Atnaujintas Kultūros paso paslaugų teikimas. Paslaugų teikėjai ir mokyklos siūlydami ir užsakydamos paslaugas turi vadovautis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais. VISA info paskelbta DUK ir paslaugos teikėjų, mokyklos koordinatorių paskyrose.
Lėlių teatras, Kita

Šešėlių teatras „Kokius padavimus apie Druskininkus kužda šešėliai?“

Kuriant muziejaus ir lankytojo ryšį svarbi ne tik įvairiapusė žodinė informacija, bet ir emocinį įspūdį sustiprinančios priemonės: reginys, muzika, garsas, įspūdis, lytėjimas, erdvė,
bendravimas, kiti ptrauklūs ekspozicijos pateikimo būdai. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, pagrindiniai edukacijų vartotojai yra mokiniai. Norėdami muziejų padaryti patrauklų ir ikimokyklinukams, auginti lankytojų kartą, siūlome edukaciją, patrauklią ir jaunesnio amžiaus vaikams. Ši edukacija pritaikyta tiek mažamečiams nuo 3 metų, tiek pradinių klasių mokiniams. Edukacijos tikslas – žaismingai ir patraukliai mažuosius muziejaus lankytojus supažindinti su Druskininkų ir jų apylinkių istorija per padavimus. Plėsti jų pasaulėžiūrą, kūrybiškumą, ugdyti socialines kompetencijas, emocinį intelektą, kritinį mąstymą bei sąmoningumą. Edukaciniame užsiėmime mokiniai per trumpą pasakojimą su piešiniais bus supažindinami su lėlių ir šešėlių teatro istorija bei Druskininkuose buvusiu teatru, taip pat sužinos, kas yra padavimas. Antroje dalyje mokiniai žiūrės vieną mini šešėlių teatro spektaklių, kurį patys pasirinks iš siūlomų padavimų. Spektaklio metu išgirs ir pamatys vieną iš Druskininkų apylinkių įžymybių atsiradimo įstorijų. Po trumpo aptarimo bus praktinis užsiėmimas – judančių šešėlių lėlyčių gamyba ir vaidinimas, jame vaikai susiskirsto į grupes, sugalvoja naratyvą, pasigamina lėles ir suvaidina mini spektaklį savo draugams; 1, 2 klasių mokiniams ir sunkiau dirbantiems savarankiškai bus pateikti trumpi pasakojimai ir lėlių šablonai, kuriuos pasirinkę galės suvaidinti draugams. Visiems vaikams įgyvendinti savo sumanymus padės edukatorė. Paskutinė dalis – tai refleksija: vaikai vertina vieni kitų darbus, išryškina stipriąsias spektaklių puses bei pasako objektyvias pastabas. Išrenka labiausiai patikusį spektaklį, kurio kūrėjai yra apdovanojami muziejaus atminimo prizais.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“

Spektaklis „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią
asmenybę, suteikiant mokiniams žinių apie lėlių teatro spektaklio kūrimo principus, aktyviai juos įtraukiant į kūrybinį procesą. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. supažindinti mokinius su lėlių teatro meno galimybėmis; 2. skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę; 3. skatinti mokinių kūrybiškumą ieškant situacijų sprendimų; 4. ugdyti mokinių gebėjimą numatyti elgesio pasekmes; 5. skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą; 6. skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ yra aktualus pradinių klasių mokiniams, nes edukaciją sudaro daug žaidybinių elementų, kurių dėka jaunasis žiūrovas laisvai gali išreikšti savo kūrybiškumą, individualumą. Mokinys, aktyviai įsitraukdamas į spektaklio veiksmą, gali geriau sukaupti dėmesį, įsidėmėti daugiau informacijos apie lėlių teatrui būdingus bruožus, pozityviau vertinti teatrą, kaip savęs išraiškos formą. Spektaklio ,,Peliuko pasakų dirbtuvėlė“ aprašymas: Atsižvelgus į augantį edukacinių programų poreikį, KVLT Lėlių muziejuje sukurtas edukacinis spektaklis pradinių klasių mokiniams „Peliuko pasakų dirbtuvėlė“, kurį režisavo jaunosios kartos menininkė, „Auksinių scenos kryžių“ laureatė Gintarė Radvilavičiūtė. Pagrindinis spektaklio personažas – padūkėlis Peliukas, paragintas aktorės ir žiūrovų, praskleidžia Pasakų dirbtuvėlės uždangą ir kviečia susipažinti su lėlių spektaklio gimimo procesu, kūrybine grupe: autoriumi, režisieriumi, dailininku, kompozitoriumi, lėlių ir dekoracijų gamintojais. Taikant patrauklias inovatyvias teatrinės raiškos priemones ir žaidybinius elementus, žiūrovai supažindinami su lėlių teatro žanro subtilybėmis, spektaklio sukūrimo principais ir kūrybinės komandos funkcijomis.
Lėlių teatras

Interaktyvus spektaklis „Vilkas ir 7 ožiukai“

Interaktyvus lėlių spektaklis vaikams “Vilkas ir 7 ožiukai”. Kūrėjų komanda pasirinko šią populiarą brolių Grimų pasaką, kuri kalba aktualia socialine tema: daug oželių (daugiavaikė
šeima), apgavysčių (ožkos santykis su vilku ir vilko su oželiais) ir mamos ožkos kova dėl vaikų- oželių pagrobimo. Spektaklio tema melas ir apgavystės todėl naudojant spektaklio menines priemones ir aktorių improvizacijas skirti tai jauniausiajai auditorijai, kuriai dažnai viskas piešiama rožinėmis spalvomis, manant, jog vaikai sunkiai priima realybę. Tačiau susidūrimas su ja tam nepasiruošus gali būti sunkesnis. Tai interaktyvus spektaklis, kuriame žiūrovai atlieka ne pasyvų stebėtojo vaidmenį, o veikia kartu su aktoriais.
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“

Spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią, lietuvių
tautosaką puoselėjančią asmenybę, ne tik suteikiant mokiniams žinių apie šešėlių teatro spektaklio kūrimo principus, bet ir įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su šešėlių teatro galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ir sąmoningumą, įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. 4. Skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą. 5. Skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu, lietuvių tautosaka. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis aktualus pradinių klasių mokiniams, nes jie ne tik gilina savo žinias apie lietuvių tautosaką, joje glūdinčią išmintį, bet ir yra supažindinami su įdomia, paveikia idėjų perteikimo forma – šešėlių teatru. Mokinių patirtis teatre gali skatinti susidomėjimą menu, kūrybiškumą, originalumą, smalsumą. Spektaklio aprašymas: Pjesę „Gulbė – karaliaus pati“ stebuklinės lietuvių liaudies pasakos motyvais parašė ir spektaklį režisavo režisierė, dramaturgė ir aktorė Nijolė Indriūnaitė. Scenografiją sukūrė LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Aušra Paukštienė, o muziką – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Lietuvoje – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Šešėlių teatro spektaklyje atgimsta Mergelės Gulbelės ir ją pamilusio Karaliaus santykių drama. Darbštumu ir dailumu apdovanota mergina – paukštė netenka sparnų ir galimybės skristi, tačiau tampa mylima Karaliaus žmona. Žemiškas ir racionalus valdovas negali suprasti mylimosios svajų ir ketinimų vėl pakilti į dangaus platybes, palikti jųdviejų sūnų ir išsižadėti aprūpinto gyvenimo rūmuose.
Lėlių teatras

Edukacinė programa ,,Aktorius lėlininkas" ir ,,Lėlės lagamine" (Teatre)

Panevėžio lėlių vežimo teatras vienintelis toks teatras Europoje. Teatro vasaros gastrolių, vežimu po Lietuvą, romantika vis dar stebina ne vieną lietuvį ar Lietuvos svečią. Programos
metu susipažinsite su Panevėžio Lėlių vežimo teatro istorija bei pamatysite filmą apie teatro vasaros gastroles. Norint pamilti lėlių teatrą, reikia jį pažinti. Spektaklis, kuriame atgyja teatrinė lėlė – tai rezultatas. O kaip jis kuriamas? Programos metu susipažinsite su tradicinėmis lėlių (pirštininių, lazdelinių, šešėlinių, mišraus valdymo lėlių, marionečių ir kt.) valdymo technikomis bei jų gamyba. Pamatysite ir patys kursite etiudus naudodami skirtingas lėlių valdymo technikas. Trumpam tapę lėlių teatro aktoriais, pajusite, kad lėlės jausmai, išgyvenimai tampa neatsiejami nuo aktoriaus tuometinių jausmų bei išgyvenimų. Pasidalinsime Panevėžio lėlių vežimo teatro „užkulisių“ įspūdžiais, o žiūrovai pajus teatro dvasią. Edukacinė programa ugdys kultūriškai išsilavinusią asmenybę, skatins mokinių kūrybingumą, saviraišką meno pagalba, skatins smalsumą ir žingeidumą įvairioms kultūros patirtims.
Lėlių teatras, Kita

Lėlių spektaklis „Kelionė pas Todėl“

Linksmas pasakojimas apie berniuką ir mergaitę, kurie keliauja per klaustukų karalystes KAM, KUR, KAS, KĄ ir KODĖL pas atsakymų karalių TODĖL. Kiekvienas klaustukas atitinka vieną
neigiamą žmogišką savybę, kurios reikėtų vengti. Klaustukai bando suvilioti vaikus, kad jie pasiliktų pas juos ir nekeliautų pas atsakymų karalių, bet įveikia klaustukus ir vaikai galiausiai suranda karalių, kuris padovanoja 2 gvenimiškas paslaptis. Spektaklis LIETUVIŲ bei RUSŲ kalbomis. Lėlės didelės (54 cm), scena 1,50x1,80 m.
Lėlių teatras

Pasakų pasaulyje

Programos tikslas – lavinti kūrybinį dalyvių mąstymą. Uždaviniai: 1. Prisiminti, kokios būna pasakos, jų personažai, kas jose nutinka, kur jos „gyvena“. 2. Plėtoti vaikų sakytinę kalbą,
kritinį mąstymą, lavinti vaizduotę. 3. Padėti įvaldyti tyrinėjimo būdus, skatinti iniciatyvas. Teatralizuotas pasakų sekimas, dalyvaujant vaikams. Pirmiausia vaikai apžiūri Pasakų namelių kompozicijas, kartu su Pasakų Teta atpažįsta populiariausias lietuviškas pasakas, aptaria jų veikėjus. Po to vaikams pasiūloma patiems „sekti pasakas“ įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, išklausę muzikinių pasakų garso įrašus, patikusią pasaką piešia, vaidina su lėlėmis, kuria naują pasaką arba pasakos tęsinį, pasirinkę mieliausius personažus. Šiose pamokėlėse itin daug erdvės ugdymo veiklai. Didaktikos, dailės, kūrybiškumo tikslams įgyvendinti, net kitų kultūrų pajutimui. Užsiėmimo metu plėtojamas nestereotipinis, kūrybinis mąstymas, vaikai patys renkasi pasakų personažus, kuria, vaidina lėlių teatrą, savarankiškai renkasi personažus, improvizuoja, patys kuria pasaką, sudaromos sąlygos patiems vaikams nuspėti, ką reiks atlikti, priimti sprendimus. Vaikai skatinami atpažinti personažų nuotaikas, jausmus, emocijas, ugdosi kasdienius įgūdžius, geba orientuotis gavę užduotį, išsakyti savo mintis, samprotauti, skatinami išbandyti, kurti ir patirti platų spektrą emocijų. Kartu Lavinama sakytinė kalba, vaizduotė. Kai pradėjome kurti pasakų namelius, pasakų naikinimas nebuvo tiek pažengęs. Dabartiniuose leidiniuose matome gražias iliustracijas, o pasakų beveik nelikę. Norėjosi išsaugoti mūsų protėvių kurtas pasakas, o jos tokios prasmingos, pamokančios. Pasakų pasaulyje vaikai susipažįsta su pačiomis populiariausiomis lietuvių liaudies pasakomis. Nameliuose gyvena pasakos: „Jūratė ir Kastytis“, „Sigutė“, „Pupa“, „Eglė žalčių karalienė“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Elenytė ir Jonukas – avinukas“, „Katinėlis ir gaidelis“, „Kaip vilkas duonos laukė“.
Lėlių teatras, Dramos teatras

Spektaklis SIAUBO PASAKOS

Spektaklis „Siaubo pasakos“, pastatytas pagal vieno žymiausių senosios lietuvių kultūros tyrėjų Norberto Vėliaus surinktų lietuvių liaudies sakmių knygą „Sužeistas vėjas“. Kas naktį
prie kapinių vaidenasi, kokios pasiklydę švieselės vienišus keleivius lydi, kaip atrodo vilkolakiai, žiburiniai ir kodėl Perkūnas velnių nemėgsta – daug siaubingai baisių, bet įdomių dalykų šiame spektaklyje galima bus sužinoti, patiems patirti, o patyrus ir kitiems vėlų vakarą papasakoti. Kad baisiau būtų. Nes kuo baisiau – tuo įdomiau! Senosios lietuvių liaudies sakmės spektaklyje „Siaubo pasakos“ pateikiamos labai vizualiai, išradingai, šiuolaikiškai ir palieka nepamirštamą įspūdį. Inscezacijos autorė ir režisierė – Agnė Sunklodaitė. Kompozitorius – Deividas Gnedinas. Scenografės: Silvija Puodžiūnaitė ir Roberta Poškaitė. Video projekcijų autorius – Kornelijus Jaroševičius.
Lėlių teatras

Interaktyvus monospektaklis ''Pašėlusiai keista kelionė"

Spektaklio atmosfera kuria savitą nuotaiką ir skatina vaikus ne tik suvokti, bet ir apmąstyti gyvenimo reiškinius susijusius su baimėmis vandeniui, baubams po lova, gyvatėms ir t.t. Šie
dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams ar šiek tiek vyresniems vaikams, o ir ypač nelabai drąsiems. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, šviesos, šešėliai ir funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Mūsų laikais žmonės taip įsibaiminę, kad dažnas apkibęs baimėmis kaip varnalėšų dagiais. Baimės truputį panašios į gripo virusą, tad nuo tėvų jomis užsikrečia ir vaikai. Tada tėvai būna nepatenkinti, ima spausti mažuosius tų baimių atsikratyti. Tik užmiršta pasakyti, kaip tai padaryti. Tad pirmiausia pažinkime baimes. Ir kur baimes geriausia pažinti ir įveikti? O gi keliaujant. Taigi jūsų laukia viena ilga, kvapą gniaužianti kelionė, padėsianti nedrąsiems atsikratyti baimių. O galbūt paaiškės, kad baimių turi ir dar kažkas iš keliautojų – kartu jas įveikti žymiai lengviau.... Spektaklis - tai linksma istorija su spalvingais personažais - atlikėja teatro aktorė Jūratė Kundrotienė. Monospektaklyje aktorė bendrauja su žiūrovu, įtraukia į spektaklio herojaus nuotykius ir kartu sprendžia šios nuostabios kelionės metu iškylančias baimes kartu su žiūrovais. Žaidybine forma kalbėdami apie ne visuomet jaukius dalykus vaikai gali lengviau atsikratyti to, kas jiems kelia nerimą. Aktorė Jūratė Kundrotienė džiaugiasi, kad turi galimybę su vaikais teatre kalbėti apie dalykus, jai pačiai nedavusius ramybės vaikystėje, o kartais – neleidžiančius ramiai užmigti iki šiol. „Baimės, apie kurias kalbu, yra labai savos: ne tik vaikai, bet ir suaugusieji dažnai jų neatsikrato.
Lėlių teatras

E. Matulaitė KĄ JŪS IŠ MANĘS PADARĖT? (Teatre)

Spektaklis E. Matulaitės ,,Ką Jūs iš manęs padarėt?", rež. Antanas Markuckis gausus tautine išmintimi. Mažiausiasis - senelio ir bobutės Karvutė, atveda didžiuosius į protą,
priverčia susimąstyti. Vieną dieną, nebeturėdami kuo maitinti Karvutės, Bobutė ir Diedukas atiduoda ją nepažįstamam prašalaičiui. Senukai neturėjo kito pasirinkimo, o prašalaitis – tikras sukčius, tuo pasinaudodamas apgauna juos. Bet pasaka, žinoma, ne apie prastą sandėrį. Ji apie vargšę Karvutę, kuri žodį gauna tik spektaklio pabaigoje. Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: teisingumas, sąžiningumas, atjauta, tautos išmintis. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Rodomi įrašai: 51 - 60103