DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. 9 val. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Interaktyvus emocijų ugdymo veiksmas "Džiugena ir Rūgena"

Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai puikiai prisitaikę prie technologinių naujovių, jas supranta ir išmano, tačiau labiau linkę veikti ir siekti tikslų individualiai. Jiems sunkiau
socializuotis, veikti komandoje ir siekti bendrų tikslų. Nepaisant to, prigimtinis bendravimo poreikis neišnykęs, tačiau vaikams neretai sunkiau jį tinkamai išreikšti. Viena iš svarbių teatro misijų – mokyti vaiką tinkamai reikšti mintis, suvokti savo jausmus ir emocijas. Šio teatrinio veiksmo tikslas - ugdyti vaikų emocinį intelektą. Spektaklis sukurtas pasitelkiant objektus-daiktus, spalvas, garsus, muziką, kūno kalba, mimiką, kuo tiksliau atspindinčius pasirinktą emociją. Dar vienas svarbus aspektas - ne tik emocijų suvokimas, raiška, bet ir valdymas. Kuo toliau, tuo dažniau aktoriniame darbe tenka susidurti su nekontroliuojamomis vaikų emocijomis - tai viena iš bendravimo trūkumo pasekmių. Spektaklio metu, žaidžiant su spalvingais geometriniais objektais, su vaikais ir mokysimės ne tik atpažinti, išreikšti emociją, bet ir ją suvaldyti, kad nevirstų nevaržomu šėlsmu.
Lėlių teatras

Teatrinė fantazija BEKETO BLIUZAS (Teatre)

Spektaklis – apmąstymas apie keistą, vienišą, kompleksuotą, alkaną, bejėgę ir pažemintą būtybę. Jo kovą su savimi, būtimi ir mirtimi. Beprotiškai vienišam, nelaimingam herojui nėra
vilties išsigelbėti. Išsigelbėjimas – tik mirtis. Mirtis, kurios jis ieško ir laukia. Kitas pagrindinis personažas – pati Mirtis. Tarp herojaus ir Mirties vystosi dialogas. Kaip ir bliuze, kur kompozicijose naudojamas tik pagrindinis palaikomasis „karkasas“, kurį improvizuodami „apžaidžia“ soliniai instrumentai. Nepaisant tamsaus siužeto, absurdo dramos tikslas yra ne absurdo teigimas, o, Martino Eslino žodžiais tariant, galimybė pažvelgti į absurdiškas situacijas atmerktomis akimis ir, patyrus katarsį, išsilaisvinti iš absurdo. Prasmingas gyvenimas – vienintelis būdas įveikti absurdą. Samuelis Beketas – airių kilmės žymiausias absurdo (lot. absurdus – nedarnus) teatro atstovas. Pirmasis absurdistas, pelnęs tarptautinę šlovę, 1969-aisiais įvertintas Nobelio premija. S. Beketas vaizduoja žmogų, praradusį gyvybingumą, sugebėjimą suvokti ir priešintis pačių žmonių kuriamam absurdui. Savo kūryba, S. Beketas skatina ieškoti prasmės beprasmybėje. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: egzistensijos absurdas, žmogaus kova prieš savo netobulumą, būtis, viltis. Spektaklis mokiniams padės gilintis į absurdo filosofiją, ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras, Literatūra

Netradicinių lėlių kūrimas pagal literatūrinius kūrinius

Edukacijos tikslas – skatinti vaikų skaitymo motyvaciją ir laisvalaikio užimtumą supažindinant su netradicinių lėlių kūrimo technikomis. Savo įspūdžius, jausmus apie perskaitytą (savo
pasirinkimu ar rekomendavus bibliotekininkui) knygą mokiniai išreikš per kūrybą: iš įvairių medžiagų (įvairių audinių, vielos, siūlų, sagų, medinių šaukštų, popieriaus ir pan.) bus kuriamos netradicinės lėlės-knygų personažai, kurie vėliau bus panaudojami kilnojamam lėlių teatrui. Mokiniai su pasigaminta lėlyte dalyvaus pasakų inscenizavimo vaidinimuose.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Virtuvės istorija"

Režisierė – Šviesa Šulc, scenarijaus autorė – Zita Banelienė. Interaktyvus lėlių spektaklis 1-4 klasių mokiniams. Išvysite linksmą pasakojimą apie išdykusių daržovių būrį iš kurio bus
verdama ypatinga sriuba. Tačiau du maištininkai, Morka ir Pipiras, nenori atiduoti savo gerųjų savybių ir nusprendžia pakeisti receptą. Ar pavyks virėjai išvirti sriubą? „Virtuvės istorija“– tai interaktyvus spektaklis, kurio metu bendraujama su mažaisiais žiūrovais, jiems tenka ir pajudėti, ir atsakyti į įvairius klausimus. Spektaklio metu plečiamos vaikų žinios apie daržoves ir jų naudingąsias savybes. Aktoriai naudoja žaismingas lėlės, spektaklio metu skamba nuotaikinga muzika.
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba"

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Jonas Basanavičius barzdota varna“

Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui. Aurelijos Čeredaitės sukurtas interaktyvus spektaklis „Jonas Basanavičius barzdota varna“ – žaidybine forma pateikta Lietuvos istorijos dalis.
Žaisdami istoriją vaikai tiesiogiai patiria ne tik žaidimo džiaugsmą, jie išmoksta valdyti šešėlines lėles, suvaidina iškilius valstybės asmenis bei jų šeimos narius, įgyja patirties bei išminties atsiplėšti nuo kasdienybės ir būti būsimais valstybės vadovais. Spektaklis atsiskleidžia vaikų kūrybingumą. Bendras vaidinimas kartu su profesionalia aktore suteikia jiems drąsos ir pasitikėjimo savo jėgomis. Žinios per teatro meną turi didelį ir neišnaudotą potencialą formuojant visapusišką vaiko asmenybę. http://www.vcb.lt/interaktyvus-spektaklis-jonas-basanavicius-barzdota-varna/ http://www.radikaliai.lt/knygos/138-basa-barzdota-varna-ir-kiti-milzinai-jonas-basanavicius-barzdota-varna-simonas-daukantas-vargo-pele
Lėlių teatras

Spektaklis „Kaulo bobos apžavai“

Spektaklis apie meilę, draugystę, išdavystes, pyktį, visuomenės pasmerkimą ir galų gale išsivadavimą nuo nuolatinio persekiojančio blogio, nesvarbu kokiame pavidale jis būtų. Nuostabus
vaizdų ir jausmų gyvumas perteikiamas video ir animacijos pagalba, personažų spalvingumas ir lėlių įvairovė, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai – atsispindi visame spektaklio vaizdinyje. Kodėl siaubo pasaka? Toks yra liaudies pasakų paradoksas, savotiškas absurdas, kuris nuteikia nuotaikingam siaubo pasakos žiūrėjimui. Pasakos siužetas pasirengęs tave gąsdinti, o bežiūrint ima juokas.
Lėlių teatras

Lėlių ir objektų teatro spektaklis „Molinis sapnas“

Edukacinis Spektaklis „Molinis sapnas“ - tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakojantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos
įvykius ir reikšmingiausias datas: pirmąjį paminėjimą analuose, Žalgirio mūšį, Lietuvos pasidalijimą XVIII amžiuje, Nepriklausomybės atkūrimą 1918 m. vasario 16 d., tremtį, Dariaus ir Girėno skrydį, Baltijos kelią, Sausio 13-ąją. Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas „žaidžia“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Autentiškumo įspūdį sustiprina scenoje skambanti gyva muzika, tam tikrą laikmetį reprezentuojančios melodijos ir aktorių su daugiau nei 10 įvairių muzikos instrumentų atliekamos dainos. Istoriškai pagrįsti faktai spektaklyje susipina su mažojo žiūrovo fantazija: teatralizuota „istorijos pamoka“ pavirsta pažintine pramoga, patriotizmo skatinimas ir tautinės savimonės ugdymas įgauna patrauklias formas. Svarbi spektaklio atliekama misija - vaikų kūrybiškumo ugdymas, kuomet bet kuris namų apyvokos daiktas ar medžiaga gali virsti kunigaikščiu, jo žirgu, ar ant kalvos stūksančia pilimi. Žaidimo pagalba vaikai skatinami tapti istorijos dalimi. Visai šeimai skirtame spektaklyje dominuoja žaismingas, šmaikštus ir šiek tiek ironiškas spektaklio kūrėjų žvilgsnis į Lietuvos istoriją, tuo pačiu perteikiantis mokomąjį, pažintinį ir pilietišką asmenybę ugdantį turinį. 2018 m. XXXIV profesionaliame teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ ir 2017 m. VIII D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklio kūrybinei grupei įteikti prizai už „Geriausią spektaklį vaikams“.
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Legenda ir tikrovė

Legenda apie Vilniaus įkūrimą yra vienas populiariausių senosios Lietuvos pasakojimų. Pirmą kartą jis užrašytas apytikriai XVI a. III dešimtmetyje Lietuvos metraščiuose. Legendoje
užšifruota daug svarbios informacijos apie miesto istoriją. Vilniaus įkūrimo data įprasta laikyti jo pirmąjį paminėjimą rašytiniuose šaltiniuose. Lietuvos sostinė pirmą kartą paminėta 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriais jis kreipiasi į Vakarų Europos kraštų pirklius ir amatininkus, ragindamas vykti į Vilnių. Ši aplinkybė rodo, kad Vilnius jau XIV a. pradžioje buvo reikšminga gyvenvietė. Tačiau 1332 m. yra daugiau simbolinė miesto įkūrimo data, nes archeologinių tyrimų duomenys rodo, jog gana stambių gyvenviečių Neries ir Vilnelės santakoje būta ir anksčiau, o Žemutinės pilies mūrai datuojami XIII a. Gediminas neįkūrė Vilniaus, tačiau veikiausiai būtent jis pavertė Vilnių Lietuvos valdovo rezidencija ir valstybės sostine. Todėl Vilniaus, kaip miesto bei sostinės, istorijos pradžios siejimas su Gedimino valdymo laikais yra visiškai pagrįstas. Edukacinio užsiėmimo tikslas – autentiškoje aplinkoje, įtraukiant į aktyviais veiklas, supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda. Edukacinio užsiėmimo metu mokiniai prisimins Vilniaus miesto įkūrimo legendą, remiantis istoriniais šaltiniais, archeologiniais tyrimais bus bandoma išsiaiškinti, kas Geležinio vilko legendoje tikra, o kas išgalvota. Teorinio ir praktinio darbo metu ieškosime atsakymo, kokį vaidmenį suvaidino Geležinio vilko pasirodymas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sapne ir kodėl ši legenda itin išpopuliarėjo XVI a. Edukacinis užsiėmimas skirtas 1–4 klasių mokiniams, parengtas orientuojantis į Pradinio ugdymo programos pasaulio pažinimo turinį ir nuostatas. Užsiėmimo veiklos ir metodai koreguojami pritaikant amžiaus tarpsniui. Koreguojama ir trukmė: 1–2 klasių mokiniams užsiėmimas trumpesnis (60 min.), 3–4 klasių mokiniai veiklas vykdo 90 min.
Rodomi įrašai: 31 - 40122