Lėlių teatras

Teatrinė fantazija BEKETO BLIUZAS (Teatre)

Spektaklis – apmąstymas apie keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę. Jo kovą su savimi, būtimi ir mirtimi. Beprotiškai vienišam, nelaimingam herojui nėra
vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia. Kitas pagrindinis personažas – pati Mirtis. Tarp herojaus ir Mirties vystosi dialogas. Kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai. Nepaisant tamsaus siužeto, absurdo dramos tikslas yra ne absurdo teigimas, o, Martino Eslino žodžiais tariant, galimybė pažvelgti į absurdiškas situacijas atmerktomis akimis ir, patyrus katarsį, išsilaisvinti iš absurdo. Prasmingas gyvenimas – vienintelis būdas įveikti absurdą. Samuelis Beketas – airių kilmės žymiausias absurdo (lot. absurdus – nedarnus) teatro atstovas. Pirmasis absurdistas, pelnęs tarptautinę šlovę, 1969-aisiais įvertintas Nobelio premija. S. Beketas vaizduoja žmogų, praradusį gyvybingumą, sugebėjimą suvokti ir priešintis pačių žmonių kuriamam absurdui. Savo kūryba, S. Beketas skatina ieškoti prasmės beprasmybėje. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: egzistensijos absurdas, žmogaus kova prieš savo netobulumą, būtis, viltis. Spektaklis mokiniams padės gilintis į absurdo filosofiją, ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

J. Radzevičius SKRUZDĖLĖ ATSISKYRĖLĖ (Nuotolinė paslauga)

J. Radzevičius „Skruzdėlė Atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis, pamokanti istorija apie pasipūtusią Skruzdėlytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar
Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties – „namo su dešimčia kambarių”. Savo kelionėje Skruzdėlytė ne tik išmoksta naujų dalykų, bet ir susiranda labai gerų draugų. O tada jos norai pasikeičia. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra vertybė ir dvasinis grožis, kuris turi būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslas. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio, džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
Lėlių teatras

A. Schmidt PRINCESĖ STRAZDANĖLĖ (Teatre)

Schmidt „PRINCESĖ STRAZDANĖLĖ“, rež. I. Čabanovas tai pasaka apie Karalių ir Karalienę, kurie labai norėjo susilaukti vaikų. Burtininkė Akeba sutiko padėti. Tačiau kaip ir būna burtų
pasaulyje, Akeba išdėstė aiškias taisykles, kurių Karalius ir Karalienė nesugebėjo laikytis. Gimusi Princesė, ant skruostuko turėjusi tris strazdanas, buvo vadinama Strazdanėle. Nors buvo prisaikdinta neišeiti iš namų, mergaitė jautė vis didesnį laisvės, „skrydžio“ poreikį. Vos pradarius pilies langines, Princesė Strazdanėlė išlėkė į pasaulį tapusi gražiausiu Strazdu. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: šeima, laisvė, asmenybės individualumas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą (Išvažiuojamoji)

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. 1905 m. amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį, nuo kurio prasidėjo proveržis į šiuolaikinė aviaciją. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičio garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičio garlėkis“). Aviacijos istorikas Gytis Ramoška teigia, kad "Aleksandras Griškevičius buvo vienas pirmųjų aviacinių idėjų šauklys Rytų Europoje, o jo projektai mažai skyrėsi nuo po pusės amžiaus užčiuoptų aerodinamikos dėsnių". Spektaklyje pristatome ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visas aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija,bandoma suprasti, kas taip traukia žmogų atsiplėšt nuo žemės ir kokius potyrius ir iššūkius turėjo įveikti aviacijos pirmeiviai tol, kol atrado patikimą būdą skraidyti
Lėlių teatras

Edukacinis vaidinimas "Abė ir Cėlė"

Mergaitė Abigailė ir lėlė pelė Cėlė ieško pasislėpusių raidelių, kad išmokytų vaikus savo mėgstamiausią dainelę. "Abė ir Cėlė" - interaktyvus, gausus dainų ir ketureilių
vaidinimas apie alfabetą-raidyną-abėcėlę, skirtas tik į naują mokslo pasaulį įžengusiems pirmokėliams. Spektaklio siužetas pateikiamas žaismingai ir interaktyviai, vaidinimo metu gyvai dainuojama, o personažai pagaminti iš kasdienybėje sutinkamų ir vaikams atpažįstamų daiktų: pieštukų, popieriaus, siūlų, popieriaus ir pan. Taip ugdomas vaikų kūrybiškumas. Po vaidinimo su vaikais diskutuojama, dėl ko verta mokytis skaityti ir rašyti, supažindinama su įvairių šalių abėcėlėmis ir raidėmis, skatinamas vaikų sąmoningumas mokytis. Spektaklio autorė ir atlikėja - profesionali aktorė Greta Dirmauskaitė. Vaidinimo su diskusija trukmė 35 min. Pedagogai gaus metodinės medžiagos pavyzdį - EGOTU sukurto leidinio "Išdykėlių abėcėlė" fragmentą.
Lėlių teatras, Kita

Šešėlių teatras „Kokius padavimus apie Druskininkus kužda šešėliai?“

Kuriant muziejaus ir lankytojo ryšį svarbi ne tik įvairiapusė žodinė informacija, bet ir emocinį įspūdį sustiprinančios priemonės: reginys, muzika, garsas, įspūdis, lytėjimas, erdvė,
bendravimas, kiti patrauklūs ekspozicijos pateikimo būdai. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniai edukacijų vartotojai yra mokiniai. Norėdami muziejų padaryti patrauklų ir ikimokyklinukams, auginti lankytojų kartą, siūlome edukaciją, patrauklią ir jaunesnio amžiaus vaikams. Ši edukacija pritaikyta tiek mažamečiams nuo 3 metų, tiek pradinių klasių mokiniams. Edukacijos tikslas – žaismingai ir patraukliai mažuosius muziejaus lankytojus supažindinti su Druskininkų ir jų apylinkių istorija per padavimus. Plėsti jų pasaulėžiūrą, kūrybiškumą, ugdyti socialines kompetencijas, emocinį intelektą, kritinį mąstymą bei sąmoningumą. Edukaciniame užsiėmime mokiniai per trumpą pasakojimą su piešiniais bus supažindinami su lėlių ir šešėlių teatro istorija bei Druskininkuose buvusiu teatru, taip pat sužinos, kas yra padavimas. Antroje dalyje mokiniai žiūrės vieną mini šešėlių teatro spektaklių, kurį patys pasirinks iš siūlomų padavimų. Spektaklio metu išgirs ir pamatys vieną iš Druskininkų apylinkių įžymybių atsiradimo įstorijų. Po trumpo aptarimo bus praktinis užsiėmimas – judančių šešėlių lėlyčių gamyba ir vaidinimas, jame vaikai susiskirsto į grupes, sugalvoja naratyvą, pasigamina lėles ir suvaidina mini spektaklį savo draugams; 1, 2 klasių mokiniams ir sunkiau dirbantiems savarankiškai bus pateikti trumpi pasakojimai ir lėlių šablonai, kuriuos pasirinkę galės suvaidinti draugams. Visiems vaikams įgyvendinti savo sumanymus padės edukatorė. Paskutinė dalis – tai refleksija: vaikai vertina vieni kitų darbus, išryškina stipriąsias spektaklių puses bei pasako objektyvias pastabas
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Arklio Dominyko meilė“ (Nuotolinė paslauga)

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos lėlių teatras „Trivainėlis“ pristato nuotolinę paslaugą, lėlių spektaklį „Arklio Dominyko meilė“, pastatytą pagal V. V. Landsbergio
to paties pavadinimo pasaką. Baltas laukinis arklys Dominykas įsimyli šiek tiek išpaikusią rugiagėlę. Artėjant šalnoms jis yra priverstas paslėpti ją po akmeniu, o pats iškeliauja į Afriką ieškoti rugiagėlės artimųjų. Keliaudamas jis susipažįsta su baltąja meška, begemotu, beždžionėle, kupranugariais ir kitais linksmais personažais, kurie įkūnija skirtingus žmonių charakterius, vertybes, pasaulio suvokimą ir labai įvairią mūsų visuomenės sandarą. Spektaklyje ryškūs ne tik pagrindiniai veikėjai arklys ir rugiagėlė, bet ir antraeiliai personažai, patraukiantys savitais charakteriais, atspindinčiais gyvenimo ir pasaulio įvairovę. Skirtingas veikėjų bendravimas ir supratimas leidžia suprasti ir toleruoti kitokias nuomones ir kitokias vertybes, tikėti savimi, siekti užsibrėžtų tikslų, vertinti tikrą draugystę. Spektaklis yra kupinas gerumo, švelnumo ir žaismingumo. Vyrauja draugystės, ilgesio, pagalbos kitam, noro susikalbėti motyvai, kas leidžia geriau suprasti darną ir teisingumą, bei gebėjimą visiems darniai pasaulyje gyventi. Spektaklio scenografiją kūrė dailininkė D.Ališauskaitė Zinovičienė, režisūrinių sprendimų klausimais konsultavo režisierė, aktorė A. Sunklodaitė.
Lėlių teatras

Spektaklis: J.Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė" (Nuotolinė paslauga)

Tikslas - supažindinti vaikus su lėlių teatro žanru, lėlių rūšimis, skatinti vaikus kūrybiškai mąstyti, sužadinti teigiamas emocijas. Įtraukiantis siužetas, įspūdinga scenografija,
lėlės, šviesos efektai, specialiai šiam spektakliui sukurta muzika vaikus nukelia į tikrą pasaką. Spektaklyje vaidina lėlių teatro studijos dalyviai -vaikai, veiksmas vyksta per žaidimą, nestinga gerų emocijų, netikėtumo momentų, dėmesys išlaikomas iki pat spektaklio pabaigos. Kaip ir kiekviena pasaka, ši istorija labai pamokanti - draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas - pamatinės gyvenimo vertybės.
Lėlių teatras

Spektaklis "Batuotas katinas"

Spektaklis „Batuotas katinas“ (režisuotas pagal Brolių Grimų pasaką) vaidinamas Tauragės savivaldybės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus "Batuoto
katino" lėlių teatre. Brolių Grimų pasakose labiausiai akcentuojamas darbštumas, įžvalgumas, protas, apsukrumas. Tuo ir pasižymi spektaklio veikėjai: batuotas katinas, piktasis burtininkas, malūnininko sūnus, karalius, princesė, sargybinis. Spektaklis kupinas fantazijos, išminties, kilnių jausmų – svarbiausių vertybių, kurios visada traukė ir trauks skaitytoją ir žiūrovą. Nesudėtingas pasakų veikėjų būdas leidžia vaikams nesunkiai skirti gėrį ir blogį, apmąstyti personažų klaidas, suvokti nesėkmių – sėkmių, skausmo – džiaugsmo, baimės – drąsos priežastis, palyginti lengvai veikia vaiko protą ir skatina tobulėti pačiam. Gyvenime vyksta nuolatinė gėrio ir blogio kova, o šioje erdvėje fiziškai, protiškai, dvasiškai vystosi kiekviena visuomenės karta.
Rodomi įrašai: 171 - 180183