Kultūros paso sistema pradės veikti sausio pabaigoje
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Dailė, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Komiksų dirbtuvės“ Komiksų centre

Tikslas - skatinant vaikų laisvalaikio užimtumą, praplėsti požiūrį į skaitymą, literatūros įvairovę, komiksų žanrų įvairovę, lavinti kūrybiškumą ir saviraišką, padėti suprasti, kaip
kuriami komiksai, keisti nusistovėjusį požiūrį į komiksus Lietuvoje. Siekiama, kad (1) vaikai, susipažinę su komiksų įvairove, išlaisvintų savo fantaziją ir išmoktų sukurti savo personažą (super herojų), pasakojantį istoriją komiksų kalba; (2) aptariant komiksų kūrimo iššūkius ir galimybes, pristatant sukurtus darbus, vaikai lavintų savo kritinį mąstymą, mokytųsi kūrybiškumo; (3) kuriant komiksus, susipažintų su komiksų medijos unikalumu, populiarinama literatūra, domėtųsi jos skaitymu, lavintų savo kultūrinį sąmoningumą; (4) būtų organizuojamas prasmingas vaikų laisvalaikio užimtumas, informacinio ir skaitmeninio raštingumo lygio augimas, prisidedant prie kūrybingų asmenybių ugdymo, įvairių visuomenės problemų sprendimų ir socialinės integracijos. Komiksų dirbtuvių metu mokiniai susipažins su skirtingų šalių komiksų istorija ir media ir konkrečiais pavyzdžiais. Išbandys naujas ir modernias priemones, profesionalią kompiuterinę įrangą ir grafines planšetes, naudodami ipad‘us ir „Photoshop“ programą kurs komiksus apie super herojus ir pristatys savo sukurtas idėjas. Susipažinę su komiksų kultūra, išmoks pastebėti kultūrinius įvairių šalių skirtumus, panašumus, esančius komiksuose, interpretuoti ir atskleisti gilesnes kūriniuose perteikiamas idėjas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Kultūros paveldas, Literatūra

Interaktyvi ekskursija „Pasaka pasaką veja“

Pasakų name – pasaka pasaką veja… Pažintį su Vaikų literatūros muziejumi, įsikūrusiu advokato ir politiko M. Sleževičiaus tarpukario modernizmo stiliaus name, pradedame nuo rašytojų
darbo įrankių – senoviniai plunksnakočiai ir spausdinimo mašinėlės nebyliai saugo su jais dirbusių kūrėjų energiją. Nišoje, po laiptais, įrengta jauki skaitymo salelė, kviečianti patogiai įsitaisius ant sėdmaišio atsiversti tėvų ar senelių vaikystės knygą. Šalia ant stalelio puikuojasi paslaptinga dėžė, kurią atvėrus ir ėmus sukti rankenėles, ima judėti pasaka – tai dailininko M. Jonučio sumeistrauta miriorama, kurioje vaikai gali skaityti judančių vaizdų knygą. Ant židinio jaukiai įsitaisę Arklys Dominykas, raganaitė Džilda, Agė Melagė kviečia sužinoti jų istorijas ir susėdus kūrybinėje dirbtuvėje sukurti šiuos bei kitus personažus iš plastilino ar medžiagos skiautelių. Čia akį traukia įspūdingas Ydų šalies maketas, sukurtas dailininko M. Jonučio pagal V. Petkevičiaus pasaką-apysaką „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“, o išdrožtus jos veikėjus galima paimti į rankas. Didžiulį vestibiulio langą slepia paslaptingi vartai, kuriuos atvėrus patenkama tiesiai į išeivijoje kūrusio Juliaus Kaupo pasaką „Daktaras Kripštukas pragare“, kurios veiksmas vyksta Kauno senamiestyje, o iš namo buvusioje Gardino gatvėje, pasirodo, galima patekti pas patį Belzebubą. Pasakos makete įrengtos ertmės su durelėmis atkuria ne tik Daktaro Kripštuko kambarėlį, pragaro svetainę, kurioje katile „deginamas“ vaistininkas Čičiukas, bet ir sergančio pragaro valdovo miegamąjį. Šios teatralizuotai sekamos „baisios“ pasakos vaikai klauso sutūpę priešais pasakos maketą, retkarčiais „įgarsindami“ veikėjų balsus ar dejones. Kitoje salėje lankytojai supažindinami su tikru rašytojo stalu, už kurio ilgus metus Vilniuje sėdėjo ir kūrė poetas M. Vainilaitis, galima net pasirausti jo stalčiuose… Kampe įsikūrusi rašytojos D. Kandrotienės knygos „Spintos istorijos“ instaliacija.
Literatūra, Etninė kultūra

Pasakojamoji ir dainuojamoji tautosaka vaikams

Pažintis su dainuojamąja ir pasakojamąja tautosaka užrašyta Kupiškio krašte. Kiekvienas užsiėmime dalyvaujantis vaikas tautosakos žanrus mokysis ir atpažins atliekant užduotis. Klausys
pasakojimų, mokysis liaudiškų žaidimų ir dainų. Sužinos piemenavimo laikų rūpesčius, susišaukimo priemones ir, aišku, vaikiškas išdaigas ir tautosaką.
Kultūros paveldas, Literatūra

Salono pramogos su Adomu Mickevičiumi

Ar kada nors girdėjote, kodėl po studijų Vilniaus universitete Adomas Mickevičius atvyko į Kauną? Arba kaip jis susijęs su istoriniu Perkūno namu? Visa tai ir dar daugiau sužinosite
apsilankę Perkūno namo muziejuje Kaune. Čia nusikelsite laiku į XIX a. pradžios saloną, kuriame salono šeimininkė svečius supažindins su Adomo Mickevičiaus gyvenimu Kaune, jo kūryba, o taip pat to meto etiketu bei bendravimo papročiais. Viešnagės metu šeimininkė būtinai pakvies sudalyvauti keliose saloninėse pramogose, tokiose kaip poetinis galvosūkis, poetų dvikova bei šarados.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Literatūra, Kita

„Švyturiai. Kultūros sujungti prie Baltijos stalo“

Šis edukacinis projektas – tai maždaug valandos trukmės teatralizuotų skaitymų-kūrybinių užsiėmimų ciklas, gimęs iš būtinybės vaikus sudominti kultūra bei praplėsti jų žinias apie
Baltijos jūrą supančių valstybių geografinę padėtį, jų sostines, valstybinę simboliką. Pristatant šių valstybių kultūrą labiausiai orientuojamasi į kritikų vertinamus, bet ,,neprograminius“ ar Lietuvos vaikams mažiau pažįstamus autorius. Projekto metu prie ilgo stalo (aplink simbolinę Baltijos jūrą, stilizuotą Baltijos pakrančių žemėlapį) susėdę mokiniai tampa savotiškais keliautojais po Baltijos regiono valstybes, vyksmo bėgyje susipažįsta su šalių literatūros, muzikos, dailės kūriniais, juos interpretuoja ir pagal iš anksto parengto scenarijaus diktuojamas žaidimo taisykles sukuria vaizdinę istoriją. Projektą perkeliant į klases renginys tampa kūrybiška pamoka. Projektui pasibaigus, mokiniai turės ryškesnį supratimą apie vieną iš devynių Baltijos regiono valstybių, o naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu-multimedijų kūrybine platforma www.linoleles.lt/baltija, turės galimybę pratęsti gilesnę pažintį su kitomis regiono šalimis. Pagrindinis projekto tikslas – plėsti vaikų kultūrinį akiratį, ugdant kūrybiškumą, lavinant meno suvokimo įgūdžius, kontekstualizuojant vartojamą kultūrą platesniame – istorinio, kultūrinio, politinio – gyvenimo kontekste. Projektas „Švyturiai. Literatūros sujungti prie Baltijos stalo“ – tai priemonė teatriniais santykiais bei interaktyvumu grįsti pasimatymus su literatūra, muzika, daile, geografija, šalių istorija, išsaugant žaidimo dvasią ir sykiu puoselėjant pagarbą kultūrai, istorijai, menui ir jo galiai.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Apie ką kalba knygos ir lėlės“

Pasakos – labai talpus žanras, atspindintis tikrovę, visais laikais atliekantis patirties saugojimo, tautosakos skleidimo, pamatinių bendražmogiškų vertybių ugdymo, terapines funkcijas.
Pasakos lydi ir moko žmogų visuose jo gyvenimo etapuose, yra tarsi žinynai, universalių taisyklių rinkiniai, mokantys pasitikėti savo jėgomis, susidūrus su sunkumais nepasiduoti, siekti tikslo, elgtis atsakingai, pažinti savo emocijas, įsijausti į kitą ir priimti jo kitoniškumą, skatinantys siekti teisingumo, bendradarbiavimo, draugystės. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos pasakos „Skudurinukė“, „Stebuklingi senelio batai“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimų siužetus, susitapatinus su veikėjais išspręsti sudėtingas situacijas. Dirbtuvių metu visi sukurs po savo tekstilinį/kartoninį žmogelį-teatrinę lėlę, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, sugalvos jo istoriją. Taigi bus mokomasi empatijos, abipusių jausmų ir patirties mainų – iš pradžių įsijaučiant į aprašyto personažo vaidmenį, o vėliau – susikurtai teatrinei lėlei perduodant savo emocijas. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė, kartu su savo knygų personažais – skudurine lėle Uršule ir teatrine lėle Enriku.
Rodomi įrašai: 1 - 10193