Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė“

Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė" – tai bendras besikuriančio Marijampolės lėlių teatro ir Marijampolės kraštotyros muziejaus projektas. Spektaklio-edukacijos
tikslas yra ne tik papasakoti autentišką suvalkietišką pasaką, bet ir supažindinti su etnografo darbu, pristatyti tą kelią, kurį turi nukeliauti pasaka, kol iš konkretaus pasakotojo ji yra užrašoma ir pateikiama platesniam klausytojų ratui. Spektaklio personažais tampa ir etnografas, ir pati tautosakos pateikėja. Žiūrovai tampa liudininkais pokalbio, kuris užsimezga, kai į seną kaimo sodybą užklysta muziejininkas ir kalbina jos šeimininkę, kuri yra ir stebuklingos „šėpukės“ savininkė. Tik nuo muziejininko profesionalumo priklauso, ar neprigirdinti kaimo močiutė ras raktą ir atrakins „šėpukę“, kurioje gyvena pasaka. Muziejaus paskirtis – kaupti senus daiktus, istorijas bei faktus. Marijampolės lėlių teatro misija – pasakoti miesto vaikams mūsų krašto istorijas, per pasakas ir istorijas supažindinti su vietos tradicijomis, liaudies išmintimi. Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė“ yra sukurtas pagal to paties pavadinimo pasaką, kurią užrašė ilgametis muziejaus etnografas Jaunius Vylius. Tai universalaus siužeto pasaka, tarsi suvalkietiška Šarlio Pero pasakos „Asilo oda“ versija. Spektaklio scenografijoje, lėlėse ir kostiumuose atsispindi muziejaus ekspozicijoje esančių kostiumų, buities rakandų stilizuotos detalės, veiksmas vyksta senoje spintoje, kuri sukurta pagal muziejaus eksponatą, kuriant muziką buvo panaudotos pačios pateikėjos Anelės Prakapienės įdainuotos liaudies dainos. Projekto tikslas – per pasirinktą lėlių teatro formą papasakoti vaikams jų krašto pasaką su šiam kraštui būdinga estetika bei tradicijomis, kartu perteikti pasakoje užkoduotas bendražmogiškas vertybes ugdant tautinį tapatumą. Supažindinti su muziejininko darbu bei pačiu procesu, kaip pasaka iš pasakotojo yra užrašoma ir patenka į pasakų knygą.
Lėlių teatras

„Panama labai graži“

Spektaklis pastatytas remiantis viso pasaulio vaikų pamėgto vokiečių rašytojo bei dailininko Janošo kūrinio "Panama labai graži" motyvais. Istorijoje susipina gyvenimo mieste,
kur gausu skubančiųjų bei lėto ir gyvenimo kaime vaizdai. Istorijos herojai Meškiukas ir Tigriukė nusprendžia emigruoti ir laimės ieškoti svetur. Tačiau nukeliavę ilgą kelią bei susidūrę su įvairiais iššūkiais ir sunkumais, svajonių šalies beieškant, jie sugrįžta į savo gimtąjį kaimą, kvepiantį obuoliais ir jazminais ir supranta, jog tai yra ir visą laiką buvo jų svajonių šalis, nes mielesnio krašto už gimtinę nėra visame pasaulyje. Spektaklio istorija yra paremta žmogiškosiomis vertybėmis - meile savo gimtiesiems namams ir šeimai, atsakomybe, pagarba savo kaimynams bei tolerancija kitaip mąstantiems. Pasakojimo siužetas ugdo tautinę savimonę, skatina laimės ieškoti savo gimtojoje šalyje, ją pažinti ir atrasti jos privalumus. Spektaklio metu didelė reikšmė teikiama ir sąmoningam savo gyvenimo kelio pasirinkimui - sakoma, kad 21 amžius - tai technologijų amžius, tačiau tik pats žmogus sprendžia kaip tai paveiks jo gyvenimo kokybę ir kokių pokyčių (teigiamų ar neigiamų) tai atneš. Vaidinimo eigoje per pozityviojo humoro prizmę atskleidžiamos šiuolaikinės visuomenės ydos ir elgesio ypatumai, su kuriomis susiduria pasakojimo herojai. "Kai turi draugų, nieko gali nebijoti. Meškiukas ir Tigriukas – dideli draugai. Jie nieko nebijo, nes abu drauge yra labai stiprūs. Meškiukas stiprus kaip meška, o Tigriukas stiprus kaip tigras." (Ištrauką iš Janošo knygos "Panama labai graži")
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Lėlių teatras

Spektaklis-kūrybinės dirbtuvės „Žaidžiame namus“

Paslaugos “Spektaklis-kūrybinės dirbtuvės ŽAIDŽIAME NAMUS” pagrindinės veiklos yra spektaklio „NAMAI“ rodymas, kūrybinės dirbtuvės-gamyba, bei pokalbis su vaikais po spektaklio.
Spektaklyje „NAMAI“ kalbama apie tai koks reikalingas yra žmogui ryšys su kitu žmogumi, ir kaip svarbu kalbėtis, kad tas ryšys nenutrūktų. Dauguma iš mūsų vaikystėje esame žaidę „namus“. Tas žaidimas tęsiasi, net jei pamirštame, kad jį žaidžiame. Mes gyvename toliau, bandome pereiti tam tikrus lygius, įveikti iššūkius, kurti savo žaidimo taisykles. Spektaklyje stebime du žaidžiančius žmones: jų santykiai, prasidėję nuo balto popieriaus lapo, lankstosi, klijuojasi, plėšosi, glamžosi, bando atrasti tinkamus kampus, galiausiai susideda į gyvenimą. Kaip jų gyvenimas ir santykiai pasikeičia, kai šeimoje atsiranda trečias? Kaip mūsų žaidimas veikia kitus? Spektaklis „Namai“ ragina nepasiduoti neperėjus kokio nors lygio, nenustoti žaisti, bandyti dar kartą ir nepamiršti, kad gyvenimas, visų pirma, yra komandinis žaidimas. Po spektaklio moksleiviai bus kviečiami pasilikti diskusijoje ir pakalbėti apie kilusias emocijas, kartu paanalizuoti spektaklį, spektaklyje esančias temas ir pasvarstyti, kaip spektaklio metu išmoktas pamokas būtų galima pritaikyti gyvenime. Po diskusijos vyks kūrybinės dirbtuvės „Santykiai iš popieriaus“. Vaikai turės galimybę pasigaminti objektus iš popieriaus, pristatyti objektą grupei bei bandyti sukurti vaidybines situacijas.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis "Baltuolė" ir edukacinės dirbtuvės

Atėję į renginį vaikai susitiks su daugybe lėlių, gyvenančių dailininko dirbtuvėje. Skambant muzikai, aktorė seka brolių Grimų pasaką BALTUOLĘ, naudodama įvairių technikų lėles.
Kiekvienas vaikas gauna po mažą popierinę lėlę-karalių. Gavęs dailininko iškirptą lėlę, žiūrovas jau gali pradėti kurti savo pasaką, žiūrėdamas aktorės vaidinamą spektaklį BALTUOLĖ su lėlėmis. PO spektaklio vaikai patys išsikerpa lėlytes - savo mėgstamus personažus. Tuomet jau galima vaidinti ekrane su savo gamybos lėle arba išmėginti dailininko-lėlininko gamintą pasakos personažą.
Lėlių teatras

Spektaklis „Tinginių pasakos“

Spektaklis „Tinginių pasakos“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio pasakas. Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė. Tai pasakojimas apie tinginystę ir jos
pasekmes. „Tinginių pasakos“ – šmaikštus pasakojimas apie tinginio Albino kelionę į Tinginėlių kaimą, iš kur jis, praleidęs vos dešimties dienų savaitę, grįžta po dešimties metų jau visiškai pasikeitęs... „... nuo neatmenamų laikų apie Tinginėlių kaimą sklando gausybė legendų ir padavimų. Esą ten saldaus midaus upės teka, o vaniliniai ir šokoladiniai ledai auga tiesiog ant medžių. Dar pasakojama, kad tuose Tinginėliuose niekam nereikia nieko dirbti, nes skaniausi batonai, olandiški sūriai, kepti šokoladiniai grybukai ten ir taip visuose patvoriuose želia it kokios piktžolės. Reikia tik netingėti juos nusiskinti ir suvalgyti.” Po spektaklio žiūrovų laukia aktoriai ir lėlės – pokalbiams, diskusijoms, spektaklio kūrimo ir aktorių vaidybos su lėlėmis paslaptims išsiaiškinti.
Lėlių teatras

Lėlių ir objektų teatro spektaklis „Molinis sapnas“

Edukacinis Spektaklis „Molinis sapnas“ - tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakojantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos
įvykius ir reikšmingiausias datas: pirmąjį paminėjimą analuose, Žalgirio mūšį, Lietuvos pasidalijimą XVIII amžiuje, Nepriklausomybės atkūrimą 1918 m. vasario 16 d., tremtį, Dariaus ir Girėno skrydį, Baltijos kelią, Sausio 13-ąją. Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas „žaidžia“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Autentiškumo įspūdį sustiprina scenoje skambanti gyva muzika, tam tikrą laikmetį reprezentuojančios melodijos ir aktorių su daugiau nei 10 įvairių muzikos instrumentų atliekamos dainos. Istoriškai pagrįsti faktai spektaklyje susipina su mažojo žiūrovo fantazija: teatralizuota „istorijos pamoka“ pavirsta pažintine pramoga, patriotizmo skatinimas ir tautinės savimonės ugdymas įgauna patrauklias formas. Svarbi spektaklio atliekama misija - vaikų kūrybiškumo ugdymas, kuomet bet kuris namų apyvokos daiktas ar medžiaga gali virsti kunigaikščiu, jo žirgu, ar ant kalvos stūksančia pilimi. Žaidimo pagalba vaikai skatinami tapti istorijos dalimi. Visai šeimai skirtame spektaklyje dominuoja žaismingas, šmaikštus ir šiek tiek ironiškas spektaklio kūrėjų žvilgsnis į Lietuvos istoriją, tuo pačiu perteikiantis mokomąjį, pažintinį ir pilietišką asmenybę ugdantį turinį. 2018 m. XXXIV profesionaliame teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ ir 2017 m. VIII D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklio kūrybinei grupei įteikti prizai už „Geriausią spektaklį vaikams“.
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba“

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Kaip žvejys į dangų ėjo"

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" Pasaka sekama teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų
medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis ir įvairiais perkusiniais instrumentais. Sekėja, scenografė - Saulė Degutytė Muzikuoja - Gediminas Žilys
Rodomi įrašai: 1 - 1088