Lėlių teatras

Muzikinė komedija ,,Lietuviški perdainavimai"

Spektaklio autorius ir režisierius nusipelnęs Ukrainos meno veikėjas, Kijevo privataus lėlių teatro „Sraigė“ įkūrėjas, aktorius Jurijus Titarovas. Muzikinėje komedijoje „Lietuviški
perdainavimai“ persipina lietuviško kaimo gyventojų kasdienybė. Tai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir linksmų sceninių triukų kupinas vaidinimas. Apsilankę spektaklyje, vaikai supras, kas yra gėris, draugystė, sąžiningumas, moralė, išgirs lietuvišką liaudies muziką ir ilgai bei nuoširdžiai juoksis. Kaip teigia spektaklio režisierius Jurijus Titarovas: „pasaka moko, jog blogis visuomet yra nubaudžiamas. Viename epizode, spektaklio herojus šuo ištaria liūdną frazę: „pasaulyje nėra teisybės“, tačiau teisybė egzistuoja! Ir tą supras visi, kas apsilankys muzikinėje komedijoje „Lietuviški perdainavimai“!“. SPEKTAKLIO AUTORIUS IR REŽISIERIUS – Jurijus Titarovas; LĖLĖS IR SCENOGRAFIJA – Viktoras Nikitinas; MUZIKA – Jurijus Ševčenko, Žemyna Trinkūnaitė; VAIDINA: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras

Spektaklis: E. Matulaitės ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?"

Spektaklis (E. Matulaitė ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?", rež. Antanas Markuckis) apie Bobutės ir Dieduko bei jų Karvutės gyvenimą kaime. Šeimininkų nuolatinius nesutarimus dėl įvairių
ir nereikšmingų dalykų. Vieną kartą pritrūkus jų sodyboje žolės, senelis visokiausiais būdais stengiasi pamaitinti Karvutę. Na, o kol vyksta paieškos darbai ir nesiliauja pykčiai, nežinia iš kur užklysta Sukčius ir apgaulės būdu iš Senukų išvilioja Karvutę. O istorijos tęsinys ir atomazga Jūsų lauks apsilankius šiame nuotaikingame spektaklyje. Vaidina: Margarita Kisiliova, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė. Spektaklio trukmė: 45 min. Tikslas - Padėti įgyti kultūrinio sąmoningumo žinių, vertinti sąžiningumą kaip vertybę.
Lėlių teatras

Spektaklis M. Martinaitis "Pelenų antelė"

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Lėlių teatras, Dramos teatras

Mitologinis spektaklis „Kaukučių nuotykiai Senojoje girioje“ pagal G. Beresnevičiaus knygas

Seniai seniai – o gal dabar, senojoje Girioje gyveno graži ir šauni Kaukų šeimynėlė. Mažieji kaukučiai, broliukas ir sesutė, kaip ir visi vaikai, labai mėgo žaisti, išdykauti,
susipažinti su naujais dalykais, svajoti, kartais tinginiauti, todėl jų diena buvo pilna įvairiausių nuotykių. Pirmiausia mažieji Kaukučiai vieni sėmė vandenį iš šulinio ir iš jo iššoko Maumas. (Seniau vaikai maumu buvo gąsdinami: „Vaikai, neikit į ežerą: maumas pagaus! Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!“). Pradžioje jiems buvo labai baisu, bet paskui su Maumu jie patyrė daug įdomių nuotykių Girioje. Paskui atėjo Kaukutės gimtadienis. Kaukutė kaip ir visi vaikai, labai norėjo gauti dovanų kokį mielą gyvūnėlį. Ir, žinoma, jį gavo. Tai buvo Strakalas. O kas jis toks? Niekas nežino – Strakalas ir tiek. Daug turėjo vargo Kaukučiai su tuo Strakalu, bet viskas baigėsi gerai. Tačiau baisiausia buvo, kai Kaukų šeimyną aplankė dėdė Aitvaras (lietuvių mitologijoje – ugninė dieviška būtybė, vieniems nešanti žemiškas gėrybes, kitiems jas atimanti). Aitvaras surijo visus grūdus, išgėrė visą šermukšnių trauktinę ir kibirkščiuodamas padegė visus baldus. Subėgę kaimynai – bezdukai ir barzdukai gaisrą užgesino ir tada mažieji Kaukučiai iškeliavo atostogų į Didžiąją Girią pas senolį Puškaitį ir jo žmoną, senąją Blindę. O kas jiems nutiko bekeliaujant po Didžiąją Girią!?.. Ogi jie sutiko Raganą ir pabuvojo jos iškeltoje puotoje su pačiais žinomiausiais pasakų herojais – Raudonkepuraite, Sniego Karaliene, Snieguole ir Septyniais nykštukais, Alisa Stebuklų šalyje, Mere Popins ir kt. Spektaklį veda senolis Puškaitis ir senolė Blindė. (Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu) ir gyvenantis po šventu šeivamedžiu. Jo gerieji pagalbininkai – barzdukai, kaukučiai, bezdukai – buvo laikomi derliaus ir duonos saugotojais. Blindė – tai krūmas ar medis, ankstyvą pavasarį auginatis kačiukus. Seniau jis buvo laikomas Gyvybės medžiu).
Lėlių teatras

Pasakų pasaulyje

Programos tikslas – lavinti kūrybinį dalyvių mąstymą. Uždaviniai: 1. Prisiminti, kokios būna pasakos, jų personažai, kas jose nutinka, kur jos „gyvena“. 2. Plėtoti vaikų sakytinę kalbą,
kritinį mąstymą, lavinti vaizduotę. 3. Padėti įvaldyti tyrinėjimo būdus, skatinti iniciatyvas. Teatralizuotas pasakų sekimas, dalyvaujant vaikams. Pirmiausia vaikai apžiūri Pasakų namelių kompozicijas, kartu su Pasakų Teta atpažįsta populiariausias lietuviškas pasakas, aptaria jų veikėjus. Po to vaikams pasiūloma patiems „sekti pasakas“ įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, išklausę muzikinių pasakų garso įrašus, patikusią pasaką piešia, vaidina su lėlėmis, kuria naują pasaką arba pasakos tęsinį, pasirinkę mieliausius personažus. Šiose pamokėlėse itin daug erdvės ugdymo veiklai. Didaktikos, dailės, kūrybiškumo tikslams įgyvendinti, net kitų kultūrų pajutimui. Užsiėmimo metu plėtojamas nestereotipinis, kūrybinis mąstymas, vaikai patys renkasi pasakų personažus, kuria, vaidina lėlių teatrą, savarankiškai renkasi personažus, improvizuoja, patys kuria pasaką, sudaromos sąlygos patiems vaikams nuspėti, ką reiks atlikti, priimti sprendimus. Vaikai skatinami atpažinti personažų nuotaikas, jausmus, emocijas, ugdosi kasdienius įgūdžius, geba orientuotis gavę užduotį, išsakyti savo mintis, samprotauti, skatinami išbandyti, kurti ir patirti platų spektrą emocijų. Kartu Lavinama sakytinė kalba, vaizduotė. Kai pradėjome kurti pasakų namelius, pasakų naikinimas nebuvo tiek pažengęs. Dabartiniuose leidiniuose matome gražias iliustracijas, o pasakų beveik nelikę. Norėjosi išsaugoti mūsų protėvių kurtas pasakas, o jos tokios prasmingos, pamokančios. Pasakų pasaulyje vaikai susipažįsta su pačiomis populiariausiomis lietuvių liaudies pasakomis. Nameliuose gyvena pasakos: „Jūratė ir Kastytis“, „Sigutė“, „Pupa“, „Eglė žalčių karalienė“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Elenytė ir Jonukas – avinukas“, „Katinėlis ir gaidelis“, „Kaip vilkas duonos laukė“.
Lėlių teatras

"Panama labai graži"

Spektaklis pastatytas remiantis viso pasaulio vaikų pamėgto vokiečių rašytojo bei dailininko Janošo kūrinio "Panama labai graži" motyvais. Istorijoje susipina gyvenimo mieste,
kur gausu skubančiųjų bei lėto ir gyvenimo kaime vaizdai. Istorijos herojai Meškiukas ir Tigriukė nusprendžia emigruoti ir laimės ieškoti svetur. Tačiau nukeliavę ilgą kelią bei susidūrę su įvairiais iššūkiais ir sunkumais, svajonių šalies beieškant, jie sugrįžta į savo gimtąjį kaimą, kvepiantį obuoliais ir jazminais ir supranta, jog tai yra ir visą laiką buvo jų svajonių šalis, nes mielesnio krašto už gimtinę nėra visame pasaulyje. Spektaklio istorija yra paremta žmogiškosiomis vertybėmis - meile savo gimtiesiems namams ir šeimai, atsakomybe, pagarba savo kaimynams bei tolerancija kitaip mąstantiems. Pasakojimo siužetas ugdo tautinę savimonę, skatina laimės ieškoti savo gimtojoje šalyje, ją pažinti ir atrasti jos privalumus. Spektaklio metu didelė reikšmė teikiama ir sąmoningam savo gyvenimo kelio pasirinkimui - sakoma, kad 21 amžius - tai technologijų amžius, tačiau tik pats žmogus sprendžia kaip tai paveiks jo gyvenimo kokybę ir kokių pokyčių (teigiamų ar neigiamų) tai atneš. Vaidinimo eigoje per pozityviojo humoro prizmę atskleidžiamos šiuolaikinės visuomenės ydos ir elgesio ypatumai, su kuriomis susiduria pasakojimo herojai. "Kai turi draugų, nieko gali nebijoti. Meškiukas ir Tigriukas – dideli draugai. Jie nieko nebijo, nes abu drauge yra labai stiprūs. Meškiukas stiprus kaip meška, o Tigriukas stiprus kaip tigras." (Ištrauką iš Janošo knygos "Panama labai graži")
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Lėlių kambario istorija“

Interaktyvus edukacinis spektaklis vaikams „Lėlių kambario istorija“ – tai teatrinis pasakojimas, arba istorija, apie vieną mažą mergaitę, papuolusią į pasaką, kur gyvena karaliai,
princai, trys paršiukai ir daug kitų visiems gerai žinomų klasikinių pasakų personažų ir herojų. Tik tie pasakų herojai – skirtingomis lėlių technikomis sukurti (marionetės, gabitinės ir kt.). Vaikai bus supažindinami su jomis, bus įtraukiami į spektaklio kūrimo procesą. Kartu su aktoriais keliaus mišku ieškodami trijų paršelių namo, pabuvos karalystėje, turės galimybę paliesti vienokią ar kitokią lėlę, su ja vaidinti. Stebintys žiūrovai taip pat neliks be vaidmenų – jiems duosime daug pirštininių lėlių, su kuriomis galės vaidinti reikiamus mūsų istorijos siužetinių vingių personažus.
Lėlių teatras, Kita

"Kelionė pas Todėl" spektaklis lėlių

Linksmas pasakojimas apie berniuką ir mergaitę, kurie keliauja per klaustukų karalystes KAM, KUR, KAS, KĄ ir KODĖL pas atsakymų karalių TODĖL. Kiekvienas klaustukas atitinka vieną
neigiamą žmogišką savybę, kurios reikėtų vengti. Klaustukai bando suvilioti vaikus, kad jie pasiliktų pas juos ir nekeliautų pas atsakymų karalių, bet įveikia klaustukus ir vaikai galiausiai suranda karalių, kuris padovanoja 2 gvenimiškas paslaptis. Spektaklis LIETUVIŲ bei RUSŲ kalbomis. Lėlės didelės (54 cm), scena 1,50x1,80 m.
Rodomi įrašai: 1 - 1059