Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškų teikimo terminas 2020 06 15 – 2020 06 29 (iki 18:00 val.). Paslaugų teikėjai, kurie jau yra paraiškas teikę, naujas paraiškas turi teikti tik per savo paskyras.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Spektaklis „Kiaus, Miaus ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, tai pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir
gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Prieš spektaklį vyksta pokalbis su žiūrovais, mokomasi, kaip reikia žiūrėti spektaklį. Po spektaklio vyksta edukacinė priemonė, kurios metu žiūrovai supažindinami su aktoriaus lėlininko profesija, atskleidžiamos lėlių konstrukcijos ir valdymo paslaptys, atsakinėjama į klausimus.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis "Nojaus laivas"

Spektaklis „Nojaus laivas“ – tai vaizdingai, įdomiai ir orginaliai papasakota Šventajame Rašte, Pradžios knygoje aprašyta Didžiojo tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija. Dievas dėl
žmonių nedorumo planavo milžinišku potvyniu sunaikinti Žemę, tačiau tarp visų žmonių atsirado vienas vyras Nojus, kuris rado malonę Dievo akyse. Nojui buvo duoti nurodymai suręsti didžiulį laivą į kurį turėjo tilpti ne tik Nojaus žmona bei trys jo sūnūs su žmonomis, bet ir visų žemėje gyvenančių gyvūnų, paukščių ir roplių poros. Nojus –mūsų visų propropro... prosenelis, supermenas, didvyris išsigelbėjas nuo tvano . Biblinė pasaulio tvano ir Nojaus išsigelbėjimo istorija atskleidžiama aktoriui vartant ir komentuojant nuostabiais raštais ir piešiniais išmargintos didelės bei paslaptingų kertelių turinčios knygos puslapius. Kartais iš jų išnyra vis nauji personažai: žmonės, gyvūnai, paukščiai, ropliai, laivo korpuso detalės, ar teksto nuotrupos. Piešiniuose ir tekstuose tarsi senoviniuose papirusuose ar olose išraižytose ornamentuose suskamba visiems gerai žinoma Šventojo Rašto istorija. Orginaliai, jautriai, nebanaliai. Vaikams augant svarbu turėti herojų , jie randa labiausiai žavintį didvyrį ir visaip stengiasi į jį lygiuotis, Jo žygdarbiai suteikia jiems pasitikėjimo savimi, į jį žvelgdami jie mato dalelę savęs. Stebėdami šį teatro vaidinimą, jie gali sutapatindami save su Nojumi labiau pažinti ir suprasti save bei aplinką, analizuoti ir suvokti savų patirčių, vertybių bei elgesio pagrįstumą. Kritikai 2018 metais įvykusioje Lietuvos lėlių teatro vitrinoje "Materia magica" šį darbą įvertino kaip itin pavykusį meninės ir edukacinės jungties ieškojimą. Spektaklis 2017 metais buvo nominuotas klaipėdietiškam apdovanojimui „Padėkos kaukė“ už geriausią scenografiją.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscezacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“

Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ yra sukurtas pagal L. Jakimavičiaus to paties pavadinimo pasaką ir skirtas vaikams nuo 7 metų. Vaidinime pasakojama apie Žiogą Zigmą, kurio
sumanumo dėka kunigaikštis Vytautas laimėjo Žalgirio mūšį. Tačiau puikybės apsvaigintas Didysis kunigaikštis nusprendžia sunaikinti kryžiuočių ordiną jų pačių namuose Marienburge. Žiogas Zigmas atsisako vykti kartu, o išgirdęs, kad Vytautas pavadina jį bailiu, labai įsižeidžia ir nusprendžia daugiau reikalų su žmonėmis neturėti. Istoriškai pagrįsti faktai, perpinti vaikiškos fantazijos motyvais, iš esmės neiškraipo istorinės tiesos, bet atlieka edukacinę funkciją. Spektaklio metu teatro „virtuvė“ atveriama žiūrovui - personažai, veiksmas, garsai yra kuriami auditorijos akivaizdoje aktyviai jai dalyvaujant. Vaikai gali stebėti, kaip „apsivelkamos" ypatingos stilistikos dailininkės Giedrės Brazytės sukurtos lėlės, kaip palėpėje gyvenantis senasis meistras Aloyzas Žiogas prie varstoto išdrožia Vytauto kardą, kokiomis priemonėmis scenoje kuriami gamtos reiškinių (pvz.: griaustinio, vėjo, lietaus), aplinkos garsai, muzika, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais. Spektaklyje naudojamas ir „teatro teatre“ principas – kuomet patys žiūrovai tampa aktoriais. Ruošiantis lemiamam mūšiui scenoje, istorijos pasakotojas Aloyzas Žiogas (aktorius A. Žiurauskas) paskirsto žiūrovus į Vytauto sąjungininkus vaizduojančius lietuvių, žemaičių, lenkų, Smolensko pulkus ir kviečia skanduoti savo pulko šūkį ir mojuoti prieš spektaklį išdalintomis programėlėmis – vėliavėlėmis. Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“-tai puiki edukacinė kelionė, padedanti vaikams suprasti svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir praplėsti akiratį, kaip teatro erdvė gali virsti kūrybiška, patraukli, įtraukianti. Išvydę spektaklį mažieji žiūrovai supras, kaip svarbu yra ne tik atsigręžti į praeitį, bet ją analizuoti, išmanyti ir sukauptą išmintį pritaikyti šiomis dienomis.
Lėlių teatras

Edukacinė programa „Kas slepiasi už lėlių teatro širmos?“

Edukacija skirta 7-13 m. mokiniams. Jos tikslas yra ugdyti smalsią, kūrybišką, sąmoningą, kritiškai mąstančią, menu besidominčią asmenybę. Edukacijos metu mokiniai yra supažindinami su
lėlių teatro žanro specifika ir spektaklio kūrybinės grupės (pjesės autoriaus, režisieriaus, scenografo, kompozitoriaus, konstruktoriaus, dekoratoriaus, staliaus, siuvėjo ir kt.) funkcijomis, scenos įranga (uždanga, prožektoriai, pakyla, automatizuotai veikiančios grindų platformos, kėlimo traversas ir kt.) ir jos valdymu. Programos metu scenoje demonstruojamos skirtingų konstrukcijų ir valdymo būdų lėlės, dekoracijų fragmentai, rekvizito, kostiumų detalės, kuriuos galima išsamiai apžiūrėti ne tik iš fasadinės, žiūrovams įprastai matomos, bet ir užkulisinės pusės. Edukatorės išsamiai paaiškina dalyviams, kas yra rekvizitas, dekoracijos ir kostiumai, supažindina, kas yra atsakingas, kad rekvizitas į sceną patektų laiku ir nepasimestų. Taip pat mokiniai sužino, kokiu atveju daiktas priskiriamas rekvizitui, kas prižiūri aktorių kostiumus ir kokia svarbi jo funkcija spektaklyje, kuo ypatingos dekoracijos lėlių teatre ir, svarbiausia - kokie netikėti dalykai slypi žiūrovams nematomoje scenos pusėje. Edukacinės programos metu mokiniai turi unikalią galimybę patys pamėginti valdyti lėles, pasimatuoti kaukes ar kostiumų detales ir trumpam tapti aktoriais. Programa „Kas slepiasi už lėlių teatro širmos?“ atveria paslapčių, spalvų, emocijų ir vaizduotės žaismo kupiną lėlių teatro pasaulį, kviečiantį pažinti, atrasti ir kurti.
Lėlių teatras

Spektaklis-kūrybinės dirbtuvės „Žaidžiame namus“

Paslaugos “Spektaklis-kūrybinės dirbtuvės ŽAIDŽIAME NAMUS” pagrindinės veiklos yra spektaklio „NAMAI“ rodymas, kūrybinės dirbtuvės-gamyba, bei pokalbis su vaikais po spektaklio.
Spektaklyje „NAMAI“ kalbama apie tai koks reikalingas yra žmogui ryšys su kitu žmogumi, ir kaip svarbu kalbėtis, kad tas ryšys nenutrūktų. Dauguma iš mūsų vaikystėje esame žaidę „namus“. Tas žaidimas tęsiasi, net jei pamirštame, kad jį žaidžiame. Mes gyvename toliau, bandome pereiti tam tikrus lygius, įveikti iššūkius, kurti savo žaidimo taisykles. Spektaklyje stebime du žaidžiančius žmones: jų santykiai, prasidėję nuo balto popieriaus lapo, lankstosi, klijuojasi, plėšosi, glamžosi, bando atrasti tinkamus kampus, galiausiai susideda į gyvenimą. Kaip jų gyvenimas ir santykiai pasikeičia, kai šeimoje atsiranda trečias? Kaip mūsų žaidimas veikia kitus? Spektaklis „Namai“ ragina nepasiduoti neperėjus kokio nors lygio, nenustoti žaisti, bandyti dar kartą ir nepamiršti, kad gyvenimas, visų pirma, yra komandinis žaidimas. Po spektaklio moksleiviai bus kviečiami pasilikti diskusijoje ir pakalbėti apie kilusias emocijas, kartu paanalizuoti spektaklį, spektaklyje esančias temas ir pasvarstyti, kaip spektaklio metu išmoktas pamokas būtų galima pritaikyti gyvenime. Po diskusijos vyks kūrybinės dirbtuvės „Santykiai iš popieriaus“. Vaikai turės galimybę pasigaminti objektus iš popieriaus, pristatyti objektą grupei bei bandyti sukurti vaidybines situacijas.
Lėlių teatras

Edukacinė programa „Lėlininko dirbtuvėlė“

Teatro dailininkės Loretos Skruibienės inicijuota ir vykdoma programa vaikams. Galbūt jūs – tas vaikas, kuris svajojate pažvelgti į lėlių teatro dailininko dirbtuvę? Jeigu taip, tai ši
programa kaip tik jums. Jos metu trumpai išgirsite lėlės atsiradimo istoriją ir išmoksite iš labai paprastų priemonių ir medžiagų susikurti lėlę.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Kaip žvejys į dangų ėjo"

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" Pasaka sekama teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų
medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis ir įvairiais perkusiniais instrumentais. Sekėja, scenografė - Saulė Degutytė Muzikuoja - Gediminas Žilys
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Virtuvės istorija"

Režisierė – Šviesa Šulc, scenarijaus autorė – Zita Banelienė. Interaktyvus lėlių spektaklis 1-4 klasių mokiniams. Išvysite linksmą pasakojimą apie išdykusių daržovių būrį iš kurio bus
verdama ypatinga sriuba. Tačiau du maištininkai, Morka ir Pipiras, nenori atiduoti savo gerųjų savybių ir nusprendžia pakeisti receptą. Ar pavyks virėjai išvirti sriubą? „Virtuvės istorija“– tai interaktyvus spektaklis, kurio metu bendraujama su mažaisiais žiūrovais, jiems tenka ir pajudėti, ir atsakyti į įvairius klausimus. Spektaklio metu plečiamos vaikų žinios apie daržoves ir jų naudingąsias savybes. Aktoriai naudoja žaismingas lėlės, spektaklio metu skamba nuotaikinga muzika.
Rodomi įrašai: 21 - 30102