Dėmesio! Sausio mėnesį vyksta sistemos atnaujinimo darbai, dėl Kultūros paso paslaugų užsakymo pradžios informuosime.
Lėlių teatras

Pažintinis spektaklis "Grybų karas" Lietuvos regionuose

Mūsų literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius niekada neslėpė, kad populiariausias jo kūrinys - eiliuota poema vaikams „Grybų karas“. Dėl žaismingos, muzikalios formos ir
daugiaplanio temų atžvilgiu turinio ši poema neretai statoma teatrų scenose, o kartais iššaukia ir tikrą karą! Tad, mieli žiūrovai, greitai ruoškitės gynybai, žygin ruošias grybai! Pasak režisieriaus A. Mikučio, kuriančio grybų kariuomenės strategiją, „kepurėtieji maištininkai“ būsimo mūšio lauke naudos skirtingą taktiką: tryps ir šoks, trauks uždegančias arijas, slėpsis po didžiulėmis kepurėmis, atakuos pokštais ir linksmomis eilėmis, net kūlversčiais versis...
Lėlių teatras, Literatūra

Kūrybinio skaitymo užsiėmimas,, Literatūrinės šėlionės

Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei kūrybinė. Pirmoje dalyje vaikams bus demonstruojamas filmukas,, Pasakos šeima“, kuriame žaidybine forma pasitelkiant inovatyvias
technologijas vaikai susipažins su pasakos žanru ir jos rūšimis. Susipažinimui ir kūrybinio skaitymo valandėlei pasitelkiamas pirštininės lėlės personažas – kiškis Morkus, kuris vaikus ves per visą užsiėmimą. Kartu su šiuo personažu literatūrinio žaidimo metu, atsižvelgiant į vaikų amžių ir poreikius pristatoma pasaka. Pasaka adaptuota pasitelkiant audio įrašus ir dainuojamuosius intarpus. Aptariant kūrinėlį, diskusijos metu ,kartu su vaikais analizuosime personažų savybes, diskutuosime apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalins savo patirtimis, emocijomis, mokysis modeliuoti (perkurti) kūrinėlį, keičiant pasakos pradžią , įvykių seką ir pabaigą, pridedant savo išgalvotus personažus ir keičiant pasakos personažų elgesį. ,,Kartu su Morkumi...“ Pasiskirstę vaidmenimis jie kurs paskos improvizaciją, kurią aptars peržiūrėję video įrašą. Antroje kūrybinio užsiėmimo dalyje vaikai pasirinkę lėlių teatro žanrą ( šešėlių teatro arba stalo teatro) ir susiskirstę į grupes kurs pasirinktos pasakos lėlių teatro mini spektaklį savo draugams; 1, 2 klasių mokiniams ir sunkiau dirbantiems savarankiškai bus pateikti lėlių šablonai. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Siektinas rezultatas – per lėles mokyti vaikus reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Tobulinti ugdymo procesą, kad jis taptų įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų, pritraukti kuo daugiau vaikų į biblioteką, kurioje jie atrastų erdves, tenkinančias įvairius jų poreikius, parodyti jiems, kad biblioteka – tai ne tik knygų skaitymas Šia paslauga siekiama parodyti, kad knygų skaitymas gali būti žaismingas ir įdomus, o jų įvairovė bibliotekoje gali tenkinti visų poreikius.
Lėlių teatras

„Kaip kvailelis karaliaus žentu tapo“

Pasaka-edukacija „Kaip kvailelis karaliaus žentu tapo“ formuoja atjautos, išradingumo, sumanumo prasmę, kurią ugdytiniai sugeba suvokti bei įsisąmoninti stebėdami vyksmą, patirdami
išgyvenimus, dalyvaudami kūrybinėse pertraukėlėse. Žiūrėdami pasaką-edukaciją dalyviai įsisąmonina personažų charakterio savybes, jų siekiamybes, per sceninį veiksmą išgyvena visą jausmų paletę. Tai veikia jų jausmus, vaizduotę ir emocijas. Pasakoje slypi gėrio idėja, kuri remiasi pagrindinio herojaus nepaliktų bėdoje pasakos personažų išgelbėjimu. Kultūrinis dalyvių sąmoningumas pasakos eigoje grindžiamas ir stiprinamas tokiomis personažų vertybėmis, kaip atsakomybė, atjauta, įsipareigojimas, silpnesnio nepalikimas, tobulumo siekimas. Žiūrėdamas vaidinimą ugdytinis prisiima individualią atsakomybę pačiam svarstyti, analizuoti, vertinti, priimti ar atmesti personažų charakterius, išgyvendamas kiekvieno jų siužetinę veiksmo liniją. Teatras (o taip pat ir lėlių teatras) pasižymi išskirtinėmis galiomis kurti ir formuoti socialinius ryšius, todėl padeda efektyviai atskleisti kultūrinį sąmoningumą. Neįmanoma išugdyti kultūrinio sąmoningumo, neugdant kūrybiškumo. Teatras – palanki erdvė ugdyti ugdytinio kūrybiškumą, kritinį mąstymą, leidžiant jam įsijausti į kito žmogaus ar personažo gyvenimą, jį analizuoti, daryti išvadas. Teatras formuoja komandinio darbo įgūdžius.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Arklio Dominyko meilė“ (Nuotolinė paslauga)

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos lėlių teatras „Trivainėlis“ pristato nuotolinę paslaugą, lėlių spektaklį „Arklio Dominyko meilė“, pastatytą pagal V. V. Landsbergio
to paties pavadinimo pasaką. Baltas laukinis arklys Dominykas įsimyli šiek tiek išpaikusią rugiagėlę. Artėjant šalnoms jis yra priverstas paslėpti ją po akmeniu, o pats iškeliauja į Afriką ieškoti rugiagėlės artimųjų. Keliaudamas jis susipažįsta su baltąja meška, begemotu, beždžionėle, kupranugariais ir kitais linksmais personažais, kurie įkūnija skirtingus žmonių charakterius, vertybes, pasaulio suvokimą ir labai įvairią mūsų visuomenės sandarą. Spektaklyje ryškūs ne tik pagrindiniai veikėjai arklys ir rugiagėlė, bet ir antraeiliai personažai, patraukiantys savitais charakteriais, atspindinčiais gyvenimo ir pasaulio įvairovę. Skirtingas veikėjų bendravimas ir supratimas leidžia suprasti ir toleruoti kitokias nuomones ir kitokias vertybes, tikėti savimi, siekti užsibrėžtų tikslų, vertinti tikrą draugystę. Spektaklis yra kupinas gerumo, švelnumo ir žaismingumo. Vyrauja draugystės, ilgesio, pagalbos kitam, noro susikalbėti motyvai, kas leidžia geriau suprasti darną ir teisingumą, bei gebėjimą visiems darniai pasaulyje gyventi. Spektaklio scenografiją kūrė dailininkė D.Ališauskaitė Zinovičienė, režisūrinių sprendimų klausimais konsultavo režisierė, aktorė A. Sunklodaitė.
Lėlių teatras

Spektaklis: J.Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė" (Nuotolinė paslauga)

Tikslas - supažindinti vaikus su lėlių teatro žanru, lėlių rūšimis, skatinti vaikus kūrybiškai mąstyti, sužadinti teigiamas emocijas. Įtraukiantis siužetas, įspūdinga scenografija,
lėlės, šviesos efektai, specialiai šiam spektakliui sukurta muzika vaikus nukelia į tikrą pasaką. Spektaklyje vaidina lėlių teatro studijos dalyviai -vaikai, veiksmas vyksta per žaidimą, nestinga gerų emocijų, netikėtumo momentų, dėmesys išlaikomas iki pat spektaklio pabaigos. Kaip ir kiekviena pasaka, ši istorija labai pamokanti - draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas - pamatinės gyvenimo vertybės.
Lėlių teatras, Kita

Šešėlių teatras „Kokius padavimus apie Druskininkus kužda šešėliai?“

Kuriant muziejaus ir lankytojo ryšį svarbi ne tik įvairiapusė žodinė informacija, bet ir emocinį įspūdį sustiprinančios priemonės: reginys, muzika, garsas, įspūdis, lytėjimas, erdvė,
bendravimas, kiti patrauklūs ekspozicijos pateikimo būdai. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniai edukacijų vartotojai yra mokiniai. Norėdami muziejų padaryti patrauklų ir ikimokyklinukams, auginti lankytojų kartą, siūlome edukaciją, patrauklią ir jaunesnio amžiaus vaikams. Ši edukacija pritaikyta tiek mažamečiams nuo 3 metų, tiek pradinių klasių mokiniams. Edukacijos tikslas – žaismingai ir patraukliai mažuosius muziejaus lankytojus supažindinti su Druskininkų ir jų apylinkių istorija per padavimus. Plėsti jų pasaulėžiūrą, kūrybiškumą, ugdyti socialines kompetencijas, emocinį intelektą, kritinį mąstymą bei sąmoningumą. Edukaciniame užsiėmime mokiniai per trumpą pasakojimą su piešiniais bus supažindinami su lėlių ir šešėlių teatro istorija bei Druskininkuose buvusiu teatru, taip pat sužinos, kas yra padavimas. Antroje dalyje mokiniai žiūrės vieną mini šešėlių teatro spektaklių, kurį patys pasirinks iš siūlomų padavimų. Spektaklio metu išgirs ir pamatys vieną iš Druskininkų apylinkių įžymybių atsiradimo įstorijų. Po trumpo aptarimo bus praktinis užsiėmimas – judančių šešėlių lėlyčių gamyba ir vaidinimas, jame vaikai susiskirsto į grupes, sugalvoja naratyvą, pasigamina lėles ir suvaidina mini spektaklį savo draugams; 1, 2 klasių mokiniams ir sunkiau dirbantiems savarankiškai bus pateikti trumpi pasakojimai ir lėlių šablonai, kuriuos pasirinkę galės suvaidinti draugams. Visiems vaikams įgyvendinti savo sumanymus padės edukatorė. Paskutinė dalis – tai refleksija: vaikai vertina vieni kitų darbus, išryškina stipriąsias spektaklių puses bei pasako objektyvias pastabas
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis „Miunhauzeno kelionė“

Spektaklis „Miunhauzeno kelionė“ sukurtas pagal G.A. Biurgerio kūrinį „Baronas Miunhauzenas“. Pasak pastatymo autorės ir režisierės -jaunosios kartos menininkės Mildos Mičiulytės,
šiuolaikiniame pasaulyje kiekvienas vaikas geba naudotis įvairiomis moderniomis technologijomis, kuriose viskas jau yra sukurta už jį patį. Tokioje kasdienybėje vis mažiau vietos lieka vaikiškos vaizduotės ir kūrybos plėtojimui. Juolab, fantazuojantis vaikas dažnai yra palaikomas meluojančiu vaiku. Tačiau mažametis neretai savo išgalvotomis istorijomis nesiekia apgavystės ar naudos sau. Tai, ką suaugusieji dažnai negatyviai vadina melu, dažnai yra artimai susieta su beprasidedančia skleistis nežabota vaikų vaizduote, kuri yra kur kas gilesnė bei nepasiduoda suaugusiųjų logikai. Režisierė įsitikinusi, kad kūrybiškumą reikia nuolat treniruoti ir stimuliuoti, norint, kad jis nenusloptų pačiame aktyviausiame – vaikystės – laikotarpyje ir šia nuostata vadovaujasi spektaklyje. Pastatymo siužetas sudėliotas iš įvairių mažo berniuko, kurio prototipas yra Baronas Miunhauzenas, nuotykių. Berniukas Miunhauzenas mokosi dailės klasėje tapyti natiurmortus. Mokytoja savo pamokose tikisi iš jo realistinio tikrovės vaizdavimo, o Miunhauzenas su savo drauge Vaizduote visuomet nukeliauja toliau, nei realybė gali jiems pasiūlyti. Taip jo darbuose gimsta naujos dailės formos - modernizmas, siurrealizmas, kubizmas... Mokytoja, žinoma, pyksta ir yra įsitikinusi, kad Miunhauzenas - negabus mokinys. Berniukas, aiškindamas, kaip jo darbuose gimė visiškai nerealistiniai vaizdai, ima pasakoti įvairiausius išgalvotus nuotykius: apie skrydį ant patrankos sviedinio, apie elnio galvoje išaugusį vyšnios medį, apie tai, kaip pats save už plaukų ištraukė iš pelkės ir kitas istorijas. Mokytoja vadina Miunhauzeną melagiu ir bando grąžinti jį į realybę, tačiau berniukas tvirtina, jog tai ne melas, o jo draugės Vaizduotės darbas. Šią tiesą jis bando įteigti savo Mokytojai ir kviečia nepamiršti fantazijos ir vaizduotės galių.
Lėlių teatras

Pasakų pasauly

Programa lavina kūrybinį mąstymą (verbalinį ir neverbalinį). Siekiama dalyvius sudominti, skatinti ieškoti, smalsauti, tyrinėti, kurti naujas asociacijas, laisvai ir nestereotipiškai
reikšti mintis, lavinti vaizduotę. Visą informacija pateikiama žaidimo forma, taip ji geriausiai įsimenama. Žaisdami vaikai jaučiasi laisvi ir būna labai imlūs, kartu ugdomi darbo grupėse įgūdžiai
Lėlių teatras

Spektaklis "Raudonoji knyga" bei edukacinė instaliacija Vilniaus teatre "Lėlė"

„Lėlės“ teatro žiūrovams gerai žinomos itin jautrios, poetiškos, daugybę sluoksnių savyje talpinančios Nijolės Indriūnaitės pjesės: „Baltos pasakos“, „Mergaitė su degtukais“, „Gėlių
istorijos“ ir kt. Naujausia N. Indriūnaitės pjesė – Raudonosios knygos įkvėpta – šį kartą atsidūrė lenkų režisierės Ewos Piotrowskos rankose. Lietuvos teatro žiūrovai su E. Piotrowskos kūryba pažįstami iš 2011 m. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pastatyto spektaklio pagal Lewis Carroll romaną „Alisa stebuklų šalyje“. „Raudonojoje knygoje“ stebėsime ir pažinsime paukščius. Šiame žaismingame lėlių spektaklyje per žmogiškus ir teatrinius konfliktus, per paprasčiausią norą išgarsėti skleisis itin rimta, žmogaus ir gamtos, nykstančių rūšių, gyvybės tapimo daiktu tema... Spektaklio dailininkė Julija Skuratova daugiausia dėmesio skyrė koliažo principu kuriamoms lėlėms. Jų konstrukcija buvo kuriama jungiant senus, antikvarinius daiktus ir skultptūrinius, įvairių „Raudonosios knygos“ veikėjų išvaizdą primenančius objektus. Taip senas daiktas spektaklyje primena tai, kas jau išeina ir tuo pačiu – tai, kas gali būti perkurta iš naujo. Parodos-instaliacijos metu, kartu su aktorių pagalba, vaikai galės susipažinti su svarbiausiais faktais apie nykstančius Lietuvos paukščius, pamatyti jų išvaizdą ir išgirsti jų čiulbėjimo įrašus, sužinoti jų pomėgius, kasdienius poreikius bei nykimo priežastis.
Rodomi įrašai: 161 - 169169