Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis vaikams "Žibintininkas ir žvaigždė"

Siūlome susipažinti su H. K. Anderseno kūryba. Spektaklis "Žibintininkas ir žvaigždė" nukels jus į pasakų pasaulį, kur susijungia trys pasakos: "Skiltuvas",
"Mergaitė su degtukais" ir "Profesorius ir blusa". Tai spektaklis, kuris skatina pastebėti, atjausti, ugdyti toleranciją. O taip pat puiki proga susipažinti su literatūros klasiko kūryba: kokia ji gali būti gili, kintanti, nenuspėjama. Nes šios trys pasakos apima visą rašytojo kūrybos kelią - nuo jaunystės iki brandos. Aktoriai, plėtodami temą, įtraukia žiūrovus ne tik į veiksmą, bet ir leidžia įsivaizduoti save kito (personažo) kailyje. Tai moko galvoti ne tik apie savo norus ir poreikius, bet ir apie kitą žmogų. Spektaklyje naudojamos tokios meninės išraiškos priemonės kaip šešėliai, profesionalios lėlės ir gyva vaidyba.
Lėlių teatras

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta įvaraus amžiaus mokiniams norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį.
Paslaugos tikslas: sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vyresniųjų klasių mokiniai galės patys išbandyti sudėtingesnes technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti mokinius menu, konkrečiai – lėlių teatru, kur per lėles mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. Sukurtas lėles dalyviai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti per pamokas kalbėdami ir diskutuodami įvairiomis temomis, pvz., apie draugystę, meilę, pareigą, emocijas ir t.t.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis

Lėlių teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką ,,Dvylika brolių juodvarniais lakstančių", tai istorija apie mergaitę, kuri atėjus pamotei į namus buvo labai skriaudžiama,
nugirdusi iš dvariškių, kad ji buvo ne viena, nebeiškentusi pamotės- raganos patyčių išėjo broliukų ieškoti, Žiūrovai pamatys ir supras ką reikėjo mergaitei patirti kol suras savo broliukus. Kokių bjaurių intrigų prigalvojo pamotė ragana, kad sutrukdytų mergaitei siekti savo tikslo ir kaip karalaitis gelbėjo ją atsitiktinai pamatęs miške. Karalaitis pamilo mergaitę iš pirmo žvilgsnio, parsivežė į rūmus ir maldavo karaliaus , kad leistų ją vesti. Po vestuvių karalaitis turėjo išjoti karą, netrukus danguje pasirodė gandras, kuris į rūmus atnešė kūdikėlį Skrendantį gandrą pamatė ragana. Ji apsimetus vargše moteriške, įsiprašė į rūmus, kad padėtų auginti vaikutį. Tačiau ragana nebūtų ragana jei nustotų bjaurius darbus daryti: ji kūdikėlį išmetė, o jo vietoje įdėjo šuniuką. Ragana visus norėjo įtikinti, kad mergaitė yra ragana ir ją reikia sudeginti ant laužo, o čia baigėsi dvylikti mergaitės išbandymo metai ir danguje pasirodė būrys juodvarnių, kurie krito žemėn ir virto žmonėmis.Raganai baigėsi viskas pelnyta bausme, o atkaklumas, meilė ir užsispyrimas, siekiant tikslo triumfuoja. Taigi žiūrovai patirs įvairių pergyvenimų, supras kas teisus, kas ne, kas geras, kas blogas ir įsitikins, kad siekiant tikslo visada jį pasieksi, kad ir kokios kliūtys bebūtų. O finale su žiūrovais diskutuosime ar pelnyta bausmė raganai ar ne ir visi kartu uždainuosime ,, Jei labai norėsi mažas žmogau visada galėsi sėkmę sugaut"
Lėlių teatras

Spektaklis: M. Martinaičio pjesė „Pelenų antelė“

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas"

Nykštuko'' lėlių teatras atveža ir pristato savo išvažiuojamąjį spektaklį ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas" su pilna technine dalimi (apšvietimu ir įgarsinimu). Prieš spektaklį ir
po vyksta edukacinės priemonės, kurių metu žiūrovai supažindinami su spektaklio žiūrėjimo ypatybėmis, aktoriaus lėlininko profesija, lėlių valdymo technika.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis "Baltuolė" ir edukacinės dirbtuvės

Atėję į renginį vaikai susitiks su daugybe lėlių, gyvenančių dailininko dirbtuvėje. Skambant muzikai, aktorė seka brolių Grimų pasaką BALTUOLĘ, naudodama įvairių technikų lėles.
Kiekvienas vaikas gauna po mažą popierinę lėlę-karalių. Gavęs dailininko iškirptą lėlę, žiūrovas jau gali pradėti kurti savo pasaką, žiūrėdamas aktorės vaidinamą spektaklį BALTUOLĖ su lėlėmis. PO spektaklio vaikai patys išsikerpa lėlytes - savo mėgstamus personažus. Tuomet jau galima vaidinti ekrane su savo gamybos lėle arba išmėginti dailininko-lėlininko gamintą pasakos personažą.
Rodomi įrašai: 1 - 10102