Architektūra, Kultūros paveldas

Orientacinis-pažintinis žaidimas „Tiškevičių aukso skrynios beieškant...“

Orientacinis-pažintinis žaidimas „Tiškevičių aukso skrynios beieškant...“ skirtas 7–15 m. amžiaus vaikams. Tai aktyvus, įtraukiantis ir sumanumo reikalaujantis žaidimas, kurio tikslas –
atskleisti dingusios paskutiniųjų Raudondvario dvaro šeimininkų, grafų Tiškevičių aukso skrynios paslaptį. Šis žaidimas – puiki pramoga, padėsianti vaikams geriau pažinti Raudondvario dvarą ir jo turtingą istoriją. Aukso skrynios paslapčiai atskleisti nebus reikalingos jokios specialios priemonės ar įranga – tik sumanumas ir atidumas. Pateiktas užduotis žaidimo dalyviai iššifruos ir tikslą pasieks tik veikdami išvien! Prieš pradedant žaidimą, aukso skrynios ieškotojus grafienė Rozalija pakvies į ekskursiją po Raudondvario dvaro teritoriją, trumpai supažindins su dvaro istorija ir šiandiena. Leiskitės į nepamirštamą nuotykį Raudondvario dvare ir atverkite paslaptingąją aukso skrynią!
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Nuo knygnešių iki „Tautiškos giesmės“

Tikslas – padėti vaikams ugdytis tautinį tapatumą ir etnokultūrinį raštingumą, pažinti ir vertinti savo krašto kultūrą, papročius, tradicijas. Uždaviniai: • Suteikti vaikams žinių apie
savo krašto asmenybes ir įvykius. • Supažindinti su knygnešyste. • Ugdyti kūrybiškumą, puoselėjant tautines tradicijas, autentiškumą. • Skatinti pasitikėjimą ir plėtoti saviraišką. • Ugdyti iniciatyvumo ir komunikavimo kompetencijas. Programos rezultatai: edukacinės programos dalyviai susipažįsta su krašto istorija, įgyja žinių, padedančių suprasti, kaip gyvena žmonės, kaip jų gyvenimas keičiasi, koks ryšys yra tarp praeities, dabarties ir ateities; išsiugdo gebėjimus, kurių reikia pažįstant pasaulį, jį tiriant. Edukacinę programą sudaro dvi pamokos po 25–30 min. I pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, su istoriniu Garšvių kaimu, knygnešių veiklą įprasminančiais paminklais bei vietomis virtualiai. Svirne rodoma išlikusi knygų slėptuvė. Teatralizuotai supažindinama su knygnešystės istorija. Knygnešio rūbais apsirengęs muziejininkas įtraukia dalyvius į teminį simuliacinį žaidimą. Vaikai gali panešti „knygnešio maišą“ ir kt. Vyksta viktorina „Atspėk, kas knygnešio maiše“. Vaikai improvizuoja knygnešio ir žandaro akistatą. Susipažįsta su draudžiamos lietuviškos spaudos laikų rašmenimis, su kirilica, rašydami pagal pateiktus pavyzdžius. Kartu su muziejininku-knygnešiu, grojančiu kanklėmis, dainuojama knygnešio daina. Grojant armonikai žaidžiami senoviniai žaidimai. II pamoka. Edukacinės programos dalyviai supažindinami su valstybingumo simboliais, panaudojant knygą vaikams „Tautiška giesmė. Įdomybių knyga V. Kudirkos kūrinio motyvais“ (autorius L. Trota). Vyksta netradicinė istorijos pamoka ir netikėtos kūrybinės improvizacijos. Remiantis knygos tekstu ir iliustracijomis, paruošta vaizdinė medžiaga multimedijoje. Vaizdų, klausimų, užduočių pagalba vaikai aiškinasi „Tautiškos giesmės“ žodžių prasmę.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Senoji knygrišystė. Archyvinių rankraštinių knygelių gamyba

Edukacijos metu supažindinama su knygrišystės amato raida, įrankiais, medžiagomis, jų ypatybėmis. Trumpai pasakojama apie Renesanso/Žygimanto Augusto laikų ir kitų laikotarpių
knygrišystės amatą. Mokoma kūrybinės knygrišystės pagrindų, naudojant senąsias istorines technologijas. Užsiėmimo metu mokoma vienos iš seniausių knygrišystės technikų - archyvinio rankraštinio įrišo. Užsiėmimo metu pasiruošite lankus iš popieriaus ir prisiūsite juos prie augalinio išdirbimo odos viršelio, viršelį dekoruosite antspaudais, atkurtais pagal Žygimanto Augusto bibliotekos knygų viršelių ornamentus, arba kitais laikotarpiui būdingais raštais, įspaudais, simboliais.
Kultūros paveldas, Kita

Edukacinė programa „Sudužusi viltis. 1863-1864 m. sukilimas“

„Už mūsų ir jūsų laisvę!“, – skelbė 1863–1864 m. sukilėlių vėliavos. Įtraukiantis ir sumanumo reikalaujantis stalo žaidimas padės geriau perprasti XIX a. bandymus išsivaduoti iš
carinės Rusijos imperijos priespaudos bei atkurti Lietuvos valstybingumą. Įsitikinkite, kad Jūsų komandos vienybė nėra tušti žodžiai! Atsakykite į pateiktus klausimus, įveikite iššūkių pilną žaidimo kelią ir įrodykite pranašumą įveikdami varžovus.
Kultūros paveldas, Kita

Karalius Mindaugas. Lietuvos valstybės susidarymas.

Užsiėmimo tikslas – skatinti mokinių smalsumą, norą pažinti, didžiuotis savo krašto istorija, žavėtis garsiomis istorinėmis asmenybėmis, jų nuveiktais darbais. Užsiėmimo metu pristatoma
medžiaga paremta kūrybiniu pasakojimu, naudojant Power Point programą. Dalyviai sužino kaip buvo kuriama valstybė, su kokiais priešais teko kovoti Mindaugui. Diskusijos pagalba aiškinamasi, nagrinėjama, analizuojama kokiomis savybėmis turėjo pasižymėti žmogus siekiantis tapti karaliumi, kuo karaliaus vainikavimas susijęs su popiežiumi, kuo kunigaikštis skiriasi nuo karaliaus, kokios karaliaus insignijos, kur galėjo būti Mindaugo sostinė, kodėl Valstybės diena yra viena svarbiausių istorinių švenčių ir kt. 3-4 kl. mokiniams užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pradinio ugdymo pasaulio pažinimo programą. Naudojami šie darbo metodai: pokalbis naudojant Power Point programą, pasinėrimo į praeitį rekonstrukcijos ir vaidybinis - teatralizuotas žaidimas „Mindaugo karūnacija“. Visi dalyviai įtraukiami į istorinę karūnacijos sceną. Pasiskirstoma vaidmenimis, kas tampa karaliumi, kas karaliene, kas įsijaučia į popiežiaus pasiuntinio Kulmo vyskupo Heidenreicho vaidmenį. 5 kl. mokiniams užsiėmimas parengtas atsižvelgiant į pagrindinio ugdymo istorijos programą. Metodai: kūrybinis pasakojimas, diskusija, parengtos individualios loginį bei kritinį mąstymą lavinančios praktinės užduotys. Vyksta žaidimas „Mindaugo karūnacija“. Ši programa vaizdžiai papildys mokykloje įgytas pasaulio pažinimo bei istorijos žinias, primins naujas sąvokas, skatins mąstyti, padės atsakyti į daugelį klausimų.
Kultūros paveldas, Etninė kultūra

Sūrio kelias

Tikslas – suteikti naujų žinių ir gausinti turimas žinias kultūros paveldo srityje, atskleisti pieno produktų perdirbimo raidą, skatinti vartotojo sąmoningumą. Uždaviniai: supažindinti
su senaisiais pieno perdirbimo indais ir įrankiais, atskleisti senąsias ir šiuolaikines sūrio gaminimo technologijas, degustuoti AB „Rokiškio sūris“ gaminamą produkciją, užtvirtinti žinias atsakant į klausimus, menant mįsles ir balsuojant už skaniausią paragautą sūrį. Ši edukacinė programa vyksta muziejaus edukacinėje salėje ir susideda iš 4 dalių. 1-oje dalyje edukatorius papasakoja, iš kur gaunamas pienas, pristato senovinius indus ir įrankius, supažindina, iš kokių medžiagų jie padaryti, ir demonstruoja, kaip su jais buvo dirbama, atskleidžia nuoseklią pieno produktų gaminimo eigą ir sveikos mitybos principus. 2-oje dalyje siūloma gerti arbatą, paragauti įvairių skonių (švelnaus, rūgštaus, sūraus) sūrių, mandagiai bendrauti ir gražiai elgtis prie stalo. 3-ioje dalyje rodomas 10 minučių filmas, kurio metu pristatomi šiuolaikiniai pagrindiniai sūrio gaminimo etapai. 4-oje vyksta klausimų ir atsakymų lietus, menamos mįslės, dalijamasi nuomone apie ragautus sūrius, balsuojama ir renkamas skaniausias. Aktyviausius dalyvius apdovanojame prizais. Siektinas rezultatas – bus praplėstos kultūrinės žinios, susipažinta su pieno produktų pasauliu, įgauta naujos patirties ir patirtos geros emocijos.
Kultūros paveldas

Edukacinė programa „Su kryžiumi ir kalaviju“

Nuožmūs ir karingi Kryžiuočių bei Kalavijuočių ordinai ilgus dešimtmečius kovodami su kryžiumi ir kalaviju rankose nedavė ramybės Pabaltyje gyvenusioms Baltų gentims. Suremti ginklus su
šiais priešininkais ne kartą teko jau XIII a. viduryje įkurtai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Įnirtingose kovose lietuviai ir žemaičiai pasiekė pergales prieš atėjūnus Saulės ir Durbės kautynėse, tačiau Kryžiuočių ordinas nebekėlė Lietuvai egzistencinės grėsmės tik po 1410 m. triuškinančio lietuvių ir lenkų laimėjimo Žalgirio mūšyje. Maga sužinoti daugiau apie šiuos svarbius viduramžių mūšius? Įdomu, kokie ginklai, kovos būdai ir manevrai buvo naudojami lietuvių bandant nugalėti priešą? Siūlome pajusti tikrą kovos dvasią ir sudalyvauti viduramžių mūšio inscenizacijoje, kurioje akis į akį galėsite susitikti su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiu Vytautu Didžiuoju ir ordino magistru Ulrichu fon Jungingenu, išbandyti įvairiausius ginklus ir kovos būdus.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Taip prasikalė diegas „Anykščių šilelio“

Programos tikslas – gilinti pažintį su rašytoju klasiku Antanu Baranausku ir vieta, kur „prasikalė diegas „Anykščių šilelio“ – Klėtele. Pirmoje programos dalyje mokiniai A. Baranausko
klėtelėje sužinos pagrindinius poeto gyvenimo faktus, siejant juos su Klėtelės istorija, žiūrėdami animacinį filmuką „Klėtelės pasaka“. Kartu su edukatore apžiūrės Klėtelės eksponatus, jau matytus filmuke, išgirs jų įdomiausias istorijas, kai kuriuos galės paliesti (ko lankytojai paprastai neturi galimybių padaryti). Prisimins 6 klasės vadovėlyje skaitytą informaciją apie kitus poeto talentus ieškodami ekspozicijoje tų talentų „įrodymų“, atliks kūrybines užduotis muziejaus parengtuose užduočių lapuose: spręs A. Baranausko vaikystės uždavinį bei kurs naujus žodžius, kaip kadaise darė A. Baranauskas, bandydami motyvuoti jų sandarą, išgirs tarmiškai giedamą „Anykščių šilelio“ pradžią ir pabandys perskaityti poemos ištrauką rytų aukštaičių tarme, kuria rašė A. Baranauskas, susipažins su Klėtelėje eksponuojamais vertimais į kitas kalbas. Antroji programos dalis vyks rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio A. Baranausko klėtelę, namuose. Kadangi ši programa skirta Klėtelei, kaip klasikinio kūrinio „namams“, mokiniai eksponatus prisimins netradiciškai – žaisdami didelio formato memory tipo žaidimą ant grindų „A. Baranausko klėtelė“, atpažindami eksponatus ir įvardydami, kokią reikšmę jie turėjo A. Baranausko gyvenimui ar kūrybai. Programos aptarimas vyks atliekant kūrybinę užduotį: rašant atsiliepimą apie apsilankymą muziejuje senųjų Klėtelės lankytojų knygų pavyzdžiu (su piešiniais, eilėraščių posmais ir pan.).
Kultūros paveldas, Literatūra

Kalba – tautos gyvasties garantas

Edukacinės programos dalyviai pasitinkami prie sodybos vartelių, palydimi iki namo, per tą laiką užmezgamas ryšys su atvykusiais, jie spėja prisistatyti, iš kur atvyko, ar pirmąkart.
Namo viduje edukatorė parodo ekspoziciją, trumpai apibūdina Didžiulių šeimos narius, sodybos šeimininkus – knygnešius, šviesuolius, bendravusius su įžymiais šio krašto žmonėmis, sukaupusius didžiulę lituanistinę biblioteką. Vaikai apžiūri „Aušros“ numerius, pažymėtus S. Didžiulio bibliotekos ženklu, sužino apie tolimesnį bibliotekos likimą. Suteikus vaikams žinių, jie pakviečiami į edukacinę erdvę su išlikusiais autentiškais kambario baldais – stalu, komoda, laikrodžiu. Susėdus aplink stalą, ant kurio kadaise buvo skirstyta knygnešių atgabenta spauda, vaikai išklauso trumpą spaudos draudimo laikotarpio apžvalgą, išnagrinėjamas stendas, kuriame užfiksuotas knygų kelias nuo spaustuvių Mažojoje Lietuvoje iki Griežionėlių, pažymėti pagrindiniai spaudos draudimo momentai, knygnešių pavardžių išsaugojimas Knygnešių sienelėje prie Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus, bando įsiminti Petro Vaičiūno posmą – Knygnešių sienelės įvardijimą. Praktinių užsiėmimų metu detaliai nagrinėjamas knygnešių maišo turinys, vartomos ir rūšiuojamos knygelės, susipažįstama su draudžiamos spaudos leidimo ypatumais, knygų dydžiu, kaina, platinimo sunkumais, aptariama, kaip knygnešystė nutiesė kelią į šiandieną, koks svarbus lietuviškas žodis tautos vienybei ir išlikimui. Programa užbaigiama, ragaujant žolelių arbatą ir Didžiulių sodo gėrybes pagal sezoną, aptariant patirtą įspūdį.
Kultūros paveldas, Literatūra

Gyvoji S. Nėries eilėraščio mozaika

Muziejuje mažieji lankytojai pirmiausia susipažins su S. Nėries gyvenimo detalėmis, atkurtais memorialiniais kambariais, šiltu metų laiku pasidžiaugs aplinka iš jaukių muziejaus terasų.
Susiskirstę į dvi komandas, kiekvienas dalyvis gaus kortelę su S. Nėries eilėraščio eilute ir vaikščiodamas ieškos tarp kitų komandos narių savo vietos eilėraščio mozaikoje, kad sudėliotų tokį, kokį sukūrė S. Nėris. Komandai vadovaus pačių išrinktas lyderis, kuris seks ir reguliuos eilėraščio dėliojimo eigą, nes kiekvienas dalyvis su savimi nešiosis kortelę ir ieškos savo eilėraščio eilutei skirtos vietos tarp kitų komandos dalyvių. Kai visi nutars, kad eilėraštis teisingai sudėliotas, pristatys edukatoriui, kuris kartu su dalyviais įvertins komandinį darbą.
Rodomi įrašai: 80 - 90313