Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Knygos pasakoja istoriją...“

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos lėlių teatras „Trivainėlis“ pristato naują edukacinį spektaklį „Knygos pasakoja šimtmečio istoriją“. Paslaugos tikslas – per teatrinį
pasakojimą ir kitas šiuolaikines kultūros raiškos priemones plėsti vaikų kultūrinį akiratį, gilinant žinias apie šalies ir krašto kultūros paveldą: kalbą ir regionų tarmes, tradicijas ir tautinį kostiumą, istorinę kaitą. Mergaitė, nenorinti mokytis ir skaityti knygų, domėtis šalies ir krašto kultūrine tapatybe, susapnuoja keistą sapną. Ją apsupa beveidės būtybės, šešėliai. Staiga ir mergaitė tampa beveide būtybe. Tik skaitydama knygas mergaitė pažins savo protėvių šaknis ir galės savo tapatybę susigrąžinti, todėl knygos puslapiai mergaitę ir mažuosius spektaklio žiūrovus veda tautos tradicijų, tautinio kostiumo, kalbos ir tarmių, istorinės kaitos pažinimo keliu. Šiame spektaklyje kalbos reikšmė, tradicijos, tautinio kostiumo išskirtinumas pristatomi per vaidybą, edukacinių intarpų stebėjimą ir klausymąsi, žaidimus ir tiesioginį bendravimą su žiūrovais, juos įtraukiant į edukaciją, skatinant dialogą ir diskusijas. Vaikams suteikiama galimybė komunikuoti, reikšti asmeninę nuomonę aptariamomis temomis. Mažieji žiūrovai įtraukiami į „čia ir dabar“ vykstančių įvykių analizę, jiems leidžiama jaustis pilnaverčiais spektaklio dalyviais. Jie sprendžia įvairias užduotis, pasitikrina savo žinias. Žinių perteikimui spektaklyje panaudojamos technologijos – multimedija rodomi edukaciniai intarpai ir pažintinių filmų ištraukos, leidžiamas garso takelis su muzikiniais ir garsų intarpais, atskirų regionų tarminio kalbėjimo įrašais. Pristatant Suvalkijos tautinį kostiumą išeina juo vilkinti spektaklio veikėja ir vaikai gali geriau pažinti tautinį rūbą, paliesti šio krašto motyvais austus audinius, pažinti audimo raštus. Edukaciniame spektaklyje įdomiai ir neįprastai per interaktyvius intarpus pateikiamos žinios apie Lietuvos ir Suvalkijos krašto kultūrinį identitetą.
Lėlių teatras

Monospektaklis „Panama labai graži"

Linksma muzikinė istorija vaikams pasakojanti apie dviejų gerų draugų Meškio ir Tigro kasdieniškus ir nekasdieniškus nuotykius, apie kelionę į svajonių šalį Panamą, apie netikėtą
skrydį ir netikėtą atradimą... Keliaudami jie sutinka daug įvairių draugų, kurie duoda draugiškų patarimų. Spektaklis - tai linksma muzikinė istorija su spalvingais personažais ir dainomis kurias sukūrė ir atlieka aktorius - atlikėjas ir spektaklio dailininkas Andrius Grigaliūnas. Monospektaklyje aktorius bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojų nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančius klausimus. O pagrindinė spektaklio esmė– emigracija ir kodėl atrodo ten , kur mūsų nėra, duona saldesnė..
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Lėlių teatras

„Vilkas, ožka ir ožiukai“

Tikslas – ugdyti mokinių kalbinį ir jausminį potencialą, populiarinanti žodinę lietuvių liaudies kūrybą – pasakas, jas inscenizuojant lėlių teatro elementais. Ugdytiniams suteikti
emocinį komfortą. Uždaviniai, metodai. Kalbine raiška bei mizanscenavimu atskleisti lietuvių liaudies pasakos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ veikėjų charakteristikas, jas iliustruojant neverbaline kalba. Kultūrinės edukacijos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ užsiėmimas prasideda nuo pokalbio su ugdytiniais apie mėgstamas pasakas, jų veikėjus. Po to vedėja iš už širmos lėlėmis seka šią pasaką. Po spektaklio vyksta pokalbis apie personažus, jų siekiamybes, charakterius. Aptariama spektaklio atomazga. Po to vaikai pasiskirsto vaidmenimis, gauna lėles ir bando improvizuodami atkurti pasaką.
Lėlių teatras

Interaktyvus spektaklis „Vilkas ir 7 ožiukai“

Interaktyvus lėlių spektaklis vaikams “Vilkas ir 7 ožiukai”. Kūrėjų komanda pasirinko šią populiarą brolių Grimų pasaką, kuri kalba aktualia socialine tema: daug oželių (daugiavaikė
šeima), apgavysčių (ožkos santykis su vilku ir vilko su oželiais) ir mamos ožkos kova dėl vaikų- oželių pagrobimo. Spektaklio tema melas ir apgavystės todėl naudojant spektaklio menines priemones ir aktorių improvizacijas skirti tai jauniausiajai auditorijai, kuriai dažnai viskas piešiama rožinėmis spalvomis, manant, jog vaikai sunkiai priima realybę. Tačiau susidūrimas su ja tam nepasiruošus gali būti sunkesnis. Tai interaktyvus spektaklis, kuriame žiūrovai atlieka ne pasyvų stebėtojo vaidmenį, o veikia kartu su aktoriais.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“

Spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią, lietuvių
tautosaką puoselėjančią asmenybę, ne tik suteikiant mokiniams žinių apie šešėlių teatro spektaklio kūrimo principus, bet ir įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su šešėlių teatro galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ir sąmoningumą, įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. 4. Skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą. 5. Skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu, lietuvių tautosaka. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis aktualus pradinių klasių mokiniams, nes jie ne tik gilina savo žinias apie lietuvių tautosaką, joje glūdinčią išmintį, bet ir yra supažindinami su įdomia, paveikia idėjų perteikimo forma – šešėlių teatru. Mokinių patirtis teatre gali skatinti susidomėjimą menu, kūrybiškumą, originalumą, smalsumą. Spektaklio aprašymas: Pjesę „Gulbė – karaliaus pati“ stebuklinės lietuvių liaudies pasakos motyvais parašė ir spektaklį režisavo režisierė, dramaturgė ir aktorė Nijolė Indriūnaitė. Scenografiją sukūrė LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Aušra Paukštienė, o muziką – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Lietuvoje – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Šešėlių teatro spektaklyje atgimsta Mergelės Gulbelės ir ją pamilusio Karaliaus santykių drama. Darbštumu ir dailumu apdovanota mergina – paukštė netenka sparnų ir galimybės skristi, tačiau tampa mylima Karaliaus žmona. Žemiškas ir racionalus valdovas negali suprasti mylimosios svajų ir ketinimų vėl pakilti į dangaus platybes, palikti jųdviejų sūnų ir išsižadėti aprūpinto gyvenimo rūmuose.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Lėlių teatras

Spektaklis: J. Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė“

Tikslas - supažindinti vaikus su lėlių teatro žanru, lėlių rūšimis, skatinti vaikus kūrybiškai mąstyti, sužadinti teigiamas emocijas. Įtraukiantis siužetas, įspūdinga scenografija,
lėlės, šviesos efektai, specialiai šiam spektakliui sukurta muzika vaikus nukelia į tikrą pasaką. Spektaklyje vaidina lėlių teatro studijos dalyviai -vaikai, veiksmas vyksta per žaidimą, nestinga gerų emocijų, netikėtumo momentų, dėmesys išlaikomas iki pat spektaklio pabaigos. Kaip ir kiekviena pasaka, ši istorija labai pamokanti - draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas - pamatinės gyvenimo vertybės.
Lėlių teatras

Muzikinė komedija ,,Lietuviški perdainavimai"

Spektaklio autorius ir režisierius nusipelnęs Ukrainos meno veikėjas, Kijevo privataus lėlių teatro „Sraigė“ įkūrėjas, aktorius Jurijus Titarovas. Muzikinėje komedijoje „Lietuviški
perdainavimai“ persipina lietuviško kaimo gyventojų kasdienybė. Tai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir linksmų sceninių triukų kupinas vaidinimas. Apsilankę spektaklyje, vaikai supras, kas yra gėris, draugystė, sąžiningumas, moralė, išgirs lietuvišką liaudies muziką ir ilgai bei nuoširdžiai juoksis. Kaip teigia spektaklio režisierius Jurijus Titarovas: „pasaka moko, jog blogis visuomet yra nubaudžiamas. Viename epizode, spektaklio herojus šuo ištaria liūdną frazę: „pasaulyje nėra teisybės“, tačiau teisybė egzistuoja! Ir tą supras visi, kas apsilankys muzikinėje komedijoje „Lietuviški perdainavimai“!“. SPEKTAKLIO AUTORIUS IR REŽISIERIUS – Jurijus Titarovas; LĖLĖS IR SCENOGRAFIJA – Viktoras Nikitinas; MUZIKA – Jurijus Ševčenko, Žemyna Trinkūnaitė; VAIDINA: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Rodomi įrašai: 1 - 1059