Lėlių teatras

Lėlių teatro spektaklis "Kudlius ir miško broliai“

Spektaklio siužetinį pagrindą sudaro Kauno universiteto studento Juozo Lukšos išgyvenimų, tiesos ir laisvės paieškų drama pokario metais. Pasibaigęs karas neatneša taip lauktos ramybės
ir taikos. Smulkaus ūkininko sūnus Juozas, Kauno universiteto studentas, grįžta į mokslus, naiviai tikėdamasis, kad Lietuvos šviesuoliams pavyks vienaip ar kitaip rasti išeitį ir nesusirgti „raudonuoju maru“, tačiau realybė pasirodo žiauresnė. Juozas su draugais nusprendžia nutraukti mokslus ir išeiti į mišką partizanauti, taip tikėdamasis iškovoti Lietuvai laisvę. Deja, pagrindinis spektaklio veikėjas tampa daugelio savo draugų žūties liudininku, o svajonėms apie laisvę lemta sudužti. Tragišką partizano Juozo gyvenimo istoriją pasakoja išgalvotas personažas - ištikimas Juozo draugas šuniukas Kudlius. Režisierės Agnės Sunklodaitės teigimu, šis pasirinkimas nėra atsitiktinis – šuns personažas padeda įtaigiau perteikti sceninį veiksmą mažajam žiūrovui. Spektaklio kūrėjai patraukliai ir suprantamai su vaikais kalbasi apie vieną tragiškiausių praėjusio šimtmečio laikotarpių, gvildena sudėtingas etines, moralines ir pilietines temas, tačiau nemistifikuoja istorinių įvykių ir pagrindinio personažo – partizano Juozo veiklos. Pagrindinis kūrybinės grupės tikslas - akcentuoti atminties išsaugojimo ir moralinio pasirinkimo svarbą. Spektaklis atlieka ir edukacinę funkciją – nukelia į Lietuvos pokario laikus, supažindina su tolimais, dažnai vaikams sunkiai suvokiamais įvykiais ir skatina kalbėtis apie šį laikmetį ne tik su savo šeimos nariais, bet ir spektaklio kūrėjais. Siekiant glaudesnės komunikacijos su žiūrovais ir gilesnio turinio suvokimo, edukacinių programų koordinatorė prieš vaidinimą pristato moksleiviams spektaklyje vaizduojamą istorinę situaciją ir trumpai supažindina su pagrindinio spektaklio personažo – partizano Juozo Lukšos – Daumanto biografija.
Lėlių teatras

Edukacinė programa „Kas slepiasi už lėlių teatro širmos?“

Edukacija skirta 7-13 m. mokiniams. Jos tikslas yra ugdyti smalsią, kūrybišką, sąmoningą, kritiškai mąstančią, menu besidominčią asmenybę. Edukacijos metu mokiniai yra supažindinami su
lėlių teatro žanro specifika ir spektaklio kūrybinės grupės (pjesės autoriaus, režisieriaus, scenografo, kompozitoriaus, konstruktoriaus, dekoratoriaus, staliaus, siuvėjo ir kt.) funkcijomis, scenos įranga (uždanga, prožektoriai, pakyla, automatizuotai veikiančios grindų platformos, kėlimo traversas ir kt.) ir jos valdymu. Programos metu scenoje demonstruojamos skirtingų konstrukcijų ir valdymo būdų lėlės, dekoracijų fragmentai, rekvizito, kostiumų detalės, kuriuos galima išsamiai apžiūrėti ne tik iš fasadinės, žiūrovams įprastai matomos, bet ir užkulisinės pusės. Edukatorės išsamiai paaiškina dalyviams, kas yra rekvizitas, dekoracijos ir kostiumai, supažindina, kas yra atsakingas, kad rekvizitas į sceną patektų laiku ir nepasimestų. Taip pat mokiniai sužino, kokiu atveju daiktas priskiriamas rekvizitui, kas prižiūri aktorių kostiumus ir kokia svarbi jo funkcija spektaklyje, kuo ypatingos dekoracijos lėlių teatre ir, svarbiausia - kokie netikėti dalykai slypi žiūrovams nematomoje scenos pusėje. Edukacinės programos metu mokiniai turi unikalią galimybę patys pamėginti valdyti lėles, pasimatuoti kaukes ar kostiumų detales ir trumpam tapti aktoriais. Programa „Kas slepiasi už lėlių teatro širmos?“ atveria paslapčių, spalvų, emocijų ir vaizduotės žaismo kupiną lėlių teatro pasaulį, kviečiantį pažinti, atrasti ir kurti.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Mitologinis spektaklis „Kaukučių nuotykiai Senojoje girioje“ pagal G. Beresnevičiaus knygas

Seniai seniai – o gal dabar, senojoje Girioje gyveno graži ir šauni Kaukų šeimynėlė. Mažieji kaukučiai, broliukas ir sesutė, kaip ir visi vaikai, labai mėgo žaisti, išdykauti,
susipažinti su naujais dalykais, svajoti, kartais tinginiauti, todėl jų diena buvo pilna įvairiausių nuotykių. Pirmiausia mažieji Kaukučiai vieni sėmė vandenį iš šulinio ir iš jo iššoko Maumas. (Seniau vaikai maumu buvo gąsdinami: „Vaikai, neikit į ežerą: maumas pagaus! Nežiūrėkit šulnin, ba maumas intrauks!“). Pradžioje jiems buvo labai baisu, bet paskui su Maumu jie patyrė daug įdomių nuotykių Girioje. Paskui atėjo Kaukutės gimtadienis. Kaukutė kaip ir visi vaikai, labai norėjo gauti dovanų kokį mielą gyvūnėlį. Ir, žinoma, jį gavo. Tai buvo Strakalas. O kas jis toks? Niekas nežino – Strakalas ir tiek. Daug turėjo vargo Kaukučiai su tuo Strakalu, bet viskas baigėsi gerai. Tačiau baisiausia buvo, kai Kaukų šeimyną aplankė dėdė Aitvaras (lietuvių mitologijoje – ugninė dieviška būtybė, vieniems nešanti žemiškas gėrybes, kitiems jas atimanti). Aitvaras surijo visus grūdus, išgėrė visą šermukšnių trauktinę ir kibirkščiuodamas padegė visus baldus. Subėgę kaimynai – bezdukai ir barzdukai gaisrą užgesino ir tada mažieji Kaukučiai iškeliavo atostogų į Didžiąją Girią pas senolį Puškaitį ir jo žmoną, senąją Blindę. O kas jiems nutiko bekeliaujant po Didžiąją Girią!?.. Ogi jie sutiko Raganą ir pabuvojo jos iškeltoje puotoje su pačiais žinomiausiais pasakų herojais – Raudonkepuraite, Sniego Karaliene, Snieguole ir Septyniais nykštukais, Alisa Stebuklų šalyje, Mere Popins ir kt. Spektaklį veda senolis Puškaitis ir senolė Blindė. (Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu) ir gyvenantis po šventu šeivamedžiu. Jo gerieji pagalbininkai – barzdukai, kaukučiai, bezdukai – buvo laikomi derliaus ir duonos saugotojais. Blindė – tai krūmas ar medis, ankstyvą pavasarį auginatis kačiukus. Seniau jis buvo laikomas Gyvybės medžiu).
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba"

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras

Pažintinis spektaklis "Grybų karas" Lietuvos regionuose

Mūsų literatūros klasikas Justinas Marcinkevičius niekada neslėpė, kad populiariausias jo kūrinys - eiliuota poema vaikams „Grybų karas“. Dėl žaismingos, muzikalios formos ir
daugiaplanio temų atžvilgiu turinio ši poema neretai statoma teatrų scenose, o kartais iššaukia ir tikrą karą! Tad, mieli žiūrovai, greitai ruoškitės gynybai, žygin ruošias grybai! Pasak režisieriaus A. Mikučio, kuriančio grybų kariuomenės strategiją, „kepurėtieji maištininkai“ būsimo mūšio lauke naudos skirtingą taktiką: tryps ir šoks, trauks uždegančias arijas, slėpsis po didžiulėmis kepurėmis, atakuos pokštais ir linksmomis eilėmis, net kūlversčiais versis...
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“

Spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią, lietuvių
tautosaką puoselėjančią asmenybę, ne tik suteikiant mokiniams žinių apie šešėlių teatro spektaklio kūrimo principus, bet ir įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su šešėlių teatro galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ir sąmoningumą, įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. 4. Skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą. 5. Skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu, lietuvių tautosaka. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis aktualus pradinių klasių mokiniams, nes jie ne tik gilina savo žinias apie lietuvių tautosaką, joje glūdinčią išmintį, bet ir yra supažindinami su įdomia, paveikia idėjų perteikimo forma – šešėlių teatru. Mokinių patirtis teatre gali skatinti susidomėjimą menu, kūrybiškumą, originalumą, smalsumą. Spektaklio aprašymas: Pjesę „Gulbė – karaliaus pati“ stebuklinės lietuvių liaudies pasakos motyvais parašė ir spektaklį režisavo režisierė, dramaturgė ir aktorė Nijolė Indriūnaitė. Scenografiją sukūrė LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Aušra Paukštienė, o muziką – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Lietuvoje – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Šešėlių teatro spektaklyje atgimsta Mergelės Gulbelės ir ją pamilusio Karaliaus santykių drama. Darbštumu ir dailumu apdovanota mergina – paukštė netenka sparnų ir galimybės skristi, tačiau tampa mylima Karaliaus žmona. Žemiškas ir racionalus valdovas negali suprasti mylimosios svajų ir ketinimų vėl pakilti į dangaus platybes, palikti jųdviejų sūnų ir išsižadėti aprūpinto gyvenimo rūmuose.
Kinas, Lėlių teatras

Sušalę sapnai

Praeitis svarbi indentiteto kūrimo procese. Ji padeda susivokti iš kur atėjome, kokie atėjome, padeda įvertinti tai, ką turime, kokie esame šiandien ir kokiais turėtume subręsti. 1941
metų birželio 14 dieną Lietuvoje pradėti masiniai trėmimai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro tyrimo duomenimis 1941 – 1953 m. laikotarpiu is Lietuvos deportuotų asmenų skaičius siekė beveik 300 tūkstančių. Bendras mirusiųjų ir žuvusiųjų skaičius viršijo 50 tūkstančių žmonių. Šis renginys – tai objektų teatro ir animacinio lėlių filmo priemonėmis papasakota istorija apie Sibiro gulaguose amžinai užmigusius žmones, apie jų kančias ir mažus džiaugsmus, apie jų pastangas sugrįžti į tėvynę, apie jų tikėjimą, viltį ir tvirtybę tame kelyje į Lietuvą. Šį renginį sudaro trys dalys: edukacinis pokalbis su objektų teatro elementais, lėlių animacinio filmo „Sušalę sapnai“ peržiūra ir refleksija. Renginys bus naudingas ypač tiems, kurie istorijos pamokose gilinasi į Lietuvos pokario įvykius.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Ėduoniukas ir Bakteriukas“ – vaikų sveikatinimo edukacinis spektaklis

Spektaklis sukurtas pagal populiarią T. Egner knygelę vaikams, remiant LR sveikatos ministerijai ir aprobuotas Lietuvos odontologų rūmų. Jo tikslas – paveikia meno forma ugdyti vaikų
sveikatingumo įpročius. Atrodo, paprasta ir primityvi mintis – vaikai, valykime dantukus – tačiau verbalinė šios minties forma nėra paveiki. Gerokai padidintas vizualus vaizdas sukuria realaus veiksmo atmosferą, interaktyvus dalyvavimas veiksme šį įspūdį dar sustiprina ir vaikas labai akivaizdžiai įsitikina, kas nutinka, kai nesirūpini savo sveikata. Šis spektaklis parodo, kad net apie paprastus dalykus galima kalbėti paveikia meno kalba. Spektaklis labai tinka mokyklose organizuojamų Sveikatinimo savaičių metu. Trumpas siužetas: vaiko, kuris tingi valyti dantukus, burnelėje apsigyvena Ėduoniukas ir Bakteriukas. Jie ardo, kapoja dantukus, kuriuose apsigyvena bakterijos, grybai ir kirmėlės. Dantukams padėti gali tik Dantų Šepetukas ir Gydytojas... Kai, baigiantis spektakliui, Ėduoniukas ir Bakteriukas vaikų klausia – ar priimsite į savo burnytes? – atsakymas būna vienas ir garsus – neeeee. Tikslas pasiektas.
Lėlių teatras

Interaktyvus spektaklis „Vilkas ir 7 ožiukai“

Interaktyvus lėlių spektaklis vaikams “Vilkas ir 7 ožiukai”. Kūrėjų komanda pasirinko šią populiarą brolių Grimų pasaką, kuri kalba aktualia socialine tema: daug oželių (daugiavaikė
šeima), apgavysčių (ožkos santykis su vilku ir vilko su oželiais) ir mamos ožkos kova dėl vaikų- oželių pagrobimo. Spektaklio tema melas ir apgavystės todėl naudojant spektaklio menines priemones ir aktorių improvizacijas skirti tai jauniausiajai auditorijai, kuriai dažnai viskas piešiama rožinėmis spalvomis, manant, jog vaikai sunkiai priima realybę. Tačiau susidūrimas su ja tam nepasiruošus gali būti sunkesnis. Tai interaktyvus spektaklis, kuriame žiūrovai atlieka ne pasyvų stebėtojo vaidmenį, o veikia kartu su aktoriais.
Rodomi įrašai: 41 - 50122