DĖMESIO! Sausio mėnesį vyks sistemos atnaujinimo darbai. Vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, neformalaus vaikų švietimo renginiai stabdomi.
Lėlių teatras

Spektaklis „Kaulo bobos apžavai“

Spektaklis apie meilę, draugystę, išdavystes, pyktį, visuomenės pasmerkimą ir galų gale išsivadavimą nuo nuolatinio persekiojančio blogio, nesvarbu kokiame pavidale jis būtų. Nuostabus
vaizdų ir jausmų gyvumas perteikiamas video ir animacijos pagalba, personažų spalvingumas ir lėlių įvairovė, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai – atsispindi visame spektaklio vaizdinyje. Kodėl siaubo pasaka? Toks yra liaudies pasakų paradoksas, savotiškas absurdas, kuris nuteikia nuotaikingam siaubo pasakos žiūrėjimui. Pasakos siužetas pasirengęs tave gąsdinti, o bežiūrint ima juokas.
Lėlių teatras, Literatūra

Netradicinių lėlių kūrimas pagal literatūrinius kūrinius

Edukacijos tikslas – skatinti vaikų skaitymo motyvaciją ir laisvalaikio užimtumą supažindinant su netradicinių lėlių kūrimo technikomis. Savo įspūdžius, jausmus apie perskaitytą (savo
pasirinkimu ar rekomendavus bibliotekininkui) knygą mokiniai išreikš per kūrybą: iš įvairių medžiagų (įvairių audinių, vielos, siūlų, sagų, medinių šaukštų, popieriaus ir pan.) bus kuriamos netradicinės lėlės-knygų personažai, kurie vėliau bus panaudojami kilnojamam lėlių teatrui. Mokiniai su pasigaminta lėlyte dalyvaus pasakų inscenizavimo vaidinimuose.
Lėlių teatras, Kita

Skaitymai teatro šviesoje

Knyga yra vienas pagrindinių žmogaus kultūrinio lavėjimo įrankių. Tačiau formuojantis vaikų skaitymo įgūdžiams dažnai nutinka taip, kad skaitymas vaikams tampa ne malonumu, bet
prievole. Todėl ypač svarbu kuo įvairesnėmis priemonėmis skatinti vaikus domėtis literatūra, neprarasti ryšio su knyga ir skaitymu. Skaitydami vaikai dažnai tapatinasi su knygų personažais, įsijaučia į jų pasaulį. Taip lavinama jų vaizduotė, ugdomas žingeidumas. Ši programa skirta tam, kad skatintų vaikus pažvelgti į literatūrą per asmeninę patirtį kontaktuojant su teatru, t. y. per šešėlių teatro prizmę, kuri ne tik suteiks galimybę jiems perprasti literatūros kūrinius, patiems patirti juose kuriamus siužetus, bet ir interpretuoti knygose vystomą veiksmą ir pan. Tikėtina, kad kiekvienas čia suras sau patrauklų lavėjimo būdą, taip dar vienu žingsniu priartėjant prie kultūros ir meno pažinimo. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. Kas? Teisingai – šešėlis! Nuo šešėlio nepabėgsi, teigia lietuvių liaudies išmintis, tačiau mes kviečiame kaip tik nebėgti, o susipažinti su juo artimiau ir netgi paeksperimentuoti, pabandyti sujungti jį su literatūra. Kūrybinio užsiėmimo metu pakviesime vaikus garsiai perskaityti pasirinktą kurinį (pvz.: „Triušis Ralfis – knygų vagis“, „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“ arba pačių dalyvių pasirinktą). Susipažinę su tekstu, keliausime į kūrybines dirbtuvėles, kuriose išlaisvinsime fantaziją ir mintyse sukurtus personažus paversime realybe. Sukurti knygų veikėjai atgis šešėlių teatro formomis ir pakvies artimai pažinčiai su teatru. Moksleiviai taip pat turės galimybę artimiau susipažinti su biblioteka ir iš labai arti apžiūrėti jos knygų lobynus! Užsiėmimo metu per tiesiogine patirtimi grįstą pažintį su literatūros ir teatro sritimis, šių meno sričių sintezę, sieksime įtraukti vaikus į aktyvią kūrybinę veiklą, taip prisidedant prie jų kūrybiškumo lavinimo, kultūrinių, meninių ir socialinių kompetencijų ugdymo.
Lėlių teatras

Šešėlių spektaklis - pasaka vaikams „Sniego karalienė”

"Hanso Christiano Anderseno pasaka „Sniego karalienė" - vienas žymiausių danų pasakininko kūrinių, tapęs pasauline vaikų literatūros klasika. Pasaka apie mergaitės Gerdos
kelionę ieškant brolio Kajaus ne kartą statyta įvairiuose teatruose, ekranizuota kine. Nors Vilniaus teatre „Lėlė" H. Ch. Anderseno pasaka „Sniego karalienė" buvo statyta 1993 m. (rež. ir dail. Vitalijus Mazūras), dar kartą grįžti prie minėto kūrinio skatina originalūs spektaklio kūrėjų sumanymai.   Pasak spektaklio režisierės Nijolės Indriūnaitės, Anderseno pasakoje slypi bet kuriai jaunųjų žiūrovų kartai aktualūs klausimai: kas sudaro tarpusavio santykių pagrindą; kaip reikia vertinti Gyvybės ir Mirties sandūrą; kur slypi viltis, tokia reikalinga siekiant sukurti naują bendravimo kokybę? Pagrindinių pasakos veikėjų - sesers Gerdos ir brolio Kajaus - istorijoje minėti klausimai iškyla, kai vaikai netenka gebėjimo nuoširdžiai išklausyti vienas kitą, praranda dėmesingumą artimo abejonėms ir skausmui. Gerdos kelionė į Laplandiją - Sniego karalienės šalį, siekiant rasti ten savo brolį ir sugrąžinti jį namo - tai, anot Nijolės Indriūnaitės, „tikėjimo, meilės puoselėjimo vidiniame vaiko pasaulyje" kelionė."
Kinas, Lėlių teatras

Sušalę sapnai

Praeitis svarbi indentiteto kūrimo procese. Ji padeda susivokti iš kur atėjome, kokie atėjome, padeda įvertinti tai, ką turime, kokie esame šiandien ir kokiais turėtume subręsti. 1941
metų birželio 14 dieną Lietuvoje pradėti masiniai trėmimai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimo duomenimis 1941 – 1953 m. laikotarpiu is Lietuvos deportuotų asmenų skaičius siekė beveik 300 tūkstančių. Bendras mirusiųjų ir žuvusiųjų skaičius viršijo 50 tūkstančių žmonių. Šis renginys – tai objektų teatro ir animacinio lėlių filmo priemonėmis papasakota istorija apie Sibiro gulaguose amžinai užmigusius žmones, apie jų kančias ir mažus džiaugsmus, apie jų pastangas sugrįžti į tėvynę, apie jų tikėjimą, viltį ir tvirtybę tame kelyje į Lietuvą. Šį renginį sudaro trys dalys: edukacinis pokalbis su objektų teatro elementais, lėlių animacinio filmo „Sušalę sapnai“ peržiūra ir refleksija. Renginys bus naudingas ypač tiems, kurie istorijos pamokose gilinasi į Lietuvos pokario įvykius.
Lėlių teatras

Interaktyvus monospektaklis ''Pašėlusiai keista kelionė"

Spektaklio atmosfera kuria savitą nuotaiką ir skatina vaikus ne tik suvokti, bet ir apmąstyti gyvenimo reiškinius susijusius su baimėmis vandeniui, baubams po lova, gyvatėms ir t.t. Šie
dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams ar šiek tiek vyresniems vaikams, o ir ypač nelabai drąsiems. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, šviesos, šešėliai ir funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Mūsų laikais žmonės taip įsibaiminę, kad dažnas apkibęs baimėmis kaip varnalėšų dagiais. Baimės truputį panašios į gripo virusą, tad nuo tėvų jomis užsikrečia ir vaikai. Tada tėvai būna nepatenkinti, ima spausti mažuosius tų baimių atsikratyti. Tik užmiršta pasakyti, kaip tai padaryti. Tad pirmiausia pažinkime baimes. Ir kur baimes geriausia pažinti ir įveikti? O gi keliaujant. Taigi jūsų laukia viena ilga, kvapą gniaužianti kelionė, padėsianti nedrąsiems atsikratyti baimių. O galbūt paaiškės, kad baimių turi ir dar kažkas iš keliautojų – kartu jas įveikti žymiai lengviau.... Spektaklis - tai linksma istorija su spalvingais personažais - atlikėja teatro aktorė Jūratė Kundrotienė. Monospektaklyje aktorė bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojaus nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančias baimes kartu su žiūrovais. Žaidybine forma kalbėdami apie ne visuomet jaukius dalykus vaikai gali lengviau atsikratyti to, kas jiems kelia nerimą. Aktorė Jūratė Kundrotienė džiaugiasi, kad turi galimybę su vaikais teatre kalbėti apie dalykus, jai pačiai nedavusius ramybės vaikystėje, o kartais – neleidžiančius ramiai užmigti iki šiol. „Baimės, apie kurias kalbu, yra labai savos: ne tik vaikai, bet ir suaugusieji dažnai jų neatsikrato.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis „Mergaitė myli Šunį“

Kūrybinė pastatymo „Mergaitė myli Šunį“ komanda - autorius ir režisierius Andrius Žiurauskas, dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitorius Olegas Jerochinas, garso efektus sukūrusi
„Aktida“, aktoriai: Mindaugas Černiauskas, Rokas Lažaunykas, Jolita Ross, Vigita Rudytė scenoje pasakoja susipynusias vienišos mergaitės ir beglobio šuns istorijas. Pagrindiniai spektaklio personažai – suaugusiųjų abejingumą ir vienatvę išgyvenantis vaikas, ir žaisliuku tapęs nulėpausis šunelis, už nepaklusnumą išvežtas į miško gilumą. Šilumos, supratimo ir atjautos paieškos padeda pastatymo veikėjams atrasti vienam kitą ir išgyventi šaltame, abejingame ir racionaliame pasaulyje. Nevengdami scenoje probleminių, skausmingų, tačiau itin aktualių temų, spektaklio kūrėjai kviečia vaikus ir suaugusiuosius kalbėtis apie pagarbą gyvybei, atjautą, dėmesingumą, ir tarpusavio santykius, apie gebėjimą mylėti ir prisiimti atsakomybę. 2019 m. ši kūrybinė komanda už spektaklį „Užburtas kalnas“ apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ ir „Fortūnos“ statulėle.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“

Spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią
asmenybę, suteikiant mokiniams žinių apie lėlių teatro spektaklio kūrimo principus, aktyviai juos įtraukiant į kūrybinį procesą. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. supažindinti mokinius su lėlių teatro meno galimybėmis; 2. skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę; 3. skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų; 4. ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes; 5. skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą; 6. skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra aktualus pradinių klasių mokiniams, nes edukaciją sudaro daug žaidybinių elementų, kurių dėka jaunasis žiūrovas laisvai gali išreikšti savo kūrybiškumą, individualumą. Mokinys, aktyviai įsitraukdamas į spektaklio veiksmą, gali geriau sukaupti dėmesį, įsidėmėti daugiau informacijos apie lėlių teatrui būdingus bruožus, pozityviau vertinti teatrą, kaip savęs išraiškos formą. Spektaklio ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ aprašymas: Atsižvelgus į augantį edukacinių programų poreikį, KVLT Lėlių muziejuje sukurtas edukacinis spektaklis pradinių klasių mokiniams „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“, kurį režisavo jaunosios kartos menininkė, „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Gintarė Radvilavičiūtė. Pagrindinis spektaklio personažas – padūkėlis Peliukas, paragintas aktorės ir žiūrovų, praskleidžia Pasakų dirbtuvėlės uždangą ir kviečia susipažinti su lėlių spektaklio gimimo procesu, kūrybine grupe: autoriumi, režisieriumi, dailininku, kompozitoriumi, lėlių ir dekoracijų gamintojais. Taikant patrauklias inovatyvias teatrinės raiškos priemones ir žaidybinius elementus, žiūrovai supažindinami su lėlių teatro žanro subtilybėmis, spektaklio sukūrimo principais ir kūrybinės komandos funkcijomis.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis "Evoliucija" Lietuvos regionuose

Iš meilės mokslui lengvai pamišęs ekscentriškasis Mokslininkas spektaklio žiūrovus pakvies į savo mokslinę laboratoriją – čia jis atliks įvairius eksperimentus, išsikvies evoliucijos
kelyje seniai išnykusius gyvūnus, o vaizdo projekcijomis iliustruos Visatos atsiradimo ir civilizacijų gimimo istoriją. Didysis sprogimas, gyvybės atsiradimas Žemėje, Juros periodas, ledynmetis, senovės civilizacijos ir šiuolaikinis žmogus – ši milijardais metų skaičiuojama istorija akimirksniu prabėgs atviros pamokos principu sukurtame spektaklyje, kuriame, paklūstant evoliucijos principams, tradicines teatro raiškos priemones papildys vaizdo projekcijos, o pasakojimą įgarsins originali šiuolaikinė muzika. Spektaklio kūrėjai siekė išradingai, žaismingai, bet ir visai rimtai papasakoti visų istorijų istoriją apie Visatos gimimo džiazą, kartu su žiūrovais paklaidžioti mokslo labirintais ir taip sužadinti vaikams smalsumą (o tėvams priminti jį tokį turėjus) saldžiaisiais mokslo vaisiais.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra kvailutės dvasinis grožis, kuris turėtų būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslu. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis moksleiviams leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekviename mūsų gyvena trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik dažai mes neturime drąsos tą kitoniškumą puoselėti, jį slepiame ir prisitaikome. Kodėl?.. Paslauga gali papildyti penktokų ir šeštokų pamokas, pagal mokymo programą studijuojantiems lietuvių pasakas bei sakmes.
Rodomi įrašai: 101 - 110119