Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“

Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ yra sukurtas pagal L. Jakimavičiaus to paties pavadinimo pasaką ir skirtas vaikams nuo 7 metų. Vaidinime pasakojama apie Žiogą Zigmą, kurio
sumanumo dėka kunigaikštis Vytautas laimėjo Žalgirio mūšį. Tačiau puikybės apsvaigintas Didysis kunigaikštis nusprendžia sunaikinti kryžiuočių ordiną jų pačių namuose Marienburge. Žiogas Zigmas atsisako vykti kartu, o išgirdęs, kad Vytautas pavadina jį bailiu, labai įsižeidžia ir nusprendžia daugiau reikalų su žmonėmis neturėti. Istoriškai pagrįsti faktai, perpinti vaikiškos fantazijos motyvais, iš esmės neiškraipo istorinės tiesos, bet atlieka edukacinę funkciją. Spektaklio metu teatro „virtuvė“ atveriama žiūrovui - personažai, veiksmas, garsai yra kuriami auditorijos akivaizdoje aktyviai jai dalyvaujant. Vaikai gali stebėti, kaip „apsivelkamos" ypatingos stilistikos dailininkės Giedrės Brazytės sukurtos lėlės, kaip palėpėje gyvenantis senasis meistras Aloyzas Žiogas prie varstoto išdrožia Vytauto kardą, kokiomis priemonėmis scenoje kuriami gamtos reiškinių (pvz.: griaustinio, vėjo, lietaus), aplinkos garsai, muzika, kaip paprasčiausi buities rakandai tampa istorijos veikėjais. Spektaklyje naudojamas ir „teatro teatre“ principas – kuomet patys žiūrovai tampa aktoriais. Ruošiantis lemiamam mūšiui scenoje, istorijos pasakotojas Aloyzas Žiogas (aktorius A. Žiurauskas) paskirsto žiūrovus į Vytauto sąjungininkus vaizduojančius lietuvių, žemaičių, lenkų, Smolensko pulkus ir kviečia skanduoti savo pulko šūkį ir mojuoti prieš spektaklį išdalintomis programėlėmis – vėliavėlėmis. Spektaklis „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“-tai puiki edukacinė kelionė, padedanti vaikams suprasti svarbius Lietuvos istorijos įvykius ir praplėsti akiratį, kaip teatro erdvė gali virsti kūrybiška, patraukli, įtraukianti. Išvydę spektaklį mažieji žiūrovai supras, kaip svarbu yra ne tik atsigręžti į praeitį, bet ją analizuoti, išmanyti ir sukauptą išmintį pritaikyti šiomis dienomis.
Lėlių teatras

H. K. Anderseno pasakos motyvais MERGAITĖ SU DEGTUKAIS (Teatre)

Skaudi pasaka apie iš namų Kūčių dieną išvarytą našlaitę, kuri gatvėje mėgina praeiviams įsiūlyti degtukų. Jei neparduos ir neuždirbs pinigų, mergaitei įsakyta negrįžti į namus.
Nepaisant tragiškos istorijos, spektaklis išlaiko vilties ir teisingos pabaigos natą. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybę vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisybė, viltis, dora, pasaka, kūrybiškumas. Spektaklis mokiniams padės gilintis į H. K. Anderseno kūrybą, ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras

Edukacinė programa „Aktoriai ir lėlės“ (Nuotolinė paslauga)

Virtualioje edukacinėje programoje „Aktoriai ir lėlės“ bus pristatomos teatrines lėles iš KVLT Valerijos ir Stasio Ratkevičių muziejaus fondų bei repertuarinių spektaklių. Lėles
pristatys ilgametę kūrybinę patirtį sukaupę Kauno valstybinio lėlių teatro aktoriai: Rasa Bartninkaitė, Saulius Bagaliūnas, Indrė Endriukaitė, Audrone Grėbliauskienė, Darius Krapikas, Jolita Ross ir Laima Strazdauskienė. Aktoriai žaismingai ir patraukliai papasakos ir parodys, kuo skiriasi marionečių, pirštininių, lazdelinių, šešėlinių, stalo lėlių valdymas, kaip sukuriamos mizanscenos ir kokios plačios lėlių teatro žanro galimybės scenoje. Taip pat moksleiviai sužinos, kaip naudojant pačias paprasčiausias priemones patiems susikurti lėlių teatrą namuose.
Lėlių teatras, Kita

Skaitymai teatro šviesoje

Knyga yra vienas pagrindinių žmogaus kultūrinio lavėjimo įrankių. Tačiau formuojantis vaikų skaitymo įgūdžiams dažnai nutinka taip, kad skaitymas vaikams tampa ne malonumu, bet
prievole. Todėl ypač svarbu kuo įvairesnėmis priemonėmis skatinti vaikus domėtis literatūra, neprarasti ryšio su knyga ir skaitymu. Skaitydami vaikai dažnai tapatinasi su knygų personažais, įsijaučia į jų pasaulį. Taip lavinama jų vaizduotė, ugdomas žingeidumas. Ši programa skirta tam, kad skatintų vaikus pažvelgti į literatūrą per asmeninę patirtį kontaktuojant su teatru, t. y. per šešėlių teatro prizmę, kuri ne tik suteiks galimybę jiems perprasti literatūros kūrinius, patiems patirti juose kuriamus siužetus, bet ir interpretuoti knygose vystomą veiksmą ir pan. Tikėtina, kad kiekvienas čia suras sau patrauklų lavėjimo būdą, taip dar vienu žingsniu priartėjant prie kultūros ir meno pažinimo. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. Kas? Teisingai – šešėlis! Nuo šešėlio nepabėgsi, teigia lietuvių liaudies išmintis, tačiau mes kviečiame kaip tik nebėgti, o susipažinti su juo artimiau ir netgi paeksperimentuoti, pabandyti sujungti jį su literatūra. Kūrybinio užsiėmimo metu pakviesime vaikus garsiai perskaityti pasirinktą kurinį (pvz.: „Triušis Ralfis – knygų vagis“, „Vilkas, kuris iškrito iš knygos“ arba pačių dalyvių pasirinktą). Susipažinę su tekstu, keliausime į kūrybines dirbtuvėles, kuriose išlaisvinsime fantaziją ir mintyse sukurtus personažus paversime realybe. Sukurti knygų veikėjai atgis šešėlių teatro formomis ir pakvies artimai pažinčiai su teatru. Moksleiviai taip pat turės galimybę artimiau susipažinti su biblioteka ir iš labai arti apžiūrėti jos knygų lobynus! Užsiėmimo metu per tiesiogine patirtimi grįstą pažintį su literatūros ir teatro sritimis, šių meno sričių sintezę, sieksime įtraukti vaikus į aktyvią kūrybinę veiklą, taip prisidedant prie jų kūrybiškumo lavinimo, kultūrinių, meninių ir socialinių kompetencijų ugdymo.
Lėlių teatras

Interaktyvus spektaklis "Raudonkepuraitė ir vilkas"

„Raudonkepuraitė ir Vilkas” pagal Š.Pero – tai nuotaikinga ir išradinga klasikinės pasakos interpretacija, nukelsianti mažuosius žiūrovus ir jų tėvelius į stebuklų mišką. Patraukli
spektaklio forma – lėlės (klasikinės gabitinės) , kostiumų detalės, ir funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Kaip įprasta pasakoms, čia yra ir gerų, ir blogų veikėjų. Būtent pastariesiems priskiriamas vilkas. Jį galima pavadinti tikru niekadėju. Raudonkepuraitės kelionė pas senelę nors ir pavojinga, tačiau galiausiai baigiasi laimingai. Pasaka vaikui padeda susivokti, kad normalu būti ir geram, ir blogam ir leidžia lengviau išgyventi audringas emocijas. Kuo anksčiau vaikas susidurs su gyvenimo tikrove, tuo labiau bus psichologiškai, moraliai pasiruošęs galimiems iššūkiams, įvairiems išbandymams. Spektaklio struktūra, kaip sekamas siužetas, kokia jos pabaiga, vaiką išmoko svajoti, viltis, kad bendradarbiaujant galima įveikti didžiausius išbandymus, išmoko atrasti gyvenimo prasmę, siekti tikslų gyvenime. Pasakoje visada laiminga pabaiga, visi gauna būtent tai, ko nusipelnė. Tai irgi tam tikras mokymas – po truputį moralės, bet ne moralizuojant, o per įvykius, per stebuklus, kad, atrodo, jau situacija beviltiška, bet vis tiek visi gauna tai, ko nusipelnė.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra vertybė ir dvasinis grožis, kuris turi būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslas. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio, džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Apie medų ir bites

Susipažinsime su avilio šeimininke – bičių motinėle ir mažąja darbininke bitute Gyte. • Ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl protingi dėdės kalba, kad be bičių nebūtų ir
žmonių? • Bitutė Gytutė papasakos, kaip ji ir kitos bitės surenka nektarą ir kaip iš jo atsiranda medus. • Ką dar bitės gamina? Kokie yra bičių produktai? Kuo bitės maitinasi, kad būtų greitos? Kur bitės laiko medų? „Saldu kaip du medu“ – pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medus – nejaugi jie skirtingi? Kodėl uostydami gėles išsitepame nosį? Viską ir dar daugiau papasakos bitutė Gytė. • Pažvelgsite į pasaulį pro bitės akinius. Ar žinojote, kad bitės turi net penkias akis? • Patikrinsime rankų miklumą ir akių žvitrumą – gaminsite tikro vaško žvakutes. • Atliksite pastabumo ir vikrumo reikalaujančią užduotį, jei būsite gudrūs ir vieningi (kaip bitės) – pavaišinsime medumi. DĖMESIO! programos metu bičių produktai nebus degustuojami, tik paliekami vaikams dovanų. Perspėkite apie tai tėvelius, kad informuotų pedagogus apie alergijas. Programa vykdoma gegužės–birželio mėn.
Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis „Žalias žalias obuoliukas“

Pagal S. Silverstein kūrinį („Dovanojantis medis“) pastatytame spektaklyje „Žalias žalias obuoliukas“ pasakojama apie neišmatuojamą medžio meilę mažam berniukui. Vaikystėje berniukas
dažnai ateidavo pažaisti prie medžio, mėgo laipioti jo šakomis, ant jų suptis ir valgyti obuolius. Obelis buvo laiminga, matydama žaidžiantį vaiką ir visada stengėsi jam padėti. Vis dėlto laikui bėgant berniukas iš medžio ėmė prašyti vis daugiau. Paaugusiam berniukui prireikė pinigų. Tada obelis pasiūlė parduoti obuolius. Suaugęs jis užsimanė namo, tad obelis pasiūlė nupjauti jos šakas. Vėliau jam prireikė valties, tuomet obelis pasiūlė nupjauti kamieną ir pasidaryti valtį. Galiausiai iš obels liko tik kelmas. Spektaklio pabaigoje berniukas, jau tapęs senuku, nori tik ramybės ir vietos pailsėti, tad obelis pasiūlo prisėsti jam ant kelmo – vienintelio apie jos egzistavimą bylojančio ženklo. Kauno lėlių teatro aktoriai per lėlę, žaismę ir gyvą bendravimą kviečia žiūrovus į susitikimą su gamtos esybe, per kurią atsiveria visi būties klausimai. Anot režisieriaus A. Lebeliūno, šioje, atrodytų, paprastoje istorijoje atsakymus ras kiekvienas pagal savo amžių ir suvokimą. Pastatymas pelnė „Fortūnos“ prizą, taip pat yra apdovanotas kaip geriausias spektaklis vaikams Rokiškyje vykstančiame profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras

"Kelionė pas Todėl" lėlių spektaklis (per zoom interaktyviai) (Nuotolinė paslauga)

Linksmas pasakojimas apie berniuką ir mergaitę, kurie keliauja per klaustukų karalystes KAM, KUR, KAS, KĄ ir KODĖLpas atsakymų karalių TODĖL. Kiekvienas klaustukas atitinka vieną
neigiamą žmogišką savybę, kurios reikėtų vengti.Klaustukai bando suvilioti vaikus, kad jie pasiliktų pas juos ir nekeliautų pas atsakymų karalių, bet įveikia klaustukus ir vaikai galiausiai suranda karalių, kuris padovanoja 2 gyvenimiškas paslaptis. Spektaklis LIETUVIŲ bei RUSŲ kalbomis.Lėlės didelės (54 cm), scena 1,50x1,80 m.
Rodomi įrašai: 41 - 50178