Lėlių teatras

Muzikinė komedija ,,Lietuviški perdainavimai"

Spektaklio autorius ir režisierius nusipelnęs Ukrainos meno veikėjas, Kijevo privataus lėlių teatro „Sraigė“ įkūrėjas, aktorius Jurijus Titarovas. Muzikinėje komedijoje „Lietuviški
perdainavimai“ persipina lietuviško kaimo gyventojų kasdienybė. Tai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir linksmų sceninių triukų kupinas vaidinimas. Apsilankę spektaklyje, vaikai supras, kas yra gėris, draugystė, sąžiningumas, moralė, išgirs lietuvišką liaudies muziką ir ilgai bei nuoširdžiai juoksis. Kaip teigia spektaklio režisierius Jurijus Titarovas: „pasaka moko, jog blogis visuomet yra nubaudžiamas. Viename epizode, spektaklio herojus šuo ištaria liūdną frazę: „pasaulyje nėra teisybės“, tačiau teisybė egzistuoja! Ir tą supras visi, kas apsilankys muzikinėje komedijoje „Lietuviški perdainavimai“!“. SPEKTAKLIO AUTORIUS IR REŽISIERIUS – Jurijus Titarovas; LĖLĖS IR SCENOGRAFIJA – Viktoras Nikitinas; MUZIKA – Jurijus Ševčenko, Žemyna Trinkūnaitė; VAIDINA: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Igoris Ignatenko, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Kontis ir Tvarkius“

„Kontis ir Tvarkius“ – pirmasis lėlių spektaklis vaikams, pasakojantis apie būdus rūpintis mus supančia aplinka: rūšiuoti atliekas ir atsakingiau įsigyti naujus daiktus. Spektaklis
„Kontis ir Tvarkius“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Aldonos Zinkevičiūtės-Jankauskienės knygą. Pagrindiniai pasakos veikėjai konteineris Kontis ir peliukas Tvarkius savo kelyje susiduria su vaikams gerai pažįstamais daiktais – žaislais, baldais – bei per jautrų santykį su jais ir supančia aplinka, padeda vaikams suprasti aplinkosaugos svarbą. Neabejojame, kad vaikai pamils šiuos mielus personažus ir jaunajai kartai šie siesis su aplinkosauga. Vaikai nebus pasyvūs spektaklio stebėtojai bet aktorių padedami bus įtraukti į veiksmą.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Padavimai ir legendos atgimsta: moksleivių lėlių teatras

Didvyriška Lietuvos istorija atsispindi jos tautosakoje. Padavimai, legendos, pasakojimai skaitomi kaip įdomūs literatūriniai kūriniai ir kaip istoriniai dokumentai. Užsiėmimo metu
moksleiviams pristatomas šis literatūris žanras. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas vietovardis turi kokią nors savo istoriją. Atsižvelgiant į moksleivių amžių, patirtis ir kt aplinkybes, plačiau aptariami 2 - 3 kūriniai. Antroje užsiėmimo dalyje mokiniai, pasiskirstę grupėmis, pasiruošia lėlių teatre suvaidinti pasirinktą legendą ar padavimą. Tam naudojama užsiėmimo organizatorių iš anksto paruošta lėlių teatro scena. Moksleivių grupė sukuria vaidinimo scenarijų, pasiskirsto vaidmenimis ir iš pateiktų medžiagų pasigamina personažus bei scenografiją, pritaiko muziką. Grupės pristato sukurtus vaidinimus. Personažų ir visos legendos kūrimas scenoje ne tik lavina atmintį, skatina moksleivius mąstyti, analizuoti, kūrybiškai panaudoti istorijos, kalbos, tautosakos , muzikos žinias, vystyti rišliosios kalbos gebėjimus bei dirbti komandoje. Be to, moksleiviai, tapdami režisieriais ir aktoriais, uri galimybę improvizuoti, interpretuoti ir papildyti gautą medžiagą, pažinti vienas kitą ir patys save. Auga mokinių pasitikėjimas savimi: juk malonu, kai pačių pagamintos figūrėlės juda, kalba. Pačių rankomis išmoningai pagaminti personažai – tai kūrybiniai darbeliai – žmogaus išmonės, fantazijos ir džiaugsmo pasaulis. Kūrybiškas supažindinimas su legendomis ir padavimais skatina mylėti ir vertinti tautos išmintį, liaudies kūrybą, kalbą. Pabaigoje aptariama padavimų ir legendų reikšmė, pasidalinama įspūdžiais apie krašto istorijos pažinimo svarbą, meno ryšį su istorija. Siūlomas edukacinis užsiėmimas yra interaktyvus. Tai apgalvotas, bet sykiu spontaniškas vaikų įtraukimas į istorijos pažinimo, kraštotyros, liaudies kūrybos bei meninės komunikacijos procesą.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Kaip žvejys į dangų ėjo"

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" Pasaka sekama teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų
medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis ir įvairiais perkusiniais instrumentais. Sekėja, scenografė - Saulė Degutytė Muzikuoja - Gediminas Žilys
Lėlių teatras, Kita

Šešėlių teatras „Kokius padavimus apie Druskininkus kužda šešėliai?“

Kuriant muziejaus ir lankytojo ryšį svarbi ne tik įvairiapusė žodinė informacija, bet ir emocinį įspūdį sustiprinančios priemonės: reginys, muzika, garsas, įspūdis, lytėjimas, erdvė,
bendravimas, kiti ptrauklūs ekspozicijos pateikimo būdai. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniai edukacijų vartotojai yra mokiniai. Norėdami muziejų padaryti patrauklų ir ikimokyklinukams, auginti lankytojų kartą, siūlome edukaciją, patrauklią ir jaunesnio amžiaus vaikams. Ši edukacija pritaikyta tiek mažamečiams nuo 3 metų, tiek pradinių klasių mokiniams. Edukacijos tikslas – žaismingai ir patraukliai mažuosius muziejaus lankytojus supažindinti su Druskininkų ir jų apylinkių istorija per padavimus. Plėsti jų pasaulėžiūrą, kūrybiškumą, ugdyti socialines kompetencijas, emocinį intelektą, kritinį mąstymą bei sąmoningumą. Edukaciniame užsiėmime mokiniai per trumpą pasakojimą su piešiniais bus supažindinami su lėlių ir šešėlių teatro istorija bei Druskininkuose buvusiu teatru, taip pat sužinos, kas yra padavimas. Antroje dalyje mokiniai žiūrės vieną mini šešėlių teatro spektaklių, kurį patys pasirinks iš siūlomų padavimų. Spektaklio metu išgirs ir pamatys vieną iš Druskininkų apylinkių įžymybių atsiradimo įstorijų. Po trumpo aptarimo bus praktinis užsiėmimas – judančių šešėlių lėlyčių gamyba ir vaidinimas, jame vaikai susiskirsto į grupes, sugalvoja naratyvą, pasigamina lėles ir suvaidina mini spektaklį savo draugams; 1, 2 klasių mokiniams ir sunkiau dirbantiems savarankiškai bus pateikti trumpi pasakojimai ir lėlių šablonai, kuriuos pasirinkę galės suvaidinti draugams. Visiems vaikams įgyvendinti savo sumanymus padės edukatorė. Paskutinė dalis – tai refleksija: vaikai vertina vieni kitų darbus, išryškina stipriąsias spektaklių puses bei pasako objektyvias pastabas. Išrenka labiausiai patikusį spektaklį, kurio kūrėjai yra apdovanojami muziejaus atminimo prizais.
Lėlių teatras

Spektaklis: N. Osipova, ,,Pusantros saujos"

N.Osipova ,,Pusantros saujos", rež. Michail Urickyj (Ukraina) Pamokanti istorija apie meilų, naivų Avinuką, kuris labai mylėjo savo mamą Avelę ir jai susirgus norėjo nuoširdžiai
padėti. Susitikimas su spektaklio personažais primins, kad nuolat skubėdami kasdieniame gyvenime nevertiname paprastų dalykų - artimo meilės. Spektaklio režisirierius - Michailas Urickis (Ukraina) Pjesės autorė - Gruzinų dramaturgė Nelli Osipova. Spektaklio tikslas: skiepyti meilę artimui, mokyti rūpintis tuo, kuriam reikia pagalbos. Vaidina: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Jonas Basanavičius barzdota varna“

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Aurelijos Čeredaitės sukurtas interaktyvus spektaklis „Jonas Basanavičius barzdota varna“ – žaidybine forma pateikta Lietuvos istorijos dalis.
Žaisdami istoriją vaikai tiesiogiai patiria ne tik žaidimo džiaugsmą, jie išmoksta valdyti šešėlines lėles, suvaidina iškilius valstybės asmenis bei jų šeimos narius, įgyja patirties bei išminties atsiplėšti nuo kasdienybės ir būti būsimais valstybės vadovais. Spektaklis atsiskleidžia vaikų kūrybingumą. Bendras vaidinimas kartu su profesionalia aktore suteikia jiems drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Žinios per teatro meną turi didelį ir neišnaudotą potencialą formuojant visapusišką vaiko asmenybę. http://www.vcb.lt/interaktyvus-spektaklis-jonas-basanavicius-barzdota-varna/ http://www.radikaliai.lt/knygos/138-basa-barzdota-varna-ir-kiti-milzinai-jonas-basanavicius-barzdota-varna-simonas-daukantas-vargo-pele
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Knygos pasakoja istoriją...“

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos lėlių teatras „Trivainėlis“ pristato naują edukacinį spektaklį „Knygos pasakoja šimtmečio istoriją“. Paslaugos tikslas – per teatrinį
pasakojimą ir kitas šiuolaikines kultūros raiškos priemones plėsti vaikų kultūrinį akiratį, gilinant žinias apie šalies ir krašto kultūros paveldą: kalbą ir regionų tarmes, tradicijas ir tautinį kostiumą, istorinę kaitą. Mergaitė, nenorinti mokytis ir skaityti knygų, domėtis šalies ir krašto kultūrine tapatybe, susapnuoja keistą sapną. Ją apsupa beveidės būtybės, šešėliai. Staiga ir mergaitė tampa beveide būtybe. Tik skaitydama knygas mergaitė pažins savo protėvių šaknis ir galės savo tapatybę susigrąžinti, todėl knygos puslapiai mergaitę ir mažuosius spektaklio žiūrovus veda tautos tradicijų, tautinio kostiumo, kalbos ir tarmių, istorinės kaitos pažinimo keliu. Šiame spektaklyje kalbos reikšmė, tradicijos, tautinio kostiumo išskirtinumas pristatomi per vaidybą, edukacinių intarpų stebėjimą ir klausymąsi, žaidimus ir tiesioginį bendravimą su žiūrovais, juos įtraukiant į edukaciją, skatinant dialogą ir diskusijas. Vaikams suteikiama galimybė komunikuoti, reikšti asmeninę nuomonę aptariamomis temomis. Mažieji žiūrovai įtraukiami į „čia ir dabar“ vykstančių įvykių analizę, jiems leidžiama jaustis pilnaverčiais spektaklio dalyviais. Jie sprendžia įvairias užduotis, pasitikrina savo žinias. Žinių perteikimui spektaklyje panaudojamos technologijos – multimedija rodomi edukaciniai intarpai ir pažintinių filmų ištraukos, leidžiamas garso takelis su muzikiniais ir garsų intarpais, atskirų regionų tarminio kalbėjimo įrašais. Pristatant Suvalkijos tautinį kostiumą išeina juo vilkinti spektaklio veikėja ir vaikai gali geriau pažinti tautinį rūbą, paliesti šio krašto motyvais austus audinius, pažinti audimo raštus. Edukaciniame spektaklyje įdomiai ir neįprastai per interaktyvius intarpus pateikiamos žinios apie Lietuvos ir Suvalkijos krašto kultūrinį identitetą.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Legenda ir tikrovė

Legenda apie Vilniaus įkūrimą yra vienas populiariausių senosios Lietuvos pasakojimų. Pirmą kartą jis užrašytas apytikriai XVI a. III dešimtmetyje Lietuvos metraščiuose. Legendoje
užšifruota daug svarbios informacijos apie miesto istoriją. Vilniaus įkūrimo data įprasta laikyti jo pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Lietuvos sostinė pirmą kartą paminėta 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriais jis kreipiasi į Vakarų Europos kraštų pirklius ir amatininkus, ragindamas vykti į Vilnių. Ši aplinkybė rodo, kad Vilnius jau XIV a. pradžioje buvo reikšminga gyvenvietė. Tačiau 1332 m. yra daugiau simbolinė miesto įkūrimo data, nes archeologinių tyrimų duomenys rodo, jog gana stambių gyvenviečių Neries ir Vilnelės santakoje būta ir anksčiau, o Žemutinės pilies mūrai datuojami XIII a. Gediminas neįkūrė Vilniaus, tačiau veikiausiai būtent jis pavertė Vilnių Lietuvos valdovo rezidencija ir valstybės sostine. Todėl Vilniaus, kaip miesto bei sostinės, istorijos pradžios siejimas su Gedimino valdymo laikais yra visiškai pagrįstas. Edukacinio užsiėmimo tikslas – autentiškoje aplinkoje, įtraukiant į aktyviais veiklas, supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai prisimins Vilniaus miesto įkūrimo legendą, remiantis istoriniais šaltiniais, archeologiniais tyrimais bus bandoma išsiaiškinti, kas Geležinio vilko legendoje tikra, o kas išgalvota. Teorinio ir praktinio darbo metu ieškosime atsakymo, kokį vaidmenį suvaidino Geležinio vilko pasirodymas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapne ir kodėl ši legenda itin išpopuliarėjo XVI a. Edukacinis užsiėmimas skirtas 1–4 klasių mokiniams, parengtas orientuojantis į Pradinio ugdymo programos pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas. Užsiėmimo veiklos ir metodai koreguojami pritaikant amžiaus tarpsniui. Koreguojama ir trukmė: 1–2 klasių mokiniams užsiėmimas trumpesnis (60 min.), 3–4 klasių mokiniai veiklas vykdo 90 min.
Rodomi įrašai: 31 - 4059