Lėlių teatras, Cirkas

Klounados spektaklis " Kaip atsirado drugeliai"

Klounados spektaklis -“ Kaip atsirado dugeliai" Spektaklis sukurtas pagal Džokondos Beli to paties pavadinimo knygą , tai pasakojimas apie apie kūrybą, atkaklumą ir svajones.
Drugeliai- tai paukščiai panašūs į gėles, būtent taip juos įsivaizdavo kai jų dar nebuvo... Du klounai įkuria dirbtuves ir eksperimentuodami su skaidriais abjektais: plėvelė, vanduo, burbulai, putos, skaidrūs šiaudeliai, iš jų jungiamos formos ir kt. , bando sukurti kažką tokio , kažką tokį gražų kaip gėlė ir grakštų kaip paukštis... jų nepailstančios pastangos, noras peržengti ribas, atkaklumas, bandymai žiūrovų akivaizdoje sukelia daug šypsenų ir gerų emocijų. Spektaklio kūrėjai kelią klausimą- kaip atsiranda kūrinys į kurį žiūrint norisi šypsotis? Spektaklis atliekamas lauke , šiltuoju metų laiku.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis vaikams "Žibintininkas ir žvaigždė"

Siūlome susipažinti su H. K. Anderseno kūryba. Spektaklis "Žibintininkas ir žvaigždė" nukels jus į pasakų pasaulį, kur susijungia trys pasakos: "Skiltuvas",
"Mergaitė su degtukais" ir "Profesorius ir blusa". Tai spektaklis, kuris skatina pastebėti, atjausti, ugdyti toleranciją. O taip pat puiki proga susipažinti su literatūros klasiko kūryba: kokia ji gali būti gili, kintanti, nenuspėjama. Nes šios trys pasakos apima visą rašytojo kūrybos kelią - nuo jaunystės iki brandos. Aktoriai, plėtodami temą, įtraukia žiūrovus ne tik į veiksmą, bet ir leidžia įsivaizduoti save kito (personažo) kailyje. Tai moko galvoti ne tik apie savo norus ir poreikius, bet ir apie kitą žmogų. Spektaklyje naudojamos tokios meninės išraiškos priemonės kaip šešėliai, profesionalios lėlės ir gyva vaidyba.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos lėlių teatras „Trivainėlis“ pristato naują spektaklį „Arklio Dominyko meilė“, pastatytą pagal V. V. Landsbergio to paties pavadinimo
pasaką. Paslaugos tikslas – per teatrinį pasakojimą plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdyti sutarimo ir susikalbėjimo įgūdžius, meilės ir pagarbos jausmus kitoms kultūroms ir kitokiai nuomonei. Baltas laukinis arklys Dominykas įsimyli šiek tiek išpaikusią rugiagėlę. Artėjant šalnoms jis yra priverstas paslėpti ją po akmeniu, o pats iškeliauja į Afriką ieškoti rugiagėlės artimųjų. Keliaudamas jis susipažįsta su baltąja meška, begemotu, beždžionėle, kupranugariais ir kitais linksmais personažais, kurie įkūnija skirtingus žmonių charakterius, vertybes, pasaulio suvokimą ir labai įvairią mūsų visuomenės sandarą. Pavasarį Dominykas sugrįžta į Lietuvą ir apie savo pasakišką kelionę papasakoja vėl išdygusiai rugiagėlei. Arklys su rugiagėle bendrauja atvirai, nuoširdžiai ir truputį naiviai, tuo tarpu rugiagėlė pažinties pradžioje laikosi tam tikro atstumo, jos kalboje daugiau arogancijos, šaltumo, lepumo. Tai tarsi skirtingų kultūrų skirtumai. Tačiau vėliau viskas keičiasi. Rugiagėlė paprašo arklio Dominyko apsaugoti ją nuo vėjo, kad šis nesušaldytų. Kaip prisipažįsta rugiagėlė, tik meilė įprasmina visą gyvenimą. Spektaklyje ryškūs ir antraeiliai personažai, patraukiantys savitais charakteriais, atspindinčiais gyvenimo ir pasaulio įvairovę. Skirtingas veikėjų bendravimas ir supratimas leidžia suprasti ir toleruoti kitokias nuomones ir kitokias vertybes, tikėti savimi, siekti užsibrėžtų tikslų, vertinti tikrą draugystę. Spektaklis yra kupinas gerumo, švelnumo ir žaismingumo. Vyrauja draugystės, ilgesio, pagalbos kitam, noro susikalbėti motyvai, kas leidžia geriau suprasti darną ir teisingumą, bei gebėjimą visiems darniai pasaulyje gyventi. Spektaklio scenografiją kūrė dailininkė D.Ališauskaitė Zinovičienė, dėl režisūrinių sprendimų konsultavo režisierė, aktorė A. Sunklodaitė.
Lėlių teatras

J. Kazakaitis TRYS LOKIAI (Teatre)

J. Kazakaitis ,,Trys lokiai", rež. A. Markuckis spektaklio personažai Lokys, Lokienė ir Lokiukas, o taip pat mergaitė Smalsutė. Smalsutė, būdama labai smalsi mergaitė, Išėjusi į
mišką grybauti, nuklysta miško tankmėn ir randa lokių trobelę. Ją apžiūrėjusi ir suvalgiusi Rudnosiuko košę, užmiega. Netrukus grįžta lokiai... Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: šeima, atvirumas, individualumas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis "Kudlius ir miško broliai“

Spektaklio siužetinį pagrindą sudaro Kauno universiteto studento Juozo Lukšos išgyvenimų, tiesos ir laisvės paieškų drama pokario metais. Pasibaigęs karas neatneša taip lauktos ramybės
ir taikos. Smulkaus ūkininko sūnus Juozas, Kauno universiteto studentas, grįžta į mokslus, naiviai tikėdamasis, kad Lietuvos šviesuoliams pavyks vienaip ar kitaip rasti išeitį ir nesusirgti „raudonuoju maru“, tačiau realybė pasirodo žiauresnė. Juozas su draugais nusprendžia nutraukti mokslus ir išeiti į mišką partizanauti, taip tikėdamasis iškovoti Lietuvai laisvę. Deja, pagrindinis spektaklio veikėjas tampa daugelio savo draugų žūties liudininku, o svajonėms apie laisvę lemta sudužti. Tragišką partizano Juozo gyvenimo istoriją pasakoja išgalvotas personažas - ištikimas Juozo draugas šuniukas Kudlius. Režisierės Agnės Sunklodaitės teigimu, šis pasirinkimas nėra atsitiktinis – šuns personažas padeda įtaigiau perteikti sceninį veiksmą mažajam žiūrovui. Spektaklio kūrėjai patraukliai ir suprantamai su vaikais kalbasi apie vieną tragiškiausių praėjusio šimtmečio laikotarpių, gvildena sudėtingas etines, moralines ir pilietines temas, tačiau nemistifikuoja istorinių įvykių ir pagrindinio personažo – partizano Juozo veiklos. Pagrindinis kūrybinės grupės tikslas - akcentuoti atminties išsaugojimo ir moralinio pasirinkimo svarbą. Spektaklis atlieka ir edukacinę funkciją – nukelia į Lietuvos pokario laikus, supažindina su tolimais, dažnai vaikams sunkiai suvokiamais įvykiais ir skatina kalbėtis apie šį laikmetį ne tik su savo šeimos nariais, bet ir spektaklio kūrėjais. Siekiant glaudesnės komunikacijos su žiūrovais ir gilesnio turinio suvokimo, edukacinių programų koordinatorė prieš vaidinimą pristato moksleiviams spektaklyje vaizduojamą istorinę situaciją ir trumpai supažindina su pagrindinio spektaklio personažo – partizano Juozo Lukšos – Daumanto biografija.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Ėduoniukas ir Bakteriukas“ – vaikų sveikatinimo edukacinis spektaklis

Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų
sveikatingumo įpročius. Atrodo, paprasta ir primityvi mintis – vaikai, valykime dantukus – tačiau verbalinė šios minties forma nėra paveiki. Gerokai padidintas vizualus vaizdas sukuria realaus veiksmo atmosferą, interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar sustiprina ir vaikas labai akivaizdžiai įsitikina, kas nutinka, kai nesirūpini savo sveikata. Šis spektaklis parodo, kad net apie paprastus dalykus galima kalbėti paveikia meno kalba. Spektaklis labai tinka mokyklose organizuojamų Sveikatinimo savaičių metu. Trumpas siužetas: vaiko, kuris tingi valyti dantukus, burnelėje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas. Jie ardo, kapoja dantukus, kuriuose apsigyvena bakterijos, grybai ir kirmėlės. Dantukams padėti gali tik Dantų Šepetukas ir Gydytojas... Kai, baigiantis spektakliui, Ėduoniukas ir Bakteriukas vaikų klausia – ar priimsite į savo burnytes? – atsakymas būna vienas ir garsus – neeeee. Tikslas pasiektas.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis vaikams „Voro vestuvės“ (Nuotolinė paslauga)

Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę - tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti... Nuotaikingame
lėlių vaidinime veikia gausybė personažų - miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių - , kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius. Skulptūriškų formų ir išradingos konstrukcijos lėles bei objektus valdantys aktoriai veiksmą paįvairina nuotaikingais muzikiniais numeriais, kuriems muziką parašė kompozitorius Irmantas Jankaitis. Šis teatro kūrinys - kameriškai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir įvairių sceninių triukų kupinas vaidinimas.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Spektaklis-pasaka iš J.Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" ir pokalbis su kūrėjais (Nuotolinė paslauga)

Pasaka "Kaip žvejys į dangų ėjo" apie vieną žvejį, kuris norėdamas "išsipirkti" mylimąją, keliauja į kitą pasaulį ir atlieka įvairias užduotis. Ir drąsiai perėjęs
jam nepažįstamą pasaulį grįžta ir laimi išsvajotąją merginą. Pasaka sekama nuotoliniu būdu, teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis, įvairiais perkusiniais ir pučiamaisiais instrumentais. Dirbant su šia medžiaga buvo konsultuotasi su filologijos mokslų daktare, profesore Bronislava Kerbelyte. Ji teigia, kad pasakose išsamiai apibūdinamas žmogus ir jo siekiai, keliamos amžinos problemos. Kam reikalingas toks pasakų sekimas? Pasak profesorės, nutolę nuo pasakų žmonės dažnai neranda progų pamąstyti apie gyvenimą ir žmonių tarpusavio sąntykius, pamiršta paklausti pasakų patarimo ir daug ką iš jų sužinoti apie protėvius, žmogaus prigimtį ir tą žinojimą perduoti savo vaikams. Po spektaklio žiūrovų pageidavimu vyks pokalbis su spektaklio kūrėjais. Paslauga skirta supažindinti vaikus su J.Basanavičiaus surinkta tautosaka, pademonstruoti ir įkvėpti, kad ir vaikai teatralizuotai sektų pasakas mokykloje, namuose.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Prieskonių indo paslaptis“

Spektaklio esmė – gėrio ir blogio kova. Jis skatina mokinius analizuoti blogio atsiradimo priežastis, tokias kaip pyktis, patyčios, kartais net nekaltas smalsumas... Pagrindinė
spektaklio veikėja Naminukė Molė turi stoti į kovą su blogio Juoduliu. Jai padeda pasaulinės literatūros klasikų sukurti personažai – Karlsonas ir Freken Bok, Alisa ir Kliunkis Pliumpis, Merė Popins ir jos dėdė Albertas. Tačiau svarbiausia čia ne pagalba, o Naminukės drąsa ir ryžtas nugalėti blogį. Spektaklio metu mokiniai susitapatina su Naminuke, ją palaiko, jai padeda. Pabaigoje, kai klausiame, kas nugalėjo Juodulį, vaikai atsako – mes! Juodulys šiame spektaklyje vaikams kelia pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą, o kiti personažai – šiltus ir gerus jausmus: užuojautą, draugiškumą, norą padėti. Vizualinė spektaklio forma – meduolių miestelis, vaikams kelia malonius jausmus, gal todėl blogio atsiradimas taip juos sukrečia. Spektaklyje daug muzikos, dainų, todėl jis ugdo ir lavina žiūrovų muzikinį skonį. Po spektaklio vyksta trumpas pokalbis-aptarimas, mokiniams patariama būtinai perskaityti tas knygas, kurių veikėjus jie matė scenoje. Taigi, jie skatinami ne tik mąstyti, vertinti, išgyventi, bet ir skaityti.
Rodomi įrašai: 21 - 30178