Lėlių teatras

Edukacinis užsiėmimas „Liaudies pasakos lėlių teatre“

Mokiniai trumpai supažindinami su lėlių teatro istorija, jų valdymo būdais (marionetės, lazdinės, rankinės). Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka (pvz., „Jaučio trobelė“
arba pasirinkta pasaka iš Jono Basanavičiaus pasakų lobyno). Vaikai pasiskirsto vaidmenis, gauna lėles – marionetes ir po trumpos repeticijos vaidina. Po to aptariami teigiami ir neigiami personažai, pasakos siužeto moralas. Užsiėmimai vyksta mokomajame teatre-dirbtuvėje. Čia eksponuojamos lėlės iš Lietuvos lėlių teatrų spektaklių.
Lėlių teatras

„Vilkas, ožka ir ožiukai“

Tikslas – ugdyti mokinių kalbinį ir jausminį potencialą, populiarinanti žodinę lietuvių liaudies kūrybą – pasakas, jas inscenizuojant lėlių teatro elementais. Ugdytiniams suteikti
emocinį komfortą. Uždaviniai, metodai. Kalbine raiška bei mizanscenavimu atskleisti lietuvių liaudies pasakos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ veikėjų charakteristikas, jas iliustruojant neverbaline kalba. Kultūrinės edukacijos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ užsiėmimas prasideda nuo pokalbio su ugdytiniais apie mėgstamas pasakas, jų veikėjus. Po to vedėja iš už širmos lėlėmis seka šią pasaką. Po spektaklio vyksta pokalbis apie personažus, jų siekiamybes, charakterius. Aptariama spektaklio atomazga. Po to vaikai pasiskirsto vaidmenimis, gauna lėles ir bando improvizuodami atkurti pasaką.
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. Galiausiai, 1905 m., amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičių garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičių garlėkis“). Tačiau spektaklyje pristatoma ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visos aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija, ieškoma žmogaus noro skristi, pakilti į dangų, atsiplėšti nuo žemės priežasčių.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta įvaraus amžiaus mokiniams norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį.
Paslaugos tikslas: sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vyresniųjų klasių mokiniai galės patys išbandyti sudėtingesnes technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti mokinius menu, konkrečiai – lėlių teatru, kur per lėles mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. Sukurtas lėles dalyviai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti per pamokas kalbėdami ir diskutuodami įvairiomis temomis, pvz., apie draugystę, meilę, pareigą, emocijas ir t.t.
Lėlių teatras

Spektaklis: N. Osipova, „Pusantros saujos"

N.Osipova ,,Pusantros saujos", rež. Michail Urickyj (Ukraina) Pamokanti istorija apie meilų, naivų Avinuką, kuris labai mylėjo savo mamą Avelę ir jai susirgus norėjo nuoširdžiai
padėti. Susitikimas su spektaklio personažais primins, kad nuolat skubėdami kasdieniame gyvenime nevertiname paprastų dalykų - artimo meilės. Spektaklio režisirierius - Michailas Urickis (Ukraina) Pjesės autorė - Gruzinų dramaturgė Nelli Osipova. Spektaklio tikslas: skiepyti meilę artimui, mokyti rūpintis tuo, kuriam reikia pagalbos. Vaidina: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Prieskonių indo paslaptis“

Spektaklio esmė – gėrio ir blogio kova. Jis skatina mokinius analizuoti blogio atsiradimo priežastis, tokias kaip pyktis, patyčios, kartais net nekaltas smalsumas... Pagrindinė
spektaklio veikėja Naminukė Molė turi stoti į kovą su blogio Juoduliu. Jai padeda pasaulinės literatūros klasikų sukurti personažai – Karlsonas ir Freken Bok, Alisa ir Kliunkis Pliumpis, Merė Popins ir jos dėdė Albertas. Tačiau svarbiausia čia ne pagalba, o Naminukės drąsa ir ryžtas nugalėti blogį. Spektaklio metu mokiniai susitapatina su Naminuke, ją palaiko, jai padeda. Pabaigoje, kai klausiame, kas nugalėjo Juodulį, vaikai atsako – mes! Juodulys šiame spektaklyje vaikams kelia pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą, o kiti personažai – šiltus ir gerus jausmus: užuojautą, draugiškumą, norą padėti. Vizualinė spektaklio forma – meduolių miestelis, vaikams kelia malonius jausmus, gal todėl blogio atsiradimas taip juos sukrečia. Spektaklyje daug muzikos, dainų, todėl jis ugdo ir lavina žiūrovų muzikinį skonį. Po spektaklio vyksta trumpas pokalbis-aptarimas, mokiniams patariama būtinai perskaityti tas knygas, kurių veikėjus jie matė scenoje. Taigi, jie skatinami ne tik mąstyti, vertinti, išgyventi, bet ir skaityti.
Lėlių teatras

Spektaklis „Kaulo bobos apžavai“

Spektaklis apie meilę, draugystę, išdavystes, pyktį, visuomenės pasmerkimą ir galų gale išsivadavimą nuo nuolatinio persekiojančio blogio, nesvarbu kokiame pavidale jis būtų. Nuostabus
vaizdų ir jausmų gyvumas perteikiamas video ir animacijos pagalba, personažų spalvingumas ir lėlių įvairovė, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai – atsispindi visame spektaklio vaizdinyje. Kodėl siaubo pasaka? Toks yra liaudies pasakų paradoksas, savotiškas absurdas, kuris nuteikia nuotaikingam siaubo pasakos žiūrėjimui. Pasakos siužetas pasirengęs tave gąsdinti, o bežiūrint ima juokas.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“

Spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią, lietuvių
tautosaką puoselėjančią asmenybę, ne tik suteikiant mokiniams žinių apie šešėlių teatro spektaklio kūrimo principus, bet ir įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su šešėlių teatro galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ir sąmoningumą, įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. 4. Skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą. 5. Skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu, lietuvių tautosaka. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis aktualus pradinių klasių mokiniams, nes jie ne tik gilina savo žinias apie lietuvių tautosaką, joje glūdinčią išmintį, bet ir yra supažindinami su įdomia, paveikia idėjų perteikimo forma – šešėlių teatru. Mokinių patirtis teatre gali skatinti susidomėjimą menu, kūrybiškumą, originalumą, smalsumą. Spektaklio aprašymas: Pjesę „Gulbė – karaliaus pati“ stebuklinės lietuvių liaudies pasakos motyvais parašė ir spektaklį režisavo režisierė, dramaturgė ir aktorė Nijolė Indriūnaitė. Scenografiją sukūrė LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Aušra Paukštienė, o muziką – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Lietuvoje – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Šešėlių teatro spektaklyje atgimsta Mergelės Gulbelės ir ją pamilusio Karaliaus santykių drama. Darbštumu ir dailumu apdovanota mergina – paukštė netenka sparnų ir galimybės skristi, tačiau tampa mylima Karaliaus žmona. Žemiškas ir racionalus valdovas negali suprasti mylimosios svajų ir ketinimų vėl pakilti į dangaus platybes, palikti jųdviejų sūnų ir išsižadėti aprūpinto gyvenimo rūmuose.
Lėlių teatras

Spektaklis: N. Osipova, ,,Pusantros saujos"

N.Osipova ,,Pusantros saujos", rež. Michail Urickyj (Ukraina) Pamokanti istorija apie meilų, naivų Avinuką, kuris labai mylėjo savo mamą Avelę ir jai susirgus norėjo nuoširdžiai
padėti. Susitikimas su spektaklio personažais primins, kad nuolat skubėdami kasdieniame gyvenime nevertiname paprastų dalykų - artimo meilės. Spektaklio režisirierius - Michailas Urickis (Ukraina) Pjesės autorė - Gruzinų dramaturgė Nelli Osipova. Spektaklio tikslas: skiepyti meilę artimui, mokyti rūpintis tuo, kuriam reikia pagalbos. Vaidina: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Rodomi įrašai: 1 - 1059