieškoti savo vietos joje. Pakvies tapti ateities kapitonu?
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Krekenavos krašto paveldas Lietuvos kultūros istorijos mozaikoje

Norintys išgirsti ir pamatyti, kaip vystėsi kultūra Krekenavos regioninio parko teritorijoje nuo pat ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų, kviečiami į lankytojų centro ekspoziciją.
Pasakojimą ir kelionę per krašto kultūros istoriją pradėsime nuo parke stūkstančių piliakalnių ir jų legendų. Sužinosime apie 611 metų senumo miestelį Krekenavą, joje saugomą krikščionybės pradžią Lietuvoje menantį paveikslą, apie dvi dešimtis dvarų, nešusių senojo žemyno kultūrą į lietuvišką provinciją, apie tautiškumo ir pilietiškumo apraiškas Garšvių kaime, Ustronės vienkiemyje, Pašilių miške.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vincas Kudirka ir knygnešių epocha

Edukacinio užsiėmimo ,,Vincas Kudirka ir knygnešių epocha“ metu mokiniai susipažins su unikaliu, analogų pasaulyje neturinčiu knygnešystės reiškiniu, žymiausiais knygnešiais, jiems
grėsusiais pavojais ir indėliu į lietuvių kalbos išlikimą. Užsiėmimo metu bus atskleidžiama ir vieno ryškiausių tautinio atgimimo veikėjų Vinco Kudirkos asmenybė, jo veikla, biografijos detalės, charakterio savybės, nenuilstančios pastangos vardan lietuvių tautos gyvavimo ir laisvės. Edukatoriaus pasakojimą papildys trumpametražis filmas apie Vincą Kudirką. Vėliau dalyviai bus kviečiami pasitikrinti įgytas žinias žaidžiant interaktyvų žaidimą ,,Knygnešiai ir žandarai“. Pasidaliję į grupes, naudodamiesi mobiliaisiais telefonais ir QR kodus nuskaitančia programėle, mokiniai nuskaitys QR kodus ir atvers užduotis. Atliekant užduotį po užduoties galiausiai bus surandami muziejuje paslėpti ,,Varpo“ numeriai.
Architektūra, Kultūros paveldas

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ką kalba švyturiai?“

Ar žinote, kas sieja švyturį su 7 pasaulio stebuklais? Arba kodėl pirmieji jūrininkai orientavosi pagal „gyvuosius kompasus“ – saulę, žvaigždes, debesų bei bangų formas? Edukacijos metu
dalyviai taps švyturių tyrinėtojais (farologais) ir leisis į paslaptingą kelionę po švyturių pasaulį, kur tyrinės švyturių atsiradimo priežastis ir jų reikšmę jūreivystės istorijai, suvoks švyturių veikimo principus, patys pabandys išsiųsti švyturio signalą. Aiškinsis, kaip švyturio forma ir spalvos padeda identifikuoti vietą.
Kultūros paveldas, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Priimk jūros iššūkį!“

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Priimk jūros iššūkį!“ Jūra yra didi ir galinga, su ja nepajuokausi ir jos neužvaldysi, todėl būtina ją pažinti bei išmokti sugyventi su ja. Nuo
seno žmonės bandė prisijaukinti jūrą, kūrė įvairias gelbėjimosi priemones, kad būti vandenyje būtų saugiau ar kad nutikus nelaimei būtų galima išsigelbėti. Edukacinio užsiėmimo metu vaikai trumpam taps jūrininkais ir priims jūros iššūkį: šifruodami užkoduotas žinutes, rišdami jūrinius mazgus, išmokę apsirengti gelbėjimosi liemenes, bandys saugiai sugrįžti namo.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis užsiėmimas „Aš – pilietis“

Kuo skiriasi valstybės gyventojas ir pilietis? Atsakymai į šiuos klausimus gali tapti pamatu suvokiant savo vaidmens valstybėje svarbą. Ne visame pasaulyje pilietybė įgyjama vienodai.
Ar aš esu pilietis? Jei taip, kaip juo tapau? Ar galiu pakeisti arba netekti pilietybės? Edukacinio užsiėmimo metu dalyviai susipažins su pagrindiniais pilietybės įgijimo būdais, taikomais Lietuvoje ir pasaulyje.
Kultūros paveldas

Lietuvos pinigų istorija

Edukacinį užsiėmimą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Teorinėje dalyje mokiniai sužinos pagrindinius Lietuvos pinigų istorijos fragmentus ir susipažins su taikytais monetų gaminimo
būdais. Pasakojimas siejamas su Medininkų pilies vaizdiniais. Demonstruojami dokumentinio filmo fragmentai apie pilies istoriją ir dabarties ekspozicijas paruošia puikią terpę istorinio laiko, muziejaus paskirties pradinukų suvokimo užuomazgoms atsirasti, sėkmingam pateikiamų žinių apie Lietuvos pinigus supratimui. Edukatoriaus pasakojimą dar labiau pagyvina ir konkretina demonstruojamos lietuviškų pinigų skaidrės. Pasakojimą keičia praktinė dalis, kurioje mokiniai „kuria savo pinigus“. Pradinukams yra išdalijamos šešios skirtingų istorinių laikotarpių monetų (nuo Žygimanto Augusto valdymo iki Lietuvos Respublikos 1918–1940 m.) metalinės klišės. Jomis ir metaliniu presu iš modelino yra spaudžiamos „monetos“. Mokiniams spaudžiant karaliaus Žygimanto Augusto talerio, Lietuvos Pirmosios Respublikos 10 litų kopijas su kunigaikščio Vytauto Didžiojo atvaizdu, kartu pasakojama Žygimanto Augusto, Valdovų rūmų šeimininko, ir Barboros Radvilaitės meilės istorija, primenami Vytauto Didžiojo nuopelnai Lietuvai, valdovų lankymosi Medininkuose faktai. Dažais nuspalvinti jaunųjų monetų kalėjų kūriniai tampa suvenyrais, jų nuosavybe. Užsiėmimo metu perteikti herojiškų istorinių įvykių fragmentai – puikus būdas pažadinti mokinių smalsumą. Edukacija ugdo kūrybiškumą, kruopštumą, estetinį skonį, meninę vaizduotę, bendravimo įgūdžius, tautinę savimonę, pagarbą artimui, pasaulinei kultūrai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Valstybės kūrimas. Kalba ir laisvė

Ši integruota programa pradedama Lietuvos Nepriklausomybės salėje, kurioje pristatomi eksponatai - Nepriklausomybės Akto signatarų biržiečių nuotraukos, daiktai, prisiminimai, itin
įdomi Antano Smetonos biusto istorija, sąsajos su Biržais. Skaidrės padeda atskleisti A. Smetonos, A. Petrulio, J. Šerno lietuvybės idėjas, pagrindinius raštus. Akcentuojami įdomūs faktai ( kas sugalvojo žodį „Nepriklausomybė", kodėl reikia melstis lietuviškai ir kt.).Trumpai pristatoma lietuvių kalbos kitimo, norminimo istorija, J.Jablonskio naujadarai. 9-10 klasių mokiniai kuria mokyklos reklamą, naudodamiesi senovinių žodžių žodynėliu, diskutuoja apie lietuvių kalbos draudimą, grupėmis sudeda dėliones ( muziejaus eksponatai ) Ir jas komentuoja, suranda tą eksponatą salėje. 11-12 klasių mokiniai , naudodamiesi senovinių žodžių žodynėliu, kuria meilės laišką, padėką , sako trumpą viešą sveikinimo kalbą Nepriklausomybės atkūrimo, kalbos laisvės atgavimo tema, pratęsdami pasiūlytą pradžią, kurią gauna burtų keliu. Antra dalis - salėje „Lietuva - carinės Rusijos sudėtyje". 9-10 klasių mokiniai suranda artefaktus, eksponatus, susijusius su spaudos draudimu ir juos komentuoja ( J.Bielinio portretas, kapas, sodyba, knygos, laikraščiai ir kt.), iš pateiktų daiktų atrenka, kaip buvo gabenamos ar kur slepiamos knygos, pabaigoje perskaitomas pasižadėjimas vartoti tik lietuviškus žodžius.11 - 12 klasių mokiniai dalyvauja simuliacijoje - patikrinimas caro muitinėje, pokalbis su žandarais, atlieka pateiktų kainų analizę. Pabaigoje kuriama priesaika vartoti tik lietuviškus žodžius.
Kultūros paveldas

Bajorų reikalai mieste

Visi žinome posakį „gyvena kaip bajoras“. Kauno pilies seniūnas jus kviečia kartu keliauti į miestą – sutvarkyti bajoriškų reikalų. Mokiniai sudalyvaus interaktyviame pažintiniame
žaidime, kurio pabaigoje bus susipažinę su istorine Kauno architektūra ir istoriniais faktais iš LDK laikotarpio. Išvykę iš pilies, per Mažąjį Vatikaną su Šv. Jurgio globa pasieksime miesto vartus, stabtelsime prie rotušės, o kelionę baigsime prie Perkūno namo. Iki pasimatymo pilyje!
Rodomi įrašai: 651 - 660674