Lėlių teatras

Lėlių teatro dirbtuvės

Paslauga skirta įvaraus amžiaus mokiniams norintiems susipažinti su lėlių teatru, lėlių gamyba, taip pat tiems, kurie nori ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, lavinti estetinį skonį.
Paslaugos tikslas: sukurti pasirinkto tipo teatrinę lėlę naudojant įvairias priemones – tiek tradicines, tiek antrines žaliavas. Uždaviniai: ugdyti mokinių kūrybinius gebėjimus, kūrybiškai formuoti pasaulėvoką, skatinti saviraišką, domėjimąsi menu, lavinti estetinį skonį. Užsiėmimų metu mokiniai kurs pasirinkto tipo lėles – pirštukines, lazdelines, popierines, skiautelines, siūlines. Priklausomai nuo dalyvių amžiaus, gaminamos skirtingų tipų ir sudėtingumo lėlės. Naudojamos medžiagos – veltinis, vilna, siūlai, klijai, specialios akytės. Taip pat bus kuriama lėlė ir iš antrinių žaliavų – ledų pagaliukų, dėvėtų drabužių, siūlų likučių, sagų, popieriaus – taip skatinant tvarumą ir ekologiškumą bei didinant kultūrinį sąmoningumą globaliame pasaulyje. Pasidarius lėlę, bus demonstruojami, kokie yra pagrindiniai lėlės valdymo principai, koks yra jos santykis su žiūrovu, vyresniųjų klasių mokiniai galės patys išbandyti sudėtingesnes technikas. Edukaciniais užsiėmimais tikimasi sudominti mokinius menu, konkrečiai – lėlių teatru, kur per lėles mokytųsi reikšti ir valdyti savo emocijas – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Ugdymo procesas taps įdomesnis ir įvairesnis, išbandant kitokius būdus mokytis, išeinant iš klasės, suolo, vadovėlių rėmų. Sukurtas lėles dalyviai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti per pamokas kalbėdami ir diskutuodami įvairiomis temomis, pvz., apie draugystę, meilę, pareigą, emocijas ir t.t.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Žiūrovai dalyvauja spektaklio ,,Kiaus, miaus ir tetulė" peržiūroje. Po spektaklio , edukacinės priemonės metu, jiems atskleidžiamos lėlių teatro paslaptys! Spektaklis „Kiaus, Miaus
ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, sukurtas pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Spektaklyje nagrinėjamos draugystės, vienišumo, baimės temos, kurios pateikiamos subtilaus humoro ir švelnaus liūdesio atmosferoje. Taip stiprinamos ir skatinamos mokinių meninės, kultūrinės kompetencijos suvienijančios bendram estetinio išgyvenimo jausmui.
Lėlių teatras

„Bitė Maja“ pagal V. Bonzels knygą

Spektakliu siekiama ugdyti vaikų vertybinę orientaciją, emocijų suvokimą, vaikai skatinami įvertinti situacijas ir rasti teisingą sprendimą. Ugdomas savivertės suvokimas bei santykių su
kitais, kitokiais, kūrimo aspektai. Akcentuojama dorinė saviugda, valios stiprumas. Mažoji bitė Maja nepanoro dirbti įprastų bitėms darbų – nešti medų, daryti vašką – ji norėjo pažinti supantį pasaulį ir žmogų. Išskridusi iš savo gimtojo avilio, Maja sutinka daug įvairių vabalų, kurie atsiliepia apie žmogų visai kitaip, nei Maja įsivaizdavo. Gyvendama viena, Maja atsiduria įvairiose situacijose – ir linksmose, ir pavojingose, tačiau didžiausias pavojus laukia jos gimtųjų namų – avilio… Koks atrodo žmogus vabalėlių akyse, ar pavyks Majai išgelbėti savo namus – sužinosite atėję į spektaklį. Visi norime pažinti pasaulį ir save. Spektaklis ne tik apie bitutę Mają – jis apie mus visus. Į ką esame panašūs – įkyrią egoistę kambarinę musę, snobę skruzdę, geraširdį, šiek tiek paiką mėšlavabalį, o gal į „nacionalinę vertybę“ poetę boružę? Ar visgi į ieškančią, smalsią bitutę, gelbstinčią savo namus?
Lėlių teatras

Origami lėlių spektaklis "Arklio Dominyko meilė"

Meilė ir draugystė svarbi tema vaikų pasaulyje. Ji padeda augti, pažinti pasaulį, atskleisti save, įsitraukti į įdomias veiklas .Tačiau ne visiems vaikams pavyksta greitai susirasti
draugą, jie bendraudami tarpusavyje patiria sunkumų, nes nemoka įvardinti, išreikšti jausmus. Popierinių (origami) lėlių vaidinimas pagal Vytauto V. Landsbergio pasaką “ Arklio Dominyko meilė” šiuolaikiškai, subtiliai ir kūrybingai pateikia jaunajam žiūrovui meilės temą . Žiūrėdami vaidinimą dalyviai nejučia sutapatina save su veikėjais ir stebėdami jų išgyvenimus labiau pažįsta ir supranta save bei aplinką. Pasakos siužetas stebinantis, paradoksalus. Laukinis arklys Dominykas pamilsta gražią ir truputį aikštingą rugiagėlę. Artėjant žiemai, arklys nuskina rugiagėlę ir paslepia, nes šalna kėsinasi ją sušaldyti, o pats iškeliauja į Afriką. Jo kelionė įdomi ir sudėtinga. Dominykas susitinka baltąją mešką, krokodilą, kupranugarių ir kitokių veikėjų. Pagaliau Dominykas patenka į rugiagėlių pievą, iš kurios kilusi jo mylimoji. Artėjant pavasariui Dominykas grįžta į Lietuvą, nes vėl turi išdygti jo rugiagėlė. Sceninio veiksmo metu du aktoriai ( Kamilė Kondrotaitė ir Liudas Vyšniauskas) pasakodami šią istoriją naudoja įvairių dydžių, formų popierinius lankstinius. Scenografijoje matome įvairius pasaulio žemėlapių vaizdavimo būdus , kurie kelionės metu kinta, keičiasi. Visa tai apjungia subtilūs akvarelės piešiniai ( dailininkė Liuda Liaudanskaitė) ir fortepijono garsai (kompozitorė Aušra Vaštakaitė). Stebėdami lėlių ir objektų judėjimą žiūrovai nejučia įsitraukia į žaidimą, lavina savo fantaziją, kūrybingumą. Spektaklyje yra interaktyvių momementų, kurie įtraukia žiūrovą ir skatina kūrybingai mąstyti kartu ieškant sprendimų. Šis meilės ir kelionių vaidinimas moko meilės ir kūrybos. Spektaklis 2015 metais nominuotas klaipėdietiškam teatralų apdovanojimui "Padėkos kaukė" už geriausią metų spektaklį.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis ĮSILAUŽĖLIS, susitikimas su spektaklio kūrėjais

Spektaklis jaunimui "Įsilaužėlis" pastatytas pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas
yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė? Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skambės hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui. „Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį, privers paauglius, jų tėvus ir mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Mitologinis spektaklis „Kaukučių nuotykiai Senojoje girioje“ pagal G. Beresnevičiaus knygas

Seniai seniai – o gal dabar, senojoje Girioje gyveno graži ir šauni Kaukų šeimynėlė. Mažieji kaukučiai, broliukas ir sesutė, kaip ir visi vaikai, labai mėgo žaisti, išdykauti,
susipažinti su naujais dalykais, svajoti, kartais tinginiauti, todėl jų diena buvo pilna įvairiausių nuotykių. Pirmiausia mažieji Kaukučiai vieni sėmė vandenį iš šulinio ir iš jo iššoko Maumas. (Seniau vaikai maumu buvo gąsdinami: „Vaikai, neikit į ežerą: maumas pagaus! Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!“). Pradžioje jiems buvo labai baisu, bet paskui su Maumu jie patyrė daug įdomių nuotykių Girioje. Paskui atėjo Kaukutės gimtadienis. Kaukutė kaip ir visi vaikai, labai norėjo gauti dovanų kokį mielą gyvūnėlį. Ir, žinoma, jį gavo. Tai buvo Strakalas. O kas jis toks? Niekas nežino – Strakalas ir tiek. Daug turėjo vargo Kaukučiai su tuo Strakalu, bet viskas baigėsi gerai. Tačiau baisiausia buvo, kai Kaukų šeimyną aplankė dėdė Aitvaras (lietuvių mitologijoje – ugninė dieviška būtybė, vieniems nešanti žemiškas gėrybes, kitiems jas atimanti). Aitvaras surijo visus grūdus, išgėrė visą šermukšnių trauktinę ir kibirkščiuodamas padegė visus baldus. Subėgę kaimynai – bezdukai ir barzdukai gaisrą užgesino ir tada mažieji Kaukučiai iškeliavo atostogų į Didžiąją Girią pas senolį Puškaitį ir jo žmoną, senąją Blindę. O kas jiems nutiko bekeliaujant po Didžiąją Girią!?.. Ogi jie sutiko Raganą ir pabuvojo jos iškeltoje puotoje su pačiais žinomiausiais pasakų herojais – Raudonkepuraite, Sniego Karaliene, Snieguole ir Septyniais nykštukais, Alisa Stebuklų šalyje, Mere Popins ir kt. Spektaklį veda senolis Puškaitis ir senolė Blindė. (Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu) ir gyvenantis po šventu šeivamedžiu. Jo gerieji pagalbininkai – barzdukai, kaukučiai, bezdukai – buvo laikomi derliaus ir duonos saugotojais. Blindė – tai krūmas ar medis, ankstyvą pavasarį auginatis kačiukus. Seniau jis buvo laikomas Gyvybės medžiu).
Lėlių teatras, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Šešėlių teatras“

Programos tikslas – per skaitymą balsu, vaidybinius žaidimus, šešėlių teatrą parodyti literatūros kūrinio (pasakos) naudą ir svarbą mokinio asmenybinei raidai. Formuoti teigiamą mokinių
požiūrį į skaitymą, įtraukiant juos į kūrybinę veiklą, skatinti vaikų kūrybinę saviraišką. Programos dalyviai supažindinami su trumpa šešėlių teatro atsiradimo istorija, raidos etapais, skirtingomis išraiškos rūšimis, šešėlinių lėlių struktūra, siluetinių lėlių gamybos būdais ir valdymo technika. Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka. Vaikai pasiskirsto vaidmenis, padedant bibliotekos darbuotojams, iš įvairių medžiagų (kartono, medinių pagaliukų, popieriaus ir pan.) gamina veikėjus kūrybinėse dirbtuvėse, kuria vaidinimą bibliotekos šešėlių teatre ir po trumpos repeticijos vaidina. Jeigu didelė grupė, vaidinama du kartus. Vieni būna žiūrovai, o kiti aktoriai (veikėjai). Sukurtas lėles vaikai galės pasilikti sau atminimui, panaudoti mokykloje. Užsiėmimas puikiai tinka specialiųjų poreikių turintiems mokiniams praverti duris į fantastišką kūrybos pasaulį. Edukacijos metu užmezgamas komunikatyvus ryšys tarp edukatoriaus ir dalyvių (specialiųjų poreikių turintys mokiniai dažnai būna užsisklendę), o vaidinimas už širmos leidžia jiems išreikšti save, ugdyti savivertę.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Lėlių teatras

Misija Nr. 1: Žinios

Misija "Lėlė"-tai žaidimo (misijos) principu sukurta išskirtinė edukacinė programa mokiniams, kurios metu siekiama , kad moksleiviai įgytų žinių, įgūdžių ir patirties.
Programos dalyviai gaus misijas (užduotis), kurias jie turi įvykdyti tam tikroje vietoje, tam tikru metu. Programa bus įgyvendinama naudojant lėlių teatro raiškos formas, edukacinius užsiėmimus (etiudai su aktoriais), klausimynai, edukacija po teatro muziejų bei pažintis su spektaklio gamyba. Šios misijos metu moksleiviai susipažins su spektakliu "Doriano Grėjaus Portretas" ( Rež. G. Radvilavičiūtė), o po jo gaus užduotį: užkoduotą klausimyną su spektaklio ištraukomis ir nuorodomis, kurias remiantis dailės, istorijos ir asmenybių žiniomis reikės įminti.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Arklio Dominyko meilė" pagal V. V. Landsbergį

Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti gerumo, atjautos, ištikimybės, meilės jausmus. Spektaklio atmosfera kuria jaukią, savitą, labai poetišką nuotaiką, skatina
vaikus ne tik šypsotis, bet ir apmąstyti esminius gyvenimo reiškinius, svarbiausias moralines vertybes. Šie dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams, bet ir vyresniems vaikams, todėl spektaklis skirtas visiems pradinukams. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Ar gali Lietuvos laukų arkliukas įsimylėti rugiagėlę? Atrodo – visiška nesąmonė... Bet juk meilė – baisiai paslaptingas jausmas ir ko tik jis neprikrečia... Taip ir arklys Dominykas – visiškai netyčia nejučia įsimylėjo Rugiagėlę. Ir jiems buvo gera kartu, kol neatėjo Šalna. Teko Dominykui keliauti net į Afriką, kad parsineštų iš ten Rugiagėlių vainiką ir pavasarį vėl pasodintų savo Rugiagėlę... Ko tik jis keliaudamas nesutiko: Kupranugarį sutiko, Krokodilą sutiko, Beždžionę, Dramblienę sutiko, bet nesutiko žirafos ir zebro... Labai jaukus, šiltas, jautrus spektaklis pagal V. V. Landsbergio knygą tinka visiems – ir visai mažiems, ir ūgesniems, ir net visai suaugusiems. Spektaklis interaktyvus – vaikai dalyvauja spektaklio veiksme, skatinami mąstyti ir patarti personažams, gali aktyviai reikšti emocijas.
Rodomi įrašai: 21 - 3089