Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“

Spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią, lietuvių
tautosaką puoselėjančią asmenybę, ne tik suteikiant mokiniams žinių apie šešėlių teatro spektaklio kūrimo principus, bet ir įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su šešėlių teatro galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ir sąmoningumą, įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. 4. Skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą. 5. Skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu, lietuvių tautosaka. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis aktualus pradinių klasių mokiniams, nes jie ne tik gilina savo žinias apie lietuvių tautosaką, joje glūdinčią išmintį, bet ir yra supažindinami su įdomia, paveikia idėjų perteikimo forma – šešėlių teatru. Mokinių patirtis teatre gali skatinti susidomėjimą menu, kūrybiškumą, originalumą, smalsumą. Spektaklio aprašymas: Pjesę „Gulbė – karaliaus pati“ stebuklinės lietuvių liaudies pasakos motyvais parašė ir spektaklį režisavo režisierė, dramaturgė ir aktorė Nijolė Indriūnaitė. Scenografiją sukūrė LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Aušra Paukštienė, o muziką – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Lietuvoje – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Šešėlių teatro spektaklyje atgimsta Mergelės Gulbelės ir ją pamilusio Karaliaus santykių drama. Darbštumu ir dailumu apdovanota mergina – paukštė netenka sparnų ir galimybės skristi, tačiau tampa mylima Karaliaus žmona. Žemiškas ir racionalus valdovas negali suprasti mylimosios svajų ir ketinimų vėl pakilti į dangaus platybes, palikti jųdviejų sūnų ir išsižadėti aprūpinto gyvenimo rūmuose.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ ir kūrybinės-edukacinės dirbtuvės

Pasaka "Auskaplaukis ir Auksažvaigždė" apie senos raganos pamestus karaliaus vaikus, apie broliškumą, atjautą ir pasiaukojimą. Apie tai, kad jeigu sieksi savo tikslo- būtinai
jį pasieksi.Po spektaklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali susikurti veikėją iš siūlų .
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“

Spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią
asmenybę, suteikiant mokiniams žinių apie lėlių teatro spektaklio kūrimo principus, aktyviai juos įtraukiant į kūrybinį procesą. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. supažindinti mokinius su lėlių teatro meno galimybėmis; 2. skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę; 3. skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų; 4. ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes; 5. skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą; 6. skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra aktualus pradinių klasių mokiniams, nes edukaciją sudaro daug žaidybinių elementų, kurių dėka jaunasis žiūrovas laisvai gali išreikšti savo kūrybiškumą, individualumą. Mokinys, aktyviai įsitraukdamas į spektaklio veiksmą, gali geriau sukaupti dėmesį, įsidėmėti daugiau informacijos apie lėlių teatrui būdingus bruožus, pozityviau vertinti teatrą, kaip savęs išraiškos formą. Spektaklio ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ aprašymas: Atsižvelgus į augantį edukacinių programų poreikį, KVLT Lėlių muziejuje sukurtas edukacinis spektaklis pradinių klasių mokiniams „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“, kurį režisavo jaunosios kartos menininkė, „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Gintarė Radvilavičiūtė. Pagrindinis spektaklio personažas – padūkėlis Peliukas, paragintas aktorės ir žiūrovų, praskleidžia Pasakų dirbtuvėlės uždangą ir kviečia susipažinti su lėlių spektaklio gimimo procesu, kūrybine grupe: autoriumi, režisieriumi, dailininku, kompozitoriumi, lėlių ir dekoracijų gamintojais. Taikant patrauklias inovatyvias teatrinės raiškos priemones ir žaidybinius elementus, žiūrovai supažindinami su lėlių teatro žanro subtilybėmis, spektaklio sukūrimo principais ir kūrybinės komandos funkcijomis.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Lėlių teatras

"Kaukių gamyba"

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras

Spektaklis "Kaulo bobos apžavai"

Spektaklis apie meilę, draugystę, išdavystes, pyktį, visuomenės pasmerkimą ir galų gale išsivadavimą nuo nuolatinio persekiojančio blogio, nesvarbu kokiame pavidale jis būtų. Nuostabus
vaizdų ir jausmų gyvumas perteikiamas video ir animacijos pagalba, personažų spalvingumas ir lėlių įvairovė, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai – atsispindi visame spektaklio vaizdinyje. Kodėl siaubo pasaka? Toks yra liaudies pasakų paradoksas, savotiškas absurdas, kuris nuteikia nuotaikingam siaubo pasakos žiūrėjimui. Pasakos siužetas pasirengęs tave gąsdinti, o bežiūrint ima juokas.
Lėlių teatras

Muzikinė komedija ,,Lietuviški perdainavimai"

Spektaklio autorius ir režisierius nusipelnęs Ukrainos meno veikėjas, Kijevo privataus lėlių teatro „Sraigė“ įkūrėjas, aktorius Jurijus Titarovas. Muzikinėje komedijoje „Lietuviški
perdainavimai“ persipina lietuviško kaimo gyventojų kasdienybė. Tai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir linksmų sceninių triukų kupinas vaidinimas. Apsilankę spektaklyje, vaikai supras, kas yra gėris, draugystė, sąžiningumas, moralė, išgirs lietuvišką liaudies muziką ir ilgai bei nuoširdžiai juoksis. Kaip teigia spektaklio režisierius Jurijus Titarovas: „pasaka moko, jog blogis visuomet yra nubaudžiamas. Viename epizode, spektaklio herojus šuo ištaria liūdną frazę: „pasaulyje nėra teisybės“, tačiau teisybė egzistuoja! Ir tą supras visi, kas apsilankys muzikinėje komedijoje „Lietuviški perdainavimai“!“. SPEKTAKLIO AUTORIUS IR REŽISIERIUS – Jurijus Titarovas; LĖLĖS IR SCENOGRAFIJA – Viktoras Nikitinas; MUZIKA – Jurijus Ševčenko, Žemyna Trinkūnaitė; VAIDINA: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Edukacinė programa „Su Vyčiu per istoriją“

Lietuvos valstybės vėliava, herbas, himnas – svarbiausi Lietuvos valstybingumo simboliai ir ženklai, kuriuos atpažinti svarbu kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ar mūsų mažieji šalies
piliečiai žino svarbiausius valstybės ženklus? Ar supranta jų prasmę ir reikšmę? Stebėdami unikalią pasaką apie valstybės didvyrį Vytį, kovojusį už mergelės Lietuvos laisvę ir jos žemių nepriklausomybę, dalyviai puikiai atpažins šalies trispalvę, pamatys herojų Vytį ir išgirs „Tautiškos giesmės“ eilutes, o susipažinę su šiais simboliais kūrybinėse dirbtuvėse galės patys juos atkurti ir sužinoti svarbiausias jų reikšmes.
Lėlių teatras

"Kaukių gamyba"

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Rodomi įrašai: 20 - 3059