Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Literatūra, Daugiakultūriškumas

ANA FRANK: mergaitės ir dienoraščio istorija (Nuotolinė paslauga)

Atviras kalbėjimas apie bendraamžių išgyvenimus Antrojo pasaulinio karo metu skatina atrasti dienoraštį kaip svarbų dokumentą, galinti paliudyti skaudų pasaulio istorijos tarpsnį. Šis
pokalbis apie mergaitės istoriją galėtų būti viena iš priemonių užpildyti neretai pasitaikančias spragas kalbant apie mūsų istorinę atmintį. Edukacinis užsiėmimas ne tik supažindins su esmingiausiu Holokausto laikotarpį menančiu kūriniu-dokumentu, bet ir su pačios autorės likimu.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Literatūra

Literatūrinė edukacija su Kotryna Zyle. Mažas kaip vabalėlis

„Mano pasaulis buvo tik maža gilė? Jis dar nuostabesnis nei galvojau!“ Mažas kaip vabalėlis – unikali paveikslėlių knyga, kurioje per mažo vabalėlio Ūpo pasaulio pažinimo istoriją
vaikams atskleidžiama suvokimo pločio ir žiūros taško svarba mūsų gyvenime. Edukaciniame užsiėmime naudojamas beveik vaiko ūgį siekiantis išdidintas originalios knygos maketas, didelių formatų audiniai ir eteriniai aliejai, taip siekiant knygos skaitymą paversti visas jusles prakalbinančiu patyrimu. Autorė skaito savo kūrinį, kviesdama vaikus tiesiogine žodžio prasme užeiti į knygą, apčiuopti, pajusti, užuosti. Po istorijos skaitymo kartu su vaikais kuriama jų didžioji knyga, kurios turinys gimsta diskutuojant ir aptariant „vabalėlio“ pasakojimą. Ką galėčiau įvardinti kaip savo gyvenimo pirmąją gilę? Kas būtų rūpestingoji voverė, kurią sutikau pirmąkart atmerkęs akis? O tankusis miškas? Kas ta begalybė, kurią pajuntu žvelgdami į žvaigždes? Pastebėjimus rašome ir piešiame dideliuose puslapiuose, taip su vaikais išsiaiškindami perkeltines prasmes, simbolių reikšmes. Kotryna Zylė – daugybę apdovanojimų pelniusi vaikų knygų rašytoja ir iliustruotoja. Edukacija sukurta pagal naujausią autorės knygą „Mažas kaip vabalėlis“ („Dvi Tylos“, 2020), kuri pelnė II vietos apdovanojimą M. Mažvydo bibliotekos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Dailė, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Komiksų dirbtuvės“ Komiksų centre

Tikslas - skatinant vaikų laisvalaikio užimtumą, praplėsti požiūrį į skaitymą, literatūros įvairovę, komiksų žanrų įvairovę, lavinti kūrybiškumą ir saviraišką, padėti suprasti, kaip
kuriami komiksai, keisti nusistovėjusį požiūrį į komiksus Lietuvoje. Siekiama, kad (1) vaikai, susipažinę su komiksų įvairove, išlaisvintų savo fantaziją ir išmoktų sukurti savo personažą (super herojų), pasakojantį istoriją komiksų kalba; (2) aptariant komiksų kūrimo iššūkius ir galimybes, pristatant sukurtus darbus, vaikai lavintų savo kritinį mąstymą, mokytųsi kūrybiškumo; (3) kuriant komiksus, susipažintų su komiksų medijos unikalumu, populiarinama literatūra, domėtųsi jos skaitymu, lavintų savo kultūrinį sąmoningumą; (4) būtų organizuojamas prasmingas vaikų laisvalaikio užimtumas, informacinio ir skaitmeninio raštingumo lygio augimas, prisidedant prie kūrybingų asmenybių ugdymo, įvairių visuomenės problemų sprendimų ir socialinės integracijos. Komiksų dirbtuvių metu mokiniai susipažins su skirtingų šalių komiksų istorija ir media ir konkrečiais pavyzdžiais. Išbandys naujas ir modernias priemones, profesionalią kompiuterinę įrangą ir grafines planšetes, naudodami ipad‘us ir „Photoshop“ programą kurs komiksus apie super herojus ir pristatys savo sukurtas idėjas. Susipažinę su komiksų kultūra, išmoks pastebėti kultūrinius įvairių šalių skirtumus, panašumus, esančius komiksuose, interpretuoti ir atskleisti gilesnes kūriniuose perteikiamas idėjas.
Literatūra

Edukacija su rašytoja Ilona Ežerinyte "Verkti ar veikti?" (Nuotolinė paslauga)

Edukacijos pagrindas – konkrečios knygos siužetas (šešiolikmetė Lina po tėvų skyrybų pasirenka gyventi su tėvu, o tam išvykus gydytis nuo alkoholizmo, lieka visiškai viena.
Atsitiktinai ji pakliūva į bendraamžės Eglės įkurtą Verksnių klubą, kur susirinkę paaugliai išsipasakoja vieni kitiems savo bėdas. Lina užjaučia savo bendraamžius, tačiau jai atrodo, jog vien dejuoti neužtenka, problemas reikia spręsti – veikti.). Ekrane rodoma ir garsiai skaitoma apysakos ištrauka apie vieną iš veikėjų Maruką, patiriantį smurtą šeimoje. Knygoje Marukas pasirenka pabėgimą iš namų. Su paaugliais diskutuojama – o kokie kiti galimi jo problemos sprendimo variantai? Taip žadinamas mokinių divergentinis mąstymas – gebėjimas ieškoti daugiau pasirinkimų, daugiau išeičių. Suskirstyti į grupes (Zoom programos kambarius) edukacijos dalyviai gauna kitą paauglio probleminę situaciją ir turi pasiūlyti daugiau negu du problemos sprendimo būdus, savais žodžiais nusakyti kitoms grupėms gautos problemos esmę ir pristatyti savo siūlomas išeitis iš padėties. Tokia edukacija skatina domėjimąsi paaugliams skirtomis knygomis ne tik kaip grožine literatūra, bet ir kaip terapine priemone, padedančia suvokti, kad ne tik tu susiduri su problemomis ir kad visos problemos turi daugiau nei vieną sprendimo variantą.
Architektūra, Literatūra

Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“

Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“ kviečia 9–12 klasių moksleivius pažvelgti į Šiaulių miestą per literatūrinę prizmę ir atrasti literatūrinius atspindžius – rašytojų vardais
pavadintas gatves, nesenstančias knygas bulvare, meninius ir kitus mažosios architektūros akcentus. Žaidimas grindžiamas komandinio darbo principu: moksleiviai pasiskirto po 3–6 asmenis ir sugalvoja literatūrinį komandos pavadinimą. Komandos turi atsakyti į literatūrines užuominas ir išspręsti kryžiažodį, tada iššifruoti užduotis, rasti kelis literatūrinius miesto akcentus ir atlikti kūrybines užduotis. Dalyviai gali pasitelkti įvairius informacijos šaltinius – vartyti knygas, ieškoti informacijos internete ir kt. Laimi komanda, išsprendusi kryžiažodį ir išradingiausiai atlikusi užduotis. Pabaigoje aptariami sudėtingiausi klausimai, suteikiama papildomos informacijos iš kultūros, istorijos, geografijos, meno sričių. Literatūrinis žaidimas „Skaitantis žmogus“ – tai smagus ir prasmingas laiko leidimas, padedantis geriau pažinti Šiaulių miestą. Atsakinėdami į pateiktus klausimus moksleiviai ne tik pasikartos žinias, bet ir sužinos naujų faktų apie rašytojus, literatūros kūrinius, literatūros personažus ir Šiaulių miestą. Užsiėmimo metu naudojamas darbo grupėse metodas padės moksleiviams geriau pažinti vienas kitą, stiprinti darbo komandoje įgūdžius ir gerinti komunikacijos kompetencijas.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojantys elfai Joris (A. Dubaka), Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Rodomi įrašai: 1 - 10297