Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“

Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ yra sukurtas pagal L. Jakimavičiaus to paties pavadinimo pasaką ir skirtas vaikams nuo 7 metų. Vaidinime pasakojama apie Žiogą Zigmą, kurio
sumanumo dėka kunigaikštis Vytautas laimėjo Žalgirio mūšį. Tačiau puikybės apsvaigintas Didysis kunigaikštis nusprendžia sunaikinti kryžiuočių ordiną jų pačių namuose Marienburge. Žiogas Zigmas atsisako vykti kartu, o išgirdęs, kad Vytautas pavadina jį bailiu, labai įsižeidžia ir nusprendžia daugiau reikalų su žmonėmis neturėti. Istoriškai pagrįsti faktai, perpinti vaikiškos fantazijos motyvais, iš esmės neiškraipo istorinės tiesos, bet atlieka edukacinę funkciją. Spektaklio metu teatro „virtuvė“ atveriama žiūrovui - personažai, veiksmas, garsai yra kuriami auditorijos akivaizdoje aktyviai jai dalyvaujant. Vaikai gali stebėti, kaip „apsivelkamos" ypatingos stilistikos dailininkės Giedrės Brazytės sukurtos lėlės, kaip palėpėje gyvenantis senasis meistras Aloyzas Žiogas prie varstoto išdrožia Vytauto kardą, kokiomis priemonėmis scenoje kuriami gamtos reiškinių (pvz.: griaustinio, vėjo, lietaus), aplinkos garsai, muzika, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais. Spektaklyje naudojamas ir „teatro teatre“ principas – kuomet patys žiūrovai tampa aktoriais. Ruošiantis lemiamam mūšiui scenoje, istorijos pasakotojas Aloyzas Žiogas (aktorius A. Žiurauskas) paskirsto žiūrovus į Vytauto sąjungininkus vaizduojančius lietuvių, žemaičių, lenkų, Smolensko pulkus ir kviečia skanduoti savo pulko šūkį ir mojuoti prieš spektaklį išdalintomis programėlėmis – vėliavėlėmis. Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“-tai puiki edukacinė kelionė, padedanti vaikams suprasti svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir praplėsti akiratį, kaip teatro erdvė gali virsti kūrybiška, patraukli, įtraukianti. Išvydę spektaklį mažieji žiūrovai supras, kaip svarbu yra ne tik atsigręžti į praeitį, bet ją analizuoti, išmanyti ir sukauptą išmintį pritaikyti šiomis dienomis.
Lėlių teatras

Spektaklis vaikams "Drąsioji Melisa"

Vieną gražią, saulėtą dieną, kai Melisa palesino savo draugus paukštelius, prisiskynė gėlių, grįžusi namo neberado savo jaunėlės sesytės Rūtos…Kur ji galėjo pradingti? Ar pavyks
Melisai surasti savo mažąją sesytę? Ar nugalės Melisa visas savo baimes ir išdrįs leistis į nepaprastą, pilną keisčiausių nuotykių ir paslapčių pasaulį?.. „Drąsioji Melisa“ – tai interaktyvus lėlių spektaklis, kuriame artimo meilė, drąsa ir atlaidumas padeda įveikti visas kliūtis. Spektaklio metu bendraujame su žiūrovais, kartu šokame. Po spektaklio vaikai turi galimybę susipažinti su aktorių naudojamomis autentiškomis lėlėmis. Pagrindinis spektaklio tikslas: Pristatyti interaktyvų ir edukacinį spektaklį „Drąsioji Melisa“ pradinių klasių mokiniams, kad jų ankstyva pažintis su teatro menu lavintų estetinį pojūtį, charakterį, paskatintų gyvenime rinktis gero elgesio modelį, puoselėtų vertybines ir ekologines nuostatas. Spektaklyje ugdoma ekologinė vaikų savimonė: meilė miškui, gyvūnams, skatinama rūpintis tais, kurie silpnesni už mus visus, net ir vaikus. Pasakos autorė ir režisierė: Bronė Marija Braškytė Dailininkė: Aistė Račkauskaitė Premjera: 2013 m. birželio 1 d. Vaidina Naujojo teatro aktorės: Žydrūnė Dragūnaitytė, Tatjana Kuzmickienė, Kristina Grūšelionytė
Lėlių teatras

Interaktyvus spektaklis "Raudonkepuraitė ir vilkas"

„Raudonkepuraitė ir Vilkas” pagal Š.Pero – tai nuotaikinga ir išradinga klasikinės pasakos interpretacija, nukelsianti mažuosius žiūrovus ir jų tėvelius į stebuklų mišką. Patraukli
spektaklio forma – lėlės (klasikinės gabitinės) , kostiumų detalės, ir funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Kaip įprasta pasakoms, čia yra ir gerų, ir blogų veikėjų. Būtent pastariesiems priskiriamas vilkas. Jį galima pavadinti tikru niekadėju. Raudonkepuraitės kelionė pas senelę nors ir pavojinga, tačiau galiausiai baigiasi laimingai. Pasaka vaikui padeda susivokti, kad normalu būti ir geram, ir blogam ir leidžia lengviau išgyventi audringas emocijas. Kuo anksčiau vaikas susidurs su gyvenimo tikrove, tuo labiau bus psichologiškai, moraliai pasiruošęs galimiems iššūkiams, įvairiems išbandymams. Spektaklio struktūra, kaip sekamas siužetas, kokia jos pabaiga, vaiką išmoko svajoti, viltis, kad bendradarbiaujant galima įveikti didžiausius išbandymus, išmoko atrasti gyvenimo prasmę, siekti tikslų gyvenime. Pasakoje visada laiminga pabaiga, visi gauna būtent tai, ko nusipelnė. Tai irgi tam tikras mokymas – po truputį moralės, bet ne moralizuojant, o per įvykius, per stebuklus, kad, atrodo, jau situacija beviltiška, bet vis tiek visi gauna tai, ko nusipelnė.
Lėlių teatras

Teatrinė fantazija ,,Beketo bliuzas". Kelionė po Samuelio Beketo pjeses

Režisieriaus iš Rusijos Mytiščių miesto – partnerio Ivano Čabanovo darbas „Teatrinė fantazija „BEKETO BLIUZAS“. Kelionė po Samuelio Beketo pjeses“ - tai spektaklis – apmąstymas apie
nuostabų, menišką Samuelio Beketo pasaulį ir jo pagrindinį herojų – keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę – nežiūrint į skirtingus vardus ir skirtingas aplinkybes visuomet tai tas pats personažas. Spektaklis prasideda pjese „Scena be žodžių 2“, kur ir pasirodo beprotiškai vienišas, nelaimingas herojus. Be vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis.. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia... Mirties paieškoje herojus keliauja į kelionę po Samuelio Beketo pjeses: „Scena be žodžių 1“, „Žaidimas“, „Ne aš“, „Žingsnių garsas“, „Katastrofa“ ir kt. Daugybė pjesių sukuria vieną spektaklį. Kartu juda kitas pagrindinis Samuelio Beketo personažas – mirtis. Tarp herojaus ir mirties tarsi nėriniai vystosi dialogas – kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai, palikdami vilties poskonį.. Ir ši metaforinė „vilties nata“ perteikiama visame spektaklyje...
Lėlių teatras, Dramos teatras

Muzikinis spektaklis „Prieskonių indo paslaptis“

Spektaklio esmė – gėrio ir blogio kova. Jis skatina mokinius analizuoti blogio atsiradimo priežastis, tokias kaip pyktis, patyčios, kartais net nekaltas smalsumas... Pagrindinė
spektaklio veikėja Naminukė Molė turi stoti į kovą su blogio Juoduliu. Jai padeda pasaulinės literatūros klasikų sukurti personažai – Karlsonas ir Freken Bok, Alisa ir Kliunkis Pliumpis, Merė Popins ir jos dėdė Albertas. Tačiau svarbiausia čia ne pagalba, o Naminukės drąsa ir ryžtas nugalėti blogį. Spektaklio metu mokiniai susitapatina su Naminuke, ją palaiko, jai padeda. Pabaigoje, kai klausiame, kas nugalėjo Juodulį, vaikai atsako – mes! Juodulys šiame spektaklyje vaikams kelia pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą, o kiti personažai – šiltus ir gerus jausmus: užuojautą, draugiškumą, norą padėti. Vizualinė spektaklio forma – meduolių miestelis, vaikams kelia malonius jausmus, gal todėl blogio atsiradimas taip juos sukrečia. Spektaklyje daug muzikos, dainų, todėl jis ugdo ir lavina žiūrovų muzikinį skonį. Po spektaklio vyksta trumpas pokalbis-aptarimas, mokiniams patariama būtinai perskaityti tas knygas, kurių veikėjus jie matė scenoje. Taigi, jie skatinami ne tik mąstyti, vertinti, išgyventi, bet ir skaityti.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras

Interaktyvus spektaklis „Vilkas ir 7 ožiukai“

Interaktyvus lėlių spektaklis vaikams “Vilkas ir 7 ožiukai”. Kūrėjų komanda pasirinko šią populiarą brolių Grimų pasaką, kuri kalba aktualia socialine tema: daug oželių (daugiavaikė
šeima), apgavysčių (ožkos santykis su vilku ir vilko su oželiais) ir mamos ožkos kova dėl vaikų- oželių pagrobimo. Spektaklio tema melas ir apgavystės todėl naudojant spektaklio menines priemones ir aktorių improvizacijas skirti tai jauniausiajai auditorijai, kuriai dažnai viskas piešiama rožinėmis spalvomis, manant, jog vaikai sunkiai priima realybę. Tačiau susidūrimas su ja tam nepasiruošus gali būti sunkesnis. Tai interaktyvus spektaklis, kuriame žiūrovai atlieka ne pasyvų stebėtojo vaidmenį, o veikia kartu su aktoriais.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Ėduoniukas ir Bakteriukas“ – vaikų sveikatinimo edukacinis spektaklis

Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų
sveikatingumo įpročius. Atrodo, paprasta ir primityvi mintis – vaikai, valykime dantukus – tačiau verbalinė šios minties forma nėra paveiki. Gerokai padidintas vizualus vaizdas sukuria realaus veiksmo atmosferą, interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar sustiprina ir vaikas labai akivaizdžiai įsitikina, kas nutinka, kai nesirūpini savo sveikata. Šis spektaklis parodo, kad net apie paprastus dalykus galima kalbėti paveikia meno kalba. Spektaklis labai tinka mokyklose organizuojamų Sveikatinimo savaičių metu. Trumpas siužetas: vaiko, kuris tingi valyti dantukus, burnelėje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas. Jie ardo, kapoja dantukus, kuriuose apsigyvena bakterijos, grybai ir kirmėlės. Dantukams padėti gali tik Dantų Šepetukas ir Gydytojas... Kai, baigiantis spektakliui, Ėduoniukas ir Bakteriukas vaikų klausia – ar priimsite į savo burnytes? – atsakymas būna vienas ir garsus – neeeee. Tikslas pasiektas.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Arklio Dominyko meilė" pagal V. V. Landsbergį

Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti gerumo, atjautos, ištikimybės, meilės jausmus. Spektaklio atmosfera kuria jaukią, savitą, labai poetišką nuotaiką, skatina
vaikus ne tik šypsotis, bet ir apmąstyti esminius gyvenimo reiškinius, svarbiausias moralines vertybes. Šie dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams, bet ir vyresniems vaikams, todėl spektaklis skirtas visiems pradinukams. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Ar gali Lietuvos laukų arkliukas įsimylėti rugiagėlę? Atrodo – visiška nesąmonė... Bet juk meilė – baisiai paslaptingas jausmas ir ko tik jis neprikrečia... Taip ir arklys Dominykas – visiškai netyčia nejučia įsimylėjo Rugiagėlę. Ir jiems buvo gera kartu, kol neatėjo Šalna. Teko Dominykui keliauti net į Afriką, kad parsineštų iš ten Rugiagėlių vainiką ir pavasarį vėl pasodintų savo Rugiagėlę... Ko tik jis keliaudamas nesutiko: Kupranugarį sutiko, Krokodilą sutiko, Beždžionę, Dramblienę sutiko, bet nesutiko žirafos ir zebro... Labai jaukus, šiltas, jautrus spektaklis pagal V. V. Landsbergio knygą tinka visiems – ir visai mažiems, ir ūgesniems, ir net visai suaugusiems. Spektaklis interaktyvus – vaikai dalyvauja spektaklio veiksme, skatinami mąstyti ir patarti personažams, gali aktyviai reikšti emocijas.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra kvailutės dvasinis grožis, kuris turėtų būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslu. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis moksleiviams leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekviename mūsų gyvena trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik dažai mes neturime drąsos tą kitoniškumą puoselėti, jį slepiame ir prisitaikome. Kodėl?.. Paslauga gali papildyti penktokų ir šeštokų pamokas, pagal mokymo programą studijuojantiems lietuvių pasakas bei sakmes.
Rodomi įrašai: 31 - 40103