Lėlių teatras

„Panama labai graži“

Spektaklis pastatytas remiantis viso pasaulio vaikų pamėgto vokiečių rašytojo bei dailininko Janošo kūrinio "Panama labai graži" motyvais. Istorijoje susipina gyvenimo mieste,
kur gausu skubančiųjų bei lėto ir gyvenimo kaime vaizdai. Istorijos herojai Meškiukas ir Tigriukė nusprendžia emigruoti ir laimės ieškoti svetur. Tačiau nukeliavę ilgą kelią bei susidūrę su įvairiais iššūkiais ir sunkumais, svajonių šalies beieškant, jie sugrįžta į savo gimtąjį kaimą, kvepiantį obuoliais ir jazminais ir supranta, jog tai yra ir visą laiką buvo jų svajonių šalis, nes mielesnio krašto už gimtinę nėra visame pasaulyje. Spektaklio istorija yra paremta žmogiškosiomis vertybėmis - meile savo gimtiesiems namams ir šeimai, atsakomybe, pagarba savo kaimynams bei tolerancija kitaip mąstantiems. Pasakojimo siužetas ugdo tautinę savimonę, skatina laimės ieškoti savo gimtojoje šalyje, ją pažinti ir atrasti jos privalumus. Spektaklio metu didelė reikšmė teikiama ir sąmoningam savo gyvenimo kelio pasirinkimui - sakoma, kad 21 amžius - tai technologijų amžius, tačiau tik pats žmogus sprendžia kaip tai paveiks jo gyvenimo kokybę ir kokių pokyčių (teigiamų ar neigiamų) tai atneš. Vaidinimo eigoje per pozityviojo humoro prizmę atskleidžiamos šiuolaikinės visuomenės ydos ir elgesio ypatumai, su kuriomis susiduria pasakojimo herojai. "Kai turi draugų, nieko gali nebijoti. Meškiukas ir Tigriukas – dideli draugai. Jie nieko nebijo, nes abu drauge yra labai stiprūs. Meškiukas stiprus kaip meška, o Tigriukas stiprus kaip tigras." (Ištrauką iš Janošo knygos "Panama labai graži")
Lėlių teatras

Spektaklis: M. Martinaičio pjesė „Pelenų antelė“

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. Galiausiai, 1905 m., amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičių garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičių garlėkis“). Tačiau spektaklyje pristatoma ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visos aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija, ieškoma žmogaus noro skristi, pakilti į dangų, atsiplėšti nuo žemės priežasčių.
Lėlių teatras

Edukacina programa "Kaip atsirado žemė"

Edukacinė programa „Kaip atsirado žemė“ yra aktuali pradinių klasių mokiniams. Edukacijos metu per meninę teatro formą supažindinsime su lietuvių liaudies sakmėmis ir atskleisime
šešėlių teatro galimybes. Šešėlių teatras - viena seniausių lėlių teatro rūšių į Europą atkeliavęs iš senovės Tolimųjų Rytų šalių apie 1767 m. Tuomet jis turėjo ne tik didžiulį ekraną bet ir dažytas jaučio odos figūras. Tai paslaptingas, įdomus reiškinys turintis dideles meninės raiškos galimybes. Šiandien jis patrauklus dar ir todėl, kad neįmantrų, nesudėtingą šešėlių teatrą gali susikurti kiekvienas. Pirmoje renginio dalyje mokiniai matys šešėlių teatro spektaklį pagal etnografo Norberto Vėliaus užrašytą lietuvių liaudies etiologinę sakmę „Kaip atsirado žemė“. Išvys populiariausius veikėjus: Dievą - kūrėją, na ir Velnią - nepailstantį griovėją.. ir sužinos kuo baigėsi gėrio ir blogio kova. Po spektaklio kartu su mokiniai žaismingai diskutuosime apie tai kaip baltai aiškino įvairius gamtos reiškinius. Kadangi dažniausiai lietuvių liaudies sakmės neilgos, nesudėtingos struktūros jas lengva įsiminti ir atkartoti. Todėl antroje renginio dalyje mokinius kūrybinėse dirbtuvėse supažindinsime su dar trimis lietuvių liaudies sakmėmis („Nukalta saulė“, „Vilko bajorystės dokumentai“, „Paukščių karaliaus rinkimai“) ir pakviesime į teatro dirbtuves. Pasirinkę vieną iš pateiktų sakmių, išsamiai aptarsime jos turinį, eigą, prasmę, reikšmę ir veikėjus. Po aptarimo visi kartu gaminsime šešėlių teatro lėles bei vaidinsime. Kviečiame mokinius susipažinti su šešėlių teatro galimybėmis ir jo kūrimo principais. Suteiksime tam reikalingas sąlygas: profesionalią kūrybinių dirbtuvių erdvę ir pažintinę medžiagą. Išmokysime pasigaminti reikalingas lėles, vaidybinę dėžutę, kurti personažus ir vaidinti su šešėline lėle.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Ėduoniukas ir Bakteriukas“ – vaikų sveikatinimo edukacinis spektaklis

Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų
sveikatingumo įpročius. Atrodo, paprasta ir primityvi mintis – vaikai, valykime dantukus – tačiau verbalinė šios minties forma nėra paveiki. Gerokai padidintas vizualus vaizdas sukuria realaus veiksmo atmosferą, interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar sustiprina ir vaikas labai akivaizdžiai įsitikina, kas nutinka, kai nesirūpini savo sveikata. Šis spektaklis parodo, kad net apie paprastus dalykus galima kalbėti paveikia meno kalba. Spektaklis labai tinka mokyklose organizuojamų Sveikatinimo savaičių metu. Trumpas siužetas: vaiko, kuris tingi valyti dantukus, burnelėje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas. Jie ardo, kapoja dantukus, kuriuose apsigyvena bakterijos, grybai ir kirmėlės. Dantukams padėti gali tik Dantų Šepetukas ir Gydytojas... Kai, baigiantis spektakliui, Ėduoniukas ir Bakteriukas vaikų klausia – ar priimsite į savo burnytes? – atsakymas būna vienas ir garsus – neeeee. Tikslas pasiektas.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė“

Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė" – tai bendras besikuriančio Marijampolės lėlių teatro ir Marijampolės kraštotyros muziejaus projektas. Spektaklio-edukacijos
tikslas yra ne tik papasakoti autentišką suvalkietišką pasaką, bet ir supažindinti su etnografo darbu, pristatyti tą kelią, kurį turi nukeliauti pasaka, kol iš konkretaus pasakotojo ji yra užrašoma ir pateikiama platesniam klausytojų ratui. Spektaklio personažais tampa ir etnografas, ir pati tautosakos pateikėja. Žiūrovai tampa liudininkais pokalbio, kuris užsimezga, kai į seną kaimo sodybą užklysta muziejininkas ir kalbina jos šeimininkę, kuri yra ir stebuklingos „šėpukės“ savininkė. Tik nuo muziejininko profesionalumo priklauso, ar neprigirdinti kaimo močiutė ras raktą ir atrakins „šėpukę“, kurioje gyvena pasaka. Muziejaus paskirtis – kaupti senus daiktus, istorijas bei faktus. Marijampolės lėlių teatro misija – pasakoti miesto vaikams mūsų krašto istorijas, per pasakas ir istorijas supažindinti su vietos tradicijomis, liaudies išmintimi. Lėlių spektaklis-edukacija „Utėlių skūrų skrandutė“ yra sukurtas pagal to paties pavadinimo pasaką, kurią užrašė ilgametis muziejaus etnografas Jaunius Vylius. Tai universalaus siužeto pasaka, tarsi suvalkietiška Šarlio Pero pasakos „Asilo oda“ versija. Spektaklio scenografijoje, lėlėse ir kostiumuose atsispindi muziejaus ekspozicijoje esančių kostiumų, buities rakandų stilizuotos detalės, veiksmas vyksta senoje spintoje, kuri sukurta pagal muziejaus eksponatą, kuriant muziką buvo panaudotos pačios pateikėjos Anelės Prakapienės įdainuotos liaudies dainos. Projekto tikslas – per pasirinktą lėlių teatro formą papasakoti vaikams jų krašto pasaką su šiam kraštui būdinga estetika bei tradicijomis, kartu perteikti pasakoje užkoduotas bendražmogiškas vertybes ugdant tautinį tapatumą. Supažindinti su muziejininko darbu bei pačiu procesu, kaip pasaka iš pasakotojo yra užrašoma ir patenka į pasakų knygą.
Lėlių teatras

Spektaklis „Žirafa su kojinėmis“

Spektaklis „Žirafa su kojinėmis“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – meno pagalba skatinti pradinių klasių mokinių sąmoningumą kilus bendravimo
sunkumams. Edukacijos uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su teatro meno galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę, diskutuoti įtraukiant juos į situacijų analizę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų. 4. Ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes. 5. Skatinti mokinių tolerantiškumą, konstruktyvų bendravimą. 6. Skatinti spektaklyje matytas situacijas atpažinti ir realiame gyvenime. Metodai: vaidinimo stebėjimas, diskusija ir analizė su teatro pedagogu. Aktualumas: Spektaklis ,,Žirafa su kojinėmis“ yra aktualus kiekvienam mokiniui, nes edukacijos turinys pateikiamas vaiko gyvenimo patirties kontekste, atpažįstamos kasdienės situacijos ir tarpusavio santykiai realiame gyvenime. Įtaigių išraiškos priemonių pagalba ugdomos vaiko meninės, estetinės kompetencijos, dėmesys ir pagarba kitam. Spektaklio ,,Žirafa su kojinėmis“ aprašymas: Autorė mažuosius personažus apgyvendina egzotiškose džiunglėse, į kurias atsitiktinai patenka Žirafa Gabrielė ir ima ieškoti draugų. Augusi mieste, apauta spalvotomis kojinėmis, ji niekaip negali pritapti naujoje, priešiškoje jai aplinkoje. Žirafa pasirenka kovą už draugystę ir ją laimi. Nesvarbu, kas tu: žirafa, papūga ar arklys, su kojinėmis ar be jų. Svarbu, kad esi tikras draugas! Klaidžiodama po džiungles Žirafa sutinka įvairiausių džiunglių gyventojų, kurie jau turi savo nustatytą tvarką ir gyvena pagal jėgos ir baimės įstatymus. Žirafa Gabrielė, to nežinodama, susidraugauja su begemotuku Albertinuku ir net išgelbsti jį iš liūto nasrų. Deja, Žirafa Gabrielė ne tokia kaip visos žirafos. Ji ypatinga – su spalvotomis kojinėmis. Bet tokia neįprasta jos išvaizda netenkina džiunglių žvėrių, nes „tokių žirafų su kojinėmis NEBŪNA“. O jeigu nebūna, tai galima iš to pasijuokti, pasišaipyti, net apstumdyti...
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Lėlių teatras, Literatūra

Mažeikiškio Kiškio teatras

Programos tikslas – sudominti vaikus lėlių teatru, padėti vaikams įsilieti į magišką teatro pasaulį, lavinti vaizduotę, kūrybiškumą, kalbėjimo ir komandinio darbo įgūdžius. Užsiėmimo
vadovas supažindins vaikus su bibliotekoje veikiančiu lėlių teatru, jo veikla, pristatys pagrindinį personažą Kiškį, o kad smagiau būtų žiūrėti spektaklį, visi vaikai trumpam taps linksmais kiškiais, užsidėję ant galvų ilgas kiškio ausis. Vaikams bus pasiūlyta patiems suvaidinti lėlių spektaklį pagal pasirinktą scenarijų.
Rodomi įrašai: 1 - 1089