Lėlių teatras

Spektaklis: J. Radzevičiaus „Skruzdėlė atsiskyrėlė“

Tikslas - supažindinti vaikus su lėlių teatro žanru, lėlių rūšimis, skatinti vaikus kūrybiškai mąstyti, sužadinti teigiamas emocijas. Įtraukiantis siužetas, įspūdinga scenografija,
lėlės, šviesos efektai, specialiai šiam spektakliui sukurta muzika vaikus nukelia į tikrą pasaką. Spektaklyje vaidina lėlių teatro studijos dalyviai -vaikai, veiksmas vyksta per žaidimą, nestinga gerų emocijų, netikėtumo momentų, dėmesys išlaikomas iki pat spektaklio pabaigos. Kaip ir kiekviena pasaka, ši istorija labai pamokanti - draugystė, meilė, pagarba, atsakomybės jausmas - pamatinės gyvenimo vertybės.
Lėlių teatras, Kita

Šešėlių teatras „Kokius padavimus apie Druskininkus kužda šešėliai?“

Kuriant muziejaus ir lankytojo ryšį svarbi ne tik įvairiapusė žodinė informacija, bet ir emocinį įspūdį sustiprinančios priemonės: reginys, muzika, garsas, įspūdis, lytėjimas, erdvė,
bendravimas, kiti ptrauklūs ekspozicijos pateikimo būdai. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniai edukacijų vartotojai yra mokiniai. Norėdami muziejų padaryti patrauklų ir ikimokyklinukams, auginti lankytojų kartą, siūlome edukaciją, patrauklią ir jaunesnio amžiaus vaikams. Ši edukacija pritaikyta tiek mažamečiams nuo 3 metų, tiek pradinių klasių mokiniams. Edukacijos tikslas – žaismingai ir patraukliai mažuosius muziejaus lankytojus supažindinti su Druskininkų ir jų apylinkių istorija per padavimus. Plėsti jų pasaulėžiūrą, kūrybiškumą, ugdyti socialines kompetencijas, emocinį intelektą, kritinį mąstymą bei sąmoningumą. Edukaciniame užsiėmime mokiniai per trumpą pasakojimą su piešiniais bus supažindinami su lėlių ir šešėlių teatro istorija bei Druskininkuose buvusiu teatru, taip pat sužinos, kas yra padavimas. Antroje dalyje mokiniai žiūrės vieną mini šešėlių teatro spektaklių, kurį patys pasirinks iš siūlomų padavimų. Spektaklio metu išgirs ir pamatys vieną iš Druskininkų apylinkių įžymybių atsiradimo įstorijų. Po trumpo aptarimo bus praktinis užsiėmimas – judančių šešėlių lėlyčių gamyba ir vaidinimas, jame vaikai susiskirsto į grupes, sugalvoja naratyvą, pasigamina lėles ir suvaidina mini spektaklį savo draugams; 1, 2 klasių mokiniams ir sunkiau dirbantiems savarankiškai bus pateikti trumpi pasakojimai ir lėlių šablonai, kuriuos pasirinkę galės suvaidinti draugams. Visiems vaikams įgyvendinti savo sumanymus padės edukatorė. Paskutinė dalis – tai refleksija: vaikai vertina vieni kitų darbus, išryškina stipriąsias spektaklių puses bei pasako objektyvias pastabas. Išrenka labiausiai patikusį spektaklį, kurio kūrėjai yra apdovanojami muziejaus atminimo prizais.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras, Kita

Lėlių spektaklis „Kelionė pas Todėl“

Linksmas pasakojimas apie berniuką ir mergaitę, kurie keliauja per klaustukų karalystes KAM, KUR, KAS, KĄ ir KODĖL pas atsakymų karalių TODĖL. Kiekvienas klaustukas atitinka vieną
neigiamą žmogišką savybę, kurios reikėtų vengti. Klaustukai bando suvilioti vaikus, kad jie pasiliktų pas juos ir nekeliautų pas atsakymų karalių, bet įveikia klaustukus ir vaikai galiausiai suranda karalių, kuris padovanoja 2 gvenimiškas paslaptis. Spektaklis LIETUVIŲ bei RUSŲ kalbomis. Lėlės didelės (54 cm), scena 1,50x1,80 m.
Lėlių teatras, Cirkas

Mažasis cirkas

Šios paslaugos tikslas supažindinti jaunąjį žiūrovą su šiuolaikiniu cirku ir skatinti jį kūrybiškai mąstyti. "Mažasis cirkas" - tai puiki šios meno srities edukacija
moksleiviams. Jie kviečiami į naują erdvę, į mažą cirko palapinę žiūrėti spektaktaklį "Blusa ir Profesorius “, sukurtą pagal to paties pavadinimo H.K.Anderseno pasaką. Spektaklyje šiuolaikiškai, komiškai ir orginaliai pateikiama jaunajam žiūrovui kūrybiškumo tema. Pagrindinis istorijos herojus "profesorius", vaikystėje iš sprogstančio oro baliono iššokdintas parašiutu, troškęs būti lakūnu ,bet įgijęs fokusininko amatą, rodydamas savo triukus keliauja po pasaulį. Susiradęs mylimąją "žmonikę" su ja rodo fokusus , bando uždirbti pinigų ir įsigyti oro balioną… galiausiai žmona dingsa, o kartu su ja ir gera nuotaika... jis lieka vienui vienas ir jau atrodo blogiau būti nebegali... bet tuomet užtenka vienos vienintelės "blusos", kad ir vėl norėtųsi juoktis ir svajoti... Kūrybiškumas esantis kiekviename iš mūsų padeda įveikti net ir sunkiausias gyvenimo situacijas ir vėl džiaugtis gyvenimu. Šiai istorijai papasakoti aktorius naudoja žongliravimo, balansavimo disciplinas, lėlių ir objektų teatrą. Pasirinktas objektas- vinilinė plokštelė. Iš jų skamba muzika, jos virsta žongliravimo objektais, iš scenografijoje esančių stalčiukų atsiranda pasakos personažai, skirtingų tūrių lėlės padarytos iš vinilinių plokštelių ir kita. Spektaklis kupinas, parodaksalių situacijų, netikėtumų, kūrybiškų staigmenų. Aktorius meistriškai manipuliuoja žiūrovų mintimis vis pateikdamas naujų beprotiškiausių sprendimo būdų. Stebėdami šį cirko vaidinimą, dalyviai kviečiami kartu kūrybiškai mąstyti, įveikti sunkumus beprotiškiausių idėjų pagalba. " Mažasis cirkas"– puiki erdvė ugdyti žmogaus kūrybiškumą, kritinį mąstymą, nes siūloma paslauga leidžia įsijausti į kito žmogaus gyvenimą ir atsiribojus nuo jau turimų žinių iš naujo kritiškai mąstyti.
Lėlių teatras

Lėlių ir objektų teatro spektaklis „Molinis sapnas“

Edukacinis Spektaklis „Molinis sapnas“ - tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakojantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos
įvykius ir reikšmingiausias datas: pirmąjį paminėjimą analuose, Žalgirio mūšį, Lietuvos pasidalijimą XVIII amžiuje, Nepriklausomybės atkūrimą 1918 m. vasario 16 d., tremtį, Dariaus ir Girėno skrydį, Baltijos kelią, Sausio 13-ąją. Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas „žaidžia“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Autentiškumo įspūdį sustiprina scenoje skambanti gyva muzika, tam tikrą laikmetį reprezentuojančios melodijos ir aktorių su daugiau nei 10 įvairių muzikos instrumentų atliekamos dainos. Istoriškai pagrįsti faktai spektaklyje susipina su mažojo žiūrovo fantazija: teatralizuota „istorijos pamoka“ pavirsta pažintine pramoga, patriotizmo skatinimas ir tautinės savimonės ugdymas įgauna patrauklias formas. Svarbi spektaklio atliekama misija - vaikų kūrybiškumo ugdymas, kuomet bet kuris namų apyvokos daiktas ar medžiaga gali virsti kunigaikščiu, jo žirgu, ar ant kalvos stūksančia pilimi. Žaidimo pagalba vaikai skatinami tapti istorijos dalimi. Visai šeimai skirtame spektaklyje dominuoja žaismingas, šmaikštus ir šiek tiek ironiškas spektaklio kūrėjų žvilgsnis į Lietuvos istoriją, tuo pačiu perteikiantis mokomąjį, pažintinį ir pilietišką asmenybę ugdantį turinį. 2018 m. XXXIV profesionaliame teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ ir 2017 m. VIII D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklio kūrybinei grupei įteikti prizai už „Geriausią spektaklį vaikams“.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra vertybė ir dvasinis grožis, kuris turi būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslas. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio, džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Žaislai iš skiaučių

Žaisdami galime mokytis pačių įvairiausių dalykų. Tą darė žmonės nuo seniausių laikų. Žaislas ir žaidimas yra kasdienybės istorijos dalis. Edukacijos metu moksleiviai supažindinami su
žaislų atsiradimo istorija, mokomi pasigaminti figūrėlių ir lėlių iš skiaučių. Edukatorius moksleiviams parūpins didelę krūvą reikalingų priemonių. Šia edukacija, skirta jaunesniojo amžiaus moksleiviams , siekiama juos įtraukti į nepaprastai įdomius istorijos tyrinėjimus, skirtingų amžių gyvensenos rekonstrukcijas. Mokoma įžvelgti žaislų ir žaidimo istorijos sąsajas su tradicijomis, šventėmis, papročiais. Žaislų pasaulis - neatsiejama žmonijos gyvenimo dalis. Savo rankomis pagaminti žaislai atgyja moksleivių pasakojamose istorijose, skatindamos atsipalaiduoti, fantazuoti, kurti, vaidinti. Moksleiviams ne tik suteikiama žinių iš etnografijos, žmonijos istorijos, o taip pat paskatinami kūrybiniai gebėjimai bei ekologinis mąstymas (žaislai gaminami iš antrinių žaliavų - medžiagų skiaučių).
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Kaip žvejys į dangų ėjo"

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" Pasaka sekama teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų
medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis ir įvairiais perkusiniais instrumentais. Sekėja, scenografė - Saulė Degutytė Muzikuoja - Gediminas Žilys
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Spektaklis-etnologinis muzikinis veiksmas ,,Gandro dovana"

,,Gandro dovana'' - muzikinis etnologinis veiksmas visai šeimai. Kūrybinė grupė Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina
aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje dabar atlieka Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą. Visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, kviečiame pamatyti muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.
Rodomi įrašai: 31 - 4089