Kultūros paso renginiai atšaukiami visam karantino laikotarpiui
Kultūros paveldas, Lėlių teatras

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos „Kaip žvejys į dangų ėjo"

Pasaka iš J. Basanavičiaus tautosakos bibliotekos "Kaip žvejys į dangų ėjo" Pasaka sekama teatralizuotai, pasitelkus minimalistines lėles, pagamintas iš jūros išplukdytų
medžio gabalėlių, įvairius objektus ir gyvą muziką, atliekamą kanklėmis ir įvairiais perkusiniais instrumentais. Sekėja, scenografė - Saulė Degutytė Muzikuoja - Gediminas Žilys
Lėlių teatras, Literatūra

Pirštų lėlių teatras

Pažintinio-edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai prisijungę prie išmaniosios programėlės „Kahoot“ (žaidimais grįsta mokymosi platforma) dalyvaus viktorinoje, kurioje bus pateikti
klausimai susiję su tautosaka. Antrojoje užsiėmimo dalyje moksleiviai bus įtraukti į žaismingą pirštų lėlių gamybą. Iš pateiktų medžiagų pasigaminę lėles vaikai turės pasiskirstyti grupėmis ir sukurti vaidinimą pagal pasirinktą legendą. Personažų kūrimas ir legendos vaidinimas ugdys moksleivių iniciatyvumo, komandinio darbo, kūrybingumo, komunikavimo ir pažinimo kompetencijas.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Ėduoniukas ir Bakteriukas“ – vaikų sveikatinimo edukacinis spektaklis

Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų
sveikatingumo įpročius. Atrodo, paprasta ir primityvi mintis – vaikai, valykime dantukus – tačiau verbalinė šios minties forma nėra paveiki. Gerokai padidintas vizualus vaizdas sukuria realaus veiksmo atmosferą, interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar sustiprina ir vaikas labai akivaizdžiai įsitikina, kas nutinka, kai nesirūpini savo sveikata. Šis spektaklis parodo, kad net apie paprastus dalykus galima kalbėti paveikia meno kalba. Spektaklis labai tinka mokyklose organizuojamų Sveikatinimo savaičių metu. Trumpas siužetas: vaiko, kuris tingi valyti dantukus, burnelėje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas. Jie ardo, kapoja dantukus, kuriuose apsigyvena bakterijos, grybai ir kirmėlės. Dantukams padėti gali tik Dantų Šepetukas ir Gydytojas... Kai, baigiantis spektakliui, Ėduoniukas ir Bakteriukas vaikų klausia – ar priimsite į savo burnytes? – atsakymas būna vienas ir garsus – neeeee. Tikslas pasiektas.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscenizacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis ,, Kačių kiemelio istorijos"

"Kačių kiemelio istorijos"- tai lėlių, šešėlių ir objektų teatro spektaklis pagal Marijampolės miesto istoriją ir legendas. Spektaklio personažai -marijampoliečių pamėgto
senamiesčio kiemelio fontano skulptūros- kačiukai, kurie vieną naktį atgyja ir pradeda pasakoti miesto istoriją. Taip beveik visi veikiantys istoriniai personažai įgauna kačių bruožus, o pagrindiniai miesto pastatai sumažėja ir tampa lengvai "perkraustomi" iš vienos vietos į kitą. Garsioji miesto gimnazija pavirsta girnomis, kurios iš paprastų apskurusių piemenukų ,,sumala" tokius garsius visuomenės veikėjus kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Gustaitis, Jonas Jablonskis, pal. Jurgis Matulaitis ir kt.. Spektaklį vainikuoja cukraus fabriko atidarymas ,,pasaldinęs gyvenimą visoms ateinančioms kartoms". Spektaklį kūrė profesionalių kūrėjų komanda- režisierė Milda Mažėtytė Antanauskienė, scenografas Deimantas Populaigis, kompozitorius Darius Klišys. Tai yra jau ketvirtas šios komandos ir besikuriančios Marijampolės dramos teatro lėlininkų trupės projektas.
Lėlių teatras

Lėlių ir objektų teatro spektaklis „Molinis sapnas“

Edukacinis Spektaklis „Molinis sapnas“ - tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakojantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos
įvykius ir reikšmingiausias datas: pirmąjį paminėjimą analuose, Žalgirio mūšį, Lietuvos pasidalijimą XVIII amžiuje, Nepriklausomybės atkūrimą 1918 m. vasario 16 d., tremtį, Dariaus ir Girėno skrydį, Baltijos kelią, Sausio 13-ąją. Pagrindinis istorijos herojus – gatvės menininkas, pasitelkęs senuosius amatus ir šiuolaikines technologijas „žaidžia“ su vaikais Lietuvos istoriją nuo LDK susiformavimo iki šių laikų. Autentiškumo įspūdį sustiprina scenoje skambanti gyva muzika, tam tikrą laikmetį reprezentuojančios melodijos ir aktorių su daugiau nei 10 įvairių muzikos instrumentų atliekamos dainos. Istoriškai pagrįsti faktai spektaklyje susipina su mažojo žiūrovo fantazija: teatralizuota „istorijos pamoka“ pavirsta pažintine pramoga, patriotizmo skatinimas ir tautinės savimonės ugdymas įgauna patrauklias formas. Svarbi spektaklio atliekama misija - vaikų kūrybiškumo ugdymas, kuomet bet kuris namų apyvokos daiktas ar medžiaga gali virsti kunigaikščiu, jo žirgu, ar ant kalvos stūksančia pilimi. Žaidimo pagalba vaikai skatinami tapti istorijos dalimi. Visai šeimai skirtame spektaklyje dominuoja žaismingas, šmaikštus ir šiek tiek ironiškas spektaklio kūrėjų žvilgsnis į Lietuvos istoriją, tuo pačiu perteikiantis mokomąjį, pažintinį ir pilietišką asmenybę ugdantį turinį. 2018 m. XXXIV profesionaliame teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ ir 2017 m. VIII D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklio kūrybinei grupei įteikti prizai už „Geriausią spektaklį vaikams“.
Lėlių teatras

Apie orlaivius ir Aleksandrą

Spektaklis pasakoja Lietuvos aviacijos pradininko, konstruktoriaus, filosofo, išradėjo, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, Aleksandro Griškevičiaus istoriją, kviečiančią siekti dangaus –
nebijoti kurti to, kas šiandien regisi neįmanoma. Bandymai pakelti žmogų į orą jau žinomi IX–XI amžiuose. Skraidymo aparatų brėžiniai rasti Leonardo Da Vinčio raštuose, o XVIII a. pabaigoje broliai Mongolfje Prancūzijoje pakilo į dangų karšto oro balionu. Šis skrydis įkvėpė daugelį to meto svajotojų, konstruktorių, išradėjų ir keistuolių Europoje ir Amerikoje dar aršiau imtis skraidymo aparatų kūrimo. Galiausiai, 1905 m., amerikiečiai broliai Raitai pademonstravo valdomą lėktuvo skrydį. Lietuva taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar 50 metų iki brolių Raitų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809–1863). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino Aleksandro tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Žymiausia A. Griškevičiaus konstrukcija – lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičių garlėkis“ (1851 m. A. Griškevičius išleido ir knygą „Žemaičių garlėkis“). Tačiau spektaklyje pristatoma ne vien išradėjo istorija. Jame pristatomas visos aviacijos vystymosi kontekstas – nuo pat priešaušrio iki A. Griškevičiaus sukonstruotos skraidymo priemonės. Vaidinime istorinis pasakojimas virsta alegorija, ieškoma žmogaus noro skristi, pakilti į dangų, atsiplėšti nuo žemės priežasčių.
Lėlių teatras

Edukacinė programa „Lėlininko dirbtuvėlė“

Teatro dailininkės Loretos Skruibienės inicijuota ir vykdoma programa vaikams. Galbūt jūs – tas vaikas, kuris svajojate pažvelgti į lėlių teatro dailininko dirbtuvę? Jeigu taip, tai ši
programa kaip tik jums. Jos metu trumpai išgirsite lėlės atsiradimo istoriją ir išmoksite iš labai paprastų priemonių ir medžiagų susikurti lėlę.
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba“

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras

„Bitė Maja“ pagal V. Bonzels knygą

Spektakliu siekiama ugdyti vaikų vertybinę orientaciją, emocijų suvokimą, vaikai skatinami įvertinti situacijas ir rasti teisingą sprendimą. Ugdomas savivertės suvokimas bei santykių su
kitais, kitokiais, kūrimo aspektai. Akcentuojama dorinė saviugda, valios stiprumas. Mažoji bitė Maja nepanoro dirbti įprastų bitėms darbų – nešti medų, daryti vašką – ji norėjo pažinti supantį pasaulį ir žmogų. Išskridusi iš savo gimtojo avilio, Maja sutinka daug įvairių vabalų, kurie atsiliepia apie žmogų visai kitaip, nei Maja įsivaizdavo. Gyvendama viena, Maja atsiduria įvairiose situacijose – ir linksmose, ir pavojingose, tačiau didžiausias pavojus laukia jos gimtųjų namų – avilio… Koks atrodo žmogus vabalėlių akyse, ar pavyks Majai išgelbėti savo namus – sužinosite atėję į spektaklį. Visi norime pažinti pasaulį ir save. Spektaklis ne tik apie bitutę Mają – jis apie mus visus. Į ką esame panašūs – įkyrią egoistę kambarinę musę, snobę skruzdę, geraširdį, šiek tiek paiką mėšlavabalį, o gal į „nacionalinę vertybę“ poetę boružę? Ar visgi į ieškančią, smalsią bitutę, gelbstinčią savo namus?
Rodomi įrašai: 41 - 50104