Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Lėlių teatras

Spektaklis „Žirafa su kojinėmis“

Spektaklis „Žirafa su kojinėmis“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – meno pagalba skatinti pradinių klasių mokinių sąmoningumą kilus bendravimo
sunkumams. Edukacijos uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su teatro meno galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę, diskutuoti įtraukiant juos į situacijų analizę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų. 4. Ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes. 5. Skatinti mokinių tolerantiškumą, konstruktyvų bendravimą. 6. Skatinti spektaklyje matytas situacijas atpažinti ir realiame gyvenime. Metodai: vaidinimo stebėjimas, diskusija ir analizė su teatro pedagogu. Aktualumas: Spektaklis ,,Žirafa su kojinėmis“ yra aktualus kiekvienam mokiniui, nes edukacijos turinys pateikiamas vaiko gyvenimo patirties kontekste, atpažįstamos kasdienės situacijos ir tarpusavio santykiai realiame gyvenime. Įtaigių išraiškos priemonių pagalba ugdomos vaiko meninės, estetinės kompetencijos, dėmesys ir pagarba kitam. Spektaklio ,,Žirafa su kojinėmis“ aprašymas: Autorė mažuosius personažus apgyvendina egzotiškose džiunglėse, į kurias atsitiktinai patenka Žirafa Gabrielė ir ima ieškoti draugų. Augusi mieste, apauta spalvotomis kojinėmis, ji niekaip negali pritapti naujoje, priešiškoje jai aplinkoje. Žirafa pasirenka kovą už draugystę ir ją laimi. Nesvarbu, kas tu: žirafa, papūga ar arklys, su kojinėmis ar be jų. Svarbu, kad esi tikras draugas! Klaidžiodama po džiungles Žirafa sutinka įvairiausių džiunglių gyventojų, kurie jau turi savo nustatytą tvarką ir gyvena pagal jėgos ir baimės įstatymus. Žirafa Gabrielė, to nežinodama, susidraugauja su begemotuku Albertinuku ir net išgelbsti jį iš liūto nasrų. Deja, Žirafa Gabrielė ne tokia kaip visos žirafos. Ji ypatinga – su spalvotomis kojinėmis. Bet tokia neįprasta jos išvaizda netenkina džiunglių žvėrių, nes „tokių žirafų su kojinėmis NEBŪNA“. O jeigu nebūna, tai galima iš to pasijuokti, pasišaipyti, net apstumdyti...
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Kaip žvejys į dangų ėjo"

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" Pasaka sekama teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų
medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis ir įvairiais perkusiniais instrumentais. Sekėja, scenografė - Saulė Degutytė Muzikuoja - Gediminas Žilys
Lėlių teatras, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Prieskonių indo paslaptis“

Spektaklio esmė – gėrio ir blogio kova. Jis skatina mokinius analizuoti blogio atsiradimo priežastis, tokias kaip pyktis, patyčios, kartais net nekaltas smalsumas... Pagrindinė
spektaklio veikėja Naminukė Molė turi stoti į kovą su blogio Juoduliu. Jai padeda pasaulinės literatūros klasikų sukurti personažai – Karlsonas ir Freken Bok, Alisa ir Kliunkis Pliumpis, Merė Popins ir jos dėdė Albertas. Tačiau svarbiausia čia ne pagalba, o Naminukės drąsa ir ryžtas nugalėti blogį. Spektaklio metu mokiniai susitapatina su Naminuke, ją palaiko, jai padeda. Pabaigoje, kai klausiame, kas nugalėjo Juodulį, vaikai atsako – mes! Juodulys šiame spektaklyje vaikams kelia pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą, o kiti personažai – šiltus ir gerus jausmus: užuojautą, draugiškumą, norą padėti. Vizualinė spektaklio forma – meduolių miestelis, vaikams kelia malonius jausmus, gal todėl blogio atsiradimas taip juos sukrečia. Spektaklyje daug muzikos, dainų, todėl jis ugdo ir lavina žiūrovų muzikinį skonį. Po spektaklio vyksta trumpas pokalbis-aptarimas, mokiniams patariama būtinai perskaityti tas knygas, kurių veikėjus jie matė scenoje. Taigi, jie skatinami ne tik mąstyti, vertinti, išgyventi, bet ir skaityti.
Lėlių teatras

Edukacinė programa ,,Aktorius lėlininkas" ir ,,Lėlės lagamine" (Teatre)

Panevėžio lėlių vežimo teatras vienintelis toks teatras Europoje. Teatro vasaros gastrolių, vežimu po Lietuvą, romantika vis dar stebina ne vieną lietuvį ar Lietuvos svečią. Programos
metu susipažinsite su Panevėžio Lėlių vežimo teatro istorija bei pamatysite filmą apie teatro vasaros gastroles. Norint pamilti lėlių teatrą, reikia jį pažinti. Spektaklis, kuriame atgyja teatrinė lėlė – tai rezultatas. O kaip jis kuriamas? Programos metu susipažinsite su tradicinėmis lėlių (pirštininių, lazdelinių, šešėlinių, mišraus valdymo lėlių, marionečių ir kt.) valdymo technikomis bei jų gamyba. Pamatysite ir patys kursite etiudus naudodami skirtingas lėlių valdymo technikas. Trumpam tapę lėlių teatro aktoriais, pajusite, kad lėlės jausmai, išgyvenimai tampa neatsiejami nuo aktoriaus tuometinių jausmų bei išgyvenimų. Pasidalinsime Panevėžio lėlių vežimo teatro „užkulisių“ įspūdžiais, o žiūrovai pajus teatro dvasią. Edukacinė programa ugdys kultūriškai išsilavinusią asmenybę, skatins mokinių kūrybingumą, saviraišką meno pagalba, skatins smalsumą ir žingeidumą įvairioms kultūros patirtims.
Lėlių teatras

Interaktyvus monospektaklis ''Pašėlusiai keista kelionė"

Spektaklio atmosfera kuria savitą nuotaiką ir skatina vaikus ne tik suvokti, bet ir apmąstyti gyvenimo reiškinius susijusius su baimėmis vandeniui, baubams po lova, gyvatėms ir t.t. Šie
dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams ar šiek tiek vyresniems vaikams, o ir ypač nelabai drąsiems. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, šviesos, šešėliai ir funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Mūsų laikais žmonės taip įsibaiminę, kad dažnas apkibęs baimėmis kaip varnalėšų dagiais. Baimės truputį panašios į gripo virusą, tad nuo tėvų jomis užsikrečia ir vaikai. Tada tėvai būna nepatenkinti, ima spausti mažuosius tų baimių atsikratyti. Tik užmiršta pasakyti, kaip tai padaryti. Tad pirmiausia pažinkime baimes. Ir kur baimes geriausia pažinti ir įveikti? O gi keliaujant. Taigi jūsų laukia viena ilga, kvapą gniaužianti kelionė, padėsianti nedrąsiems atsikratyti baimių. O galbūt paaiškės, kad baimių turi ir dar kažkas iš keliautojų – kartu jas įveikti žymiai lengviau.... Spektaklis - tai linksma istorija su spalvingais personažais - atlikėja teatro aktorė Jūratė Kundrotienė. Monospektaklyje aktorė bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojaus nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančias baimes kartu su žiūrovais. Žaidybine forma kalbėdami apie ne visuomet jaukius dalykus vaikai gali lengviau atsikratyti to, kas jiems kelia nerimą. Aktorė Jūratė Kundrotienė džiaugiasi, kad turi galimybę su vaikais teatre kalbėti apie dalykus, jai pačiai nedavusius ramybės vaikystėje, o kartais – neleidžiančius ramiai užmigti iki šiol. „Baimės, apie kurias kalbu, yra labai savos: ne tik vaikai, bet ir suaugusieji dažnai jų neatsikrato.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra vertybė ir dvasinis grožis, kuris turi būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslas. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio, džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
Lėlių teatras, Kita

Šešėlių teatras „Kokius padavimus apie Druskininkus kužda šešėliai?“

Kuriant muziejaus ir lankytojo ryšį svarbi ne tik įvairiapusė žodinė informacija, bet ir emocinį įspūdį sustiprinančios priemonės: reginys, muzika, garsas, įspūdis, lytėjimas, erdvė,
bendravimas, kiti ptrauklūs ekspozicijos pateikimo būdai. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniai edukacijų vartotojai yra mokiniai. Norėdami muziejų padaryti patrauklų ir ikimokyklinukams, auginti lankytojų kartą, siūlome edukaciją, patrauklią ir jaunesnio amžiaus vaikams. Ši edukacija pritaikyta tiek mažamečiams nuo 3 metų, tiek pradinių klasių mokiniams. Edukacijos tikslas – žaismingai ir patraukliai mažuosius muziejaus lankytojus supažindinti su Druskininkų ir jų apylinkių istorija per padavimus. Plėsti jų pasaulėžiūrą, kūrybiškumą, ugdyti socialines kompetencijas, emocinį intelektą, kritinį mąstymą bei sąmoningumą. Edukaciniame užsiėmime mokiniai per trumpą pasakojimą su piešiniais bus supažindinami su lėlių ir šešėlių teatro istorija bei Druskininkuose buvusiu teatru, taip pat sužinos, kas yra padavimas. Antroje dalyje mokiniai žiūrės vieną mini šešėlių teatro spektaklių, kurį patys pasirinks iš siūlomų padavimų. Spektaklio metu išgirs ir pamatys vieną iš Druskininkų apylinkių įžymybių atsiradimo įstorijų. Po trumpo aptarimo bus praktinis užsiėmimas – judančių šešėlių lėlyčių gamyba ir vaidinimas, jame vaikai susiskirsto į grupes, sugalvoja naratyvą, pasigamina lėles ir suvaidina mini spektaklį savo draugams; 1, 2 klasių mokiniams ir sunkiau dirbantiems savarankiškai bus pateikti trumpi pasakojimai ir lėlių šablonai, kuriuos pasirinkę galės suvaidinti draugams. Visiems vaikams įgyvendinti savo sumanymus padės edukatorė. Paskutinė dalis – tai refleksija: vaikai vertina vieni kitų darbus, išryškina stipriąsias spektaklių puses bei pasako objektyvias pastabas. Išrenka labiausiai patikusį spektaklį, kurio kūrėjai yra apdovanojami muziejaus atminimo prizais.
Lėlių teatras

Spektaklis „Tinginių pasakos“

Spektaklis „Tinginių pasakos“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio pasakas. Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė. Tai pasakojimas apie tinginystę ir jos
pasekmes. „Tinginių pasakos“ – šmaikštus pasakojimas apie tinginio Albino kelionę į Tinginėlių kaimą, iš kur jis, praleidęs vos dešimties dienų savaitę, grįžta po dešimties metų jau visiškai pasikeitęs... „... nuo neatmenamų laikų apie Tinginėlių kaimą sklando gausybė legendų ir padavimų. Esą ten saldaus midaus upės teka, o vaniliniai ir šokoladiniai ledai auga tiesiog ant medžių. Dar pasakojama, kad tuose Tinginėliuose niekam nereikia nieko dirbti, nes skaniausi batonai, olandiški sūriai, kepti šokoladiniai grybukai ten ir taip visuose patvoriuose želia it kokios piktžolės. Reikia tik netingėti juos nusiskinti ir suvalgyti.” Po spektaklio žiūrovų laukia aktoriai ir lėlės – pokalbiams, diskusijoms, spektaklio kūrimo ir aktorių vaidybos su lėlėmis paslaptims išsiaiškinti.
Rodomi įrašai: 21 - 3099