Dailė, Literatūra

Knygų reikalai

Edukacijos „Knygų reikalai“ vedėjai trumpai papasakoja apie biblioteką; pristato penkias neįprastas bibliotekoje turimas knygas. Taip pat – penkias naujas, 7–9 metų vaikams skirtas
knygas. Vyksta įdomiausios knygos rinkimai. Aptariama, kodėl būtent ta knyga gavo įdomiausios titulą. Vaikai kviečiami nupiešti vienos iš pristatytų knygų veikėją arba knygos, kurią parašys užaugę, herojų. Jaunieji dailininkai pristato savo darbus. Trumpam surengiama piešinių parodėlė. Aptariama edukacija.
Literatūra, Muzika

Iš senolių skrynios

Gyvenimas keičia švenčių turinį - papročius ir apeigas, todėl užsiėmimo metu perduosime senolių gyvenime patirtus džiaugsmus, rūpesčius, tradicijas ir kt. Istorinį laiką įsivaizduosime
kaip tiesę - dėdami abu laikus į vieną ant kito, gausime spiralę. Kasmet - aukštyn kylančius apsisukimus. Todėl kasmetinės šventės nepakartoja buvusiųjų prieš tai - jos ką nors įgyja, ką nors praranda. Koncerto programoje šalia senjorų dalyvauja ir vaikai, kurie dainuoja senovines lietuvių liaudies ir šiuolaikines dainas. Senolių repertuaras turtingas lietuvių liaudies ir autorinėmis dainomis, pasakojimais, vaidybiniais elementais... Programoje stengsimės atgaivinti mūsų senelių ir tėvelių puoselėtas tradicijas. Koncerto - edukacinio užsiėmimo metu naudosimės šiuolaikinėmis technologijomis.
Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Lėlių teatras, Literatūra

Aš – vaškinis Drevinukas

Į Anzelmo Matučio muziejų atsikvėpti nuo darbų retkarčiais užsuka Drevinukas. Skaitydami pasaką sužinosite, kaip atsirado šis vaikų bičiulis, ką jis veikia girioje ir kaip jūs galite
jam padėti. Pažiūrėsime lėlių vaidinimą, piešime patikusį veikėją ir išsiaiškinsime, ar tarp mūsų nėra Baubų.
Dailė, Literatūra

Komiksų dirbtuvės

Tikslas - skatinant vaikų laisvalaikio užimtumą, praplėsti požiūrį į skaitymą, literatūros įvairovę, komiksų žanrų įvairovę, lavinti kūrybiškumą ir saviraišką, padėti suprasti, kaip
kuriami komiksai, keisti nusistovėjusį požiūrį į komiksus Lietuvoje. Siekiama, kad (1) vaikai, susipažinę su komiksų įvairove, išlaisvintų savo fantaziją ir išmoktų sukurti savo personažą (super herojų), pasakojantį istoriją komiksų kalba; (2) aptariant komiksų kūrimo iššūkius ir galimybes, pristatant sukurtus darbus, vaikai lavintų savo kritinį mąstymą, mokytųsi kūrybiškumo; (3) kuriant komiksus, susipažintų su komiksų medijos unikalumu, populiarinama literatūra, domėtųsi jos skaitymu, lavintų savo kultūrinį sąmoningumą; (4) būtų organizuojamas prasmingas vaikų laisvalaikio užimtumas, informacinio ir skaitmeninio raštingumo lygio augimas, prisidedant prie kūrybingų asmenybių ugdymo, įvairių visuomenės problemų sprendimų ir socialinės integracijos. Komiksų dirbtuvių metu mokiniai susipažins su leidiniu „Komiksų pradžiamokslis“, su skirtingų šalių komiksų istorija, žanrais, stiliais ir konkrečiais jų pavyzdžiais. Išbandys naujas ir modernias priemones, profesionalią kompiuterinę įrangą ir grafines planšetes, naudodami ipad‘us ir „Photoshop“ programą kurs komiksus apie super herojus ir pristatys savo sukurtas idėjas. Susipažinę su komiksų kultūra, išmoks pastebėti kultūrinius įvairių šalių skirtumus, panašumus, esančius komiksuose, interpretuoti ir atskleisti gilesnes kūriniuose perteikiamas idėjas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Orientacinis žaidimas „Adomo Mickevičiaus detektyvas“

Kur gyveno, kūrė, o kur buvo įkalintas garsusis poetas? Šio orientacinio žaidimo metu moksleiviai sužinos daugybę įdomių detalių apie A. Mickevičiaus pėdsakus Vilniaus senamiestyje.
Laukia įvairios užduotys ir netikėtos vietos. Žaidimo tikslas – pasitelkiant gyvą miesto aplinką supažindinti vaikus su poeto Adomo Mickevičiaus asmenybe bei literatūriniu paveldu. Siekiama supažindinti moksleivius su svarbiausiomis Vilniaus senamiesčio vietomis, glaudžiai susijusiomis poeto gyvenimu ir kūryba; sudominti vaikus įvairiais architektūros, istorinių reliktų, meno elementais ir atskleisti jų sąsajas su A. Mickevičiaus asmenybe; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką; iškelti klausimus ir kviesti moksleivius interpretuoti miesto istoriją. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki senamiesčio objektų; užduotys, atskleidžiančios poeto gyvenimo ir kūrybos faktus – istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; kūrybinės užduotys – literatūrinių priemonių panaudojimas kuriant savus tekstus. Siekiama, jog po žaidimo moksleiviai būtų įgiję daugiau žinių apie A. Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą Vilniuje, jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, gebėtų miesto erdves susieti su istorijos įvykiais, geriau atpažintu įvairius istorijos ir kultūros ženklus gyvoje miesto aplinkoje ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančios aplinkos istoriją ir paveldą.
Literatūra, Kita

„Nuo plunksnos iki knygos“

Šios edukacinės programos metu mokiniai kartu su ekskursijų vadovu atranda knygos kelią – nuo pirmųjų simbolių, išraižytų molyje, iki šiuolaikinio spausdintuvo. Mokiniai išsiaiškina,
kaip iki rašto atsiradimo informacija buvo perduodama įvairiais ženklais, pavyzdžiui, medžiotojas išvykdamas palikdavo nubrėžtą strėlę, kad būtų žinoma, į kurią pusę jis išvyko. Pasiūloma ir mokiniams pasekti išdėstytomis strėlėmis ir pabūti „medžiotojais“ – surasti ir iš paveikslėlių pirmų raidžių sudėti žodį – gyvūno pavadinimą. Dalyviai diskutuoja, kiek ir kokios informacijos galima perduoti neturint jausmus ar veiksmus apibūdinančių žodžių, kai tai, ką reikia perduoti kitiems, galima tik nupiešti. Vėliau mokiniai supažindinami su pirmaisiais rašto ženklais – „dievų žodžiais“ (egiptietiškais hieroglifais); naudodami tuos hieroglifus su pateiktais kiekvieno hieroglifo atitikmenimis lietuviškoje abėcėlėje, jie bando sudėlioti žodžius ir vėliau, susikeitę vietomis, bando perskaityti, kuri grupė kokį žodį sudėjo. Susipažinę su rašto atsiradimo istorija, mokiniai sprendžia kryžiažodį, aiškinasi, kokios buvo pirmosios rašomosios medžiagos ir priemonės – ieško paslėptų žodžių ir bando paaiškinti, ką reiškia papirusas, pergamentas, kaip su rašymu susijęs molis ar nendrė. Jų atsakymus komentuoja ir papildo ekskursijų vadovas. Kadangi spausdintų knygų dar nebuvo, žmonės rašė plunksnomis, todėl ir užsiėmimo dalyviams duodama rašalo ir plunksnų, kad jie pabandytų rašyti šiuo senoviniu metodu, kai kompiuterių ar spaustuvių dar nebuvo. Vėliau mokiniai turi galimybę „nukeliauti“ į J. Gutenbergo laikus ir, naudodami iškilius rašto ženklus, patirti spausdinimo sunkumus. Tikslas – supažindinti programos dalyvius su rašto ir knygos atsiradimo istorija, leisti išbandyti įvairius rašymo metodus ir priemones, padėti suprasti dabartinės knygos svarbą ir reikšmę, rašto, kaip žmonijos pasiekimo, naudą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“

Edukacinės programos „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“ veiklos eiga: ekskursija po muziejų, aktyvus klausymasis, aktyvus memorialinės, literatūrinės ir teatrinės ekspozicijų
tyrinėjimas, klausimų formulavimas ir pateikimas edukatoriui, pasiskirstymas į grupes, komandinis darbas – kryžiažodžio sprendimas, atsakymas į viktorinos klausimus, mokinių įsitraukimas į prasmingą komunikaciją (diskusiją) su edukatoriais ir komandos nariais, veiklos vertinimas. Moksleiviai kviečiami dalyvauti ekskursijoje po Juozo Grušo memorialinio muziejaus ekspozicijas. Jie supažindinami su reikšmingiausiais rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktais, įdomiausiais muziejaus eksponatais: meno kūriniais, dokumentais, rankraščiais, fotografijomis, memorialiniais daiktais, sceniniais kostiumais, scenovaizdžiais. Pasakojama trumpa jų istorija, išryškinama vertė. Pateikiama naujų sąvokų: eksponatas, ekspozicija, ekspedicija, interviu, memorialinis palikimas, mokslinis aprašymas, tragedija, tragikomedija, veiksmo kulminacija, režisūra, ir kt.. Pažintis su J. Grušo gyvenimu ir kūryba suteikia vertingos informacijos, kuri bus reikalinga 8–12 klasėje, mokantis lietuvių literatūros. Tai ne tik įdomu, bet ir naudinga: klausymo tikslo paisymas, pagrindinės minties, faktų, datų, pavadinimų, neaiškios informacijos pasižymėjimas, gebėjimas taikliai suformuluoti klausimus gali būti pritaikoma kasdienėje veikloje bei lankantis kituose muziejuose ar parodose. Mokiniai skatinami atpažinti ir aptarti vaizdo įrašų fragmentus. Programos tikslas – susipažinti su Juozo Grušo gyvenimu, kūryba, asmenybe, aktualizuojant išliekamąją jo veikalų vertę. Taikomi metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, ekspozicijos tyrinėjimas, diskusija, dalyvavimas viktorinoje, vaizdo įrašų peržiūra. Programa „Pažįstamas ir nepažįstamas Juozas Grušas“ skatinama pažinti savo kalbėjimo ir klausymo gebėjimus ir juos tobulinti, ugdomas lietuvių literatūros bei kultūros pažinimas ir tautos paveldo vertės suvokimas.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Cukriniai avinėliai

Kūrybinė - literatūrinė pamoka, kurioje du vaikystės draugai iš P. Cvirkos apsakymo „Cukriniai avinėliai“ keliaus į tikrą Cukraus miestą. Šį kartą ne tik avinėliai, bet ir visas miestas
bus iš cukraus. Keliausime su draugais kartu: stebėsime kaip liejamas cukrus virsta namo siena, o gal stogu, skaičiuosime Cukraus miesto kilogramus, kursime savo cukraus darbelį. Keliaudami, be jokios abejonės, svajosime - apie savo troškimus, nuotykius ir ... cukrinius avinėlius. Galiausiai, pavargus ir stabtelėjus, susimąstysime apie kelionės ir viso gyvenimo vertybes. Pamoka „Cukriniai avinėliai“ susideda ir trijų dalių: parodomosios (cukraus liejimas ir cukraus miesto pristatymas), praktinės (savo cukraus darbelio kūrimas) ir intelektualinės (apysakos pasakojimas ir vaikų įtraukimas į istorijos vyksmą - žaidžiant bei sprendžiant gyvenimo vertybių klausimus). Naudojamos priemonės: cukrus ir jo produktai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimo metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. Cukraus pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Rodomi įrašai: 1 - 10132