Lėlių teatras

Brolių Grimų pasakos motyvais MEDUOLIŲ TROBELĖ (Teatre)

Brolių Grimų pasakos motyvais „MEDUOLIŲ TROBELĖ“, rež. J. Borisova, energingas spektaklis, charakteringi personažai naujai papasakoja visiems žinomą istoriją apie Joniuką ir Grytutę.
Instrumento pagalba kompozitoriai kuria muziką, o svajotojai, pasakų mėgėjai kuria pasakas apie sunkius išbandymus, viltį ir gėrio pergalę. Pasakų klasika, gerai žinomas Brolių Grimų pasakojimas apie Joniuką ir Grytutę, atgyja naujomis spalvomis. Pasaka – sudėtingas mechanizmas, nevalia jos keisti, tačiau atsakingai – kartais galima. Brolis ir sesuo patenka į raganos, kurios namelis pastatytas iš meduolių ir kepinių, spąstus. Tačiau žmogiški personažai pasaką pakeičia taip, kaip turbūt kiekvienas skaitydamas paslapčia norėjome. Broliai Grimai – vokiečių tautybės tautosakininkai, pasakininkai ir kalbininkai. Jau Grimų gyvenimo laikais jų pasakų rinkiniai buvo labai populiarūs, tačiau ir po jų mirties ši šlovė neišblėso. Daug kartų užaugo su jų pasakomis „Bremeno muzikantai“ , „Raudonkepurė“ ar „Snieguolė ir 7 nykštukai“ .Visų laikų ir tautų bestselerių sąrašuose kai kas „Brolių Grimų pasakas“ mini trečioje vietoje – po Šekspyro darbų ir Biblijos. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisybė, viltis, pasaka, kūrybiškumas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis vaikams „Voro vestuvės”

Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę - tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti... Nuotaikingame
lėlių vaidinime veikia gausybė personažų - miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių - , kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius. Skulptūriškų formų ir išradingos konstrukcijos lėles bei objektus valdantys aktoriai veiksmą paįvairina nuotaikingais muzikiniais numeriais, kuriems muziką parašė kompozitorius Irmantas Jankaitis. Šis teatro kūrinys - kameriškai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir įvairių sceninių triukų kupinas vaidinimas.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Ožiuko pokštas“

Nuotaikingas lėlių teatro spektaklis apie išdykėlį ožiuką ir jo nuotykius miške. Suvalkietiškų pasakų ir dainų personažas ožiukas pabėga nuo savo rūpestingosios šeimininkės bobutės ir
įsikrausto į lapės olą. Miško žvėrys dar nėra tokio padaro matę ir girioje kyla didžiulis sąmyšis, kuris išbudina net balsingąją mešką. Nežinia kaip viskas būtų pasibaigę, jei ne darbštuolė bitutė. Spektaklis patraukia žaisminga bei spalvinga scenografija bei lėlėmis, kurias sukūrė profesionalus scenografas, taip pat įtaigia, improvizacija paremta vaidyba.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“

Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ yra sukurtas pagal L. Jakimavičiaus to paties pavadinimo pasaką ir skirtas vaikams nuo 7 metų. Vaidinime pasakojama apie Žiogą Zigmą, kurio
sumanumo dėka kunigaikštis Vytautas laimėjo Žalgirio mūšį. Tačiau puikybės apsvaigintas Didysis kunigaikštis nusprendžia sunaikinti kryžiuočių ordiną jų pačių namuose Marienburge. Žiogas Zigmas atsisako vykti kartu, o išgirdęs, kad Vytautas pavadina jį bailiu, labai įsižeidžia ir nusprendžia daugiau reikalų su žmonėmis neturėti. Istoriškai pagrįsti faktai, perpinti vaikiškos fantazijos motyvais, iš esmės neiškraipo istorinės tiesos, bet atlieka edukacinę funkciją. Spektaklio metu teatro „virtuvė“ atveriama žiūrovui - personažai, veiksmas, garsai yra kuriami auditorijos akivaizdoje aktyviai jai dalyvaujant. Vaikai gali stebėti, kaip „apsivelkamos" ypatingos stilistikos dailininkės Giedrės Brazytės sukurtos lėlės, kaip palėpėje gyvenantis senasis meistras Aloyzas Žiogas prie varstoto išdrožia Vytauto kardą, kokiomis priemonėmis scenoje kuriami gamtos reiškinių (pvz.: griaustinio, vėjo, lietaus), aplinkos garsai, muzika, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais. Spektaklyje naudojamas ir „teatro teatre“ principas – kuomet patys žiūrovai tampa aktoriais. Ruošiantis lemiamam mūšiui scenoje, istorijos pasakotojas Aloyzas Žiogas (aktorius A. Žiurauskas) paskirsto žiūrovus į Vytauto sąjungininkus vaizduojančius lietuvių, žemaičių, lenkų, Smolensko pulkus ir kviečia skanduoti savo pulko šūkį ir mojuoti prieš spektaklį išdalintomis programėlėmis – vėliavėlėmis. Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“-tai puiki edukacinė kelionė, padedanti vaikams suprasti svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir praplėsti akiratį, kaip teatro erdvė gali virsti kūrybiška, patraukli, įtraukianti. Išvydę spektaklį mažieji žiūrovai supras, kaip svarbu yra ne tik atsigręžti į praeitį, bet ją analizuoti, išmanyti ir sukauptą išmintį pritaikyti šiomis dienomis.
Lėlių teatras, Kita

Skaitymai teatro šviesoje

Knyga yra vienas pagrindinių žmogaus kultūrinio lavėjimo įrankių. Tačiau formuojantis vaikų skaitymo įgūdžiams dažnai nutinka taip, kad skaitymas vaikams tampa ne malonumu, bet
prievole. Todėl ypač svarbu kuo įvairesnėmis priemonėmis skatinti vaikus domėtis literatūra, neprarasti ryšio su knyga ir skaitymu. Skaitydami vaikai dažnai tapatinasi su knygų personažais, įsijaučia į jų pasaulį. Taip lavinama jų vaizduotė, ugdomas žingeidumas. Ši programa skirta tam, kad skatintų vaikus pažvelgti į literatūrą per asmeninę patirtį kontaktuojant su teatru, t. y. per šešėlių teatro prizmę, kuri ne tik suteiks galimybę jiems perprasti literatūros kūrinius, patiems patirti juose kuriamus siužetus, bet ir interpretuoti knygose vystomą veiksmą ir pan. Tikėtina, kad kiekvienas čia suras sau patrauklų lavėjimo būdą, taip dar vienu žingsniu priartėjant prie kultūros ir meno pažinimo. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. Kas? Teisingai – šešėlis! Nuo šešėlio nepabėgsi, teigia lietuvių liaudies išmintis, tačiau mes kviečiame kaip tik nebėgti, o susipažinti su juo artimiau ir netgi paeksperimentuoti, pabandyti sujungti jį su literatūra. Kūrybinio užsiėmimo metu pakviesime vaikus garsiai perskaityti pasirinktą kurinį (pvz.: „Triušis Ralfis – knygų vagis“, „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“ arba pačių dalyvių pasirinktą). Susipažinę su tekstu, keliausime į kūrybines dirbtuvėles, kuriose išlaisvinsime fantaziją ir mintyse sukurtus personažus paversime realybe. Sukurti knygų veikėjai atgis šešėlių teatro formomis ir pakvies artimai pažinčiai su teatru. Moksleiviai taip pat turės galimybę artimiau susipažinti su biblioteka ir iš labai arti apžiūrėti jos knygų lobynus! Užsiėmimo metu per tiesiogine patirtimi grįstą pažintį su literatūros ir teatro sritimis, šių meno sričių sintezę, sieksime įtraukti vaikus į aktyvią kūrybinę veiklą, taip prisidedant prie jų kūrybiškumo lavinimo, kultūrinių, meninių ir socialinių kompetencijų ugdymo.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Arklio Dominyko meilė" pagal V. V. Landsbergį

Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti gerumo, atjautos, ištikimybės, meilės jausmus. Spektaklio atmosfera kuria jaukią, savitą, labai poetišką nuotaiką, skatina
vaikus ne tik šypsotis, bet ir apmąstyti esminius gyvenimo reiškinius, svarbiausias moralines vertybes. Šie dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams, bet ir vyresniems vaikams, todėl spektaklis skirtas visiems pradinukams. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Ar gali Lietuvos laukų arkliukas įsimylėti rugiagėlę? Atrodo – visiška nesąmonė... Bet juk meilė – baisiai paslaptingas jausmas ir ko tik jis neprikrečia... Taip ir arklys Dominykas – visiškai netyčia nejučia įsimylėjo Rugiagėlę. Ir jiems buvo gera kartu, kol neatėjo Šalna. Teko Dominykui keliauti net į Afriką, kad parsineštų iš ten Rugiagėlių vainiką ir pavasarį vėl pasodintų savo Rugiagėlę... Ko tik jis keliaudamas nesutiko: Kupranugarį sutiko, Krokodilą sutiko, Beždžionę, Dramblienę sutiko, bet nesutiko žirafos ir zebro... Labai jaukus, šiltas, jautrus spektaklis pagal V. V. Landsbergio knygą tinka visiems – ir visai mažiems, ir ūgesniems, ir net visai suaugusiems. Spektaklis interaktyvus – vaikai dalyvauja spektaklio veiksme, skatinami mąstyti ir patarti personažams, gali aktyviai reikšti emocijas.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Kaip žvejys į dangų ėjo"

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" Pasaka sekama teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų
medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis ir įvairiais perkusiniais instrumentais. Sekėja, scenografė - Saulė Degutytė Muzikuoja - Gediminas Žilys
Lėlių teatras

Spektaklis: N. Osipova, „Pusantros saujos"

N.Osipova ,,Pusantros saujos", rež. Michail Urickyj (Ukraina) Pamokanti istorija apie meilų, naivų Avinuką, kuris labai mylėjo savo mamą Avelę ir jai susirgus norėjo nuoširdžiai
padėti. Susitikimas su spektaklio personažais primins, kad nuolat skubėdami kasdieniame gyvenime nevertiname paprastų dalykų - artimo meilės. Spektaklio režisirierius - Michailas Urickis (Ukraina) Pjesės autorė - Gruzinų dramaturgė Nelli Osipova. Spektaklio tikslas: skiepyti meilę artimui, mokyti rūpintis tuo, kuriam reikia pagalbos. Vaidina: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Apie medų ir bites

Susipažinsime su avilio šeimininke – bičių motinėle ir mažąja darbininke bitute Gyte. • Ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl protingi dėdės kalba, kad be bičių nebūtų ir
žmonių? • Bitutė Gytutė papasakos, kaip ji ir kitos bitės surenka nektarą ir kaip iš jo atsiranda medus. • Ką dar bitės gamina? Kokie yra bičių produktai? Kuo bitės maitinasi, kad būtų greitos? Kur bitės laiko medų? „Saldu kaip du medu“ – pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medus – nejaugi jie skirtingi? Kodėl uostydami gėles išsitepame nosį? Viską ir dar daugiau papasakos bitutė Gytė. • Pažvelgsite į pasaulį pro bitės akinius. Ar žinojote, kad bitės turi net penkias akis? • Patikrinsime rankų miklumą ir akių žvitrumą – gaminsite tikro vaško žvakutes. • Atliksite pastabumo ir vikrumo reikalaujančią užduotį, jei būsite gudrūs ir vieningi (kaip bitės) – pavaišinsime medumi. DĖMESIO! programos metu bičių produktai nebus degustuojami, tik paliekami vaikams dovanų. Perspėkite apie tai tėvelius, kad informuotų pedagogus apie alergijas. Programa vykdoma gegužės–birželio mėn.
Rodomi įrašai: 31 - 40127