Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras

Monospektaklis „Panama labai graži"

Linksma muzikinė istorija vaikams pasakojanti apie dviejų gerų draugų Meškio ir Tigro kasdieniškus ir nekasdieniškus nuotykius, apie kelionę į svajonių šalį Panamą, apie netikėtą
skrydį ir netikėtą atradimą... Keliaudami jie sutinka daug įvairių draugų, kurie duoda draugiškų patarimų. Spektaklis - tai linksma muzikinė istorija su spalvingais personažais ir dainomis kurias sukūrė ir atlieka aktorius - atlikėjas ir spektaklio dailininkas Andrius Grigaliūnas. Monospektaklyje aktorius bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojų nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančius klausimus. O pagrindinė spektaklio esmė– emigracija ir kodėl atrodo ten , kur mūsų nėra, duona saldesnė..
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis

Lėlių teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką ,,Dvylika brolių juodvarniais lakstančių", tai istorija apie mergaitę, kuri atėjus pamotei į namus buvo labai skriaudžiama,
nugirdusi iš dvariškių, kad ji buvo ne viena, nebeiškentusi pamotės- raganos patyčių išėjo broliukų ieškoti, Žiūrovai pamatys ir supras ką reikėjo mergaitei patirti kol suras savo broliukus. Kokių bjaurių intrigų prigalvojo pamotė ragana, kad sutrukdytų mergaitei siekti savo tikslo ir kaip karalaitis gelbėjo ją atsitiktinai pamatęs miške. Karalaitis pamilo mergaitę iš pirmo žvilgsnio, parsivežė į rūmus ir maldavo karaliaus , kad leistų ją vesti. Po vestuvių karalaitis turėjo išjoti karą, netrukus danguje pasirodė gandras, kuris į rūmus atnešė kūdikėlį Skrendantį gandrą pamatė ragana. Ji apsimetus vargše moteriške, įsiprašė į rūmus, kad padėtų auginti vaikutį. Tačiau ragana nebūtų ragana jei nustotų bjaurius darbus daryti: ji kūdikėlį išmetė, o jo vietoje įdėjo šuniuką. Ragana visus norėjo įtikinti, kad mergaitė yra ragana ir ją reikia sudeginti ant laužo, o čia baigėsi dvylikti mergaitės išbandymo metai ir danguje pasirodė būrys juodvarnių, kurie krito žemėn ir virto žmonėmis.Raganai baigėsi viskas pelnyta bausme, o atkaklumas, meilė ir užsispyrimas, siekiant tikslo triumfuoja. Taigi žiūrovai patirs įvairių pergyvenimų, supras kas teisus, kas ne, kas geras, kas blogas ir įsitikins, kad siekiant tikslo visada jį pasieksi, kad ir kokios kliūtys bebūtų. O finale su žiūrovais diskutuosime ar pelnyta bausmė raganai ar ne ir visi kartu uždainuosime ,, Jei labai norėsi mažas žmogau visada galėsi sėkmę sugaut"
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras

Spektaklis: M. Martinaičio pjesė „Pelenų antelė“

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Rodomi įrašai: 11 - 20104