Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba"

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras

Pasakų pasaulyje

Programos tikslas – lavinti kūrybinį dalyvių mąstymą. Uždaviniai: 1. Prisiminti, kokios būna pasakos, jų personažai, kas jose nutinka, kur jos „gyvena“. 2. Plėtoti vaikų sakytinę kalbą,
kritinį mąstymą, lavinti vaizduotę. 3. Padėti įvaldyti tyrinėjimo būdus, skatinti iniciatyvas. Teatralizuotas pasakų sekimas, dalyvaujant vaikams. Pirmiausia vaikai apžiūri Pasakų namelių kompozicijas, kartu su Pasakų Teta atpažįsta populiariausias lietuviškas pasakas, aptaria jų veikėjus. Po to vaikams pasiūloma patiems „sekti pasakas“ įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, išklausę muzikinių pasakų garso įrašus, patikusią pasaką piešia, vaidina su lėlėmis, kuria naują pasaką arba pasakos tęsinį, pasirinkę mieliausius personažus. Šiose pamokėlėse itin daug erdvės ugdymo veiklai. Didaktikos, dailės, kūrybiškumo tikslams įgyvendinti, net kitų kultūrų pajutimui. Užsiėmimo metu plėtojamas nestereotipinis, kūrybinis mąstymas, vaikai patys renkasi pasakų personažus, kuria, vaidina lėlių teatrą, savarankiškai renkasi personažus, improvizuoja, patys kuria pasaką, sudaromos sąlygos patiems vaikams nuspėti, ką reiks atlikti, priimti sprendimus. Vaikai skatinami atpažinti personažų nuotaikas, jausmus, emocijas, ugdosi kasdienius įgūdžius, geba orientuotis gavę užduotį, išsakyti savo mintis, samprotauti, skatinami išbandyti, kurti ir patirti platų spektrą emocijų. Kartu Lavinama sakytinė kalba, vaizduotė. Kai pradėjome kurti pasakų namelius, pasakų naikinimas nebuvo tiek pažengęs. Dabartiniuose leidiniuose matome gražias iliustracijas, o pasakų beveik nelikę. Norėjosi išsaugoti mūsų protėvių kurtas pasakas, o jos tokios prasmingos, pamokančios. Pasakų pasaulyje vaikai susipažįsta su pačiomis populiariausiomis lietuvių liaudies pasakomis. Nameliuose gyvena pasakos: „Jūratė ir Kastytis“, „Sigutė“, „Pupa“, „Eglė žalčių karalienė“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Elenytė ir Jonukas – avinukas“, „Katinėlis ir gaidelis“, „Kaip vilkas duonos laukė“.
Lėlių teatras

Spektaklis: M. Martinaičio pjesė „Pelenų antelė“

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Lėlių teatras

H. K. Anderseno pasakos motyvais MERGAITĖ SU DEGTUKAIS (Teatre)

Skaudi pasaka apie iš namų Kūčių dieną išvarytą našlaitę, kuri gatvėje mėgina praeiviams įsiūlyti degtukų. Jei neparduos ir neuždirbs pinigų, mergaitei įsakyta negrįžti į namus.
Nepaisant tragiškos istorijos, spektaklis išlaiko vilties ir teisingos pabaigos natą. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisybė, viltis, dora, pasaka, kūrybiškumas. Spektaklis mokiniams padės gilintis į H. K. Anderseno kūrybą, ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

J. Titarovas MAŽOJO AUTOMOBILIUKO NUOTYKIAI (Teatre)

Linksma, saugaus eismo pamokėlė. Prikaustydamas žiūrovo dėmesį, spalvingas spektaklis išmoko labai svarbių žinių. Automobiliukas Burzgiukas – labai atsargus ir protingas automobiliukas.
Burzgiukas, rūpindamasis visų mūsų saugumu, pristato saugaus eismo pamokėlę. „Raudona šviesa – kelio nėra, Geltona šviesa – dar palauk, Žalia – į priekį keliauk“ - tik viena iš Burzgiuko taisyklių. Spektaklis – edukacija leis saugaus eismo mokytis linksmai žaidžiant. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, išmokys svarbių saugaus eismo pamokų, formuos estetinį pojūtį.
Lėlių teatras

Lėlė – raktas į vaiko širdį

Teorinė dalis (trukmė 30 min.) Lėlių teatras ,,Padaužiukai“ padeda populiarinti biblioteką, knygas, skatina skaitymą. Nes jo repertuarą sudaro populiarių vaikų knygų autorių kūriniai
bei pasakos, kurios moko gerumo, draugystės, drąsos, teisybės ir kt. Dalyviams multimedijos pagalba pristatoma teatro ,,Padaužiukai“ istorija, sukurtos lėlės, jų valdymo technika, gamyba. Pasakų knygos, teatrinės lėlės eksponuojamos „Pasakų namelyje“, stovuose. Vedėja kūrybiškai ir žaismingai pristato, parodo ir komentuoja. Vaikai turi galimybę pasirinkti personažą, paimti lėlę į rankas, su ja susipažinti iš arčiau, pavaidinti. Po pristatymo su teatrinėmis lėlėmis sekama pasaka-žaidimas „Ropė“. Praktinė dalis (trukmė 1 val.) Praktinėje kūrybinėje veikloje iš popieriaus arba veltinio mokama pasigaminti knygos personažą – pirštukinę lėlę. Vėliau vaikai tampa lėlių teatro aktoriais. Jie sužino, kad pagrindinis veikėjas teatre – lėlė, o tas, kas ją valdo ir už ją kalba, yra lėlininkas. Teatralizuoti pasirodymai, lėlių teatras, edukacinė programa bibliotekoje – tai galimybė pasakyti vaikams apie svarbiausius dalykus žaidimo forma, jie geriau įsisavina informaciją. Lėlės pagalba galima vesti dialogus apie knygas, rašytojus, personažus ir kt. Programa ugdo vaikų meninės kūrybos įgūdžius, suteikia naujų žinių, patirties.
Lėlių teatras

Edukacinė programa ,,Lėlė - raktas į vaiko širdį"

Dalyviams multimedijos pagalba pristatoma bibliotekos lėlių teatro ,,Padaužiukai“ istorija, sukurtos lėlės, jų valdymo technika, gamyba. ,,Pasakų namelyje“, stovuose eksponuojamos
pasakų knygos, teatrinės lėlės. Vedėja pelėdikė Bronikė kūrybiškai ir žaismingai pristato, demonstruoja ir komentuoja. Vaikai turi galimybę pasirinkti personažą, paimti lėlę į rankas, su ja susipažinti iš arčiau, pavaidinti. Po pristatymo, su teatrinėmis lėlėmis sekama pasaka - žaidimas ,,Ropė“. Praktinėje - kūrybinėje veikloje, priklausomai nuo dalyvių amžiaus, praktinėje kūrybinėje veikloje gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės: 1- 2 klasių mokiniai kuria lazdelines lėles iš popieriaus; 3 - 6 klasių mokiniai - pirštukines lėles iš dirbtinio veltinio (filco). Sukurtas lėles - knygos personažus, dalyviai parsineša į mokyklą ar namus.
Lėlių teatras, Literatūra

Kūrybinio skaitymo užsiėmimas ,,Literatūrinės šėlionės"

Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei kūrybinė. Užsiėmimo pradžioje susipažinimui ir kūrybinio skaitymo valandėlei pasitelkiamas knygos personažas – kiškis Morkus,
kuris vaikus ves per visą užsiėmimą. Kartu su knygos personažu literatūrinio žaidimo metu, pasitelkiant informacines technologijas, trumpai pristatoma Kęstučio Kasparavičiaus kūryba. Atsižvelgiant į vaikų poreikius, vaikai patys pasirinks knygą, kurios ištraukas jie skaitys. Perskaitę kūrinio ištrauką, diskusijos metu aptars jo turinį, analizuos personažų savybes, diskutuos apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalins savo patirtimis, emocijomis, mokysis modeliuoti (perkurti) kūrinį, keičiant pabaigą ir pradžią, pridedant kitus personažus, užrašys savo pasakojimą ir jį iliustruos. Taip jie sukurs knygelę ,,Kartu su Morkumi...“ Pasiskirstę vaidmenimis pagal savo sukurtą pasakojimą jie sukurs garso įrašą, kuris bus pridėtas prie knygutės. Kūrybinės užsiėmimo dalies metu vaikai susipažins su šešėlių teatro žanru, gamins savo sukurto pasakojimo personažus ir kurs šešėlių teatro pasirodymą, kurį galės parodyti savo tėvams. Tokia žaidybinė teksto perteikimo forma leidžia vaikams atsipalaiduoti, o pokalbiai su lėlėmis – išlaisvinti savo mintis, drąsiai sakyti savo nuomonę ir interpretuoti literatūros tekstą. Tai puiki galimybė ugdyti vaikų vaizduotę, kritinį mąstymą, lavinti vaikų pojūčius, skatinti vaikų bendravimą, domėjimąsi kultūros reiškinių įvairove, mažinti socialinę atskirtį. Siektinas rezultatas – pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves, tenkinančias įvairius jų poreikius, parodyti jiems, kad biblioteka – tai ne tik knygų skaitymas, tai ir edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, inovatyvios mokymo ir informacijos priemonės. Šia paslauga siekiama parodyti, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas ir įdomus, o jų įvairovė bibliotekoje gali tenkinti visų poreikius.
Rodomi įrašai: 91 - 9999