Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus bastėjos baziliskas ir kitos legendos

Tikslas – ugdyti mokinių suvokimą ir gebėjimus suprasti bei analizuoti įvairias skirtingas istorines ir žmonių vaizduotės išraiškas, kurios susijungdamos kuria Vilniaus miesto istorinės
ir kultūrinės sąmonės detales ir visumą. Skatinti susidomėjimą savojo krašto, miesto istorija bei kultūra. Uždaviniai: (1) skatinti mokinių susivokimą ir gebėjimus skirti, kas pasakojimuose tikra, išgalvota ir kas juose mums vertinga bei liudija apie įvykusią istoriją; (2) formuoti gebėjimą suvokti simbolius, perkeltines prasmes ir jų sąsajas su realiais, istorinių įvykių aspektais; (3) ugdyti mokinių supratimą, jog žmogus veikla ir jų krašto, vietovės istorija sparčiai keičiasi, pažindinant juos su dabartinių ir senovinių pastatų pavyzdžiais ir funkcijomis; (4) skatinti supratimą, kad praeitis, jos reiškiniai turi įtakos šiandienai ir suvokimui, kas mes esame; (5) ugdyti meilę ir pagarbą savajam kraštui ir jame veikusiems žmonėms. Metodai ir priemonės Kaip pagrindiniai užsiėmimo šaltiniai (priemonės) naudojamos trys Vilniaus legendos: Geležinio vilko, Vilniaus bazilisko ir užkeiktų turtų bastėjos šulinyje. Informacinio terminalo pagalba mokiniams bus pateiktos ir pademonstruotos vaizdinės priemonės. Užsiėmimo pabaigoje naudodami įvairias išraiškos priemones (modeliną, plastiliną, spalvotą popierių, dažus ir kt.) mokiniai patys kurs ir konstruos savąjį legendinį baziliską. Programai dėstyti bus naudojama: pasakojimas, skaitymas, lyginimas, informacijos siejimas, analizavimas, diskutavimas, vaizdinės medžiagos demonstravimas, savo minčių reiškimas, realaus daikto darymas, autentiškos aplinkos patyrimas, spalvų terapijos metodas. Edukacinis užsiėmimas vyks autentiškame kultūros bei istorijos objekte – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje. Žaismingomis formomis, naudojant įvairius metodus bei žiūrint į realią Vilniaus panoramą bus prisiminta (arba naujai išgirsta) Vilniaus įkūrimo – Geležinio vilko legenda.
Dailė, Literatūra

Medinis knygos skirtukas

Tikslas – supažindinti su knygos skirtuko atsiradimo ir raidos istorija, apžvelgiant skirtingų laikotarpių ir šalių knygos skirtukus. Atlikus knygų skirtukų apžvalgą, dekoruoti medinį
knygos skirtuką pasinaudojant pateiktais pavyzdžiais. Uždaviniai: 1. Supažindinti su knygos skirtukų raida įvairiais istoriniais laikotarpiais, pateikiant jų pavyzdžius. 2. Pasitelkiant multimediją, parodyti filmuką, pasakojantį knygos gimimo istoriją. 3. Išvystyti diskusiją apie knygos tausojimo įpročių ugdymą nuo mažens. 4. Pasinaudojant pateiktomis priemonėmis, dekoruoti medinį knygos skirtuką. Darbo metodai ir priemonės: Užsiėmimo metu naudojamas apžvalgos metodas (apžiūrint skirtingų laikotarpių ir medžiagų knygos skirtukus), išvystomas dialogas su mokiniais apie knygos skirtuko reikalingumą, skatinama reikšti savo mintis ir pastebėjimus įsijungiant į diskusiją. Pristatant filmuką, pasakojantį knygų gimimo istoriją, pasinaudojama multimedija. Praktinės dalies metu dekoruojamas medinis knygos skirtukas naudojant natūralias medžiagas – medį, lininius siūlus. Numatoma veikla: Teorinės dalies metu supažindinsime su knygų skirtuko atsiradimo istorija, siekiančia senovės Egipto laikus. Vaikai galės ne tik apžiūrėti skirtingų laikmečių knygų skirtukus, pagamintus iš įvairių medžiagų, bet ir atlikti užduotį – muziejaus angelų kolekcijoje surasti knygos skirtukus su angelo motyvu. Po filmuko, pasakojančio knygos gimimo istoriją, peržiūros surengsime diskusiją apie knygos tausojimo svarbą. Praktinės dalies metu kiekvienas dalyvis, pasinaudodamas įgytomis žiniomis (apžiūrint skirtukų kolekciją) ir pateiktomis priemonėmis, pasigamins unikalų kūrinį – medinį knygos skirtuką, kurį vėliau panaudos skaitydamas knygas.
Kinas, Literatūra

Keliauk su knyga per pasaulį

Edukacijos metu rodomas filmas apie paslaptingas Galapagų salas, kuriose išliko unikali, žmonių nebijanti gyvūnija. Keliauti po salas padeda knygos „Bubio nuotykiai Galapaguose“
pagrindinis personažas paukštis Bubis. Galapagai tapo mokslo lopšiu ir pasaulio sensacija, kai jas aplankęs gamtininkas Čalzas Darvinas atrado garsiąją evoliucijos teoriją, apvertusią aukštyn kojom gamtos pažinimą – rūšis sutvėrė ne Dievas – jos išsivystė. Vaikai susipažins su egzotiška, tik Galapaguose gyvenančia gyvūnija – į drakonus panašios jūrinės iguanos ir gigantiškieji sausumos vėžliai. Prisistatys ir juokingiausias pasaulyje, šokti mokantis paukštis – mėlynkojis padūkėlis Bubis. Pamatysime vienintelę pingvinų rūšį, gyvenančią po pusiaujo saule. Prajuokins pilnateisiai salos gyventojai ruoniai, okupavę visus paplūdimio suoliukus. Žmonių nebijantys ruoniai kartu su pelikanais „vaikšto“ ir į žuvų turgų. Nersime į vandenyno gelmes, vaikai „paplaukios“ kartu su jūriniais vėžliais, rajomis, ryklių jaunikliais, pamatys jūrų arkliuką. Kartu su Bubiu vaikai pasieks Pietų Amerikos krantus, susipažins su prarastomis civilizacijomis: pamatysime inkų miestą Macu Pikcu, „mokslinę laboratoriją“ po atviru dangumi, dalyvausime „gyvojoje“ archeologijoje tichuanakų šventykloje. „Paragausime“ inkų druskos. Edukacijos programa (45 min.) 1. Filmas apie Galapagus (25 min.) 2. Filmas apie prarastas civilizacijas Peru ir Bolivijoje – Macu Pikcu, Tihuanaku – gyvoji archeologija, Druskos kelias. 10 min. 3. Mokyklinio amžiaus vaikams edukacinis žaidimas – dėlionė (10 min.). Dvi vaikų komandos varžosi, kas greičiau sudės du skirtingus dailininkės nupieštus Galapagų žemėlapius. 4. Jauniausieji mokyklinio amžiaus vaikai piešia filme matytus gyvūnus.
Literatūra, Etninė kultūra

Gyvybės medis lietuvių mitologijoje ir liaudies mene

Didžiausias dėmesys programoje skiriamas Gyvybės medžiui. Koks jo įvaizdis, kokios interpretacijos lietuvių mitologijoje bei mene. Kur galime pamatyti Gyvybės medį? Kokie dar yra
pavadinimai (Pasaulio medis, Visatos medis, Kosminis medis, Aušros medis). Parodoma, kur jį galime atpažinti: gyvenamųjų namų puošyboje, buities rakanduose, audiniuose, drožyboje, kitur. Grupėse mokiniai atlieka užduotis. Žaidimo - dėlionės pagalba mokoma sumodeliuoti tradicinį gyvybės medį, šiuolaikinių technologijų pagalba - komponuoti ir sukurti savo Gyvybės medžio eskizą.
Literatūra, Dramos teatras

Festivalis „Pasakų pavasaris“

„Pasakų pavasaris“ – tai teatralizuotų pasakų ir kūrybinių dirbtuvių festivalis, skirtas visai šeimai. Festivalio dėmesio centre – lietuviškos pasakos, jų kūrėjai, personažai ir
tautosakos rinkėjai. Kas valandą vyks spektakliai ir teatralizuoti pasirodymai. Tie, kam labiau patinka ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti, galės leisti laiką kūrybinėse dirbtuvėse: jose bus galima pasigaminti ir groti pasakų šauklių trimitais, kurti erdvinių knygelių puslapius, varžytis literatūriniame protmūšyje ir pasakų bingo. O tarp dirbtuvių ir spektaklių – žaidimai ir šėlionės visose Mokytojų namų erdvėse.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Dievų miško“ istorija“

Edukacinę programą „Dievų miško“ istorija sudaro dvi dalys: edukatoriaus pasakojimas bei savarankiškas dalyvių darbas. Užsiėmimo pradžioje edukatorius supažindina dalyvius su B. Sruogos
gyvenimo ir kūrybos detalėmis, akcentuodamas Štuthofo koncentracijos stovyklos realijas literatūrinėje ekspozicijoje. Aptariamos B. Sruogos patekimo į koncentracijos stovyklą istorinės, politinės aplinkybės, knygos „Dievų miškas“ rašymo bei leidybos situacija, supažindinama su knygos vertimais į užsienio kalbas. Vėliau, pasiskirsčius nedidelėmis grupelėmis, moksleiviams pateikiami iliustruoti sąsiuviniai-testai su atsakymų variantais, iš kurių vienas arba du yra teisingi. Baigus darbą, kolektyviai aptariami ir argumentuojami pasirinkti atsakymai.
Dailė, Literatūra

POEZIJA IR DAILĖ: IEŠKOME LYRINIO SUBJEKTO. Integruojamos literatūros ir dailės temos

Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais.
Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas. Ar vertinamos muziejuje atliktos užduotys, sprendžia mokytojas. Jis gali surinkti pratybų lapus ir eilėraščio analizės pastraipą įvertinti kaupiamuoju balu ar pažymiu.
Literatūra, Kita

Aš ir kitas Aš

Aš Šioje dalyje patirtinių žaidimų dėka ir remdamiesi asmeninio bei komandinio darbo principais tyrinėjame iš ko susideda mūsų aplinka, kas sudaro mūsų gyvenimą, kokioje vietoje
randuosi "aš". Naudojame laisvojo rašymo, temų prioritezavimo principus. Kiekvienas susikuriame asmeninį gyvenimo, pomėgių, draugų žemėlapį, kurio epicentras esu "aš". Kitas Aš Šioje dalyje dirbdami porose, o paskui grupėse dalyviai išsiryškina trūkstamas/ siekiamas savo savybes (pvz. man trūksta drąsos, užsispyrimo ir t.t.) bei sudėlioja vieno grupėje sukurto veikėjo savybes. Aš + kitas aš = ? Šiame etape dirbama individualiai ir bendrai. Sukuriamas bendras grupės įsivaizduojamo dar vieno dalyvių gerųjų paveikslas. Kalbama, ko galima iš šio žmogaus pasimokyti, ko siekti kartu su juo, ką pasiskolinti ir t.t. Susitapatinimas Šiame etape programos dalyviai aptaria gautas patirtis bei prieš išsiskirstydami apdovanoja vienas kitą paskatinimais.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Literatūra, Kita

Literatūrinė edukacinė pamoka „Kvapų vaistinė“

Kaip kvepia arbatmedis, eukaliptas, levandos? O kaip kvepia mėnesiena, šaltis, užmarštis? O kokios spalvos yra tavo klasės kvapas? Lai kelią į literatūrą, kūrybą, savęs bei pasaulio
pažinimą jums atvers uoslė. Literatūrinė edukacinė pamoka „Kvapų vaistinė“ parengta pagal vokiečių rašytojos Annos Ruhe kūrinį vaikams „Kvapų vaistinė: magija tvyro ore“. Tai – fantastinė nuotykių knyga jaunesniesiems paaugliams apie paslaptingą kvapų vaistinę, kurioje laikomi magiški kvapai ir aromatai. Literatūrinė edukacinė pamoka „Kvapų vaistinė“ skirta 2–6 klasių moksleivių vaizduotei ir kūrybiškumui, skaitymo įgūdžiams lavinti. Pamokos metu mokiniai klausosi knygos ištraukos, susipažįsta su vaistinių augalų kvapais, sužino apie žmogaus uoslės galimybes, lavina savo kūrybiškumą susiedami knygos tekstą su kvapais, kvapus su spalvomis, kurdami savo klasės kvapą. Pamokos metu naudojami mokymo metodai: pasakojimas, vaizdo medžiagos peržiūra, literatūros kūrinio analizė, diskusija, kūrybinė-praktinė veikla, minčių lietus, žaidimas. Edukacinę pamoką veda personažas – kvapų vaistininkas. Pamokos metu moksleiviai ne tik sužino naujos informacijos, lavina vaizduotę, varžosi komandose, bet ir pasiekia realų rezultatą – sukuria savo klasės kvapų receptą ir patį kvapą, kurio dalelę gali parsinešti namo. Edukacinės pamokos trukmė – 45 minutės.
Rodomi įrašai: 1 - 10176