DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Žiūrovai dalyvauja spektaklio ,,Kiaus, miaus ir tetulė" peržiūroje. Po spektaklio , edukacinės priemonės metu, jiems atskleidžiamos lėlių teatro paslaptys! Spektaklis „Kiaus, Miaus
ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, sukurtas pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Spektaklyje nagrinėjamos draugystės, vienišumo, baimės temos, kurios pateikiamos subtilaus humoro ir švelnaus liūdesio atmosferoje. Taip stiprinamos ir skatinamos mokinių meninės, kultūrinės kompetencijos suvienijančios bendram estetinio išgyvenimo jausmui.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis "Baltuolė" ir edukacinės dirbtuvės

Atėję į renginį vaikai susitiks su daugybe lėlių, gyvenančių dailininko dirbtuvėje. Skambant muzikai, aktorė seka brolių Grimų pasaką BALTUOLĘ, naudodama įvairių technikų lėles.
Kiekvienas vaikas gauna po mažą popierinę lėlę-karalių. Gavęs dailininko iškirptą lėlę, žiūrovas jau gali pradėti kurti savo pasaką, žiūrėdamas aktorės vaidinamą spektaklį BALTUOLĖ su lėlėmis. PO spektaklio vaikai patys išsikerpa lėlytes - savo mėgstamus personažus. Tuomet jau galima vaidinti ekrane su savo gamybos lėle arba išmėginti dailininko-lėlininko gamintą pasakos personažą.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras

„Bitė Maja“ pagal V. Bonzels knygą

Spektakliu siekiama ugdyti vaikų vertybinę orientaciją, emocijų suvokimą, vaikai skatinami įvertinti situacijas ir rasti teisingą sprendimą. Ugdomas savivertės suvokimas bei santykių su
kitais, kitokiais, kūrimo aspektai. Akcentuojama dorinė saviugda, valios stiprumas. Mažoji bitė Maja nepanoro dirbti įprastų bitėms darbų – nešti medų, daryti vašką – ji norėjo pažinti supantį pasaulį ir žmogų. Išskridusi iš savo gimtojo avilio, Maja sutinka daug įvairių vabalų, kurie atsiliepia apie žmogų visai kitaip, nei Maja įsivaizdavo. Gyvendama viena, Maja atsiduria įvairiose situacijose – ir linksmose, ir pavojingose, tačiau didžiausias pavojus laukia jos gimtųjų namų – avilio… Koks atrodo žmogus vabalėlių akyse, ar pavyks Majai išgelbėti savo namus – sužinosite atėję į spektaklį. Visi norime pažinti pasaulį ir save. Spektaklis ne tik apie bitutę Mają – jis apie mus visus. Į ką esame panašūs – įkyrią egoistę kambarinę musę, snobę skruzdę, geraširdį, šiek tiek paiką mėšlavabalį, o gal į „nacionalinę vertybę“ poetę boružę? Ar visgi į ieškančią, smalsią bitutę, gelbstinčią savo namus?
Lėlių teatras, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Šešėlių teatras“

Programos tikslas – per skaitymą balsu, vaidybinius žaidimus, šešėlių teatrą parodyti literatūros kūrinio (pasakos) naudą ir svarbą mokinio asmenybinei raidai. Formuoti teigiamą mokinių
požiūrį į skaitymą, įtraukiant juos į kūrybinę veiklą, skatinti vaikų kūrybinę saviraišką. Programos dalyviai supažindinami su trumpa šešėlių teatro atsiradimo istorija, raidos etapais, skirtingomis išraiškos rūšimis, šešėlinių lėlių struktūra, siluetinių lėlių gamybos būdais ir valdymo technika. Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka. Vaikai pasiskirsto vaidmenis, padedant bibliotekos darbuotojams, iš įvairių medžiagų (kartono, medinių pagaliukų, popieriaus ir pan.) gamina veikėjus kūrybinėse dirbtuvėse, kuria vaidinimą bibliotekos šešėlių teatre ir po trumpos repeticijos vaidina. Jeigu didelė grupė, vaidinama du kartus. Vieni būna žiūrovai, o kiti aktoriai (veikėjai). Sukurtas lėles vaikai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti mokykloje. Užsiėmimas puikiai tinka specialiųjų poreikių turintiems mokiniams praverti duris į fantastišką kūrybos pasaulį. Edukacijos metu užmezgamas komunikatyvus ryšys tarp edukatoriaus ir dalyvių (specialiųjų poreikių turintys mokiniai dažnai būna užsisklendę), o vaidinimas už širmos leidžia jiems išreikšti save, ugdyti savivertę.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Interaktyvus emocijų ugdymo veiksmas "Džiugena ir Rūgena"

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai puikiai prisitaikę prie technologinių naujovių, jas supranta ir išmano, tačiau labiau linkę veikti ir siekti tikslų individualiai. Jiems sunkiau
socializuotis, veikti komandoje ir siekti bendrų tikslų. Nepaisant to, prigimtinis bendravimo poreikis neišnykęs, tačiau vaikams neretai sunkiau jį tinkamai išreikšti. Viena iš svarbių teatro misijų – mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas. Šio teatrinio veiksmo tikslas - ugdyti vaikų emocinį intelektą. Spektaklis sukurtas pasitelkiant objektus-daiktus, spalvas, garsus, muziką, kūno kalba, mimiką, kuo tiksliau atspindinčius pasirinktą emociją. Dar vienas svarbus aspektas - ne tik emocijų suvokimas, raiška, bet ir valdymas. Kuo toliau, tuo dažniau aktoriniame darbe tenka susidurti su nekontroliuojamomis vaikų emocijomis - tai viena iš bendravimo trūkumo pasekmių. Spektaklio metu, žaidžiant su spalvingais geometriniais objektais, su vaikais ir mokysimės ne tik atpažinti, išreikšti emociją, bet ir ją suvaldyti, kad nevirstų nevaržomu šėlsmu.
Lėlių teatras

J. Radzevičius SKRUZDĖLĖ ATSISKYRĖLĖ (Teatre)

J. Radzevičius „Skruzdėlė Atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis, pamokanti istorija apie pasipūtusią Skruzdėlytę, kuri norėjo ir ieškojo lengvo gyvenimo. Sutikusi Boružę, Lietaus lašelį ar
Jonvabalį, herojė prašė vieno ir to paties – „namo su dešimčia kambarių”. Savo kelionėje Skruzdėlytė ne tik išmoksta naujų dalykų, bet ir susiranda labai gerų draugų. O tada jos norai pasikeičia. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“

Spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią
asmenybę, suteikiant mokiniams žinių apie lėlių teatro spektaklio kūrimo principus, aktyviai juos įtraukiant į kūrybinį procesą. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. supažindinti mokinius su lėlių teatro meno galimybėmis; 2. skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę; 3. skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų; 4. ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes; 5. skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą; 6. skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra aktualus pradinių klasių mokiniams, nes edukaciją sudaro daug žaidybinių elementų, kurių dėka jaunasis žiūrovas laisvai gali išreikšti savo kūrybiškumą, individualumą. Mokinys, aktyviai įsitraukdamas į spektaklio veiksmą, gali geriau sukaupti dėmesį, įsidėmėti daugiau informacijos apie lėlių teatrui būdingus bruožus, pozityviau vertinti teatrą, kaip savęs išraiškos formą. Spektaklio ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ aprašymas: Atsižvelgus į augantį edukacinių programų poreikį, KVLT Lėlių muziejuje sukurtas edukacinis spektaklis pradinių klasių mokiniams „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“, kurį režisavo jaunosios kartos menininkė, „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Gintarė Radvilavičiūtė. Pagrindinis spektaklio personažas – padūkėlis Peliukas, paragintas aktorės ir žiūrovų, praskleidžia Pasakų dirbtuvėlės uždangą ir kviečia susipažinti su lėlių spektaklio gimimo procesu, kūrybine grupe: autoriumi, režisieriumi, dailininku, kompozitoriumi, lėlių ir dekoracijų gamintojais. Taikant patrauklias inovatyvias teatrinės raiškos priemones ir žaidybinius elementus, žiūrovai supažindinami su lėlių teatro žanro subtilybėmis, spektaklio sukūrimo principais ir kūrybinės komandos funkcijomis.
Rodomi įrašai: 21 - 30167