Lėlių teatras

Spektaklis: M. Martinaičio pjesė „Pelenų antelė“

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Lėlių teatras

Kuriame lėlių teatrą: ieškome dailininko, akroriaus, scenaristo (Nuotolinė paslauga)

Kuriame lėlių teatrą: ieškome dailininko, akroriaus, scenaristo. Kuo labiausiai norėtumėte tapti? Ar žinote, kuo kiekviena iš šių profesijų svarbi ir ypatinga? Susitikimo svečiai -
lėlininkas, dailininkas Vitalijus Mazūras ir aktorė Nijolė Bižanaitė. Per kelis dešimtmečius teatre keitėsi žiūrovų kartos, tačiau nepasikeitė žmogaus smalsumas pažinti pasaulį per teatrinę pasaką. Kokiomis formomis galima ją pasekti? Pakviesime vaikus pasidalinti patirtimis ir papildysime savosiomis. Čia pat - tikras pavyzdys, iš anksto nufilmuotas spektaklis "Baltuolė". Kartu pasižiūrėję čia pat aptarsime jį: kūrėjai ir žiūrovai. Ar visiems pavyko pastebėti tai, ką kūrėjai norėjo atskleisti? Ar tą pačią istoriją vienodai suprato vaikai ir mokytoja? Kaip tokį spektaklį kurtų patys vaikai? Kad būtų lengviau įsivaizduoti, imkimės kirpti ir padedant dailininkui susikurkime lėles.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas"

Nykštuko'' lėlių teatras atveža ir pristato savo išvažiuojamąjį spektaklį ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas" su pilna technine dalimi (apšvietimu ir įgarsinimu). Prieš spektaklį ir
po vyksta edukacinės priemonės, kurių metu žiūrovai supažindinami su spektaklio žiūrėjimo ypatybėmis, aktoriaus lėlininko profesija, lėlių valdymo technika.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Lėlių teatras, Cirkas

Mažasis cirkas

Šios paslaugos tikslas supažindinti jaunąjį žiūrovą su šiuolaikiniu cirku ir skatinti jį kūrybiškai mąstyti. "Mažasis cirkas" - tai puiki šios meno srities edukacija
moksleiviams. Jie kviečiami į naują erdvę, į mažą cirko palapinę žiūrėti spektaktaklį "Blusa ir Profesorius “, sukurtą pagal to paties pavadinimo H.K.Anderseno pasaką. Spektaklyje šiuolaikiškai, komiškai ir orginaliai pateikiama jaunajam žiūrovui kūrybiškumo tema. Pagrindinis istorijos herojus "profesorius", vaikystėje iš sprogstančio oro baliono iššokdintas parašiutu, troškęs būti lakūnu ,bet įgijęs fokusininko amatą, rodydamas savo triukus keliauja po pasaulį. Susiradęs mylimąją "žmonikę" su ja rodo fokusus , bando uždirbti pinigų ir įsigyti oro balioną… galiausiai žmona dingsa, o kartu su ja ir gera nuotaika... jis lieka vienui vienas ir jau atrodo blogiau būti nebegali... bet tuomet užtenka vienos vienintelės "blusos", kad ir vėl norėtųsi juoktis ir svajoti... Kūrybiškumas esantis kiekviename iš mūsų padeda įveikti net ir sunkiausias gyvenimo situacijas ir vėl džiaugtis gyvenimu. Šiai istorijai papasakoti aktorius naudoja žongliravimo, balansavimo disciplinas, lėlių ir objektų teatrą. Pasirinktas objektas- vinilinė plokštelė. Iš jų skamba muzika, jos virsta žongliravimo objektais, iš scenografijoje esančių stalčiukų atsiranda pasakos personažai, skirtingų tūrių lėlės padarytos iš vinilinių plokštelių ir kita. Spektaklis kupinas, parodaksalių situacijų, netikėtumų, kūrybiškų staigmenų. Aktorius meistriškai manipuliuoja žiūrovų mintimis vis pateikdamas naujų beprotiškiausių sprendimo būdų. Stebėdami šį cirko vaidinimą, dalyviai kviečiami kartu kūrybiškai mąstyti, įveikti sunkumus beprotiškiausių idėjų pagalba. " Mažasis cirkas"– puiki erdvė ugdyti žmogaus kūrybiškumą, kritinį mąstymą, nes siūloma paslauga leidžia įsijausti į kito žmogaus gyvenimą ir atsiribojus nuo jau turimų žinių iš naujo kritiškai mąstyti.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis

Lėlių teatro spektaklis pagal lietuvių liaudies pasaką ,,Dvylika brolių juodvarniais lakstančių", tai istorija apie mergaitę, kuri atėjus pamotei į namus buvo labai skriaudžiama,
nugirdusi iš dvariškių, kad ji buvo ne viena, nebeiškentusi pamotės- raganos patyčių išėjo broliukų ieškoti, Žiūrovai pamatys ir supras ką reikėjo mergaitei patirti kol suras savo broliukus. Kokių bjaurių intrigų prigalvojo pamotė ragana, kad sutrukdytų mergaitei siekti savo tikslo ir kaip karalaitis gelbėjo ją atsitiktinai pamatęs miške. Karalaitis pamilo mergaitę iš pirmo žvilgsnio, parsivežė į rūmus ir maldavo karaliaus , kad leistų ją vesti. Po vestuvių karalaitis turėjo išjoti karą, netrukus danguje pasirodė gandras, kuris į rūmus atnešė kūdikėlį Skrendantį gandrą pamatė ragana. Ji apsimetus vargše moteriške, įsiprašė į rūmus, kad padėtų auginti vaikutį. Tačiau ragana nebūtų ragana jei nustotų bjaurius darbus daryti: ji kūdikėlį išmetė, o jo vietoje įdėjo šuniuką. Ragana visus norėjo įtikinti, kad mergaitė yra ragana ir ją reikia sudeginti ant laužo, o čia baigėsi dvylikti mergaitės išbandymo metai ir danguje pasirodė būrys juodvarnių, kurie krito žemėn ir virto žmonėmis.Raganai baigėsi viskas pelnyta bausme, o atkaklumas, meilė ir užsispyrimas, siekiant tikslo triumfuoja. Taigi žiūrovai patirs įvairių pergyvenimų, supras kas teisus, kas ne, kas geras, kas blogas ir įsitikins, kad siekiant tikslo visada jį pasieksi, kad ir kokios kliūtys bebūtų. O finale su žiūrovais diskutuosime ar pelnyta bausmė raganai ar ne ir visi kartu uždainuosime ,, Jei labai norėsi mažas žmogau visada galėsi sėkmę sugaut"
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Laumių paslaptys ir lemtys

Ar norite sužinoti laumių paslaptis? Sužinoti, kodėl vaivorykštė laumės juosta vadinama, o laumžirgis – laumės žirgu? O gal smagu būtų suvaidinti puikią A. Jurašio pasaką "Laumės
pirštas"? Jei taip, tai ši edukacija kaip tik Jums! Paslaugos "Laumių paslaptys ir lemtys" veikla gali būti vykdoma ir patalpoje, ir lauke (priklausomai nuo metų laiko ir oro sąlygų). Mokinius pasitinka trys laumės. Lauke – prie akmens, vadinamo Laumės akmeniu. Tai Utenos savivaldybės saugomas gamtos paminklas, kurio ilgis – 2,47 m, plotis – 1,55 m, aukštis – 4,00 m, apimtis – 6,33 m. Pasakojama, kad prie šito akmens rinkdavosi laumės, apsigaubusios keistais apsiaustais. Jų ir pėdos likusios akmeny. Mokiniams pasakojama apie laumes (diferencijuojama pagal amžių), nes laumių paveikslas lietuvių mitologijoje yra gana prieštaringas ir sudėtingas. Vaikus, žinoma, pasitinka gerosios laumės. Jos seka sakmę (mažiesiems), paskui pasiūlo vieną kūrinį suvaidinti. Pasirinkta Aido Jurašiaus pasaka "Laumės pirštas" iš knygos "Akmenukų pasakos". Laumės atidaro "skrynią", kurioje jau yra pridėta pirštukinių ir lazdelinių lėlių (pagal vaikų amžių). Vaikai pasirenka, kokiu personažu nori būti. Muzikai išgauti panaudojamos įvairios gamtinės medžiagos. Jaunesnių klasių vaidinimui vadovauja edukatorius, vyresnieji žino tik kūrinio pradžią ir pabaigą, o visą siužetą kuria ir vaidina patys. Po vaidinimo apibendrinama, aptariami teigiami ir neigiami veikėjai, pagrindinė kūrinio mintis. Trumpai pasakojama apie kitus laumių "atributus" – vaivorykštę, voratinklius, laumšluotę, laumžirgį... Pasiūloma ir apsidairyti – gal pamatys. Pabaigoje apibendrinama – žaidžiamas žaidimas – "lauminėjama". Išlydėdamos vaikus laumės juos pavaišina laumių duona su medum.
Rodomi įrašai: 11 - 20178