Dailė, Lėlių teatras

Edukacija "Nupieškime Lietuvą", pagal siūtos knygelės vaikams apie Lietuvą turinį

Edukacijos "Nupieškime Lietuvą" vaikai varto siūtą knygelę apie Lietuvą, dalyvauja pokalbyje, diskusijoje, žemėlapyje piešia, fiksuoja svarbiausius Lietuvai objektus.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras, Cirkas

Klounados spektaklis " Kaip atsirado drugeliai"

Klounados spektaklis -“ Kaip atsirado dugeliai" Spektaklis sukurtas pagal Džokondos Beli to paties pavadinimo knygą , tai pasakojimas apie apie kūrybą, atkaklumą ir svajones.
Drugeliai- tai paukščiai panašūs į gėles, būtent taip juos įsivaizdavo kai jų dar nebuvo... Du klounai įkuria dirbtuves ir eksperimentuodami su skaidriais abjektais: plėvelė, vanduo, burbulai, putos, skaidrūs šiaudeliai, iš jų jungiamos formos ir kt. , bando sukurti kažką tokio , kažką tokį gražų kaip gėlė ir grakštų kaip paukštis... jų nepailstančios pastangos, noras peržengti ribas, atkaklumas, bandymai žiūrovų akivaizdoje sukelia daug šypsenų ir gerų emocijų. Spektaklio kūrėjai kelią klausimą- kaip atsiranda kūrinys į kurį žiūrint norisi šypsotis? Spektaklis atliekamas lauke , šiltuoju metų laiku.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Žiūrovai dalyvauja spektaklio ,,Kiaus, miaus ir tetulė" peržiūroje. Po spektaklio , edukacinės priemonės metu, jiems atskleidžiamos lėlių teatro paslaptys! Spektaklis „Kiaus, Miaus
ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, sukurtas pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Spektaklyje nagrinėjamos draugystės, vienišumo, baimės temos, kurios pateikiamos subtilaus humoro ir švelnaus liūdesio atmosferoje. Taip stiprinamos ir skatinamos mokinių meninės, kultūrinės kompetencijos suvienijančios bendram estetinio išgyvenimo jausmui.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

ANDERSENO SAPNAS (Alavinis kareivėlis) (Teatre)

“Anderseno sapnas“. Tai legendinio Danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno istorija apie dvidešimt penkis alavinius kareivėlius, kuriuos nulipdė iš alavinio šaukšto. Alavo užteko tik
dvidešimt keturiems tvirtiems kareiviams, paskutinysis iš jų turėjo tik vieną koją, tačiau tai jam nesutrukdė būti ne mažiau narsesniu, kitokiu nei jo ginklo broliai. Istorija apie kareivėlį - kupiną tikėjimo savimi, drąsos bei ryžto. Apie tai, kaip įsimylėjęs įstabaus grožio, į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jie kartu ištveria daugybę negandų ir kliūčių. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybė vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Spektaklio „Anderseno sapnas“ režisierė Oksana Dmitrijeva – žymi Ukrainos kultūros veikėja, Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia režisierė, docentė, kuri pastatė 45 spektaklius. Spektaklio „Anderseno sapnas“ dailininkė Natalija Denisova – Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia dailininkė, dėstytoja, puikiai žinoma ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų. Spektaklis skatins mokinių kritinį mąstymas, ugdys kūrybiškumą, dvasingumą. Skatins iš naujo pažinti ir įvertinti meilės jausmo prasmę.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis vaikams „Voro vestuvės”

Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę - tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti... Nuotaikingame
lėlių vaidinime veikia gausybė personažų - miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių - , kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius. Skulptūriškų formų ir išradingos konstrukcijos lėles bei objektus valdantys aktoriai veiksmą paįvairina nuotaikingais muzikiniais numeriais, kuriems muziką parašė kompozitorius Irmantas Jankaitis. Šis teatro kūrinys - kameriškai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir įvairių sceninių triukų kupinas vaidinimas.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis „Baldis ir Vivaldis“

Ar žinote, kur slepiasi įkvėpimas? Kaip jį prisišaukti ir kur pasodinti, kad imtų ir paverstų būrį pabirusių natų užburiančiu muzikiniu kūriniu? Pagrindinis spektaklio veikėjas
Svirpliukas Baldis jaučiasi labai nelaimingas – sunku patikėti, bet jis nemoka griežti smuikeliu! Jam padėti gali tik labai gerbiamas kompozitorius, linksmuolis abatas Antonio Vivaldis. Kompozitorius sutinka visus metus mokyti Svirpliuką muzikos paslapčių ir pakviečia drauge leistis į garsų, vaizdų, emocijų ir gamtos stichijų kupiną muzikinę kelionę metų laikais. Spektaklio kūrėjai - Darius Krapikas ir Rasa Bartninkaitė kviečia į nuotaikingą, interaktyvų, muzikinį spektaklį „Baldis ir Vivaldis“, kuriame vienas iš pagrindinių vaidmenų suteikiamas genialiai A.Vivaldžio muzikai. Muziką spektakliui iš A. Vivaldžio „Keturi metų laikai“ koncertų parinko idėjos autorius, profesionalus smuikininkas ir aktorius – D. Krapikas. „Gyvai atliekamos klasikinės muzikos ir baroko epochos tapybos meistrų paveikslų fone besivystančios linksmos istorijos idėja pažadina atradimų poreikį, ,,užkrečia" kūrybos akimirkų džiaugsmu, lavina muzikinį skonį ir ugdo būsimąjį koncertų lankytoją“ (D. Krapikas ).
Lėlių teatras

Šešėlių spektaklis - pasaka vaikams „Sniego karalienė”

"Hanso Christiano Anderseno pasaka „Sniego karalienė" - vienas žymiausių danų pasakininko kūrinių, tapęs pasauline vaikų literatūros klasika. Pasaka apie mergaitės Gerdos
kelionę ieškant brolio Kajaus ne kartą statyta įvairiuose teatruose, ekranizuota kine. Nors Vilniaus teatre „Lėlė" H. Ch. Anderseno pasaka „Sniego karalienė" buvo statyta 1993 m. (rež. ir dail. Vitalijus Mazūras), dar kartą grįžti prie minėto kūrinio skatina originalūs spektaklio kūrėjų sumanymai.   Pasak spektaklio režisierės Nijolės Indriūnaitės, Anderseno pasakoje slypi bet kuriai jaunųjų žiūrovų kartai aktualūs klausimai: kas sudaro tarpusavio santykių pagrindą; kaip reikia vertinti Gyvybės ir Mirties sandūrą; kur slypi viltis, tokia reikalinga siekiant sukurti naują bendravimo kokybę? Pagrindinių pasakos veikėjų - sesers Gerdos ir brolio Kajaus - istorijoje minėti klausimai iškyla, kai vaikai netenka gebėjimo nuoširdžiai išklausyti vienas kitą, praranda dėmesingumą artimo abejonėms ir skausmui. Gerdos kelionė į Laplandiją - Sniego karalienės šalį, siekiant rasti ten savo brolį ir sugrąžinti jį namo - tai, anot Nijolės Indriūnaitės, „tikėjimo, meilės puoselėjimo vidiniame vaiko pasaulyje" kelionė."
Rodomi įrašai: 21 - 30122