Literatūra, Etninė kultūra

Aukštaitijos ETNO kilimas

2017-aisiais metais, minint Lietuvos Piliakalnių metus, Panevėžio apskrities Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka (toliau PAVB) inicijavo edukaciją
„Aukštaitijos ETNO kilimo kūrimas“, skirtą Panevėžio regiono jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Bendradarbiaujant su Panevėžio kraštotyros muziejumi, regiono bibliotekų vaikų literatūros skyriais, kūrybinių industrijų atstovais buvo sukurtas interaktyvus „kilimas“, pagrįstas mobilių aplikacijų naudojimu, pritaikytas „Android“ operacinės sistemos mobiliesiems įrenginiams. Mobilioje aplikacijoje, pasitelkus grafinio dizaino elementus, vaizdinę ir garsinę medžiagą, vaikų pažinimui buvo sukurti ir pristatyti 14 svarbiausių regiono ETNO gamtinių objektų (Mukolų akmenys, Čičinsko piliakalnis, Puntuko akmuo, Karvės ola, Migonių piliakalnis, Tarpeikių ąžuolas, Dviragio ežeras, Burvelių piliakalnis, Žalsvasis šaltinis, Ąžuolpamušės piliakalnis, Kupiškio piliakalnis, Kupiškio piliakalnis, Vorutos pilis, Ažakmenis, Velniapilio ola). Kilimas pagamintas iš neseniai rinkoje pasirodžiusio specialaus neplyštančio, labai plono SDSB 239 PP-plastiko. Interaktyvus kilimas mobilus, pritaikytas ilgalaikiam naudojimui, atsparus dėmėms, lengvas ir antialergiškas. Idėja: nuskaičius suformuotą QR kodą į mobilųjį įrenginį atsiunčiama „Bitės“ programėlė. Ją aktyvavus nuskaitomas QR kodas, esantis šalia objekto, ir atsiranda 3D objekto vaizdas, paspaudus garsiakalbio ikoną girdimas padavimas apie ETNO objektą. Atidžiai išklausius padavimą užduodamas klausimas, teisingai į jį atsakius programėlės herojės Bitės korys užsipildo medumi. Susipažinus su visais ETNO kilime pavaizduotais Aukštaitijos etnografiniais objektais bibliotekininkai atskira edukacija vaikus plačiau supažindina su pasirinktu objektu. Šalia kilimo vyksta 14 skirtingų edukacijų, pritaikytų kiekvienam objektui, tokios kaip rašymas ant ąžuolo žievės (pristatant Tarpeikių ąžuolą) ir kitos.
Kultūros paveldas, Literatūra

Su Daukantu po Papilę

Užsiėmimo "Su Daukantu po Papilę" metu pristatomas Simonas Daukantas - išskirtinė XIX a. asmenybė ir jo nuveikti darbai. Gidė kalba savo gimtąja tarme, ta pačia, kuria kalbėjo
ir S. Daukantas. Įvairios literatūrinio ir kalbinio ugdymo užduotys. Aplankomas paminklas S. Daukantui, S. Daukanto muziejaus kiemelis, pažintiniu taku nueinama iki piliakalnio, kur didžiojo istoriko kapas.
Literatūra, Kita

Literatūrinė-edukacinė pamoka „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“

Kaip gražiai padengti stalą? O kaip taisyklingai laikyti šakutę ir peilį? Nemokate valgyti spagečių? Ne bėda! Į pagalbą skuba Šaukšto Šmaukšto stalo akademija. Tik čia sužinosite
naudingų dalykų, kuriuos turėtų išmanyti kiekvienas šių laikų ponaitis ar panelė. Visiems, norintiems išmokti gražių manierų prie stalo, pristatome edukaciją „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Tai – literatūrinė-edukacinė pamoka, parengta remiantis rašytojos, Prano Mašioto premijos laureatės Danguolės Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“. Literatūrinės-edukacinės pamokos metu moksleiviai per eiliuotą tekstą įžengia į stalo etiketo akademijos paskaitą, kuri skatina vaikų kūrybiškumą ir leidžia kitokiu formatu, nekasdieniškai mokytis stalo etiketo taisyklių. Literatūrinės-edukacinės pamokos planas: 1. Literatūrinės-edukacinės pamokos vedėjo prisistatymas, trumpa eiliuota įžanga į mokymus. Kiekvienas paskaitos dalyvis gauna priemonių, kurios skirtos kiekvienam save gerbiančiam valgytojui: vienkartinė lėkštelė, popierinis padėklas, vienkartinė šakutė, peilis, šaukštas, vienkartinė stiklinė. 2. Stalo įrankių atsiradimo istorija (pateikiama informacija apie pirmuosius stalo įrankius, jų atsiradimo priežastis, rodomi įrankių pavyzdžiai). 3. Pagrindinės stalo įrankių naudojimo taisyklės (rodoma, kaip naudotis pagrindiniais stalo įrankiais, kam jie reikalingi, kurioje vietoje turėtų stovėti kiekvienas iš jų, taisyklės kairiarankiams). 4. Praktinis stalo įrankių panaudojimas (obuolio pjaustymas, įrankių sudėliojimas lėkštėje, servetėlės paskirtis ir vieta). 5. Zoologijos pamoka (pagrindinės ir didžiausios daromos klaidos prie stalo, gyvūnų ir žmonių analogijos). 6. Žinių patikrinimas ir Garbingo valgytojo diplomo įteikimas. Kiekvieno dalyvio laukia dovana – specialiai šiai edukacijai parengtas D. Kandrotienės knyga „Šaukšto Šmaukšto stalo akademija“ leidimas ir specialus padėkliukas, padėsiantis praktikuotis prie stalo ir namuose.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio namų fragmentai“

Programos pradžioje klausomasi edukatorės pasakojimo, antroje dalyje pasiskirstoma į keturias komandas, kurios gauna tris skirtingas užduotis. Įveikus užduotis, kuriose stengiamasi
atspėti eksponatą iš jo nedidelio fragmento, atsakyti į klausimus ir užpildyti trūkstamais žodžiais tekstą, kiekviena komanda išsiaiškina skirtingą Maironio asmenybės pusę. Pabaigoje pasakomi atsakymai, perskaitomi tekstai.
Kultūros paveldas, Literatūra

„Maironio gyvenimo ir kūrybos takais“

Edukacinė programa vyksta visus metus, muziejaus patalpose. Dalyviai su edukatore apžiūri Maironio memorialinį butą, išklauso pasakojimo, o antroje edukacinės programos dalyje, kitoje
erdvėje, ekspozicijoje apie literatūrinį poeto palikimą, ieško atsakymų į klausimus. Darbas vyksta grupėse, dalyviai pristato rezultatus ne paprastai, statiškai, o įsikūniję į gido profesiją, gauna gido lazdelę ir kitus dalyvius supažindina su nauja informacija, eksponatais.
Literatūra

Rašytojo kambarys

Edukacinė programa suformuota atsižvelgiant į tikslinės vaikų grupės – pradinių klasių mokinių ugdymosi ir saviraiškos poreikius ir aktualijas. Šio amžiaus vaikai ypač mėgsta pasakoti
apie savo kambarį, jie nori turėti savo saugią erdvę, kur galėtų pasireikšti jų asmenybė. Be to, kaip tik šio amžiaus vaikai dažnai jau ima bandyti kurti savo pirmąsias knygas. Rašytojams, kaip ir vaikams, taip pat svarbi kūrybos erdvė, kur gimsta naujos mintys ir yra užrašomi nauji kūriniai. Tad vaikai ir rašytojai turi daug ką bendro – jie nori kurti ir turėti tam palankią aplinką. Ši vieta – tai Rašytojo kambarys. Edukacinės programos tikslas – sudominti pradinių klasių mokinius Antano Baranausko ir Antano Žukausko-Vienuolio kūryba, sukuriant pasakojimo sąsajas su pačių vaikų gyvenimo erdvėmis (savo kambariais) bei randant šiuolaikinius, įtraukiančius pasakojimo (storytelling) būdus. Programos edukatorė pasitinka vaikus, atvykusius į Rašytojų kalnelį. Stovint ratu, edukatorė skatina vaikus pasidalinti, ką jie veikia savo kambariuose ir kaip tie kambariai atrodo. Edukatorė papasakoja, kokia svarbi kūrybos erdvė yra rašytojams, pateikiama keletas įkvepiančių pavyzdžių. Edukatorė pristato, jog Anykščiuose nuo seno kūrė rašytojai. Ir dabar esame sodyboje, kurioje yra net dviejų rašytojų kūrybos erdvės – jų kambariai. Tai poeto A. Baranausko klėtelė ir rašytojo A. Vienuolio namas, kurio antrajame aukšte yra jo darbo ir kūrybos kambarys. Grupė eina į A. Baranausko klėtelę. Edukatorė pasakoja apie poeto kūrybos erdvę ir įpročius, naudodama konkrečius artefaktus: jaunystėje poetas rašė žąsies plunksna, vėliau pieštuku. Senatvėje dėl sveikatos problemų rašė tik klūpodamas ir jau metaline plunksna. Pasakojime atskleidžiama aplinkos ir joje esančių objektų įtaka, visi pasakojami daiktai yra duodami paliesti bei juos pagal galimybes išbandyti. Iš Klėtelės erdvės programos dalyviai keliauja į A. Vienuolio namą.
Literatūra, Kita

Žaidimas „Plėsk mąstymą“

Edukacinis žaidimas "Plėsk mąstymą" susideda iš keturių dalių: 1. Pabudimas 2. Tyrinėjimas 3. Abejojimas ir permąstymas 4.Apibendrinimas Kiekviename žaidimo etape mokiniai iš
naujo permąsto gautą 1 iš 5 scenarijų, kelia klausimus ir taip plečia asmeninį kritišką požiūrį. Pabudimo žaidimo fazėje mokomasi, kaip užduoti tikslius klausimus siekiant gauti kuo aiškesnius ir daugiau informacijos turinčius atsakymus. Žaidimo dalyviai susipažįsta su atviro ir uždaro tipo klausimais, mokosi juos formuluoti. Tyrinėjimo žaidimo fazėje žaidimo dalyviai išbando: 1.D. De Bono "Šešių kepurių" metodologiją; 2.Nežinomybės kvadratą, paremtu Johario lango teorija 3."Penkių Kodėl klausimų" metodiką 4.Ledkalnio metodologiją. Abejojimo ir Permąstymo žaidimo etapuose dalyviai sukuria kelias naujas žaidimo pradžios versijas ir jas pristato. Apibendrinimo fazėje vyksta gili refleksija (kas čia buvo? ką darėme? ką išmokau? kur tai galiu taikyti? ir t.t.) "Plėsk mąstymą" žaidimas laikomas sėkmingu, kai yra sukuriama daugiau nei viena žaidimo istorijos pradžia.
Literatūra, Kita

Protų kovos

Kviečiame aktyviai mąstyti ir dalyvauti protų kovose! Tai viena smagiausių ir populiariausių pramogų ne tik suaugusiųjų tarpe, bet ir tarp vaikų. Mūsų protų kovos skirtos vaikams, kurie
nori mąstyti ir yra smalsūs. Ši veikla skatina kritinį mąstymą, komandinio darbo įgūdžius, bei sužadina norą būti pirmiems. Kaip kadaise rašė filosofas R. Dekartas „mąstau, vadinasi, esu“. Protmūšio klausimai susiję su edukaciniais žaidimais ir jų istorijomis, mokslininkais ir architektūra, galvosūkiais ir skaičiais, nuotraukomis ir muzika. Edukacijos metu aktyviai spėliosime, diskutuosime, priimsime sprendimus ir skatinsime pažinimo džiaugsmą. Mokiniai, atvykę į Proto kovų edukaciją visų pirma turės galimybę susipažinti su mūsų pažinimo erdvėje esančiais žaidimais ir jų istorijomis. Vaikai turės galimybę ne tik pažaisti, tačiau įtraukti ir savo smegenų ląsteles į veiklą. Protmūšio metu užtvirtinsime informaciją, organizuosime diskusijas apie sunkiausius klausimus ir lengvus. Vaikai po edukacijos išeis tikrai „pasikrovę“ geros energijos, žinių srauto ir atradimų!
Kultūros paveldas, Literatūra

Taip prasikalė diegas „Anykščių šilelio“

Programos tikslas – gilinti pažintį su rašytoju klasiku Antanu Baranausku ir vieta, kur „prasikalė diegas „Anykščių šilelio“ – Klėtele. Pirmoje programos dalyje mokiniai A. Baranausko
klėtelėje sužinos pagrindinius poeto gyvenimo faktus, siejant juos su Klėtelės istorija, žiūrėdami animacinį filmuką „Klėtelės pasaka“. Kartu su edukatore apžiūrės Klėtelės eksponatus, jau matytus filmuke, išgirs jų įdomiausias istorijas, kai kuriuos galės paliesti (ko lankytojai paprastai neturi galimybių padaryti). Prisimins 6 klasės vadovėlyje skaitytą informaciją apie kitus poeto talentus ieškodami ekspozicijoje tų talentų „įrodymų“, atliks kūrybines užduotis muziejaus parengtuose užduočių lapuose: spręs A. Baranausko vaikystės uždavinį bei kurs naujus žodžius, kaip kadaise darė A. Baranauskas, bandydami motyvuoti jų sandarą, išgirs tarmiškai giedamą „Anykščių šilelio“ pradžią ir pabandys perskaityti poemos ištrauką rytų aukštaičių tarme, kuria rašė A. Baranauskas, susipažins su Klėtelėje eksponuojamais vertimais į kitas kalbas. Antroji programos dalis vyks rašytojo A. Žukausko-Vienuolio, išsaugojusio A. Baranausko klėtelę, namuose. Kadangi ši programa skirta Klėtelei, kaip klasikinio kūrinio „namams“, mokiniai eksponatus prisimins netradiciškai – žaisdami didelio formato memory tipo žaidimą ant grindų „A. Baranausko klėtelė“, atpažindami eksponatus ir įvardydami, kokią reikšmę jie turėjo A. Baranausko gyvenimui ar kūrybai. Programos aptarimas vyks atliekant kūrybinę užduotį: rašant atsiliepimą apie apsilankymą muziejuje senųjų Klėtelės lankytojų knygų pavyzdžiu (su piešiniais, eilėraščių posmais ir pan.).
Literatūra, Etninė kultūra

Skaitymo skatinimo programa „Kalvio pasaka“

Naudojami kalvystės įrankiai priartinimui prie šio amato garsų, svorio, naudojamų daiktų atmosferos sukūrimui. Nors tai yra skaitymas, trys aktoriai persikūnija į keletą personažų, o
muzikantas viską skaitymą iliustruoja realiais ir intrumentų pagalba išgautais garsais (naudojama virš 10 muzikos instrumentų (kai kurie iš jų etno daudytė, pjūklas ir pan.), taip pat gitaros, barškučiai, gongas, priekalas ir t.t.) , bei vietoje atliekama "gyva" muzika.
Rodomi įrašai: 1 - 10132