Lėlių teatras

„Pančas ir Džudė“ – tradicinis 17 a. anglų lėlių teatro spektaklis

Mokiniai susipažins su klasikiniu, iki šiol išlikusiu tradiciniu anglų lėlių teatru. Ši tradicija tęsiasi nuo 17 a. vidurio iki mūsų dienų. Spektaklio metu mokiniai susipažįsta ne tik
su pačiu pirštininių lėlių teatro principu, bet ir to meto papročiais, personažų elgesio motyvais, spektaklio metu vertina juos labai emocionaliai. Blogosios žmogaus ydos priešpriešinamos gerosioms, tad mokiniai turi galimybę akivaizdžiai įvertinti personažų savybes. Pančo godumas, egoizmas, brutalumas sukelia mokiniams pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą. Po spektaklio vyksta diskusija su mokiniais apie smurtą, prievartą, agresiją, pereinant prie šių ydų apraiškų bendravime mokykloje. Mokiniai turi galimybę apžiūrėti dekoracijas, paliesti lėles, jas išbandyti ant savo rankų, klausti ir gauti atsakymus. Spektaklį rekomenduojame mokyklose vykstančioms kampanijoms „Be patyčių“, tačiau jis aktualus visada.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Spektaklis-etnologinis muzikinis veiksmas ,,Gandro dovana"

,,Gandro dovana'' - muzikinis etnologinis veiksmas visai šeimai. Kūrybinė grupė Algirdas Mikutis, Saulė Degutytė, Snieguolė Dikčiūtė, Darius Rakauskas, Valdas Narkevičius. Vaidina
aktoriai S.Degutytė ir Saulius Čėpla, o muziką šiame spektaklyje dabar atlieka Gediminas Žilys, grupės „Skylė“narys, folkloro, roko ir worldmusic grupės „Atalyja“ įkūrėjas, dainininkas, puikiai grojantis bosine gitara, kanklėmis ir kitais instrumentais , menininkas, vertinantis ir puoselėjantis senąją baltų kultūrą bei folklorą. Visus, laukiančius parskrendančių gandrų su dovanomis, kviečiame pamatyti muzikinį etnologinį veiksmą „Gandro dovana“. 2010 m. šis spektaklis buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvoje teatro apdovanojimu – „Auksiniu scenos kryžiumi“ lėlių ir objektų teatro srityje.
Lėlių teatras

Spektaklis „Tinginių pasakos“

Spektaklis „Tinginių pasakos“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio pasakas. Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė. Tai pasakojimas apie tinginystę ir jos
pasekmes. „Tinginių pasakos“ – šmaikštus pasakojimas apie tinginio Albino kelionę į Tinginėlių kaimą, iš kur jis, praleidęs vos dešimties dienų savaitę, grįžta po dešimties metų jau visiškai pasikeitęs... „... nuo neatmenamų laikų apie Tinginėlių kaimą sklando gausybė legendų ir padavimų. Esą ten saldaus midaus upės teka, o vaniliniai ir šokoladiniai ledai auga tiesiog ant medžių. Dar pasakojama, kad tuose Tinginėliuose niekam nereikia nieko dirbti, nes skaniausi batonai, olandiški sūriai, kepti šokoladiniai grybukai ten ir taip visuose patvoriuose želia it kokios piktžolės. Reikia tik netingėti juos nusiskinti ir suvalgyti.” Po spektaklio žiūrovų laukia aktoriai ir lėlės – pokalbiams, diskusijoms, spektaklio kūrimo ir aktorių vaidybos su lėlėmis paslaptims išsiaiškinti.
Lėlių teatras

Monospektaklis „Panama labai graži"

Linksma muzikinė istorija vaikams pasakojanti apie dviejų gerų draugų Meškio ir Tigro kasdieniškus ir nekasdieniškus nuotykius, apie kelionę į svajonių šalį Panamą, apie netikėtą
skrydį ir netikėtą atradimą... Keliaudami jie sutinka daug įvairių draugų, kurie duoda draugiškų patarimų. Spektaklis - tai linksma muzikinė istorija su spalvingais personažais ir dainomis kurias sukūrė ir atlieka aktorius - atlikėjas ir spektaklio dailininkas Andrius Grigaliūnas. Monospektaklyje aktorius bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojų nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančius klausimus. O pagrindinė spektaklio esmė– emigracija ir kodėl atrodo ten , kur mūsų nėra, duona saldesnė..
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Lėlių teatras

Spektaklis: N. Osipova, „Pusantros saujos"

N.Osipova ,,Pusantros saujos", rež. Michail Urickyj (Ukraina) Pamokanti istorija apie meilų, naivų Avinuką, kuris labai mylėjo savo mamą Avelę ir jai susirgus norėjo nuoširdžiai
padėti. Susitikimas su spektaklio personažais primins, kad nuolat skubėdami kasdieniame gyvenime nevertiname paprastų dalykų - artimo meilės. Spektaklio režisirierius - Michailas Urickis (Ukraina) Pjesės autorė - Gruzinų dramaturgė Nelli Osipova. Spektaklio tikslas: skiepyti meilę artimui, mokyti rūpintis tuo, kuriam reikia pagalbos. Vaidina: Margarita Kisiliova, Marija Patokova, Danutė Rukšienė, Rima Lapinskienė, Aleksandras Železnovas, Stanislavas Alochinas.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibiotekos „Stebuklinga pati“ ir edukacinės-kūrybinės dirbtuvės

Norėdama reabilituoti pasakas, žadinti vaikų fantaziją ir kūrybiškumą, bei skleisti daugiau nei prieš 100 metų surinktą paveldą, Saulė Degutytė pristato pasaką iš J.Basanavičiaus
tautosakos bibliotekos "Stebuklinga pati". Pasaka sekama , pasitelkus "magnetines lėles", kurios veikia ant šaldytuvo durelių.Ši pasaka apie mamos netekusius vaikus. Tėvas išeina, palikęs našlaičius ir susitinka moterį, kuri šeimą apgaubia sėkme, gausa ir pakelia iš liūdesio. Šiuolaikiniams vaikams sunku suprasti, kad šaldytuvas gali būti tuščias. Skatinama atjauta ir supratimas ir mąstymas apie dalykus, kurie gali nutikti kiekvienam. Po spekatklio vyksta edukacinės- kūrybinės dirbtuvės, kurių metu kiekvienas gali pasigaminti magnetinę lėlę.
Lėlių teatras

Edukacinis užsiėmimas „Liaudies pasakos lėlių teatre“

Mokiniai trumpai supažindinami su lėlių teatro istorija, jų valdymo būdais (marionetės, lazdinės, rankinės). Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka (pvz., „Jaučio trobelė“
arba pasirinkta pasaka iš Jono Basanavičiaus pasakų lobyno). Vaikai pasiskirsto vaidmenis, gauna lėles – marionetes ir po trumpos repeticijos vaidina. Po to aptariami teigiami ir neigiami personažai, pasakos siužeto moralas. Užsiėmimai vyksta mokomajame teatre-dirbtuvėje. Čia eksponuojamos lėlės iš Lietuvos lėlių teatrų spektaklių.
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. Galiausiai, 1905 m., amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičių garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičių garlėkis“). Tačiau spektaklyje pristatoma ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visos aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija, ieškoma žmogaus noro skristi, pakilti į dangų, atsiplėšti nuo žemės priežasčių.
Lėlių teatras

Spektaklis: M. Martinaičio pjesė „Pelenų antelė“

Tikslas- supažindinti moksleivius su lėlių teatro žanru, Vydūno kūryba ir M. Martinaičio dramaturgija. Našlaitė gali tapti šeimininke. Būtent taip nutinka Marcelijaus Martinaičio
poetinėje pjesėje „Pelenų antelė“ pagal Vydūno pasaką „Sigutė“. Pagrindinė pasakos herojė – mergaitė, kuri pasakos pradžioje yra pamotės engiama našlaitė patirianti daugybę neteisybių, sunkumų ir išbandymų, o pasakos pabaigoje – pergalingai į namus grįžtanti šeimininkė, patyrusi sudėtingą transformaciją ir pavirtusi pelenų antele...
Rodomi įrašai: 41 - 5059