DĖMESIO! Nuo š.m. vasario 1 d. 9 val. galite užsisakyti nuotolines kultūros paso paslaugas, vadovaujantis LR vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226 nutarimu „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.2.9.3 papunkčiu neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas“.
Literatūra, Kita

„Eglės žalčių karalienės takais...“

Literatūrinė-pažintinė pamoka prasideda susitikus su mokiniais Vilkaviškyje, parke prie Kultūros centro. Čia įrengtas ekspozicinis medinių drožinių takas „Eglės žalčių karalienės“
pasakos motyvais. Tai viena populiariausių pasakų-poemų Lietuvoje. Šį literatūros kūrinį parašė poetė Salomėja Nėris, gimusi ir augusi Vilkaviškio rajone, Kiršuose. Pradėsime kelionę po paslaptingiausią lietuvių pasaką. Trumpai dalyvius supažindinsime su poetės biografija, apžvelgsime jos vaikystę, sužinosime, kad ji mokėsi Vilkaviškyje, kur dabar yra Salomėjos Nėries vardu pavadinta gimnazija. Literatūros skaitytojams kartais užtenka tik pasivaikščioti iškilių asmenybių pramintais takais, prisiliesti prie tos žemės kojomis, pajusti tą aurą, kuri įkvėpė iškilią Sūduvos krašto poetę kurti. Šios literatūrinės pamokos metu kartu pasivaikščiosime „Eglės žalčių karalienės“ pasakos personažų takais. Su mažesnių klasių mokiniais susitikimo metų skaitysime eiliuotos pasakos ištraukas. Būtų puiku, jeigu vyresnių klasių mokiniai į susitikimą ateitų perskaitę šią pačią gražiausią pasaką. Tuomet su mokiniais galėtume diskutuoti, atsakinėti į klausimus, skulptūrose surasti tekste pavaizduotas pasakos epizodus. Užsiėmimo metu žaisime judrius, edukacinius žaidimus, susietus su pasaka. Dėliosime dėliones jūros, medžių ir kt. motyvais. Turėsime įminti ir mįslių. Literatūrinės pamokos pabaigoje vaišinsimės „Eglės iškeptu“ ragaišiu ir ragausime Salomėjos Nėries tėviškėje kopinėtą medų. Tikslas – supažindinti su viena gražiausių ir populiariausių pasakų Lietuvoje„Eglė žalčių karalienė“. Uždaviniai: (1) praplėsti žinias (ar suteikti naujų žinių) apie poetę Salomėją Nėrį; (2) supažindinti su vienu iš populiariausių poetės kūrinių; (3) kartu su vadovu skaityti pasaką, o su jau perskaičiusiais ją mokiniais aptarti kūrinio temą, personažus. (4) per žaidimą įtraukti į aktyvią veiklą; (5) diskutuoti, aptarti įdomiausias pasakos vietas, išrinkti labiausiai patikusį personažą.
Kultūros paveldas, Literatūra

Knygnešio keliu

Lankytojai susipažins su knygnešyste - autentišku mūsų tautos reiškiniu. Klausysis pasakojimo apie žandarus, skaitys lietuvišką tekstą rusiškais rašmenimis, „praeis“ knygnešio kelią,
susiduriant su pasitaikančiomis kliūtimis. Po edukacinio užsiėmimo vyks kūrybinės dirbtuvėlės - joje gaminsime sulankstomą knygelę, papuoštą unikaliu antspaudu.
Literatūra, Kita

Aš – herojus!

Užsiėmimo tikslas – skatinti vaikų, paauglių individualią ir kolektyvinę saviraišką, domėjimąsi literatūra ir menu, supažindinant juos su įvairiomis kūrybinės veiklos formomis, jų
pritaikymo ir derinimo galimybėmis. Uždaviniai: patraukliai perteikti literatūros skaitymo, kūrybos prasmę ir malonumą, įtraukti dalyvius į aktyvų personažo ir siužeto kūrimo procesą, atskleisti kūrybiškumo reikšmę skirtingose veiklose ir situacijose. Priemonės ir rezultatai: Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu, pasitelkdama informacines technologijas, vaizdines priemones kalbėsiu apie savo kūrybos knygas, kuriose nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės, tikros draugystės paieškos. Taip pat apie kitus vertingus literatūros kūrinius. Bus diskutuojama, kokios savybės ir vertybės veikėjams padeda rasti tinkamus sprendimus, įveikti sunkumus, pasiekti tikslų. Bandysime išsirašyti savo pačių geriausias savybes, vertybes. Edukacijos metu karpydami, lankstydami, lipdydami, rašydami mokysimės kūrybinės improvizacijos. Konkrečios pokalbio ir edukacijų temos bus pritaikytos amžiaus grupėms. Pagrindinė kūrinio ir literatūrinio-edukacinio užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia, kiekvienas galime ne tik kurti istorijas, bet ir patys būti savo istorijos herojumi. Paslaugos heterogeniškumas užtikrins vaikų su skirtingais poreikiais, pomėgiais įsitraukimą, jų bendrųjų gebėjimų ugdymą, įskaitant bendravimą ir bendradarbiavimą, iniciatyvumą, kultūrinį sąmoningumą ir kt. Bus ugdomos vertybinės nuostatos, komunikaciniai ir meniniai gebėjimai. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė.
Literatūra, Kita

Literatūrinis-edukacinis užsiėmimas „Vaizduotės tuneliu – į stebuklų šalį“

Literatūrinio-edukacinio užsiėmimo metu bus kalbama apie nuotykinę apysaką, „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“. Pagrindinė apysakos veikėja – smalsi, kūrybinga, bet vieniša mergaitė Elzė.
Ji gali valandų valandas spoksoti į sienų apmušalus ar tūnoti užsidariusi spintoje, tačiau jos gyvenimas pasikeičia šeimai persikrausčius į seną dvarą. Ten ji atranda paslaptingą tunelį, nuvesiantį į praeitį, kur užsimezgusi sielų draugystė galiausiai nugali visus išbandymus. Pasakojime nagrinėjamos vaikams, paaugliams aktualios temos: vienišumas, santykiai su tėvais ir bendramoksliais, patyčios, savasties, vidinės stiprybės ir tikros draugystės paieškos. Į realistinę siužeto liniją įpinta šiek tiek magijos, nuotykių, lietuvių mitologinių būtybių. Veikėjų gausa ir įvairovė leidžia vaikams atrasti sau artimą personažą, su juo susitapatinti. Pasitelkiant informacines technologijas, vaizdines priemones bus perteikiamos literatūrinių personažų ir siužeto kūrimo subtilybės. Užsiėmimo dalyviai susipažins su lietuvių mitologinėmis būtybėmis – kaukais, laumėmis ir kt. Įsitrauks į žaismingas veiklas, kurios sudomins skirtingų pomėgių ir poreikių vaikus, padės jiems įsijausti į pasakojimą, perprasti veikėjų jausmus ir išgyvenimus, kartu su jais įveikti iššūkius. Pagrindinė kūrinio ir užsiėmimo mintis – kiekvieno žmogaus širdyje slypi ypatinga galia ir visur aplink mus – stebuklai, tereikia juos pastebėti. Dirbtuvių metu visi sukurs po vilnonį kauką-talismaną, rinks jam vardą, meninėmis priemonėmis perteiks jo išorines ir vidines savybes, galiausiai net įdės širdį. Sukurtus personažus vaikai (savarankiškai, kartu su mokytojais ir/ar tėvais) galės naudoti tęstinėms veikloms – knygų aptarimams, vaidinimams ir kt. Užsiėmimus ves rašytoja, menininkė, edukatorė Ignė Zarambaitė su knygos veikėja (teatrine lėle) Elze.
Literatūra

Integruotos literatūros pamokos

Užsiėmimų temos ir dalyviai: D. GINTALAS „Rašome drauge ir tampame rašytojais”; J. KELERAS „Nuo rašytojo iki skaitytojo: kūryba ir knyga”; T. DIRGĖLA „Trumpų istorijų kūrimas ir
iliustravimas”; L. JAKIMAVIČIUS „Pasaka ir teatras: teksto kūrimas ir inscenizacija”; V. RAČICKAS „Tekstas, kontekstas, potekstė”; G. ADOMAITYTĖ „Tove Jansson ir trolių mumių pasaulis"; V. ŠIDLAUSKAS „Sukurk savo personažą”; I. EŽERINYTĖ „Haiku kūrimas”; R. ŠERELYTĖ „Praeitis ir ateitis paauglių literatūroje: koks pasaulis mūsų laukia ir kokio nebeprisimename”.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Ant Taurapilio, ant kalno“

Paslaugos „Ant Taurapilio, ant kalno“ veiklos bus vykdomos ant Taurapilio piliakalnio ir jo papėdėje, prie pat giliausio Lietuvos ežero – Tauragno. Edukacinė erdvė – gamta. Vaikus,
lipančius ant piliakalnio, pasitinka personažas – žynys. Užlipus jie supažindinami su piliakalnio istorija (diferencijuojama pagal amžių), papasakojamos legendos apie Taurapilį. Tada suskirstoma į grupes ir duodamos užduotys. Vieni (berniukai) aprengiami „šarvais“, jie bus karžygiai, o mergaitės lininėmis suknelėmis (vaidilutės), išdalinami žodžiai ir grupės ruošiasi vaidinti padavimą. Dar keli grupės moksleiviai gauna užduotį sukurti video pasakojimą (vyresniųjų grupei). Vėliau valtimi atplaukia Mokas ir Mokienė. Šie papasakoja savo istoriją – dar vieną legendą, kaip jie buvo paversti akmenimis ir pan. Taip pat legendą apie lobį, paslėptą kažkur po žeme. Vaikai turi surasti. Papasakoja ir apie žiniuonę, gyvenusią piliakalnio papėdėje ir virdavusią stebuklingą vaistažolių gėrimą. Pasiūlo pasisvečiuoti. Žiniuonė kartu su vaikais renka žoleles ir verda arbatą, visi vaišinasi „lobiu“ ir arbata. Pabaigoje vyresnieji pristato sukurtus trumpus video, ką sužinojo, kas patiko. Jaunesnieji mokiniai turi atsakyti į žynio pateiktus klausimus. Už video ir teisingus atsakymus gauna prizus – magnetukus su Tauragno ežero vaizdu ar Taurapilio piliakalniu. Jei yra laiko, galima nuvažiuoti pažiūrėti akmenų – Moko ir Mokiuko, stūksančių kitoje Tauragno ežero pusėje.
Literatūra, Etninė kultūra

ETNO kilimo raštuose gamta, tautosaka, aprėdai

Tikslas – per tautosakos kūrinius supažindinti vaikus su gimtojo krašto tapatumą atspindinčiomis vertybėmis, žadinti susidomėjimą etnine kultūra bei istorija. Tautosaka – neatsiejama
mūsų kultūros, tautinio tapatumo dalis ir jos atspindys. Norint suprasti lietuvių tautosaką, prieš akis reikia turėti senojo kaimo žmogaus gyvenimą: jo darbus, papročius, mąstyseną, aprėdus, nes kaip tik valstietis buvo pagrindinis mūsų tautosakos kūrėjas ir saugotojas. Užsiėmimo metu dalyviai susipažins su karstinio regiono gamtiniais ypatumais ir etnokultūra. Pateiksime įdomios informacijos apie įspūdingą gamtos darinį – karstinę įgriuvą. Naudodamiesi interaktyviuoju „Aukštaitijos ETNO kilimu“ planšečių pagalba mokiniai gebės surasti ir išklausyti legendą apie Karvės olos atsiradimą. Tautosakos pagalba mindami mįsles, išklausydami pamėgdžiojimus, būrimus, žaisdami patarlių dėlionę, skaitydami lietuvių liaudies pasaką „Sigutė“ dalyviai gebės suprasti žmogaus ir naminio gyvulio (karvės) ryšį. Kalbėdami apie Aukštaitijos regiono tautinio kostiumo pagrindinius bruožus, išskirtines detales, užkoduotus raštus juostų ornamentikoje, susipažins su Aukštaitijos regiono moterų ir vyrų aprėdų sąvitumu. Pasinaudodami ornamentų šrifto lentele ant juostos/knygos skirtuko mokiniai gebės užrašyti / užkoduoti savo vardą. Kurdami tautinį kostiumą pasakos personažui Sigutei ugdysime dalyvių tautos kultūrine patirtimi grindžiamą kūrybingumą ir skatinsime kultūrinio paveldo aktualinimą, pagarbą tradicijoms, pilietiškumą.
Literatūra, Muzika

Muzikinė-literatūrinė programa

"IŠDAINUOTA, IŠMYLĖTA" Lietuviškos muzikos ir poezijos šimto metų kelionė. Muzikinė-poetinė programa sudaryta taip, kad atspindėtų skirtingus, neretai – ir labai sudėtingus,
100-ą Lietuvos valstybės istorijos metų. Programą sudaro penki epizodai-paveikslai, atspindintys tarpukario, tremties, sovietinės okupacijos, Nepriklausomybės atgavimo ir dabarties laikus. Visi šie periodai reprezentuojami per žymiausių šalies kūrėjų muziką ir poeziją. Pradedant pirmaisiais lietuvių kompozitoriais profesionalais J. Naujaliu, St. Šimkum, toliau pristatant kitų žymių autorių B. Dvariono, A. Bražinsko, G. Kuprevičiaus, išeivės V. Stankus kūrinius, partizanų dainas, istorinių pervartų laikais visuomenei ypatingai svarbius K. Mašanausko, G. Paškevičiaus, kitų muzikų populiariosios muzikos kūriniai. Poetinei pasirodymų daliai atrinkti įtaigiausiai skirtingus šalies šimtmečio istorijos puslapius atspindintys poetų darbai – tai Maironio, J. Marcinkevičiaus, B. Brazdžionio, J. Meko, K. Binkio, J. Degutytės ir kitų poetų eilės. Atlikėjai – Vytautas Rašimas (aktorius), Vismantė Vasaitytė (sopranas), Raimonda Janutėnaitė (mecosopranas), Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas).
Literatūra, Dramos teatras

Spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...”

Vaikiškas spektaklis „Trumpos istorijos apie...“ – visiems ypatingiems, kurie ne tik mato, bet ir jaučia. „Knygos teatro“ spektaklis vaikams „Trumpos istorijos apie...” (rež. Redita
Dominaitytė) pagal Kęstučio Kasparavičiaus apsakymus sukurtas bendradarbiaujant su Lietuvos aklųjų biblioteka. Pastatymas ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis-skaitovinis teatro žanras, jame organiškai sujungta vaidyba, dainavimas, muzikavimas. Spektakliu siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją. Jis skirtas ikimokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams bei vaikams, turintiems regėjimo negalią. Spektaklio tikslas – teatro meno pagalba ugdyti vaikų pažintinius gebėjimus, plėsti kultūrinį akiratį, mažinti jautrių socialinių grupių atskirtį bei skatinti visuomenės bendravimą, toleranciją kitokiems jos nariams. Spektaklio uždaviniai: žaidybine forma lavinti vaikų pojūčius, emocijų raišką, įvairiomis meninėmis ir jutiminėmis veiklomis skatinti pažinti juos supantį pasaulį; ugdyti socialinę vaikų bendrystę, sveikųjų ir neįgaliųjų bendravimą; teatrinių metodų pagalba padėti suprasti, kokiais būdais pasaulį jaučia bei supranta regėjimo negalią turintys vaikai. „Trumpos istorijos apie...“ – tai trys pamokančios istorijos („Ąsotis“, „Arbatos klubas“ ir „Muzikantams“), kurias pasakoja dainuojantys elfai Joris (A. Dubaka), Lilė (A. Garmutė) ir Dorė (L. Misiukevičiūtė). Spektaklio metu vaikai supažindinami su mandagiu elgesiu ir jo būtinumu, buities daiktų paskirtimi, įvairiais augalais ir jų savybėmis, grožio trumpalaikiškumu. Vaikai spektaklyje aktyviai dalyvauja – uosto ir atskiria skirtingai kvepiančias gėles, žoleles, liečia ir pajaučia skirtingas daiktų formas bei spėja jų spalvą (skirtingi siūlomi paliesti puodeliai dekoruoti iškiliomis saulę, žolę ar debesis tradiciškai simbolizuojančiomis formomis).
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa „Šmurkšt atgal į pasaką“

Patekti pasakon galima įvairiais būdais. Pats patraukliausias – pasijusti kito kailyje, persirengus personažo kostiumu. Mokiniai tarsi burtų lazdelei pamojus šmurkšteli pasakon -
pavirsta geriausių lietuvių literatūrinių pasakų veikėjais. Skaitydami parinktą ištrauką, vaikai bando kurti personažo charakterį, imituodami jo balsą, judesius. Persikūnijimas į personažą skatina sužinoti visą jo istoriją, perskaityti pačią knygą. Pamokos tikslui pasiekti naudojamos šios priemonės ir vaizdinė medžiaga: penkiolikos rašytojų dvidešimties knygų trisdešimt ištraukų ir trisdešimt kostiumų. Burtų keliu išsitraukę vardą, muziejaus lankytojai linksmai ir žaismingai susipažįsta su K. Sajos „Jei nutrauksim sliekui koją“, M. Vainilaičio „Bruknelės“, V. Žilinskaitės „Roboto ir peteliškės“, „Kelionės į Tandadriką“, „Tik niekam nesakyk“, „Ledinės fėjos“, A. Liobytės „Pasakos apie narsią Vilniaus mergelę ir galvažudį žaliabarzdį“, V. Tamulaičio „Svirplio muzikanto kelionių“ ir kitų puikių kūrinių veikėjais. Šauniausiai pristačiusieji personažą apdovanojami prizais. Pasakelionės metu edukatorė trumpai pristato knygas ir jų autorius, vaikai turi progą prisiminti skaitytas knygas bei įsidėmėti vertas perskaitymo.
Rodomi įrašai: 1 - 10238