DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas"

Nykštuko'' lėlių teatras atveža ir pristato savo išvažiuojamąjį spektaklį ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas" su pilna technine dalimi (apšvietimu ir įgarsinimu). Prieš spektaklį ir
po vyksta edukacinės priemonės, kurių metu žiūrovai supažindinami su spektaklio žiūrėjimo ypatybėmis, aktoriaus lėlininko profesija, lėlių valdymo technika.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos lėlių teatras „Trivainėlis“ pristato naują spektaklį „Arklio Dominyko meilė“, pastatytą pagal V. V. Landsbergio to paties pavadinimo
pasaką. Paslaugos tikslas – per teatrinį pasakojimą plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdyti sutarimo ir susikalbėjimo įgūdžius, meilės ir pagarbos jausmus kitoms kultūroms ir kitokiai nuomonei. Baltas laukinis arklys Dominykas įsimyli šiek tiek išpaikusią rugiagėlę. Artėjant šalnoms jis yra priverstas paslėpti ją po akmeniu, o pats iškeliauja į Afriką ieškoti rugiagėlės artimųjų. Keliaudamas jis susipažįsta su baltąja meška, begemotu, beždžionėle, kupranugariais ir kitais linksmais personažais, kurie įkūnija skirtingus žmonių charakterius, vertybes, pasaulio suvokimą ir labai įvairią mūsų visuomenės sandarą. Pavasarį Dominykas sugrįžta į Lietuvą ir apie savo pasakišką kelionę papasakoja vėl išdygusiai rugiagėlei. Arklys su rugiagėle bendrauja atvirai, nuoširdžiai ir truputį naiviai, tuo tarpu rugiagėlė pažinties pradžioje laikosi tam tikro atstumo, jos kalboje daugiau arogancijos, šaltumo, lepumo. Tai tarsi skirtingų kultūrų skirtumai. Tačiau vėliau viskas keičiasi. Rugiagėlė paprašo arklio Dominyko apsaugoti ją nuo vėjo, kad šis nesušaldytų. Kaip prisipažįsta rugiagėlė, tik meilė įprasmina visą gyvenimą. Spektaklyje ryškūs ir antraeiliai personažai, patraukiantys savitais charakteriais, atspindinčiais gyvenimo ir pasaulio įvairovę. Skirtingas veikėjų bendravimas ir supratimas leidžia suprasti ir toleruoti kitokias nuomones ir kitokias vertybes, tikėti savimi, siekti užsibrėžtų tikslų, vertinti tikrą draugystę. Spektaklis yra kupinas gerumo, švelnumo ir žaismingumo. Vyrauja draugystės, ilgesio, pagalbos kitam, noro susikalbėti motyvai, kas leidžia geriau suprasti darną ir teisingumą, bei gebėjimą visiems darniai pasaulyje gyventi. Spektaklio scenografiją kūrė dailininkė D.Ališauskaitė Zinovičienė, dėl režisūrinių sprendimų konsultavo režisierė, aktorė A. Sunklodaitė.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta įvairaus amžiaus mokiniams norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį.
Paslaugos tikslas: sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vyresniųjų klasių mokiniai galės patys išbandyti sudėtingesnes technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti mokinius menu, konkrečiai – lėlių teatru, kur per lėles mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. Sukurtas lėles dalyviai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti per pamokas kalbėdami ir diskutuodami įvairiomis temomis, pvz., apie draugystę, meilę, pareigą, emocijas ir t.t. Paslauga pritaikyta įvairaus amžiaus grupės mokiniams, vyresniems pateikiama daugiau informacijos ir sudėtingesnės kūrybinės užduotys.
Lėlių teatras, Cirkas

Mažasis cirkas

Šios paslaugos tikslas supažindinti jaunąjį žiūrovą su šiuolaikiniu cirku ir skatinti jį kūrybiškai mąstyti. "Mažasis cirkas" - tai puiki šios meno srities edukacija
moksleiviams. Jie kviečiami į naują erdvę, į mažą cirko palapinę žiūrėti spektaktaklį "Blusa ir Profesorius “, sukurtą pagal to paties pavadinimo H.K.Anderseno pasaką. Spektaklyje šiuolaikiškai, komiškai ir orginaliai pateikiama jaunajam žiūrovui kūrybiškumo tema. Pagrindinis istorijos herojus "profesorius", vaikystėje iš sprogstančio oro baliono iššokdintas parašiutu, troškęs būti lakūnu ,bet įgijęs fokusininko amatą, rodydamas savo triukus keliauja po pasaulį. Susiradęs mylimąją "žmonikę" su ja rodo fokusus , bando uždirbti pinigų ir įsigyti oro balioną… galiausiai žmona dingsa, o kartu su ja ir gera nuotaika... jis lieka vienui vienas ir jau atrodo blogiau būti nebegali... bet tuomet užtenka vienos vienintelės "blusos", kad ir vėl norėtųsi juoktis ir svajoti... Kūrybiškumas esantis kiekviename iš mūsų padeda įveikti net ir sunkiausias gyvenimo situacijas ir vėl džiaugtis gyvenimu. Šiai istorijai papasakoti aktorius naudoja žongliravimo, balansavimo disciplinas, lėlių ir objektų teatrą. Pasirinktas objektas- vinilinė plokštelė. Iš jų skamba muzika, jos virsta žongliravimo objektais, iš scenografijoje esančių stalčiukų atsiranda pasakos personažai, skirtingų tūrių lėlės padarytos iš vinilinių plokštelių ir kita. Spektaklis kupinas, parodaksalių situacijų, netikėtumų, kūrybiškų staigmenų. Aktorius meistriškai manipuliuoja žiūrovų mintimis vis pateikdamas naujų beprotiškiausių sprendimo būdų. Stebėdami šį cirko vaidinimą, dalyviai kviečiami kartu kūrybiškai mąstyti, įveikti sunkumus beprotiškiausių idėjų pagalba. " Mažasis cirkas"– puiki erdvė ugdyti žmogaus kūrybiškumą, kritinį mąstymą, nes siūloma paslauga leidžia įsijausti į kito žmogaus gyvenimą ir atsiribojus nuo jau turimų žinių iš naujo kritiškai mąstyti.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Lėlių teatras

Spektaklis: M. Martinaičio pjesė „Pelenų antelė“

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Rodomi įrašai: 1 - 10133