Dailė, Literatūra

Ekslibriso dirbtuvės

Paslaugos tikslas – supažindinti mokinius su ekslibrisu, jo raida ir pagrindinėmis grafikos technikomis bei praktiškai panaudojant vieną iš grafikos atlikimo technikų (linoraižinį)
sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Pagrindiniai uždaviniai: 1) atskleisti ekslibrisų istoriją; 2) išmokyti mokinius atpažinti ekslibrisus ir juos pasigaminti; 3) prasmingai praleisti laiką kuriant ir paskatinti ieškoti bendrų dėsningumų skirtingose meno apraiškose. Paslauga skirta ekslibrisui, kaip reiškiniui, pažinti ir yra sudaryta iš dviejų dalių – teorinės ir praktinės: paskaitos ir kūrybinių dirbtuvių. Iš pradžių supažindinama su ekslibriso istorija, apžvelgiami jo stiliai ir vystymosi kryptys. Taip pat trumpai pristatomos pagrindinės grafikos technikos. Pasitelkiant vaizdinę medžiagą (bibliotekos fonde esančias knygas, nuotraukas) yra pateikiami ekslibrisų pavydžiai. Kūrybinių dirbtuvių metu pateikiama ir paaiškinama užduotis – dalyviai turi sukurti savo asmeninį ekslibrisą. Paaiškinama apie formatą, supažindinama su linoraižinio grafikos technika. Užduoties pradžioje eskizuojama ant popieriaus lapų, vėliau piešinys perkeliamas ant linoleumo ir raižomas specialiomis priemonėmis, galiausiai klišė perkeliama ant popieriaus ir taip gaunamas ekslibrisas. Kūrybinė edukacijos dalis padeda atskleisti ir ugdyti kūrybiškumą bei kruopštumą, taip pat skatina mąstyti, koks objektas, žodis ar ženklas atspindi kiekvieną asmenybę ir kaip jį reikėtų perteikti naudojant linoraižinio techniką. Atspaustą ekslibrisą dalyviai gali pasiimti su savimi ir sugalvoti, kur jį tinkamai panaudoti.
Literatūra

Edukacinė programa „Pojūčių laboratorija“

Planuojama teikti paslauga susidarys iš dviejų etapų: 1) Edukacinės ekskursijos. Edukacinių ekskursijų metu, kurios vyks LAB tiflotyros skaityklos nuolatinėje ekspozicijoje, vaikai bus
supažindinti su LAB veikla, teikiamomis paslaugomis, aklųjų ir silpnaregių profesine veikla, aklųjų sporto pasiekimais, Lietuvos vyrų golbolo (riedulio) rinktinės pasiekimais, pačia sporto šaka, specialiųjų formatų leidiniais (Brailio raštu, garsiniais, reljefiniais (liečiamaisiais) piešiniais). 2) Kūrybinės dirbtuvės. Kūrybinių dirbtuvių metu vaikai turės galimybę kurti reljefinius piešinius – atvirukus. Numatoma organizuoti kūrybines dirbtuves „Sukurk atviruką nematančiam draugui“. Kuriant reljefinius atvirukus bus akcentuojama, jog jie pasieks regos negalią turinčius asmenis, todėl vaikai bus skatinami kurti atsakingai, aiškiai perteikti norimą žinutę, emociją ar vaizdą (taip, kad būtų suprantama nematančiam žmogui) naudojant įvairias medžiagas bei tekstūras.
Kultūros paveldas, Literatūra

Gerumo pamokos Jono Biliūno sodyboje

Apsilankę edukacinėje programoje Jono Biliūno muziejuje jaunesniųjų klasių mokiniai turės ypatingą galimybę išgirsti tik 28-erių metų sulaukusio rašytojo gyvenimo ir kūrybos legendą,
pateikiamą vaizdingai ir profesionaliai. J. Biliūno asmenybės moralinės vertybės yra jo kūrinių pamatinės nuostatos. Nemažos kūrinių dalies mintis užsimezgė tėviškėje, todėl unikali patirtis apie tai kalbėtis rašytojo namuose, kur visa vyko prieš 140 metų! Programa vyksta ne tik troboje. Muziejaus erdvė didžiulė, norintys su vėjeliu nuskrieja muziejaus kalvių sumeistrautais račiukais (kaip „Joniuko“ piemenėlis) nuo sodybos kalniuko. Paragaujame iš seno tėviškės šulinio gelmės svirtimi pasemto skaniausio vandens. Muziejaus tikslas – su kiekvienu bendrauti meilės kalba. Ypač vaikai yra kaip žiedą skleidžiančios baltosios lelijos (J. Biliūno apibūdinimas). J. Biliūno muziejuje mes nesigėdijame ašarų, nebijome tylos, mokomės išklausyti neskubindami, nesijuokiame pašaipiai, prisipažįstame ko nežiną. Pasiryžkite aplankyti „Gerumo pamokas Jono Biliūno sodyboje“! Programos dalių laikas paskirstomas, susitarus su dalyviais.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinis užsiėmimas „Tarpukario šifrai: kalėjimo paslaptis“

Užsiėmimas apie tarpukariu IX forte veikusį Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo filialą. Dalyviams suteikiama galimybė pamatyti, kokios buvo kalinimo sąlygos ir kalinių buitis, sužinoti,
kokius darbus kaliniai dirbo ir kaip buvo baudžiami už nusižengimus. Naudodami kalinių sukurtą šifrą dalyviai siekia atskleisti paslaptį, kaip ir kur politiniai kaliniai slėpė nelegalią spaudą nuo kalėjimo prižiūrėtojų kratos metu. Užsiėmimas skatina dalyvius domėtis tarpukario Lietuvos istorija ir politika, lankytis autentiškose istorinėse vietose.
Literatūra, Kita

Be proto protingi

Protmūšio pirmajame etape išrenkami komandų kapitonai (jais tampa atsakę į kapitonų atrankos klausimus). Antrajame etape kapitonai sudaro savo 4–6 žmonių komandas. Jos gauna skirtingų
spalvų korteles. Paaiškinamos žaidimo taisyklės. Trečiasis (ir ilgiausias) etapas – protmūšis. Klausimai (rimti ir kūrybiški, žaismingi) parenkami pagal dalyvių amžių ir gebėjimus (sudaryti atskiri klausimynai 5–6 ir 7–8 kl. mokiniams). Ketvirtasis etapas – rezultatų susumavimas, nugalėtojų ir kitų komandų apdovanojimas. Po edukacijos vyksta užsiėmimo, įgytų žinių aptarimas.
Literatūra, Kita

Ar žinai, kas yra katekizmas?

Katekizmas nuo pat pirmos knygos tapo ne tik svarbiu bažnytinės literatūros žanru, bet ir vadovėliu, iš kurio mokėsi ne tik vaikai, bet ir suaugusieji abėcėlės, skiemenuoti, skaityti,
rašyti. Užsiėmimo tikslas – supažindinti vaikus su katekizmu. Siekdami šio tikslo, įgyvendinsime šiuos uždavinius: naudodamiesi interaktyviomis duomenų bazėmis pavartysime senus katekizmus, pabandysime paskaityti jų tekstus, taip pat pavartysime ir kelis senus, XIX a. išleistus popierinius katekizmus, palyginsime vaikams ir suaugusiesiems skirtus katekizmus. Įgyvendinant uždavinius bus taikomi „blyksnio“, piešimo, „minčių lietaus“, rašymo, vaizduotės, diskusijos, atvejo analizės ir kt. kūrybingumą ugdantys metodai. Po užsiėmimo vaikai suvoks katekizmo reikšmingumą nuo pat jo atsiradimo, bus apsvarstę jo reikšmę XXI a.
Lėlių teatras, Literatūra

Netradicinių lėlių kūrimas pagal literatūrinius kūrinius

Edukacijos tikslas – skatinti vaikų skaitymo motyvaciją ir laisvalaikio užimtumą supažindinant su netradicinių lėlių kūrimo technikomis. Savo įspūdžius, jausmus apie perskaitytą (savo
pasirinkimu ar rekomendavus bibliotekininkui) knygą mokiniai išreikš per kūrybą: iš įvairių medžiagų (įvairių audinių, vielos, siūlų, sagų, medinių šaukštų, popieriaus ir pan.) bus kuriamos netradicinės lėlės-knygų personažai, kurie vėliau bus panaudojami kilnojamam lėlių teatrui. Mokiniai su pasigaminta lėlyte dalyvaus pasakų inscenizavimo vaidinimuose.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Apie ką kalba knygos ir lėlės“

Pasakos – labai talpus žanras, atspindintis tikrovę, visais laikais atliekantis patirties saugojimo, tautosakos skleidimo, pamatinių bendražmogiškų vertybių ugdymo, terapines funkcijas.
Pasakos lydi ir moko žmogų visuose jo gyvenimo etapuose, yra tarsi žinynai, universalių taisyklių rinkiniai, mokantys pasitikėti savo jėgomis, susidūrus su sunkumais nepasiduoti, siekti tikslo, elgtis atsakingai, pažinti savo emocijas, įsijausti į kitą ir priimti jo kitoniškumą, skatinantys siekti teisingumo, bendradarbiavimo, draugystės. Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo „Apie ką kalba knygos ir lėlės“ metu bus aptariamos pasakos „Skudurinukė“, „Stebuklingi senelio batai“ ir kt. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir teatrinių lėlių kūrimo subtilybės. Dalyviai bus įtraukti į dinamišką, aktyvią veiklą, žaismingas rungtis, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems perprasti ir interpretuoti pasakojimų siužetus, susitapatinus su veikėjais išspręsti sudėtingas situacijas. Dirbtuvių metu visi sukurs po savo tekstilinį/kartoninį žmogelį-teatrinę lėlę, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, sugalvos jo istoriją. Taigi bus mokomasi empatijos, abipusių jausmų ir patirties mainų – iš pradžių įsijaučiant į aprašyto personažo vaidmenį, o vėliau – susikurtai teatrinei lėlei perduodant savo emocijas. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus veda rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė, kartu su savo knygų personažais – skudurine lėle Uršule ir teatrine lėle Enriku.
Kultūros paveldas, Literatūra

Po Klėtelės stogu

Programa „Po Klėtelės stogu“ pirmiausia skirta būsimam skaitytojui ugdyti – mokiniams sudominti poeto gyvenimu bei kūryba, „užkabinti“, suintriguoti toliau skaityti ir gilintis į
tekstą. Susėdus prie Klėtelės, trumpai pasikalbama, ką mokiniai jau žino apie poetą, ką prisimena iš skaitytos „Anykščių šilelio“ ištraukos (su ketvirtokais ir penktokais, jau skaičiusiais poemos pradžią; antrokams-trečiokams pradedama sąsajomis su tikruoju šileliu – mišku, į kurį važiuos, tęsdami ekspkursiją po Anykščius, ir A. Baranausko noru aprašyti šį mišką su jo gyventojais). Programoje stengiamasi sukurti įspūdį, kad literatūra ir rašytojas yra kažkas ypatingo, nekasdieniško, kad kūryba yra stebuklas, todėl ir aplinką stengiamasi kurti stebuklingą ir pasakišką: sena klėtelė, prieblanda, gęstančios šviesos, tyla ir kelionės į rašytojo pasaulį „po Klėtelės stogu“ vedlys – Anykščių šilelio kankorėžiukas, sekantis pasaką-ne pasaką apie poetą ir jo tikrą-netikrą Šilelį. Su vaikais žiūrimas 9 min. trukmės animacinis filmukas „Klėtelės pasaka“, supažindinantis su esminiais A. Baranausko gyvenimo momentais, su Klėtelės kaip literatūros kūrinio gimimo vietos istorija. Edukatorė „gyvai“ supažindina su Klėtelės eksponatais, kuriuos mokiniai matė filmuke, pakomentuoja su jais susijusias istorijas, kai kuriuos leidžia paliesti, primenant jų ypatingumą ir vaikams leidžiant suvokti, kad daiktai gali būti iškalbinga biografijos dalis. Trumpai pasikalbama, koks daiktas galėtų papasakoti apie vaiko gyvenimą, pomėgius ir t.t. O kad tas šilelis, aprašytas poemoje, yra tikras ir gyvas, vaikams primena tikras šilelio kankorėžis, kurį kiekvienas kaip simbolį gali pasiimti iš muziejaus ir parsivežti į namus kaip „vedlį“ į A. Baranausko poemos pasaulį ir į domėjimąsi miško paslaptimis. Programa tęsiama rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio Klėtelę, namuose. Atliekamos diferencijuotos užduotys, patikrinančios, ką mokiniai įsiminė prie Klėtelės, sprendžiamas A. Baranausko vaikystės uždavinys.
Literatūra, Muzika

ŠIMTMEČIO DIALOGAS. Dedikacija Nacionalinės premijos laureatui Sigitui Gedai ir Lietuvos patriarchui Maironiui

LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMUI – 100. POETUI SIGITUI GEDAI - 75 ŠIMTMEČIO DIALOGAS DEDIKACIJA SIGITUI GEDAI IR MAIRONIUI Sigitas Geda – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Gedimino ordino kavalierius. Poeto Sigito Gedos kūrinys - devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“ tapo postūmiu sukurti šią programą. Aktoriaus balsas geba skleisti teksto prasmes, esančias ne tik atskirame žodyje, bet ir jų junginyje, bendroje "virš" kūrinio sklandančioje nuotaikoje. Bet man literatūra, pirmiausia, yra svarbi kaip parašytas ir dar neištartas tekstas. Būtent, kaip tekstas ryškiausiai yra mane paveikusi Gedos kūryba. Pamenu, 1986 m. perskaičiau laikrašty jo "Maironio mirtį", ir ji mane taip paveikė, kad norėjau tuos devynis sonetus ir epitafiją skaityti kiekvienam sutiktam žmogui. Tuomet bet ką galėjau sulaikyti už rankos, sakydama: tu tik paklausyk, kaip fantastiška... Programoje per Maironio ir S. Gedos kūrybą ieškosime su klausytojais atsakymų į esminius nūdienos klausimus: kas yra toji Tėvynės meilė, pareiga gimtajam kraštui ir atsakomybė už jos ateitį. Ir bandysime drauge savo širdyse kurti Lietuvos ateities viltingą viziją. Programoje: Maironis. Pratarmė poemai ,,Tarp skausmų į garbę“, Maironis. Eil. ,,Išnyksiu kaip dūmas“, S. Geda. Devyni sonetai ir epitafija ,,Maironio mirtis“, S. Geda. Dvi giesmės iš ciklo ,,Septynių vasarų giesmės“, S. Geda. Eilėraščiai iš knygų ,,Mamutų tėvynė“, ,,Septynių vasarų giesmės‘. Ištrauka iš straipsnio: S. Geda „Triptikas apie Maironį“/ ,,Šiaurės Atėnai“ 2002 m. lapkričio 2 d. Nr. 41. A.Remesos, V.Bagdono, O.Mesiano, L.Berio, K.Debiusy, M.Ravelio kūriniai klarnetui solo.
Rodomi įrašai: 1 - 10172