Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Lėlių teatras

Edukacinė programa „Lėlininko dirbtuvėlė“

Teatro dailininkės Loretos Skruibienės inicijuota ir vykdoma programa vaikams. Galbūt jūs – tas vaikas, kuris svajojate pažvelgti į lėlių teatro dailininko dirbtuvę? Jeigu taip, tai ši
programa kaip tik jums. Jos metu trumpai išgirsite lėlės atsiradimo istoriją ir išmoksite iš labai paprastų priemonių ir medžiagų susikurti lėlę.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Ožiuko pokštas“

Nuotaikingas lėlių teatro spektaklis apie išdykėlį ožiuką ir jo nuotykius miške. Suvalkietiškų pasakų ir dainų personažas ožiukas pabėga nuo savo rūpestingosios šeimininkės bobutės ir
įsikrausto į lapės olą. Miško žvėrys dar nėra tokio padaro matę ir girioje kyla didžiulis sąmyšis, kuris išbudina net balsingąją mešką. Nežinia kaip viskas būtų pasibaigę, jei ne darbštuolė bitutė. Spektaklis patraukia žaisminga bei spalvinga scenografija bei lėlėmis, kurias sukūrė profesionalus scenografas, taip pat įtaigia, improvizacija paremta vaidyba.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“

Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ yra sukurtas pagal L. Jakimavičiaus to paties pavadinimo pasaką ir skirtas vaikams nuo 7 metų. Vaidinime pasakojama apie Žiogą Zigmą, kurio
sumanumo dėka kunigaikštis Vytautas laimėjo Žalgirio mūšį. Tačiau puikybės apsvaigintas Didysis kunigaikštis nusprendžia sunaikinti kryžiuočių ordiną jų pačių namuose Marienburge. Žiogas Zigmas atsisako vykti kartu, o išgirdęs, kad Vytautas pavadina jį bailiu, labai įsižeidžia ir nusprendžia daugiau reikalų su žmonėmis neturėti. Istoriškai pagrįsti faktai, perpinti vaikiškos fantazijos motyvais, iš esmės neiškraipo istorinės tiesos, bet atlieka edukacinę funkciją. Spektaklio metu teatro „virtuvė“ atveriama žiūrovui - personažai, veiksmas, garsai yra kuriami auditorijos akivaizdoje aktyviai jai dalyvaujant. Vaikai gali stebėti, kaip „apsivelkamos" ypatingos stilistikos dailininkės Giedrės Brazytės sukurtos lėlės, kaip palėpėje gyvenantis senasis meistras Aloyzas Žiogas prie varstoto išdrožia Vytauto kardą, kokiomis priemonėmis scenoje kuriami gamtos reiškinių (pvz.: griaustinio, vėjo, lietaus), aplinkos garsai, muzika, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais. Spektaklyje naudojamas ir „teatro teatre“ principas – kuomet patys žiūrovai tampa aktoriais. Ruošiantis lemiamam mūšiui scenoje, istorijos pasakotojas Aloyzas Žiogas (aktorius A. Žiurauskas) paskirsto žiūrovus į Vytauto sąjungininkus vaizduojančius lietuvių, žemaičių, lenkų, Smolensko pulkus ir kviečia skanduoti savo pulko šūkį ir mojuoti prieš spektaklį išdalintomis programėlėmis – vėliavėlėmis. Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“-tai puiki edukacinė kelionė, padedanti vaikams suprasti svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir praplėsti akiratį, kaip teatro erdvė gali virsti kūrybiška, patraukli, įtraukianti. Išvydę spektaklį mažieji žiūrovai supras, kaip svarbu yra ne tik atsigręžti į praeitį, bet ją analizuoti, išmanyti ir sukauptą išmintį pritaikyti šiomis dienomis.
Lėlių teatras

ANDERSENO SAPNAS (Alavinis kareivėlis) (Teatre)

“Anderseno sapnas“. Tai legendinio Danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno istorija apie dvidešimt penkis alavinius kareivėlius, kuriuos nulipdė iš alavinio šaukšto. Alavo užteko tik
dvidešimt keturiems tvirtiems kareiviams, paskutinysis iš jų turėjo tik vieną koją, tačiau tai jam nesutrukdė būti ne mažiau narsesniu, kitokiu nei jo ginklo broliai. Istorija apie kareivėlį - kupiną tikėjimo savimi, drąsos bei ryžto. Apie tai, kaip įsimylėjęs įstabaus grožio, į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jie kartu ištveria daugybę negandų ir kliūčių. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybė vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Spektaklio „Anderseno sapnas“ režisierė Oksana Dmitrijeva – žymi Ukrainos kultūros veikėja, Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia režisierė, docentė, kuri pastatė 45 spektaklius. Spektaklio „Anderseno sapnas“ dailininkė Natalija Denisova – Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia dailininkė, dėstytoja, puikiai žinoma ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų. Spektaklis skatins mokinių kritinį mąstymas, ugdys kūrybiškumą, dvasingumą. Skatins iš naujo pažinti ir įvertinti meilės jausmo prasmę.
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba“

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis vaikams "Drąsioji Melisa"

Vieną gražią, saulėtą dieną, kai Melisa palesino savo draugus paukštelius, prisiskynė gėlių, grįžusi namo neberado savo jaunėlės sesytės Rūtos…Kur ji galėjo pradingti? Ar pavyks Melisai
surasti savo mažąją sesytę? Ar nugalės Melisa visas savo baimes ir išdrįs leistis į nepaprastą, pilną keisčiausių nuotykių ir paslapčių pasaulį?.. „Drąsioji Melisa“ – tai interaktyvus lėlių spektaklis, kuriame artimo meilė, drąsa ir atlaidumas padeda įveikti visas kliūtis. Spektaklio metu bendraujame su žiūrovais, kartu šokame. Po spektaklio vaikai turi galimybę susipažinti su aktorių naudojamomis autentiškomis lėlėmis. Pagrindinis spektaklio tikslas: Pristatyti interaktyvų ir edukacinį spektaklį „Drąsioji Melisa“ pradinių klasių mokiniams, kad jų ankstyva pažintis su teatro menu lavintų estetinį pojūtį, charakterį, paskatintų gyvenime rinktis gero elgesio modelį, puoselėtų vertybines ir ekologines nuostatas. Spektaklyje ugdoma ekologinė vaikų savimonė: meilė miškui, gyvūnams, skatinama rūpintis tais, kurie silpnesni už mus visus, net ir vaikus. Pasakos autorė ir režisierė: Bronė Marija Braškytė Dailininkė: Aistė Račkauskaitė
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis ,, Kačių kiemelio istorijos"

"Kačių kiemelio istorijos"- tai lėlių, šešėlių ir objektų teatro spektaklis pagal Marijampolės miesto istoriją ir legendas. Spektaklio personažai -marijampoliečių pamėgto
senamiesčio kiemelio fontano skulptūros- kačiukai, kurie vieną naktį atgyja ir pradeda pasakoti miesto istoriją. Taip beveik visi veikiantys istoriniai personažai įgauna kačių bruožus, o pagrindiniai miesto pastatai sumažėja ir tampa lengvai "perkraustomi" iš vienos vietos į kitą. Garsioji miesto gimnazija pavirsta girnomis, kurios iš paprastų apskurusių piemenukų ,,sumala" tokius garsius visuomenės veikėjus kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Gustaitis, Jonas Jablonskis, pal. Jurgis Matulaitis ir kt.. Spektaklį vainikuoja cukraus fabriko atidarymas ,,pasaldinęs gyvenimą visoms ateinančioms kartoms". Spektaklį kūrė profesionalių kūrėjų komanda- režisierė Milda Mažėtytė Antanauskienė, scenografas Deimantas Populaigis, kompozitorius Darius Klišys. Tai yra jau ketvirtas šios komandos ir besikuriančios Marijampolės dramos teatro lėlininkų trupės projektas.
Lėlių teatras

Teatrinė fantazija ,,Beketo bliuzas". Kelionė po Samuelio Beketo pjeses

Režisieriaus iš Rusijos Mytiščių miesto – partnerio Ivano Čabanovo darbas „Teatrinė fantazija „BEKETO BLIUZAS“. Kelionė po Samuelio Beketo pjeses“ - tai spektaklis – apmąstymas apie
nuostabų, menišką Samuelio Beketo pasaulį ir jo pagrindinį herojų – keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę – nežiūrint į skirtingus vardus ir skirtingas aplinkybes visuomet tai tas pats personažas. Spektaklis prasideda pjese „Scena be žodžių 2“, kur ir pasirodo beprotiškai vienišas, nelaimingas herojus. Be vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis.. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia... Mirties paieškoje herojus keliauja į kelionę po Samuelio Beketo pjeses: „Scena be žodžių 1“, „Žaidimas“, „Ne aš“, „Žingsnių garsas“, „Katastrofa“ ir kt. Daugybė pjesių sukuria vieną spektaklį. Kartu juda kitas pagrindinis Samuelio Beketo personažas – mirtis. Tarp herojaus ir mirties tarsi nėriniai vystosi dialogas – kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai, palikdami vilties poskonį.. Ir ši metaforinė „vilties nata“ perteikiama visame spektaklyje...
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

Interaktyvus monospektaklis "Pašėlusiai keista istorija"

Spektaklio atmosfera kuria savitą nuotaiką ir skatina vaikus ne tik suvokti, bet ir apmąstyti gyvenimo reiškinius susijusius su baimėmis vandeniui, baubams po lova, gyvatėms ir t.t. Šie
dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams ar šiek tiek vyresniems vaikams, o ir ypač nelabai drąsiems. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, šviesos, šešėliai ir funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Mūsų laikais žmonės taip įsibaiminę, kad dažnas apkibęs baimėmis kaip varnalėšų dagiais. Baimės truputį panašios į gripo virusą, tad nuo tėvų jomis užsikrečia ir vaikai. Tada tėvai būna nepatenkinti, ima spausti mažuosius tų baimių atsikratyti. Tik užmiršta pasakyti, kaip tai padaryti. Tad pirmiausia pažinkime baimes. Ir kur baimes geriausia pažinti ir įveikti? O gi keliaujant. Taigi jūsų laukia viena ilga, kvapą gniaužianti kelionė, padėsianti nedrąsiems atsikratyti baimių. O galbūt paaiškės, kad baimių turi ir dar kažkas iš keliautojų – kartu jas įveikti žymiai lengviau.... Spektaklis - tai linksma istorija su spalvingais personažais - atlikėja teatro aktorė Jūratė Kundrotienė. Monospektaklyje aktorė bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojaus nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančias baimes kartu su žiūrovais. Žaidybine forma kalbėdami apie ne visuomet jaukius dalykus vaikai gali lengviau atsikratyti to, kas jiems kelia nerimą. Aktorė Jūratė Kundrotienė džiaugiasi, kad turi galimybę su vaikais teatre kalbėti apie dalykus, jai pačiai nedavusius ramybės vaikystėje, o kartais – neleidžiančius ramiai užmigti iki šiol. „Baimės, apie kurias kalbu, yra labai savos: ne tik vaikai, bet ir suaugusieji dažnai jų neatsikrato.
Rodomi įrašai: 31 - 40103