Kultūros paso sistema veikia, mokyklos gali vykdyti užsakymus
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis ,, Kačių kiemelio istorijos"

"Kačių kiemelio istorijos"- tai lėlių, šešėlių ir objektų teatro spektaklis pagal Marijampolės miesto istoriją ir legendas. Spektaklio personažai -marijampoliečių pamėgto
senamiesčio kiemelio fontano skulptūros- kačiukai, kurie vieną naktį atgyja ir pradeda pasakoti miesto istoriją. Taip beveik visi veikiantys istoriniai personažai įgauna kačių bruožus, o pagrindiniai miesto pastatai sumažėja ir tampa lengvai "perkraustomi" iš vienos vietos į kitą. Garsioji miesto gimnazija pavirsta girnomis, kurios iš paprastų apskurusių piemenukų ,,sumala" tokius garsius visuomenės veikėjus kaip Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Gustaitis, Jonas Jablonskis, pal. Jurgis Matulaitis ir kt.. Spektaklį vainikuoja cukraus fabriko atidarymas ,,pasaldinęs gyvenimą visoms ateinančioms kartoms". Spektaklį kūrė profesionalių kūrėjų komanda- režisierė Milda Mažėtytė Antanauskienė, scenografas Deimantas Populaigis, kompozitorius Darius Klišys. Tai yra jau ketvirtas šios komandos ir besikuriančios Marijampolės dramos teatro lėlininkų trupės projektas.
Lėlių teatras

J. Kazakaitis TRYS LOKIAI (Teatre)

J. Kazakaitis ,,Trys lokiai", rež. A. Markuckis spektaklio personažai Lokys, Lokienė ir Lokiukas, o taip pat mergaitė Smalsutė. Smalsutė, būdama labai smalsi mergaitė, Išėjusi į
mišką grybauti, nuklysta miško tankmėn ir randa lokių trobelę. Ją apžiūrėjusi ir suvalgiusi Rudnosiuko košę, užmiega. Netrukus grįžta lokiai... Meninės raiškos priemonėmis perduodamos vertybės: šeima, atvirumas, individualumas. Spektaklis ugdys mokinių kritinį mąstymą, formuos vidinį pasaulį, emocinį intelektą ir estetikos pojūtį.
Lėlių teatras, Literatūra

Pirštų lėlių teatras

Pažintinio-edukacinio užsiėmimo metu moksleiviai prisijungę prie išmaniosios programėlės „Kahoot“ (žaidimais grįsta mokymosi platforma) dalyvaus viktorinoje, kurioje bus pateikti
klausimai susiję su tautosaka. Antrojoje užsiėmimo dalyje moksleiviai bus įtraukti į žaismingą pirštų lėlių gamybą. Iš pateiktų medžiagų pasigaminę lėles vaikai turės pasiskirstyti grupėmis ir sukurti vaidinimą pagal pasirinktą legendą. Personažų kūrimas ir legendos vaidinimas ugdys moksleivių iniciatyvumo, komandinio darbo, kūrybingumo, komunikavimo ir pažinimo kompetencijas.
Lėlių teatras

Pasakų pasaulyje

Programos tikslas – lavinti kūrybinį dalyvių mąstymą. Uždaviniai: 1. Prisiminti, kokios būna pasakos, jų personažai, kas jose nutinka, kur jos „gyvena“. 2. Plėtoti vaikų sakytinę kalbą,
kritinį mąstymą, lavinti vaizduotę. 3. Padėti įvaldyti tyrinėjimo būdus, skatinti iniciatyvas. Teatralizuotas pasakų sekimas, dalyvaujant vaikams. Pirmiausia vaikai apžiūri Pasakų namelių kompozicijas, kartu su Pasakų Teta atpažįsta populiariausias lietuviškas pasakas, aptaria jų veikėjus. Po to vaikams pasiūloma patiems „sekti pasakas“ įvairiausiais būdais. Pavyzdžiui, išklausę muzikinių pasakų garso įrašus, patikusią pasaką piešia, vaidina su lėlėmis, kuria naują pasaką arba pasakos tęsinį, pasirinkę mieliausius personažus. Šiose pamokėlėse itin daug erdvės ugdymo veiklai. Didaktikos, dailės, kūrybiškumo tikslams įgyvendinti, net kitų kultūrų pajutimui. Užsiėmimo metu plėtojamas nestereotipinis, kūrybinis mąstymas, vaikai patys renkasi pasakų personažus, kuria, vaidina lėlių teatrą, savarankiškai renkasi personažus, improvizuoja, patys kuria pasaką, sudaromos sąlygos patiems vaikams nuspėti, ką reiks atlikti, priimti sprendimus. Vaikai skatinami atpažinti personažų nuotaikas, jausmus, emocijas, ugdosi kasdienius įgūdžius, geba orientuotis gavę užduotį, išsakyti savo mintis, samprotauti, skatinami išbandyti, kurti ir patirti platų spektrą emocijų. Kartu Lavinama sakytinė kalba, vaizduotė. Kai pradėjome kurti pasakų namelius, pasakų naikinimas nebuvo tiek pažengęs. Dabartiniuose leidiniuose matome gražias iliustracijas, o pasakų beveik nelikę. Norėjosi išsaugoti mūsų protėvių kurtas pasakas, o jos tokios prasmingos, pamokančios. Pasakų pasaulyje vaikai susipažįsta su pačiomis populiariausiomis lietuvių liaudies pasakomis. Nameliuose gyvena pasakos: „Jūratė ir Kastytis“, „Sigutė“, „Pupa“, „Eglė žalčių karalienė“, „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“, „Elenytė ir Jonukas – avinukas“, „Katinėlis ir gaidelis“, „Kaip vilkas duonos laukė“.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Virtuvės istorija"

Režisierė – Šviesa Šulc, scenarijaus autorė – Zita Banelienė. Interaktyvus lėlių spektaklis 1-4 klasių mokiniams. Išvysite linksmą pasakojimą apie išdykusių daržovių būrį iš kurio bus
verdama ypatinga sriuba. Tačiau du maištininkai, Morka ir Pipiras, nenori atiduoti savo gerųjų savybių ir nusprendžia pakeisti receptą. Ar pavyks virėjai išvirti sriubą? „Virtuvės istorija“– tai interaktyvus spektaklis, kurio metu bendraujama su mažaisiais žiūrovais, jiems tenka ir pajudėti, ir atsakyti į įvairius klausimus. Spektaklio metu plečiamos vaikų žinios apie daržoves ir jų naudingąsias savybes. Aktoriai naudoja žaismingas lėlės, spektaklio metu skamba nuotaikinga muzika.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Apie medų ir bites

Susipažinsime su avilio šeimininke – bičių motinėle ir mažąja darbininke bitute Gyte. • Ką reiškia posakis „darbšti kaip bitė“ ir kodėl protingi dėdės kalba, kad be bičių nebūtų ir
žmonių? • Bitutė Gytutė papasakos, kaip ji ir kitos bitės surenka nektarą ir kaip iš jo atsiranda medus. • Ką dar bitės gamina? Kokie yra bičių produktai? Kuo bitės maitinasi, kad būtų greitos? Kur bitės laiko medų? „Saldu kaip du medu“ – pavasario (sodų), vasaros (liepų), rudens (miško) medus – nejaugi jie skirtingi? Kodėl uostydami gėles išsitepame nosį? Viską ir dar daugiau papasakos bitutė Gytė. • Pažvelgsite į pasaulį pro bitės akinius. Ar žinojote, kad bitės turi net penkias akis? • Patikrinsime rankų miklumą ir akių žvitrumą – gaminsite tikro vaško žvakutes. • Atliksite pastabumo ir vikrumo reikalaujančią užduotį, jei būsite gudrūs ir vieningi (kaip bitės) – pavaišinsime medumi. DĖMESIO! programos metu bičių produktai nebus degustuojami, tik paliekami vaikams dovanų. Perspėkite apie tai tėvelius, kad informuotų pedagogus apie alergijas. Programa vykdoma gegužės–birželio mėn.
Lėlių teatras

Spektaklis „Tinginių pasakos“

Spektaklis „Tinginių pasakos“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio pasakas. Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė. Tai pasakojimas apie tinginystę ir jos
pasekmes. „Tinginių pasakos“ – šmaikštus pasakojimas apie tinginio Albino kelionę į Tinginėlių kaimą, iš kur jis, praleidęs vos dešimties dienų savaitę, grįžta po dešimties metų jau visiškai pasikeitęs... „... nuo neatmenamų laikų apie Tinginėlių kaimą sklando gausybė legendų ir padavimų. Esą ten saldaus midaus upės teka, o vaniliniai ir šokoladiniai ledai auga tiesiog ant medžių. Dar pasakojama, kad tuose Tinginėliuose niekam nereikia nieko dirbti, nes skaniausi batonai, olandiški sūriai, kepti šokoladiniai grybukai ten ir taip visuose patvoriuose želia it kokios piktžolės. Reikia tik netingėti juos nusiskinti ir suvalgyti.” Po spektaklio žiūrovų laukia aktoriai ir lėlės – pokalbiams, diskusijoms, spektaklio kūrimo ir aktorių vaidybos su lėlėmis paslaptims išsiaiškinti.
Lėlių teatras

„Bitė Maja“ pagal V. Bonzels knygą

Spektakliu siekiama ugdyti vaikų vertybinę orientaciją, emocijų suvokimą, vaikai skatinami įvertinti situacijas ir rasti teisingą sprendimą. Ugdomas savivertės suvokimas bei santykių su
kitais, kitokiais, kūrimo aspektai. Akcentuojama dorinė saviugda, valios stiprumas. Mažoji bitė Maja nepanoro dirbti įprastų bitėms darbų – nešti medų, daryti vašką – ji norėjo pažinti supantį pasaulį ir žmogų. Išskridusi iš savo gimtojo avilio, Maja sutinka daug įvairių vabalų, kurie atsiliepia apie žmogų visai kitaip, nei Maja įsivaizdavo. Gyvendama viena, Maja atsiduria įvairiose situacijose – ir linksmose, ir pavojingose, tačiau didžiausias pavojus laukia jos gimtųjų namų – avilio… Koks atrodo žmogus vabalėlių akyse, ar pavyks Majai išgelbėti savo namus – sužinosite atėję į spektaklį. Visi norime pažinti pasaulį ir save. Spektaklis ne tik apie bitutę Mają – jis apie mus visus. Į ką esame panašūs – įkyrią egoistę kambarinę musę, snobę skruzdę, geraširdį, šiek tiek paiką mėšlavabalį, o gal į „nacionalinę vertybę“ poetę boružę? Ar visgi į ieškančią, smalsią bitutę, gelbstinčią savo namus?
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Mažasis Princas“ pagal A. de Sent Egziuperi

„Vaikystė – tai didelė žemė, iš kurios mes visi kilę…” ( Antuanas de Sent Egziuperi apie „Mažąjį princą“). Spektaklis taip ir prasideda – nuo pirmojo piešinio, kuriame pavaizduotas
smauglys, prarijęs dramblį... Tik suaugusieji jame mato skrybėlę ir nieko daugiau. Jie beria pamokymus, nurodymus, moko gyventi pagal taisykles. Tačiau jei ieškai tiesos – tenka nukristi dykumoje ir joje susitikti save – vaiką, Mažąjį Princą... Nuolat klausiantis, ieškantis atsakymų, mąstantis apie tai, kas svarbiausia – toks yra Mažasis Princas. Suaugusiųjų ribotumas, silpnybės jam juokingos ir keistos. Spektaklyje plėtojamos ir analizuojamos gyvenimo prasmės, tikrojo pasaulio grožio sampratos ir draugiškumo temos.
Lėlių teatras

Edukacinis užsiėmimas „Liaudies pasakos lėlių teatre“

Mokiniai trumpai supažindinami su lėlių teatro istorija, jų valdymo būdais (marionetės, lazdinės, rankinės). Sekama (skaitoma) pasiūlyta lietuvių liaudies pasaka (pvz., „Jaučio trobelė“
arba pasirinkta pasaka iš Jono Basanavičiaus pasakų lobyno). Vaikai pasiskirsto vaidmenis, gauna lėles – marionetes ir po trumpos repeticijos vaidina. Po to aptariami teigiami ir neigiami personažai, pasakos siužeto moralas. Užsiėmimai vyksta mokomajame teatre-dirbtuvėje. Čia eksponuojamos lėlės iš Lietuvos lėlių teatrų spektaklių.
Rodomi įrašai: 71 - 80101