Kultūros paveldas, Literatūra

Cukriniai avinėliai

Kūrybinė - literatūrinė pamoka, kurioje du vaikystės draugai iš P. Cvirkos apsakymo „Cukriniai avinėliai“ keliaus į tikrą Cukraus miestą. Šį kartą ne tik avinėliai, bet ir visas miestas
bus iš cukraus. Keliausime su draugais kartu: stebėsime kaip liejamas cukrus virsta namo siena, o gal stogu, skaičiuosime Cukraus miesto kilogramus, kursime savo cukraus darbelį. Keliaudami, be jokios abejonės, svajosime - apie savo troškimus, nuotykius ir ... cukrinius avinėlius. Galiausiai, pavargus ir stabtelėjus, susimąstysime apie kelionės ir viso gyvenimo vertybes. Pamoka „Cukriniai avinėliai“ susideda ir trijų dalių: parodomosios (cukraus liejimas ir cukraus miesto pristatymas), praktinės (savo cukraus darbelio kūrimas) ir intelektualinės (apysakos pasakojimas ir vaikų įtraukimas į istorijos vyksmą - žaidžiant bei sprendžiant gyvenimo vertybių klausimus). Naudojamos priemonės: cukrus ir jo produktai, vanduo, maistiniai dažai. Cukraus darbai nėra valgomi. Užsiėmimo metu cukraus ragauti taip pat nerekomenduojame. Cukraus pamoka tradiciniais metodais (pasakojimu, klausymusi, rankų darbu) sukuria netikėtą rezultatą: mes nustembame, įsiklausome, noriai kuriame ir šypsomės.
Literatūra, Etninė kultūra

Pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka vaikams

Pažintis su dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka užrašyta Kupiškio krašte. Kiekvienas užsiėmime dalyvaujantis vaikas tautosakos žanrus mokysis ir atpažins atliekant užduotis. Klausys
pasakojimų, mokysis liaudiškų žaidimų ir dainų. Sužinos piemenavimo laikų rūpesčius, susišaukimo priemones ir, aišku, vaikiškas išdaigas ir tautosaką.
Literatūra, Kita

Edukacinė programa

Teatrinis trenažas; pasirinkto kūrinio analizė, aptarimas; vaidmenų pasiskirstymas; vaidinimas, kurio pagrindiniai aktoriai – patys vaikai.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojantys elfai Joris (A. Dubaka), Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo mitologiniai raštai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Senovėje žmonės tikėjo
įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus, aitvarus, milžinus, raganas, velnius, nykštukus ir kt. Žmonės tikėjo, jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti prasigyventi. Kaltino juos dėl daugelio nesėkmių, aplankiusių jų namus. Manė, jog jų negalima pykdyti. Šio edukacinio užsiėmimo esmė yra supažindinti vaikus su lietuvių liaudies pasakų mitinėmis būtybėmis. Skaitydami sakmes, mindami mįsles, tyrinėdami priežodžius susipažins su mitologine būtybe – velniu. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti vienos reikšmingiausių dolomitinės kilmės atodangos Velniapilio olos atsiradimo legendą. Skaitydami pasakas, žaisdami, planšečių pagalba rinkdami dėliones mokiniai susipažins su kitomis lietuvių mitologinėmis būtybėmis ir kurs savo mitines būtybes. Edukacinis užsiėmimas skirtas tiems, kurie mėgsta klausytis garsiai skaitomų pasakų, padavimų ir sakmių, kuriuos domina Biržų krašto gamta, etninė kultūra bei istorija.
Literatūra

Literatūrinė edukacija su Kotryna Zyle. Mažas kaip vabalėlis

„Mano pasaulis buvo tik maža gilė? Jis dar nuostabesnis nei galvojau!“ Mažas kaip vabalėlis – unikali paveikslėlių knyga, kurioje per mažo vabalėlio Ūpo pasaulio pažinimo istoriją
vaikams atskleidžiama suvokimo pločio ir žiūros taško svarba mūsų gyvenime. Edukaciniame užsiėmime naudojamas beveik vaiko ūgį siekiantis išdidintas originalios knygos maketas, didelių formatų audiniai ir eteriniai aliejai, taip siekiant knygos skaitymą paversti visas jusles prakalbinančiu patyrimu. Autorė skaito savo kūrinį, kviesdama vaikus tiesiogine žodžio prasme užeiti į knygą, apčiuopti, pajusti, užuosti. Po istorijos skaitymo kartu su vaikais kuriama jų didžioji knyga, kurios turinys gimsta diskutuojant ir aptariant „vabalėlio“ pasakojimą. Ką galėčiau įvardinti kaip savo gyvenimo pirmąją gilę? Kas būtų rūpestingoji voverė, kurią sutikau pirmąkart atmerkęs akis? O tankusis miškas? Kas ta begalybė, kurią pajuntu žvelgdami į žvaigždes? Pastebėjimus rašome ir piešiame dideliuose puslapiuose, taip su vaikais išsiaiškindami perkeltines prasmes, simbolių reikšmes. Kotryna Zylė – daugybę apdovanojimų pelniusi vaikų knygų rašytoja ir iliustruotoja. Edukacija sukurta pagal naujausią autorės knygą „Mažas kaip vabalėlis“ („Dvi Tylos“, 2020), kuri pelnė II vietos apdovanojimą M. Mažvydo bibliotekos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse.
Kultūros paveldas, Literatūra

Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų

Edukacinis užsiėmimas „Vilniaus istorija nuo Gedimino laiškų“ supažindins mokinius su Gedimino pilies istorija, miesto kūrimosi istorija, bus pristatyti kunigaikščio Gedimino laiškai.
Aptarta kokią įtaką miesto augimui, kultūriniam, socialiniam gyvenimui turėjo šie laiškai. Ekskursijų vadovo pasakojimo metu bus akcentuota daugiakultūriškumo, tolerancijos, religinės laisvės, prekybos, mainų, amatininkų cechų svarba ir įtaka miesto augimui. Mokiniai bus supažindinti su to laikotarpio komunikacijos, laiškų rašymo ypatybėmis. Užsiėmimo turinys bus pritaikomas pagal dalyvių amžių. Praktinėje – kūrybinėje užduotyje mokiniai turės galimybę pasirinkti jiems labiausiai tinkančią veiklą: nusikelti į viduramžius ir pabandyti patiems parašyti laišką užsienio miestams, gyventojams su kvietimu į Vilnių ar jų gimtąjį miestą, arba pabandyti pagalvojus kuo jų miestas ypatingas, kuo pačiam mokiniui jis svarbus, pakviesti atvykti svečius į savo miestą šiandien. Po ekskursijų vadovo pasakojimo, kūrybinėje užsiėmimo dalyje, mokiniams bus išdalintos Gedimino laiško ištraukos. Jas perskaičius mokiniai pasitelkdami išgirstą pasakojimą, matytus eksponatus, panaudodami įgytas žinias bus paprašyti sukurti savo laišką. Pasitelkę savo vaizduotę prisiminę tokių laiškų svarbą anuomet mokiniai galės nusikelti į Gedimino laikus ir pabandyti parašyti laišką su, savo pačių sugalvotu, kvietimu atvykti į Vilnių. Jaunesniųjų klasių mokiniai gavę Gedimino laiško santrauką ir panaudodami įvairias priemones, kaip lipdukus, aplikacijas, žodžių iškarpas sudėlios viduaramžių laikais rašytą laišką. Panaudodami turimas žinias, žinodami šių dienų miesto aktualijas, problemas vyresniųjų klasių mokiniai galės parašyti, nupiešti, įgarsinti, nufilmuoti, suvaidinti laišką savo miestui, pasidžiaugti juo, pasidalinti palinkėjimu, o galbūt pasiūlyti sprendimų kaip miestas galėtų tobulėti ar spręsti jam aktualias problemas.
Literatūra

Literatūros klasika jaunųjų kūrėjų balsais

Paslaugą sudaro 6 temos: 1. TRYS EGZODO POETĖS: Birutė Pūkelevičiūtė, Liūnė Sutema, Živilė Bilaišytė; 2. NEOKLASICIZMAS: modernioji XX a. II p. lenkų poezija; 3. PRO ATVIRAS DURIS:
skirta poetės NIJOLĖS MILIAUSKAITĖS kūrybai; 4. IGNAS ŠEINIUS, JURGIS SAVICKIS IR VAKARIETIŠKAS IMPRESIONIZMAS; 5. NEPATOGI LITERATŪRA: W. WHITMAN, A. GINSBERG, CH. BUKOWSKI; 6. SALOMĖJA NĖRIS MŪSŲ DIENOMIS
Kultūros paveldas, Literatūra

Interaktyvi ekskursija „Pasaka pasaką veja“

Pasakų name – pasaka pasaką veja… Pažintį su Vaikų literatūros muziejumi, įsikūrusiu advokato ir politiko M. Sleževičiaus tarpukario modernizmo stiliaus name, pradedame nuo rašytojų
darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir spausdinimo mašinėlės nebyliai saugo su jais dirbusių kūrėjų energiją. Nišoje, po laiptais, įrengta jauki skaitymo salelė, kviečianti patogiai įsitaisius ant sėdmaišio atsiversti tėvų ar senelių vaikystės knygą. Šalia ant stalelio puikuojasi paslaptinga dėžė, kurią atvėrus ir ėmus sukti rankenėles, ima judėti pasaka – tai dailininko M. Jonučio sumeistrauta miriorama, kurioje vaikai gali skaityti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę Arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia sužinoti jų istorijas ir susėdus kūrybinėje dirbtuvėje sukurti šiuos bei kitus personažus iš plastilino ar medžiagos skiautelių. Čia akį traukia įspūdingas Ydų šalies maketas, sukurtas dailininko M. Jonučio pagal V. Petkevičiaus pasaką-apysaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, o išdrožtus jos veikėjus galima paimti į rankas. Didžiulį vestibiulio langą slepia paslaptingi vartai, kuriuos atvėrus patenkama tiesiai į išeivijoje kūrusio Juliaus Kaupo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“, kurios veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, o iš namo buvusioje Gardino gatvėje, pasirodo, galima patekti pas patį Belzebubą. Pasakos makete įrengtos ertmės su durelėmis atkuria ne tik Daktaro Kripštuko kambarėlį, pragaro svetainę, kurioje katile „deginamas“ vaistininkas Čičiukas, bet ir sergančio pragaro valdovo miegamąjį. Šios teatralizuotai sekamos „baisios“ pasakos vaikai klauso sutūpę priešais pasakos maketą, retkarčiais „įgarsindami“ veikėjų balsus ar dejones. Kitoje salėje lankytojai supažindinami su tikru rašytojo stalu, už kurio ilgus metus Vilniuje sėdėjo ir kūrė poetas M. Vainilaitis, galima net pasirausti jo stalčiuose… Kampe įsikūrusi rašytojos D. Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ instaliacija.
Rodomi įrašai: 1 - 10221