Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Lėlių teatras, Kita

Skaitymai teatro šviesoje

Knyga yra vienas pagrindinių žmogaus kultūrinio lavėjimo įrankių. Tačiau formuojantis vaikų skaitymo įgūdžiams dažnai nutinka taip, kad skaitymas vaikams tampa ne malonumu, bet
prievole. Todėl ypač svarbu kuo įvairesnėmis priemonėmis skatinti vaikus domėtis literatūra, neprarasti ryšio su knyga ir skaitymu. Skaitydami vaikai dažnai tapatinasi su knygų personažais, įsijaučia į jų pasaulį. Taip lavinama jų vaizduotė, ugdomas žingeidumas. Ši programa skirta tam, kad skatintų vaikus pažvelgti į literatūrą per asmeninę patirtį kontaktuojant su teatru, t. y. per šešėlių teatro prizmę, kuri ne tik suteiks galimybę jiems perprasti literatūros kūrinius, patiems patirti juose kuriamus siužetus, bet ir interpretuoti knygose vystomą veiksmą ir pan. Tikėtina, kad kiekvienas čia suras sau patrauklų lavėjimo būdą, taip dar vienu žingsniu priartėjant prie kultūros ir meno pažinimo. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. Kas? Teisingai – šešėlis! Nuo šešėlio nepabėgsi, teigia lietuvių liaudies išmintis, tačiau mes kviečiame kaip tik nebėgti, o susipažinti su juo artimiau ir netgi paeksperimentuoti, pabandyti sujungti jį su literatūra. Kūrybinio užsiėmimo metu pakviesime vaikus garsiai perskaityti pasirinktą kurinį (pvz.: „Triušis Ralfis – knygų vagis“, „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“ arba pačių dalyvių pasirinktą). Susipažinę su tekstu, keliausime į kūrybines dirbtuvėles, kuriose išlaisvinsime fantaziją ir mintyse sukurtus personažus paversime realybe. Sukurti knygų veikėjai atgis šešėlių teatro formomis ir pakvies artimai pažinčiai su teatru. Moksleiviai taip pat turės galimybę artimiau susipažinti su biblioteka ir iš labai arti apžiūrėti jos knygų lobynus! Užsiėmimo metu per tiesiogine patirtimi grįstą pažintį su literatūros ir teatro sritimis, šių meno sričių sintezę, sieksime įtraukti vaikus į aktyvią kūrybinę veiklą, taip prisidedant prie jų kūrybiškumo lavinimo, kultūrinių, meninių ir socialinių kompetencijų ugdymo.
Lėlių teatras

E. Matulaitė KĄ JŪS IŠ MANĘS PADARĖT? (Teatre)

Spektaklis E. Matulaitės ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?", rež. Antanas Markuckis gausus tautine išmintimi. Mažiausiasis - senelio ir bobutės Karvutė, atveda didžiuosius į protą,
priverčia susimąstyti. Vieną dieną, nebeturėdami kuo maitinti Karvutės, Bobutė ir Diedukas atiduoda ją nepažįstamam prašalaičiui. Senukai neturėjo kito pasirinkimo, o prašalaitis – tikras sukčius, tuo pasinaudodamas apgauna juos. Bet pasaka, žinoma, ne apie prastą sandėrį. Ji apie vargšę Karvutę, kuri žodį gauna tik spektaklio pabaigoje. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisingumas, sąžiningumas, atjauta, tautos išmintis. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Lėlių kambario istorija“

Interaktyvus edukacinis spektaklis vaikams „Lėlių kambario istorija“ – tai teatrinis pasakojimas, arba istorija, apie vieną mažą mergaitę, papuolusią į pasaką, kur gyvena karaliai,
princai, trys paršiukai ir daug kitų visiems gerai žinomų klasikinių pasakų personažų ir herojų. Tik tie pasakų herojai – skirtingomis lėlių technikomis sukurti (marionetės, gabitinės ir kt.). Vaikai bus supažindinami su jomis, bus įtraukiami į spektaklio kūrimo procesą. Kartu su aktoriais keliaus mišku ieškodami trijų paršelių namo, pabuvos karalystėje, turės galimybę paliesti vienokią ar kitokią lėlę, su ja vaidinti. Stebintys žiūrovai taip pat neliks be vaidmenų – jiems duosime daug pirštininių lėlių, su kuriomis galės vaidinti reikiamus mūsų istorijos siužetinių vingių personažus.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas"

Nykštuko'' lėlių teatras atveža ir pristato savo išvažiuojamąjį spektaklį ,,Čiukas, mažas didelis paršiukas" su pilna technine dalimi (apšvietimu ir įgarsinimu). Prieš spektaklį ir
po vyksta edukacinės priemonės, kurių metu žiūrovai supažindinami su spektaklio žiūrėjimo ypatybėmis, aktoriaus lėlininko profesija, lėlių valdymo technika.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Arklio Dominyko meilė" pagal V. V. Landsbergį

Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti gerumo, atjautos, ištikimybės, meilės jausmus. Spektaklio atmosfera kuria jaukią, savitą, labai poetišką nuotaiką, skatina
vaikus ne tik šypsotis, bet ir apmąstyti esminius gyvenimo reiškinius, svarbiausias moralines vertybes. Šie dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams, bet ir vyresniems vaikams, todėl spektaklis skirtas visiems pradinukams. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Ar gali Lietuvos laukų arkliukas įsimylėti rugiagėlę? Atrodo – visiška nesąmonė... Bet juk meilė – baisiai paslaptingas jausmas ir ko tik jis neprikrečia... Taip ir arklys Dominykas – visiškai netyčia nejučia įsimylėjo Rugiagėlę. Ir jiems buvo gera kartu, kol neatėjo Šalna. Teko Dominykui keliauti net į Afriką, kad parsineštų iš ten Rugiagėlių vainiką ir pavasarį vėl pasodintų savo Rugiagėlę... Ko tik jis keliaudamas nesutiko: Kupranugarį sutiko, Krokodilą sutiko, Beždžionę, Dramblienę sutiko, bet nesutiko žirafos ir zebro... Labai jaukus, šiltas, jautrus spektaklis pagal V. V. Landsbergio knygą tinka visiems – ir visai mažiems, ir ūgesniems, ir net visai suaugusiems. Spektaklis interaktyvus – vaikai dalyvauja spektaklio veiksme, skatinami mąstyti ir patarti personažams, gali aktyviai reikšti emocijas.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Virtuvės istorija"

Režisierė – Šviesa Šulc, scenarijaus autorė – Zita Banelienė. Interaktyvus lėlių spektaklis 1-4 klasių mokiniams. Išvysite linksmą pasakojimą apie išdykusių daržovių būrį iš kurio bus
verdama ypatinga sriuba. Tačiau du maištininkai, Morka ir Pipiras, nenori atiduoti savo gerųjų savybių ir nusprendžia pakeisti receptą. Ar pavyks virėjai išvirti sriubą? „Virtuvės istorija“– tai interaktyvus spektaklis, kurio metu bendraujama su mažaisiais žiūrovais, jiems tenka ir pajudėti, ir atsakyti į įvairius klausimus. Spektaklio metu plečiamos vaikų žinios apie daržoves ir jų naudingąsias savybes. Aktoriai naudoja žaismingas lėlės, spektaklio metu skamba nuotaikinga muzika.
Dailė, Lėlių teatras

Šešėlių teatras: Kaip Ežiukas ir Meškiukas keitė dangų

Pasaka apie du draugus Ežiuką ir Meškiuką gyvenančius miške, ieškančius nuotykių, nebijančius iššūkių. Šiems geriausiems draugams nutinka ir tokie dalykai, kurie vargu ar galėtų nutikti
realiame gyvenime. Vienas iš jų - sumanymas pakeisti dangų. Jei dar niekada neteko aplankyti vietelės, kur yra sudėti įvairūs dangūs, Meškiukas su Ežiuku jums parodys ir, jeigu niekada neteko pakeisti dangaus, Ežiukas su Meškiuku parodys, kaip tai padaryti, tačiau ar pavyks draugams pakeisti dangų? Ir ar išvis įmanoma nuimti dangų ir būti be jo? Kas būna tada? Nuo padūkusio šėlsmo iki melancholiškos rimties Ežiukas su Meškiuku praves kelionę per savąjį mišką, palydėdami galbūt paskutinįsyk pasirodžiūsią saulę, kuri papuošė žemę rudens sutemomis. Spektkalis pastatytas pagal Sergej Kozlov ,,Ežiukas rūke‘‘ - trumpų, švelnių ir pašėlusių pasakų rinktines. Istorija pasakojama šešėlių ekrane įvairiomis tradicinėmis ir netradicinėmis šešėlių tearo priemonėmis bei trumpais muzikiniais intarpais. Po spektaklio žiūrovai galės apžvelgti visą atlikimo virtuvę, iš kur ateina ir pasirodo šešėlis ekrane, taip pat bus vedamos dirbtuvės norintiems pasigaminti savo šešėlinę lėlytę arba sukurti dangų.
Kinas, Lėlių teatras

Sušalę sapnai

Praeitis svarbi indentiteto kūrimo procese. Ji padeda susivokti iš kur atėjome, kokie atėjome, padeda įvertinti tai, ką turime, kokie esame šiandien ir kokiais turėtume subręsti. 1941
metų birželio 14 dieną Lietuvoje pradėti masiniai trėmimai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimo duomenimis 1941 – 1953 m. laikotarpiu is Lietuvos deportuotų asmenų skaičius siekė beveik 300 tūkstančių. Bendras mirusiųjų ir žuvusiųjų skaičius viršijo 50 tūkstančių žmonių. Šis renginys – tai objektų teatro ir animacinio lėlių filmo priemonėmis papasakota istorija apie Sibiro gulaguose amžinai užmigusius žmones, apie jų kančias ir mažus džiaugsmus, apie jų pastangas sugrįžti į tėvynę, apie jų tikėjimą, viltį ir tvirtybę tame kelyje į Lietuvą. Šį renginį sudaro trys dalys: edukacinis pokalbis su objektų teatro elementais, lėlių animacinio filmo „Sušalę sapnai“ peržiūra ir refleksija. Renginys bus naudingas ypač tiems, kurie istorijos pamokose gilinasi į Lietuvos pokario įvykius.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis ĮSILAUŽĖLIS, susitikimas su spektaklio kūrėjais

Spektaklis jaunimui "Įsilaužėlis" pastatytas pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas
yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė? Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skambės hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui. „Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį, privers paauglius, jų tėvus ir mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Rodomi įrašai: 11 - 2099