Lėlių teatras

Edukacinė programa „Lėlininko dirbtuvėlė“

Teatro dailininkės Loretos Skruibienės inicijuota ir vykdoma programa vaikams. Galbūt jūs – tas vaikas, kuris svajojate pažvelgti į lėlių teatro dailininko dirbtuvę? Jeigu taip, tai ši
programa kaip tik jums. Jos metu trumpai išgirsite lėlės atsiradimo istoriją ir išmoksite iš labai paprastų priemonių ir medžiagų susikurti lėlę.
Lėlių teatras

„Pančas ir Džudė“ – tradicinis 17 a. anglų lėlių teatro spektaklis

Mokiniai susipažins su klasikiniu, iki šiol išlikusiu tradiciniu anglų lėlių teatru. Ši tradicija tęsiasi nuo 17 a. vidurio iki mūsų dienų. Spektaklio metu mokiniai susipažįsta ne tik
su pačiu pirštininių lėlių teatro principu, bet ir to meto papročiais, personažų elgesio motyvais, spektaklio metu vertina juos labai emocionaliai. Blogosios žmogaus ydos priešpriešinamos gerosioms, tad mokiniai turi galimybę akivaizdžiai įvertinti personažų savybes. Pančo godumas, egoizmas, brutalumas sukelia mokiniams pasibjaurėjimą ir pasipiktinimą. Po spektaklio vyksta diskusija su mokiniais apie smurtą, prievartą, agresiją, pereinant prie šių ydų apraiškų bendravime mokykloje. Mokiniai turi galimybę apžiūrėti dekoracijas, paliesti lėles, jas išbandyti ant savo rankų, klausti ir gauti atsakymus. Spektaklį rekomenduojame mokyklose vykstančioms kampanijoms „Be patyčių“, tačiau jis aktualus visada.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis „Princesė ir kiauliaganys“ H. K. Anderseno pasakos motyvais

Kas nežino garsaus danų rašytojo, XIX amžiaus sūnaus, pasaulinę šlovę ir populiarumą pelniusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno?! Tai pasakų karalius, turėjęs nepaprastą vaizduotės
dovaną, be galo jautrią širdį, skaudžią nekilmingojo ir daug iškentėjusio vienišiaus patirtį... Šį autorių atrandame vaikystėje ir įsimename visam gyvenimui, nes susitikimas su Andersenu – tai tikros, didelės literatūros pradžia. Andersenas – klasikinės literatūrinės pasakos tėvas, nes pirmasis Europoje atsiplėšė nuo tautosakos perpasakojimo, drąsiai supynė folkloro tradicijas su originalia išmone, gyvenamojo meto tikrovės atspindžiais, naujaisiais technikos atradimais, daug ką asimiliuodamas ir rašydamas labai sinkretiško žanro kūrinius. Šios pasakos siužetas paprastas, aiškus, bet koks žavus fantazijos ir realybės junginys, koks įtaigus tikrumo, gėrio, teisybės, humoro jausmas, kokia universali prasmė! H. K. Andersenas padėjo pagrindą šiuolaikinei pasakai. Dėl to jis ir įžymus novatorius, ir nemirtingas. Šio spektaklio tikslai – priminti šiuolaikiniams vaikams labai modernų literatūros klasiką ir formuoti vertybių skalę. Įteigti vaikams, kad svarbūs yra tikri jausmai – meilė, pasiaukojimas, o ne tuštybė ir pasipūtimas... Kad vartotojiškas požiūris nuveda į dvasinį skurdumą, o įnoringas užgaidumas dažnai baigiasi liūdnai... Pasirinkta commedia dell'arte forma leidžia žiūrovui pajusti šios pasakos ironišką, kartais net groteskišką žvilgsnį į „kiaulišką“ karalystę, išvedant lengvą paralelę su blizgančio šiuolaikinio gyvenimo personažais. Po spektaklio vaikų klausiame: „Kas smagiau – žaisti su draugais kieme ar žaisti išmaniuoju telefonu?“ Dažniausiai atsakymas būna „Su draugaiiiis!" Tai ir yra pasiektas spektaklio rezultatas.
Lėlių teatras

Spektaklis „Tinginių pasakos“

Spektaklis „Tinginių pasakos“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio pasakas. Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė. Tai pasakojimas apie tinginystę ir jos
pasekmes. „Tinginių pasakos“ – šmaikštus pasakojimas apie tinginio Albino kelionę į Tinginėlių kaimą, iš kur jis, praleidęs vos dešimties dienų savaitę, grįžta po dešimties metų jau visiškai pasikeitęs... „... nuo neatmenamų laikų apie Tinginėlių kaimą sklando gausybė legendų ir padavimų. Esą ten saldaus midaus upės teka, o vaniliniai ir šokoladiniai ledai auga tiesiog ant medžių. Dar pasakojama, kad tuose Tinginėliuose niekam nereikia nieko dirbti, nes skaniausi batonai, olandiški sūriai, kepti šokoladiniai grybukai ten ir taip visuose patvoriuose želia it kokios piktžolės. Reikia tik netingėti juos nusiskinti ir suvalgyti.” Po spektaklio žiūrovų laukia aktoriai ir lėlės – pokalbiams, diskusijoms, spektaklio kūrimo ir aktorių vaidybos su lėlėmis paslaptims išsiaiškinti.
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba"

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras

,,Nykštuko" lėlių teatro spektaklis ,,Kiaus, miaus ir tetulė"

Spektaklis „Kiaus, Miaus ir tetulė“- „Nykštuko“ teatro „aukso klasika“, tai pirštininių, mimuojančių lėlių monospektaklis J. Čepoveckio pjesės motyvais. Vaikai noriai stebi tetulės ir
gyvunėlių linksmus nuotykius, mielai narplioja šios neįprastos šeimynėlės gyvenimo potekstes. Spektaklyje veikia keistuolė teta, jos katinas ir peliukas. Prieš spektaklį vyksta pokalbis su žiūrovais, mokomasi, kaip reikia žiūrėti spektaklį. Po spektaklio vyksta edukacinė priemonė, kurios metu žiūrovai supažindinami su aktoriaus lėlininko profesija, atskleidžiamos lėlių konstrukcijos ir valdymo paslaptys, atsakinėjama į klausimus.
Lėlių teatras

Interaktyvus edukacinis spektaklis „Lėlių kambario istorija“

Interaktyvus edukacinis spektaklis vaikams „Lėlių kambario istorija“ – tai teatrinis pasakojimas, arba istorija, apie vieną mažą mergaitę, papuolusią į pasaką, kur gyvena karaliai,
princai, trys paršiukai ir daug kitų visiems gerai žinomų klasikinių pasakų personažų ir herojų. Tik tie pasakų herojai – skirtingomis lėlių technikomis sukurti (marionetės, gabitinės ir kt.). Vaikai bus supažindinami su jomis, bus įtraukiami į spektaklio kūrimo procesą. Kartu su aktoriais keliaus mišku ieškodami trijų paršelių namo, pabuvos karalystėje, turės galimybę paliesti vienokią ar kitokią lėlę, su ja vaidinti. Stebintys žiūrovai taip pat neliks be vaidmenų – jiems duosime daug pirštininių lėlių, su kuriomis galės vaidinti reikiamus mūsų istorijos siužetinių vingių personažus.
Lėlių teatras

„Kaukių gamyba“

Ši edukacinė programa skirta pradinių klasių moksleiviams ir skatinanti tradicinės dvasinės ir materialinės kultūros prieinamumą, pažinimą ir tęsimą, parodyti ir išmokti tradicinės
kaukės gaminimo įvairovę, jos pritaikymo ir interpretacijos galimybes. Skatinti mokyklinio amžiaus vaikų susidomėjimą lietuvių liaudies pasakomis, jas pateikti patraukliai ir įdomiai, pasiūlant domėjimąsi tautosaka kaip pilnavertę laisvalaikio praleidimo alternatyvą greta kitų šiuolaikinių pramogų. Padeda plėsti savo kultūrinį akiratį.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra kvailutės dvasinis grožis, kuris turėtų būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslu. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis moksleiviams leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekviename mūsų gyvena trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik dažai mes neturime drąsos tą kitoniškumą puoselėti, jį slepiame ir prisitaikome. Kodėl?.. Paslauga gali papildyti penktokų ir šeštokų pamokas, pagal mokymo programą studijuojantiems lietuvių pasakas bei sakmes.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“

Spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią, lietuvių
tautosaką puoselėjančią asmenybę, ne tik suteikiant mokiniams žinių apie šešėlių teatro spektaklio kūrimo principus, bet ir įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su šešėlių teatro galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ir sąmoningumą, įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. 4. Skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą. 5. Skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu, lietuvių tautosaka. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis aktualus pradinių klasių mokiniams, nes jie ne tik gilina savo žinias apie lietuvių tautosaką, joje glūdinčią išmintį, bet ir yra supažindinami su įdomia, paveikia idėjų perteikimo forma – šešėlių teatru. Mokinių patirtis teatre gali skatinti susidomėjimą menu, kūrybiškumą, originalumą, smalsumą. Spektaklio aprašymas: Pjesę „Gulbė – karaliaus pati“ stebuklinės lietuvių liaudies pasakos motyvais parašė ir spektaklį režisavo režisierė, dramaturgė ir aktorė Nijolė Indriūnaitė. Scenografiją sukūrė LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Aušra Paukštienė, o muziką – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Lietuvoje – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Šešėlių teatro spektaklyje atgimsta Mergelės Gulbelės ir ją pamilusio Karaliaus santykių drama. Darbštumu ir dailumu apdovanota mergina – paukštė netenka sparnų ir galimybės skristi, tačiau tampa mylima Karaliaus žmona. Žemiškas ir racionalus valdovas negali suprasti mylimosios svajų ir ketinimų vėl pakilti į dangaus platybes, palikti jųdviejų sūnų ir išsižadėti aprūpinto gyvenimo rūmuose.
Rodomi įrašai: 51 - 6089