Kultūros paveldas, Kita

Matematikos galia

Matematika – mokslų karalienė. Ji taikoma visur ir visada, kiekvienoje gyvenimo srityje galima ją rasti. O skaičiai nėra tiesiog numeriukai, jų reikšmė yra daug platesnė. Dabartinė
skaičiaus sąvoka atsirado per ilgus šimtmečius. Sukūrus skaičiavimo sistemą, atsirado aritmetikos, matematikos mokslai, buvo sukurti įvairūs skaičiavimo ir matavimo prietaisai. Dabar net negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be skaičių. Juk matematiniai skaičiavimai suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti begalę mokslinių išradimų. Matematikos sąvokomis ir metodais remiasi kiti tikslieji ir socialiniai mokslai – fizika, informatika, ekonomika, sociologija, kalbotyra. Nuo seno skaičiavo žmonės ir mūsų krašte, matavo, svėrė. Laikams keičiantis, daug įdomių dalykų nugrimzdo praeityje, ir tik senose knygose galima rasti tikrų įdomybių, kurių jaunas žmogus šiandien jau nebežino: kaip anuomet krautuvininkas žymėdavo valstiečių skolas ir kad senoliai išsiruošę į miestą užmegzdavo mazgeliu tiek nosinės kampų, kiek reikalų turėdavo sutvarkyti. Ir dar daug ko nežino. Edukaciniame užsiėmime „Matematikos galia“ supažindinsime moksleivius su skaičių atsiradimo ištakomis ir įtaka kasdieniame žmogaus gyvenime bei pristatysime Lietuvoje naudotų ilgio, pločio, svorio, tūrio matavimo vienetus ir jų naudojimo istorijas. Juk matuoti žmogus pradėjo tada, kai ėmė mąstyti, tiksliau, lyginti. Pvz.: vanduo ligi kelių, žolė lygi juosmens, lengvas kaip plunksna, sunkus kaip akmuo. Moksleiviai praktiškai pritaikys minėtus matus specialiai paruoštose užduotyse. Jie taip pat mokysis skaičiuoti mediniais skaitliukais, spręs XIX a.-XX a. pr. mokyklose taikytus matematikos uždavinius. Užduotys įvairaus amžiaus moksleiviams skirsis pagal sudėtingumą.
Kultūros paveldas, Kita

Plungės išmanusis parkas: gamta ir kultūra

Klasė, atėjusi į edukaciją, padalijama į dvi grupes. Joms užsiėmimus veda skirtingi edukatoriai. Kiekviena grupė pavedžiojama po Plungės išmanųjį parką, supažindinant vaikus su kultūros
objektais, parko augalais ir gyvūnais. Antrajame etape grupės gauna po sąrašą su augalų pavadinimais ir piešiniais. Varžydamosi tarpusavyje turi surinkti nurodytus augalus ir kitus gamtos daiktus. Užsiėmimo pabaigoje vyksta refleksija-viktorina, kurioje komandoms užduodami klausimai apie Plungės parko kultūrinius objektus ir parko gyvūnus bei augalus. Galiausiai vyksta komandų apdovanojimas.
Kultūros paveldas

Trakų šventenybės ir legendos

Užsiėmimo metu dalyviai sužinos apie Trakų paveldo objektus - Šv. Mykolo Arkangelo koplyčią, koplytstulpį su Šv. Jono Nepomuko skulptūra, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo
baziliką bei stebuklingą Trakų Dievo Motinos paveikslą. Pristatant, analizuojant šiuos objektus, išsiaiškins kuo skiriasi sakraliniai statiniai: bažnyčia, koplyčia ir koplytstulpis, kokią bažnyčią vadiname bazilika. Užsiėmimas vyksta buvusio dominikonų vienuolyno koplyčioje, dabartinėje Sakralinio meno interaktyvioje ekspozicijoje. Naudojant blyksnio metodą, išsiaiškinama, kaip vaikai supranta sąvokas bažnyčia, koplyčia, koplytstulpis. Išsiaiškiname, kad esame Šv. Mykolo Arkangelo koplyčioje, ką apibūdina žodis koplyčia. Rodomi koplyčios languose esantys vitražai su Šv. Mykolo Arkangelo ir Šv. Jono Nepomuko atvaizdais, pasakojama šventųjų istorijos, legendos apie juos. Vėliau rodomas Trakų koplytstulpio su Šv. Jonu Nepomuku atvaizdas. Pasakojama koplytstulpio pastatymo legenda, kodėl ten yra Šventojo skulptūra. Diskutuojant išsiaiškinama, kur ir kodėl statydavo koplytstulpius. Paskutinis teorinės dalies etapas – rodomas Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos atvaizdas bei Trakų Dievo Motinos paveikslas. Pasakojama apie šiuos paveldo objektus, legenda apie paveikslo dovanojimą Vytautui Didžiajam, aktualiausius ekspozicijos eksponatus. Praktinėje dalyje dalyviai gamina atvirukus – pasinaudodami ruošiniais specialiu antspaudu atspaudžia Trakų Dievo motinos atvaizdą. Grupei pageidaujant, antspaudą galima spausti ant greitai stingstančio modelino, tokiu būdu gaunamas stačiakampis Trakų Dievo Motinos atvaizdas, čia galimas lydintis pasakojimas apie kelioninius altorėlius. Kita grupės dalis ant perlenkto spalvoto popieriaus apipiešia Trakų koplytstulpio trafaretą, iškerpa formą ir ant jos, toje vietoje kur natūroje stovi šventojo skulptūra, atspaudžia antspaudą su Šv. Jono Nepomuko atvaizdu. Gaunasi dvipusis atvirukas. Dalyviai gali pasidaryti abu darbelius.
Kultūros paveldas

Grožio paslaptys pagal Kiprą Petrauską

Ar žinote, kaip tarpukario Lietuvoje moterys puoselėdavo grožį? Ogi – muilu. Gamindami kvapnų muilą, sužinosite ne tik tarpukario moterų grožio paslaptis, bet ir susipažinsite su Kipro
Petrausko asmenybe, jo kūrybine veikla ir pomėgiais, išgirsite, kokiomis aplinkybėmis atsirado ir išpopuliarėjo Kipro Petrausko vardinis muilas.
Kultūros paveldas, Daugiakultūriškumas

EKSKURSIJA „ŽYDŲ KULTŪRA IR PAVELDAS KAIŠIADORIŲ RAJONE“

Ekskursiją „Žydų kultūra ir paveldas Kaišiadorių rajone“ pradėsime prie naujai restauruotos Žiežmarių sinagogos. Analizuodami žydų kasdieninio gyvenimo ir kultūros ypatumus aplankysime
buvusį kino teatrą „Aušra“ ir aludininko namą Žiežmariuose. Ekskursiją tęsime aplankydami Žiežmarių žydų kapinės, o tragišką žydų tautos likimą reflektuosime Žydų masinių žudynių vietose Strošiūnų miške. Ekskursijos lankstinuke mokiniai seks maršrutą seks ir atliks užduotis po vieną kūrybinę užduotį.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Margučių marginimas vašku

Mokiniai sužino apie senovinių margučių marginimo raštų atsiradimą, jų simboliką ir reikšmę, spalvas. Sužino apie paprotį marginti margučius, kada jis pirmąkart užfiksuotas, kada
pradėta dekoruoti margučius ir kokią maginę reikšmę turėjo jų simboliai. Sužino, kodėl reikia dovanoti ir mušinėti margučius. Supažindinama su senųjų margučių raštų vardais (pvz., žiedeliai, žalčiukai, saulutės, „paukščio pėdutės"), aptariama, iš ko susideda raštas, ką jis simbolizuoja. Mokiniams išdalinami lapai su senųjų raštų pavyzdžiais ir jie gauna užduotį – sukurti naują raštą. Savo sukurtą raštą mokiniai perkelia ant virto kiaušinio margindami jį vašku. Praktinės užduoties metu vašku numargintus margučius mokiniai išsineša su savimi.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Tradicinės kultūros edukaciniai užsiėmimai

Tradicinės kultūros edukaciniai užsiėmimai - tai galimybė kiekvienam atėjusiam iš arčiau susipažinti su tradiciniais amatais ir praktiškai juos išbandyti. Skatinti juos išsaugoti
kultūrinį palikimą ir taikyti praktikoje. Teorinė ir praktinė veikla 6-12 metų mokiniams, supažindinanti su lietuvių liaudies tradicijomis. Siūlomos veiklos ir užsiėmimai: drožybos edukaciniai užsiėmimai; kalvystės edukaciniai užsiėmimai; keramikos edukaciniai užsiėmimai; tekstilės edukaciniai užsiėmimai; verbų gamybos edukaciniai užsiėmimai; margučių marginimo edukaciniai užsiėmimai; karpinių edukaciniai užsiėmimai; Užgavėnių tradicijų pažinimo ir kaukių gamybos edukaciniai užsiėmimai; kalėdinių dekoracijų gamybos edukaciniai užsiėmimai; tapybos edukaciniai užsiėmimai.
Kultūros paveldas

Monetų istorija, kolekcionavimas, kaldinimas

Edukacinio užsiėmimo metu naudojant vaizdinę medžiagą, pasakojama apie senąsias pasaulio ir Lietuvos monetas, jų kaldinimo ypatumus nuo antikos iki šių dienų. Apžvelgiamos aplinkybės,
privertusios žmoniją natūriniams mainams surasti tarpininką – pinigus. Supažindinama su įvairiomis proginėmis Lietuvos monetomis, jų numizmatine verte, kolekcionavimo ypatumais, aukcionais. Demonstruojamas rankinis monetų kalybos procesas, buvęs iki automatinio preso išradimo. Moksleiviai patys turės galimybę nusikalti proginę monetą savo būsimai kolekcijai.
Rodomi įrašai: 691 - 698698