Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Lėlių teatras

Spektaklis: J. Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė“

Tikslas - supažindinti vaikus su lėlių teatro žanru, lėlių rūšimis, skatinti vaikus kūrybiškai mąstyti, sužadinti teigiamas emocijas. Įtraukiantis siužetas, įspūdinga scenografija,
lėlės, šviesos efektai, specialiai šiam spektakliui sukurta muzika vaikus nukelia į tikrą pasaką. Spektaklyje vaidina lėlių teatro studijos dalyviai -vaikai, veiksmas vyksta per žaidimą, nestinga gerų emocijų, netikėtumo momentų, dėmesys išlaikomas iki pat spektaklio pabaigos. Kaip ir kiekviena pasaka, ši istorija labai pamokanti - draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas - pamatinės gyvenimo vertybės.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Žiūrovai dalyvauja spektaklio ,,Kiaus, miaus ir tetulė" peržiūroje. Po spektaklio , edukacinės priemonės metu, jiems atskleidžiamos lėlių teatro paslaptys! Spektaklis „Kiaus, Miaus
ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, sukurtas pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Spektaklyje nagrinėjamos draugystės, vienišumo, baimės temos, kurios pateikiamos subtilaus humoro ir švelnaus liūdesio atmosferoje. Taip stiprinamos ir skatinamos mokinių meninės, kultūrinės kompetencijos suvienijančios bendram estetinio išgyvenimo jausmui.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Spektaklis „Kiaus, Miaus ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, tai pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir
gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Prieš spektaklį vyksta pokalbis su žiūrovais, mokomasi, kaip reikia žiūrėti spektaklį. Po spektaklio vyksta edukacinė priemonė, kurios metu žiūrovai supažindinami su aktoriaus lėlininko profesija, atskleidžiamos lėlių konstrukcijos ir valdymo paslaptys, atsakinėjama į klausimus.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

„Vilkas, ožka ir ožiukai“

Tikslas – ugdyti mokinių kalbinį ir jausminį potencialą, populiarinanti žodinę lietuvių liaudies kūrybą – pasakas, jas inscenizuojant lėlių teatro elementais. Ugdytiniams suteikti
emocinį komfortą. Uždaviniai, metodai. Kalbine raiška bei mizanscenavimu atskleisti lietuvių liaudies pasakos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ veikėjų charakteristikas, jas iliustruojant neverbaline kalba. Kultūrinės edukacijos „Vilkas, ožka ir ožiukai“ užsiėmimas prasideda nuo pokalbio su ugdytiniais apie mėgstamas pasakas, jų veikėjus. Po to vedėja iš už širmos lėlėmis seka šią pasaką. Po spektaklio vyksta pokalbis apie personažus, jų siekiamybes, charakterius. Aptariama spektaklio atomazga. Po to vaikai pasiskirsto vaidmenimis, gauna lėles ir bando improvizuodami atkurti pasaką.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Auksaplaukis ir Auksažvaigždė“ ir kūrybinės-edukacinės dirbtuvės

Pasaka "Auskaplaukis ir Auksažvaigždė" apie senos raganos pamestus karaliaus vaikus, apie broliškumą, atjautą ir pasiaukojimą. Apie tai, kad jeigu sieksi savo tikslo- būtinai
jį pasieksi.Po spektaklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali susikurti veikėją iš siūlų .
Lėlių teatras, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Šešėlių teatras“

Programos tikslas – per skaitymą balsu, vaidybinius žaidimus, šešėlių teatrą parodyti literatūros kūrinio (pasakos) naudą ir svarbą mokinio asmenybinei raidai. Formuoti teigiamą mokinių
požiūrį į skaitymą, įtraukiant juos į kūrybinę veiklą, skatinti vaikų kūrybinę saviraišką. Programos dalyviai supažindinami su trumpa šešėlių teatro atsiradimo istorija, raidos etapais, skirtingomis išraiškos rūšimis, šešėlinių lėlių struktūra, siluetinių lėlių gamybos būdais ir valdymo technika. Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka. Vaikai pasiskirsto vaidmenis, padedant bibliotekos darbuotojams, iš įvairių medžiagų (kartono, medinių pagaliukų, popieriaus ir pan.) gamina veikėjus kūrybinėse dirbtuvėse, kuria vaidinimą bibliotekos šešėlių teatre ir po trumpos repeticijos vaidina. Jeigu didelė grupė, vaidinama du kartus. Vieni būna žiūrovai, o kiti aktoriai (veikėjai). Sukurtas lėles vaikai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti mokykloje. Užsiėmimas puikiai tinka specialiųjų poreikių turintiems mokiniams praverti duris į fantastišką kūrybos pasaulį. Edukacijos metu užmezgamas komunikatyvus ryšys tarp edukatoriaus ir dalyvių (specialiųjų poreikių turintys mokiniai dažnai būna užsisklendę), o vaidinimas už širmos leidžia jiems išreikšti save, ugdyti savivertę.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Jonas Basanavičius barzdota varna“

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Aurelijos Čeredaitės sukurtas interaktyvus spektaklis „Jonas Basanavičius barzdota varna“ – žaidybine forma pateikta Lietuvos istorijos dalis.
Žaisdami istoriją vaikai tiesiogiai patiria ne tik žaidimo džiaugsmą, jie išmoksta valdyti šešėlines lėles, suvaidina iškilius valstybės asmenis bei jų šeimos narius, įgyja patirties bei išminties atsiplėšti nuo kasdienybės ir būti būsimais valstybės vadovais. Spektaklis atsiskleidžia vaikų kūrybingumą. Bendras vaidinimas kartu su profesionalia aktore suteikia jiems drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Žinios per teatro meną turi didelį ir neišnaudotą potencialą formuojant visapusišką vaiko asmenybę. http://www.vcb.lt/interaktyvus-spektaklis-jonas-basanavicius-barzdota-varna/ http://www.radikaliai.lt/knygos/138-basa-barzdota-varna-ir-kiti-milzinai-jonas-basanavicius-barzdota-varna-simonas-daukantas-vargo-pele
Rodomi įrašai: 21 - 30104