Literatūra, Etninė kultūra

Lietuvio namai

Tikslas ir uždaviniai - plėsti ir gilinti mokinių žinias apie tautos papročius, tradicijas, protėvių gyvenamą aplinką ir kt. Siekti, kad mokiniai jaustų atsakomybę už kultūros paveldo
puoselėjimą bei išsaugojimą. Ekspozicinė aplinka su autentiškomis vaizdinėmis priemonėmis - eksponatais, tai unikali vieta suteikianti galimybę mokiniams geriau suvokti senojo Lietuvos kaimo žmonių gyvenamą aplinką, jų buitį, darbus bei papročius. Su mokiniais analizuosime ką mūsų protėviams reiškė namai, diskutuosime apie sodybos trobesius, jų paskirtį, ypatingą dėmesį sutelkiant į gyvenamojo namo vidų, į tai, kas buvo tiesiogiai susiję su žmogumi, šeima, jos buitimi. Lietuviai namus kūrė perimdami tėvų ir senelių patirtį, paskirdavo specialią erdvę sutuoktiniams, vaikams, karšinčiams. Statė taip, kad namai padėtų ir būtų patogūs, todėl gerai apmąstydavo ir suplanuodavo kiekvieną erdvę: kur bus namas, gėlių darželis, šulinys, pirtis, tvartas, sodas, daržas. Tai nebus vien buities daiktų pristatymas. Pasitelkiant paprotinę medžiagą: mįsles, patarles, dainas, tyrinėsime ir atskleisime namų, kuriuose gimė, gyveno, dirbo, kūrė ištisos kartos, suvokimą. Paprasti buities daiktai sakralizuoti ir padėdavo užmegzti ryšį tarp žmonių ir dvasių, tarp gyvųjų ir išėjusiųjų. Todėl kiekvienas daiktas buvo gražinamas, marginamas, o kiekvienas ornamentas, ženklas bei raštas turėjo ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Per šimtmečius naudotos medžiagos, gamybos ir puošybos būdai suformavo lietuvių valstiečių buities tautinį savitumą, atspindintį poreikį kurti ne tik patogius, bet ir gražius daiktus. Žmonės žinojo daugybę papročių, apeigų ir tikėjimų, kurie buvo laikomi magiškais, šventais ir pagelbėdavo įvairiais gyvenimo atvejais, teikdavo saugumo, ramybės jausmą. Aptarsime ir tautinio kostiumo savitumą, regioninius nešiosenos skirtumus ir kt. Praktinė veikla pasirinktinai: mokiniai galės pasimatuoti tautinį kostiumą arba atskiras jo detales; nusipinti juostą; atliks kūrybines užduotis.
Kultūros paveldas, Literatūra

Prisijaukinkime pasaką

Kad prisijaukintumėte pasaką, pirmiausiai turėsite būti labai kantrūs – reikės įsiklausyti ir išgirsti (tiesa, žodžiai tam nereikalingi), kitaip pasaka gali išsigąsti ir pabėgti. Antra,
pasaką reikės iliustruoti. Čia kartu su draugais galėsite pasitelkti visą savo kūrybiškumą. Trečia – galėsite stebėti savo gražius piešinius Kamishibai teatre ir džiaugtis visa širdimi. Susidraugavus su pasaka Jūsų lauks ne mažiau magiška ekskursija po biblioteką. Prisijaukinti galėsite vieną iš šių pasakų: „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, „Debesėlis ieško vardo“ ir „Jaučio trobelė“. Užsiėmimo trukmė iki 1 val.
Kultūros paveldas, Literatūra

Edukacinė programa ,,Be jo gal ir mūsų nebūtų buvę“

Programa skiriama praplėsti mokinių pažintį su žymiausiu Lietuvos romantizmo atstovu poetu Antanu Baranausku, pristatant jį ne tik kaip poemos ,,Anykščių šilelis“ autorių, bet ir kaip
visapusiškai talentingą žmogų, neeilinę asmenybę, vieną didžiausių mūsų tautos šviesuolių, lietuvybės puoselėtojų, savo moksline veikla bei kūryba vedusį Lietuvos vardą į pasaulį. Klausydamiesi pasakojimo autentiškoje aplinkoje, analizuodami vaizdinę medžiagą, savarankiškai pagal pateiktas užduotis nagrinėdami tekstus, klausydamiesi muzikos įrašų, mokiniai susipažįsta su poetą formavusia gimtąja aplinka ir išlikusiais tėvų sodybos ženklais. Konkrečiais pavyzdžiais A. Baranauskas pristatomas kaip ,,devynių gabumų žmogus“; atskleidžiama lemiama A. Baranausko įtaka J. Mačiulio kaip poeto augimui – Maironio eilėraščių ,,Lietuva brangi“ ir ,,Milžinų kapai“ parašymo aplinkybės ir tiesioginis ryšys su A. Baranausku; atskleidžiami poeto kaip vieno žymiausių lietuvybės žadintojų nuopelnai lietuvių kalbai ir tautai. Lietuvybės stiprinimo temą A. Baranausko kūryboje ir jos aktualumą šiandien atskleidžia patys mokiniai, nagrinėdami poeto tekstus; susipažįsta su poemos ,,Anykščių šilelis“ vertimais į 20 pasaulio kalbų. Programos metu mokiniai plečia savo kultūrinį akiratį, ugdosi literatūrines kompetencijas, lavina kūrybinį mąstymą, gebėjimą analizuoti skaitomą tekstą, kritiškai mąstyti, siejant nagrinėjamas temas su šių dienų aktualijomis.
Literatūra, Dramos teatras

„Jūratė ir Kastytis“

Edukatorė perskaito dalyviams Maironio baladę „Jūratė ir Kastytis“, vėliau dalyviai pasiskirsto vaidmenimis, vaidinami baladėje girdėti personažai. Kiekvienas personažas apsivelka tam
tikrus, jo vaidmeniui pritaikytus, rūbus (kostiumus) ir gauna savo tekstą. Įvyksta generalinė repeticija, o vėliau ir galutinė šios baladės premjera. Priklausomai nuo dalyvių skaičiaus vieni tampa aktoriais, kiti - žiūrovais, vėliau gali vietomis apsikeisti. Pabaigoje trumpa Maironio kūrybos ir šio spektaklio refleksija.
Literatūra, Kita

„Vaikas ir knyga“

Tikslas – pasitelkiant tradicines ir novatoriškas priemones formuoti vaikų skaitymo įgūdžius, skatinti juos domėtis literatūra, supažindinti su skirtingais informacijos perteikimo ir
perėmimo būdais, suteikiančiais galimybę netradiciškai pažvelgti į knygų pasaulį. Uždaviniai: (1) suteikti vaikams žinių apie rašto, knygos istoriją, supažindinti su įdomiausiais faktais; (2) supažindinti vaikus su biblioteka, jos struktūra, fondo išdėstymu, teikiamomis paslaugomis bei įvairiomis knygų formomis ir jų atsiradimo bibliotekoje keliu; (3) informuoti vaikus apie knygos sandarą, pagrindinius leidybos principus, kultūringą skaitymą ir higieną; (4) motyvuoti vaikus parodant, kad knyga gali puikiausiai draugauti su informacinėmis technologijomis ir būti įdomiu laisvalaikio užsiėmimu. Metodai: žaidimai, diskusijos-pokalbiai, pasakojimai, darbas grupėse, viktorina. Edukacinių užsiėmimų „Vaikas ir knyga“ metu vaikai susipažins ir galės palyginti, koks buvo raštas tik jam atsiradus ir koks yra dabar. Sužinos intriguojančių faktų apie knygas, pamatys, kaip keitėsi knygų forma ir gamybos technologijos, galės patys susikurti mini knygutes. Kad geriau įsimintų išgirstą informaciją, vaikai dalyvaus viktorinoje „Aštriausias protas“. Diskusijos-pokalbio metu vaikai dalinsis savo patirtimi ir papildys žinias apie skaitymo taisykles bei skaitymo higienos ypatumus. Užsiėmimo pabaigoje bus užduodama 10 „blic“ klausimų, į juos teisingai atsakiusių lauks staigmenos. Siektinas rezultatas: sudalyvavę šioje edukacinėje programoje, vaikai susipažins su rašto ir knygos raidos istorija, pagrindiniais knygos leidybos ir kūrimo principais, išgirs intriguojančių „rekordinių“ faktų apie knygas; žinos pagrindines bibliotekų atliekamas funkcijas ir teikiamas paslaugas. Turintieji savo išmaniuosius įrenginius galės juos pritaikyti skaitydami papildytos realybės knygas, taip tiesiogiai patirdami, kad skaitymas gali būti ne tik naudingas, bet ir įdomus laisvalaikio praleidimo būdas.
Kultūros paveldas, Literatūra

Romantika tarpukariu: apie meilę, flirtą ir kitas linksmybes

Pažintis, meilė, vestuvės – labiausiai intriguojantys šeimos kūrimo etapai. O ar žinote, kokius meilės laiškus rašė įsimylėjėliai tarpukariu? Kokiais kreipiniais kreipėsi į savo
mylimąsias ir mylimuosius? Kokia muzika skambėjo pasimatymų metu? Kada ir kaip damoms džentelmenai bučiavo rankas? Edukacinio užsiėmimo metu Jūs sužinosite, kaip tarpukariu buvo rašomas meilės laiškas, ką reiškė merginai padovanota rožė, lelija ar kita gėlė, kaip ant voko klijuoti pašto ženklą, kad adresatas neatplėšęs voko žinotų jo turinį. Susipažinę su linksmosiomis romantikos „taisyklėmis“, patys galėsite „tarpukario stiliumi“ parašyti užšifruotą meilės laišką ar pažinčių skelbimą, kurį paliksite skelbimų lentoje.
Dailė, Literatūra

Skaitymai ir kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“

Pagrindinė šios paslaugos tikslas – išplėsti skaitymo procesą jungiant jį su kūrybinėmis veiklomis, kurių pagalba vaikams lengviau perteikiama teksto prasmė. Uždaviniai: 1. Pasitelkiant
skaitymo skatinimo ir kūrybiškumo formas, ugdyti dalyvių kultūrinį sąmoningumą. 2. Naudojant netradicines priemones, skatinti vaikus domėtis knygomis ir skaitymu. 3. Skaitant ir analizuojant kūrinius, ugdyti vaikų kritinį mąstymą, gebėjimą sklandžiai reikšti savo mintis, patirtį bei emocijas. 4. Pasitelkiant dailę, kaip kūrybinės raiškos priemonę, kūrybingai interpretuoti tekstus, lavinti vaizduotę, ugdyti meninius įgūdžius. 5. Naudojant antrines ir gamtines žaliavas, ugdyti dalyvių atsakingą požiūrį į vartotojiškumą. Užsiėmimą sudarys dvi dalys: skaitymo ir diskusijų bei praktinė (kūrybinė). Atsižvelgiant į dalyvaujančių vaikų amžių, skaitymui gali būti rekomenduojama knyga. I dalis – knygos apie gamtą skaitymas, pvz.: S. Paltanavičius „Gamtos metų ratas“, A. Sakse „Pasakos apie gėles“, P. Kovač „Mažosios burtininkės vaistažolės“ ir kt. Kartu skaitysime pasirinktą kūrinį ar jo ištrauką, kviesime vaikus diskutuoti apie tai, kokios mintys jiems kyla skaitant, pasidalinti savo patirtimis, emocijomis. II dalis (praktinė-kūrybinė): kūrybinės dirbtuvės „Gamtos formų atspaudai“. Jų metu vaikai turės galimybę „tapyti“ įvairiomis gamtinėmis medžiagomis, t. y. panaudojant augalus, vaisius, daržoves, pasigaminti jų antspaudų paveikslą, dovanų maišelį ar atviruką. Siekiant ugdyti kultūrinį sąmoningumą, atsakingą vaikų požiūrį į vartotojiškumą, kūrybinių dirbtuvių metu bus naudojamos gamtinės (vijoklių, medžių šakos ir šaknys, augalai, vaisiai, daržovės) bei antrinės (susidėvėjusios, naudojimui netinkamos knygos, žurnalai) žaliavos.
Kultūros paveldas, Literatūra

Orientacinis žaidimas "Adomo Mickevičiaus detektyvas"

Kur gyveno, kūrė, o kur buvo įkalintas garsusis poetas? Šio orientacinio žaidimo metu moksleiviai sužinos daugybę įdomių detalių apie A. Mickevičiaus pėdsakus Vilniaus senamiestyje.
Laukia įvairios užduotys ir netikėtos vietos. Žaidimo tikslas – pasitelkiant gyvą miesto aplinką supažindinti vaikus su poeto Adomo Mickevičiaus asmenybe bei literatūriniu paveldu. Siekiama supažindinti moksleivius su svarbiausiomis Vilniaus senamiesčio vietomis, glaudžiai susijusiomis poeto gyvenimu ir kūryba; sudominti vaikus įvairiais architektūros, istorinių reliktų, meno elementais ir atskleisti jų sąsajas su A. Mickevičiaus asmenybe; ugdyti vaikų pastabumą, gebėjimą geriau suprasti ir interpretuoti miesto kultūrinę aplinką; iškelti klausimus ir kviesti moksleivius interpretuoti miesto istoriją. Žaidime naudojami metodai: navigavimas remiantis žemėlapiais – vaikai turi surasti kelią iki senamiesčio objektų; užduotys, atskleidžiančios poeto gyvenimo ir kūrybos faktus – istorinių vietų atpažinimas nuotraukose, kryžiažodžių sprendimas, sąsajų tarp vaizdo, vietos, teksto paieška ir kt.; kūrybinės užduotys – literatūrinių priemonių panaudojimas kuriant savus tekstus. Siekiama, jog po žaidimo moksleiviai būtų įgiję daugiau žinių apie A. Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą Vilniuje, jaustųsi geriau pažįstantys istorinę miesto dalį, gebėtų miesto erdves susieti su istorijos įvykiais, geriau atpažintu įvairius istorijos ir kultūros ženklus gyvoje miesto aplinkoje ir būtų motyvuoti toliau tyrinėti juos supančios aplinkos istoriją ir paveldą.
Literatūra, Dramos teatras

Festivalis „Pasakų pavasaris“

„Pasakų pavasaris“ – tai teatralizuotų pasakų ir kūrybinių dirbtuvių festivalis, skirtas visai šeimai. Festivalio dėmesio centre – lietuviškos pasakos, jų kūrėjai, personažai ir
tautosakos rinkėjai. Kas valandą vyks spektakliai ir teatralizuoti pasirodymai. Tie, kam labiau patinka ne tik žiūrėti, bet ir dalyvauti, galės leisti laiką kūrybinėse dirbtuvėse: jose bus galima pasigaminti ir groti pasakų šauklių trimitais, kurti erdvinių knygelių puslapius, varžytis literatūriniame protmūšyje ir pasakų bingo. O tarp dirbtuvių ir spektaklių – žaidimai ir šėlionės visose Mokytojų namų erdvėse.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Pažintis su Maironio namais ir kūryba“

Edukacinę programą „Pažintis su Maironio namais ir kūryba“ sudaro dvi dalys. Užsiėmimo pradžioje ekskursijų vadovas mokinius supažindina su Maironio butu: trumpai papasakoja apie
kambarių paskirtį, pristato svarbiausius eksponatus. Vėliau kiekvienas dalyvis gauna po keletą kortelių su kambariuose esančių eksponatų nuotraukomis. Vaikščiodami po kambarius, mokiniai mėgina surasti jau matytus, iš vadovo pasakojimo girdėtus ir kortelėse pavaizduotus paveikslus, nuotraukas, baldus, buities daiktus. Suradę eksponatus, vaikai korteles padeda šalia jų. Antroje užsiėmimo dalyje pradinukai dalyvauja kūrybiniame procese. Vaikams yra išdalinamos kortelės su sukarpytais Maironio eilėraščių tekstų žodžiais. Mokiniai dėlionės principu iš turimų žodžių kuria savo eilėraščio posmą. Programos pabaigoje ekskursijų vadovė kartu su mokiniais vėl keliauja po Maironio butą, tikrina korteles ir pasakoja apie kiekvieno kortelėje pavaizduoto eksponato istoriją, paskirtį, siedama juos su Maironio darbu, pomėgiais, asmenybe. Baigus tikrinti korteles, edukacinės programos dalyviai skaito dėlionės principu sukurtą eilėraščio posmą. Vėliau ekskursijų vadovė perskaito, kokį eilėraštį iš tų pačių žodžių yra sukūręs Maironis. Tikslas – susipažinti su Maironio asmenybe, asociatyviai jungiant ekskursijų vadovo pasakojimą ir muziejaus eksponatus. Uždaviniai: 1. Supažindinti su muziejaus ekspozicija. 2. Atlikti kūrybines užduotis. 3. Padėti įsisavinti naujas sąvokas (nematytų baldų, įrankių ir kt. daiktų pavadinimus). 4. Supažindinti su poetu, kunigu Jonu Mačiuliu-Maironiu (ar pagilinti žinias apie jį). Metodai – ekskursija, aktyvus klausymasis, kūrybinės dirbtuvės.
Rodomi įrašai: 1 - 10132