Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Lietuviška pasaka apie tris seseris

Lėlių spektaklis „Lietuviška pasaka apie tris seseris“ apie besirungiančias ūkininko dukras; kuri sesuo sukaups vertingesnio turto savo kraičių skrynioje. Tik kvailutės skrynia tuščia,
joje kandys neturi ko graužti, o pati kvailutė, protinguolių sesių niekinama, su avinėliais-pievos debesėliais skrajoja dangumi. Pasakoje gvildenama protingumo ir kvailumo dilema. Protingųjų seserų niekinama vadinamoji kvailybė, iš tiesų yra vertybė ir dvasinis grožis, kuris turi būti žmogaus gyvenimo kelionės tikslas. Šis į kraičio skrynią neįdedamas turtas finale iškyla kaip grožio, džiaugsmo, atgailos ir atleidimo pergalė. Spektaklis daugiasluoksnis, talpaus turinio. Jis padės pagal mokymo programą susipažįstantiems su tautosaka penktų ir šeštų klasių mokiniams giliau suprasti, analizuoti pasakas bei sakmes. Jautrus, emociškai įtaigus, vizualiai išraiškingas spektaklis leis patirti, kad tautosaka nėra tolimos praeities reliktas ar folkloro ansamblių „nuosavybė“, kad jos transformacijos šiuolaikiniame mene – įdomios ir netikėtos, o turinys – aktualus. Lėlininkas kviečia apmąstyti proto ir kvailumo, nuoširdaus kuklumo ir pikto pavydo kategorijas, gyvenimo suteikiamą galimybę rinktis ir per kančią, per pasmerkimą gauti atlygį – daug vertingesnį nei materialieji turtai. Sykiu spektaklio režisierius bei aktorius formuluoja ir kitą mintį: kiekvienas mūsų mažumėlę esame trečiasis brolis ar trečioji sesuo, tik savo kitoniškumą kaip įmanydami slepiame. Kodėl?..
Lėlių teatras

Edukacinis spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“

Spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ yra edukacinio pobūdžio, skirtas pradinių klasių mokiniams. Jo tikslas – ugdyti smalsią, kritiškai mąstančią, kūrybišką, menu besidominčią, lietuvių
tautosaką puoselėjančią asmenybę, ne tik suteikiant mokiniams žinių apie šešėlių teatro spektaklio kūrimo principus, bet ir įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. Edukacinio spektaklio uždaviniai: 1. Supažindinti mokinius su šešėlių teatro galimybėmis. 2. Skatinti mokinius aktyviai reikšti savo nuomonę. 3. Skatinti mokinių kūrybiškumą ir sąmoningumą, įtraukiant juos į aktyvias edukacijos veiklas. 4. Skatinti mokinių bendradarbiavimo kultūrą. 5. Skatinti mokinių visapusišką domėjimąsi menu, lietuvių tautosaka. Metodai: vaidinimo stebėjimas, vaidinimas, žaidimas, diskusija. Aktualumas: Spektaklis aktualus pradinių klasių mokiniams, nes jie ne tik gilina savo žinias apie lietuvių tautosaką, joje glūdinčią išmintį, bet ir yra supažindinami su įdomia, paveikia idėjų perteikimo forma – šešėlių teatru. Mokinių patirtis teatre gali skatinti susidomėjimą menu, kūrybiškumą, originalumą, smalsumą. Spektaklio aprašymas: Pjesę „Gulbė – karaliaus pati“ stebuklinės lietuvių liaudies pasakos motyvais parašė ir spektaklį režisavo režisierė, dramaturgė ir aktorė Nijolė Indriūnaitė. Scenografiją sukūrė LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Aušra Paukštienė, o muziką – vienas ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Lietuvoje – kompozitorius Vidmantas Bartulis. Šešėlių teatro spektaklyje atgimsta Mergelės Gulbelės ir ją pamilusio Karaliaus santykių drama. Darbštumu ir dailumu apdovanota mergina – paukštė netenka sparnų ir galimybės skristi, tačiau tampa mylima Karaliaus žmona. Žemiškas ir racionalus valdovas negali suprasti mylimosios svajų ir ketinimų vėl pakilti į dangaus platybes, palikti jųdviejų sūnų ir išsižadėti aprūpinto gyvenimo rūmuose.
Lėlių teatras, Etninė kultūra

Pasvale krašta sakmių į legendų suvaidinioms

Šios programos metu ekspozicijų salė tampa lėlių teatru. Muziejininkas vietine aukštaičių tarme papasakoja lankytojams sakmę ir pasiūlo patiems ją suvaidinti. Lankytojai tampa
aktoriais, režisieriais... Pagal amžiaus grupes pagamintos lėlės: mažiesiems – rankinės lėlės, vyresniems ir vyriausiems – lazdelinės lėlės.
Lėlių teatras

Spektaklis vaikams "Drąsioji Melisa"

Vieną gražią, saulėtą dieną, kai Melisa palesino savo draugus paukštelius, prisiskynė gėlių, grįžusi namo neberado savo jaunėlės sesytės Rūtos…Kur ji galėjo pradingti? Ar pavyks
Melisai surasti savo mažąją sesytę? Ar nugalės Melisa visas savo baimes ir išdrįs leistis į nepaprastą, pilną keisčiausių nuotykių ir paslapčių pasaulį?.. „Drąsioji Melisa“ – tai interaktyvus lėlių spektaklis, kuriame artimo meilė, drąsa ir atlaidumas padeda įveikti visas kliūtis. Spektaklio metu bendraujame su žiūrovais, kartu šokame. Po spektaklio vaikai turi galimybę susipažinti su aktorių naudojamomis autentiškomis lėlėmis. Pagrindinis spektaklio tikslas: Pristatyti interaktyvų ir edukacinį spektaklį „Drąsioji Melisa“ pradinių klasių mokiniams, kad jų ankstyva pažintis su teatro menu lavintų estetinį pojūtį, charakterį, paskatintų gyvenime rinktis gero elgesio modelį, puoselėtų vertybines ir ekologines nuostatas. Spektaklyje ugdoma ekologinė vaikų savimonė: meilė miškui, gyvūnams, skatinama rūpintis tais, kurie silpnesni už mus visus, net ir vaikus. Pasakos autorė ir režisierė: Bronė Marija Braškytė Dailininkė: Aistė Račkauskaitė Premjera: 2013 m. birželio 1 d. Vaidina Naujojo teatro aktorės: Žydrūnė Dragūnaitytė, Tatjana Kuzmickienė, Kristina Grūšelionytė
Lėlių teatras

ANDERSENO SAPNAS (Alavinis kareivėlis) (Teatre)

“Anderseno sapnas“. Tai legendinio Danų pasakų kūrėjo H. K. Anderseno istorija apie dvidešimt penkis alavinius kareivėlius, kuriuos nulipdė iš alavinio šaukšto. Alavo užteko tik
dvidešimt keturiems tvirtiems kareiviams, paskutinysis iš jų turėjo tik vieną koją, tačiau tai jam nesutrukdė būti ne mažiau narsesniu, kitokiu nei jo ginklo broliai. Istorija apie kareivėlį - kupiną tikėjimo savimi, drąsos bei ryžto. Apie tai, kaip įsimylėjęs įstabaus grožio, į save panašią, ant vienos kojos šokančią baleriną, jie kartu ištveria daugybę negandų ir kliūčių. H. K. Andersenas, vertinęs gyvenimą vaiko, poeto, filosofo žvilgsniu, kūrė pasakas, kuriose atsispindi daugybė vaiko psichologijos dėsningumų. Jo kūryboje daiktai, gyvūnai, augalai yra sužmoginti, o už jų visai nevaikiškų ydų slypi gyvenimo ir žmonių santykių esmė, gailestingumas ir liūdesys dėl gyvenimo netobulumo. Spektaklio „Anderseno sapnas“ režisierė Oksana Dmitrijeva – žymi Ukrainos kultūros veikėja, Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia režisierė, docentė, kuri pastatė 45 spektaklius. Spektaklio „Anderseno sapnas“ dailininkė Natalija Denisova – Charkovo miesto Valstybinio akademinio lėlių teatro vyriausia dailininkė, dėstytoja, puikiai žinoma ne tik Ukrainoje, bet ir už jos ribų. Spektaklis skatins mokinių kritinį mąstymas, ugdys kūrybiškumą, dvasingumą. Skatins iš naujo pažinti ir įvertinti meilės jausmo prasmę.
Lėlių teatras

Edukacina programa "Kaip atsirado žemė"

Edukacinė programa „Kaip atsirado žemė“ yra aktuali pradinių klasių mokiniams. Edukacijos metu per meninę teatro formą supažindinsime su lietuvių liaudies sakmėmis ir atskleisime
šešėlių teatro galimybes. Šešėlių teatras - viena seniausių lėlių teatro rūšių į Europą atkeliavęs iš senovės Tolimųjų Rytų šalių apie 1767 m. Tuomet jis turėjo ne tik didžiulį ekraną bet ir dažytas jaučio odos figūras. Tai paslaptingas, įdomus reiškinys turintis dideles meninės raiškos galimybes. Šiandien jis patrauklus dar ir todėl, kad neįmantrų, nesudėtingą šešėlių teatrą gali susikurti kiekvienas. Pirmoje renginio dalyje mokiniai matys šešėlių teatro spektaklį pagal etnografo Norberto Vėliaus užrašytą lietuvių liaudies etiologinę sakmę „Kaip atsirado žemė“. Išvys populiariausius veikėjus: Dievą - kūrėją, na ir Velnią - nepailstantį griovėją.. ir sužinos kuo baigėsi gėrio ir blogio kova. Po spektaklio kartu su mokiniai žaismingai diskutuosime apie tai kaip baltai aiškino įvairius gamtos reiškinius. Kadangi dažniausiai lietuvių liaudies sakmės neilgos, nesudėtingos struktūros jas lengva įsiminti ir atkartoti. Todėl antroje renginio dalyje mokinius kūrybinėse dirbtuvėse supažindinsime su dar trimis lietuvių liaudies sakmėmis („Nukalta saulė“, „Vilko bajorystės dokumentai“, „Paukščių karaliaus rinkimai“) ir pakviesime į teatro dirbtuves. Pasirinkę vieną iš pateiktų sakmių, išsamiai aptarsime jos turinį, eigą, prasmę, reikšmę ir veikėjus. Po aptarimo visi kartu gaminsime šešėlių teatro lėles bei vaidinsime. Kviečiame mokinius susipažinti su šešėlių teatro galimybėmis ir jo kūrimo principais. Suteiksime tam reikalingas sąlygas: profesionalią kūrybinių dirbtuvių erdvę ir pažintinę medžiagą. Išmokysime pasigaminti reikalingas lėles, vaidybinę dėžutę, kurti personažus ir vaidinti su šešėline lėle.
Lėlių teatras, Dramos teatras

„Arklio Dominyko meilė" pagal V. V. Landsbergį

Spektaklio tikslas – formuoti vaikų vertybių skalę, ugdyti gerumo, atjautos, ištikimybės, meilės jausmus. Spektaklio atmosfera kuria jaukią, savitą, labai poetišką nuotaiką, skatina
vaikus ne tik šypsotis, bet ir apmąstyti esminius gyvenimo reiškinius, svarbiausias moralines vertybes. Šie dalykai svarbūs ne tik pirmokams, antrokams, bet ir vyresniems vaikams, todėl spektaklis skirtas visiems pradinukams. Patraukli spektaklio forma – lėlės, kostiumų detalės, funkcionali scenografija ugdo kūrybiškumą, fantaziją, vizualumo suvokimą. Ar gali Lietuvos laukų arkliukas įsimylėti rugiagėlę? Atrodo – visiška nesąmonė... Bet juk meilė – baisiai paslaptingas jausmas ir ko tik jis neprikrečia... Taip ir arklys Dominykas – visiškai netyčia nejučia įsimylėjo Rugiagėlę. Ir jiems buvo gera kartu, kol neatėjo Šalna. Teko Dominykui keliauti net į Afriką, kad parsineštų iš ten Rugiagėlių vainiką ir pavasarį vėl pasodintų savo Rugiagėlę... Ko tik jis keliaudamas nesutiko: Kupranugarį sutiko, Krokodilą sutiko, Beždžionę, Dramblienę sutiko, bet nesutiko žirafos ir zebro... Labai jaukus, šiltas, jautrus spektaklis pagal V. V. Landsbergio knygą tinka visiems – ir visai mažiems, ir ūgesniems, ir net visai suaugusiems. Spektaklis interaktyvus – vaikai dalyvauja spektaklio veiksme, skatinami mąstyti ir patarti personažams, gali aktyviai reikšti emocijas.
Lėlių teatras

Lėlių spektaklis „Ožiuko pokštas“

Nuotaikingas lėlių teatro spektaklis apie išdykėlį ožiuką ir jo nuotykius miške. Suvalkietiškų pasakų ir dainų personažas ožiukas pabėga nuo savo rūpestingosios šeimininkės bobutės ir
įsikrausto į lapės olą. Miško žvėrys dar nėra tokio padaro matę ir girioje kyla didžiulis sąmyšis, kuris išbudina net balsingąją mešką. Nežinia kaip viskas būtų pasibaigę, jei ne darbštuolė bitutė. Spektaklis patraukia žaisminga bei spalvinga scenografija bei lėlėmis, kurias sukūrė profesionalus scenografas, taip pat įtaigia, improvizacija paremta vaidyba.
Dailė, Lėlių teatras

Šešėlių teatras: Kaip Ežiukas ir Meškiukas keitė dangų

Pasaka apie du draugus Ežiuką ir Meškiuką gyvenančius miške, ieškančius nuotykių, nebijančius iššūkių. Šiems geriausiems draugams nutinka ir tokie dalykai, kurie vargu ar galėtų nutikti
realiame gyvenime. Vienas iš jų - sumanymas pakeisti dangų. Jei dar niekada neteko aplankyti vietelės, kur yra sudėti įvairūs dangūs, Meškiukas su Ežiuku jums parodys ir, jeigu niekada neteko pakeisti dangaus, Ežiukas su Meškiuku parodys, kaip tai padaryti, tačiau ar pavyks draugams pakeisti dangų? Ir ar išvis įmanoma nuimti dangų ir būti be jo? Kas būna tada? Nuo padūkusio šėlsmo iki melancholiškos rimties Ežiukas su Meškiuku praves kelionę per savąjį mišką, palydėdami galbūt paskutinįsyk pasirodžiūsią saulę, kuri papuošė žemę rudens sutemomis. Spektkalis pastatytas pagal Sergej Kozlov ,,Ežiukas rūke‘‘ - trumpų, švelnių ir pašėlusių pasakų rinktines. Istorija pasakojama šešėlių ekrane įvairiomis tradicinėmis ir netradicinėmis šešėlių tearo priemonėmis bei trumpais muzikiniais intarpais. Po spektaklio žiūrovai galės apžvelgti visą atlikimo virtuvę, iš kur ateina ir pasirodo šešėlis ekrane, taip pat bus vedamos dirbtuvės norintiems pasigaminti savo šešėlinę lėlytę arba sukurti dangų.
Lėlių teatras

Spektaklis „Tinginių pasakos“

Spektaklis „Tinginių pasakos“ sukurtas pagal to paties pavadinimo Vytauto V. Landsbergio pasakas. Pjesės autorė ir režisierė Loreta Skruibienė. Tai pasakojimas apie tinginystę ir jos
pasekmes. „Tinginių pasakos“ – šmaikštus pasakojimas apie tinginio Albino kelionę į Tinginėlių kaimą, iš kur jis, praleidęs vos dešimties dienų savaitę, grįžta po dešimties metų jau visiškai pasikeitęs... „... nuo neatmenamų laikų apie Tinginėlių kaimą sklando gausybė legendų ir padavimų. Esą ten saldaus midaus upės teka, o vaniliniai ir šokoladiniai ledai auga tiesiog ant medžių. Dar pasakojama, kad tuose Tinginėliuose niekam nereikia nieko dirbti, nes skaniausi batonai, olandiški sūriai, kepti šokoladiniai grybukai ten ir taip visuose patvoriuose želia it kokios piktžolės. Reikia tik netingėti juos nusiskinti ir suvalgyti.” Po spektaklio žiūrovų laukia aktoriai ir lėlės – pokalbiams, diskusijoms, spektaklio kūrimo ir aktorių vaidybos su lėlėmis paslaptims išsiaiškinti.
Rodomi įrašai: 81 - 9099