Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Spektaklis „Kiaus, Miaus ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, tai pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir
gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Prieš spektaklį vyksta pokalbis su žiūrovais, mokomasi, kaip reikia žiūrėti spektaklį. Po spektaklio vyksta edukacinė priemonė, kurios metu žiūrovai supažindinami su aktoriaus lėlininko profesija, atskleidžiamos lėlių konstrukcijos ir valdymo paslaptys, atsakinėjama į klausimus.
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Lėlių teatras

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta įvaraus amžiaus mokiniams norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį.
Paslaugos tikslas: sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vyresniųjų klasių mokiniai galės patys išbandyti sudėtingesnes technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti mokinius menu, konkrečiai – lėlių teatru, kur per lėles mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. Sukurtas lėles dalyviai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti per pamokas kalbėdami ir diskutuodami įvairiomis temomis, pvz., apie draugystę, meilę, pareigą, emocijas ir t.t.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis

Lėlių teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką ,,Dvylika brolių juodvarniais lakstančių", tai istorija apie mergaitę, kuri atėjus pamotei į namus buvo labai skriaudžiama,
nugirdusi iš dvariškių, kad ji buvo ne viena, nebeiškentusi pamotės- raganos patyčių išėjo broliukų ieškoti, Žiūrovai pamatys ir supras ką reikėjo mergaitei patirti kol suras savo broliukus. Kokių bjaurių intrigų prigalvojo pamotė ragana, kad sutrukdytų mergaitei siekti savo tikslo ir kaip karalaitis gelbėjo ją atsitiktinai pamatęs miške. Karalaitis pamilo mergaitę iš pirmo žvilgsnio, parsivežė į rūmus ir maldavo karaliaus , kad leistų ją vesti. Po vestuvių karalaitis turėjo išjoti karą, netrukus danguje pasirodė gandras, kuris į rūmus atnešė kūdikėlį Skrendantį gandrą pamatė ragana. Ji apsimetus vargše moteriške, įsiprašė į rūmus, kad padėtų auginti vaikutį. Tačiau ragana nebūtų ragana jei nustotų bjaurius darbus daryti: ji kūdikėlį išmetė, o jo vietoje įdėjo šuniuką. Ragana visus norėjo įtikinti, kad mergaitė yra ragana ir ją reikia sudeginti ant laužo, o čia baigėsi dvylikti mergaitės išbandymo metai ir danguje pasirodė būrys juodvarnių, kurie krito žemėn ir virto žmonėmis.Raganai baigėsi viskas pelnyta bausme, o atkaklumas, meilė ir užsispyrimas, siekiant tikslo triumfuoja. Taigi žiūrovai patirs įvairių pergyvenimų, supras kas teisus, kas ne, kas geras, kas blogas ir įsitikins, kad siekiant tikslo visada jį pasieksi, kad ir kokios kliūtys bebūtų. O finale su žiūrovais diskutuosime ar pelnyta bausmė raganai ar ne ir visi kartu uždainuosime ,, Jei labai norėsi mažas žmogau visada galėsi sėkmę sugaut"
Dailė, Lėlių teatras

Edukacija "Nupieškime Lietuvą", pagal siūtos knygelės vaikams apie Lietuvą turinį

Edukacijos "Nupieškime Lietuvą" vaikai varto siūtą knygelę apie Lietuvą, dalyvauja pokalbyje, diskusijoje, žemėlapyje piešia, fiksuoja svarbiausius Lietuvai objektus.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Lėlių teatras

„Panama labai graži“

Spektaklis pastatytas remiantis viso pasaulio vaikų pamėgto vokiečių rašytojo bei dailininko Janošo kūrinio "Panama labai graži" motyvais. Istorijoje susipina gyvenimo mieste,
kur gausu skubančiųjų bei lėto ir gyvenimo kaime vaizdai. Istorijos herojai Meškiukas ir Tigriukė nusprendžia emigruoti ir laimės ieškoti svetur. Tačiau nukeliavę ilgą kelią bei susidūrę su įvairiais iššūkiais ir sunkumais, svajonių šalies beieškant, jie sugrįžta į savo gimtąjį kaimą, kvepiantį obuoliais ir jazminais ir supranta, jog tai yra ir visą laiką buvo jų svajonių šalis, nes mielesnio krašto už gimtinę nėra visame pasaulyje. Spektaklio istorija yra paremta žmogiškosiomis vertybėmis - meile savo gimtiesiems namams ir šeimai, atsakomybe, pagarba savo kaimynams bei tolerancija kitaip mąstantiems. Pasakojimo siužetas ugdo tautinę savimonę, skatina laimės ieškoti savo gimtojoje šalyje, ją pažinti ir atrasti jos privalumus. Spektaklio metu didelė reikšmė teikiama ir sąmoningam savo gyvenimo kelio pasirinkimui - sakoma, kad 21 amžius - tai technologijų amžius, tačiau tik pats žmogus sprendžia kaip tai paveiks jo gyvenimo kokybę ir kokių pokyčių (teigiamų ar neigiamų) tai atneš. Vaidinimo eigoje per pozityviojo humoro prizmę atskleidžiamos šiuolaikinės visuomenės ydos ir elgesio ypatumai, su kuriomis susiduria pasakojimo herojai. "Kai turi draugų, nieko gali nebijoti. Meškiukas ir Tigriukas – dideli draugai. Jie nieko nebijo, nes abu drauge yra labai stiprūs. Meškiukas stiprus kaip meška, o Tigriukas stiprus kaip tigras." (Ištrauką iš Janošo knygos "Panama labai graži")
Rodomi įrašai: 1 - 1099