Kultūros paveldas

Edukacinis užsiėmimas "Dvi kultūros Rytų Prūsijos dvare"

Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį, kalbant apie senumo ir naujumo, tradicijų ir naujovių susikirtimus. Jie buvo ir yra svarbūs, apibūdinant tradiciją ir tautą,
paveldą ir kultūros kanonus, išskiriant tautinio ar regioninio identiteto ribas. Šiandien muziejaus veikla siejama su kultūros, švietimo, informacijos skleidimo funkcijomis. Edukaciniame užsiėmime „Dvi kultūros Rytų Prūsijos dvare“ pristatomas XVIII a. pradžios kilmingasis Šilokarčemos dvaras (Šilutės dvaras). Tai vienas iš didžiausių Rytų Prūsijos dvarų, kuris turėjo didžiulę įtaką krašto ūkiniame ir kultūriniame gyvenime. Šio edukacinio užsiėmimo tikslas - parodyti dvaro svarbą ne tik krašto ūkiniame gyvenime, bet ir atskleisti dvaro įtaką krašto kultūriniam gyvenimui. Dvare įrengto modernios ekspozicijos, atspindinčias Klaipėdos krašto istoriją, kultūrą, atskleidžiančios garsių dvarininkų šeimų gyvenimo faktus, parodytos dvare sukauptos meno ir kultūros vertybės. Edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su dvaro istorija, kultūra, ten gyvenusių žmonių kasdienybe. Atvykstančius svečius pasitiks dvaro ekonomė, kuri mandagiai priėmusi svečius pakvies dvaro ponią. Svetinga dvaro ponia svečius pakvies į svetainę, kurioje vaišins kafija ir puceliais ar pyragu (šio krašto tradicinėmis pavakarių vaišėmis) mokys stalo etiketo paslapčių, flirto, vėduoklių kalbos ir kaklaskarių rišimosi meno. Po vaišių svečiai kviečiami pasivaikščioti po dvarą, čia dalyviai susipažins su dvaro istorija, sužinos daug pikantiškų dvaro paslapčių. Edukacinio užsiėmimo metu reikšmingais tampa tokie ugdymo faktoriai, kaip meno vartotojo ugdymas, moralinių nuostatų formavimas, kritinio požiūrio puoselėjimas, emocinio sąmoningumo skatinimas, kūrybinių galių plėtojimas ir asmenybės tobulėjimas.
Kultūros paveldas, Kita

Išvažiuojamasis edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“

Edukacinis užsiėmimas „Ateities kapitonai“ orientuotas į asmeninio santykio su valstybės realijomis paieškas. Pačių atrasti raktiniai žodžiai, tokie kaip teritorija, siena, riba,
laisvė, varikliai, gyventojai, valdžia, įgula, atsakomybė, jūra ir daugelis kitų, padės atpažinti laivą valstybėje, valstybę laive. Padės suvokti jūrinę Lietuvą. Paakins ieškoti savo vietos joje. Pakvies tapti ateities kapitonu?
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Pauliaus Galaunės skaitymai mažiesiems

Programos dalyviai lankydamiesi tarpukario laikotarpio, modernistinės architektūros, Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenybių Adelės ir Pauliaus Galaunių, namuose – muziejuje bus
pakviečiami į autentišką erdvę – Lietuvos dailės istoriko ir kritiko, grafiko, lietuvių profesionaliosios muziejininkystės pradininko, kolekcininko Pauliaus Galaunės (1890 – 1988) biblioteką. Čia lankytojai bus supažindinami su viena didžiausių namo šeimininko aistrų – jo meile knygai. Bus pasakojama kada ir kaip P. Galaunė ėmė kaupti savo biblioteką, apie jo bibliofilinę veiklą, vertingiausias knygas, dalyvavimą XXVII knygos mėgėjų veikloje. Išskirtinis dėmesys šioje programoje skiriamas paties P. Galaunės literatūriniams bandymams. Užsiėmimo metu skaitoma jo apybraiža ,,Paveikslėlis“ (1910) su knygnešius menančiu siužetu. Dalyviams bus papasakojama apie šį Lietuvos istorijos tarpsnį, knygnešių judėjimą, supažindinama su apsakyme aprašytais knygnešio dėvimais liaudiškais drabužiais (rudinė, vyža). Tai sudarys sąlygas dalyviams mokytis netradiciniais būdais, skatins domėtis literatūra, istorija, žodiniu liaudies tradicijų išsaugojimu. Edukacinio užsiėmimo metu, siekiant kelti mokinių pažintinę kultūrinę kompetenciją, dalyviai bus kviečiami atlikti praktinę užduotį - iliustruoti kūrinį.
Kultūros paveldas

Viktorina Kauno pilyje (Nuotolinė paslauga)

Jeigu jums pabodo nuotolinės pamokos ir norite istorijos išmokti linksmesniu būdu, kviečiame dalyvauti Kauno pilies viktorinoje. Virtualioje 3D ekskursijoje sužinosite daug įdomių faktų
apie Kauno pilies praeitį (XIV-XVII a.). Jame pristatomos 5-8 kl. bendrojo ugdymo istorijos programoje nagrinėjamos temos. 5-6 kl. Mokiniams pasakojimas pateikiamas ne per daug detaliai, aktualizuojant tik svarbiausius įvykius, bendrai nupiešiant laikotarpio kontekstą. 7-8 kl. mokiniams pasakojimas pateikiamas detaliau, pristatant daugiau įvykių ir minint konkrečias datas. 3D turo metu mokiniams užduodama keletas klausimų, į kuriuos jie turi atsakyti parašydami į Zoom pokalbių kambarį. Vėliau pakviesime sudalyvauti Kahoot viktorinoje, kurios pagalba mokiniai pasitikrins ir įtvirtins istorijos pamokose ir virtualiame 3D ture įgytas žinias. Dalyvavimas viktorinoje taip pat padesa lavinti loginio ir analitinio mąstymo įgūdžius. Uždaviniai: 1. Pravesti 3D turą Kauno pilies ekspozicijoje pristatant Kauno pilies istorijos įvykius XIV-XVII a. Lietuvos ir regiono istorijos kontekste 2. Patikrinti dalyvių įgytas žinias pasitelkiant Kahoot viktoriną. Siekiami rezultatai: 1. Mokiniai gebės įvardinti svarbiausius XIV-XVII a. Kauno pilies istorijos faktus. 2. Mokiniai geriau supras regiono XIV-XVII a. istorinį kontekstą. Metodai: 1. Pasakojimas. 2. Demonstravimas (3D virtualus turas po pilies ekspoziciją). 3. Viktorina. Priemonės: 1. Zoom programinė įranga 2. 3D turas (https://www.1001pikselis.lt/3dturai/kauno-pilis/fullscreen/) 3. Kahoot programinė įranga (viktorina). Dalyviams reikalingas kompiuteris, planšetė arba mobilus telefonas su interneto prieiga. Pažaiskime, ir mokytis taps įdomiau!
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinis žaidimas „Birštono BANGINUKAS" (Nuotolinė paslauga)

Nuotolinis žaidimas „Birštono BANGINUKAS“ yra teminis, edukacinis maršrutas pradinių ir vidurinės mokyklos žemesnių klasių moksleiviams. Kartu su žaidimo moderatoriumi, mokiniai
dalyvaus loginiame detektyviniame žaidime, nuotoliniu būdu lankysis ir ieškos paslėptų užuominų kultūros paveldo objektuose, sužinos apie mineralinį vandenį ir jo naudą sveikatai, atliks kūrybiškas, logines užduotis, pažins Birštono kurortą, jo istoriją, sveikatinimo, turizmo objektus. Teminio žaidimo metu, bus ugdomas mokinių kūrybiškumas, kritinis mąstymas. Dalyviai galės dalyvauti kaip viena komanda, arba bus suskirstomi į mažesnes grupes komandiniam darbui.
Kultūros paveldas, Kita

Žodinės kūrybos turtai

Žodinės kūrybos lobiai neišsemiami. Pasakose, dainose, padavimuose, taip pat patarlėse, priežodžiuose, mįslėse, papročiuose slypi atsakymai į klausimus, kurie buvo svarbūs mūsų
protėviams. Žodinė kūryba ėjo iš lūpų į lūpas, kaskart buvo vis labiau praplečiama, dabar po turputį nyksta. Atsiranda naujų žanrų, pvz., internetinis fokloras, kuris plinta įvairiais būdais. Užsiėmimo metu susipažinsime ne tik su senąja žodine kūrybą, bet skirsime dėmesio ir šiuolaikinei kūrybai bei jos atsiradimo būdams.
Kultūros paveldas

„Archeologinis kostiumas ir virvučių vijimas akmenukais“

Daugiausia duomenų apie žmonių aprangą ir papuošalus archeologai gauna tyrinėdami palaidojimo vietas, mat pagal senovės baltų tikėjimą buvo priimta žmogų laidoti su visais jo
asmeniniais daiktais. Išlikusias aprangos detales restauruojame, darome kopijas. Edukatorius, vilkėdamas archeologinį kostiumą, demonstruoja aprangos detales, papuošalus, aiškina jų paskirtį. Mokiniai supažindinami su medžiagomis, iš kurių priešistorėje gamintas drabužis: kailis, oda, vilnonis ir lininis audinys. Pristatoma, kokie būna vyriški ir moteriški drabužiai, kokia avalynė. Tada pereinama prie senovinių papuošalų: įvairūs karoliai, talismanai, žalvarinės segės, smeigtukai, apyrankės ir kiti puošybos elementai. Per papuošalų formas ir ornamentiką galima spręsti apie tuometinį pasaulio suvokimą, apie papročius ir senuosius tikėjimus. Kaip neatsiejama archeologinio kostiumo dalis demonstruojami moters darbo įrankiai, taip pat mūsų protėvių ginklai. Edukatorius parodo, kaip senovėje užkurdavo ugnį naudojant skiltuvą ir titnagą. Mokiniai turės progą patys pasidaryti spalvotą papuošalą – iš vilnonių siūlų pintą apyrankę. Vaikai dirbdami komandoje po du senoviniu virvių pynimo būdu nusipins ilgą virvę, kurią padalinę užrišime jiems ant riešo. Taip vaikai įprasmins apsilankymą edukacijoje ir turės savos gamybos papuošalą-suvenyrą.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Viskas apie bites

Edukacinę programą "Viskas apie bites" sudaro keturios dalys: 1 dalis. Mokiniai pasitinkami, supažindinami su sodybos šeimininkais ir bityno įkūrimo istorija. Naudojant
interaktyvius metodus, pasitelkiant garso bei vaizdo perteikimo priemones pažvelgiama į avilio vidų ir bičių gyvenimą iš arčiau. 2 dalis. Praktika. Supažindinama su žvakdirbyste. Kiekvienas edukacijos dalyvis pasigamina vaško žvakę. Mokiniai turi galimybę apsirengti bitininko aprangą ir kartu su bityno pagrindiniu bitininku iš arčiau susipažinti su bičių šeima. Jei grupėje yra privengiančių eiti prie avilio visada gali į avilio vidų pažvelgti pro stiklinio avilio langą. Pageidaujantys gali apsilankyti apiterapiniame namelyje, kuriame išgirs bičių avilio garsus ir užuos avilio kvapą. 3 dalis. Medkopis. Bitininkavimas neatsiejamas nuo saldaus rezultato. Visi mokiniai dalyvauja medaus sukime. 4 dalis. Degustacija, refleksija. Vaišinami pienu, batonu ir pačių išsuktu medumi. Kartu su mokytojais prisimena ką naujo sužinojo, kas buvo įdomu ir pravers ateityje. Neaktyviuoju sezono metu vietoj ėjimo prie avilio vyksta produktų degustacija.
Kultūros paveldas, Kita

Regiu Trakų pilį

Edukacinis užsiėmimas vyksta Trakų Salos pilies priešpilyje ir įvažiavimo vartų bokšto gynybinėje pastogėje įrengtoje edukacinėje klasėje. Atvykusiai grupei priešpilyje, prie pilies
maketo, trumpai pristatoma Trakų miesto įkūrimo istorija, pilių reikšmė daugiau nei du šimtmečius trūkusioje kovoje su Teutonų ordino riteriais. Rodomi dviejų unikalių akmeninių galvų, rastų Galvės ežere, analogai, pasakojama legenda apie ežero pavadinimo kilmę. Dalyviai gali apžiūrėti pilies maketą, susidaryti vaizdą, kur jie yra. Vėliau einama į edukacinę klasę, pakeliui apžiūrima, kalbama apie pilies mūrą, sraigtinius laiptus (jais kylama į klasę). Pasakojama apie pilies statybą. Tam padeda parengta liečiama ekspozicija, kurią sudaro įvairaus profilio plytos (pilies statyboje jų naudota ne mažiau penkiolikos rūšių), vienuolis ir vienuolė tipo pilies stogo čerpės, kitos statyboje naudotos medžiagos. Po to kalbama apie gyvenseną pilyje. Kaip žmonės rengėsi, kuo puošėsi vyrai ir moterys, kokia buvo atsiskaitymo sistema, ką ir iš ko valgė, kaip gamino maistą, kuo skyrėsi valdovo dvaro ir prastuomenės buitis. Kalbama, kaip pilėnai gindavosi nuo priešų, kokie buvo ginklai bei šarvai. Dalyviai gali apžiūrinėti visus pasakojimą iliustruojančius eksponatų analogus (viso galima liesti 41 specialiai šiam užsiėmimui sukurtą analogą ir papildomai – ginklų ir šarvų analogus). Grupė įtraukiama į pokalbį ir viso užsiėmimo metu aktyviai dalyvauja veikloje. Edukacinis užsiėmimas buvo kurtas neregiams ir silpnaregiams. Tačiau tai, kas tinka neįgaliesiems – tinka visiems. Taktilinė ekspozicija (užsiėmimo pagrindas) įdomi įvairioms amžiaus grupėms, pasakojamoji dalis – pritaikoma pagal amžiaus grupę.
Kultūros paveldas, Kita

Matematikos galia

Matematika – mokslų karalienė. Ji taikoma visur ir visada, kiekvienoje gyvenimo srityje galima ją rasti. O skaičiai nėra tiesiog numeriukai, jų reikšmė yra daug platesnė. Dabartinė
skaičiaus sąvoka atsirado per ilgus šimtmečius. Sukūrus skaičiavimo sistemą, atsirado aritmetikos, matematikos mokslai, buvo sukurti įvairūs skaičiavimo ir matavimo prietaisai. Dabar net negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be skaičių. Juk matematiniai skaičiavimai suteikia galimybę kurti ir įgyvendinti begalę mokslinių išradimų. Matematikos sąvokomis ir metodais remiasi kiti tikslieji ir socialiniai mokslai – fizika, informatika, ekonomika, sociologija, kalbotyra. Nuo seno skaičiavo žmonės ir mūsų krašte, matavo, svėrė. Laikams keičiantis, daug įdomių dalykų nugrimzdo praeityje, ir tik senose knygose galima rasti tikrų įdomybių, kurių jaunas žmogus šiandien jau nebežino: kaip anuomet krautuvininkas žymėdavo valstiečių skolas ir kad senoliai išsiruošę į miestą užmegzdavo mazgeliu tiek nosinės kampų, kiek reikalų turėdavo sutvarkyti. Ir dar daug ko nežino. Edukaciniame užsiėmime „Matematikos galia“ supažindinsime moksleivius su skaičių atsiradimo ištakomis ir įtaka kasdieniame žmogaus gyvenime bei pristatysime Lietuvoje naudotų ilgio, pločio, svorio, tūrio matavimo vienetus ir jų naudojimo istorijas. Juk matuoti žmogus pradėjo tada, kai ėmė mąstyti, tiksliau, lyginti. Pvz.: vanduo ligi kelių, žolė lygi juosmens, lengvas kaip plunksna, sunkus kaip akmuo. Moksleiviai praktiškai pritaikys minėtus matus specialiai paruoštose užduotyse. Jie taip pat mokysis skaičiuoti mediniais skaitliukais, spręs XIX a.-XX a. pr. mokyklose taikytus matematikos uždavinius. Užduotys įvairaus amžiaus moksleiviams skirsis pagal sudėtingumą.
Rodomi įrašai: 861 - 870878