DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

Lėlių ir objektų teatro spektaklis „Molinis sapnas“ (Nuotolinė paslauga)

Virtualus edukacinis spektaklis „Molinis sapnas“ - patraukliai ir inovatyviomis priemonėms pasakoja apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir reikšmingiausias datas: pirmąjį
paminėjimą analuose, Žalgirio mūšį, Lietuvos pasidalijimą XVIII amžiuje, Nepriklausomybės atkūrimą 1918 m. vasario 16 d., tremtį, Dariaus ir Girėno skrydį, Baltijos kelią, Sausio 13-ąją. Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas „žaidžia“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Autentiškumo įspūdį sustiprina scenoje skambanti gyva muzika, tam tikrą laikmetį reprezentuojančios melodijos ir aktorių su daugiau nei 19 įvairių muzikos instrumentų atliekamos dainos. Istoriškai pagrįsti faktai spektaklyje susipina su mažojo žiūrovo fantazija: teatralizuota „istorijos pamoka“ pavirsta pažintine pramoga, patriotizmo skatinimas ir tautinės savimonės ugdymas įgauna patrauklias formas. Svarbi spektaklio atliekama misija - vaikų kūrybiškumo ugdymas, kuomet bet kuris namų apyvokos daiktas ar medžiaga gali virsti kunigaikščiu, jo žirgu, ar ant kalvos stūksančia pilimi. Spektaklyje dominuoja žaismingas, šmaikštus ir šiek tiek ironiškas spektaklio kūrėjų žvilgsnis į Lietuvos istoriją, tuo pačiu perteikiantis mokomąjį, pažintinį ir pilietišką asmenybę ugdantį turinį. Tikėtina, kad po spektaklio žiūrovai pozityviau vertins įvairias meno išraiškos formas, pagilins savo istorines žinias, supras mokymosi iš praeities svarbą. 2018 m. XXXIV profesionaliame teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ ir 2017 m. VIII D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklio kūrybinei grupei įteikti prizai už „Geriausią spektaklį vaikams“.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis „Aš - Romeo, tu - Džuljeta“

Novatoriška Viljamo Šekspyro tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ interpretacija nukels žiūrovus į vasaros savaitgalį miške įsikūrusią šeimų stovyklą, kur liepsnoja aistros ir mezgasi drama
su komedijos elementais. Kauno lėlių teatro aktoriai atvirojo teatro forma sužais ir net sugros vienos žinomiausių V. Šekspyro dramos variantą, kuris, pasirodo, įmanomas ir mūsų laikais. Savitos stilistikos ir netikėtų sprendimų žadama kiekvienoje spektaklio scenoje. Spektaklio „Aš – Romeo, tu – Džuljeta“ režisieriaus R. Lažaunyko teigimu, nors tekstai ir siužetas spektaklyje stipriai keitėsi, kūrybinė komanda neturėjo tikslo darkyti klasikinės V. Šekspyro dramaturgijos, bet priešingai, su didele pagarba skolinasi jo tekstus, cituoja, žaidžia literatūros klasiko sukurtose aplinkybėse, konstruodami savitą spektaklio pasaulį, pripažindami, jog ši tragedija itin aktuali ir šių dienų jaunam žmogui. Pastatyme naudojamos lėlės sukurtos „mapetų“ principu, tai yra, rodančias mimiką lėles. Jos išraiškingos, galinčios papasakoti istoriją ir yra lygiavertis partneris gyvo plano aktoriui. Šios stilistikos lėlės pasirinktos sąmoningai, siekiant sukurti atpažįstamumo efektą jaunajam žiūrovui (mapetai daugeliui pažįstami iš TV šou laidų), tuo pačiu stengiantis atskleisti lėlių teatro žanro subtilumą ir grožį, kuomet lėlė scenoje gali būti net išraiškingesnės nei gyvojo plano aktorius. Spektalio sukūrimą inspiravo ilgametė režisieriaus R. Lažaunyko darbo patirtis paauglių vasaros stovyklose: „supratau, kad šiuo metu noriu kurti jiems apie tai, kas vyksta einamuoju laiku – meilę, įsiplieskiančią kaip žaibas, ir jos mirtį, stovyklai pasibaigus.“ Pastatyme taip pat akcentuojamos draugystės, kartų ir šeimos santykių, nesusikalbėjimo ir vienišumo temos. Spektaklio kūrybinės gupės tikslas – skatinti jaunus žmones neužsisklęsti, nesirinkti drąstiškų problemų sprendimo būdų, ieškoti išeities taškų ir galimybių, susidūrus su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis.
Lėlių teatras

J. Titarovas MAŽOJO AUTOMOBILIUKO NUOTYKIAI (Teatre)

Linksma, saugaus eismo pamokėlė. Prikaustydamas žiūrovo dėmesį, spalvingas spektaklis išmoko labai svarbių žinių. Automobiliukas Burzgiukas – labai atsargus ir protingas automobiliukas.
Burzgiukas, rūpindamasis visų mūsų saugumu, pristato saugaus eismo pamokėlę. „Raudona šviesa – kelio nėra, Geltona šviesa – dar palauk, Žalia – į priekį keliauk“ - tik viena iš Burzgiuko taisyklių. Spektaklis – edukacija leis saugaus eismo mokytis linksmai žaidžiant. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, išmokys svarbių saugaus eismo pamokų, formuos estetinį pojūtį.
Lėlių teatras

Pažintinis spektaklis "Grybų karas" Lietuvos regionuose

Mūsų literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius niekada neslėpė, kad populiariausias jo kūrinys - eiliuota poema vaikams „Grybų karas“. Dėl žaismingos, muzikalios formos ir
daugiaplanio temų atžvilgiu turinio ši poema neretai statoma teatrų scenose, o kartais iššaukia ir tikrą karą! Tad, mieli žiūrovai, greitai ruoškitės gynybai, žygin ruošias grybai! Pasak režisieriaus A. Mikučio, kuriančio grybų kariuomenės strategiją, „kepurėtieji maištininkai“ būsimo mūšio lauke naudos skirtingą taktiką: tryps ir šoks, trauks uždegančias arijas, slėpsis po didžiulėmis kepurėmis, atakuos pokštais ir linksmomis eilėmis, net kūlversčiais versis...
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Lėlių kambario istorija“

Interaktyvus edukacinis spektaklis vaikams „Lėlių kambario istorija“ – tai teatrinis pasakojimas, arba istorija, apie vieną mažą mergaitę, papuolusią į pasaką, kur gyvena karaliai,
princai, trys paršiukai ir daug kitų visiems gerai žinomų klasikinių pasakų personažų ir herojų. Tik tie pasakų herojai – skirtingomis lėlių technikomis sukurti (marionetės, gabitinės ir kt.). Vaikai bus supažindinami su jomis, bus įtraukiami į spektaklio kūrimo procesą. Kartu su aktoriais keliaus mišku ieškodami trijų paršelių namo, pabuvos karalystėje, turės galimybę paliesti vienokią ar kitokią lėlę, su ja vaidinti. Stebintys žiūrovai taip pat neliks be vaidmenų – jiems duosime daug pirštininių lėlių, su kuriomis galės vaidinti reikiamus mūsų istorijos siužetinių vingių personažus.
Lėlių teatras

Vilkas ir ožiukai

Lėlių vaidinimas visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“ - gerai žinomos lietuvių liaudies pasakos plastiška, muzikali, etnologiškai argumentuota sceninė versija, atskleidžianti daugiasluoksnę
pasaulio sandarą ir jo tvarką. Šiame sceniniame virsme akcentuojami svarbiausi egzistencijos įvykiai (gimimas ir mirtis), gėrio ir blogio, priežasties ir pasekmės, meilės ir atsakomybės ryšiai, primenama amžinųjų vertybių kaina. Tai nesumeluotas, išjaustas, brandus lėlių vaidinimas, kuriuo teatras tarsi suformulavo savo idėjinę-filosofinę koncepciją, kūrybinę programą: betarpiškas, autentiškas, pokalbis su žiūrovu; originali dramaturgija, atspirties ieškanti lietuvių tautosakoje ir mitologijoje; vaizdo ir minties daugiasluoksniškumas; šeima – ne kaip formali institucija, o kaip pamatinė vertybė; kaip mikrokosmosas, kuriame nuolat vyksta kūrimo ir savikūros, augimo ir auginimo procesai.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis ĮSILAUŽĖLIS, susitikimas su spektaklio kūrėjais

Spektaklis jaunimui "Įsilaužėlis" pastatytas pagal populiarųjį Matso Wahlio romaną. Spektaklio kūrėjai akcentuoja visiems paaugliams kylančius klausimus: kas yra tiesa, kas
yra draugystė, meilė ir tikroji žmogaus savivertė? Visuomenės atstumtų paauglių dienoraščių tekstų ištraukos skambės hip-hopo muzikos fone – tai dar vienas būdas pasireikšti jaunam, maištaujančiam, vartotojiška visuomene nusivylusiam žmogui. „Įsilaužėlyje“ paliečiamos iki skausmo aktualios temos: draugystė, meilė, tiesa, gyvenimo prasmė. Šios temos, perteiktos jauno žmogaus akimis, drąsiame ir provokuojančiame spektaklyje apie didmiesčio jaunimo būtį, privers paauglius, jų tėvus ir mokytojus kiek kitaip pažvelgti į mus visus supančiojusią kasdienybę. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis vaikams „Voro vestuvės”

Muzikinis lėlių spektaklis „Voro vestuvės“ pagal Justino Marcinkevičiaus poemėlę - tai visiems gerai žinoma pasaka apie nedorėlį vorą Tabalai, sumaniusį Saulę pagrobti... Nuotaikingame
lėlių vaidinime veikia gausybė personažų - miško žvėrelių, vabalų ir kitų gyvių - , kuriuos sukūrė teatro Meistras, lėlių konstruktorius Martynas Lukošius. Skulptūriškų formų ir išradingos konstrukcijos lėles bei objektus valdantys aktoriai veiksmą paįvairina nuotaikingais muzikiniais numeriais, kuriems muziką parašė kompozitorius Irmantas Jankaitis. Šis teatro kūrinys - kameriškai jaukus, šmaikščios nuotaikos ir įvairių sceninių triukų kupinas vaidinimas.
Lėlių teatras

ANDERSENO SAPNAS (Alavinis kareivėlis) (Teatre)

“Anderseno sapnas“. Tai legendinio Danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno istorija apie dvidešimt penkis alavinius kareivėlius, kuriuos nulipdė iš alavinio šaukšto. Alavo užteko tik
dvidešimt keturiems tvirtiems kareiviams, paskutinysis iš jų turėjo tik vieną koją, tačiau tai jam nesutrukdė būti ne mažiau narsesniu, kitokiu nei jo ginklo broliai. Istorija apie kareivėlį - kupiną tikėjimo savimi, drąsos bei ryžto. Apie tai, kaip įsimylėjęs įstabaus grožio, į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jie kartu ištveria daugybę negandų ir kliūčių. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybė vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Spektaklio „Anderseno sapnas“ režisierė Oksana Dmitrijeva – žymi Ukrainos kultūros veikėja, Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia režisierė, docentė, kuri pastatė 45 spektaklius. Spektaklio „Anderseno sapnas“ dailininkė Natalija Denisova – Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia dailininkė, dėstytoja, puikiai žinoma ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų. Spektaklis skatins mokinių kritinį mąstymas, ugdys kūrybiškumą, dvasingumą. Skatins iš naujo pažinti ir įvertinti meilės jausmo prasmę.
Rodomi įrašai: 41 - 50167