DĖMESIO! Kultūros paso paslaugos gali būti vykdomos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. imtinai
Literatūra, Etninė kultūra

Visa tiesa apie kalbininko profesiją

Per užsiėmimą „Visa tiesa apie kalbininko profesiją“ supažindinama su įdomiu ir kintančiu kalbininko darbu. Ar žinote, kokio lietuvių kalbos žodžio galūnė tris kartus ilgesnė už šaknį?
Ar galėtumėte pasakyti kokią nors žmogaus pavardę, virtusią augalo pavadinimu? O augalo pavadinimą, virtusį pavarde? Kaip manote, ar lietuviškas žodis „mėlynas“ ir latviškas žodis „melns“ reiškia tą patį? Ar esate girdėję žodžių „žmogėdra“, „nuodai“, „dangoraižis“ kilmės istorijas? Kalba keičiasi, užauga naujos kalbos vartotojai, vieni žodžiai traukiasi iš bendrinės lietuvių kalbos vartosenos, praranda aktualumą – visi šie dalykai labai įdomūs kalbininkams. Susitikime, jeigu nesate abejingi gimtajam žodžiui, jo istorijai, išsaugojimui.
Literatūra, Dramos teatras

Išskridau su šeima ir mažuoju princu.

Tikriausiai dažnas vaikas prisimena, kaip vaikystėje tėvai skaitydavo jam pasakas. Kodėl nepabandžius šiandien paskaityti kartu? Ir ne bet kokią pasaką, bet pasaką 2023 metais
švęsiančią 80 metų jubiliejų. Pasaką, kuri atsako į klausimą ,,O kas gyvenime svarbiausia?“ Ir ne tik skaityti, bet ir suvaidinti 7 keliones į didžiausių žmonijos ydų planetas, o grįžus iš jų pasikalbėti su lape, kuri kaip iš akies traukta tavo mama. Vakaras su šeima ir ,,Mažuoju princu" iš tiesų gali būti nepamirštamas, o kelionė po A. de Sent Egziuperi kūrinį begalinė, kaip ir pati amžinųjų vertybių paieška.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Apie Salomėją Nėrį jaunesniesiems“ (Nuotolinė paslauga)

Virtualioje pamokoje plačiau susipažinsite su talentingiausios XX a. Lietuvos poetės Salomėjos Nėries asmenybe, biografijos ir kūrybos detalėmis, išgirsite istorijas, kurių nėra
vadovėliuose. Turėsite išskirtinę galimybę pamatyti vaizdinę medžiagą: muziejaus fonde saugomas autentiškas fotografijas, liudijančias apie poetės gyvenimą, pirmuosius kūrinių leidimus, memorialinių daiktų nuotraukas. Pamokoje išgirsite „Eglės žalčių karalienės“ sukūrimo istoriją, gilinsitės į kūrinio personažų charakterius, pasakos prasmę, bandysite eiliuotoje poemoje atrasti tautosakinius motyvus. Virtuali literatūrinė pamoka – tai puiki proga diskutuoti, išreikšti savo nuomonę ir išgirsti edukatoriaus atsakymus į dominančius klausimus!
Literatūra

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Apie ką kalba knygos ir lėlės“

Pasakos – labai talpus žanras, atspindintis tikrovę, visais laikais atliekantis patirties saugojimo, tautosakos skleidimo, pamatinių bendražmogiškų vertybių ugdymo, terapines funkcijas.
Pasakos lydi ir moko žmogų visuose jo gyvenimo etapuose, yra tarsi žinynai, universalių taisyklių rinkiniai, mokantys pasitikėti savo jėgomis, susidūrus su sunkumais nepasiduoti, siekti tikslo, elgtis atsakingai, pažinti savo emocijas, įsijausti į kitą ir priimti jo kitoniškumą, skatinantys siekti teisingumo, bendradarbiavimo, draugystės. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos pasakos „Skudurinukė“, „Stebuklingi senelio batai“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimų siužetus, susitapatinus su veikėjais išspręsti sudėtingas situacijas. Dirbtuvių metu visi sukurs po savo tekstilinį/kartoninį žmogelį-teatrinę lėlę, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, sugalvos jo istoriją. Taigi bus mokomasi empatijos, abipusių jausmų ir patirties mainų – iš pradžių įsijaučiant į aprašyto personažo vaidmenį, o vėliau – susikurtai teatrinei lėlei perduodant savo emocijas. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė, kartu su savo knygų personažais – skudurine lėle Uršule ir teatrine lėle Enriku.
Dailė, Literatūra

Kaligrafija per poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybą

Kadangi Justino Marcinkevičiaus vardas ir pavardė susideda iš 20 ženklų, kaligrafijos dirbtuvių metu mokiniai sužinos 20 įdomių poeto Justino Marcinkevičiaus biografijos faktų, kurie
bus pateikti trumpais sakiniais, demonstruojamais skaidrėse ir užrašytais pasitelkiant kaligrafijos teorijos pagrindus: ritmiką, kompoziciją, ekspresiją, nuotaikos perteikimą, skirtingų šriftų dinamiką. Dirbtuvės vyks poeto Justino Marcinkevičiaus memorialiniame kambaryje, kuriame eksponuojama asmeninė poeto biblioteka. Praktinė dalis prasidės nuo improvizuoto linijų ritmo, nerašant jokių raidžių, netgi siūlant užmiršti jų formas ir intuityviai kurti savus, naujus ženklus. Rašant juos sužadinamas jautrumas, susikaupiama meditacijai. Vėliau, šiek tiek atsipalaidavus, bus gilinamasi į bene populiariausio kaligrafijos šrifto – kursyvinio šrifto – pagrindus, kurio mokoma viso pasaulio kaligrafijos dirbtuvėse ir kursuose. Taip pat užsiėmimo dalyviai susipažins su įvairiais nematytais kaligrafiniais įrankiais, juos išbandys ir supras kokią įtaką jie daro rašymo procesui. Galiausiai kiekvienas mokinys individualiai pasirinks poeto Justino Marcinkevičiaus kūrinį, kurį interpretuodamas pritaikys kaligrafijos raiškos priemones, bei sukurs plakatą. Kaligrafijos dirbtuvių metodai ir turinys bus adaptuojamas pagal amžiaus grupes, kūriniai bus parenkami atsižvelgiant į mokinių brandą ir teksto suvokimo lygį. Dirbtuvių metu bus siekiama lavinti kiekvieno individo braižo savitumą, plėtoti emocinį pradą, atskleisti rašymo priemonių galimybės, formuoti tikrą, išgyventą teksto supratimą, kai mokiniai geba knygines žinias sieti su sava patirtimi, rasti ir palyginti panašumus ir prieštaravimus, apmąstyti naują informaciją ir ją pritaikyti praktiškai, kurti autentišką skaitančiojo ir skaitomo teksto santykį. Siekiama, jog mokiniai išmoktus praktinius įgūdžius ne tik pritaikytų tolimesnėse savo veiklose, bet ir prisimintų, kad kaligrafija yra ne tik gražus ir aiškus raštas, bet ir savireguliacijos būdas.
Literatūra

Edukacija "Eglės žalčių karalienės takais.."

Edukacija vyksta Vilkaviškyje parke kur įrengta skulptūrų takas "Eglė žalčių karalienė" motyvais. Vaikams neteks nuobodžiauti užsiėmimo metu. Su vaikais tyrinėsime ne tik
aplinką gamtos apsuptyje taip pat pasinersime į pažintį su poema. Mokiniai atvykstantys į šią edukaciją turi būti perskaitę poemą "Eglė žalčių karalienė". Vaikams paruoštos jų smalsumą skatinančios užduotys, judrūs žaidimai , smalsumą skatinančios mįslės ir klausimai, dėlionės varžytuvės. Skulptūrose ieškosime poemoje pavaizduotų epizodų. Pabaigoje edukacijos vaišinsimės "Eglės ragaišiu" ir Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Mokiniai edukacijos metu iš poemos "Eglė žalčių karalienė" mokysis įvertinti poetės eilėse parodytą draugiškumą, meilę, ištikimybę, pasiaukojimą ir drąsą. Edukacijos metu mokiniai ne tik susipažins su poema "Eglės žalčių karalienė", taip pat pabėgios takais kuriais kažkada poetė Salomėja Nėris vaikščiojo po Vilkaviškį.
Literatūra, Daugiakultūriškumas

Kūrybinio rašymo dirbtuvės

Kokia pirma mintis šauna į galvą išgirdus sąvoką „kūrybinis rašymas“? Feisbuko įrašai? Tinklaraščių tekstai? Laiškas draugui? Dienoraštis? Knygos? Kūrybingai pašyti galima daugybę
dalykų, tačiau kūrybinis rašymas yra tai, kas kyla iš vaizduotės, kam suteikiama tam tikra forma. Kūrybiškai rašyti gali kiekvienas, nes kiekvieno iš mūsų galvoje verda tūkstančiai istorijų: tų, kurios nutiko mums, tų, kurios ištiko mūsų draugus ir pažįstamus. Visas jas galime papasakoti, o jei galime papasakoti, galime ir užrašyti. Viena iš technikų, kuri padeda, – įvairūs laisvojo rašymo metodai. Vienas iš variantų – tiesiog konkretų laiką stengtis užrašyti, kuo daugiau minčių, jų nevertinant ir nefiltruojant. Kas yra taip bandęs rašyti, žino, kad sudėtingiausia yra nevertinti rašomos minties. „Kūrybinio rašymo dirbtuvės“ skirtos visiems, norintiems išbandyti savo rašymo gebėjimus. Galbūt kaip tik tu po 10 metų būsi garsiausias Lietuvos rašytojas?
Dailė, Literatūra

Literatūrinis - edukacinis užsiėmimas Sename dvare.

Literatūrinis - edukacinis užsiėmimas Sename dvare - tai kūrybinė kelionė seno Užvenčio dvaro liepų alėja, Ventos pakrante, vietomis, kuriose prasidėjo rašytojos Marijos Pečkauskaitės -
Šatrijos Raganos kūrybinis kelias. Keliaujant parko takeliais, kuriais daugiau kaip prieš šimtą metų vaikščiojo rašytoja, kelionė, galima atpažinti vietas, aprašytas jos žymiausioje apysakoje „Sename dvare“ ir suvokti, kad „Sename dvare“ vaizduojama erdvė nėra tik veiksmo vieta, bet turi daugialypę reikšmę. Apsilankymas apysakos „Sename dvare“ veiksmo vietoje pagilins žinias apie šį kūrinį, sukonkretins apysakos veikėjus. Leis aiškiau, įdomiau ir efektyviau nagrinėti kūrinį, nes jis taps artimesnis, labiau atpažįstamas ir vertinamas. Edukacinio užsiėmimo I dalis. Dalyviai supažindinami su rašytojos Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos biografija, asmenybe, jos dvasinėmis vertybėmis ir muziejuje esančia jos gyvenimo ir kūrybos ekspozicija. II dalis. Dalyviai, naudodamiesi užduočių lapais su literatūrinių kūrinių ištraukomis, identifikuoja Šatrijos Raganos kūrinius ir juose vaizduojamas Užvenčio dvaro erdves natūroje. III dalis. Dalyviai, naudodami retą grafikos techniką – monotipiją, ant popieriaus lapo atsispaudžia tapybą ir piešinį primenantį, nenuspėjamą ir vienetinį Užvenčio dvaro vaizdo atspaudą.
Literatūra

"Kelionė su Kukučiu"

Šio edukacinio užsiėmimo metu supažindinsime vaikus su poeto Marcelijaus Martinaičio biografijos dalimi, siejama su poeto gimtine. Supažindinsime su pagrindiniu poeto kūrybos
humoristiniu personažu – Kukučiu, kurio kilmė atrandama žemaičių tautosakoje. Panaudojant interaktyvų žemėlapį „Kelionė su Kukučiu Marcelijaus Martinaičio gimtinės takais“ ir pasitelkus Kukutį kaip virtualų ekskursijos vadovą, pristatysime su Marcelijumi Martinaičiu susijusias Raseinių krašto vietoves ir jų kultūrinius ypatumus. Virtualiai aplankysime gimtąjį Paserbenčio kaimą, susipažinsime su tuo metu veikusiomis mokyklomis, kurias lankė būsimasis poetas: Paserbenčio, Mikšynės, Polimų pradinės, Raseinių gimnazija, Gervinės septynmetė mokykla. Keliausime į Raseinių miestą, kur būsimasis poetas dirbo Raseinių r. ryšių kontoroje, vėliau rajono laikraštyje. Pabuvosime Maironio parke, kuriame poeto Marcelijaus Martinaičio iniciatyva pastatyta Maironio skulptūra. Į kelionės maršrutą bus įtrauktas skveras, dedikuotas Marcelijaus Martinaičio „Kukučiui“ ir pastatas, kurio sieną puošia Marcelijui Martinaičiui skirtas „Serbento šakos“ piešinys. Bus skaitomos „Kukučio baladžių“ ištraukos, atkreipiant vaikų dėmesį į poeto kuriamus personažus ir jų poetines kaukes. Vaikai bus pakviesti, naudojant paukščio-kukučio trafaretus, sukurti savo įsivaizduojamą, suvokiamą kukutį. Moksleivių kūrybiniai darbeliai bus eksponuojami bibliotekoje. Žinių apibendrinimui vaikus kviesime sudalyvauti Kahoot viktorinoje „Negalvojant galvoti“, kurioje atsispindės poeto pagrindiniai kelionės ir kūrybos aspektai. Grįžtamojo ryšio gebėjimų ugdymui pakviesime vaikus dalyvauti dalyvauti kūrybiniame užsiėmime „Mano kelionė su Kukučiu“, kurio metu kiekvienas vaikas galės pademonstruoti savo kūrybiškumą, sukurdamas žemėlapį, kuriame pažymės norimas aplankyti vietoves, sietinas su poeto Marcelijaus Martinaičio gimtuoju kraštu.
Literatūra, Etninė kultūra

Edukacija ,,Aš – oratorius“.

Mokiniams kone kasdien tenka kalbėti, atsakinėti girdint klasės draugams, mokytojams. Tiesa, ne kiekvienam tai kelia malonumą. Kodėl vienas mokinys, nors ir nelabai gerai išmoko pamoką,
bet visai drąsiai išrėžia, ko išmoko, kam nepritaria, o štai kitas, nors viską puikiai išmoko, bet atsistojęs suakmenėjo ir negalėjo ištarti nė žodžio. Ar žinote, kad dauguma žmonių labiau nei mirties bijo kalbėti viešai? Kaip įveikti ar bent susidraugauti su šia baime ir gebėti sužavėti visus savo kalba? Edukacijos metu mokiniai išbandys įvairius pratimus: liežuvio mankštą, kvėpavimo treniruotę, greitakalbes, kurios tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek kvailokai ir juokingai, tačiau yra naudingos, reikalingos, tam kad liežuvis ir visi kiti kalbos padargai nudirbtų savo darbą tinkamai. Ne veltui senovės lietuviai turėjo sugalvoję tiek daug greitakalbių ir kitokių smulkiosios tautosakos žanrų. Išmokime pritaikyti šį žodinį palikimą ir šiais laikais. Edukacijos praktinėje dalyje mokiniai užsiims kūrybiniu rašymu ir kurs savo originalų vaizdo prisistatymą. Grupė diskutuos, dalinsis pastebėjimais, mintimis, mokysis etiškai, kritiškai, argumentuotai išsakyti savo nuomonę.
Rodomi įrašai: 1 - 10446